LT EN DE  
Pradžia arrow Laikotarpiai arrow Vokiečių okupacija(1941–1944 m.)
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Vokiečių okupacija<br/>(1941–1944 m.)


1941 06 22–25 – sukilimas Kaune.  
1941 06 23–24 Kaune susikūrė atkuriamos valstybės institucijos. 
1941 06 28 sukilėlių daliniai pradėti nuginkluoti, išformuoti arba performuoti į lietuvišką policiją – Tautinio darbo apsaugos batalioną.  
1941 m. birželio mėn. pabaigoje, vokiečiams užėmus Kauną, prasidėjo žydų persekiojimai ir reguliarios masinės žudynės, pogromai. 
1941 07 10–08 15 Vilijampolėje steigiamas Kauno getas. 
1941 07 26–08 05 likviduojamos autonomiškos lietuviškos valdžios struktūros. 
1941 m. liepos mėn. Kaune įsteigiamos septynios karo belaisvių stovyklos, iš kurių didžiausios – VI ir II-jame fortuose. 
1941 09 15 Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) pateikė memorandumą Lietuvos generaliniam komisarui A.T. von Rentelnui prieš Lietuvos vyriausybės (LV) likvidavimą ir vokiečių civilinės valdžios politiką: privačios nuosavybės nepripažinimą, tautinių simbolių draudimą ir kt.  
1941 10 11 katalikiškos pakraipos inteligentija įkūrė rezistencinę organizaciją – Lietuvių frontas.  
1941–1944 m. Kauno tvirtovės fortuose buvo nužudyta apie keliasdešimt tūkstančių įvairių tautybių žmonių, daugiausiai žydų (Kauno geto kalinių, iš kitų Europos valstybių atvežtų žydų ir kt.). 
1942 m. gegužės mėn. Lietuvių frontas (LF) kovai už nepriklausomybę sukūrė kovinį dalinį „Kęstutis“, kurio štabas su 5 skyriais buvo Kaune.  
1942 08 22 po Laikinosios vyriausybės panaikinimo Kaune pradeda veikti vokiškai administracijai pavaldi lietuviška savivalda – generalinių tarėjų institucija.  
1943 03 16–17 keršydami lietuvių tautai už SS legiono steigimo boikotą vokiečiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose suėmė ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą Lenkijoje 48 žymesnius visuomenės ir kultūros veikėjus, jų tarpe 17 kauniečių. 
1943 11 25 po penkis mėnesius trukusių pasitarimų politinės partijos ir rezistencijos grupės Kaune sukūrė aukščiausią pogrindinį politinį organą – Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK' ą), 
1944 02 03 generolas P. Plechavičius Kaune pradėjo organizuoti Lietuvos vietinės rinktinės (LVR) štabą. 
1944 07 29–08 01 tarp vokiečių ir sovietų kariuomenių vyko mūšis dėl Kauno.