x
Įdomūs faktai apie Kauną
Kauno praeitis ir dabartis

Ieškote Kauno istorijos „razinų“? „Įdomybėse“ tikrai rasite Jums nežinomų ir netikėtų faktų apie Kauno praeitį ir dabartį. Ar žinote, kad 33 metus statyta ir tobulinta Kauno tvirtovė buvo užimta per 10 dienų, o po Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios didžiuoju altoriumi sovietiniais metais buvo įrengta suomiška pirtis? Su šia rubrika Jūsų laukia dar daugiau įvairių netikėtų faktų apie Kauno praeitį ir dabartį.

  • Praeitis
  • Dabartis
  • Kauno pranciškonų (bernardinų) Šv. Jurgio bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. – [Vilnius] : Nestandartiniai sprendimai ; Kaunas : Kauno šv. Jurgio konventas, 2008. – P. 35–36.

    Kauno pranciškonų (bernardinų) Šv. Jurgio bažnyčioje saugomas Andriejaus Romanovskio apie 1680 m. tapytas Šv. Angelo Sargo (Angelus Custos) paveikslas su miesto fragmentu, kuriame – XVII a. pabaigos Kauno vaizdas. Tai seniausia žinoma šio miesto panorama, žvelgiant į jį iš šiaurės pusės nuo Neries; ji labai vertinga Kauno miesto ikonografijos raidai tyrinėti. Taip pat jame užfiksuotas Kauno upeivių gyvenimo epizodas.

    Šalt.: Pastabos pačiam sau / Motiejus Valančius. – Vilnius, 1996. – P. 130.

    „Bokštas, kur trys varpai pakabinti, netinka bažnyčios didumui, nes per žemas; antras gi nebaigtas; bažnyčia todėl rodos kaip karvė vienu ragu“, – taip apie Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką rašė vyskupas, tautos švietėjas, rašytojas Motiejus Valančius.

    Šalt.: Aleksoto istorija laiko tėkmėje / Ovidijus Jurkša, Kristina Jurkšienė. – Kaunas, 2016. – D. 1. – P. 69.

    XIX a. Aleksoto tiltas buvo vadinamas „ilgiausiu pasaulyje“, nes juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą prireikdavo net 13 dienų. Ši keistenybė paaiškinama tuo, jog kairiajame krante galiojo Grigaliaus, o dešiniajame – Julijaus kalendorius.

    Šalt.: Kauno tvirtovės istorija, 1882–1915 / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – P. 10, 12.

    Daugiau kaip tris dešimtmečius statytą ir tobulintą Kauno tvirtovę 1915 m. Vokietijos kariuomenė užėmė per 10 dienų.

    Kauno teatro rūmų istorija / Li // Diena. – 1934, gruodžio 30, p. 6.

    Dar iki nepriklausomos Lietuvos laikotarpio „į Kauną atvykdavo brangiausiai apmokami artistai ir teatro trupės, o kauniečiai jau tada verždavosi į teatrą...“ Per tą laikotarpį, ligi karo Kaunas išvydo Maskvos dailės teatrą, Mažąjį teatrą, Aleksandriukos trupę, dainininkus Enrico Caruso, Batistini, Marini, Kauno teatro scenoje šoko garsi balerina Anna Pavlova...

    Šalt.: Schweiz und Litauen = Lietuva ir Šveicarija : 15 000 Jahre Beziehungsgeschichte : eine chronologische Übersicht / Judith Lewonig. – Vilnius, 2017. – P. 58.

    Kaune, Aleksote gimusio įžymaus matematiko ir fiziko Hermano Minkovskio vienas iš mokinių buvo vokiečių fizikas Albertas Einšteinas.

    Šalt.: Kaune 20 metų plakė Lietuvos širdis / Virginija Skučaitė. – Iliustr., žml. // Kauno diena. – 2009, spal. 31, p. 14.

    Kauno, kaip laikinosios sostinės, statusas nebuvo įteisintas jokiais įsakais.

    Šalt.: Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2018. – P. 37.

    Tarpukariu Kaunas buvo vienintelė „laikinoji sostinė“ pasaulyje.

    Šalt.: Iš savanorių gyvenimo : palydėjus į amžinybę du draugu / Btks. – Portr. // Karys. – 1930, Nr. 29, p. 570.

    Petras Činša – vienintelis Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, kilęs iš Kinijos. 1919–1923 m. jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vėliau gyveno Kaune, palaidotas Kauno senosiose miesto kapinėse.

    Šalt.: Kauno pliažai. 1923–1940 / Viltė Migonytė-Petrulienė = Kaunas Beaches. 1923–1940. – Iliustr.. – Gretut. tekstas liet., angl. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2, p. 52.

    1923 m. Kauno miesto apskrities viršininkas išleido įstatymą, draudžiantį kartu maudytis vyrams ir moterims. Nepaklususiems buvo taikoma administracinė bauda iki 1000 litų arba vieno mėnesio laisvės atėmimas.

    Šalt.: Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2018. – P. 78.

    Vytauto Didžiojo karo muziejaus pamatuose įmūryti akmenys, atvežti iš laukų, kuriuose vyko didesni nepriklausomybės kovų mūšiai, taip pat Vilniaus lietuvių atsiųsti keli Gedimino pilies griuvėsių akmenys, įberta žemių nuo tautos patriarcho Jono Basanavičiaus kapo Vilniaus Rasų kapinėse.

    Šalt.: Mūsų pirmoji filma / St. Grigaliūnas // Naujoji Romuva. – 1931, Nr. 42, p. 1009.

    1931 m. Kaune sukurtas pirmas pilnametražis lietuviškas filmas „Onytė ir Jonelis“, kurio premjera įvyko tuo metu moderniausiame Kauno kino teatre „Forum“ (dabar – Laisvės al. 46A).

    Kaunas pilnas kultūros : mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune. – 2024, Nr. 5 (gegužė), p. 15.

    1933 06 05 Kaune įvyko Moterų kongreso dainų šventė, kurioje dainavo tik moterys, dirigavo joms Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė. Ji buvo ne tik Valstybės teatro primadona, bet ir pirmoji moteris dirigentė Lietuvoje. Moterų chorų diena, kurioje skambėjo vyrų kompozitorių kūriniai, buvo naujiena Baltijos šalyse. Minimą kongresą suorganizavo Lietuvos katalikių moterų draugija.

    Šalt.: Vakar atidarytos Europos krepšinio pirmenybės / J. Kusa. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 22, p. 4.

    1939 m. gegužės 21 d. atidaryta Kauno sporto halė (3,5 tūkst. sėdimų vietų, iš viso galėjo tilpti 11 tūkst. žiūrovų) buvo pirmas statinys Europoje, pritaikytas specialiai krepšiniui. Tais pačiais metais Lietuvos vyrų rinktinė antrąkart laimėjo Europos čempionatą.

    Šalt.: Smūtkeliai : popklubas, 1969–1971 : [retrospektyvinės ir memuarinės atodangos] / sudarytojas Gintaras Kušlys. – Kaunas : Mileda, 2019. – P. 7.

    1970 m. Kaune pradėtos rengti pirmos diskotekos Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje. Jos buvo susijusios su kultine roko grupe „Raganiai“ ir jų bendraminčiais – popklubu „Smūtkeliai“.

    Šalt.: Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą / Gediminas Kulikauskas. – Kaunas, 2015. – P. 69–143.

    Tarpukario Kaune buvo didelės elektros kainos. 1933 m. balandžio 23–gegužės 2 d. kauniečiai nedegė šviesos ir taip išsikovojo mažesnes elektros kainas.

    Šalt.: Kaip dirba pirmoji čigonų mokykla Lietuvoje : ji yra prie Kauno, Eigulių kaime / J. K. Beleckas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1937, gegužės 13, p. 4.

    Pirmoji Lietuvos čigonų mokykla veikė Kaune, Eigulių kaime.

    Šalt.: Atidengta atminimo lenta V. Adamkui / Edita Radzevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, lapkr. 3, p. 2.

    Būsimasis Prezidentas Valdas Adamkus vaikystėje patarnaudavo šv. Mišiose Kauno mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 4).

    Šalt.: Juozo Stančiausko bažnyčia Šančiuose. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1322?rt=3&type=2&ss=Stan%C4%8Diausko. – Žiūrėta 2018 m. balandžio 11 d.

    XX a. 4 deš. kaunietis Juozas Stančiauskas savo iniciatyva Žemuosiuose Šančiuose statė katalikų bažnyčią, tačiau ji nebuvo atidaryta ir iki mūsų dienų neišliko.

    Šalt.: Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2018. – P. 114.

    Kauno karininkų ramovės Prezidento kambario židinio grotelės pagamintos iš Pirmojo pasaulinio karo patrankų sviedinių.

    Šalt.: Kauno turgaviečių bruožai (1919–1940 m.) / Aistė Morkūnaitė-Lazauskienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 63.

    Tarpukariu Šančių turgavietė buvo laikoma moderniausia ir geriausia Kaune.

    Šalt.: Kauno senamiestis / Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. – Kaunas, 2015. – P. 64.

    Tarpukariu Kauno upių uostą aptarnavo apie 30 garlaivių. Nemunu nuolat plaukiota iki Smalininkų, o Joninių proga – ir iki Rambyno. Kitas nuolatinis maršrutas vingiavo Nevėžiu iki Babtų. Sovietmečiu senajame uoste sustodavo greitaeigės „Raketos“, plaukdavusios į Nidą.

    Šalt.: Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų / [teksto autorė Ingrida Veliutė]. – Kaunas, 2015. – P. 26.

    Antrojo pasaulinio karo metais Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rūsys buvo naudojamas kaip slėptuvė miesto gyventojams apsisaugoti nuo bombardavimo iš oro.

    Šalt.: Kitokia dvasia : Vaclovui Šiugždiniui – 100 / Audronė Meškauskaitė. – Iliustr. – Rubrika: Sukaktis // Nemunas. – 2011, spal. 20–26 (Nr. 35), p. 9.

    Poetas, vertėjas Vaclovas Šiugždinis, būdamas Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriumi, vokiečių okupacijos metais slėpė žydaitę su vaiku, o naktimis juos vesdavo pasivaikščioti ant gimnazijos stogo.

    Šalt.: Kauno miesto kulto paveldas. Kelionių vadovas [Rankraštis] : (bakalauro darbas) / Ovidijus Jurkša; Lietuvos edukologijos universitetas. – Vilnius, 2013. – P. 33.

    Sovietiniais metais po Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios didžiuoju altoriumi buvo įrengta suomiška pirtis, kuria naudojosi miesto nomenklatūrininkai.

    Šalt.: Kauno Dainava : dabartis ir istorinė praeitis dokumentuose, prisiminimuose, pamąstymuose / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 161.

    Dabartinis V. Krėvės prospektas sovietiniais metais vadinosi Centriniu bulvaru, tačiau gyventojai dėl didelių balų ir nesutvarkytos aplinkos gatvę praminė „centriniu purvynu“.

    Šalt.: Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų / [teksto autorė Ingrida Veliutė]. – Kaunas, 2015. – P. 31.

    Skulptūros ir vitražo galerija (atidaryta 1965 m., dab. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia) buvo vienintelis tokio pobūdžio muziejus Sovietų Sąjungoje. Joje „prisiglaudė“ Juozo Zikaro „Laisvės“ statula, Petro Rimšos skulptūros „Lietuvos mokykla 1864–1904“ (dar vadinama „Vargo mokykla“), „Artojas“.

    Šalt.: Muziejuje – ir besimankštinančio A. M. Brazausko nuotraukos / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, birž. 15, p. 18–19.

    Būsimasis Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas su broliu Gerardu, studijų Kauno politechnikos institute (dab. Kauno technologijų universitetas) metais, nuomojosi J. Zikaro name (J. Zikaro g. 3) svetainę.

    Šalt.: Žemiški seserų vargai ir dieviški džiaugsmai / Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, birž. 9, p. 2–3.

    Kauno benediktinių vienuolyno seserys kartu su kapelionu T. Matulioniu gelbėjo žydus iš Kauno 1-ojo geto teritorijos, kuri iš vienuolyno palėpės buvo matoma kaip ant delno. Prikrovusios pilnus krepšius maisto, seserys juos plukdydavo Nerimi. Surinkę produktus, žydai suguldydavo į krepšius kietai miegančius vaikus. Vėliau juos slėpdavo vienuolyne, o galiausiai susukti kailiuose mažieji buvo gabenami į Čiobiškio vaikų namus.

    Šalt.: Dingęs uostamiestis / Gediminas Kasparavičius, Gintaras Česonis = The Lost Harbour. – Iliustr.. – Gretut. tekstas liet., angl. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2, p. 43.

    Senajame žiemos ir prekybos uoste Nemuno saloje žiemą apsistodavo iš Tilžės, Karaliaučiaus ar Gdansko atvykę laivų savininkai su šeimomis, o jų vaikai lankydavo vokiškas mokyklas.

    Šalt.: Nepriklausomos Lietuvos debiutas Olimpinėse žaidynėse: Isako Anoliko istorija / Daumantė Baranauskaitė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-19-nepriklausomos-lietuvos-debiutas-olimpinese-zaidynese-isako-anoliko-istorija/147813 . – Žiūrėta 2019 m. rugsėjo 21 d.

    1925 m. birželio 14 d. Kaune, Laisvės alėjos pradžioje, buvo atidarytas pirmas laikinas medinis trekas su dviračių ir motociklų taisykla, persirengimo kambariu, kavine, orkestro vieta ir keliomis dešimtimis dviračių, skirtų važinėti treke ir mieste. Liepos 12 d. vyko pirmosios tarptautinės dviračių lenktynės, kurias stebėjo apie 1500 žiūrovų; laimėjo Kauno komanda.

    Šalt.: Sportas tarpukario Lietuvoje / [teksto autorius Stanislovas Stonkus]. – Kaunas, 2007. – P. 101.

    1934 m. Kaune, Nemuno pusiasalyje, buvo įrengtas pirmas atviras 50 m ilgio plaukimo baseinas.

    Šalt.: Kaunas : Laisvės alėja / Aldona Jankauskienė, Dalia Buragienė. – Kaunas, 2019. – P. 79.

    1935 m. Laisvės alėjoje buvo 10 bankų, 7 viešbučiai, 5 restoranai, 6 kavinės, 9 valgyklos ir užkandinės, 5 kino teatrai, 11 knygynų.

    Šalt.: Kauno pliažai 1923–1940 / Viltė Migonytė-Petrulienė = Kaunas Beaches. 1923–1940. – Iliustr.. – Gretut. tekstas liet., angl. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2, p. 58.

    1936 m. miesto savivaldybė Panemunės pliaže įrengė atskirą aptvertą teritoriją („saulės vonias“), kurioje už 20 centų mokestį tiek vyrai, tiek moterys galėjo degintis visai nuogi.

    Šalt.: Kauno botanikos sodas / E. M. – Iliustr. // Tarybų Lietuva. – 1945, rugs. 29, p. 2.

    Antrojo pasaulinio karo metu Botanikos sodo gėlynuose vokiečiai ganė karves, o šiltnamyje buvo įsirengę alinę.

    Šalt.: Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 50.

    1949 m. griaunant Karo muziejaus sodelyje stovėjusį paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, dauguma akmenų buvo įmūryti į Aleksote statytų namų pamatus.

    Šalt.: Kūryba gamyboje = Creativity in production / Dalia Bieliūnaitė. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 3, p. 32–33.

    Sovietų sąjungos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas oficialaus vizito į JAV metu dėvėjo kostiumą, pasiūtą iš Kauno „Drobės“ audinio. Iš to paties audinio sijoną buvo pasisiuvusi to fabriko dizainerė Veronika Dabkienė.

    Šalt.: Kauno vandens kelias pasiekė 90 metų aukštumą. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, lapkr. 30, p. 7.

    Iš kitų sovietinių respublikų ar Lenkijos atvykę svečiai girdavo Kauno vandenį ir prisipylę į talpas veždavosi namo kaip suvenyrus.

    Šalt.: Laisvės alėja prašosi naujo rūbo / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2003, birž. 19, p. 4.

    Žymiausia Kauno gatvė – Laisvės alėja po 1982 m. rekonstrukcijos tapo pirmąja pėsčiųjų zona Sovietų Sąjungoje. Rekonstrukcijos darbai kainavo daugiau kaip 3 mln. Rb (tai prilygo 9–10 mln. Lt arba 2,6–2,9 mln. Eur).

    Šalt.: Visuomenės ir viešosios erdvės lituanizavimas Kauno mieste 1918–1940 m.: daktaro disertacija / Mindaugas Balkus. – Kaunas, 2017. – P. 80–81.

    1919–1923 m. Kauno gatvių pavadinimai gatvėvardžių lentelėse buvo rašomi trimis kalbomis: lietuvių, lenkų ir jidiš.

    Šalt.: Istorinis apaštališkasis būsimojo Popiežiaus vizitas Lietuvoje / Irena Petraitienė // XXI amžius. – 2016, kovo 25, p. 3, 6.

    1920 m. sausio 29–30 d. Kaune lankėsi Šventojo Sosto nuncijus Varšuvoje ir apaštalinis vizitatorius Rytų Europos kraštams arkivyskupas Achilė Ratis (ital. Achille Ratti), 1922 m. tapęs popiežiumi Pijumi XI.

    Šalt.: Kauno miesto gatvių infrastruktūros plėtra XX a. 3–4 dešimtmečiais / Mindaugas Balkus // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 104.

    1926 m. Laisvės alėjoje ties miesto sodu buvo įrengta pirmoji asfaltinė gatvės danga (tuomet vadinta meksfaltu) Kaune.

    Šalt.: 80 metų kelyje: UAB „Kautra“ ir UAB „Kauno autobusai“ / Brigita Tranavičiūtė, Arvydas Pakštalis. – Kaunas: Kopa, 2014. – P. 29–32.

    1909 m. Kaune pradėjo kursuoti pirmieji du maršrutiniai autobusai. Jie buvo pagaminti Vokietijos „Gaggenau“ gamykloje.

    Šalt.: Gamtos apsauga ir mokykla // Tautos vairas. – 1924, Nr. 14, p. 8–10.

    1924 m. medelių sodinimo šventėje Panemunėje dalyvavo 8 tūkst. moksleivių. Jos metu pasodinta 28 ha miško.

    Šalt.: Pokario metų kino periodika ir dokumentika / Vytautas Mikalauskas. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kinas Lietuvoje. – Vilnius, 1999. – P. 367.

    1946 m. balandį Lietuvos ekranuose pasirodžiusi „Tarybų Lietuva“ buvo pirmasis periodinis kino leidinys, sukurtas Kauno kino bazėje savomis kūrybinių darbuotojų jėgomis. „Tarybų Lietuva“ Nr. 15 pirmą kartą rodomi sinchroniškai užrašyti siužetai. Žiūrovai girdėjo ne vien diktoriaus balsą, bet iš ekrano prabylančius pačius veikėjus. Šio žurnalo kūrėjai užfiksavo istorijos egzaminus Kauno IV-oje gimnazijoje, dirbančiųjų poilsį Kulautuvoje.

    Šalt.: IX fortas: nuo įtvirtinimo iki muziejaus / Kauno IX forto muziejus. – [Kaunas] : [Kauno IX forto muziejus], 2021. – P. 144.

    Vieną dramatišką dainą apie IX-ąjį fortą yra tekę įdainuoti ir lietuviškos estrados pasididžiavimui Stasiui Povilaičiui.

    Šalt.: D. Lietuvoje yra 672 gydytojai : [žinutė] // Lietuvos aidas. – 1936, liepos 18 (Nr. 325), p. 3.

    1936 m. Lietuvoje buvo 672 gydytojai, iš jų – net 308 gyveno Kaune, pvz. Kauno gydytojui teko tik 300 gyventojų, Šiauliuose ir Panevėžyje – 600.

    Šalt.: „Brazilkos“, „Argentinkos“ ir „Italjankos“ kontrastai ne tik žavi, bet ir kelia rūpesčių / Vėjūnė Inytė // Laikinoji sostinė. – 2018, gruod. 1, p. 6–7.

    XX a. 3 deš. Žaliakalnyje ant Neries slėnio šlaito (tarp Jonavos, Varnių, Žemaičių, P. Kalpoko gatvių ir Savanorių prospekto) susiformavo du unikalūs gyvenamieji kvartalai – „Brazilka“ (Brazilija) ir „Argentinka“ (Argentina). Šios teritorijos dalys išsiskyrė suklypusiais, iš bet kokių medžiagų suręstais nameliais, kuriuose gyveno miesto varguomenė. Pietų Amerikos kavos plantacijose dirbusius, bet taip ir nepraturtėjusius, į Kauną grįžtančius emigrantus tuomet pasitiko ūkininkas J. Sabaliauskas, paveldėtą žemę suskirstęs į 40 rėžių ir leidęs nuomininkams juose statytis būstus. Todėl kai kurie šią vietą dar vadino Sabalių arba Sabaliauskų kaimu. Greta „Brazilkos“, kitapus P. Kalpoko gatvės slėnio, apimanti Pelėdų kalno teritoriją, A. Mackevičiaus gatvę, Limos taką, dar buvo ir „Italjanka“ (Italija) vadinamas kvartalas.

    Šalt.: Vlado Putvinskio gatvė: istoriniai faktai ir atsiminimai / Mindaugas Balkus, Feliksas Zinevičius. – Kaunas, 2020. – P. 10

    Laikinosios sostinės laikotarpiu (1919–1939 m.) V. Putvinskio gatvė buvo viena iš prestižiškiausių Kaune. Joje namus statėsi Kauno burmistrai – Jonas Vileišis (dab. V. Putvinskio g. 66, 68), Antanas Gravrogkas (dab. V. Putvinskio g. 70), kūrėsi užsienio valstybių diplomatinės atstovybės – XX a. 4-ajame deš. šioje gatvėje patalpas nuomojosi net 9 valstybių diplomatai.

    Šalt.: Supermenas kilęs iš Vilijampolės / Kotryna Lingienė. – Donato Stankevičiaus nuotr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2021, spalis, p. 40.

    Supermeno autoriai – Joe Shusteris ir Jerry‘s Siegelas iš Klivlendo, komiksų superherojų kurti pradėję dar iki Antrojo pasaulinio karo. Abu jie pirmos kartos amerikiečiai. Jerry‘io tėvai į JAV atvyko iš Vilijampolės.

    Šalt.: Lietuvos taikomoji dailė ir dizainas, 1918–2018 = Applied arts and design, 1918–2018 : [parodos katalogas, 2018–2019, Vilnius] / [sudarytoja Jūratė Meilūnienė]. – Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2018. – P. 367.

    1958 m. Kauno „Dailės“ kombinato meniniai odos dirbiniai tarptautinėje Briuselio (Belgija) parodoje pelnė aukso medalį.

  • Šalt.: Nematomi Karmelitų lobiai / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, rugs. 28, priedas „Santaka“, p. 3.

    Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios freskos yra unikalios: tai vienintelės nereglamentuotos Kryžiaus kelio stotys Lietuvoje. XVIII a. Katalikų bažnyčia nustatė Kryžiaus kelio stočių skaičių – 14. Šv. Kryžiaus bažnyčioje jų yra 17 (16 freskų ir didžiojo altoriaus Nukryžiavimo kompozicija).

    Šalt.: Schweiz und Litauen = Lietuva ir Šveicarija : 15 000 Jahre Beziehungsgeschichte : eine chronologische Übersicht / Judith Lewonig. – Vilnius, 2017. – P. 139–140.

    Ženevos traukinių stotį „Genf-Cornavin“ puošia 1931 m. Europos žemėlapis, kuriame Kaunas nurodytas kaip Lietuvos sostinė.

    Šalt.: Kauno savasties ženklai / [sudarytoja ir projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė]. – Kaunas, 2009. – P. 126.

    Kaunas – vienintelis Baltijos šalių miestas, turintis unikalią transporto priemonę – keltuvus (funikulierius).

    Šalt.: Kauno savasties ženklai / [sudarytoja ir projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė]. – Kaunas, 2009. – P. 105–115.

    Kauno Ąžuolynas yra didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas Europoje. 84,42 ha plote auga beveik 800 ąžuolų.

    Šalt.: Zamenhofas istorinėje Lietuvoje / Vytautas Šilas. – Vilnius, 2017. – P. 55.

    Dviaukštis Zilbernikų namas Kaune (L. Zamenhofo g. 5) yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su jos autoriaus L. Zamenhofo šeima. Čia 1918 m. įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga.

    Šalt.: Kauno savasties ženklai = The signs of Kaunas identity / [sudarytoja ir projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė]. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 73.

    1915 m. įkurtas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas – seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje.

    Šalt.: Respublikos teatrai vaidina darbininkams / R. Kanopkaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1977, bal. 20, p. 2.

    Kaune vykstantis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“, sovietiniais metais sumanytas kaip visų profesionalių Lietuvos teatrų festivalis „Vaidiname darbininkams“, vis dar surenka pilną „Girstučio“ kultūros centro salę.

    Šalt.: Fontanai: ar išlaidos atsipirks? / Vėjūnė Inytė ; M. Patašiaus ir G. Bitvinsko nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2020, geg. 23, p. 5.

    Kai į Lietuvą 1993 m. turėjo atvykti popiežius Jonas Paulius II, planuota, kad jis į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, kur susitiko su kauniečiais, vyks Parodos gatve. O kas būtų, jei staiga panorėtų išlipti pasivaikščioti prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos mažajame ąžuolyne? Nuspręsta, kad tą vietą reikia papuošti fontanu. Jis buvo įrengtas, bet nespėta nutiesti vandentiekio vamzdžių ir prijungti vandens. Tačiau fontanas reikiamą dieną veikė. Netoli jo buvo atvežta vandens cisterna ir iš jos vanduo buvo tiekiamas į fontaną. Popiežius prie jo taip ir nesustojo.

    [Kauno apskrities viešosios bibliotekos istorija. – D. 2, Virsmas iš tradicinės į kompiuterizuotą biblioteką (1990–2006) / parengė Mindaugas Balkus. – 2022. – P. 72.]

    Ąžuolyno biblioteka (Kauno apskrities viešoji biblioteka) tapo pirmąja Baltijos šalių viešąja biblioteka, 1995 09 01 pradėjusia teikti viešąją interneto prieigą vartotojams.

    Šalt.: Su gidu užsuka ir į miegamąjį / Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2016, kovo 18, p. 2.

    2015 m. gruodžio mėn. Kaunas tapo pirmuoju Rytų ir Vidurio Europos miestu, gavusiu UNESCO dizaino miesto statusą.

    Šalt.: Šančiai – ir miestas, ir kaimas, ir kurortas / Darius Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 20, p. 2–3.

    Į Aukštuosius Šančius veda šeši kalniukai. Vienas iš jų – Vinco Pietario – pavadintas pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autoriaus garbei.

    Šalt.: Prie stalo visa Lietuva : mityba ir maisto kultūra nuo seniausių laikų iki šių dienų. – Kaunas, [2015]. – P. 181.

    Kaune veikia spurginė „Žagaras“ (Laisvės al. 84), unikali nuo 1979 m. nepakitusiu interjeru ir kepinių receptūra.

    Šalt.: Šančiai – ir miestas, ir kaimas, ir kurortas / Darius Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 20, p. 2–3.

    Žemuosiuose Šančiuose – 78 gatvės, iš jų net 13 turi tautybių pavadinimus (Olandų, Danų, Latvių, Ukrainiečių ir t.t.).

    Šalt.: Skamba kriauklės lietuviškais vardais / Kotryna Dabašinskienė // Lietuvos aidas. – 2012, rugpj. 1, p. 8.

    Konchiologas, bene žymiausias kriauklių kolekcininkas Rytų Europoje Henrikas Danila kelias kriaukles, išskirtas kaip atskira rūšis, pavadino iškilių Lietuvos asmenybių vardais: 1992 m. – Adamkaus marginelė „Marginella adamkusi“, 1995 m. – Landsbergio afrikinukė „Afer lansbergisi“ (lotyniškame pavadinime trūksta raidės „d“). Beje, profesoriaus vardu Lietuvoje yra pavadinta ir nauja kardelių rūšis. Prezidentas V. Adamkus įvertintas už jo nuopelnus gelbstint Amerikos Didžiuosius ežerus ir skleidžiant gamtosaugos idėjas dar sovietinėje Lietuvoje.

    Tarp lietuviškų ąžuolų – armėniškas akmens menas. – KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2004, vas. 13, p. 16.

    Ąžuolyne, prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos 2004 m. atidengtas unikalus armėniškas religinis paminklas iš akmens – chačkaras. Tai sudėtingų ir įmantrių raštų kryžius. Chačkarą sukūręs armėnų dailininkas Robertas Askarianas paskyrė jį armėnų ir lietuvių tautų draugystei, pažymint armėnų vienuolio poeto Grikoro Narekaci kūrinio „Sielvartinga giedojimų knyga“ tūkstantmetį.

    Šalt.: Karalienei skambės G. Kuprevičiaus „Kregždutės“ : kompozitorius Jos Didenybei Elžbietai II sukūrė instrumentinę dainos versiją / Dainoras Lukas // Kauno diena. – 2006, spal. 12, p. 4.

    2006 m. vykusio Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II valstybinio vizito Lietuvoje proga kaunietis kompozitorius Giedrius Kuprevičius sukūrė sutikimo muziką – jo žinomos dainos „Kregždutės“ aranžuotę.

    Šalt.: Šančiai – ir miestas, ir kaimas, ir kurortas / Darius Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 20, p. 2–3.

    Siauriausia gatvė Kaune – Tilkos gatvė, vos 1,7 m, trumpiausia – Lydos gatvė, vos 2 namai.

    Šalt.: Kauno savasties ženklai / [sudarytoja ir projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė]. – Kaunas, 2009. – P. 19.

    Kaunas – vienintelis Lietuvos miestas, nuo 1991 m. priklausantis tarptautinei miestų sąjungai „Naujoji Hanza“.

    Šalt.: Rutina – gyvenimo rūdys : [pokalbis su architektu Audriu Karaliumi / kalbėjosi] Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, geg. 12, p. 1, 6.

    Rutina verta paminklo... Taip manę kauniečiai 2014 m. skverelyje tarp Muitinės ir V. Kuzmos gatvių atidengė neįprastą meno kūrinį (archit. Audrys Karalius).

    Šalt.: Paminklas, kurį būtina paliesti / Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, birž. 7, p. 3.

    Lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojo Prano Daunio paminkle (skulpt. Jonas Gencevičius), stovinčiame prie Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (Taikos pr. 6A), „paslėptas“ nedidelis Brailio rašto tekstas, kurį galima perskaityti liečiant skulptūrą.

    Šalt.: Aikštė, į kurią nepateksi. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, liep. 22, p. 5.

    Kaune yra viena keisčiausių aikščių pasaulyje, į kurią negalima patekti ir kurios pėstieji net nemato. Tai vieno iš „Fluxus“ judėjimo pradininkų Jurgio Mačiūno aikštė (dail. Naglis Rytis Baltušnikas), įsikūrusi trišalės sankryžos, jungiančios Vytauto prospektą, K. Donelaičio ir Parodos gatves, viduryje.

    Šalt.: Kauno gatvės meno gidas = Kaunas street art guide : menininkai, gatvės meno žemėlapis. – Kaunas, 2017. – P. [115].

    Kaune buvo galima pamatyti Didžiosios Britanijos karalienę Elžbietą II ir Kembridžo hercogienę Kate Middleton. Jos buvo pavaizduotos prekybos miestelį „Urmas“ puošiančioje didžiausioje Lietuvoje freskoje „Geležinkelio stotis“.

    Šalt.: Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas, 2017 09 15–11 30 : [11-oji Kauno bienalė] / [katalogo sudarytoja Paulina Pukytė]. – [Kaunas], [2017]. – P. 30.

    2017 m. XI Kauno bienalės „Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas“ metu japonų menininkas Tatzu Nishi sukūrė instaliaciją „Laisvė“ – J. Zikaro „Laisvės“ statulą (1921 m.) laikinai „uždarė“ į sovietinę virtuvę. Menininkas norėjo į Laisvės simbolį ir prasmę pažvelgti netikėtu kampu.

    Šalt.: Upėvardžių žemėlapis / Rasa Chmieliauskaitė. – Iliustr. - Gretut. tekstas liet., angl. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2, p. 32

    Šiandien Kaune yra 57 „betoninės upės“ (gatvės pavadintos upių vardais), kurių geografija siekia atokiausius Lietuvos rajonus. Ilgiausia „upė“ – Garšvės gatvė – 3,4 km (Garšvės upė – 2,7 km), trumpiausia – Nemunėlio gatvė – 0,06 km (Nemunėlio upė – 160 km).

    Šalt.: Lipti į fontaną = / Julija Račiūnaitė, Inga Navickaitė. – Bibliogr.: 13 pavad. // Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2, p. 113.

    Seniausias Kauno fontanas – prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. 1923 m. fontaną su nykštuko skulptūra muziejaus sodeliui padovanojo grafas A. Tiškevičius.
    Aukščiausias Kauno fontanas – prie restorano „Jachtklubas“. 2003 m. sutviskusio aukščiausio Lietuvoje „degančio“ fontano čiurkšlės aukštis siekė 25 metrus.
    Didžiausias Kauno fontanas – Čečėnijos aikštėje. Jo baseinas 1790 m2, jame įrengta 1000 purkštukų, naktį šviečiančių keturiomis spalvomis.
    Ilgiausiai veikiantis ir geriausiai žinomas Kauno fontanas – Laisvės alėjoje. Jis veikia kiekvieną sezoną be pertraukų jau 36 metus.
    Trumpiausiai veikęs Kauno fontanas – prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos. Trijų pelėdų skulptūra papuoštas fontanas veikė vos kelias dienas.

    Šalt.: Į. Žurnalas Kaunui. – [T.] 2. – 2017, p. 106.

    Kauno mariose – 460 000 000 m3 vandens. Jei užtvanka griūtų, miesto link besiritančios bangos aukštis iš pradžių siektų 21 m, greitis – 15 m/s. Kauno centre bangos aukštis siektų 12 m, išsigelbėti pavyktų tik užlipus ant šešių aukštų namo stogo.

    Šalt.: Lipti į Kauną / Julija Račiūnaitė. – Iliustr. // Žurnalas Kaunui. – [T.] 1. – 2017, p. 48.

    Kaune yra 62 laiptai.

    Šalt.: Kaunas, 1918–2015 : architektūros gidas. – Vilnius, 2015. – P. 262–263.

    Verslo centro „1000“ dešimties aukštų pastatas (arch. Rimas Adomaitis ; Taikos pr. 88) yra netaisyklingos aptakios formos. Pastato fasadas atkartoja susuktą 1926–1941 m. apyvartoje buvusio 1000 litų banknoto piešinį, sudėliotą iš Olandijoje pagamintų 4500 stiklo lakštų. Verslo centras dėl savo unikalaus išorės dizaino yra įregistruotas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias vitražas. Verslo centras yra patekęs į JAV televizijos transliuotojo CNN paskelbtą keisčiausių pastatų sąrašą, prestižinis architektūros albumas „Collection: Offices“ įtraukė Kauno verslo centrą tarp 300 įdomiausių viso pasaulio biurų pastatų.

    Šalt.: „Kauno žydų bendruomenė ir Kauno „Kiemo“ galerijos menininkai kviečia Jus dalyvauti įmeninto objekto „Degantys akmenys...“. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, liep. 14, p. 43.

    2018 07 15 Vilijampolėje, A. Kriščiukaičio g. 21 buvo atidarytas Vilijampolės žydų geto atminimui skirtas objektas „Degantys akmenys“ (autorius – Vytenis Jakas). Už Vilijampolės žydų geto, veikusio 1941–1944 metais, vartų plytėjo mirties teritorija. Stilizuoti mozaikos akmenys įprasmina žydų istorinio ir kultūrinio paveldo atminimą – kol saulė leisis ir tekės, gete gyvybės netekusių tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių atminimas išliks mūsų ir ateities kartų atmintyje. Apsikabinusių berniukų portretas ,,Kaimynai“ simbolizuoja lietuvių ir žydų draugiškų santykių svarbą šių dienų kontekste, artumą, bendrystę, gebėjimą atleisti.

    Šalt.: Mylėtą šunį primins paminklas / Vygandas Trainys. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2019, birž. 19, p. 17.

    Kauniečiams puikiai žinomą šunį Bitę primena ją įamžinusi realaus senbernarės dydžio skulptūra, įsikūrusi Žaliakalnyje, prie Zanavykų turgavietės. Šiame rajone ji kartu su šeimininku (siuvimo mašinų meistru Algimantu Baku) ir gyveno. Širdies ligos pakirsta kalytė gyveno lygiai 12 metų – nuo 2004 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Pasaulyje tai trečias paminklas senbernarui ir pirmas – kalytei.

    Šalt.: Ar pažįsti medžius milžinus? / Povilas Vitkauskas // Kauno diena. – 2020, bal. 7, p. 24.

    Vytauto parke, ties Parodos g. 20-uoju namu, auganti liepa yra storiausias Ąžuolyno medis, jos kamieno apimtis 5,6 m

    Šalt.: Žydiškojo Kauno ikona, mėgusi kurti Aleksote / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, vas. 23, priedas „Santaka“, p. 6–7; Užeikite aplankyti A. Mapu Senamiestyje. – Iliustr.. – KD inf. // Kauno diena. – 2018, geg. 5, p. 2.

    Kaune yra gatvė pavadinta A. Mapu vardu. Ko gero nėra daug žinančių apie šį vieną pirmųjų Kauno beletristų, pasaulietinio hebrajiško romano pradininkų. Lietuvos žydų švietimo sąjūdžio veikėjas dirbo ir gyveno Kaune. 1908 m. Kauno žydų bendruomenė, vertindama rašytojo indėlį puoselėjant ir populiarinant hebrajų kalbą, įkūrė Abraomo Mapu biblioteką. Rašytojo knygos sionistinio judėjimo dalyvius įkvėpė kovoti už teisę įkurti Izraelio valstybę. 2018 m. Kauno senamiestyje, galerijos „Ars et Mundus“ kieme (A. Mapu g. 20), įrengta A. Mapu atminimui skirta skulptūrinė kompozicija praeivius kviečia „prisėsti ir pasiklausyti rašytojo“ ar tiesiog pabūti šalia. Ant kėdžių rasite tekstą apie A. Mapu ir jo kūrybą lietuvių, anglų ir rusų kalbomis (idėjos autorius – skulptorius, tapytojas Martynas Gaubas).

    Šalt.: Lampėdžiai : praeitis ir dabartis. – Kaunas, [2019]. – P. 149.

    Lampėdžiuose (Gintaro g. 13) augančios „Pušys Sesės“ 1995 m. Kauno miesto savivaldybės paskelbtos saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Tai dvi natūraliai per bendrą šaką suaugusios pušys, kurių aukštis (2015 m. duomenimis) – 18 m, kamienų storiai – 0,40 ir 0,42 m

    Šalt.: Ilgiausia ir trumpiausia miesto gatvė / Vėjūnė Inytė // Laikinoji sostinė. – 2016, lapkr. 12, p. 1, 3.

    Savanorių prospektas – viena ilgiausių ir svarbiausių miesto gatvių, jungianti šiaurės ir rytų pusėje esančius mikrorajonus su centru, Kauną su Vilniumi. Gatvės pradžia yra sankryža miesto centre, su Laisvės alėja (Naujamiestis), Šv. Gertrūdos ir Vilniaus gatvėmis (Senamiestis). Pakilusi į kalną, gatvė eina per Žaliakalnio mikrorajoną, Dainavos ir Eigulių seniūnijų riba. Baigiasi ties dviejų lygių sankryža su A1, toliau eidama, kaip A6 magistralinis kelias.

    Šalt.: Apie ką dainuojama Šančių operos arijose? : [pokalbis su menininkais Vita Gelūniene ir Edu Carrolu] / [kalbėjosi] Daiva Juonytė. – Iliustr. // 370. – 2018, gruodis (Nr. 73), p. 10.

    2018 m. sukurta Šančių bendruomenės inicijuota opera „Kopūstų laukas“, skirta šio mikrorajono istorijai ir jame esančiam Kopūstų laukui – unikalus ir Lietuvoje lig šiol nebuvęs kultūrinis reiškinys. Joje per asmeninius pasakojimus sukurta istorija apie meilę, pavydą, karą, taiką, susitaikymą ir bendrystę.

    Šalt.: Atominiai užmojai nuo Vilijampolės iki Manhatano / Julija Račiūnaitė. – Iliustr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2020, Nr. 9, p. 8–13.

    2014 m. buvusiame sovietiniame bunkeryje Vilijampolėje, Raudondvario pl. 164A (kieme) įkurtas muziejus „Atominis bunkeris“. Jo kolekcijoje įspūdingi Šaltojo karo artefaktai, ginklai, unikali ir KGB, NKVD ir nepriklausomos Lietuvos agentų įranga ir kt. Muziejuje sukaupta didžiausia dujokaukių ir uždaro ciklo kvėpavimo aparatų kolekcija Baltijos šalyse.
    Privataus muziejaus kolekcija ne tik pripažinta tarptautinių ekspertų, bet buvo rodoma ir garsiajame HBO seriale „Černobylis“.

    Į : žurnalas Kaunui. – [Nr.] 5. – [2020], p. 78.

    Nemuno upės atkarpa nuo Kauno hidroelektrinės iki Č. Radzinausko tilto yra didžiausia vandens paukščių žiemojimo vieta ne tik Lietuvoje, bet ir tarp visų Baltijos šalių. Čia žiemoti susirenka iki 22000 vandens paukščių, priklausančių daugiau nei 30 skirtingų rūšių.

    Kaunas pilnas kultūros : mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune. – 2023, Nr. 7, p. 12.

    1979 m. atsiradusi Kauno fotografijos galerija telpa į penkmetį seniausių pasaulio fotografijai dedikuotų ekspozicinių erdvių.

    Kaune – kelio ženklas su nuoroda apie Černobylį / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, geg. 6, p. 3.

    2021 m. Kaune įrengtas bemaž pirmasis informacinis kelio ženklas Lietuvoje, vedantis į lankytiną vietą, susijusią su kinu – tai filmo „Černobylis“ tiltas. Sovietmečio laikų statinys veda virš geležinkelio ir pasitarnauja kaip laikanti konstrukcija vandentiekio trasai, einančiai iš Petrašiūnų vandenvietės į miestą.

    Šalt.: Alėjoje – paminklas kinui / Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, gruod. 30, p. 3.

    Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ 2021 12 28, Tarptautinę kino dieną, papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės alėjoje. Pirmajam lietuviškam pilnametražiam filmui „Onytė ir Jonelis“ skirta skulptūra – unikali ir vienintelė.

    Pirmasis pasaulyje studentų sporto muziejus atidarytas Kaune / [parengė] Ingrida Marijošienė. – Iliustr. – Rubrika: Sportas // Kėdainių mugė. – 2022, gruod. 2, p. 13.

    2022 11 18 Lietuvos sporto universitete atidarytas pirmasis pasaulyje nacionalinis studentų sporto muziejus.

    NATO grietinėlė iškilmingai vakarieniavo prezidentūroje / parengė Irma Jurkevičiūtė. – Iliustr. // Vakaro žinios. – 2023, liep. 13, p. 10.

    Prezidento Gitano Nausėdos kanceliarija su „Kauno Jiesia“ sudarė 54 tūkstančių eurų vertės sutartį dėl plonojo kaulinio porceliano indų įsigijimo NATO susitikimo metu vykusiai vakarienei ir būsimiems oficialiems priėmimams.

    Ant suoliuko sėdi vyras ir voverė. Kodėl? / Vėjūnė Inytė ; A. Aleksandravičiaus nuotr., Ž. Amelyno nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2023, liep. 22, p. 8.

    Lietuvos švietimo muziejaus (Vytauto pr. 52) raudonų plytų sieną, jo įkūrimo šimtmečio proga, papuošė kauniečio menininko Žygimanto Amelyno sukurtas gatvės meno piešinys, kuriame žaismingai įamžintas muziejaus ir V. Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrėjas Vincas Ruzgas. Jis pavaizduotas kaip sėdintis ant suoliuko vyras, su jam draugiją palaikančia vovere.

    Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upių barža. – Iliustr. // Kauno diena. – 2024, geg. 16, p. 4.

    2024 05 15 Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upių barža „Nemunas Lines“ (ilgis – 75 m, plotis – 16 m), galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių.

Palyginkite Kauno vaizdus

Nuotraukos nukelsiančios į praeitį ir pristatančios, kaip žinomos Kauno vietos bei objektai atrodė anksčiau ir dabar. Palyginkite, kaip laikas pakeitė puikiai pažįstamas miesto vietas.

  • Vytauto Didžiojo tiltas
  • Kauno autobusų stotis
  • Kauno geležinkelio stotis
  • Nepriklausomybės aikštė
  • Parodos g., K. Donelaičio g. ir Vytauto pr. sankirtoje 2017 m. įkurta „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno aikštė
  • Nepriklausomybės aikštės vaizdas
  • M. Valančiaus gatvė ir istorinis namelis, skirtas žibalui pardavinėti
  • Centrinis žydų bankas ir pasažas sunaikinti 1980 m. įrengiant naująjį Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų
  • Centrinė miesto pirtis (dab. Jonavos g.) nugriauta 1976 m.
  • Vienybės aikštėje buvusios centrinės elektrinės vietoje dabar įsikūręs biurų ir paslaugų kompleksas
  • vezikai-rotuses-aiksteje
    Rotušės aikštė
  • Zoologijos sodo vartai
  • Gedimino gatvės vaizdas
  • Kauno pilis
  • Elektrinės tarnautojų namas V. Putvinskio g. (neišlikęs, dabar jo vietoje Verslo lyderių centras – „BLC“)
  • Fontanas su nykštuko skulptūra, 1923 m. Karo muziejui padovanota Kretingos grafo A. Tiškevičiaus
  • Kauno arkivyskupijos Šeimos centras (Papilio g. 5). Sovietmečiu čia buvo įsikūręs karinis komisariatas
  • Kauko laiptų viršutinė terasa
  • Kauko laiptų viršutinės terasos skulptūros: į baseiną šokančios plaukikės ir besiilsinčios moters...
  • Šv. Gertrūdos (šaričių) bažnyčia (Laisvės al. 101B)
  • Tarpukariu Vytauto kalnas buvo viena gražiausių Kauno poilsio vietų. Čia stovėjo gražus paviljonas (kurhauzas), jaunimas šokdavo anglų valsus, tango, fokstrotus...
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: