x
Įdomūs faktai apie Kauną
Kauno praeitis ir dabartis

Ieškote Kauno istorijos „razinų“? „Įdomybėse“ tikrai rasite Jums nežinomų ir netikėtų faktų apie Kauno praeitį ir dabartį. Ar žinote, kad 33 metus statyta ir tobulinta Kauno tvirtovė buvo užimta per 10 dienų, o po Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios didžiuoju altoriumi sovietiniais metais buvo įrengta suomiška pirtis? Su šia rubrika Jūsų laukia dar daugiau įvairių netikėtų faktų apie Kauno praeitį ir dabartį.

  • Praeitis
  • Dabartis
  • Šalt.: Pastabos pačiam sau / Motiejus Valančius. – Vilnius, 1996. – P. 130.

    „Bokštas, kur trys varpai pakabinti, netinka bažnyčios didumui, nes per žemas; antras gi nebaigtas; bažnyčia todėl rodos kaip karvė vienu ragu“, – taip apie Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką rašė vyskupas, tautos švietėjas, rašytojas Motiejus Valančius.

    Šalt.: Kauno tvirtovės istorija, 1882–1915 / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – P. 10, 12.

    Daugiau kaip tris dešimtmečius statytą ir tobulintą Kauno tvirtovę 1915 m. Vokietijos kariuomenė užėmė per 10 dienų.

    Šalt.: Aleksoto istorija laiko tėkmėje / Ovidijus Jurkša, Kristina Jurkšienė. – Kaunas, 2016. – D. 1. – P. 69.

    XIX a. Aleksoto tiltas buvo vadinamas „ilgiausiu pasaulyje“, nes juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą prireikdavo net 13 dienų. Ši keistenybė paaiškinama tuo, jog kairiajame krante galiojo Grigaliaus, o dešiniajame – Julijaus kalendorius.

    Šalt.: Schweiz und Litauen = Lietuva ir Šveicarija : 15 000 Jahre Beziehungsgeschichte : eine chronologische Übersicht / Judith Lewonig. – Vilnius, 2017. – P. 58.

    Kaune gimusio įžymaus matematiko ir fiziko Hermano Minkovskio vienas iš mokinių buvo vokiečių fizikas Albertas Einšteinas.

    Šalt.: Kaune 20 metų plakė Lietuvos širdis / Virginija Skučaitė. – Iliustr., žml. // Kauno diena. – 2009, spal. 31, p. 14.

    Kauno, kaip laikinosios sostinės, statusas nebuvo įteisintas jokiais įsakais.

    Šalt.: Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2018. – P. 37.

    Tarpukariu Kaunas buvo vienintelė „laikinoji sostinė“ pasaulyje.

    Šalt.: Iš savanorių gyvenimo : palydėjus į amžinybę du draugu / Btks. – Portr. // Karys. – 1930, Nr. 29, p. 570.

    Petras Činša – vienintelis Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, kilęs iš Kinijos. 1919–1923 m. jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vėliau gyveno Kaune, palaidotas Kauno senosiose miesto kapinėse.

    Šalt.: Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2018. – P. 78.

    Vytauto Didžiojo karo muziejaus pamatuose įmūryti akmenys, atvežti iš laukų, kuriuose vyko didesni nepriklausomybės kovų mūšiai, taip pat Vilniaus lietuvių atsiųsti keli Gedimino pilies griuvėsių akmenys, įberta žemių nuo tautos patriarcho Jono Basanavičiaus kapo Vilniaus Rasų kapinėse.

    Šalt.: Mūsų pirmoji filma / St. Grigaliūnas // Naujoji Romuva. – 1931, Nr. 42, p. 1009.

    1931 m. Kaune sukurtas pirmas pilnametražis lietuviškas filmas „Onytė ir Jonelis“.

    Šalt.: Laisvės alėja prašosi naujo rūbo / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2003, birž. 19, p. 4.

    Žymiausia Kauno gatvė – Laisvės alėja po 1982 m. rekonstrukcijos tapo pirmąja pėsčiųjų zona Sovietų Sąjungoje. Rekonstrukcijos darbai kainavo daugiau kaip 3 mln. Rb (tai prilygo 9–10 mln. Lt arba 2,6–2,9 mln. Eur).

    Šalt.: Vakar atidarytos Europos krepšinio pirmenybės / J. Kusa. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 22, p. 4.

    1939 m. gegužės 21 d. atidaryta Kauno sporto halė (3,5 tūkst. sėdimų vietų, iš viso galėjo tilpti 11 tūkst. žiūrovų) buvo pirmas statinys Europoje, pritaikytas specialiai krepšiniui. Tais pačiais metais Lietuvos vyrų rinktinė antrąkart laimėjo Europos čempionatą.

    Šalt.: Pirmoji diskoteka Lietuvoje ir visoje TSRS: Kauno hipiai, Raganiai, Company, Smūtkeliai, Nuogi ant slenksčio. – Prieiga per internetą. URL: https://www.suru.lt/pirmoji-diskoteka-lietuvoje-ir-visoje-tsrs/ . – Žiūrėta 2018 m. birželio 5 d.

    1970 m. Kaune pradėtos rengti pirmos diskotekos Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje. Jos buvo susijusios su kultine roko grupe „Raganiai ir jų bendraminčiais – popklubu „Smūtkeliai“.

    Šalt.: Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą / Gediminas Kulikauskas. – Kaunas, 2015. – P. 69–143.

    Tarpukario Kaune buvo didelės elektros kainos. 1933 m. balandžio 23–gegužės 2 d. kauniečiai nedegė šviesos ir taip išsikovojo mažesnes elektros kainas.

    Šalt.: Kaip dirba pirmoji čigonų mokykla Lietuvoje : ji yra prie Kauno, Eigulių kaime / J. K. Beleckas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1937, gegužės 13, p. 4.

    Pirmoji Lietuvos čigonų mokykla veikė Kaune, Eigulių kaime.

    Šalt.: Atidengta atminimo lenta V. Adamkui / Edita Radzevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, lapkr. 3, p. 2.

    Būsimasis Prezidentas Valdas Adamkus vaikystėje patarnaudavo šv. Mišiose Kauno mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 4).

    Šalt.: Juozo Stančiausko bažnyčia Šančiuose. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1322?rt=3&type=2&ss=Stan%C4%8Diausko. – Žiūrėta 2018 m. balandžio 11 d.

    XX a. 4 deš. kaunietis Juozas Stančiauskas savo iniciatyva Žemuosiuose Šančiuose statė katalikų bažnyčią, tačiau ji nebuvo atidaryta ir iki mūsų dienų neišliko.

    Šalt.: Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2018. – P. 114.

    Kauno karininkų ramovės Prezidento kambario židinio grotelės pagamintos iš Pirmojo pasaulinio karo patrankų sviedinių.

    Šalt.: Kauno turgaviečių bruožai (1919–1940 m.) / Aistė Morkūnaitė-Lazauskienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 63.

    Tarpukariu Šančių turgavietė buvo laikoma moderniausia ir geriausia Kaune.

    Šalt.: Kauno senamiestis / Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. – Kaunas, 2015. – P. 64.

    Tarpukariu Kauno upių uostą aptarnavo apie 30 garlaivių. Nemunu nuolat plaukiota iki Smalininkų, o Joninių proga – ir iki Rambyno. Kitas nuolatinis maršrutas vingiavo Nevėžiu iki Babtų. Sovietmečiu senajame uoste sustodavo greitaeigės „Raketos“, plaukdavusios į Nidą.

    Šalt.: Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų / [teksto autorė Ingrida Veliutė]. – Kaunas, 2015. – P. 26.

    Antrojo pasaulinio karo metais Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rūsys buvo naudojamas kaip slėptuvė miesto gyventojams apsisaugoti nuo bombardavimo iš oro.

    Šalt.: Kitokia dvasia : Vaclovui Šiugždiniui – 100 / Audronė Meškauskaitė. – Iliustr. – Rubrika: Sukaktis // Nemunas. – 2011, spal. 20–26 (Nr. 35), p. 9.

    Poetas, vertėjas Vaclovas Šiugždinis, būdamas Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriumi, vokiečių okupacijos metais slėpė žydaitę su vaiku, o naktimis juos vesdavo pasivaikščioti ant gimnazijos stogo.

    Šalt.: Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 50.

    1949 m. griaunant paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, dauguma akmenų buvo įmūryti į Aleksote statytų namų pamatus.

    Šalt.: Kauno miesto kulto paveldas. Kelionių vadovas [Rankraštis] : (bakalauro darbas) / Ovidijus Jurkša; Lietuvos edukologijos universitetas. – Vilnius, 2013. – P. 33.

    Sovietiniais metais po Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios didžiuoju altoriumi buvo įrengta suomiška pirtis, kuria naudojosi miesto nomenklatūrininkai.

    Šalt.: Kauno Dainava : dabartis ir istorinė praeitis dokumentuose, prisiminimuose, pamąstymuose / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 161.

    Dabartinis V. Krėvės prospektas sovietiniais metais vadinosi Centriniu bulvaru, tačiau gyventojai dėl didelių balų ir nesutvarkytos aplinkos gatvę praminė „centriniu purvynu“.

    Šalt.: Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų / [teksto autorė Ingrida Veliutė]. – Kaunas, 2015. – P. 31.

    Skulptūros ir vitražo galerija (atidaryta 1965 m., dab. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia) buvo vienintelis tokio pobūdžio muziejus Sovietų Sąjungoje. Joje „prisiglaudė“ Juozo Zikaro „Laisvės“ statula, Petro Rimšos skulptūros „Lietuvos mokykla 1864–1904“ (dar vadinama „Vargo mokykla“), „Artojas“.

    Šalt.: Muziejuje – ir besimankštinančio A. M. Brazausko nuotraukos / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, birž. 15, p. 18–19.

    Būsimasis Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas su broliu Gerardu, studijų Kauno politechnikos institute (dab. Kauno technologijų universitetas) metais, nuomojosi J. Zikaro name (J. Zikaro g. 3) svetainę.

    Šalt.: Žemiški seserų vargai ir dieviški džiaugsmai / Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, birž. 9, p. 2–3.

    Kauno benediktinių vienuolyno seserys kartu su kapelionu T. Matulioniu gelbėjo žydus iš Kauno 1-ojo geto teritorijos, kuri iš vienuolyno palėpės buvo matoma kaip ant delno. Prikrovusios pilnus krepšius maisto, seserys juos plukdydavo Nerimi. Surinkę produktus, žydai suguldydavo į krepšius kietai miegančius vaikus. Vėliau juos slėpdavo vienuolyne, o galiausiai susukti kailiuose mažieji buvo gabenami į Čiobiškio vaikų namus.

    Šalt.: Kauno pliažai. 1923–1940 / Viltė Migonytė-Petrulienė = Kaunas Beaches. 1923–1940. – Iliustr.. – Gretut. tekstas liet., angl. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2, p. 52.

    1923 m. Kauno miesto apskrities viršininkas išleido įstatymą, draudžiantį kartu maudytis vyrams ir moterims. Nepaklususiems buvo taikoma administracinė bauda iki 1000 litų arba vieno mėnesio laisvės atėmimas.

    Šalt.: Dingęs uostamiestis / Gediminas Kasparavičius, Gintaras Česonis = The Lost Harbour. – Iliustr.. – Gretut. tekstas liet., angl. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2, p. 43.

    Senajame žiemos ir prekybos uoste Nemuno saloje žiemą apsistodavo iš Tilžės, Karaliaučiaus ar Gdansko atvykę laivų savininkai su šeimomis, o jų vaikai lankydavo vokiškas mokyklas.

  • Šalt.: Schweiz und Litauen = Lietuva ir Šveicarija : 15 000 Jahre Beziehungsgeschichte : eine chronologische Übersicht / Judith Lewonig. – Vilnius, 2017. – P. 139–140.

    Ženevos traukinių stotį „Genf-Cornavin“ puošia 1931 m. Europos žemėlapis, kuriame Kaunas nurodytas kaip Lietuvos sostinė.

    Šalt.: Kauno savasties ženklai / [sudarytoja ir projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė]. – Kaunas, 2009. – P. 126.

    Kaunas – vienintelis Baltijos šalių miestas, turintis unikalią transporto priemonę – keltuvus (funikulierius).

    Šalt.: Kauno savasties ženklai / [sudarytoja ir projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė]. – Kaunas, 2009. – P. 105–115.

    Kauno Ąžuolynas yra didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas Europoje. 84,42 ha plote auga beveik 800 ąžuolų.

    Šalt.: Zamenhofas istorinėje Lietuvoje / Vytautas Šilas. – Vilnius, 2017. – P. 55.

    Dviaukštis Zilbernikų namas Kaune (L. Zamenhofo g. 5) yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su jos autoriaus L. Zamenhofo šeima. Čia 1918 m. įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga.

    Šalt.: Respublikos teatrai vaidina darbininkams / R. Kanopkaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1977, bal. 20, p. 2.

    Kaune vykstantis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“, sovietiniais metais sumanytas kaip visų profesionalių Lietuvos teatrų festivalis „Vaidiname darbininkams“, vis dar surenka pilną „Girstučio“ kultūros centro salę.

    Šalt.: Su gidu užsuka ir į miegamąjį / Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2016, kovo 18, p. 2.

    2015 m. gruodžio mėn. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą.

    Šalt.: Nematomi Karmelitų lobiai / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, rugs. 28, priedas „Santaka“, p. 3.

    Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios freskos yra unikalios: tai vienintelės nereglamentuotos Kryžiaus kelio stotys Lietuvoje. XVIII a. Katalikų bažnyčia nustatė Kryžiaus kelio stočių skaičių – 14. Šv. Kryžiaus bažnyčioje jų yra 17 (16 freskų ir didžiojo altoriaus Nukryžiavimo kompozicija).

    Šalt.: Šančiai – ir miestas, ir kaimas, ir kurortas / Darius Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 20, p. 2–3.

    Į Aukštuosius Šančius veda šeši kalniukai. Vienas iš jų – Vinco Pietario – pavadintas pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autoriaus garbei.

    Šalt.: Prie stalo visa Lietuva : mityba ir maisto kultūra nuo seniausių laikų iki šių dienų. – Kaunas, [2015]. – P. 181.

    Kaune veikia spurginė „Žagaras“ (Laisvės al. 84), unikali nuo 1979 m. nepakitusiu interjeru ir kepinių receptūra.

    Šalt.: Šančiai – ir miestas, ir kaimas, ir kurortas / Darius Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 20, p. 2–3.

    Žemuosiuose Šančiuose – 78 gatvės, iš jų net 13 turi tautybių pavadinimus (Olandų, Danų, Latvių, Ukrainiečių ir t. t.).

    Šalt.: Karalienei skambės G. Kuprevičiaus „Kregždutės“ : kompozitorius Jos Didenybei Elžbietai II sukūrė instrumentinę dainos versiją / Dainoras Lukas // Kauno diena. – 2006, spal. 12, p. 4.

    2006 m. vykusio Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II valstybinio vizito Lietuvoje proga kaunietis kompozitorius Giedrius Kuprevičius sukūrė sutikimo muziką – jo žinomos dainos „Kregždutės“ aranžuotę.

    Šalt.: Šančiai – ir miestas, ir kaimas, ir kurortas / Darius Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 20, p. 2–3.

    Siauriausia gatvė Kaune – Tilkos gatvė, vos 1,7 m, trumpiausia – Lydos gatvė, vos 2 namai.

    Šalt.: Kauno savasties ženklai / [sudarytoja ir projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė]. – Kaunas, 2009. – P. 19.

    Kaunas – vienintelis Lietuvos miestas, nuo 1991 m. priklausantis tarptautinei miestų sąjungai „Naujoji Hanza“.

    Šalt.: Rutina – gyvenimo rūdys : [pokalbis su architektu Audriu Karaliumi / kalbėjosi] Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, geg. 12, p. 1, 6.

    Rutina verta paminklo... Taip manę kauniečiai 2014 m. skverelyje tarp Muitinės ir V. Kuzmos gatvių atidengė neįprastą meno kūrinį (archit. A. Karalius).

    Šalt.: Paminklas, kurį būtina paliesti / Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, birž. 7, p. 3.

    Lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojo Prano Daunio paminkle (skulpt. Jonas Gencevičius), stovinčiame prie Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (Taikos pr. 6A), „paslėptas“ nedidelis Brailio rašto tekstas, kurį galima perskaityti liečiant skulptūrą.

    Šalt.: Aikštė, į kurią nepateksi. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, liep. 22, p. 5.

    Kaune yra viena keisčiausių aikščių pasaulyje, į kurią negalima patekti ir kurios pėstieji net nemato. Tai vieno iš „Fluxus“ judėjimo pradininkų Jurgio Mačiūno aikštė (dail. Naglis Rytis Baltušnikas), įsikūrusi trišalės sankryžos, jungiančios Vytauto prospektą, K. Donelaičio ir Parodos gatves, viduryje.

    Šalt.: Kauno gatvės meno gidas = Kaunas street art guide : menininkai, gatvės meno žemėlapis. – Kaunas, 2017. – P. [115].

    Kaune galima pamatyti Didžiosios Britanijos karalienę Elžbietą II ir Kembridžo hercogienę Kate Middleton. Jos pavaizduotos prekybos miestelį „Urmas“ puošiančioje kol kas didžiausioje Lietuvoje freskoje „Geležinkelio stotis“.

    Šalt.: Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas, 2017 09 15–11 30 : [11-oji Kauno bienalė] / [katalogo sudarytoja Paulina Pukytė]. – [Kaunas], [2017]. – P. 30.

    2017 m. XI Kauno bienalės „Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas“ metu japonų menininkas Tatzu Nishi sukūrė instaliaciją „Laisvė“ – J. Zikaro „Laisvės“ statulą (1921 m.) laikinai „uždarė“ į sovietinę virtuvę. Menininkas norėjo į Laisvės simbolį ir prasmę pažvelgti netikėtu kampu.

    Šalt.: Upėvardžių žemėlapis / Rasa Chmieliauskaitė. – Iliustr. - Gretut. tekstas liet., angl. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2, p. 32

    Šiandien Kaune yra 57 „betoninės upės“ (gatvės pavadintos upių vardais), kurių geografija siekia atokiausius Lietuvos rajonus. Ilgiausia „upė“ – Garšvės gatvė – 3,4 km (Garšvės upė – 2,7 km), trumpiausia – Nemunėlio gatvė – 0,06 km (Nemunėlio upė – 160 km).

    Šalt.: Lipti į fontaną = / Julija Račiūnaitė, Inga Navickaitė. – Bibliogr.: 13 pavad. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2, p. 113.

    Seniausias Kauno fontanas – prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. 1923 m. fontaną su nykštuko skulptūra muziejaus sodeliui padovanojo grafas A. Tiškevičius.
    Aukščiausias Kauno fontanas – prie restorano „Jachtklubas“. 2003 m. sutviskusio aukščiausio Lietuvoje „degančio“ fontano čiurkšlės aukštis siekė 25 metrus.
    Didžiausias Kauno fontanas – Čečėnijos aikštėje. Jo baseinas 1790 m2, jame įrengta 1000 purkštukų, naktį šviečiančių keturiomis spalvomis.
    Ilgiausiai veikiantis ir geriausiai žinomas Kauno fontanas – Laisvės alėjoje. Jis veikia kiekvieną sezoną be pertraukų jau 36 metus.
    Trumpiausiai veikęs Kauno fontanas – prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos. Trijų pelėdų skulptūra papuoštas fontanas veikė vos kelias dienas.

    Šalt.: Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2. – 2017, p. 106.

    Kauno mariose – 460 000 000 m3 vandens. Jei užtvanka griūtų, miesto link besiritančios bangos aukštis iš pradžių siektų 21 m, greitis – 15 m/s. Kauno centre bangos aukštis siektų 12 m, išsigelbėti pavyktų tik užlipus ant šešių aukštų namo stogo.

    Šalt.: Lipti į Kauną / Julija Račiūnaitė. – Iliustr. // Žurnalas Kaunui. – [T.] 1. – 2017, p. 48.

    Kaune yra 62 laiptai.

    Šalt.: „Kauno žydų bendruomenė ir Kauno „Kiemo“ galerijos menininkai kviečia Jus dalyvauti įmeninto objekto „Degantys akmenys...“. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, liep. 14, p. 43.

    2018 07 15 Vilijampolėje, A. Kriščiukaičio g. 21 buvo atidarytas Vilijampolės žydų geto atminimui skirtas objektas „Degantys akmenys“.
    Už Vilijampolės žydų geto, veikusio 1941–1944 metais, vartų plytėjo mirties teritorija. Stilizuoti mozaikos akmenys įprasmina žydų istorinio ir kultūrinio paveldo atminimą – kol saulė leisis ir tekės, gete gyvybės netekusių tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių atminimas išliks mūsų ir ateities kartų atmintyje. Apsikabinusių berniukų portretas ,,Kaimynai“ simbolizuoja lietuvių ir žydų draugiškų santykių svarbą šių dienų kontekste, artumą, bendrystę, gebėjimą atleisti.
    „Degančių akmenų“ autorius – Vytenis Jakas.

    Šalt.: Kaunas, 1918–2015 : architektūros gidas. – Vilnius, 2015. – P. 262–263.

    Verslo centro „1000“ dešimties aukštų pastatas (arch. Rimas Adomaitis ; Taikos pr. 88 ) yra netaisyklingos aptakios formos. Pastato fasadas atkartoja susuktą 1926–1941 m. apyvartoje buvusio 1000 litų banknoto piešinį, sudėliotą iš Olandijoje pagamintų 4500 stiklo lakštų. Verslo centras dėl savo unikalaus išorės dizaino yra įregistruotas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias vitražas. Verslo centras yra patekęs į JAV televizijos transliuotojo CNN paskelbtą keisčiausių pastatų sąrašą, prestižinis architektūros albumas „Collection: Offices“ įtraukė Kauno verslo centrą tarp 300 įdomiausių viso pasaulio biurų pastatų.

Palyginkite Kauno vaizdus

Nuotraukos nukelsiančios į praeitį ir pristatančios, kaip žinomos Kauno vietos bei objektai atrodė anksčiau ir dabar. Palyginkite, kaip laikas pakeitė puikiai pažįstamas miesto vietas.

  • Vytauto Didžiojo tiltas
  • Kauno autobusų stotis
  • Kauno geležinkelio stotis
  • Nepriklausomybės aikštė
  • Parodos g., K. Donelaičio g. ir Vytauto pr. sankirtoje 2017 m. įkurta „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno aikštė
  • Nepriklausomybės aikštės vaizdas
  • M. Valančiaus gatvė ir istorinis namelis, skirtas žibalui pardavinėti
  • Centrinis žydų bankas ir pasažas sunaikinti 1980 m. įrengiant naująjį Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų
  • Centrinė miesto pirtis (dab. Jonavos g.) nugriauta 1976 m.
  • Vienybės aikštėje buvusios centrinės elektrinės vietoje dabar įsikūręs biurų ir paslaugų kompleksas
  • vezikai-rotuses-aiksteje
    Rotušės aikštė
  • Zoologijos sodo vartai
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: