LT EN DE  
Pradžia arrow Laikotarpiai arrow Antroji sovietinė okupacija (1944–1990 m.)
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Antroji sovietinė okupacija (1944–1990 m.)


1944 08 01 – antrosios sovietinės okupacijos pradžia Kaune. 
1944 08 07 darbą pradėjo „Metalo“ fabrikas (įkurtas 1879 m., Šančiuose),  
1944–1950 m. Kariškai istorinio muziejaus sodelyje naikinami Lietuvos Respublikos valstybingumo simboliai (Nežinomo kareivio kapas, Laisvės statula ir kitos skulptūros). 
1945 01 01 Leidyklų ir poligrafijos valdybos įsakymu įkurta Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla  
1945 02 28 Kauno invalidų dirbtuvių bazėje (K. Donelaičio g. 75b) įkurtas Protezinis-ortopedinis kombinatas. 
1945 09 02 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas.  
1945 11 01 pasirodė pirmasis laikraščio „Tarybų Lietuva“ numeris. 
1945 m. įkurta Kauno staklių gamykla (iš pradžių kaip autoremonto dirbtuvės, 1953 m. – Kauno motorų remonto gamykla/fabrikas). 
1945 m. įkurta tekstilės įmonė „Pakaita“ (Jovarų g. 5). 
1945 m. buvo įkurtas Celiuliozės-popieriaus pramonės technikumas. 
1946 02 01 įsteigtas Onkologijos dispanseris (tuomet Lenino pr. 59, buv. Latvijos atstovybės pastatas). 
1946 m. prie miesto prijungti Lampėdžiai, Veršvai ir Pažaislis, o 1948 01 01 – Petrašiūnų gyvenvietė. 
1946 m. pradėjo veikti Lietkoopsąjungos Kauno kooperatinis technikumas. 
1946 m. įkurta Kauno miesto 7-oji ligoninė, 
1947 m. perkeliama iš Dotnuvos į Kauną, nuo 1924 09 23 veikusi Lietuvos žemės ūkio akademija (LŽŪA).  
1947 m. „Žalgirio“ krepšininkai (klubas įkurtas 1944 m.) pirmą kartą tapo Sovietų Sąjungos čempionato, vykusio Tbilisyje, aukso medalių laimėtojais. 
1948 11 16 sujungus „Šviesos“ spaustuvę su Valstybiniu popieriaus gaminių fabriku ir litografija „Aušra“, įsteigta V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė.  
1949 07 14 Sporto halėje SSRS bokso čempionate dėl aukso medalio kovojo Algirdas Šocikas ir Nikolajus Koroliovas. 
1950 10 01 įsteigiama Kauno sritinė, o nuo 1953 m. – Kauno viešoji biblioteka,  
1950 10 31 įkurtas Kauno Politechnikos institutas.  
1950 12 31 Kauno universiteto Medicinos fakultetas reorganizuotas į Kauno medicinos institutą. 
1950 m. įkurta „Nemuno“ metalo gaminių gamykla  
1950–1953 m. – daugiabučių namų statyba Karaliaus Mindaugo prospekte (iki 1988 m. – Pergalės kr.).  
1951 03 20 atidarytas (įsteigtas 1948 m.) Petro Cvirkos memorialinis muziejus. 1991 m. uždarytas.  
1951 m. buvusios Meno mokyklos patalpose įsikūrė Kauno taikomosios dailės vidurinė mokykla. 
1952 m. Aukštuosiuose Šančiuose įkurta Kauno 3-ioji ligoninė. 
1952 m. įsteigtas „Kauno audinių“ filialas Vilijampolėje, kuris 1956 m. reorganizuotas į šilko ir pliušo kombinatą.  
1953 m. įkurta Kauno radijo gamykla (iš pradžių vadinta „Kauno radijo fabriku“).  
1953 m. įsteigtas Kauno maisto pramonės technikumas. 
1953 m. atidaryta Stomatologinė poliklinika (1982 m. rekonstruota pagal archit. I. Likšienės projektą), 
1954 m. pradėjo veikti Kauno statistikos technikumas. 
1955–1959 m. statoma Kauno hidroelektrinė – didžiausia elektrinė Lietuvoje, naudojanti atsinaujinančius išteklius. 
1956 10 29 įkurtas Kauno taksi parkas, 
1956 11 01 Aukštųjų mokyklų studentų iniciatyva surengtas Vėlinių minėjimas prie paminklo kariams,  
1957 03 20 įsteigtas Kauno pieno kombinatas.  
1957 m. Kauno valstybinio istorijos muziejaus sodelyje prasidėjo atnaujinto kariliono (įrengtas 1937 m.) koncertai. 
1958 m. Kauno tvirtovės IX forte įkurtas respublikinės reikšmės muziejus (Žemaičių pl. 73) – holokausto atminimo simbolis, 1959 05 30 įvyko iškilmingas jo atidarymas. 
1960 09 11 oficialią veiklą pradėjo Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT). 
1960 m. prasideda masinės gyvenamųjų bei pramoninių rajonų statybos Dainavoje ir Petrašiūnuose, ženklinančios dinamiškiausio miesto urbanizacijos etapo pradžią. 
1961 m. įkurtas Kauno kelionių ir ekskursijų biuras. 
1961 m. įkurtas profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras, kuriam 1973 m. suteiktas „Ąžuolyno“ vardas. 
1962 m. rugpjūčio mėn. baigti statyti „Žalgirio“ sporto rūmai (archit. A. Zeidotas, V. Dičius; K. Baršausko g. 66) ir stadionas. 
1962 10 24 Petrašiūnuose (R. Kalantos 49) įkurta Kauno ketaus liejykla „Centrolitas“, šiuo metu UAB „KKL investicijų valdymas“.  
1962 11 04 „Žalgirio“ stadione uždegus gamtinių dujų fakelą, pradėtas dujofikuoti Kauno miestas. 
1963 08 02 įkurta Kauno šiluminių tinklų įmonė. 
1964 05 09, įamžinant Kauno „išvadavimą“, Kauno valstybinio istorijos muziejaus sodelyje pastatytas tankas „Josif Stalin“ (neva, 1944 m. vienas pirmųjų įvažiavęs į Kauną). 
1964 m. įkurtas Vilniaus universiteto bendramokslinis, nuo 1966 m. – vakarinis fakultetas.  
1964 m. įkurta eksperimentinė dailiosios keramikos gamykla „Jiesia“, kurios pradžią galime skaičiuoti nuo 1938 m. Vilijampolėje veikusio „Š. Zalberio koklių ir keramikos fabriko“.  
1964 m. Kauno miesto šiaurinėje dalyje atidarytas Kleboniškio tiltas (dešinysis) per Nerį. 
1965 12 31 Panemunės–Senamiesčio maršrutu pradėjo kursuoti pirmasis troleibusas. 
1965 m. įkurta Kauno dirbtinio pluošto gamykla.  
1965 m. įvyko pirmasis tarptautinis pramoginių šokių konkursas „Gintarinė pora“, 
1965 m. pradėti rengti kasmetiniai tradiciniai poezijos pavasariai.  
1965 m., pertvarkius interjerą (archit. A. Mikėnas ir R. Dičius), sobore įrengta Vitražo ir skulptūros galerija (veikė iki 1991 m.). 
1965–1967 m. pastatytas viešbutis „Baltija“ (Lenino pr. 71, dab. – Vytauto pr.). 
1966 m. pradeda reikštis hipių bei žygeivių sąjūdis, turintis skirtingą nuo aplinkos vertybių sistemą.  
1966 m. atidarytas vienintelis pasaulyje Velnių muziejus,  
1966 m. atidarytos Romainių 1-osios kapinės ( 1970 m. – 2-osios kapinės). 
1966 m. atidarytas pirmasis plačiaekranis „Planetos“, 1970 m. – „Dainavos”, 1977 m. – „Kauno” kino teatras. 
1967 m. iš Vilniaus į Kauną atsikėlė Modrio Tenisono vadovaujama pantomimos trupė.  
1967–1982 m. veikė aukščiausios kategorijos kavinės ir restoranai: 
1969 10 23 įkurtas Lietuvos nacionalinės filharmonijos respublikos nusipelnęs kolektyvas Kauno valstybinis choras.  
1969 m. atidaryta parduotuvė „Buitis“, 1982 m. – „Viešnagė“, 1986 m. – „Rėda“. 
1969 m. įkuriama Endokrininių preparatų gamykla (dab. Veiverių g. 134). 
1969 m. Žaliakalnyje (K. Petrausko g. 31) įkurtas Kipro Petrausko memorialinis muziejus.  
1970 04 17 J. Janonio aikštėje (dab. Vienybės a.) atidengtas paminklas, skirtas V. Lenino 100-sioms gimimo metinėms paminėti (skulpt. N. Petrulis, archit. K. Šešelgis). 
1972 05 14 Muzikinio teatro sodelyje protestuodamas prieš sovietinę okupaciją susidegino Romas Kalanta. 
1973 12 27 prie Ramybės parko atidengtas paminklas, skirtas įamžinti Lietuvos revoliucinio judėjimo veikėjų K. Poželos, R. Čarno, K. Giedrio ir J. Greifenbergerio atminimą. 
1973 m. įsikūrė Kauno menininkų namai (Salomėjos Nėries g. 56, dab. – V. Putvinskio). 
1974 m. kompozitoriaus Juozo Gruodžio name (Salako g. 18) įsteigtas memorialinis muziejus,  
1974–1985 m. vyko Kalniečių gyvenamojo rajono statyba.  
1975 09 26 Medicinos instituto Centriniuose rūmuose duris atvėrė Lietuvos farmacijos muziejus.  
1975 m. įkuriamas A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas (Raudondvario pl.).  
1975 m. pradėjo veikti Kauno termofikacijos elektrinė. 
1975 m. atidarytas modernus keturių aukštų, 250 vietų buitinio gyventojų aptarnavimo kompleksas,  
1976 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per Nemuną, jungiantis Panemunės šilą ir A. ir J. Gravrogkų gatvę Gričiupio mikrorajone, netoli restorano-kavinės „Trys mergelės“. 
1976 m. prasidėjo Kauno kamerinio teatro istorija. 
1976–1981 m. prie Kauno marių ties Pažaisliu pastatytas „Žalgirio“ jachtklubo kompleksas (archit. D. Petkelienė; M. Gimbutienės g. 35). 
1977 04 18–25 tuometiniuose Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamyklos Kultūros ir sporto rūmuose įsteigiamas teatrų festivalis „Vaidiname darbininkams“.  
1977 04 27 Rotušės aikštėje atidengtas paminklas lietuvių literatūros klasikui Jonui Mačiuliui-Maironiui (skulpt. G. Jokūbonis, archit. K. Šešelgis). 
1978 m. pastatyti Kauno paveikslų galerijos rūmai (archit. L. Gedgaudienė, J. Navakas) ir atidaryta ekspozicija. 
1978–1981 m. pastatyti ritualinių paslaugų rūmai (I. Meskupo g. 220, dab. – Jonavos). 
1978–1985 m. vyko Eigulių gyvenamojo rajono statyba (archit. S. Lukošius ir G. Miškinienė).  
1979 01 27 Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje atidengtas monumentas komjaunuoliams, žuvusiems už tarybų valdžią Lietuvoje (skulpt. S. Šarapovas, archit. G. Baravykas ir V. Vielius). 
1979 m. Birutėje esančiame S. Šimkaus name (Aleksotas, Bitininkų g. 45) buvo atidarytas memorialinis muziejus.  
1980 m. pastatyta Vilijampolės prieplauka (archit. A. Pušvaškytė, dab. Raudondvario pl. 107). 
1980 m. Vytautas Andziulis savo sodyboje (Kauno rajone, Salių kaime) ir jam talkinęs Juozas Bacevičius įrengė pogrindinę spaustuvę „ab“ (pavadintą pirmosiomis įkūrėjų pavardžių raidėmis). 
1980 m. Birutė Letukaitė įkūrė modernaus šokio studiją, kuri vėliau išaugo į profesionalų šokio teatrą „Aura“. 
1982 m., po rekonstrukcijos (pradėtos 1977 m., archit. A. Paulauskas, V. Paleckienė), Laisvės alėja tapo pėsčiųjų zona. 
1983 03 01 įkurtas LTSR Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos instrumentų skyrius. 
1983 m. atidarytas sportinės aviacijos muziejus Jaunųjų technikų stotyje (A. Mickevičiaus g. 2). 
1983 m. pastatytas Varnių tiltas per Nerį. 
1983–1989 m. Kauno „Žalgiris“ su CASK kovoja dėl pirmos-antros vietos SSRS pirmenybėse.  
1984 m. atidarytos Karmėlavos kapinės, pagal archit. A. Mockaičio 1982 m. padarytą projektą. 
1984–1990 m. Šilainių gyvenamojo rajono statyba.  
1986 m. Ąžuolyno parkas paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu.  
1987 11 01 senamiestyje prie Maironio kapo įvyko nesankcionuotas mitingas poeto 125-osioms gimimo metinėms paminėti. 
1987 m. pastatytas (pradėtas eksploatuoti 1988 m.) didžiausias Kauno viešbutis „Neris“ 
1988 06 10 Architektų namuose (Vilniaus g. 22) išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Kauno zonos iniciatyvinė grupė. 
1988 07 01 atidarytas civilinės aviacijos oro uostas Karmėlavoje. 
1988 m. pastatytas Simono Daukanto pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą (archit. A. Sprindys) 
1988 m. pagal architekto A. Sprindžio projektą imtasi Valstybinio istorijos muziejaus (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus) sodelio ir jo paminklų atkūrimo iniciatyvos. 
1989 06 30 atidaryta Mykolo Žilinsko dailės galerija (archit. E. Miliūnas, K. Kisielius ir S. Juškys; Nepriklausomybės a. 12);  
1989 08 03 „Jaunosios Lietuvos“ ir Lietuvos laisvės lygos iniciatyva pradėta sovietinių karinių bilietų grąžinimo Maskvai akcija.