LT EN DE  
Pradžia arrow Laikotarpiai arrow Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis (1918–1940 m.)
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Pirmosios Lietuvos Respublikos <br/> laikotarpis (1918–1940 m.)


1919 01 02 į Kauną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Drauge persikėlė visas politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas. Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine. 
1919 01 12 Kaune Dr. R. Šliūpo ir kitų medikų pastangomis įkurta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (LRK; prieš I pasaulinį karą Kaune veikė Rusijos Raudonojo kryžiaus skyrius).  
1919 01 15 Kaune įkurta Karo mokykla, rengusi Lietuvos kariuomenės jaunesniuosius karininkus. 1919 04 01 įvyko iškilmingas mokyklos (K. Donelaičio g. 13) atidarymas. 
1919 02 10 įkurta privati Kauno lenkų gimnazija, 1929 m. pavadinta Adomo Mickevičiaus vardu, 1940 m. sovietų valdžios uždaryta.  
1919 03 12 nuo Lietuvos kariuomenės inžinerijos bataliono atsiskyrusi aviacijos kuopa tapo Aviacijos dalimi. Tą pačią dieną įsteigta ir Karo aviacijos mokykla, veikusi iki 1919 12 17, atkurta 1932 01 01, likviduota 1940 10 18. 
1919 m. balandžio mėn. įkurtas pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo kino teatras „Palas“, veikęs iki 1931 m. (Laisvės al. 82).  
1919 05 18 Lietuvos sporto vystymosi pradžia – įkurta Lietuvos sporto sąjunga, 
1919 07 11 vokiečių kariai paliko Kauną, suteikdami laisvę tautiniams valstybės organams. 
1919 07 15 Tado Ivanausko iniciatyva įkurta pirmoji gamtos mokslų įstaiga – Gamtos tyrimo stotis su muziejumi (jo ištakos siekia 1859–1861 m., kada datuojami pirmieji eksponatai).  
1919 08 15 Tautos teatre A. Sutkaus ir J. Tallat-Kelpšos pastatyta lietuvių nacionalinė opera „Birutė“ (aut. M. Petrauskas, G. Landsbergis-Žemkalnis), o 1920 12 31 Lietuvių meno kūrėjų draugijos profesionaliame muzikiniame teatre nuskambėjo G. Verdžio „Traviata”.  
1919 09 08 Latvija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir abi šalys pasikeitė diplomatinėmis atstovybėmis. 
1919 11 03 buvo įsteigta Vaikelio Jėzaus draugija, besirūpinusi vaikų ir jaunimo socialine globa ir švietimu. 
1919 12 15 pradėtas kurti Karo muziejus, 1921 02 16 iškilmingai atidarytas carinės Rusijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže. Tuo metu pradėtas formuoti ir muziejaus sodelis su memorialiniais ir simboliniais paminklais. 
1919 12 20 Kaune, Seimo rūmuose (Gimnazijos g. 3), įkurta Centrinė valstybės biblioteka (dab. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 
1919 m. dar carinės Rusijos imperijos laikais (1887–1890 m.) pastatytas malūnas ir sandėlių kompleksas tapo Nepriklausomos Lietuvos nuosavybe.  
1919 m. prijungti prie miesto prigludę priemiesčiai: Vilijampolė, Žemieji Šančiai, dalis Aleksoto ir Žaliakalnio. 
1919 m. prasidėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties istorija, kai Kauno miesto savivaldybė ėmė finansuoti sanitarinio automobilio ir personalo išlaikymą, – nemokamai pervežti ligonius į ligonines ir ambulatorijas. 
1919 m. prasidėjo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos istorija. 
1919 m. J. Naujalis įsteigė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 10 01 buvo suvalstybinta, o 1933 04 01 tapo Kauno Konservatorija.  
1919 m. tarp Aukštosios Panemunės ir Senamiesčio pradėjo kursuoti Kauno siaurasis geležinkelis (žmonių vadinamas „kukuška“). 
1920 01 15 siekiant suvienodinti karinio ir bendrojo karininkų išsimokslinimo lygį Kaune įsteigti laikinieji karininkų kursai, o 1921 04 13 – Aukštieji karininkų kursai. 
1920 01 27 pradėjo veikti Aukštieji kursai. Jų pagrindu 1922 02 16 atidarytas Lietuvos universitetas (A. Mickevičiaus ir K. Donelaičio g. kampas). 
1920 02 21 įsteigta Lietuvos teisininkų draugija. 
1920 02 21–23 įvyko prokomunistinis Kauno įgulos kareivių sukilimas. 
1920 04 01 įkurta Lietuvos telegramų agentūra ELTA, veikusi Kaune iki 1944 m. 
1920 05 15 Kauno miesto teatro rūmuose (remiantis 1918 02 16 aktu) darbą pradėjo Steigiamasis Seimas, kuris perėmė krašto valdymą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. 
1920 05 25 Žemuosiuose Šančiuose įkurta AB „Ringuva“, gaminusi aliejų, o nuo 1939 m. ir muilą.  
1920 08 07 pradėjo veikti vokiečių aukštesnioji realinė mokykla, 1930 m. tapusi gimnazija.  
1920 08 31, dar neratifikavus pasirašytos sutarties su SSRS, į Kauną atvyko įgaliotasis asmuo A. Akselrodas (Akselrod).  
1920 09 17 rusų mokytojų draugijos „Mokslas-Šviesa“ (pirmininkas A. Timinskis) iniciatyva įsteigta privati rusų gimnazija.  
1920 m. Aukštojoje Fredoje, J. Godlevskio dvare įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 
1920 m. įkurta AB „Nemunas“ (Vytauto pr. 26a, sena numeracija).  
1920 m. įkurta Kauno aukštesnioji technikos mokykla (KATM) – pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje mokykla, rengianti techninės srities specialistus.  
1920 m. pradėti rengti viduriniosios grandies medicinos darbuotojai – prie Kauno miesto ligoninės buvo įsteigti dešimties mėnesių akušerių kursai, Raudonojo Kryžiaus draugija suorganizavo dvimečius gailestingųjų seserų kursus. 
1920 m. įsteigti Piešimo kursai, kurie 1922 m. reorganizuoti į Meno mokyklą. 
1920 m. Lietuvos meno kūrėjų draugija Miesto teatro rūmuose (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras) įkūrė Dramos ir Operos vaidyklas. 
1920 m. įsteigta pramonės ir prekybos bendrovė „Drobė“.  
1920 m. Šančiuose atidaryta Kauno 2-oji vidurinė mokykla, kuri 1923 m. tapo 2-ąja progimnazija. 
1920–1940 m. Laisvės al. 25 (dab. 47) veikė garsioji Makso Konrado kavinė ( 1852 m. įkurta kaip cukrainė, o nuo 1862 m. – kaip kavinė) – pagrindinė tarpukario Kauno menininkų bei inteligentų susitikimo vieta. Sovietmečiu kavinė buvo vadinama „Tulpe“ (archit. V. Dičius, A. Mikėnas). 
1920–1940 m. Vokietijos atstovybė Kaune veikė miesto centre, pastoviai nuomodama tas pačias patalpas. 
1920–1940 m. Kaune aktyviai steigėsi žydų gimnazijos:  
1921 02 21 Kaune atidaryta „Dirvos“ bendrovės leidykla ir knygynas (vadovas – A. Dundzila), 
1921 06 20 Danija paskyrė savo atstovą Kaune, dar oficialiai nepripažinusi Lietuvos nepriklausomybės. 
1921 07 29 susijungus R. Tilmanso kaulų malimo ir brolių Kaganų Šiaulių šokolado ir saldainių fabrikams, Šančiuose (Juozapavičiaus pr. 80) įsteigtas šokolado ir saldainių fabrikas „Tilka“ (Tilmansas ir Kaganas).  
1921 10 15–16 šalia Karo muziejaus vyko pirmoji Žemės ūkio paroda. 
1921 10 16 Karo muziejaus sodelyje atidengtas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ (skulpt. J. Zikaras, archit. V. Dubeneckis). 
1921 10 19 įsteigtas Centralinis valstybės archyvas. 
1921 11 07 Kaune savo veiklą pradėjo JAV konsulatas.  
1921 m. lapkričio mėn. pradėjo veikti (dab. Rotušės a. 7) Šv. Vincento Pauliečio draugijos mergaičių mokytojų seminarija. 
1921 m. įsteigta Kauno savanorių ugniagesių draugija (tarpukariu E. Ožeškienės g. 27),  
1921 m. Kaune atidaryta Estijos pasiuntinybė nuo 1928 m. veikė K. Donelaičio g. 71, 
1921 m. Aleksote pastatyta medinė Šv. Kazimiero bažnyčia. 
1921 m. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos iniciatyva įsteigta stambiausia nepriklausomos Lietuvos mokslo ir mokymo priemonių gamybos ir platinimo, knygų leidybos ir prekybos kooperacinė bendrovė „Spaudos fondas“ (Vytauto pr. 23). 
1921 m. valstiečių liaudininkų iniciatyva įkurta „Varpo“ spaustuvė (Laisvės al. 10, dab. 60).  
1922 01 25 žydų kilmės verslininkų A. Rozenbergo, E. Taubmano ir M. Judasino iniciatyva įkurtas „Sanitas” – chemijos farmacijos laboratorija.  
1922 01 30 įsteigtos Suomijos pasiuntinybės, veikusios miesto centre, ilgametis garbės konsulas buvo V. Aarnio. 
1922 05 01 Čekoslovakijos konsulatas įsikūręs Nepriklausomybės a. ir Laisvės al. kampe veikė iki 1934 m. 
1922 07 18 įregistruota Lietuvos moterų kultūros draugija, kurios narėmis tapo slapta veikiančios Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos vienuolės 
1922 10 02 savo veiklą pradėjo Lietuvos bankas. 
1922 11 01 Linksmadvaryje (Viesulavoje) įsteigta milicijos mokykla. 
1922 11 18 įvyko oficialus Pedagoginio muziejaus (Laisvės al. 12, dab. 24) atidarymas.  
1922 12 20 Italija pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę. Po kurio laiko jos pasiuntinybės kanceliarija laikinai įsikūrė „Versalio“ viešbutyje. 
1922 m. susibūrė steigėjų grupė, kuri įkūrė akcinę alaus bendrovę „Ragutis“ 
1922 m. Didžiosios Britanijos pasiuntinybė įsikūrė Kęstučio gatvėje.  
1922 m. Švedija Kaune įkūrė konsulatą.  
1922 m. Lietuvos pramonininkas J. Vailokaitis ir inž. V. Geiga įsteigė AB „Palemonas“. 
1922 m. Prancūzijos atstovybė įsikūrė Vytauto pr. 89/Laisvės al. 9 (pirmajame aukšte veikė Argentinos konsulatas). 
1922 m. įsikūrė Šveicarijos konsulatas, kuris 1923 m. kovo mėn. pradėjo veiklą Bažnyčios gatvėje (namas neišlikęs). 
1922–1928 m. Nyderlandų karalystės konsulatas rezidavo Laisvės al. 42, 
1923 04 22 įsteigta Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga.  
1923 07 18 „Saulės“ namuose įkurta pirmoji Lietuvoje Mergaičių progimnazija, kuriai 1926 07 14 suteiktas „Saulės“ mergaičių gimnazijos vardas. 
1923 09 22 atidarytas brolių Salamonų tabako ir papirosų fabrikas (E. Ožeškienės g. 14, dab. 18). 
1923 11 23 Karo muziejaus sodelyje atidengtas dr. Jono Basanavičiaus biustas (nugriautas 1950 m., atstatytas 1988 12 30). 
1923 m. kanauninkas, rašytojas, visuomenės veikėjas J. Tumas-Vaižgantas prie Lietuvos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto (K. Donelaičio g. 26, dab. 20) įsteigė Rašliavos muziejų (anksčiau vadintą Kultūros muziejumi).  
1923 m. Kaune įsteigta maisto perdirbimo įmonė „Maistas“. 
1923 m. Aukštojoje Fredoje įkurtas Botanikos sodas.  
1923 m. Kaune (buv. Laisvės al. 15) atidarytas Norvegijos konsulatas. 
1924 08 23–25 P. Vileišio aikštėje vyko pirmoji Dainų šventė (tuomet vadinta Dainų diena). Joje dalyvavo apie 3000 atlikėjų, apsilankė apie 20 000 žiūrovų. 
1924 09 15 „Saulės“ namuose (dab. Savanorių pr. 46) įvyko Simono Daukanto mokytojų seminarijos atidarymas.  
1924 09 26 iškilmingai pasirašytas kanalizacijos darbų pradžios aktas.  
1924 rugsėjo mėn. iš Rotušės aikštės į Panemunę išvyko trys „Auto“ bendrovės autobusai, davę pradžią Kauno autobusų eismui.  
1924 m. A. Kniūkštos pastangomis Maironio namuose (Rotušės a. 13) įkurta knygų leidimo bendrovė „Sakalas“.  
1924 m., po 100 m. pertraukos (1824 m. rusų valdžia mokyklą uždarė), atkurta Jėzuitų gimnazija. 
1925 04 19 pastatyti ir pašventinti Lietuvių tarnaičių ir darbininkių Šv. Zitos draugijos rūmai (dab. Gimnazijos g. 7; archit. F. Vizbaras). 
1925 04 24 V. Ruzgo iniciatyva įkurta Vinco Kudirkos biblioteka-skaitykla (Laisvės al. 48), veikusi iki 1944 m. (sunaikinta 1944 08 03 per vokiečių aviacijos antskrydį). 
1925 06 01 G. Glazeris ir Z. Levušas Kaune (Kęstučio g. 63) įkūrė pirmąjį Lietuvoje trikotažo gaminių fabriką „Glalev“. Jo pagrindu 1930 m. kovo mėn. Šančiuose (tuomet. Virvių g.13) Levušas, Aranauskas ir Černesas įsteigė akcinę bendrovę „Cotton“, gaminusią raštuotą trikotažą ir kojines. 
1925 12 13 Ąžuolų kalne, P. Galaunės iniciatyva, atidaryta M. K. Čiurlionio laikinoji galerija (archit. V. Dubeneckis), kuri tapo Lietuvos muziejininkystės centru. 
1925 m. įkurti Prekybos ir pramonės rūmai, 1936 m. reorganizuoti į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus (PPAR). 
1925 m. prie senojo „Metropolio“ viešbučio su restoranu pristatytas naujas trijų aukštų viešbučio korpusas „Lietuva“ (archit. V. Dubeneckis). 
1925 m. pastatytas Centrinis žydų bankas (įsteigtas 1920 m.). 
1925–1931 m. Linksmadvaryje pastatyti Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos instituto rūmai. 
1926 m. Kauną užliejo didžiulis pavasario potvynis. 
1926 04 04 įkurta Kauno arkivyskupija. 
1926 05 27 įsteigti Žemės ūkio rūmai, 
1926 06 12 laikoma radijo transliacijos Lietuvoje pradžia. 
1926 08 09 Kaune buvo įsteigta internunciatūra. Nuo 1928 11 09 Vatikano Apaštališkoji nunciatūra veikė K. Donelaičio gatvėje.  
1926 12 17 įvykdytas perversmas, kurio metu nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas K. Grinius ir įvestas A. Smetonos autoritarinis režimas. 
1927 09 01 įsteigta Kauno „Aušros“ mergaičių valstybinė gimnazija (Gimnazijos g. 3).  
1927 m. rugsėjo mėn. Kaune (dab. Laisvės al. 90) atidarytas Austrijos konsulatas. 
1927 10 21 įsteigta AB „Pienocentras“, Centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, veikusi 1927–1940 m.  
1927 m. lapkričio mėn. tuometinėje Nemuno g. 12 atidaryta Kauno užmiesčio autobusų stotis. 
1927 m. įkurtas „Litekso“ audinių fabrikas („Litex“; Gedimino g. 5), netrukus tapęs stambiausiu vilnonių audinių gamintoju Baltijos regione. 
1927 m. įkurtas „Aleksoto“ stiklo fabrikas.  
1927 m. Liaudies namuose (Lukšio g. 15, dab. Gertrūdos g.), studentų ateitininkų Abstinentų korporacijos ramovėje, įsteigtas Priešalkoholinis muziejus. 
1927 m. Vilijampolėje pradėjo veikti „Lietuvos degtukų akcinė bendrovė“,  
1928 02 16 iškilmingai atidaryti rūmai (archit. E. Frykas), kuriuose telkėsi 1922 m. įsteigta Lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“.  
1928 02 27 veiklą pradėjo Kauno aklųjų institutas (Tvirtovės al. 6, dab. Taikos pr. 6). 
1928 03 23 įsteigta AB „Pažanga“ (Laisvės al. 29). 
1928 05 14 Karo muziejaus sodelyje atidengtas paminklas „Laisvė“ (skulpt. J. Zikaras, archit. V. Dubeneckis).  
1928 07 20 įkurta AB „Spindulio“ spaustuvė (Miško g. 11), sujungus „Švyturio“ spaustuvę (veikusią 1924–1928 m.) su Valstybės spaustuve (veikusia 1918–1928 m.). 
1928 12 04 atidarytas didžiausias 800 vietų kino teatras „Metropolitain“ (Laisvės al. 71, archit. V. Dubeneckis, K. Dušauskas-Duž).  
1928 12 22 pastatytas Panemunės tiltas per Nemuną (1916 m. vokiečių kariuomenės pastatytas pirmasis laikinasis tiltas), 
1928 m. greta VII forto mediniame pastate pradėjo veikti Šv. Luko ligoninė. 
1928 m. Vilijampolėje prasidėjo trikotažo įmonės „Silva“ veikla.  
1928 m. pastatyta mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, suprojektuota inž. S. Novickio (Z. Novenny). 
1929 10 30 atidarytas Vilijampolės (Petro Vileišio) tiltas per Nerį  
1929 12 15 pradėjo veikti centralizuotas Kauno miesto vandentiekis, projektas pradėtas įgyvendinti 1927 m. 
1929 m. Petrašiūnuose pradėjo veikti viena seniausių Lietuvoje silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“.  
1930 01 11 atidarytas Aleksoto (Vytauto Didžiojo) tiltas per Nemuną.  
1930 05 16 atidaryta Draugijos kovai su tuberkulioze sanatorija Aukštojoje Panemunėje (dab. Kruonio g. 21; archit. V. Malejinas). 
1930 09 20 latvių verslininkas R. Hirša įsteigė AB „Kauno audiniai“ (Griunvaldo g. 3/5), buv. Tilmanso fabriko vietoj. 
1930 11 11 pradėjo veikti Petrašiūnų šiluminė elektrinė, kuri tapo pagrindine elektros energijos tiekėja miestui.  
1930 12 25 atidarytas moderniausias šalyje 750 vietų „Forum“ (sovietmečiu „Laisvės“) kino teatras (Laisvės al. 46A),  
1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta statyti mečetė 
1930 m. paminėtas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 metų mirties jubiliejus. 
1930 m. pastatyti Teisingumo ministerijos rūmai (archit. E. Frykas, L. Sapiegos g. 5 / E. Ožeškienės g. 12). 
1930–1931 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Jiesią. 
1931 09 01 atidarytai pradžios mokyklai, 1931 10 09 suteiktas Jono Jablonskio vardas.  
1931 m. pastatytas metalinis tiltas per Nevėžį,  
1931 m. siekiant pagerinti viršutinės ir apatinės miesto dalių susisiekimą, pastatytas Žaliakalnio funikulierius (keltuvas), o 1935 m. – Aleksoto, jungiantis Aleksoto papėdę su Linksmadvariu.  
1931–1934 m. pastatyti AB „Pienocentro“ rūmai (dab. Laisvės al. 55 / S. Daukanto g. 18, archit. V. Landsbergis-Žemkalnis),  
1932 01 02 atidaryti Centrinio pašto rūmai (Laisvės al. 102, archit. F. Vizbaras). 
1932 09 04 dailininkas N. Arbit Blatas (kitaip – Arbitblatas, Blatas Arbit) prancūzų galerijos pavyzdžiu Kaune įkūrė pirmąją privačią Pabaltijy dailės galeriją-saloną (Nepriklausomybės a. 3), gyvavusį iki 1933 m. liepos mėn.  
1932 09 07 Aukštojoje Panemunėje (Karo mokyklos kieme) atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. V. Grybas).  
1932 12 04 Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų (LMVGO) sąjungos iniciatyva įsteigtas Motinos ir vaiko muziejus (Laisvės al. 12, dab. 24). 
1932 m. broliai Vinikai įsteigė pirmąjį Lietuvoje kailių apdirbimo fabriką „Vilkas“ (Vilijampolėje, Degtukų g. 22). 
1932 m. Vilijampolėje pastatyta Šv. Juozapo bažnyčia. 
1932–1935 m. Petrašiūnuose pastatyta Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (projekto autorius – Nikalojus Mačiulskis), 
1933 01 12 pradėjo veikti Petrašiūnų popieriaus fabrikas (dab. R. Kalantos g. 34).  
1933 07 19 Kauno aerodrome 60 000 žmonių sutiko lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno palaikus. 
1933 m. atidaryti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai (A. Mickevičiaus g. 9, archit. V. Dubeneckis, inž. F. Vizbaras). 
1933 m. Vilijampolėje (dab. Raudondvario pl. 122) įkurta guminių dirbinių fabrikas akcinė bendrovė „Inkaras“. 
1933 m. pastatyti Kauno apskrities savivaldybės rūmai (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis). 
1933–1940 m. pastatytas Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas (Tilžės g. 18, projekto autorius – inž. J. Jasiukaitis). 
1934 05 28 atidaryti Kauno miesto ligonių kasos rūmai (dab. A. Mickevičiaus g. 4; archit. V. Landsbergis-Žemkalnis, A. Novickis). 
1934 06 28–07 01 vyko I Tautinis Lietuvos Eucharistinis kongresas.  
1934 06 29 pašventintas kertinis Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios akmuo. 
1934 10 03 pradėjo veikti brolių Šajos-Bero ir Mordhelio Gothelfų avalynės fabrikas „Lituanica“ (Jonavos g. 13). 
1934 m. prie Raudonojo kryžiaus ligoninės įsteigtas Kraujo perpylimo punktas. 
1935 05 03 prof. Tado Ivanausko iniciatyva įkurta „Kauno zoologijos sodo“ akcinė bendrovė. 1938 07 01 įvyko oficialus Kauno zoologijos sodo atidarymas. 
1935 05 12 atidarytas Bažnytinio meno muziejus (pirmasis vadovas dail. A. Valeška). 
1935 08 11–17 įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas. 
1935 10 02 Kauno aerodrome iškilmingai sutiktas ltn. Feliksas Vaitkus – šeštasis lakūnas pasaulyje, vienas perskridęs Atlanto vandenyną. 
1935 m. pastatyti Žemės banko rūmai (Vienybės a. / K. Donelaičio g. 73, projekto aut. – inž. K. Reisonas). 
1935 m. senosiose kapinėse (dab. Ramybės parkas) pastatyta Apreiškimo (Blagoveščenskaja) Švč. Mergelei Marijai katedra (archit. E. Frykas),  
1936 06 28 atidarytas Maironio muziejus, 1941 m. pavadintas Maironio lietuvių literatūros muziejumi. 
1936 10 04 arkivyskupas P. Karevičius pašventino Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių kongregacijos vienuolyno koplyčią (dab. Žemaičių g. 85). 
1936 11 01 pašventinta Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (projekto aut. – inž. A. Bistrickas).  
1936 m. atidaryti Darbo rūmai, 1940 m. įsikūrė A. Lukošaičio ir A. Novickio suprojektuotame pastate. 
1936 m. užbaigti statyti Kauko laiptai, kuriuos suplanavo inž. F. Vizbaras, projektą parengė archit. S. Kudokas.  
1936 m. įkurta privati Prano Mažylio moterų ligoninė. 
1937 04 24 atidaryti reprezentaciniai Kauno karininkų ramovės rūmai (A. Mickevičiaus g. 19, projekto autoriai – V. Dubeneckis, S. Kudokas, K. Kriščiukaitis) 
1937 07 01 pradėjo veikti Draugijos kovai su tuberkulioze ligoninė Romainiuose. 
1937 m. įkurta 5-oji valstybinė gimnazija (Vytauto pr. 30), nuo 1940 10 01 – 5-oji vidurinė mokykla. 
1937–1939 m. pastatytos Kauno Vytauto Didžiojo universiteto klinikos (Eivenių g. 2),  
1937–1940 m. pastatyta Kauno evangelikų reformatų bažnyčia (E. Ožeškienės g. 41). 
1938 03 29 įsteigta Lenkijos atstovybė du mėnesius rezidavo „Lietuvos“ viešbutyje, po to persikėlė į Kęstučio gatvę. 
1938 m. Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos užsakymu pastatyta Tyrimų laboratorija (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis). 
1938 m. pastatyta Jėzaus širdies bažnyčia Žemuosiuose Šančiuose (A. Juozapavičiaus pr. 60, projekto autorius – archit. A. Šalkauskis). 
1938–1940 m. pastatyti Taupomųjų kasų rūmai (archit. – A. Funkas, A. Lukošaitis, B. Elsbergas). 
1939 03 06 atidarytas Antano Smetonos lituanistikos institutas (Totorių g. 12, sena numeracija) – Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos ir tautosakos tyrimo įstaiga. 1940 m. institutas perkeltas į Vilnių. 
1939 05 21 atidaryta Sporto halė (dab. Perkūno al. 5, projekto autorius – inž. A. Rozenbliumas),  
1939 m. lapkričio mėn. Žaliakalnyje įsikūrė Japonijos konsulatas, 
1939 m. įkurtos Petrašiūnų kapinės (M. Gimbutienės g. 28). 
1940 03 08 atidarytas 515 vietų kino teatras „Pasaka“ (archit. A. Paškevičius; Savanorių pr. 124).