x
In der zweite Hälfte des 10. Jhs. v. u. Z. entstehen am Zusammenfluss von Nemunas und Neris die ersten Siedlungen der Steinzeit (Paläolithikum), die später ständig bewohnt wurden.

Hier sind die Siedlungen sowohl aus Mesolithikum als auch aus Neolithikum bekannt.

  • Die Karte von Siedlungen der Urkultur am Fluss Neris
    [Kultūra. – 1924, nr. 7–8, p. 299]

Literaturverzeichnis:

1. Akmens amžius Lietuvoje / R. Rimantienė. – Vilnius, 1984. – 343 p. : iliustr.
2. Kauno istorija / Mindaugas Bertašius // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis / [sudarytojas ir projekto vadovas Rimantas Viedrynaitis]. – Kaunas, 2006. – P. 7–10.
3. Kauno senovė / Petras Tarasenka // Kauno tiesa. – 1958, rugsėjo 8–11, 13.
4. Lietuvos TSR archeologijos atlasas : akmens ir žalvario amžiaus paminklai / R. Rimantienė, E. Grigalavičienė, O. Bogušienė. – Vilnius, 1974. – [Kn.] 1. – 284 p. : iliustr.

Im 2. Jh. – 4. Jh. bildet sich am Zusammenfluss von Nemunas und Neris eine Einwohnergruppe.

Darüber zeugen zahlreiche Begräbnisstätten in Marvelė, Sargėnai, Veršvai.

  • Funde aus der Begräbnisstätte in Marvelė
    [Vidurio Lietuvos archeologija… – P. 21]
  • Spuren von Brettersärgen vom Anfang der mittleren Eisenzeit (3. Jh.–6. Jh.)
    [Vidurio Lietuvos archeologija… – P. 24]

Literaturverzeichnis:

1. Kaunas tarp Rytų ir Vakarų. Nemuno kelias I–II tūkst. po Kr. pradžioje / Vladas Žulkus // Vidurio Lietuvos archeologija : etnokultūriniai ryšiai / sudaryt. Audrius Astrauskas, Mindaugas Bertašius. – Vilnius, 1996. – P. 89–96.
2. Laidojimo paparočiai Marvelės kapinyne / Audrius Astrauskas. – Iliustr. // Vidurio Lietuvos archeologija : konferencijos medžiaga / sudarytojas Audrius Astrauskas. – Vilnius, 1994. – P. 21–27.
3. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–ХIII a. / atsakingas redaktorius M. Michelbertas. – Vilnius, 1972. – P. 5–126.
4. Lietuvos istorija : geležies amžius / [ats. tomo redaktorius Gintautas Zabiela]. – Vilnius, 2007. – T. 2. – 517 p. : iliustr., žml.
5. Marvelė. Ein Gräberfeld Mittellitauens = Marvelė. Vidurio Lietuvos aukštaičių II–XII a. kapinynas / Mindaugas Bertašius. – [Kaunas, 2005]. – 294 p. : iliustr., žml.
6. Marvelė / Audrius Astrauskas. – Iliustr. // Lithuanian archaeology: investigations and findigs. – [Vilnius] : Institute of Cultural Heritage, 1998. – P. 16.
7. Marvelės kapinynas / Mindaugas Bertašius. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2006, p. 141–144.
8. Vidurio Lietuva romėniškuoju ir tautų kraustymosi laikotarpiu (II–VII amžiai). – Iliustr. // Vidurio Lietuva VIII–XII a. / Mindaugas Bertašius. – Kaunas, 2002. – P. 21–48.

Im 10. Jh. – 12. Jh. zeugen die Fundstätten von importierten Rohstoffen, Waren, Tauschgegenständen, einzigartigen Bestattungsgegenständen in den prähistorischen Begräbnisstätten in Kaunas von der Entstehung eines saisonbedingten Handelszentrums.
  • Skandinawische Gürtelschnalle, gefunden in der Umgebung von Kaunas
    [Kauno istorijos metraštis… p. 8.]
  • Hufeisenförmige Broschen mit zylindrischen Enden aus der Begräbnisstätte in Marvelė, die eine Ähnlichkeit mit den skandinawischen Broschen aufweisen
    [Vidurio Lietuva VIII–XII a. … – P. 140]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno apylinkių teritorinių struktūrų formavimosi ypatybės / Mindaugas Bertašius. – Iliustr., priedai // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 5–29.
2. Kauno miesto ištakos / Karolis Mekas, Jurgis Oksas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai : architektūros istorija. – [T.] 6 (2) (1980), p. 129–141.
3. Vakarų Europos monetos Marvelės kapuose / Mindaugas Bertašius. – Iliustr. //
Numizmatika : metraštis. – [T.] 2/3 (2001/02), p. 169–174.
4. Vidurio Lietuva VIII–XII a. / Mindaugas Bertašius. – Kaunas, 2002. – 270, [1] p. : iliustr.

1361 werden in der Chronik von Vygandas Marburger Kaunas (Kawen) und seine Burg erwähnt.

Das ist die erste unstrittige Erwähnung in den schriftlichen Quellen.

  • Panoramagravur von Kaunas.
    Maler Tomas Makovskis [Die Beschriftung unten in Latein bedeutet: „Früher Chronon, jetzt der Fluss Nemunas“]
  • Gravur der Burg von Kaunas. 1830
    [La Pologne historique, litteraire, monumentale et illustree… / L. Chodzko. – Paris, 1835–1836. – T. 1, p. 366]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno pradžia: pirmasis Kauno paminėjimas. – Iliustr. // Kauno istrorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 34–43.
2. Naujoji Prūsijos kronika / Vygandas Marburgietis. – Vilnius, 1999. – P. 109.
3. Puścizna po Janie Długoszu dziejopisie polskim, to jest: Kronika Wiganda z Marburga… / Wigand z Marburga. – Poznań, 1842. – P. 106–107, 108–109.

Um 1400 wurde am Ufer von Nemunas die Hl. Mariä-Himmelfahrt-Kirche (Kirche des Vytautas des Großen) gebaut und das Franziskanerkloster gegründet.

1831 wurde die Kirche zum Lager der russischen Armee umgebaut, später wurde der Bau von der orthodoxen Kirche benutzt und 1919 den Katholiken zurückgegeben. 1982 wurde die Dachkonstruktion nach der Gravur von T. Makovskis hergestellt.

  • Kaunas. Vytautas Kirche. 1926
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Vytautas Kirche. 2007
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno buvęs pranciškonų konventualų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vytautine.lcn.lt/. – Žiūrėta 2008 m. rugpjūčio 19 d.
2. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas / Sudaryt. Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 89.
3. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia / Laima Šinkūnaitė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2005. – 40 p.
4. Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. / sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. – Vilnius, 2001. – P. 47.
5. Vytauto (pranciškonų Švenčiausios Marijos į dangų ėmimo) bažnyčia Pergalės kr. 1/3 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodomas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 209–213.

Am 9.02.1408 (oder 16.02.1408) verlieh Vytautas der Große der Stadt Kaunas das Magdeburger Recht, welches das Wirtschaftsleben in Kaunas ankurbelte und die Grundlage für die Selbstverwaltung schuf.

kurios pagyvino Kauno ekonominį gyvenimą ir padėjo pagrindus jo savivaldai.

  • Wappensiegel des alten Kaunas. 1471–1488
    [Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1999. – P. 261]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno miesto savivalda 1408–1508 metais / Zigmantas Kiaupa // Darbai ir dienos. – 1997, [t.] 4, p. 19–28.
2. Kauno pradžia: miesto teisė ir 1408 m. Vytauto privilegija. – Bibliogr. str. gale // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 34-44.
3. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1999. – P. 258–275.
4. Pirmosios Kauno miestų privilegijos / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1992. – [Kn.] 2, p. 6–39.
5. 1408 metų Vytauto privilegija Kauno miestui / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos istorijos metraštis. – 1979 (1981), p. 5–19.

Am 22.04.1413 wird die Kirche des Hl. Petrus und Paulus zum ersten Mal erwähnt.

Heute die Erzkathedrale-Basilika des Hl. Petrus und Paulus.

  • Die Erzkathedrale-Basilika. Um 1915
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von A. Burkus]
  • Der Altar in der Kapelle der Basilika
    [Kaunas: laikinoji Lietuvos sostinė. – Kaunas, 1930. – P. 13.]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika: monografija. – Kaunas, 2008. – 172 p. : iliustr.
2. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Kauno I dekanatas // Kauno arkivyskupijos bažnyčios. – [Kaunas] : Terra publica, [2010]. – P. 60–65.
3. Kauno Šv. Petro bažnyčios pirmykštė architektūra ir jos pokyčiai M. Valančiaus vyskupavimo laikais / Algė Jankevičienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 81–90.
4. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. – Prieiga per internetą. URL: http://kaunas.lcn.lt/01/vietos/arkikatedra.html. – Žiūrėta 2008 m. rugpjūčio 20 d.
5. Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej = Codex diplomaticus ecclesiae cathedralis necnon Dioeceseos Vilnensis / Wyd. Jan Fijalek, Władyslaw Semkowicz. – Krakόw, 1948. – T. 1, s. 733.
6. Šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika Vilniaus g. 1/2 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 317–323.

1441–1532* ist in Kaunas das Handelskontor der Hansastadt tätig.
  • Fragment aus der Karte von Olaus Magnus. 1539
    Nicht weit von Kaunas, am Zusammenfluss, sind Handelsschiffe dargestellt. Die Illustration zeugt von der intensiven damaligen Schifffahrt auf dem Fluss Nemunas und dem Warenverkehr in der Hansekontor von Kaunas [Kauno savasties ženklai… – P. 22.]
  • Stempel der Hansekontor von Kaunas
    [Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa… – P. 86.]

Literaturverzeichnis:

1. Hanzos kontora Kaune ir laivyba Nemunu / Laima Bucevičiūtė. – Žml. – Taip pat vartojama antr.: Vandens kelias Kaunas–Karaliaučius XV–XVIII a. kartografijoje // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 6 (2005), p. 67–69.
2. Kaunas – Hanzos erdvės miestas / Zigmantas Kiaupa. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas, 2009. – P. 19–25.
3. Lietuvos prekyba su prūsais / Zenonas Ivinskis. – Kaunas, 1934. – D. 1. – 208 p.
4. Perkūno namas Kaune / Jurgis Oksas. – Vilnius, 1988. – 45 p.
5. Prekyba – Kauno gyvenimo pamatai. – Bibliogr. str. gale. – Iliustr. // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 65–100.

1463 erweitert der Großfürst von Litauen und König von Polen Kazimieras Jogailaitis die Stadtrechte (das älteste erhaltene Privileg).
  • Die ehemalige Residenz der Jagiellonen wurde im 15 Jh. gebaut. 1870 beginnt der Bau des Stadtkrankenhauses (Architekt Simonas Gorskis, E. von Mikvicas). 1950 ist hier das Psychoneurologische Krankenhaus eingerichtet. Seit 2007 gehören diese Räume zur Kaunasser Fakultät der Kunstakademie Vilnius (Muitinės Str. 2/12). 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno miesto savivalda 1408–1508 metais / Zigmantas Kiaupa // Darbai ir dienos. – 1997, [t.] 4, p. 19–28.
2. Pirmosios Kauno miestų privilegijos / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1992. – [Kn.] 2, p. 6–39.

1469 gründeten die von Kazimieras Jogailaitis eingeladenen Zisterzienser in Kaunas das Kloster und bauten bis 1502 die Kirche des Hl. Märtyrers Georg und das Kloster.
  • Das Ensemble des Zisterzienserklosters in Kaunas. Um 1980
    Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die Kirche des Hl. Märtyrers Georg. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. – Iliustr. // Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gotika : sakralinė architektūra ir dailė. – Vilnius, 2002. – P. 118–132.
2. Kauno bernardinų vienuolynas ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 93–98.
3. Kauno Bernardinų vienuolynas ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kaunbernar.htm. – Žiūrėta 2007 m. gruodžio 20 d.
4. Kauno bernardinų vienuolynas ir Lietuvos bernardinų provincijos įkūrimas // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – [Vilnius, 2010]. – [T.] 1, p.121–124.
5. Kauno pranciškonų (bernardinų) Šv. Jurgio bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2008. – 40 p. – Bibliogr išnašose : iliustr.
6. Kauno Šv. Jurgio bažnyčios ir bernardinų vienuolyno statybos eiga XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje / Asta Prikockienė. – Iliustr. // Kultūros paminklai : mokslinių straipsnių rinkinys. – [nr.] 7 (2000), p. 157–162.
7. Pierwsza prowincja Bernardynow litewskich / K. Kantak // Litwa i Rus. – Wilno, 1912. – T. 4, zecz. 2, p. 65–67.

1473 wird die erste Gemeindeschule von Kaunas erwähnt

(an der Gemeindekirche des Hl. Petrus und Paulus).

  • Die Klosterschule aus dem 15. Jh.
    Malerin A. Kvedarauskienė, Reproduktion einer Gravur [Aus den Fonds des Museums für litauische Bildungsgeschichte]
  • Die mittelalterliche Schule
    Reproduktion einer Gravur [Aus den Fonds des Museums für litauische Bildungsgeschichte]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno mokyklos XVI amžiuje / Zigmantas Kiaupa // Kauno istorijos metraštis. –
[T.] 1 (1998), p. 26.
2. Mokyklos. – Bibliogr. sk. gale // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 342–349.

1493 wurde die Kirche des Hl. Mikolaj zum ersten Mal in den schriftlichen Quellen erwähnt.

Am 27.09.1624 übergab sie der Verwalter von Kaunas Andrius Skorulskis dem Benediktinerinnenkloster.

  • Das Kloster und die Kirche von Benediktirerinnen (Benediktirerinnen Str. 6, 7, 8)
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von R. Vilkelis]
  • Der Glockenturm der Mikolaj-Kirche
    Foto von P. Karpavičius [Kauno architektūra. – Vilnius, 1968. – 1 aplanke 13 atvirukų]

Literaturverzeichnis:

1. Benediktinių bažnyčia ir vienuolynas Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius – [Vilnius], 2003. – P. 681–685.
2. Kauno benediktinių vienuolynas ir Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai: vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 84–87.
3. Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. – Vilnius, 1987. – [T.] 1, p. 138–139.
4. Kauno benediktinių vienuolynas ir Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Kaunbenedikt.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 14 d.
5. Kauno seserys benediktinės. – Prieiga prie internetą. URL:
http://kaunobenediktines.wordpress.com/sv-mikalojaus-baznycia/ . – Žiūrėta 2011 m. liepos 21 d.
6. XVII–XVIII a. Kauno benediktinių vienuolyno kasdienybės etiudai / Rasa Varsackytė // Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje. – Vilnius, 2008. – P. 83–94.
7. Pirmosios bažnyčios ir vienuolijos Kaune // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – [T] 1. – [Vilnius, 2010]. – P. 115–119.
8. Šv. Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinių vienuolynas Pakalnės g. 6, 8, 10. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 198–203.
9. Šv. Mikalojaus bažnyčia / Algė Jankevičienė // Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gotika : sakralinė architektūra ir dailė. – Vilnius, 2002. – P. 132–140.

Im 15. Jh.* wurde das Privathaus „Perkūnas“ (Aleksoto Str. 6) gebaut, welches der Stadtbürger Steponas Dulkė 1546 seinem Nachbarn Bernard Bittner verkaufte.

Man nimmt an, dass hier 1440–1532 das Hansakontor tätig war.

  • Das Perkūnas-Haus – eines der vollkommensten öffentlichen Gebäuden der Gotik des 15. Jhs.–16. Jhs.
    Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Perkūnas-Haus. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno Perkūno namas. XVI a. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. – Vilnius, 1987. – T. 1, p. 156–159.
2. Perkūno namas Aleksoto g. 6 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 64–66.
3. Perkūno namas Kaune / Jurgis Oksas. – Vilnius, 1988. – P. 14.
4. Perkūno namas. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Perk%C5%ABno_namas. – Žiūrėta 2008 m. sausio 11 d.
5. Kauno Jėzuitų gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kjg.lt/apiemus/pn. – Žiūrėta 2008 m. sausio 11 d.

Ende des 15. Jhs. wurde in Kaunas die Klostergemeinde der Bernhardinerinnen gegründet.

Der Verwalter von Kaunas Aleksandras Masalskis schenkte den Nonnen 1618 sein Haus, dessen Teil in die Kirche der Hl. Dreifaltigkeit umfunktioniert wurde. 1625–1634 wurden auf seine Kosten die Kirche und das Kloster gebaut, die mehrmals unter dem Feuerbrand litten. 1703 wurde die Kirche aufgebaut und eingeweiht.

  • Gebäude des ehemaligen Bernhardinerinnenklosters.
    Maler E. Kobe, um 1925 [Kauno rotušės aikštė… – P. 106]
  • Die Kirche der Hl. Dreifaltigkeit. Anfang des 20. Jhs.
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]

Literaturverzeichnis:

1. Bernardinių vienuolynas ir bažnyčia Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – [Vilnius], 2003. – P. 661–667.
2. Bernardinių vienuolyno pastatai. – Iliustr. // Kauno rotušės aikštė / V. Levandauskas, R. Levandauskienė, Ž. Simanavičius. – Vilnius, 1981. – P. 105–125.
3. Kauno buvęs bernardinų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Kaunbernard.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 14 d.
4. Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas / Sudaryt. Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 94–95.
5. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia ir bernardinių vienuolynas Rotušės a. 22, Trakų g. 1, 1A, 3, Papilio g. 5 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 267–274.
6. Švenčiausios Trejybės bažnyčia. – Priega per internetą. URL: http://kks.lcn.lt/index.php?id=20. – Žiūrėta 2008 m. lapkričio 4 d.

Ende des 15 Jhs.–Anfang des 16 Jhs. wird die gotische Kirche der Hl. Gertrude gebaut.
  • Die Kirche der Hl. Gertrude in der Sowjetzeit. Um 1970
    Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die Kirche der Hl. Gertrude (Laisvės Allee 101A). 2007
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno buvęs rokitų (vėliau – šaričių, dabar – marijonų) vienuolynas ir Šv. Gertrūdos bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V55-63/Kaunrokitu.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 15 d.
2. Kauno buvęs rokitų vienuolynas ir Šv. Gertrūdos bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr., planas // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 114–117.
3. Kauno marijonų Šv. Gertrūdos bažnyčia: Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 80–81.
4. Kauno Šv. Gertrūdos (marijonų) bažnyčia : Kauno I dekanatas / Aušra Vasiliauskienė. – Iliustr. – Autorius nurodytas p. 295 // Įdomiausios Lietuvos bažnyčios. – Kaunas : Terra publica, [2016]. – P. 82–83.
5. Pirmosios bažnyčios ir vienuolijos Kaune. – Iliustr. // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 118–119.
6. Šaričių vienuolynas // Pastabos pačiam sau / Motiejus Valančius. – Vilnius, 1996. – P. 144–146.
7. Šv. Gertrūdos bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 107.
8. Šv. Gertrūdos bažnyčia : faktai ir mintys / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. – Santr. angl. –Bibliogr. str. gale // Kultūros paminklai. – [Nr.] 1 (1994), p. 102–107.
9. Šventosios Gertrūdos (marijonų) bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://gertrudosbaznycia.lt/. – Žiūrėta 2016 m. spalio 13 d.
10. Vienanaviai pastatai: Kauno šaričių Šv. Gertrūdos bažnyčia. – Iliustr., planas // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVIIa. vidurio. – Vilnius, 1987. – [T.] 1, p. 136–137.
11. Храмы // Городъ Ковна: Краткiй исгорико-статистическiй очеркъ / K. П. Гуковский. – Ковна, 1904. – C. 60.

1519 wird das erste Krankenhaus (Spital) mit zwölf Betten an der Kirche der Hl. Maria Himmelfahrt (Kirche des Vytautas des Großen) gegründet.
  • Das traditionelle Spital des 16. Jhs.
    Reproduktion einer Gravur [Aus den Fonds des Museums für die Geschichte der Medizin und Pharmazie in Litauen]
  • Das traditionelle Spital. 2007
    Foto von R. Vaitilavičienė [Exponate des Museums für die Geschichte der Medizin und Pharmazie in Litauen]

Literaturverzeichnis:

1. Medicinos pagalba Kaune iki XVIII a. pabaigos : disertacija daktaro laipsniui įgyti / Almantas Evaldas Bagdonavičius. – Kaunas, 1994 – P. 58–72. – [Mašinraštis].
2. Medicinos pagalba XV–XIX a. pradžioje Lietuvos miestuose ir miesteliuose : mokymo metodinė priemonė / Almantas Bagdonavičius. – Vilnius, 2000. – 30, [1] p.
3. Medicinos raida Lietuvoje XVI–XX šimtmečiuose // Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos : [str. rinkinys] / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 11.

1522 wurde das erste erhaltene Magistratbuch von Kaunas angefangen.

Das ist die erste schriftliche Geschichtsquelle, die das Leben der Stadt etwas ausführlicher dokumentiert (die Kanzlei der Stadt war allerdings schon seit 1408 tätig).

  • Einträge im ersten Magistratbuch von Kaunas
    [Iš švietimo-kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 110. – Rankraštis]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno miesto kronika / Pranas Juozapavičius. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, nr. 8, p. 31–32.
2. Kauno miesto senojo archyvo likimas / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A. – [T.] 2 (1973), p. 125–140.
3. Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos XVI a. – XVII a. pirmojoje pusėje // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai / sudarė Zigmantas Kiaupa ir Edmundas Rimša. – Vilnius, 1988. – Kn. 1, p. 25–46.

1540 wird im Wappen von Kaunas der Taurus mit dem lateinischen Kreuz (des Hl. Hubertus) dargestellt.

So sieht auch das heutige Stadtwappen aus. (Unter der Herrschaft des russischen Imperiums wurde das Wappen des Guberniums von Kaunas benutzt).

  • Wappensiegel der Stadt Kaunas. 1540–1548
    [Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų… – P. 264]
  • Muster des Stadtwappens. 1993
    Maler R. Miknevičius [Kauno miesto herbas… – P. 168]

Literaturverzeichnis:

1. Kaunas County / Edmundas Rimša. – Iliustr. // The heraldry of Lithuania. – Vilnius, [2008]. – P. 54–56.
2. Kauno miesto herbas XV–XX a. / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 258–261.
3. Kauno miesto herbas XV–XX a. / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1994. – 190 p. : iliustr.
4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1999. – P. 258–275.
5. Lietuvos heraldika / [sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša]. – Vilnius, 2004. – [D.] 2, p. 21–24.

1542 wird mit dem Bau des Rathauses angefangen.

Das erste Rathaus aus Ziegelsteinen entstand 1556. In der zweiten Hälfte des 16. Jhs. wurde das Rathaus in ein zweischossiges Gebäude umgebaut. Der letzte Umbau des Rathauses fand 1771–1780 statt.

  • Das Rathaus und die Jesuitenkirche. Um 1930
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Rathaus zwischen den Kriegen
    [Kaunas: laikinoji Lietuvos sostinė. – [Kaunas], 1930. – 28 p. : virš. iliustr.]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno Rotušė / Antanas Simonas Pilypaitis. – Vilnius, 1961. – P. 7–27.
2. Kauno Rotušės aikštė / Vytautas Levandauskas, Regina Levandauskienė, Žibartas Simanavičius. – Vilnius, 1981. – P. 19–35.
3. Kauno rotušė, 1542–2010 : [fotoapybraiža] / Rimantas Šermukšnis. – Kaunas, 2010. – 160 p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl.

Um 1545* werden die ersten Barbierzünfte erwähnt

(man nimmt an, dass die Zünfte auch schon vorher existierten), Schneiderzünfte werden 1560 erwähnt, Schusterzünfte – 1577, Weberzünfte – 1586, Schlosser- und Waffenschmiederzünfte – 1604.

  • Die Barbierzunft im Mittelalter.
    Reproduktion einer Gravur [Aus den Fonds des Museums für die Geschichte der Medizin und Pharmazie in Litauen]
  • Die mittelalterliche Medizin.
    Reproduktion einer Gravur [Aus den Fonds des Museums für die Geschichte der Medizin und Pharmazie in Litauen]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno amatininkų cechų susikūrimas XVI–XVII a. / Rita Urbaitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 263–273.
2. Kauno amatininkų brolijos XVI–XVIII a. : (kelios pastabos) / J. Puzinas // Savivaldybė. – 1932, nr. 10 (113), p. 14–20.
3. Barzdaskučių cechas. – Mašinr. // Medicinos pagalba Kaune iki XVIII a. pabaigos : disertacija daktaro laipsniui įsigyti / Almantas Evaldas Bagdonavičius. – Kaunas, 1994. – P. 37–57.

1558 wird das Gebetshaus (die Kirche) der Evangeliker Lutheraner gegründet (Muitinės Str. 6.).

1682 wurde an dessen Stelle eine Ziegelkirche gebaut, die bis heute erhalten geblieben ist.

  • Die evangelische Kirche. 1994
    Foto von R. Juškelis [Gimtinės kalendorius 1994–1995. – Kaunas, 1994]
  • Die evangelische Kirche. 2006
    Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Buvusios Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai : liuteronų įsikūrimas Kaune ir pirmoji bažnyčia Turgaus aikštėje. Pirmosios žinios apie Kauno liuteronus / Jurgis Oksas. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 185–210.
2. Evangelikų liuteronų bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vargonai / Rimantas Gučas. – Vilnius, 2009. – P. 220.
3. Evangelikų liuteronų bažnyčia ir namų kompleksas Muitinės g. 6, 8/5, Pergalės kr. 3 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 176–181.
4. Kaunas : Evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia / Rolandas Vytautas Lingys. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Išlikusios veikiančios evangelikų liuteronų bažnyčios. – Bibliogr. išnašose // Protestantizmo paveldas Lietuvoje. – Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. – P. 30–33.
5. Reformacijos banga ir Katalikų bažnyčios reformos darbai Kaune : Kauno liuteronų bendruomenė // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 319–322.

1559 wird zum ersten Mal in den schriftlichen Quellen der Gutshof von Panemunė erwähnt, der sich später zu einem Städtchen entwickelte.

1763 wurde dem Ort Panemunė das Stadtrecht verliehen.

  • Auf der Karte des Neuen Ostpreußens aus dem 18. Jh. wird PONIEMON (Panemunė) vermerkt.
    [Saulei leidžiantis – toks buvimas drauge : memuarai / Vytautas Jakelaitis. – Vilnius, 2002. – T. 1. – Įklija tarp p. 112–113]
  • Reste des ehemaligen Gutshofs von Panemunė (Perlojos Str.). 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Aukštoji Panemunė / Algimantas Miškinis. – Iliustr. // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. – Vilnius, 1999. – T. 1, p. 343–352.
2. Aukštoji Panemunė // Kurortai ir poilsiavietės / V. Kirsnys, V. Meška, A. Mikšytė. – Vilnius, 1979. – P. 76–77.
3. Iš Panemunės istorijos iki XIX a. pradžios / Eugenijus Rūkas. – Portr. // Kauno diena. – 1995, birželio 10, p. 18.
4. Miestelis ir dvaras prie Nemuno ir Sėmenos / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2004. – [D.] 1, p. 3.
5. Panemunė / Aleksandras Vanagas // Lietuvos miestų vardai. – Vilnius, 2004. – P. 155.
6. Panemunė // Sūduvos Suvalkijos istorija / Jonas Totoraitis. – Marijampolė, 2003. – D. 1, p. 404–406.
7. Pasižvalgykite Perlojos ir Vaidoto gatvėse / [sudarė Daiva Nevardauskienė]. – Iliustr. // 6. Pėsčiomis po aukštąją Panemunę. – Kaunas : Kauno Panemunės bendruomenės centras, 2014. – P. 9–25.
8. Poniemuń // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1887. – T. 8, p. 770–771.

1577* wird die Papierwerkstatt von Kaunas zum ersten Mal erwähnt.

In diesem Jahr schenkte Jonas Jeronimas Chodkevičius, der Älteste von Žemaitija und Kaunas, dem Meister Jurgis Reineris ein Grundstück in Kaunas, nicht weit vom Stadtviertel Garliava, am Fluss Jiesia, für den Bau einer Papierwerkstatt.

  • Papierproduktion in den Fabriken des 15. Jhs.–18. Jhs.
    [Lietuvos spaustuvės 1522–1997 / V. Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 20.]
  • Vytis (der Verfolger) – das Wasserzeichen auf der Produktion der Kaunasser Papierwerkstatt 1590
    [XXVII knygos mėgėjų metraštis… – Įklija tarp p. 28–29.]

Literaturverzeichnis:

1. „Jonas Chadkevičius…“ // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1955. – T. 1, p. 210.
2. Knygų prekyba, knygrišystė ir popieriaus gamyba // Knygos istorija : senovė, viduramžiai, renesansas, XVI–XVII amžius / Levas Vladimirovas. – Vilnius, 1979. – P. 387–388.
3. Lietuvos popieriaus dirbtuvės XVI–XVII amžiais / E. Laucevičius // Iš Lietuvių kultūros istorijos. – [T.] 4 (1964), p. 252.
4. Pirmoji Kauno popieriaus dirbtuvė / St. Vasiliauskas. – Iliustr., priedai // XXVII knygos mėgėjų metraštis. – Kaunas, 2004. – [T.] 2, p. 27–36.

1584* gründet die Bruderschaft der Reformaten in Kaunas eine Druckerei.
  • Jean Calvin (1509–1564) – der französische Reformator, Ideologe des Calvinismus. 1574 Holzgravur von Balthasar Jenichen
    [Reformacija Lietuvos… – P. 258]

Literaturverzeichnis:

1. Buvusios Kauno evangelikų-liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai / Jurgis Oksas // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 177.
2. Kaunas: Europos miestų statyba ir tautų ūkis. – Praha, 1938. – P. 10.
3. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje : XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis / I. Lukšaitė. – Vilnius, 1999. – 647 p.
4. Staroźytna Polska pod wzgldem historycznym, geograficznym i statystycznym / M. Balinski, T. Lipinski. – Warszawa,1886. – T. 4, p. 333.

1607–1635 werden eine neue Stadtmauer und Erdwälle gebaut. Nach dem Krieg von 1655–1660 beginnt der Bau des Stadtturmes (Kęstučio Str. 82/ Laisvės Allee), noch Mühlerturm genannt.
  • Der Turm der Verteidigungsmauer von Kaunas aus dem 17. Jh. vor der Restaurierung
    [Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas: paveldosaugos ir paveldotvarkos pagrindai / J. R. Glemža. – Vilnius, 2002. – P. 125.]
  • Der Turm der Verteidigungsmauer von Kaunas. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. „Kauno aptvarinės sienos. XVII a. Pirmojoje pusėje…“. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII vidurio. – Vilnius, 1987. – [T.] 1, p. 217–219.
2. Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai / [sudarytojas Albinas Kuncevičius]. – Vilnius, [2001]. – P. 36.
3. Žymiausių pastatų architektūra // Architektūros stiliai (VIII–XX a.). Mokomoji knyga / Gendrikas Likas. – Vilnius, 2002. – P. 60.

1631 hat der königliche Sekretär Dominykas Narkevičius die Dominikaner nach Kaunas eingeladen, denen er sein Haus in Didžioji Str. (heute Vilnius Str.) überließ. 1641 ließen sich die Dominikaner in Kaunas offiziell nieder.

Am 30.06.1700 wurde die Leib-Christi-Kirche eingeweiht, die später mehrmals umgebaut wurde. 1776 hat man mit dem Bau des Klosters begonnen. 1845 wurden auf Geheiß des Zaren die Kirche und das Kloster geschlossen. Im Kloster wurden die Wohnungen für die Lehrer des russischen Gymnasiums eingerichtet, die Kirche wurde 1866 in die orthodoxe Kirche für russische Gymnasiasten umgebaut. 1919 wurde das Dominikaner-Ensemble der Kurie von Kaunas zurückgegeben. 1922 wurde die Kirche zur Studentenkirche der Vytautas-Magnus-Universität. 1965–1990 befand sich in dem Gebäude das Lichtspielhaus „Santaka“.

  • Die orthodoxe Kirche des Gymnasiums. 1882
    [Kaunas 1882-aisiais: ankstyviausi litografiniai vaizdai / A. Miškinis // Darbai ir dienos. – 2001, [t.], 28, p. 259]
  • Die Dominikanerkirche. 20. Jh.
    [Die Handschriftensammlung von A. Pleskačiauskas. Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Dievo Kūno bažnyčia ir Dominikonų vienuolynas Vilniaus g. 31/1 / K. Čerbulėnas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 333–335.
2. Grąžinkime baroką Dominikonų bažnyčiai / Vytautas Levandauskas. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1989, nr. 6, p. 18–19.
3. Kauno Dominikonų Dievo Kūno bažnyčia ir vienuolynas / Viktoras Petkus. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Dominikonai Lietuvos kultūroje. – Vilnius, 2004. – P. 337–354.
4. Kauno Švč. Sakramento bažnyčia // Piligrimo vadovas / Robertas Gedvydas Skrinskas. – Kaunas, 1999. – P. 339.
5. Kunigų dominikonų bažnyčia Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – Vilnius, 2003. – P. 677–679.
6. Церковь Четырëх Святителей Московских Петра, Алексея, Ионы и Филиппа. – Илюстр. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса : [альбом] / Алексеева Виктория, Сметанин Александр, Грицкова Ольга …[и др.]. – Каунас, 2002. – C. 13.

1649 wurde die Grundschule von Jesuiten geöffnet, die 1653 in ein Kollegium umgestaltet wurde.

Nachdem 1773 der Jesuitenorden aufgelöst wurde, wurde auch die Schule reformiert, die 1782 zur Bezirksschule wurde, an der man 6 Jahre lang lernen musste.

  • Das Rathaus und das Ensemble der Kirche des Hl. Franciscus Xaver, des Jesuitenhauses und des Gymnasiums. 1875
    Maler N. Orda [Napoleonas Orda: senosios Lietuvos architektūros peizažai / V. Levandauskas, R. Vaičekonytė-Kepežinskienė. – Vilnius, 2006. – P. 79]
  • Das Jesuitengymnasium auf dem Rathausplatz zwischen den Kriegen. 1940
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Jėzuitų auklėtiniai – vyskupai, rektoriai, aktoriai… / Steponas Gečas. – Iliustr. // Laisvės alėja. – 1996, birž. 1–7 (Nr. 5), p. 16.
2. Kauno jėzuitų rezidencijos 1649 m. // Litterae annuae, Archivum Romanum Societatis Iesu, Lith. 39, fol. 239 r.
3. Kauno jėzuitų kolegijos veiklos pradžia // Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai / Paulius Rabikauskas. – Vilnius, 2002. – P. 503–514.
4. Kauno jėzuitų gimnazija. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.kjg.lt/index.php?option=com_content&view=category&id=34&Itemid=66. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.

1655–1661 herrscht die russische Okkupation, in der Stadt tobt die Pest.

Nach den Kriegen des polnisch-litauischen Staates gegen Russland und Schweden beginnt der demographische, kulturelle und wirtschaftliche Niedergang von Kaunas.

  • Während der Pest wurden die Leichen nachts auf die Pferdewagen gelegt und weggebracht
    [Enciklopedinis anglų-lietuvių, lietuvių-anglų kalbų žodynas / sudaryt. A. Karsokienė. – [Vilnius, 2002] – P. 311]
  • Die Künstler stellten den Tod während der Pest als einen reitenden Sensenmann dar
    [Enciklopedinis anglų-lietuvių… – P. 311]

Literaturverzeichnis:

1.bDidžiosios Lietuvos kunigaikštijos laikais // Mūsų Lietuva / Bronius Kviklys. – Vilnius, 1991. – [T.] 2, p. 231–234.
2. Dvi Stepono Medekšos kelionės per Lietuvą karo, bado ir maro metu: pirmoji kelionė – 1655 m. (p. 17–23) // Kraštas ir žmonės : Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) / parengė J. Jurginis, A. Šidlauskas. – Vilnius, 1988. – P. 99–100.
3. Kaunas maskvėnų okupacijos metu (1655–1661 m.) / Elmantas Meilus. – Iliustr. // Kariūnas. – 2008, nr. 2, p. 28–32
4. Kauniečiai XVII a. šeštojo dešimtmečio suirutės metu / Rasa Varsackytė. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 283–290.
5. Kauno strateginė reikšmė ir išvadavimas XVII a. vidurio karų metu / Antanas Tyla // Lietuvos istorijos metraštis, 1996. – Vilnius, 1997. – P. 43–52.
6. Maras Lietuvoje // Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 21–29.
7. Miesto sanitarinė būklė // Medicinos pagalba Kaune iki XVIII a. pabaigos: disertacija / Almantas Bagdonavičius. – Kaunas, 1994. – P. 26–27.

Am 3.11.1664 stiftete der damalige Kanzler des Großfürstentums Litauen Krzysztof Zygmunt Pac ein Kloster von Pažaislis (Kamaldulenser) mit einer prunkvollen Kirche.

1667 wird das Kloster gebaut, 1674 kommt noch eine Ziegelkirche dazu (Projektautor – italienischer Architekt Giovanni Battista Frediani). Im 19. Jahrhundert ging das Kloster an die orthodoxe Kirche über. 1920 ließen sich in dem Kloster Nonnen der Kongregation des Hl. Kasimirs nieder. Später wurde es von der Sowjetregierung wieder geschlossen und für die unterschiedlichsten Zwecke genutzt. Im Jahr 1992 kehrten die Schwestern der Kongregation des Hl. Kasimirs nach Pažaislis zurück.

  • Das Kloster von Pažaislis aus der Vogelperspektive. 1925
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Im Barockkloster von Pažaislis (T. Masiulio Str. 31) finden regelmäßig Musikfestivals statt. 2008
    Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]
  • Krzysztof Zygmunt Pac (lit. Kristupas Zygmantas Pacas) (1621–1684) – Stifter des Ensembles, Kanzler des Großfürstentums Litauen
    [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Der Hauptaltar der Kirche von Pažaislis mit der Kopie des Bildes Muttergottes
    [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Im Haupthof befindet sich das Grab von Alexei Fjodorowitsch Lwow (1798–1870), Komponist der russischen Zarenhymne „Den Zaren schütze Gott“ (1833). 2011
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Am 01.04.2011 wurde das Museum von Pažaislis eröffnet. 2011
    Foto von V. Stanaitis [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno (Pažaislio) buvęs kamaldulių (dabar – Šv. Kazimiero seserų) vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V1-7/pazaislis.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 15 d.
2. Miestai ekonominio ir politinio valstybės smukimo laikotarpiu: Pažaislio Kamaldulių vienuolyno ansamblis // Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai : nuo seniausių laikų iki 1918 m. / Kazys Šešelgis. – Vilnius, 1996. – P. 88–93.
3. Muziejuje – pažintis su dramatiška Pažaislio vienuolyno istorija / Vaida Milkova // Kauno diena. – 2011, gegužės 23, p. 22–23.
4. Pažaislio kamaldulių vienuolynas / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 112–115.
5. Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia: Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 97–99.
6. Pažaislio Švenčiausiosios Marijos apsilankymo bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis Kauno Jūros pr. 31. – Iliustr., planas // Kauno architektūra – Vilnius, 1991. – P. 118–133.
7. Pažaislio vienuolynas / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. – Pratarmė angl. // Kauno savasties ženklai = The Sings of Kaunas Identity / sudarytoja R. Tamoliūnienė. – 2009. – P. 34–43.
8. Pažaislio vienuolyno įsteigimo ir statybos istorija. – Bibliogr. išnašose // Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje / Halina Kairiukštytė-Jacinienė. – Vilinius, 2001. – P. 14–84.
9. Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija : mokslinė monografija / Mindaugas Paknys ; Lietuvos kultūros tyrimų institutas. – Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013 (Vilnius : Standartų sp.). – 318, [2] p. : iliustr. ; 25 cm. – Santr. angl., lenk. – Bibliogr. išnašose. – R-klės: p. 307–319.
10. XVII a. Pacų šeimos ir kamaldulių vienuolių laidojimo kriptų Pažaislyje išlikimas ir saugojimas / Aušra Blinstrubaitė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7 (2006), p. 43–45.

1666 m.* wird auf dem Rathausplatz mit dem Bau der Kirche des Hl. Franciscus Xaver begonnen.

Der Bau wurde 1720 abgeschlossen, die Kirche wurde 1722 geweiht. 1768 wurden das Jesuitenkollegium und das neue Kloster nach dem Feuerbrand wiederaufgebaut. 1821 wurde die Kirche orthodox, seit 1843 heißt sie Sobor von Aleksander Nevski. 1923 bekamen die Jesuiten die Kirche zurück, doch 1949 wurde sie wieder entfremdet. Erst am 2.02.1990 den Gläubigen zurückgegeben.

  • Die Jesuitenkirche. Um 1970
    Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die Kirche des Hl. Franciscus Xaver. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno jėzuitų vienuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 99–103.
2. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia / Regina Žukauskienė. – Iliustr. // Laiškai bičiuliams. – 2002, nr. 2, p. 9–13.
3. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia / Laima Šinkūnaitė // Artuma. – 2001, nr. 6, p. 11–13.
4. Kauno buvęs jėzuitų vienuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Kaunjezuit.htm. – Žiūrėta 2008 m. vasario 13 d.
5. Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir Jėzuitų vienuolynas Rotušės a. 7, 8, 9 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 248–253.
6. Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – [Vilnius], 2003. – P. 673–677.

1685–1700 wird die Kirche des Hl. Kreuzes gebaut.

1772 wurde sie an die Karmeliter übergeben, 1777 wurde hier das Karmeliterkloster errichtet.

  • Die Karmelitenkirche zwischen den Kriegen
    [Kaunas. – Praha, 1938. – P. 9.]
  • Die Karmelitenkirche in der Sowjetzeit.
    [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 79. – Mašinraštis]

Literaturverzeichnis:

1. Bažnyčios : Kauno karmelitų Šventojo Kryžiaus bažnyčia / V. Zubovas // Lietuvos architektūros istorija : nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. – [T.] 2, p. 110–111.
2. Kauno buvęs basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 81–83.
3. Kauno buvęs basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kaunbasu.htm. – Žiūrėta 2008 m. vasario 13 d.
4. Kauno karmelitų Šv. Kryžiaus bažnyčia: Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 86–88.
5. Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapija. – Prieiga per internetą. URL: http://karmelituparapija.lt/istorija_daile/istorija. – Žiūrėta 2008 m. lapkričio 5 d.
6. Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas, Gedimino g. 1 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 97–102.
7. Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis. – Prieiga per internetą. URL: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1128. – Žiūrėta 2014 m. gegužės 30 d.
8. Šv. Kryžiaus Karmelitų bažnyčia. – Iliustr., lent. / Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis // sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 182–186.

Anfang des 18. Jhs.* wird der jüdische Friedhof in Vilijampolė angelegt. Er liegt nördlich des Flusses Nemunas und des Raudondvaris-Chaussees.
  • Der jüdische Friedhof in Vilijampolė auf der Stadtkarte von 1861
    [Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai… – P. 12.]
  • Reste vom Zaum und Tor des alten jüdischen Friedhofs in Vilijampolė. 1997
    Foto von D. Rūkienė. [Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai… – P. 19.]

Literaturverzeichnis:

1. Planai // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai. – Mašinr. / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 12–14.
2. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 6.
3. Vilijampolės žydų kapinės. – Iliustr. – Mašinr. // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 3–4, 19–23.

Am 20.12.1701 besetzten die Schweden während des Schwedischen Krieges (1700–1721 m.) problemlos die Stadt und verweilten in Kaunas 12 Wochen.
  • Fragment aus der Karte von Kaunas, aufbewahrt im schwedischen Kriegsarchiv. 1702
    [Raseinių ir Kauno vietovių žemėlapis // Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai. – Vilnius, 2006. – P. 72–73]
  • Die Kanonen der litauischen Armee während des Schwedischen Krieges
    Zeichnung [Švedų feodalų įsiveržimai… – P. 94.]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno pavieto seimelio veikla Šiaurės karo metu / Robertas Kalvinskas // Mūsų praeitis. – [T.] 5 (1998), p. 29–39.
2. Kauno senovė / Petras Tarasenka // Kauno tiesa. – 1958, spalio 4, p. 3.
3. Švedų įsiveržimas iš Livonijos į Lietuvą vidaus kovų metu (1701–1702). – Bibliogr. išnašose // Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. / Bronius Dundulis. – Vilnius, 1977. – P. 116–122.

1763 wurde im Stadtteil Ober-Panemunė die erste Ziegelkirche der Hl. Apostel Simon und Judas gebaut (auf Initiative des damaligen Ältesten des Gerichts von Kaunas Simonas Sirutis), die wegen der schlechten Fundamentkonstruktion 1774 zusammenbrach.

1859 wurde auf Initiative des Gemeindepriesters Rokas Bučinevskis die heutige Neorenassaincekirche der Hl. Jungfrau Maria gebaut.

  • Die Kirche in Ober-Panemunė. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Der Hauptaltar
    [Lietuvos sakralinė dailė… – P. 38.]

Literaturverzeichnis:

1. Aleksoto dekanatas. – Žml. // Lietuvos katalikų bažnyčia. – Vilnius, 1993. – P. 444.
2. Aukštoji Panemunė / M. Rupeikienė, R. Stankevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos sakralinė dailė. – T. 1 : Vilkaviškio vyskupija : IV knyga : Aleksoto dekanatas. – Vilnius, 2000. – P. 34–37.
3. Aukštosios Panemunės parapijos istorija : Aukštoji Panemunė : metraštis / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2009. – D. 4 : Aukštosios Panemunės bažnyčiai – 150 metų. Aukštajai Panemunei – 450 metų. – 39 p.
4. Panemunės parapinės bažnyčios inventorius, surašytas jo malonybės Kauno kunigo dekano 1782 m. lapkričio mėn. 20 d. // Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. / sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. – Vilnius, 2001. – P. 505–521.
5. Pirmoji A. Panemunės bažnyčia 18 a. // Aukštoji Panemunė : metraštis : skirtas Aukštosios Panemunės 445 metų jubiliejui / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2004. – [D. 1], p. 4–5.
6. Kauno dekanatas // Sūduvos Suvalkijos istorija / Jonas Totoraitis. – Marijampolė, 2003. – D. 1. – P. 404–406.

1784 gründete Gottfried Ley eine Apotheke, die seine Witwe Charlotte 1860 auf den Nikolaj Prospekt (heute Laisves Allee) verlegte.

Wegen der Nähe zum Theater wurde sie schon 1900 Theaterapotheke genannt, 2002 wurde sie geschlossen.

  • „Theaterapotheke“ auf dem Nikolaj Prospekt (heute Laisvės Allee). Anfang des 20. Jhs.
    [Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje… – P. 124]
  • „Theaterapotheke“. 80-er Jahre des 20. Jhs.
    Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Polzunovų-Rumšiškių namas (Laisvės al. 89). – Iliustr., brėž. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 123–124.
2. „Teatro“ arba vaistinė nr. 50 // Prisiminimų kritasiai. – Vilnius, 2001. – D. 2. – P. 128–133.
3. Teatro vaistinė, Laisvės al. 89. – Prieiga per internetą. URL: http://renginiai.kvb.lt/view_album.php?set_albumName=I%F0-Kauno-istorijos&page=12. – Žiūrėta 2008 m. kovo 18 d.

1786–1792 herrscht in Kaunas die Reformzeit.

Dem Beispiel der westlichen Staaten folgend, wird große Aufmerksamkeit der Ordnung in der Stadt geschenkt. Dafür ist die Selbstverwaltung und die Bojaren zuständig: 1788 wird das erste Bestandsverzeichnis in Kaunas erstellt, 1789 beginnt man die Häuser zu nummerieren und private Bautätigkeit zu kontrollieren. 1791 werden die Rechte der Stadtbürger erweitert. Kaunas wird zu einem großen Verwaltungszentrum im Fürstentum Žemaitija und zum Zentrum der Bezirke von Kaunas, Prienai und Upytė.

  • Wappensiegel der Stadträte. 1779–1798
    [Kauno miesto herbas XV–XX a. / E. Rimša. – Vilnius, 1994. – P. 51]
  • Instruktion des Magistrats von Kaunas an J. Fergi. 1791
    [Lietuvos privilegijuotieji miestai… – P. 91]

Literaturverzeichnis:

1. Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai / Liudas Glemža // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 211–213.
2. Kaunas miestiečių sąjūdyje (1789–1791) / Liudas Glemža.– Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 43–67.
3. Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. sandūroje / Remigijus Civinskas, Liudas Glemža. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 67–80.
4. Miestiečių savivalda. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos privilegijuotieji miestai / Vincas Kryževičius. – Vilnius, 1981. – P. 83–93.

caru-valdzioje
NÄCHSTE ZEITPERIODE
1795–1915
Kaunas unter der Herrschaft von russischen Zaren

Kaunas war im 19. Jh. eine Peripheriestadt des Russischen Kaiserreiches – Zentrum des Kaunasser Gouvernements und des Bischofstums Niederlitauens sowie eine Festungsstadt mit einem Ring von mehreren Forts. Andererseits, beanspruchte diese provinzielle Stadt mit niedrigen Bauten die zentrale Rolle zum Erhalt des Litauertums.

Weiterlesen
Haben Sie Fragen oder Anregungen?
Schreiben Sie uns eine Nachricht

Darüber hinaus können Sie unser Kontaktformular benutzen: