Am 15.06.1940 fand zwischen 2.00 und 13.00 Uhr die letzte Sitzung des Unabhängigen Litauens im Präsidialamt statt, in der das Ultimatum der UdSSR angenommen wurde.
Am Nachmittag verließ der Präsident Antanas Smetona heimlich die Stadt. Gegen 15.00 Uhr erschienen am Himmel die ersten sowjetischen Flugzeuge, die Panzer rollten aus dem Polygon von Gaižiūnai ein. Der Bevollmächtigte der UdSSR für Litauen Nikolai Pozdniakov flog nach Kaunas. Er wurde in der Botschaft der UdSSR untergebracht, von wo aus er am nächsten Tag die Sowjetisierung von Litauen übernahm. Am 17.06.1940 hat Vladimir Dekanosov – der Bevollmächtigte des Außenministers Vyacheslav Molotov – eine marionette Volksregierung aus der linksorientierten Intelligenz gebildet. Am 18.06.1940 werden aus dem Gefängnis für Schwerarbeiten politische Häftlinge freigelassen, zum größten Teil Mitglieder der KP.
mit dem 21 Ministerkabinett (1939 11 21–1940 06 17)
am 15.06.1940
1. Invazija; Maskvos prokonsulas; Iš pogrindžio // Lietuva 1940 : revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 158–160, 188–189, 254–255.
2. Lietuvos kariuomenės likvidavimas 1940–1941 metais / Stasys Knezys. – Bibliogr. išnašose // Okupacija ir aneksija : pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Sreikus. – Vilnius, 2006. – P. 161–167.
3. Lietuvos okupavimas aneksavimas ir sovietizavimas / Algirdas Jakubčionis. – Bibliogr. išnašose // Okupacija ir aneksija : pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus. – Vilnius, 2006. – P. 14–20.
4. Lietuvos Prezidento aktas Nr. 759 dėl naujos Ministrų Tarybos sudėties : 1940 m. birželio 17 d. Lietuvių kalba, Antano Merkio, Justo Paleckio parašai. Mašinraštis, 25×33 cm : [reprodukcija]. – Gretut. tekstas liet., angl. // Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose. – Vilnius, 2009. – P. 206.
5. Nepriklausomybės praradimas : Sovietų okupacija ir aneksija // Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 61–63.
6. Okupacija : atsiklaupus negalima kovoti : [1940 m. birž. 15 d. įvykiai to meto spaudoje]. – Iliustr. // Kardas. – 1996, Nr. 3–4, p. 16–17.
7. Šimtas paskutinių valandų. – Iliustr. // XX amžiaus slaptieji archyvai : dvylika istorijos detektyvų / Arvydas Anušauskas, Gražina Sviderskytė. – Vilnius, 2008 – P. 21-33.
8. 1940 birželio 18 dieną politiniai kaliniai paleidžiami iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo. – Bibliogr. (4 pavad.) // Kauno kronika : 1940–1983 / Viktoras Spitrys. – Kaunas, 1984. – P. 3–4.
Am 19.06.1940 haben die Kommunisten die Leitung des Innenministeriums und dessen Strukturen übernommen.
Ab dem Zeitpunkt wurde das Innenministerium nicht mehr der Regierung Litauens unterstellt. Darauf folgte der erste repressive Schritt – gleich am ersten Tag wurde die Union der Völkischen und die Union der völkischen Jugend „Das junge Litauen“ aufgelöst. Die Mitglieder der Union wurden aus ihren Positionen entlassen und verfolgt.
dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1986. – P. 79.]
1. Centrinių ir vietinių valdžios organų sudarymas ir veikla: Laikinosios vyriausybės sudarymas ir veikla // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 92–100.
2. Iš pogrindžio; „Mauras gali eiti“ // Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2005. – P. 251–253, 276.
3. Išlikę gyvi – liudija: [lietuvių tautininkų fondo knygos įrašai pagal J. Mozūraičio pasakojimą bei knygos „Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai“ spaudai parengė Perpetua Dumšienė]. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, sausio 4, p. 4.
4. Liaudies vyriausybė // Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 66–72.
5. Lietuvių tautininkų sąjunga 1940 metų vasarą / Rimantas Giliauskas // Lietuvos aidas. – 1995, birželio 9, p. 5.
6. Valdininkijos šalinimas iš okupuotos Lietuvos administracijos ir keitimas okupantų talkininkais 1940 m. birželio–gruodžio mėn. / Nijolė Maslauskienė. – Genocidas ir rezistencija. – 2000, Nr. 2 (8). – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/8/nijole8.htm. – Žiūrėta 2010 m. sausio 19 d.
Am 29.06.1940 fand auf dem Platz von Petras Vileišis am Regierungspalast und an der Vertretung der UdSSR großes Meeting und Demonstration statt.
Zum ersten Mal wurde massenhaft die Unterstützung für die Sowjetisierung des Landes ausgedrückt, die im litauischen Radio ausgestrahlt wurde.
der prosowjetischen Regierung Litauens
in Kaunas, Laisvės Allee. 01.07.1940
1. Karšta vasara / Stasys Lipskis // Amžiaus audrų paviliotas. – Vilnius, 2010. – P. 137–158.
2. Liaudies vyriausybė; Iš pogrindžio // Lietuva 1940 : revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 229, 258–260.
3. 1940-ieji birželis : okupacijos chronologija // Kauno laikas. – 1993, birželio 29, p. 3.
4. Tiesos siekime visi / Stasys Bagdzevičius. – Iliustr. // Kalba Vilnius. – 1989, Nr. 22, p. 12.
Am 01.–13.07.1940 wurde der Sejm der Republik Litauens aufgelöst, in der Botschaft der UdSSR wurde der Plan der blitzschnellen Wahl zum neuen Sejm vorbereitet, der in Moskau bestätigt wurde.
Am 6. Juli wurde die Wahlkampagne mit einem Meeting in der Sporthalle eingeleitet. Datum und Programm der Wahlen wurden verkündet, alle Organisationen und Verlage wurden verboten. Nur die KP Litauens durfte funktionieren, sie fing eine aktive Propaganda an, die Okkupation wurde als soziale Revolution verschleiert. Am 10.–14.07.1940 fingen die ersten Verhaftungen an, damit wollte man den möglichen Widerstand neutralisieren. Der Schützenverein wurde liquidiert.
Spricht Justas Paleckis
1. Karšta vasara / Stasys Lipskis // Amžiaus audrų paviliotas. – Vilnius, 2010. – P. 137–158.
2. Liaudies seimas // Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 77–79.
3. „Liaudies seimo“ maskaradas // Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940–1998 / Sudaryt. Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 34–35.
4. Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 323–352.
5. Rinkimai į Liaudies Seimą kaip priemonė Lietuvos aneksijai parengti / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941). – Vilnius, 2006. – P. 22–23.
6. 1940 metų „Liaudies“ seimo rinkimai // Lituanistica. – 1995, Nr. 1 (21). – P. 14–28.
7. Šaulių sąjungos likvidavimas / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941). – Vilnius, 2006. – P. 168.
8. Teroras ir nusikaltimas žmoniškumui = Terror and crimes against Humanity: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Arvydas Anušauskas. – Vilnius, 2006. – P. 68.
Am 14.–15.07.1940 fanden die Wahlen zum Sejm statt – ein „Spektakel“ zum Verzicht der Unabhängigkeit Litauens.
Nach den Wahlen wurden in Kaunas Manifestierungen, Meetings, Versammlungen organisiert, in denen es beschlossen wurde, den Antrag zur Aufnahme Litauens in die UdSSR zu stellen.
Arbeiter zum Wahllokal
1. Lemtigiausioji diena // Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940–1998 / Sudaryt. Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 35.
2. Lietuvos liaudies seimas: stenogramos ir medžiaga. – Vilnius, 1985. – 218 p.
3. Seimas išspręs svarbiausius klausimus // Rytinis Lietuvos aidas. – 1940, liepos 14, p. 1. – Prieiga per internetą. URL.: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97630. – Žiūrėta 2010 m. vasario 1 d.
4. Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 289, 335, 339–340.
5. Lietuva 1940–1990 m: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 83–85.
6. Rinkimai į Liaudies seimą kaip priemonė Lietuvos aneksijai parengti // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Kezys ir Arūnas Streikus. – Vilnius, 2006. – P. 22.
Am 21.07.1940 wurde im Staatstheater die erste Session des Volkssejms eröffnet.
Nach der Rede von Justas Paleckis wurde der Beschluss ohne Diskussionen gefasst. Die Einführung der sowjetischen Gesellschaftsordnung und die Aufnahme in die UdSSR werden verkündet, die Fahne des unabhängigen Litauens und andere Symbole werden verboten.
1. Liaudies seimas. – Iliustr. // Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 86–87.
2. Liepos 21-osios Liaudies Seimas dalyvių-liudininkų akimis / Dr. A. Garmaus, L. Dovydėno, R. Juknevičiaus, St Vaineikienės atsiminimus komentuoja A. Eidintas // Gimtasis kraštas. – 1989, birž. 29, p. 1; liepos 9, p. 4–5.
3. Lietuvos okupacija ir aneksija 1939–1940: dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1993. – P. 22.
4. Rinkimai į Liaudies seimą kaip priemonė Lietuvos aneksijai parengti / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941). – Vilnius, 2006. – P. 22–23.
5. Liaudies Seimo pirmoji sesija. 1940 m. liepos 21–23 // Lietuvos liaudies seimas: stenogramos ir medžiaga. – Vilnius, 1985. – P. 35–130.
6. Vaitiekūnas, Bronius. Ar išreiškė liaudies valią? // Literatūra ir menas. – 1989, vasario 18. – P. 12.
Am 30.07.–01.08.1940 fängt in Kaunas die Nationalisierung der litauischen Wirtschaft an.
Zuerst werden die großen Banken, Kreditbetriebe, große Industriebetriebe, Verlage („Nemunas“, „Metalas“, „Liviela“, Papierfabrik von Petrašiūnai, Druckerei „Spindulys“, „Drobė“ u. a.) nationalisiert. Am 31.10.1940 beginnt man mit der Privatisierung von größeren Privathäusern, Lichtspielhäusern, Krankenhäusern, Polikliniken, Apotheken, Hotels.
für Banken und Großindustrie. 23.07.1940
1. Karštligiškas turtų atiminėjimas 1940–1944 metais Lietuvoje / Vladas Terleckas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2009, sausio 21, p. 1, 3.
2. Lietuvos kredito sistemos sovietizavimas ir likvidavimas 1940–1941 m. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1941 / Vladas Terleckas. – Vilnius, 2000. – P. 353–392.
3. Nacionalizacija: Lietuvoje // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – [T.] 15, p. 674.
4. „Metalo“ fabrikas pirmaisiais Tarybų valdžios metais (1940–1941 m.) // „Metalo“ (brolių Šmidtų) fabriko istorija. – [Kaunas], 1975. – P. 110.
5. Socialistinės ūkio sistemos sukūrimas : pasirengimas nacionalizacijai, kredito įmonių ir pramonės nacionalizavimas, prekybos įmonių nacionalizavimas, transporto ir komunalinio ūkio įmonių nacionalizavimas. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos TSR istorija. – Vilnius, 1975. – [T] 4, p. 25–28, 67.
Am 14.–15.08.1940 fand in der Sporthalle die Tagung der Lehrer statt. Die Lehrer wurden mit den Richtlinien der sowjetischen Bildung bekannt gemacht.
Während der Tagung kommen die antisowjetischen Stimmungen zu Tage: „Die Internationale“ wurde ignoriert, dafür die litauische Hymne gesungen.
Die Mitglieder des Präsidiums standen auf, als die Lehrer anstelle von der Internationale die litauische Hymne anstimmten
1. Antausis okupantams ir kolaborantams / Kazys Blaževičius // Tremtinys. – 1998, spalio 2, p. 1, 3.
2. Didysis mokytojų suvažiavimas // XX amžiaus Lietuvos mokytojai / Rasa Paulavičienė. – Vilnius, 1996. – P. 76–80.
3. Pirmosios permainos Lietuvos mokyklose // Inteligentija 1940–1941 metais / Algimantas Garliauskas. – Vilnius, 1991. – P. 43–46.
4. Tautos švietėjų tragedija / Petras Katinas. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, rugpjūčio 23, p. 11.
Am 17.10.1940 begann die Dezentralisierung des Bühnenlebens – es wurde das Kindertheater von Kaunas gegründet, am 27.11.1940 folgte die Gründung des Operettentheaters.
Das letztere ist nach mehreren Namensänderungen als heutiges Musiktheater von Kaunas erhalten geblieben. Das Kindertheater, nachdem es sechs Mal den Namen geändert hatte, wurde am 01.05.1959 an das Schauspielhaus von Kaunas angegliedert, dessen beste Schauspieler im Juli 1940 nach Vilnius in das neu gegründete Schauspielhaus verlegt wurden.
und Operette von Kaunas. 1940
– Kaunas, 1940. – P. 5.]
sudarė D. Klimauskaitė. – Kaunas, 1990. – P. [12].]
von Kaunas. 1941
red. J. A. Šaltenis; nuotraukos J. Skudrio. – Kaunas, [1941]. – P. 6.]
M. Petuchovas. – Vilnius, 1965. – Įklija kn. gale.]
1. Iš Lietuvos TSR Švietimo liaudies komisaro įsakymo dėl leidimo Kaune organizuoti operetės teatrą // Muzika, 1940–1960 : dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1992. – P. 219.
2. Kauno Didžiojo Teatro vienerių metų darbo sukaktis / V. Kėdainis // Naujoji Lietuva. – 1942, rugpjūčio 2, p. 4.
3. Kauno jaunojo žiūrovo teatras / R. Ilčiukas // Lietuvių tarybinis teatras : monografija. – Vilnius, 1979. – P. 143–165.
4. Kauno teatrų pusmetis / P. Andriušis // Žiburėlis. – 1941, Nr. 10, p. 171.
5. Kauno valstybinis muzikinis teatras : reklaminis leidinys / sudarė Daina Klimauskaitė. – Kaunas, 1990. – 93 p. : iliustr.
6. Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų žinynas. – Vilnius, 1998. – 342 p.
7. Nuo šiandien teatras nebe buržuazijai, o liaudžiai / A. Venclova // Darbo Lietuva. – 1940, rugsėjo 2, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=10248. – Žiūrėta 2010 m. sausio 21 d.
8. Sava vaga / Algirdas Šimulynas. – Iliustr. // Muzika ir teatras. – [Kn.] 11 (1976). – p. 174–181.
9. Tarybų Lietuvos enciklopedija, V., 1986, t. 2, p. 261, 256.
10. Teatras – amžininkas : Kauno dramos teatras 1940–1964 / M. Petuchovas. – Vilnius, 1965. – 175 p. : iliustr.
11. Teatras, 1940–1960 : (dokumentai ir medžiaga). – Vilnius, 1986. – 298, [3] p.
12. Visas kūrybines jėgas T. Lietuvai : Kauno Valstybinio Teatro darbuotojai apie vokišką okupaciją ir atsikuriantį tarybinį gyvenimą // Tarybų Lietuva. – 1944, rugsėjo 16, p. 3.
Am 20.11.1940 verliert Kaunas das Recht auf Selbstverwaltung
– durch das Dekret des Präsidiums des Hochrates der Litauischen Sowjetrepublik vom 12.11.1940 wird die schon sowjetisierte Selbstverwaltung von Kaunas liquidiert und durch das Exekutivkomitee der Stadt Kaunas ersetzt.
1. Šimanas, Aleksandras… – Portr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 200.
2. Didelis atpildas / A. Šimanas // Kauno tiesa. – 1974, liepos 21, p. 2.
3. Prisimenu 1940-uosius… Aleksandras Šimanas // Kauno tiesa. – 1982, liepos 21, p. 2–3.
4. Kauno m. s-bės darbininkai ir tarnautojai pergyveno istorinę dieną… // Lietuvos aidas. – 1940, birželio 22, p. 10.
5. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas dėl vietinių valstybės valdžios organų sudarymo LTSR apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose ir apylinkėse // Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje 1940–1941 metais. – Vilnius, 1965. – P. 139–140.
6. Naujų savivaldybių išvakarėse // Savivaldybė. – 1940, Nr. 6, p. 162. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=2945. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
Am 24.11.1940 wurde die neu strukturierte Volksuniversität eröffnet.
1. Liaudies universitetai. – Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 348.
2. Mokytis, mokytis, mokytis / Juoz. Žemaitis // Tiesa. – 1940, lapkričio 25, p. 3. – Priega per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=159187. – Žiūrėta 2009 m. vasario 18 d.
3. Tarybų Lietuvos kultūra : 1940–1980. – Vilnius, 1982. – P. 56.
1940 wurde die Schule für die angewandte Kunst gegründet (nach der Reorganisation der Kunstschule),
welcher Name und Status mehrmals später wechselte. Seit 2012 heißt es Kaunasser Fakultät der Kunstakademie Vilnius.
1. Ars studio Kaunensis. – Iliustr. / R. Kogelytė // Kauno tiesa. – 1989, spalio 22, p. 33.
2. Kauno dailės institutas 1940–2000 m. / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 2002. – Kn. 2. – 581 p.: iliustr.
3. Kauno meno mokykla (1922–1940) / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 1997. – [D.] 1. – 207 p.: iliustr.
4. Trijų mūzų įkurtuvės. – Iliustr. / K. Požėra // Kauno tiesa. – 1979, rugsėjo 29, p. [1–2].
5. VDA Kauno dailės fakultetas, 85 : [katalogas]. – Kaunas, 2007. – 47 p. : iliustr.
6. Kaunas Faculty of Vilnius Academy of Arts. – Prieiga per internetą. URL: https://www.vda.lt/en/faculty-of-kaunas. – Žiūrėta 2019 m. birželio 5 d.
Im Dezember 1940–Januar 1941 treten die ersten Zeichen der antisowjetischen Widerstandsbewegung auf
– die Schülerorganisation „Partei der Unabhängigkeit Litauens“ verteilt Flugblätter, eine Gruppe von Studenten gibt die illegalte Zeitung „Freies Litauen“ aus.
Zeitungen „Freies Litauen“ und „Verbotener Gedanke“
1. Antisovietinė tautinė rezistencija // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 156.
2. Juozas Gražys // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – [D.] 1 (2008) : Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – P. 390.
3. Lithuania against Soviet and Nazi aggression / Adolfas Damušis. – [Brooklyn (N.Y.)], 1998. – 342 p. : iliustr., faks., žml. – Bibliogr.: p. 332–335 ir išnašose. – R-klė: p. 336–342.
4. Pogrindžio formavimas ir veikla Lietuvoje // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 50–51, 59.
5. Pogrindžio spaudos kova su SSRS okupacija / Valadislavas Telksnys // XXI amžius. – 2007, vasario 14, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/14/mraso_01.html. – Žiūrėta 2010 m. vasario 22 d.
6. Povilas Malinauskas // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – [D.] 1 (2008) : Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – P. 396.
7. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti : dokumentinė apžvalga / Kazys Škirpa. –Vašingtonas : Kazys Škirpa, 1973. – P. 23–24.
8. Sutrypta pergalė / Dr. Algimantas Liekis. – Iliustr. // Lietuvos aidas. 2003, birželio 21, p. 8.
13.01.1941 wird die Kaunasser Konditoreifabrik „Gegužės 1-oji“ (deutsch „Der 1. Mai“) auf der Basis der enteigneten Fabrik „Tilka“ gegründet.
Im gleichen Jahr erhielt die Fabrik den Namen „Ramunė“. Ab 01.01.1969 heißt sie wieder die Kaunasser Konditoreifabrik. Am 05.10.1993 wird das Unternehmen „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“ gegründet, seit dem Jahr 2000 heißt es AG „Kraft Foods Lietuva“, seit 2013 – „Mondelez Lietuva Production“.
- Firmenzentrale Kraft Foods Litauen für das Baltikum / Almantas Bružas. – Iliustr. // Architekturführer Kaunas : Bauten ab 1918 bis heute. – Berlin : DOM publishers, 2016. – S. 256–257.
- Apie dukart gimusią ir šešis kartus pavadinimą keitusią įmonę / Lionginas Turauskas. – Iliustr. // Diena. – 1996, rugpjūčio 3, 10, p.8.
- Koks bus K. Poželos v. fabrikas : [fabriko projektas] // Mokslas ir technika. – 1967, Nr. 10, p. 59.
- Nesibaigia įkurtuvių rūpesčiai : [apie K. Poželos konditerijos fabriką persikėlusį į Pramonės pr. 18] / J. Klimašauskas // Kauno tiesa. – 1969, kovo 13, p.[6].
- Po rekonstrukcijos / Z. Kančius // Kauno tiesa. – 1957, spalio 26, p. 3.
- Pramoninis saldainis „Kraft Foods Lietuva“ tęsia pažangias architektūrines pratybas : [apie modernų gamybinį kompleksą (archit. L. Kazakevičiūtė, A. Kančas ir G. Kančaitė)] / Almantas Bružas. – Iliustr. // Statybų pilotas. – 2002, Nr. 1, p. 7, 10.
- Rekonstruojama „Ramunė“ / K. Raseinis // Tarybų Lietuva. – 1948, rugpjūčio 21, p. 3.
- Įdaro kilimai, glazūros jūra ir tik laiminga meilė / Indrė Sesartė. – Iliustr., portr. // Verslo žinios. – 2013, rugs. 9, p. 8–9.
- AB „Kraft Foods Lietuva“ administracinis ir laboratorijos kompleksas Kaune = AB “Kraft Foods Lithuania” Office and Laboratory Complex in Kaunas. – Iliustr. – Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos architektūros apžvalga, 1990–2020. – Vilnius : Archiforma, 2020. – P. 40–41.
Am 26.03.1941 begann die Geschichte der geschlossenen AG „Kauno keliai'' (R. Kalantos Str. 85).
Sie ist heute die Hauptfirma im Bezirk Kaunas, die für die Instandhaltung von Straßen und Wegen verantwortlich ist.
der Kommunikationsgeschichte Litauens. 2011
1. AB „Kauno keliai“. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2001, Nr. 1, p. 45.
2. Ekonominių užduočių vykdymas : [apžvalginis straipsnis apie Kelių ir tiltų eksploatacijos tresto darbą] / J. Svideravičius // Kauno tiesa. – 1982, balandžio 7, p. 4.
3. Kauno keliai : [įmonės charakteristika]. – Iliustr. // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – Kaunas, 1999, p. 716.
4. „Kauno keliai“ tikisi geresnių dienų: [AB „Kauno keliai“ istorija ir dabartinė veikla“] // Mokslas ir technika. – 2000, Nr. 10, p. 44–45.
5. Kauno valstybinė įmonė „Kauno keliai“ // Lietuvos įmonės ir organizacijos: žinynas. – Vilnius, 1991. – P. 32.
6. Kelininkai rūpinasi gatvių ir tiltų remontu / Rita Šemelytė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, kovo 19, p. 5.
7. Nuo senųjų Kauno grindinių..: [vaizdo įrašas – UAB „Kauno keliai“ istorija]. – Kaunas: Kauno keliai, 2011. – 1 vaizdo diskas (DVD video).
Am 14.–18.06.1941 kommt es zu den ersten Massenverbannungen.
Aus Litauen wurden mehr als 18 000 Menschen verbannt, darunter allein aus der Stadt Kaunas und Umgebung etwa 3800.
1. Genocidas : Dokumentų apžvalga. Represijų mechanizmas 1940–1941 metais; Genocido aukų vardynas ir priedai // Lietuvos gyventojų genocidas = Genocide of Lithuanian people. – Vilnius, 1992. – [ T] 1 (1999), p. XIV–XLVIII, 1–973. – Bibliogr.: 972–973.
2. Genocido pradžia: Pirmasis didysis lietuvių trėmimas. – Iliustr. // Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998) / Sudarė Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 40–44.
3. Lietuviai prie Laptevų jūros : [atsiminimai apie pirmuosius trėmimus] // Amžino įšalo žemėje / Dalia Grinkevičiūtė. – Vilnius, 1989. – P. 20–21.
4. Trėmimas; Ištremtųjų skaičius. – Lent. // Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, 1945–1953 metais / Eugenijus Grunskis. – Vilnius, 1996. – P. 31–53, 188–192.
5. Tremtinių vagonai; Švietimo darbuotojų likimai 1941 metais. – Lent. // Lietuvos archyvai. – Vilnius, 1990. – [Kn.] 2, p. 49–99.
6. 1941 m. birželio 14–18 d. trėmimai. – Bibliogr. išnašose // Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui = Terror and crimes against Humanity : pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Arvydas Anušauskas. – Vilnius, 2006. – P. 29–36.
7. [1941 06 14–17 d ištremti į Sibirą Kauno žydai-inteligentai] // Lietuvos žydų kelias / Solomonas Atamukas. – Vilnius, 1998. – P. 224.
Der Aufstand im Juni 1941 ließ die Hoffnungen der Unabhängigkeit wieder kurz aufflammen, sie wurden aber vom deutschen Besatzungsregime erstickt. In den Jahren des Holocaust wurde fast die ganze jüdische Gemeinde ausradiert. Die Stadt wurde zum Zentrum der antinazistischen Resistenz, im Jahre 1943 wurde hier das Stabskomitee zur Befreiung Litauens gegründet.
WeiterlesenDarüber hinaus können Sie unser Kontaktformular benutzen:
-
Öffentliche Bibliothek des Bezirks Kaunas
-
Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas
-
Kaunas IN
-
Europäisches Kulturerbe-Siegel
-
ModernistKaunas
-
Kaunas 2022
-
Kaunas Full of Culture
-
Open Archives of Kaunas
-
Kauno žodynas
-
eLibrary
-
Virtual Culture Heritage System
-
Europeana
-
Architecture and Urbanism Research Centre (AUTC)
-
ARCHIMEDĖ