LT EN DE  
Pradžia arrow Laikotarpiai arrow Rusijos carų valdžioje (1795–1915 m.)
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Rusijos carų valdžioje<br/> (1795–1915 m.)


1795 m. įvyko trečiasis Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimas,  
1802 m. miesto gyventojų iniciatyva įkurta pirmoji ugniagesių komanda. 1808 m. įsteigta miesto policijos, o 1817 m. – miesto valdžios oficiali ugniagesių komanda. 
1812 06 24 pradėdama karą su Rusija, didžioji prancūzų armijos dalis, vadovaujama imperatoriaus Napoleono I, persikėlė per Nemuną ties Kaunu.  
1819–1823 m. Kauno apskritinėje mokykloje (dab. Kauno Jėzuitų gimnazija) mokytojavo poetas Adomas Mickevičius (1798–1855),  
1828 m. pastatyta Kauno arklių pašto stotis Rotušės aikštėje (archit. Ž. Pusje) 
1831 06 11–18 Kaunas buvo sukilimo prieš caro valdžią dalyvių rankose. 
1836 m. buvusio karmelitų vienuolyno pastatuose įkurta karo ligoninė.  
1843 m. įsteigta Kauno gubernija,  
1844 m. į Kauną perkelta Kražių gimnazija (įkurta 1616 m. kaip jėzuitų kolegija) ir pavadinta Kauno gubernijos gimnazija. 
1846 m. pradėti statyti būsimi Gubernatūros rūmai (pagal kpt. F. Vinterio projektą), 
1847 02 21 caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą (papildytas 1871 m.). 
1847 m. įsteigtos senosios miesto kapinės (Vytauto pr., dab. Ramybės parkas) . 
1848 m. Maušos Tipografo (Zymelovičiaus) spaustuvėje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Kaune 
1852 m. įsteigta turgavietė Senamiestyje (dab. Steigiamojo Seimo aikštė). Uždaryta 1976 m. 
1853 m. Vilijampolėje pradėjo veikti pirmasis I. B. Volfo garinis alaus bravoras, davęs pradžią Lietuvos alaus pramonei. 
1854 m. laikomi Kauno fotografijos istorijos pradžia. 
1854–1856 m. Krymo karo metu Kaunas tapo vieninteliu grūdus eksportuojančiu Rusijos uostu, neblokuojamu britų. 
1855 m. granitu išgrįsta Nemuno krantinė, 
1858 m. išleistas įsakas žydams suteikiantis teisę gyventi ir statyti namus visose Kauno miesto dalyse. 
1859 05 09 pradėta Kauno geležinkelio tunelio statyba, 
1859–1862 m. ties Žemutine Freda pastatytas Žaliasis (geležinkelio) tiltas. 
1861 m. įsteigtos Žaliakalnio žydų kapinės (Radvilėnų pl.) 
1862 m. N. Rekošas Kaune (dab. Vytauto pr.) įsteigė fabriką „Minerva“ –  
1862 m. pastatytas Kauno gubernijos (dab. Maironio universitetinės) gimnazijos pastatas  
1862 m. Karmelitų kapinėse pastatyta Kristaus Prisikėlimo (Voskresenskaja) cerkvė,  
1862 m. pastatyta žydų ligoninė „Bikur Cholim“ (archit. N. Timofejevas). 
1863 m. Kaune pradėjo veikti telegrafo stotis su 10 telegrafo aparatų. 
1863 m.* pastatyta geležinkelio stotis.  
1863 12 28 Kaune caro valdžios buvo nuteistas ir pakartas vienas iš Lenkijos ir Lietuvos sukilimo vadų kun. Antanas Mackevičius.  
1864 12 03 iš Varnių į Kauną perkelta Žemaičių vyskupo rezidencija ir Kunigų seminarija. 
1864 m. pastatytas Kauno kalėjimas (archit. N. Ikonnikovas; A. Mickevičiaus g.). 
1867 m. Karmelitų rajone prie Malaja Gospitalnaja g. (dab. Kaunakiemio g.) antrosios gildijos pirklio Dovydo Šereševskio pradėtame statyti vinių fabrike, 1870 m. perimtame kompaniono Jakovo Glazerio ir pavadintame „Vulkanu“, 1878 m. įsitvirtino vokietis pramonininkas Richardas Tilmansas (Richard Tillmanns). 
1870 07 22 susikūrė Skaitymo mėgėjų draugija ir įsteigė pirmąją viešąją biblioteką mieste. 
1871 m. miesto Dūmos iniciatyva įsteigtas parkas Žaliajame (Vytauto) kalne,  
1872 07 17 I-osios gildijos pirklys Levinas Boruchovas Minkovskis gavo leidimą Kaune statyti choralinę sinagogą (E. Ožeškienės g. 13; archit. nežinomas). 
1876 01 01 įvyko Kauno savivaldybės rinkimai  
1879 m. Kauno gubernijos valdybai leidus, vokiečių pramonininkas V. Šmidtas Šančiuose pradėjo statyti vielos, vinių bei geležies dirbinių fabriką „Vestfalija“. 
1879 07 07 Kaunui suteiktas Rusijos imperijos pasienio I klasės karinės tvirtovės statusas. 
1880 m. įsteigtos Senosios Fredos (Ž. E. Žilbero g.) ir Aleksoto (Veiverių g.) kapinės.  
1880 m. įkurtos Eigulių kapinės Neries kairiajame krante (Jonavos g. 269), šalia Eigulių piliakalnio. 
1880 m. pastatyta chasidų sinagoga (Gimnazijos g. 6) 
1880 m. Žemojoje Fredoje įkurtas baldų fabrikas „Elena“ – AB „Kauno baldai“ pirmtakas. 
1882 m. rabinas Notė Hiršas Finkelis įsteigė Vilijampolės ješivą (rabinų seminariją).  
1883 11 26 I. Frumkino 1881 m. pastatytame name (archit. U. Golinevičius) įsteigtas Kauno apygardos teismas (dab. Laisvės al. 103). 
1884 m. pastatyta valstybinė mergaičių gimnazija (Laisvės al. 95, archit. U. Golinevičius). 
1887 m. miesto valdybos sprendimu naujos centrinės gatvės pradėtos grįsti lauko akmenimis. 
1889 m. parengtas Šančių ir neužstatytos Žaliakalnio dalies prijungimo prie miesto projektas, kuris liko nepatvirtintas. 
Apie 1890 m. įsteigtos Karių kapinės Aukštuosiuose Šančiuose. 
1890–1898 m. Šančių priemiestyje pastatyta Evangelikų baptistų bažnyčia. 
1891 m. Fredoje Kauno tvirtovės komendantūros iniciatyva artilerijos pulko įgulai, kaip manoma, katalikų koplyčios vietoje, pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio (arba Švč. Trejybės Kauno artilerijos) cerkvė. 
1892 01 09 atidarytas 500 vietų miesto teatras (archit. U. Golinevičius) N. Gogolio komedijos „Revizorius“ pastatymu.  
1892 05 24 nuo Rotušės a. iki geležinkelio stoties pradėjo kursuoti arklių traukiamas tramvajus („konkė“), veikęs iki 1929 04 15. 
1894 m. įsteigta Kauno miesto sanitarinė tarnyba. 
1895 09 17 pašventintas Šv. Petro ir Povilo Soboras (dab. Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia),  
1896 m. pastatyta 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė Šančiuose.  
1897 m. pastatytas „Centrinis viešbutis“ (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13). 
1897 m. I. Pikeris savo valdoje įsteigė „Versalio“ viešbutį (Laisvės al. 88, archit. N. Andrejevas), kurį 1904 m. įsigijo D. Venckauskas.  
1897 m. pradėtas kurti miesto muziejus, kuris visuomenei duris atvėrė 1898 11 21. 
1898 m. ir 1899 m. Kaune vyko II ir III žydų darbininkų sąjungos (Bundo) suvažiavimai. 
1898 m. gruodžio mėn. pastatyti Liaudies namai (archit. N. Andrejevas) A. Mapu ir Šv. Gertrūdos g. kampe. 
1899 m. pastatyta centrinė elektrinė (dab. Vienybės a.; archit. E. Frykas, vyresn.), kuri pradėjo veikti 1900 01 02. 
1899 m. pastatytas „Metropolio“ viešbutis su restoranu 
1899 m. Žemuosiuose Šančiuose pastatytas kareivinių miestelis 
1899 m. Kaune įsteigta slapta muzikos ir teatro draugija „Daina“, kuri oficialiai veikti pradėjo 1904 m.  
1900 m. įsteigtos Veršvų kapinės (Vilijampolė, Atramos g.). Iš dalies veikiančios, laidojama tik šeimos kapavietėse. 
1901 m.* įsteigtos Senosios Šančių kapinės. 
1905 01 24–25 ir 1905 12 25–27 Kaune vyko visuotiniai politiniai streikai.  
1905 01 29 Kaune (Rotušės a. 27) kompozitorius Juozas Naujalis atidarė pirmąjį legalų lietuvišką knygyną.  
1905 m. Senamiestyje įkurta pirmoji Kaune lietuviška S. Banaičio spaustuvė.  
1905 m. Nikolajaus pr. I. Frumkino name (dab. Laisvės al. 103) duris atvėrė pirmasis kino teatras „Bovi“. 
1906 m. lapkričio mėn. įkurtas Onos Vitkauskytės knygynas iki 1915 m. veikęs Aleksoto g. 3 (dab. Rotušės a. 2),  
1906 m. įkurta katalikiška lietuvių švietimo draugija „Saulė“, 
1906 m. Žaliakalnyje Šv. Mikalojaus (dab. gegužės 22) dieną pašventinta Kauno sentikių religinės bendruomenės Šv. Nikolos cerkvė, veikianti iki šių dienų. 
1906 m. pastatyta degtinės gamykla „Stumbras“. 
1906 m. kun. K. Olšausko iniciatyva įsteigta Šv. Juozapo darbininkų draugija, 
1906 m. pedagogų T. F. Žilinsko, M. Vasiliausko iniciatyva Kaune įkurtos pirmosios lietuviškos mokyklos:  
1907 09 15 įsteigti „Saulės“ draugijos pedagoginiai kursai (nelegaliai veikė nuo 1906 m.). 
1908 11 30 Gailestingųjų seserų bendruomenei minint veiklos dešimtmetį, atidaryta Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė. 
1910–1911 m. Šančiuose pastatyta metodistų bažnyčia (projekto sudaryt. – kun. G. Durdis). 
1912–1913 m. Panemunėje carinė kariuomenė įkūrė aerodromą, kurio paskirtis – ginti vakarines imperijos sienas. 
1912–1913 m. statomi „Saulės“ gimnazijos rūmai.