x
1940 06 15 nuo 2 iki 13 val. prezidentūroje vyko paskutinis Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės posėdis, kurio metu priimtas SSRS ultimatumas.

Po pietų prezidentas Antanas Smetona slaptai paliko Kauną. Apie 15 val. virš Kauno pradėjo skraidyti sovietų lėktuvai, iš Gaižiūnų poligono tankai įvažiavo į miestą. Į Kauną atskrido SSRS įgaliotinis Lietuvai N. Pozdniakovas. Jis apsistojo SSRS ambasadoje, iš kur kitą dieną pradėjo vadovauti Lietuvos sovietizacijai. 1940 06 17 SSRS užsienio reikalų komisaro V. Molotovo įgaliotas pavaduotojas V. Dekanozovas iš kairiųjų pažiūrų Kauno inteligentų sudarė marionetinę Liaudies vyriausybę. 1940 06 18 iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo paleidžiami politiniai kaliniai, daugiausia kompartijos nariai.

  • Paskutinė A. Smetonos nuotrauka Lietuvoje. 1940 06 09–10 
    Fotogr. V. Augustinas [Fotografavau Lietuvą. – Vilnius, 1997. – P. 84]
  • Lietuvos respublikos prezidentas A. Smetona su 21-uoju Ministrų kabinetu (1939 11 21–1940 06 17)
    [Lietuva 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 44]
  • Sovietų šarvuotieji automobiliai Laisvės alėjoje. 1940 06 15
    [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]
  • Mitingas P. Vileišio aikštėje Kaune, sudarius prosovietinę Liaudies vyriausybę. 1940 06 15 
    [Ten pat]

Literatūros šaltiniai

1. Diskutuotini paskutiniojo Nepriklausomybės Lietuvos ministro pirmininko veiklos aspektai / Prof. Aleksandras Vitkus. – Prieiga per internetą. URL:http://www.voruta.lt/archyvas/100/1226. – Žiūrėta 2010 m. sausio 19 d.
2. Invazija; Maskvos prokonsulas; Iš pogrindžio // Lietuva 1940 : revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 158–160, 188–189, 254–255.
3. Lietuvos kariuomenės likvidavimas 1940–1941 metais / Stasys Knezys. – Bibliogr. išnašose // Okupacija ir aneksija : pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Sreikus. – Vilnius, 2006. – P. 161–167.
4. Lietuvos okupavimas aneksavimas ir sovietizavimas / Algirdas Jakubčionis. – Bibliogr. išnašose // Okupacija ir aneksija : pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus. – Vilnius, 2006. – P. 14–20.
5. Lietuvos Prezidento aktas Nr. 759 dėl naujos Ministrų Tarybos sudėties : 1940 m. birželio 17 d. Lietuvių kalba, Antano Merkio, Justo Paleckio parašai. Mašinraštis, 25×33 cm : [reprodukcija]. – Gretut. tekstas liet., angl. // Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose. – Vilnius, 2009. – P. 206.
6. Nepriklausomybės praradimas : Sovietų okupacija ir anekcija // Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 61–63.
7. Okupacija : atsiklaupus negalima kovoti : [1940 m. birž. 15 d. įvykiai to meto spaudoje]. – Iliustr. // Kardas. – 1996, nr. 3–4, p. 16–17.
8. Šimtas paskutinių valandų. – Iliustr. // XX amžiaus slaptieji archyvai : dvylika istorijos detektyvų / Arvydas Anušauskas, Gražina Sviderskytė. – Vilnius, 2008 – P. 21-33.
9. 1940 birželio 18 dieną politiniai kaliniai paleidžiami iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo. – Bibliogr. (4 pavad.) // Kauno kronika : 1940–1983 / Viktoras Spitrys. – Kaunas, 1984. – P. 3–4.

1940 06 19 komunistai perėmė Vidaus reikalų ministerijos ir jos struktūrų valdymą

Nuo tada ji faktiškai nepavaldi Liaudies vyriausybei. Pirmas jos represinės veiklos žingsnis – tą dieną uždarytos Lietuvių tautininkų sąjunga ir Lietuvių tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Prasidėjo jos narių šalinimas iš užimamų pareigų ir persekiojimas.

  • [Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje. 1940 metai: Dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1986. – P. 79.]
  • Liaudies vyriausybė. 1940 06 17
    [Lietuva 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 66]
  • [Rytinis Lietuvos aidas. – 1940, birželio 20, p. 1.]

Literatūros šaltiniai

1. Centrinių ir vietinių valdžios organų sudarymas ir veikla: Laikinosios vyriausybės sudarymas ir veikla // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 92–100.
2. Iš pogrindžio; „Mauras gali eiti“ // Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2005. – P. 251–253, 276.
3. Išlikę gyvi – liudija: [lietuvių tautininkų fondo knygos įrašai pagal J. Mozūraičio pasakojimą bei knygos „Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai“ spaudai parengė Perpetua Dumšienė]. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, sausio 4, p. 4.
4. Liaudies vyriausybė // Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 66–72.
5. Lietuvių tautininkų sąjunga 1940 metų vasarą / Rimantas Giliauskas // Lietuvos aidas. – 1995, birželio 9, p. 5.
6. Valdininkijos šalinimas iš okupuotos Lietuvos administracijos ir keitimas okupantų talkininkais 1940 m. birželio–gruodžio mėn. / Nijolė Maslauskienė. – Genocidas ir rezistencija. – 2000, nr. 2 (8). – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/8/nijole8.htm. – Žiūrėta 2010 m. sausio 19 d.

1940 06 29 P. Vileišio aikštėje, prie vyriausybės rūmų ir prie SSRS ambasados įvyko daugiatūkstantinis mitingas ir demonstracija.

Pirmą kartą masiškai išreikšta parama krašto sovietizacijai, kurią transliavo Lietuvos radijas.

  • Mitingas P. Vileišio aikštėje, sudarius prosovietinę Liaudies vyriausybę. 
    [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]
  • Prosovietinis mitingas prie SSRS atstovybės pastato Laisvės alėjoje 1940 07 01 
    [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Karšta vasara / Stasys Lipskis // Amžiaus audrų paviliotas. – Vilnius, 2010. – P. 137–158.
2. Liaudies vyriausybė; Iš pogrindžio // Lietuva 1940 : revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 229, 258–260.
3. 1940-ieji birželis : okupacijos chronologija // Kauno laikas. – 1993, birželio 29, p. 3.
4. Tiesos siekime visi / Stasys Bagdzevičius. – Iliustr. // Kalba Vilnius. – 1989, nr. 22, p. 12.

1940 07 01–13 buvo paleistas LR Seimas, o SSRS pasiuntinybėje sukurtas žaibiškas rinkimų į naująjį Seimą scenarijus, patvirtintas Maskvoje

Liepos 6 d. rinkimų kampaniją pradėjo mitingas Sporto halėje. Paskelbta rinkimų data ir programa, uždraustos visos organizacijos bei laisva leidyba. Veikti galėjo tik Lietuvos komunistų partija, okupaciją pridengdama socialinės revoliucijos šydu. Liepos 10–14 dienomis prasidėjo suėmimai, kuriais siekta neutralizuoti galimą pasipriešinimą rinkimų kampanijai; likviduota Šaulių sąjunga.

  • Prosovietinis mitingas Sporto halėje. Kalba J. Paleckis
    [Lietuvos aidas. – 1940, liepos 7, p. 6.]
  • Liaudies seimo rinkimų plakatas. 1940 m. 
    [Lietuva 1940–1990…, p. 78.]

Literatūros šaltiniai

1. Karšta vasara / Stasys Lipskis // Amžiaus audrų paviliotas. – Vilnius, 2010. – P. 137–158.
2. Liaudies seimas // Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 77–79.
3. „Liaudies seimo“ maskaradas // Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940–1998 / Sudaryt. Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 34–35.
4. Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 323–352.
5. Rinkimai į Liaudies Seimą kaip priemonė Lietuvos aneksijai parengti / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941). – Vilnius, 2006. – P. 22–23.
6. 1940 metų „Liaudies“ seimo rinkimai // Lituanistica. – 1995, Nr.1 (21). – P. 14–28.
7. Šaulių sąjungos likvidavimas / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941). – Vilnius, 2006. – P. 168.
8. Teroras ir nusikaltimas žmoniškumui = Terror and crimes against Humanity: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Arvydas Anušauskas. – Vilnius, 2006. – P. 68.

1940 07 14–15 įvyko rinkimai į Liaudies seimą – Lietuvos nepriklausomybės atsisakymo spektaklis.

Po jų Kaune organizuojamos manifestacijos, mitingai, susirinkimai, kurių metu priimami nutarimai prašyti būsimą Liaudies Seimą priimti Lietuvą į SSRS.

  • 1940 07 14 darbininkų kolektyvai organizuotai eina į rinkiminę apylinkę
    [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]
  • Rinkėjų eilė prie rinkiminės apylinkės Rotušės aikštėje
    [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Lemtigiausioji diena // Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940–1998 / Sudaryt. Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 35.
2. Lietuvos liaudies seimas: stenogramos ir medžiaga. – Vilnius, 1985. – 218 p.
3. Seimas išspręs svarbiausius klausimus // Rytinis Lietuvos aidas. – 1940, liepos 14, p. 1. – Prieiga per internetą. URL.: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97630. – Žiūrėta 2010 m. vasario 1 d.
4. Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 289, 335, 339–340.
5. Lietuva 1940–1990 m: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 83–85.
6. Rinkimai į Liaudies seimą kaip priemonė Lietuvos aneksijai parengti // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Kezys ir Arūnas Streikus. – Vilnius, 2006. – P. 22.

1940 07 21 Valstybės teatre atidaryta pirmoji Liaudies Seimo sesija.

J. Paleckiui pasakius kalbą, nutarimai priimti be svarstymų. Paskelbiama apie sovietinės santvarkos įvedimą Lietuvoje ir prisijungimą prie SSRS. Uždraudžiami nepriklausomos Lietuvos vėliava ir kiti simboliai.

  • Mitingas prie Valstybės teatro išrinkus Liaudies seimą
    [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]
  • Mitingas prie centrinio pašto 1940 07 14
    [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Liaudies seimas. – Iliustr. // Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 86–87.
2. Liepos 21-osios Liaudies Seimas dalyvių-liudininkų akimis / Dr. A. Garmaus, L. Dovydėno, R. Juknevičiaus, St Vaineikienės atsiminimus komentuoja A. Eidintas // Gimtasis kraštas. – 1989, birž. 29, p.1; liepos 9, p. 4–5.
3. Lietuvos okupacija ir aneksija 1939–1940: dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1993. – P. 22.
4. Rinkimai į Liaudies seimą kaip priemonė Lietuvos aneksijai parengti / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941). – Vilnius, 2006. – P. 22–23.
5. Liaudies Seimo pirmoji sesija. 1940 m. liepos 21–23 // Lietuvos liaudies seimas: stenogramos ir medžiaga. – Vilnius, 1985. – P. 35–130.
6. Vaitiekūnas, Bronius. Ar išreiškė liaudies valią? // Literatūra ir menas. – 1989, vasario 18. – P. 12.

1940 07 30–08 01 Kaune prasideda pramonės ir kitų ūkio šakų nacionalizacija.

Pirmiausia nacionalizuojami stambūs bankai, kredito įmonės, stambiosios pramonės įmonės, leidyklos („Nemunas“, „Metalas“, „Liviela“, Petrašiūnų popieriaus fabrikas, „Spindulio“ spaustuvė“, „Drobė“ ir kt). 1940 10 31 Kaune pradėti nacionalizuoti didesni privatūs namai, kino teatrai, ligoninės, poliklinikos, vaistinės, viešbučiai.

  • Liaudies seimo prezidiumo nariai [iš kairės: M. Gedvilas, A. Venclova, L. Adomauskas, J. Grigalavičius, P. Cvirka] pasirašo Liaudies seimo priimtas deklaracijas. 1940 07 23 
    [Lietuvos liaudies seimas. – Vilnius, 1985. – 8 įklija tarp p. 96–97.]
  • Liaudies seimo priimta bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo deklaracija. Kaunas, 1940 m. liepos 23 d.
    [Ten pat]

Literatūros šaltiniai

1. Karštligiškas turtų atiminėjimas 1940–1944 metais Lietuvoje / Vladas Terleckas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2009, sausio 21, p. 1, 3.
2. Lietuvos kredito sistemos sovietizavimas ir likvidavimas 1940–1941 m. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1941 / Vladas Terleckas. – Vilnius, 2000. – P. 353–392.
3. Nacionalizacija: Lietuvoje // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – [T.] 15, p. 674.
4. „Metalo“ fabrikas pirmaisiais Tarybų valdžios metais (1940–1941 m.) // „Metalo“ (brolių Šmidtų) fabriko istorija. – [Kaunas], 1975. – P. 110.
5. Socialistinės ūkio sistemos sukūrimas : pasirengimas nacionalizacijai, kredito įmonių ir pramonės nacionalizavimas, prekybos įmonių nacionalizavimas, transporto ir komunalinio ūkio įmonių nacionalizavimas. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos TSR istorija. – Vilnius, 1975. – [T] 4, p. 25–28, 67.

1940 08 14–15 Sporto halėje įvyko mokytojų suvažiavimas – Lietuvos mokytojai supažindinti su švietimo sovietizacijos gairėmis.

Jo metu prasiveržia antisovietinės nuotaikos – ignoruotas „Internacionalas“ ir sugiedotas Lietuvos himnas.

  • Lietuvos mokytojų suvažiavimo prezidiumas. 1940 08 14–15 Prezidiumo nariai atsistojo, kai vietoj Internacionalo mokytojai užgiedojo Lietuvos himną.
    Fotogr. V. Augustinas [Fotografavau Lietuvą. – Vilnius, 1997. – P. 89.]
  • Lietuvos mokytojų suvažiavimas Kauno sporto halėje. 1940 m. 
    Fotogr. V. Augustinas [Fotografavau Lietuvą. – Vilnius, 1997. – P. 88.]

Literatūros šaltiniai

1. Antausis okupantams ir kolaborantams / Kazys Blaževičius // Tremtinys. – 1998, spalio 2, p. 1, 3.
2. Didysis mokytojų suvažiavimas // XX amžiaus Lietuvos mokytojai / Rasa Paulavičienė. – Vilnius, 1996. – P. 76–80.
3. Pirmosios permainos Lietuvos mokyklose // Inteligentija 1940–1941 metais / Algimantas Garliauskas. – Vilnius, 1991. – P. 43–46.
4. Tautos švietėjų tragedija / Petras Katinas. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, rugpjūčio 23, p. 11.

1940 08 20 įsteigtas Liaudies kovų muziejus

Muziejaus organizatoriumi paskirtas Julius Būtėnas. 1941 04 01 pavadintas Revoliucijos muziejumi. 1941 m. birželio mėn. prasidėjusi nacistinės Vokietijos okupacija nutraukė muziejaus darbą. Po Antrojo pasaulinio karo jo veikla atnaujinta. Fondai saugoti K. Donelaičio g. 53. Negavus patalpų ekspozicijoms 1953 m. muziejus likviduotas. 1954 m. jo eksponatai perduoti Kariškai istoriniam muziejui, dalis fondų atiteko Valstybiniam istorijos ir revoliucijos muziejui Vilniuje.

  • Liaudies kovų (vėliau – Revoliucijos) muziejus 1940–1941 m. veikė Kariškai istorinio muziejaus patalpose (K. Donelaičio g. 64). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Artimiausi Revoliucijos muziejaus uždaviniai / Julius Būtėnas // Tiesa. – 1941, geg. 17, p. 2.
2. Gerinti muziejų darbą / J. Apuokas-Maksimavičius // Kauno tiesa. – 1953, gruod. 22, p. 3.
3. Karo muziejaus vargai / Petras Šeštakauskas. – Iliustr. – Perspausdinta iš: Kovų archyvas. Bolševizmo metai, 1942, t. 2, p. 243–248 // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2010 metais. – 2011, p. 89–95.
4. Muziejaus istorinė kronika (1952 – 1970) / parengė Aušra Jurevičiūtė, Algirdas Markūnas, Antanas Jankūnas. – Faks., iliustr. // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2011 metais. – 2012, p. 201–205.
5. Neramūs metai : memuarinės apybraižos / Julius Būtėnas. – Vilnius : Vaga, 1982. – P. 24–39.
6. Pirmasis sovietinės propagandos muziejus / Romualdas Samavičius. – Bibliogr. straipsnio gale // Tautos atmintis. – 1996, spalis (nr. 10), p. 47–49.
7. Rimti trūkumai muziejų darbe / M. Valevičius, R. Mikalauskaitė // Kauno tiesa. – 1953, saus. 13, p. [2].
8. Statome Socialistinės Lietuvos paminklą: Liaudies kovų muziejus / Julius Būtėnas // Ūkininko patarėjas. – 1940, rugpj. 13, p. 12. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003947407?exId=85112&seqNr=12. – Žiūrėta 2017 m. liepos 27 d.
9. Taip kūrėsi Istorijos-revoliucijos muziejus / Pranas Juozapavičius. – Santr. rus // Muziejai ir paminklai. – [T. 8] (1987), p. 11.
10. Vytauto Didžiojo karo muziejaus svarbiausiųjų įvykių kronika. 1919–1951 metai / parengė: D. Naujalienė, A. Pūkys, A. Stoliarovas (iki 1940 m.), A. Jurevičiūtė, A. Jankūnas, A. Markūnas (iki 1951 m.). – Faks., iliustr., portr. // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2010 metais. – 2011, p. 72.

1940 10 17 prasidėjo sceninio gyvenimo decentralizacija – įkurtas Kauno vaikų teatras, 1940 11 27 – Kauno operetės teatras.

Pastarasis, išgyvenęs keletą pavadinimų keitimų bei prijungimų prie Dramos teatro, išlikęs kaip dabartinis Kauno muzikinis teatras. Kauno vaikų teatras, šešis kartus pakeitęs pavadinimą, 1959 05 01 prijungtas prie Kauno dramos teatro, kurio stipriausias aktorių branduolys 1940 m. liepos mėn. buvo perkeltas į naujai įsteigtą Vilniaus valstybinį dramos teatrą.

  • Scena iš R. Gliero baleto „Raudonoji aguona“ (baletmeisteris B. Kelbauskas) Kauno valstybiniame dramos, operos ir baleto teatre. 1940 m.
    [Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras / redaktorius J. A. Šaltenis. – Kaunas, 1940. – P. 5]
  • Naujasis Kauno operetės teatras savo pirmąjį spektaklį B. Aleksandrovo operetę „Vestuvės Malinovkoje“ parodė 1941 05 01 (rež. S. Dautartas). Scena iš 1945 m. atnaujinto spektaklio
    [Kauno valstybinis muzikinis teatras : reklaminis leidinys / sudarė D. Klimauskaitė. – Kaunas, 1990. – P. [12]
  • Valstybinio Kauno teatro dramos trupės kolektyvas. 1941 m.
    [Valstybinio Dramos, operos ir baleto teatras / ats. red. J. Grybauskas; red. J. A. Šaltenis; nuotraukos J. Skudrio. – Kaunas, [1941]. – P. 6.]
  • Vienas pirmųjų tarybinio repertuaro dramosspektaklių – B. Lavreniovo „Lūžis“ (rež. B. Dauguvietis), pastatytas 1941 05 01 Kauno valstybės teatre
    [Teatras – amžininkas : Kauno dramos teatras 1940–1964 / M. Petuchovas. – Vilnius, 1965. – Įklija kn. gale.]

Literatūros šaltiniai

1. Iš Lietuvos TSR Švietimo liaudies komisaro įsakymo dėl leidimo Kaune organizuoti operetės teatrą // Muzika, 1940–1960 : dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1992. – P. 219.
2. Kauno Didžiojo Teatro vienerių metų darbo sukaktis / V. Kėdainis // Naujoji Lietuva. – 1942, rugpjūčio 2, p. 4.
3. Kauno jaunojo žiūrovo teatras / R. Ilčiukas // Lietuvių tarybinis teatras : monografija. – Vilnius, 1979. – P. 143–165.
4. Kauno teatrų pusmetis / P. Andriušis // Žiburėlis. – 1941, nr. 10, p. 171.
5. Kauno valstybinis muzikinis teatras : reklaminis leidinys / sudarė Daina Klimauskaitė. – Kaunas, 1990. – 93 p. : iliustr.
6. Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų žinynas. – Vilnius, 1998. – 342 p.
7. Nuo šiandien teatras nebe buržuazijai, o liaudžiai / A. Venclova // Darbo Lietuva. – 1940, rugsėjo 2, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=10248. – Žiūrėta 2010 m. sausio 21 d.
8. Sava vaga / Algirdas Šimulynas. – Iliustr. // Muzika ir teatras. – [Kn.] 11 (1976). – p. 174–181.
9. Tarybų Lietuvos enciklopedija, V., 1986, t. 2, p. 261, 256.
10. Teatras – amžininkas : Kauno dramos teatras 1940–1964 / M. Petuchovas. – Vilnius, 1965. – 175 p. : iliustr.
11. Teatras, 1940–1960 : (dokumentai ir medžiaga). – Vilnius, 1986. – 298, [3] p.
12. Visas kūrybines jėgas T. Lietuvai : Kauno Valstybinio Teatro darbuotojai apie vokišką okupaciją ir atsikuriantį tarybinį gyvenimą // Tarybų Lietuva. – 1944, rugsėjo 16, p. 3.

1940 11 20 Kaunas praranda savivaldą – Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1940 11 12 įsaku likviduojama jau sovietizuota Kauno savivaldybė.

Ją pakeičia Kauno miesto vykdomasis komitetas, kurio pirmuoju sekretoriumi paskiriamas Aleksandras Šimanas.

  • Rotušėje dirbusią miesto savivaldybę nuo 1940 m. birželio 18 d. palaipsniui keitė okupacinei valdžiai lojalūs žmonės
    [Jaunoji karta. – 1931, nr. 22, viršelis.]
  • Siekdama politiškai vadovauti vietinei administracijai ir kontroliuoti jos veiklą, VKP(b) perkėlė į Lietuvą visoms sovietinėms respublikoms vienodą politinio vadovavimo ir jos veiklos kontrolės machanizmą.
    [Savivaldybė. – 1940, nr. 7, p. 220.]

Literatūros šaltiniai

1. Šimanas, Aleksandras… – Portr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 200.
2. Didelis atpildas / A. Šimanas // Kauno tiesa. – 1974, liepos 21, p. 2.
3. Prisimenu 1940-uosius… Aleksandras Šimanas // Kauno tiesa. – 1982, liepos 21, p. 2–3.
4. Kauno m. s-bės darbininkai ir tarnautojai pergyveno istorinę dieną… // Lietuvos aidas. – 1940, birželio 22, p. 10. – Prieiga per internetÄ…. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97530. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
5. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas dėl vietinių valstybės valdžios organų sudarymo LTSR apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose ir apylinkėse // Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje 1940–1941 metais. – Vilnius, 1965. – P. 139–140.
6. Naujų savivaldybių išvakarėse // Savivaldybė. – 1940, nr.6, p. 162. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=2945. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
7. Savivaldybės : Vietos savivaldos raida Lietuvoje : Vietos savivaldos ištakos. – Lietuvos savivaldybių portalas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.savivaldybes.lt/savivaldybes/index.php?lang=lt&gr=savivaldosraida&id=15. – Žiūrėta 2010 m. vasario 10 d.

1940 11 24 atidarytas naujais pagrindais organizuotas Liaudies universitetas.

Mokslo metai prasidėjo 1940 12 02 1-osios ir 11-osios vidurinių mokyklų patalpose.

  • Ištrauka iš Liaudies universiteto Sveikatos apsaugos pagrindų fakulteto 1969–1970 mokslo metų programos
    [Liaudies universiteto Sveikatos apsaugos pagrindų fakulteto 1969–1970 mokslo metų programa. – Kaunas, [1969]. – P. 2.]
  • Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialo techninės pažangos ir ekonominių žinių liaudies universiteto klausytojai V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėje. 1984 m.
    Fotogr. J. Janulis [Kauno tiesa. – 1984, gruodžio 21, p. 5.]

Literatūros šaltiniai

1. Liaudies universitetai. – Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 348.
2. Mokytis, mokytis, mokytis / Juoz. Žemaitis // Tiesa. – 1940, lapkričio 25, p. 3. – Priega per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=159187. – Žiūrėta 2009 m. vasario 18 d.
3. Tarybų Lietuvos kultūra : 1940–1980. – Vilnius, 1982. – P. 56.

1940 m. įkurta Kauno taikomosios dailės mokykla (reorganizavus Meno mokyklą).

1941–1951 m. vadinta Kauno valstybiniu taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu.1951 m. sujungus su Vilniaus dailės institutu, įsteigtas Lietuvos LTSR valstybinis dailės institutas. 1959 m. Kaune atidarytas vakarinis skyrius, kuris 1983 m. performuotas į Pramoninės dailės fakultetą. 1991 m. atkurtas Kauno dailės institutas prie Vilniaus dailės akademijos (VDA). 2002 m. jis reorganizuotas į VDA Kauno dailės fakultetą, 2012 m.pervadintas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetu.

  • 1979 09 28 iškilmingai atidaryti Kauno vakarinio skyriaus rūmai
    [Kauno tiesa. – 1979, rugsėjo 29, p. [1].]
  • Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas (Muitinės g. 4). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Ars studio Kaunensis. – Iliustr. / R. Kogelytė // Kauno tiesa. – 1989, spalio 22, p. 33.
2. Kauno dailės institutas 1940–2000 m. / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 2002. – Kn. 2. – 581 p.: iliustr.
3. Kauno meno mokykla (1922–1940) / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 1997. – [D.] 1. – 207 p.: iliustr.
4. Trijų mūzų įkurtuvės. – Iliustr. / K. Požėra // Kauno tiesa. – 1979, rugsėjo 29, p. [1–2].
5. VDA Kauno dailės fakultetas, 85 : [katalogas]. – Kaunas, 2007. – 47 p. : iliustr.
6. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kdf.lt/apie-kf/istorija.html – Žiūrėta 2013 m. gegužės 21 d.

1940 m. gruodžio–1941 m. sausio mėn. pasirodo pirmieji ryškesni antisovietinio pasipriešinimo ženklai

– moksleivių organizacija Lietuvos nepriklausomybės partija (LNP) platina atsišaukimus, grupė studentų leidžia nelegalų laikraštį „Laisvoji Lietuva“.

  • 1940 m. pogrindžio spauda nebuvo gausi. Dažniausiai minimi laikraščiai „Laisvoji Lietuva“ ir „Draudžiama mintis“
    [Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą… . – P. 59.]
  • Povilas Malinauskas 1940 m. spalio mėn. drauge su Eltos red. Jonu Jablonskiu sutaręs leisti nelegalų laikraštį „Laisva Lietuva“
    [Lietuvių frontas… . – P. 81.]
  • Jonas Gražys 1940–1941 m. talkino J. Jablonskiui, P. Malinauskui ir kt. spausdinant pogrindžio laikraštį„Laisvoji Lietuva“
    [Lietuvių frontas… . – P. 81]
  • Gediminas Kazimieras Ambrozaitis, vienas buvusių Veterinarijos akademijos studentų, talkinusių leidžiant ir platinant laikraštį „Laisvoji Lietuva“ 
    [Lietuvių frontas… . – P. 252]

Literatūros šaltiniai

1. Antisovietinė tautinė rezistencija // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 156.
2. Juozas Gražys // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – [D.] 1 (2008) : Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – P. 390.
3. Lithuania against Soviet and Nazi aggression / Adolfas Damušis. – [Brooklyn (N.Y.)], 1998. – 342 p. : iliustr., faks., žml. – Bibliogr.: p. 332–335 ir išnašose. – R-klė: p. 336–342.
4. Pogrindžio formavimas ir veikla Lietuvoje // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 50–51, 59.
5. Pogrindžio spaudos kova su SSRS okupacija / Valadislavas Telksnys // XXI amžius. – 2007, vasario 14, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/14/mraso_01.html. – Žiūrėta 2010 m. vasario 22 d.
6. Povilas Malinauskas // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – [D.] 1 (2008) : Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – P. 396.
7. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti : dokumentinė apžvalga / Kazys Škirpa. –Vašingtonas : Kazys Škirpa, 1973. – P. 23–24.
8. Sutrypta pergalė / Dr. Algimantas Liekis. – Iliustr. // Lietuvos aidas. 2003, birželio 21, p. 8.

1941 01 13 iš nacionalizuoto fabriko „Tilka” įkuriamas Kauno konditerijos fabrikas „Gegužės 1-oji“, tais pačiais metais pervadinta „Ramune“.

1950 m. pavadinamas Kauno Karolio Poželos konditerijos fabriku, 1969 01 01 – Kauno konditerijos fabriku. 1993 10 05 įkuriama įmonė „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“, nuo 2000 m. – AB „Kraft Foods Lietuva“.

  • Kauno konditerijos fabrikas
    [Kauno konditerijos fabrikas. – Vilnius, 1977. – Virš nuotr.]
  • AB „Kraft Foods Lietuva“ (Taikos pr. 88). 2010 m. 
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Apie dukart gimusią ir šešis kartus pavadinimą keitusią įmonę / Lionginas Turauskas. – Iliustr. // Diena. – 1996, rugpjūčio 3, 10, p.8.
2. Koks bus K. Poželos v. fabrikas : [fabriko projektas] // Mokslas ir technika. – 1967, nr. 10, p. 59.
3. AB „Kraft Foods Lietuva“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kraftfoodscompany.com/About/baltic/pages/lithuania.aspx. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 4 d.
4. Nesibaigia įkurtuvių rūpesčiai : [apie K. Poželos konditerijos fabriką persikėlusį į Pramonės pr. 18] / J. Klimašauskas // Kauno tiesa. – 1969, kovo 13, p.[6].
5. Po rekonstrukcijos / Z. Kančius // Kauno tiesa. – 1957, spalio 26, p. 3.
Pramoninis saldainis „Kraft Foods Lietuva“ tęsia pažangias architektūrines pratybas : [apie modernų gamybinį kompleksą (archit. L. Kazakevičiūtė, A. Kančas ir G. Kančaitė)] / Almantas Bružas. – Iliustr. // Statybų pilotas. – 2002, nr. 1, p. 7, 10.
6. Rekonstruojama „Ramunė“ / K. Raseinis // Tarybų Lietuva. – 1948, rugpjūčio 21, p. 3.

1941 03 26 įkurta „Kelių įmonė“,

vėliau „Kelių – tiltų eksploatacijos trestas“ perėmė ir tęsė garbingas senojo mūsų miesto grindikų, tarpukario laikinosios sostinės asfaltuotojų tradicijas. 2005 m. įmonė privatizuota, pradėta jos modernizacija. UAB „Kauno keliai“ (R. Kalantos g. 85) yra pagrindinė gatvių tiesimo, priežiūros ir remonto vykdytoja Kauno apskrityje.

  • [Nuo senųjų Kauno grindinių… – Kaunas: Kauno keliai, 2011. – 1 vaizdo diskas (DVD video). – Virš. nuotrauka]
  • „Kauno kelių“ parodoje Ryšių istorijos muziejuje. 2011 05 13
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. AB „Kauno keliai“. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2001, nr. 1, p. 45.
Ekonominių užduočių vykdymas : [apžvalginis straipsnis apie Kelių ir tiltų eksploatacijos tresto darbą] / J. Svideravičius // Kauno tiesa. – 1982, balandžio 7, p. 4.
2. Kauno keliai : [įmonės charakteristika]. – Iliustr. // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – Kaunas, 1999, p. 716.
3. „Kauno keliai“ tikisi geresnių dienų: [AB „Kauno keliai“ istorija ir dabartinė veikla“] // Mokslas ir technika. – 2000, nr. 10, p. 44–45.
4. Kauno valstybinė įmonė „Kauno keliai“ // Lietuvos įmonės ir organizacijos: žinynas. – Vilnius, 1991. – P. 32.
5. Kelininkai rūpinasi gatvių ir tiltų remontu / Rita Šemelytė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, kovo 19, p. 5.
6. Nuo senųjų Kauno grindinių..: [vaizdo įrašas – UAB „Kauno keliai“ istorija]. – Kaunas: Kauno keliai, 2011. – 1 vaizdo diskas (DVD video).
7. UAB „Kauno keliai“. Preiga per internetą. URL: Kaunokeliai. – Žiūrėta 2011 m. gegužės 6 d.

1941 06 14–18 vyko pirmieji masiniai trėmimai.

Iš Lietuvos buvo išvežta apie 18 000 žmonių – tarp jų iš Kauno apskrities ir Kauno miesto apie 3800.

  • Šančių rampa. Iš čia suformuoti tremtinių ešelonai buvo siunčiami į Sibirą Fotogr. Vladas Žirgulis 
    [Septynios nerimo ir baimės naktys / Jonas Bačiulis // Diena. – 1995, birželio 10, p. 11.]
  • Tremties pradžios vieta. Autoriaus schema
    [Juodasis šeštadienis / Julius Čepėnas // Tremtinys. – 1996, birželis, p. 6.]
  • Kryžius tremties atminimui pastatytas prie geležinkelio stoties ant kalno (E. Fryko g.; planuota statyti koplyčią), šalia aut. Pijus Krušinskas. 1991 m. 
    [Iš LPKTS Rezistencijos ir tremties muziejaus fondų]
  • Koplytstulpis, pastatytas Dainų slėnyje 1991 06 14, minint gedulo ir vilties dieną (aut. Pijus Krušinskas)
    [Iš LPKTS Rezistencijos ir tremties muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Genocidas : Dokumentų apžvalga. Represijų mechanizmas 1940–1941 metais; Genocido aukų vardynas ir priedai // Lietuvos gyventojų genocidas = Genocide of Lithuanian people. – Vilnius, 1992. – [ T] 1 (1999), p. XIV–XLVIII, 1–973. – Bibliogr.: 972–973.
2. Genocido pradžia: Pirmasis didysis lietuvių trėmimas. – Iliustr. // Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998) / Sudarė Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 40–44.
3. Lietuviai prie Laptevų jūros : [atsiminimai apie pirmuosius trėmimus] // Amžino įšalo žemėje / Dalia Grinkevičiūtė. – Vilnius, 1989. – P. 20–21.
4. Trėmimas; Ištremtųjų skaičius. – Lent. // Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, 1945–1953 metais / Eugenijus Grunskis. – Vilnius, 1996. – P. 31–53, 188–192.
5. Tremtinių vagonai; Švietimo darbuotojų likimai 1941 metais. – Lent. // Lietuvos archyvai. – Vilnius, 1990. – [Kn.] 2, p. 49–99.
6. 1941 m. birželio 14–18 d. trėmimai. – Bibliogr. išnašose // Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui = Terror and crimes against Humanity : pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Arvydas Anušauskas. – Vilnius, 2006. – P. 29–36.
7. [1941 06 14–17 d ištremti į Sibirą Kauno žydai-inteligentai] // Lietuvos žydų kelias / Solomonas Atamukas. – Vilnius, 1998. – P. 224.

antroji-vokieciu-okupacija
KITAS LAIKOTARPIS
1941–1944 m.
Vokiečių okupacija

1941 m. birželio sukilimas trumpam atgaivino nepriklausomybės viltis, bet jas greitai išsklaidė vokiečių okupacinis režimas. Holokausto metais buvo beveik sunaikinta Kauno žydų bendruomenė. Miestas tapo antinacinės rezistencijos židiniu, čia 1943 m. buvo įkurtas ir veikė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.

Žiūrėti daugiau
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: