LT EN DE  
Pradžia arrow Laikotarpiai arrow Kaunas nuo ištakų iki LDK žlugimo (iki 1795 m.)
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Kaunas nuo ištakų iki LDK žlugimo (iki 1795 m.)


X tūkst. pr. Kr. II pusėje Nemuno ir Neries santakoje kuriasi pirmosios akmens amžiaus (paleolito) stovyklavietės, 
II–IV a. Nemuno ir Neries santakoje kuriasi gyventojų grupė.  
X–XII a. gausios importinės žaliavos, prekių, mainų priemonių, savitų laidojimo papročių radimvietės  
1361 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kaunas (Kawen) ir jo pilis. 
Apie 1400 m. ant Nemuno kranto pastatyta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia 
1408 02 09 (arba 16 d.) Vytautas Didysis Kaunui suteikė Magdeburgo teises, 
1413 04 22 pirmą kartą paminėta Kauno parapinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia 
1441–1532 m.* Kaune veikia Hanzos miesto pirklių kontora. 
1463 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis išplečia miesto teises (seniausia išlikusi privilegija). 
1469 m. Kazimiero Jogailaičio pakviesti bernardinai Kaune įkūrė vienuoliją 
1473 m. minima pirmoji parapinė Kauno mokykla 
1493 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Šv. Mikalojaus koplyčia. 
XV a.* pastatytas privatus „Perkūno“ namas (Aleksoto g. 6), kurį 1546 m. miestietis Steponas Dulkė pardavė kaimynui Bernardui Bitneriui. 
XV a.* į pietryčius nuo turgaus aikštės, greta pranciškonų vienuolyno, pastatyta Jogailaičių rezidencija. 
XV a. pab. Kaune įsikūrė seserų bernardinių vienuolija.  
XV a. pab.–XVI a. pr. pastatyta gotikinė Šv. Gertrūdos bažnyčia (dab. Laisvės al. 101A). 
1519 m. įsteigta pirmoji dvylikos lovų ligoninė (špitolė) 
1522 m. pradėta rašyti pirmoji išlikusi Kauno magistrato knyga.  
1540 m. Kauno herbe tauras imamas vaizduoti su lotyniškuoju (Šv. Huberto) kryžiumi tarp ragų.  
1542 m. pradėta statyti miesto rotušė. 
Apie 1545 m.* minimi pirmieji barzdaskučių cechai  
1558 m. įkurti Evangelikų liuteronų maldos namai (kirchė).  
1559 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Panemunės dvaras, kuris vėliau išaugo į miestelį. 1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės. 
1577 m.* pirmą kartą paminėta Kauno popieriaus dirbtuvė.  
1584* m. Reformatų brolija Kaune įkuria spaustuvę. 
1607–1635 m. statoma mūrinė miesto siena ir žemių pylimai. Po 1655–1660 m. karo pradėtas statyti miesto bokštas (Kęstučio g. 82/ Laisvės al. 93), dar vadinamas Malūnininko bokštu. 
1631 m. karališkasis sekretorius Dominykas Narkevičius į Kauną pasikvietė dominikonus, kuriems užrašė savo namus Didžiojoje (dab. Vilniaus) gatvėje. 1641 m. dominikonai formaliai įsikūrė Kaune.  
1649 m. atidaryta Jėzuitų keturklasė mokykla, 
1655–1661 m. Rusijos okupacija, maras mieste.  
1664 11 03 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco suteikta fundacija Pažaislio kamaldulių vienuolynui tapo pagrindu jo steigimui. 
1666 m.* Rotušės a. pradėta statyti jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia.  
1685–1700 m. pastatyta Šventojo Kryžiaus bažnyčia.  
XVIII a. pr.* įkurtos Vilijampolės žydų kapinės. 
1701 12 20 Šiaurės karo (1700–1721 m.) metu švedai be kliūties užėmė Kauną  
1763 m. Aukštojoje Panemunėje pastatyta pirmoji mūrinė Šv. Apaštalų Simono ir Judo bažnyčia 
1784 m. G. Lėjus įsteigė vaistinę, kurią 1860 m. vaistininko sūnaus našlė Šarlotė perkėlė į ką tik išgrįstą Nikolajaus prospektą (dab. Laisvės al.). 
1786–1792 m. reformų metas Kaune.