LT EN DE  
Pradžia arrow Datos ir sukaktys
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
2017 metų sukaktys
 
 

495 m.

kai 1522 m. pradėta rašyti pirmoji išlikusi Kauno magistrato knyga.
475 m. kai 1542 m. pradėta statyti miesto rotušė.
440 m.

kai 1577 m.* pirmą kartą paminėta Kauno popieriaus dirbtuvė.

410 m.

kai 1607 m. pradėta statyti mūrinė miesto siena ir žemių pylimai.

215 m. kai 1802 m. miesto gyventojų iniciatyva įkurta pirmoji ugniagesių komanda.
205 m. kai 1812 06 24 pradėdama karą su Rusija, didžioji prancūzų armijos dalis, vadovaujama imperatoriaus Napoleono I, persikėlė per Nemuną ties Kaunu.
170 m.

kai 1847 02 21 caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą (papildytas 1871 m.).
kai 1847 m. įsteigtos senosios miesto kapinės (Vytauto pr., dab. Ramybės parkas) .

165 m.

kai 1852 m. įsteigta turgavietė Senamiestyje (dab. Steigiamojo Seimo aikštė). Uždaryta 1976 m.

155 m.

kai 1862 m. N. Rekošas Kaune (dab. Vytauto pr.) įsteigė fabriką „Minerva“.
kai 1862 m. pastatytas Kauno gubernijos (dab. Maironio universitetinės) gimnazijos pastatas.
kai 1862 m. Karmelitų kapinėse pastatyta Kristaus Prisikėlimo (Voskresenskaja) cerkvė.
kai 1862 m. pastatyta žydų ligoninė „Bikur Cholim“ (archit. N. Timofejevas).

150 m.

kai 1867 m. Karmelitų rajone prie Malaja Gospitalnaja g. (dab. Kaunakiemio g.) antrosios gildijos pirklys Dovydas Šereševskis pradėjo statyti vinių fabriką.

145 m. kai 1872 07 17 I-osios gildijos pirklys Levinas Boruchovas Minkovskis gavo leidimą Kaune statyti choralinę sinagogą (E. Ožeškienės g. 13; archit. nežinomas).

135 m. kai 1882 m. rabinas Notė Hiršas Finkelis įsteigė Vilijampolės ješivą (rabinų seminariją).
130 m.

kai 1887 m. miesto valdybos sprendimu naujos centrinės gatvės pradėtos grįsti lauko akmenimis.
125 m. kai 1892 01 09 atidarytas 500 vietų miesto teatras (archit. U. Golinevičius) N. Gogolio komedijos „Revizorius“ pastatymu.
kai 1892 05 24 nuo Rotušės a. iki geležinkelio stoties pradėjo kursuoti arklių traukiamas tramvajus („konkė“), veikęs iki 1929 04 15.
120 m. kai 1897 m. pastatytas „Centrinis viešbutis“ (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13).
kai 1897 m. I. Pikeris savo valdoje įsteigė „Versalio“ viešbutį (Laisvės al. 88, archit. N. Andrejevas), kurį 1904 m. įsigijo D. Venckauskas.
kai 1897 m. pradėtas kurti miesto muziejus, kuris visuomenei duris atvėrė 1898 11 21.
110 m. kai 1907 09 15 įsteigti „Saulės“ draugijos pedagoginiai kursai (nelegaliai veikė nuo 1906 m.).
105 m. kai 1912 m. Panemunėje carinė kariuomenė pradėjo įrenginėti aerodromą, kurio paskirtis – ginti vakarines imperijos sienas.
100 m. kai 1917 m. įsteigtos Panemunės kapinės (Tylos g.).
kai 1917 m. pavasarį Rotušės aikštėje stovėjusį 1812 m. obeliską – Kauno gubernijos simbolį, vokiečių kariuomenė nugriovė ir išvežė į Vokietiją kaip metalo laužą.
95 m.

kai 1922 01 25 žydų kilmės verslininkų A. Rozenbergo, E. Taubmano ir M. Judasino iniciatyva įkurtas „Sanitas” – chemijos farmacijos laboratorija.
kai 1922 01 30 įsteigta Suomijos pasiuntinybė.
kai 1922 05 01 įsteigtas Čekoslovakijos konsulatas.
kai 1922 07 18 įregistruota Lietuvos moterų kultūros draugija, kurios narėmis tapo slapta veikiančios Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos vienuolės.
kai 1922 10 02 veiklą pradėjo Lietuvos bankas.
kai 1922 11 01 Linksmadvaryje (Viesulavoje) įsteigta milicijos mokykla.
kai 1922 11 18 įvyko oficialus Pedagoginio muziejaus (Laisvės al. 12, dab. 24) atidarymas.
kai 1922 12 20 Italija pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę. Po kurio laiko jos pasiuntinybės kanceliarija laikinai įsikūrė „Versalio“ viešbutyje.
kai 1922 m. susibūrė steigėjų grupė, kuri įkūrė akcinę alaus bendrovę „Ragutis“.
kai 1922 m. Didžiosios Britanijos pasiuntinybė įsikūrė Kęstučio gatvėje.
kai 1922 m. Švedija Kaune įkūrė konsulatą.
kai 1922 m. Lietuvos pramonininkas J. Vailokaitis ir inž. V. Geiga įsteigė AB „Palemonas“.
kai 1922 m. atidaryta Prancūzijos atstovybė.
kai 1922 m. įsikūrė Šveicarijos konsulatas.
kai 1922 m. atidarytas Nyderlandų karalystės konsulatas.

90 m. kai 1927 09 01 įsteigta Kauno „Aušros“ mergaičių valstybinė gimnazija (Gimnazijos g. 3).
kai 1927 m. rugsėjo mėn. Kaune (dab. Laisvės al. 90) atidarytas Austrijos konsulatas.
kai 1927 10 21 įsteigta AB „Pienocentras“, Centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, veikusi iki 1940 m.
kai 1927 m. lapkričio mėn. tuometinėje Nemuno g. 12 atidaryta Kauno užmiesčio autobusų stotis.
kai 1927 m. įkurtas „Litekso“ audinių fabrikas („Litex“; Gedimino g. 5), netrukus tapęs stambiausiu vilnonių audinių gamintoju Baltijos regione.
kai 1927 m. įkurtas „Aleksoto“ stiklo fabrikas.
kai 1927 m. Liaudies namuose (Lukšio g. 15, dab. Gertrūdos g.), studentų ateitininkų Abstinentų korporacijos ramovėje, įsteigtas Priešalkoholinis muziejus.
kai 1927 m. Vilijampolėje pradėjo veikti „Lietuvos degtukų akcinė bendrovė“.
85 m. kai 1932 01 02 atidaryti Centrinio pašto rūmai (Laisvės al. 102, archit. F. Vizbaras).
kai 1932 09 04 dailininkas N. Arbit Blatas (kitaip – Arbitblatas, Blatas Arbit) prancūzų galerijos pavyzdžiu Kaune įkūrė pirmąją privačią Pabaltijy dailės galeriją-saloną (Nepriklausomybės a. 3), gyvavusį iki 1933 m. liepos mėn.
kai 1932 09 07 Aukštojoje Panemunėje (Karo mokyklos kieme) atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. V. Grybas).
kai 1932 12 04 Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų (LMVGO) sąjungos iniciatyva įsteigtas Motinos ir vaiko muziejus (Laisvės al. 12, dab. 24).
kai 1932 m. broliai Vinikai įsteigė pirmąjį Lietuvoje kailių apdirbimo fabriką „Vilkas“ (Vilijampolėje, Degtukų g. 22).
kai 1932 m. Vilijampolėje pastatyta Šv. Juozapo bažnyčia.
kai 1932 m. Petrašiūnuose pradėta statyti Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (projekto autorius – Nikalojus Mačiulskis).
80 m. kai 1937 04 24 atidaryti reprezentaciniai Kauno karininkų ramovės rūmai (A. Mickevičiaus g. 19, projekto autoriai – V. Dubeneckis, S. Kudokas, K. Kriščiukaitis).
kai 1937 07 01 pradėjo veikti Draugijos kovai su tuberkulioze ligoninė Romainiuose.
kai 1937 m. įkurta 5-oji valstybinė gimnazija (Vytauto pr. 30). Nuo 2011 m. – Kauno Vinco Kudirkos progimnazija.
kai 1937 m. pradėtos statyti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikos (Eivenių g. 2).
kai 1937 m. pradėta statyti Kauno evangelikų reformatų bažnyčia (E. Ožeškienės g. 41).
75 m. kai 1942 m. gegužės mėn. Lietuvių frontas (LF) kovai už nepriklausomybę sukūrė kovinį dalinį „Kęstutis“, kurio štabas su 5 skyriais buvo Kaune.
kai 1942 08 22 po Laikinosios vyriausybės panaikinimo Kaune pradėjo veikti vokiškai administracijai pavaldi lietuviška savivalda – generalinių tarėjų institucija.
70 m. kai 1947 m. perkelta iš Dotnuvos į Kauną, nuo 1924 09 23 veikusi Lietuvos žemės ūkio akademija (LŽŪA).
kai 1947 m. „Žalgirio“ krepšininkai (klubas įkurtas 1944 m.) pirmą kartą tapo Sovietų Sąjungos čempionato, vykusio Tbilisyje, aukso medalių laimėtojais.
65 m.
kai 1952 m. Aukštuosiuose Šančiuose įkurta Kauno 3-ioji ligoninė.
kai 1952 m. įsteigtas „Kauno audinių“ filialas Vilijampolėje, kuris 1956 m. reorganizuotas į šilko ir pliušo kombinatą.
60 m. kai 1957 03 20 įsteigtas Kauno pieno kombinatas.
kai 1957 m. Kauno valstybinio istorijos muziejaus sodelyje prasidėjo atnaujinto kariliono (įrengtas 1937 m.) koncertai.
55 m. kai 1962 m. rugpjūčio mėn. baigti statyti „Žalgirio“ sporto rūmai (archit. A. Zeidotas, V. Dičius; K. Baršausko g. 66) ir stadionas.
kai 1962 10 24 Petrašiūnuose (R. Kalantos 49) įkurta Kauno ketaus liejykla „Centrolitas“, šiuo metu UAB „KKL investicijų valdymas“.
kai 1962 11 04 „Žalgirio“ stadione uždegus gamtinių dujų fakelą, pradėtas dujofikuoti Kauno miestas.
kai 1962 m.*, įamžinant Kauno „išvadavimą“, iš pradžių Kauno valstybinio istorijos muziejaus sodelyje, vėliau prie VI forto, pastatytas tankas „Josif Stalin“ (neva, 1944 m. vienas pirmųjų įvažiavęs į Kauną).
50 m. kai 1967 m. pastatytas viešbutis „Baltija“ (Lenino pr. 71, dab. – Vytauto pr.).
kai 1967 m. iš Vilniaus į Kauną atsikėlė Modrio Tenisono vadovaujama pantomimos trupė.
kai 1967 m. atidarytos kavinės „Orbita“ ir „Trys mergelės“.
45 m. kai 1972 05 14 Muzikinio teatro sodelyje protestuodamas prieš sovietinę okupaciją susidegino Romas Kalanta.
40 m. kai 1977 04 18–25 tuometiniuose Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamyklos Kultūros ir sporto rūmuose įsteigtas teatrų festivalis „Vaidiname darbininkams“ (nuo 1996 m. vadinasi „Lietuvos teatrų pavasaris“).
kai 1977 04 27 Rotušės aikštėje atidengtas paminklas lietuvių literatūros klasikui Jonui Mačiuliui-Maironiui (skulpt. G. Jokūbonis, archit. K. Šešelgis).
kai 1977 m. atidarytas kino teatras „Kaunas“.
35 m. kai 1982 m., po rekonstrukcijos (pradėtos 1977 m., archit. A. Paulauskas, V. Paleckienė), Laisvės alėja tapo pėsčiųjų zona.
kai 1982 m. atidaryta parduotuvė „Viešnagė“.
kai 1982 m. atidaryta kavinė „Kaukas“.
30 m. kai 1987 11 01 senamiestyje prie Maironio kapo įvyko nesankcionuotas mitingas poeto 125-osioms gimimo metinėms paminėti.
kai 1987 m. pastatytas (pradėtas eksploatuoti 1988 m.) didžiausias Kauno viešbutis „Neris“.
25 m. kai 1992 02 05 atidarytas (įsteigtas 1991 m.) Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys – Vaikų literatūros muziejus.
kai 1992 08 07 įsteigta AB „Urmas“.
kai 1992 09 24 įsteigtas Kauno marių regioninis parkas.
kai 1992 m. spalio mėn. įsteigtas Kauno mažasis teatras (įkūrėjas – R. Atkočiūnas).
kai 1992 m. įkurta AB „Kauno dujotiekio statyba“ (Elektrėnų g. 7) – yra didžiausia verslo grupės bendrovė ir viena iš didžiausių „Lietuvos dujotiekio statybos“ asociacijos narių.
kai 1992 m. veiklą pradėjo AB „Požeminiai darbai“.
kai 1992 m. įkurta akcinė bendrovė „Senukai“.
20 m. kai 1997 07 08 šalia Vytauto Didžiojo bažnyčios lankytojams duris atvėrė kanauninko, rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus (Aleksoto g. 10–4).
kai 1997 m. „Laisvės“ kino teatre įsikūrė muzikos klubas „Combo“ (1992 m. įsteigta muzikinė firma „Combo“).
kai 1997 m. surengta tarptautinė tekstilės meno paroda „Tekstilė'97“, davusi pradžią Kauno bienalei.
15 m. kai 2002 05 14 atidengtas sovietmečiu už Lietuvos laisvę susideginusio Romo Kalantos žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje „Romas Kalanta 1972“.
kai 2002 07 04–07 surengtas pirmasis operetės festivalis „Operetė Kauno pilyje“.
kai 2002 09 30 atidarytas visuomeninis Kauno policijos muziejus.
kai 2002 10 22 atidarytas M. K. Čiurlionio tiltas per Nemuną, jungiantis Kauno miesto centrą su Freda ir Aleksotu (pradėtas statyti 1991 m.). Jo ilgis – 375 m, važiuojamosios dalies plotis – 24 m, 6-ios eismo juostos.
10 m. – kai 2007 04 10 atidarytas prekybos ir pramogų centras „Akropolis“.
5 m. – kai 2012 07 20 Lampėdžiuose oficialiai atidarytas Kauno regiono kempingas (Gervių g. 9).

Sukaktys atrinktos tik iš el. žinyne „Kaunas: datos ir faktai“ pateikiamų datų.