Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: 1919 04 06 pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona prisiekė Laikinajai Valstybės Konstitucijai Lietuvos laikinosios vyriausybės rūmuose (K. Donelaičio g. 68).
Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: „Kukuška“ vadintas Kauno siaurojo geležinkelio traukinys, keleivius vežiojęs 1919–1935 m.
Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: 1919–1938 m. Ukmergės plentu vadinosi Savanorių prospektas.
Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras, teisininkas Jonas Vileišis 1921–1931 m. buvo Kauno burmistras.
Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: 1924 08 23–25 P. Vileišio aikštėje (dab. K. Petrausko, Aukštaičių ir Aušros g. kvartalas) vyko pirmoji Lietuvos dainų šventė, tuomet vadinta Dainų diena. Joje dalyvavo apie 3 tūkst. atlikėjų, apsilankė apie 20 tūkst. žiūrovų.
Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: 1930 09 08 Tautos šventė buvo skirta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-osioms mirties metinėms.
Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: 1930 m. Senųjų kapinių liuteronų sektoriuje palaidotas Suomijos švedų rašytojas modernistas Henris Parlandas (1908–1930 m.). 1959 m. kapinės panaikintos.
Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis) buvo Senosiose (Karmelitų) kapinėse. 1937 11 01 čia perkelti lakūnų palaikai. 1940 m. jie buvo užmūryti VDU Medicinos fakulteto koplyčioje, vėliau rūsio nišoje. 1964 m. palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse, 1968 m. atidengtas antkapinis paminklas (skulpt. V. Mačiuika, archit. A. ir V. Nasvyčiai).
Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: 1937–1939 m. Kauno klinikas suprojektavo tarptautinį konkursą laimėję prancūzų architektai Urbain Cassan ir Elie Ouchanoff. Projektavimo darbai vyko Paryžiuje, statybų techninei priežiūrai vadovavo inžinieriai Jonas Jasiukaitis ir Klemensas Kaušinis. Statybos darbus vykdė 20 firmų. Klinikų statyba buvo didžiausia nepriklausomoje Lietuvoje.
Neteisingas atsakymas.
Teisingas atsakymas: 1939–1940 m. Japonijos vicekonsulas Čijunė Sugihara rezidavo Vaižganto gatvėje (Vaižganto g. 30). Ten jis išdavė daugiau kaip 6 tūkst. tranzitinių vizų karo pabėgėliams žydams.