x
Am 2.01.1919 zog sich die Provisorische Regierung Litauens aus Vilnius nach Kaunas zurück.

Aus dem besetzten Vilnius siedelte auch das politische, wirtschaftliche und kulturelle Leben über. Kaunas wurde zu der provisorischen Hauptstadt Litauens.

  • Anzeige im Regierungsblatt vom 2.01.1919 über die Übergabe der Macht in Vilnius an die Kriegskommandantur und die Übersiedlung der Ministerien nach Kaunas
    [Laikinosios Vyriausybės žinios…, p. 2.]
  • Das feierliche Eidablegen durch die Garnison von Kaunas auf die provisorische Verfassung am 12. Mai 1919
    [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Am 6.04.1919 hat der erste Präsident der Republik Litauen Antanas Smetona seinen Eid auf die Verfassung in der Bank (heute K. Donelaičio Str. 68/Maironio Str. 27) geschworen.
    [Lietuvos albumas. – Kaunas, 1921. – P. 3.]
  • Bis zum August 1919 war die Präsidentschaft unter der Adresse Laisvės Allee 6 tätig
    [Savivaldybė. – 1933, nr 8, p. 37.]

Literaturverzeichnis:

1. Antanas Smetona : jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla / Aleksandras Merkelis. – New York (N.Y.) : Amerikos liet. taut. s-ga, 1964. – P. 224–225.
2. „Ankstų 1919 m. Sausio 2 d. rytą Lietuvos Vyriausybė paskutiniu iš Vilniaus išvykstančiu vokiečių kariniu traukiniu pasitraukė iš sostinės…“ // Jonas Vileišis / Jonas Aničas. – Vilnius, 1995. – P. 253–255.
3. Iškilminga Lietuvos Valstybės Prezidento ir L. Val. Tarybos narių priesaikai ir pasižadėjimas // Lietuva. – 1919, bal. 8, p. 1–2. – Prieiga per intenetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65015. – Žiūrėta 2016 m. birželio 29 d.
4. Kad liktų istorijai: Birutės Grigaitytės-Novickienės atsiminimai // Varpas. – 1990, Nr. 25, p. 84.
5. Lietuvos nelaimė, tapusi Kauno laime: laikinosios sostinės fenomenas / Vilma Akmenytė-Ruzgienė. – Iliustr.. – Taip pat vartojama antr.: Vizijos ir realybė. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 36–43.
6. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus pranešimas apie Ministrų Tarybos posėdį, kuriame nutarta visą valdžią Vilniuje perduoti Vilniaus karo komendantūrai, Laikinosios Vyraiusybės įgaliotiniu paskirti Mykolą Biržišką, o visas įstaigas laikinai perkelti į Kauną : [spalvota dokumento reprodukcija] // Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose. – Vilnius, 2009. – P. 189.
7. Paskelbimas // Laikinosios Vyriausybės žinios. – 1919, sausio 16, Nr. 2/3, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25239&biRecordId=3536. – Žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 21 d.
8. Pirmosios Lietuvos vyriausybės / A. Augus // Valstiečių laikraštis. – 1989, sausio 19, p. 3.
9. Vyriausybė, išgelbėjusi Lietuvos nepriklausomybę. – Iliustr. // Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940) / [sudarytojas Ričardas Čepas]. – Vilnius, 1997. – P. 78–85.

Am 12.01.1919 wurde auf Initiative von Dr. Rokas Šliūpas und anderen Medizinern die Genossenschaft des Roten Kreuzes in Kaunas gegründet

(vor dem Ersten Weltkrieg gab es eine Unterabteilung des russischen Roten Kreuzes), die Krankenhäuser in den Klöstern und Gutshäusern sowie Schulen für barmherzige Schwestern einrichtete.

  • Der Vorstand des Roten Kreuzes von Litauen 1923
    [Aus den Sammlungen des Museums für die Geschichte der Medizin und Pharmazie in Litauen]
  • Krankenschwester Ona Čebelytė-Jankauskienė, ausgezeichnet mit der Florence-Nightingale-Medaille, 1927 in Kaunas. 1929
    [Aus dem Album des Sohnes J. Jankauskas]

Literaturverzeichnis:

1. Amžių sandūroje; Pirmieji žingsniai; Parama karo aukoms <…> // Ištakos ir intakai: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos istorijos bruožai / Algimantas Jazdauskas. – Vilnius, 1998. – P. 3–15.
2. Ką simbolizuoja Raudonasis Kryžius? / Marijana Jasaitienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, liepos 1, p. 11.
3. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dešimtmetis. 1919–1929. – Kaunas, 1930. – 24 p.: iliustr.
4. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 1919–1944 m. / Marija Gražina Stanionytė-Zujienė. – Kaunas, 2010. – 543: portr., iliustr. – Bibliogr. išnašose
5. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ligoninė 1918–1940. – Iliustr. // Kaunas: Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė / Skirmantas Juozas Paukštys. – Kaunas, 2006. – P. 31–32.
6. Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo kilmė ir istorija: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.redcross.lt/istorija.html. – Žiūrėta 2008 m. liepos 28 d.

Am 15.01.1919 wurde in Kaunas (Donelaičio Str. 13) die Kriegsschule gegründet, die die Jungoffiziere für die litauische Armee ausgebildet hat.

Am 6.12.1922 wurde die Kriegsschule aus dem Stadtzentrum nach Hoch-Panemunė umgesiedelt, wo sie bis Mitte September 1940 tätig war. Im Jahre 1929 wurde sie in die Kriegsschule des Ersten Präsidenten Litauens umbenannt.

  • Gebäude der Kriegsschule und der Kurse für höhere Offiziere in Hoch-Panemunė
    [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Präsident der Republik Antanas Smetona verleiht den Kadetten den ersten Offiziersgrad
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 166]

Literaturverzeichnis:

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija : nuo pirmųjų Lietuvos karo mokyklų iki šiuolaikinės Karo akademijos, XVIII–XXI. – Vilnius, 2007. – [36] p. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/bukletas_2007.pdf. – Žiūrėta 2009 m. sausio 23 d.
2. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918–1940 m. // Krašto apsauga : Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Vida Urbonaitė. – 2002 (2003), p. 253–256.
3. Karininkų rengimo pradžia : Karo mokykla // Lietuvos kariuomenė, 1918-1920 / Vytautas Lesčius. – Vilnius, 1998. – P. 162–168.
4. Karo mokykla ; Aspirantų tarnyba / Feliksas Žigaras. – Aut. nurodomas turinyje // Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.) : monografija . – Vilnius, 2007. – P. 18–100.
5. Karo mokykla Auštojoje Panemunėje / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2007. – D. 3 : Lietuvos kariuomenė ir karininkai Aukštojoje Panemunėje 1919–1940 metais, p. 6–7.
6. Karo mokykla. – Karininkų rengimo pradžia (1919–1920) // Lietuvos archyvai : straipsnių rinkinys. – [t.] 12 (1999) : Apie Lietuvos kariuomenę, p. 7–11.
7. Karo mokykla. – Valdžios žinios // Lietuva. – 1919, sausio 15, p. [2]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65216. – Žiūrėta 2009 m. sausio 23 d.
8. Karo mokykla // Vyriausybės žinios. – 1919, nr. 2/3, p. 12. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25239. – Žiūrėta 2009 m. sauisio 23 d.

Am 10.02.1919 wurde das private polnische Gymnasium gegründet.

1929 erhielt es den Namen von Adomas Mickevičius, 1940 schloss die sowjetische Regierung das Gymnasium zu. Zugleich gab es auch das 3. staatliche Gymnasium von Kaunas, wo es in polnisch unterrichtet wurde. Seit 1931 wurde das Gymnasium allmählich litauisch, polnische Sprache wurde nur als Fach unterrichtet.

  • Die Skizze des polnischen Gymnasiums (Architekt E. Frykas)
    [Dzień Kowieński. – 1928, 30 lipca, p. 2.]
  • Pädagogen des polnischen Gymnasiums von Kaunas. 1930
    [Polacy w niepodległym państwie Litewskim… – Įklija knygos gale.]
  • Das Gebäude des polnischen Gymnasiums von Kaunas (Miško Str. 1, gebaut 1930–1931)
    [Polacy w niepodległym państwie Litewskim… – Įklija knygos gale.]
  • Lehrer des polnischen Adomas Mickevičius Gymnasiums
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 241.]
  • Abiturienten des polnischen Adomas Mickevičius Gymnasiums. 1938
    [Magazyn Wileński. – 1996, nr. 4, p. 29.]
  • Die von den Schülern aufbewahrte Fahne des Adomas Mickevičius Gymnasiums
    [Magazyn Wileński. – 1996, nr. 4, p. 26.]

Literaturverzeichnis:

1. Działalność kulturalna Gimnazjum Polskiego im. A. Mickiewicza // Polskie życie kulturalne w Republice Litewskiej 1919–1940 / Mieczyslaw Jackiewicz. – Olsztyn, 1997. – P. 225–227.
2. Dziesięciolecie Gimnazium Polskiego w Kownie. – Iliustr. // Dzień Kowieński. – 1929, 9 lutego, p. 1.
3. Jak wygląda nowy gmach Gimnazijum Polskiego w Kownie // Dzień Kowieński. – 1929, 14 sierpnia, p. 183.
4. Kauno lenkų gimnazija. – Iliustr. // Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918–1940 m. / Algimantas Astikas. – Vilnius, 1993. – P. 164.
5. Lietuvos lenkų mokykla // Tautinių mažumų mokykla 1918–1940 metais [Mašinraštis] : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija. – 2000. – P. 10–12. – Disertacijos santrauka.
6. Lietuvos vyriausybės požiūris į lenkų tautinės mažumos mokyklas lietuvoje 1919–1940 m. Benedikatas Šetkus // Lietuvos rytai : straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1993. – P. 207–227.
7. Polacy w Kownie są / Pawel Kobak. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 1999, 2 grudnia, p. 5.
8. Ostatnia polska matura / Brunon Doweyko. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 1996, nr. 11, p. 28–31.
9. Ułamki pamięci / Krystina marczyk. – Iliustr. // Magazyn Wileńsi. – 1996, nr. 4. P. 26–31.
10. Uroczystość poświęcenia kamiena węgielnego pod budowę gmachu Gimnazijum Polskiego w Kownie // Dzień Kowieński. – 1928, 30 lipca, p. 2.
11. Wrost aktywności Polaków na przełomie 1918 i 1919 roku // Polacy w niepodległym państwie Litewskim 1918–1940 / Krzysztof Buchowski. – Białystok, 1999. – P. 56–63.
12. Z dziejow 5-letniego Gimnazijum Polskiegow Kownie / C. S. // Dzień Kowieński. – 1924, 10 lutego, p. 1.

Der 12.03.1919 zählt als Geburtstag der litauischen Luftstreitkräfte.

Die Luftfahrtbatterie, die sich vom Kriegsbataillon gelöst hatte, wurde zur Luftfahrttruppe. Am selben Tag wurde auch die Kriegsluftfahrtschule gegründet, die bis zum 17.12.1919 funktionierte und dann am 1.01.1932 wiedereröffnet wurde. 1920 wurde die Luftfahrttruppe in den Luftfahrtkorps umbenannt. 1920–1921 hieß die Struktur Luftflotte, von 1921 bis 1932 – Luftfahrt, von 1933 bis 1940 – Kriegsluftfahrt. Am 1.05.1927 wurde in Kaunas der Aeroklub Litauens gegründet, dessen Tätigkeit, wie auch die der Schule, 1940 eingestellt wurde.

  • Das Gebäude der Ersten Luftfahrtschule in Aleksotas. 1919–1920
    [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die künftigen Piloten im Schulraum der Luftfahrtschule
    [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Aviacijos gimtadienis ; Karo aviacijos mokykla // Lietuvos karo aviacija (1919–1940) : monografija / Algimantas Liekis. – Vilnius, 1999. – P. 108–109; 139–140.
2. Bendroji Lietuvos karo aviacijos charakteristika // Tėvynės sargyboje / Juozas Vaičeliūnas. – Sedbury, Ontario, 1955. – P. 105–110.
3. Civilinė lakūnų bei sklandymo (Karo aviacijos) mokykla // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 43.
4. Karo aviacija 1919–1940 m. – Iliustr. // Padangės sargyboje : Lietuvos karinių oro pajėgų dešimtmečiui / Algirdas Gamziukas. – Kaunas, 2003. – P. 9–18.
5. Karo aviacija 1919–1940 m. / Algirdas Gamziukas. – Iliustr. // Padangių vyčiai. – Kaunas, 2008. – P. 9–11.
6. Lietuvos aviacijos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.plienosparnai.lt/news.php. – Žiūrėta 2009 m. sausio 22 d.
7. Lietuvos karo aviacijos kronika (iki 1940 m.). – Iliustr. // Krašto apsauga : Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Vida Urbonaitė. – 2002 (2003), p. 260–263.
8. Lietuvos karo aviacijos lakūnų ir žvalgų rengimas 1919–1932 m. / Estela Gruzdienė. – Iliustr. – Santr. angl., pranc. – Bibliogr. išnašose // Karo archyvas. – [T.] 19 (2004), p. 150–178.

Im April 1919 wurde das erste Lichtspielhaus „Palas“ nach der Wiederherstellung der Unabhängigkeit gegründet, welches bis 1931 funktionierte (Laisvės Allee 82).

1925 wurde im speziell für diesen Zweck gebauten Haus (nach dem Entwurf von J. Saleniekas) das Lichtspielhaus „Odeon“ mit 500 Plätzen eröffnet (Laisvės Allee 87a). Später wechselte es mehrmals seinen Namen: nach der Rekonstruktion von 1935 hieß es „Glorija“, in der Sowjetzeit – „Baltija“, noch später „Pionierius“.

  • Im ehemaligen Haus der Handelsfrau L. Vitkind-Rabinovič (Architekt N. Andrejev) befand sich das Lichtspielhaus „Palas“. Anfang des 20. Jhs.
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von V. Balčiūnienė]
  • Das Gebäude des ehemaligen Lichtspielhauses „Palas“ (heute SEB Bank). 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Werbung von „Odeon“
    [Dienos naujienos. – 1932, lapkričio 7, Nr. 254, p. 3.]
  • Das Gebäude des ehemaligen Lichtspielhauses „Odeon“. Heute befindet sich hier das staatliche Puppentheater von Kaunas. 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. „Domei. Šiomis dien. Kaune, Laisvės Alėjoje Nr. 58, atidaromas pirmas Lietuvoje kinematografas „Palas-teatras“… // Lietuva. – 1919, balandžio 18 (nr. 82), p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65028. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
2. Namas su A. Perkausko cukraine. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 97–98.
3. Naujas kino teatras „Odeon“ // Lietuvos žinios. –1925, gruod. 30 (nr. 295), p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68361. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
4. Polzunovų-Rumšiškių namas (Laisvės al. 89). – Nuotr., brėž. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 123–124.
5. Prancūzų išradimas Kauną pasiekė po dešimties metų : kino teatrai Europos provincijos gyventojams atvėrė langą į naujos meno rūšies paslaptis / Iveta Skliutaitė. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 2003, rugs. 13, p. 9.
6. Tarpukario Kauno kino teatrai. – Prieiga per internetą. URL: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_easygallery&act=categories&cid=74&Itemid=92&limit=21&limitstart=0. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.

18.05.1919 Anfang der litauischen sportlichen Entwicklung – erfolgt die Gründung des Sportverbandes Litauens.

1920 wurde der Verband für Körperkultur gegründet, 1921: der Sportclub von Kaunas, 1922: Sportliga Litauens, am 25.05.1924: das nationale Olympische Kommittee. Am 10.10.1934wurde Palast der Körperkultur (Architekt V. Landsbergis-Žemkalnis) gebaut und Höhere Kurse für Körperkultur eingeführt. Am 17.–31.07.1938 fanden in Kaunas die ersten nationalen olympischen Spiele statt, an denen ca. 2000 Sportler teilnahmen.
Am 9.05.2015 wurde das Gedenkstein für die litauische sportliche Bewegung im Vytautas-Park enthüllt.

  • Der Sportpalast von Kaunas in den 40er Jahren
    [Aus der Sammlung der Basketballspielerin Zita Dugnaitė-Rotomskienė]
  • Das Stadion von Kaunas. Zwischenkriegszeit
    [Aus dem Archiv von J. Palys]
  • Die ersten Studenten der Höheren Kursen für Körperkultur. 1934
    Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai : monografija / Stanislovas Stonkus. – Kaunas, 2007. – P. 56.]
  • Die nationalen olympischen Spiele in Kaunas. 1938
    [Fotografavau Lietuvą: Vytauto Augustino 1936–1947 metų fotografijos. – Vilnius, 1997. – P. 66.]

Literaturverzeichnis:

1. Atidaryti Kūno kultūros rūmai ir Aukštieji kūno kultūros kursai // Trimitas. – 1934, nr. 42, p. 832; Lietuvos aidas. – 1934, spalio 11, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89174. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 9 d.
2. Fizinis auklėjimas / Karolis Dineika // Lietuva. 1918–1938. – Kaunas, 1990. – P. 305–308.
4. Kūno kultūra ir sportas Lietuvos respublikoje (1918–1940 m.) / Jonas Liubkevičius. – Iliustr. – Bibliogr. (112 pavad.) str. gale // Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija. – Vilnius, 1996. – P. 45–92.
4. Kūno kultūros rūmai (Sporto g. 6) / J. Kančienė. – Iliustr., planai // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 285–287.
5. Kūno kultūros rūmai. – Bibliogr. išnašose // Kauno visuomeninių pastatų statyba XX a. ketvirtajame dešimtmetyje: kursinis darbas / VDU humanitarinio fak. III k. istorijos specialybės stud. Mindaugas Balkus; Tikrino doc. dr. J. Vaičenonis. – Kaunas, 2009. – P. 16–19.
6. Lietuvos atletų kelias į olimpines žaidynes. – Iliustr. // Olimpinis sportas olimpijos ir olimpinės žaidynės / Stanislovas Stonkus. – Kaunas, 2000. – P. 134–140.
7. Lietuvos sporto pradžia 1919 m. : atidengtas atminimo akmuo Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietoje / Pranas Majauskas, Dovydas Jokubauskis. – Iliustr. // Statyba. – 2015, geg. 20, p. 8.
8. Olimpinių žaidynių reikšmė / Algirdas Klimkevičius. – Iliustr. // Lietuvos olimpinis krikštas. – Vilnius, [2004]. – P. 99–108.
9. [I Lietuvos tautinė olimpiada : penki straipsniai] // Nuo Lietuvos iki Lietuvos / Roma Grinbergienė. – Vilnius, 1995. – P. 5–13.
10. Priešaušris; Olimpinės idėjos ir jų užuomazga Lietuvoje; Organizuoto sporto sąjūdžio pradžia; Lietuva pirmojo olimpinio starto išvakarėse; Pirmasis olimpinio sporto etapas, 1918–1940. – Iliustr. // Olimpinė Lietuva 1918–2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai / Artūras Poviliūnas. – Vilnius, 2010. – P. 24–119.
11. Svarbiausieji Lietuvos sporto įvykiai; Lietuvos sporto vadovaujančios organizacijos; Leidinyje minimi sporto klubai ir organizacijos : [1919–1940 m.]. – Iliustr. // Lietuvos sporto žinynas / Sudarė Algimantas Bertašius. – T. 1 (1999), p. 10–26.
12. Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904–1958) : Kūno kultūra, sportas: istorija, teorija, filosofija, praktika : [monografija] / Stanislovas Stonkus. – Kaunas, 2003. – 175 p.: iliustr.

Am 11.07.1919 haben die deutschen Truppen Kaunas verlassen, die nationalen Staatsorgane bekamen freie Hand.
  • Die deutsche Armee verlässt Kaunas. 1919
    [Vokiečiai 1919 m. išsikelia iš Kauno. – Iliustr. // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 147]
  • Ende der deutschen Okkupation
    [Pasaulio lietuvis. – 1939, nr. 4, p. 77.]

Literaturverzeichnis:

1. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas 2. Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
2. Naujųjų laikų Lietuvos istorija / Pranas Čepėnas. – Vilnius, 1992. – T. 2, p. 546.
3. Miestų ir apskričių karo komendantūros // Lietuvos kariuomenė 1918–1920 / Vytautas Lesčius. – Vilnius, 1998. – P. 115.

Am 15.07.1919 wurde auf Initiative von Tadas Ivanauskas die erste naturwissenschaftliche Institution gegründet: die Naturforschungsstation mit dem Museum (die Exponate reichen bis in die Jahre 1859–1861).

1948 zieht das Museum in das Gebäude in der Laisvės Allee 106 um. Am 16.12.1970 wird dem Museum der Name seines Gründers verliehen.

  • 1948–1975 war in diesem Gebäude das zoologische Museum untergebracht.
    [Музеи литовской СССР / Ю. Касперавичюс. – Вильнюс, 1973. – P. 127.]
  • Das zoologische Museum von Tadas Ivanauskas (Architekt A. Keturka). 2004
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Gamtos tyrimo stotis // Lietuviškoji enciklopedija. – Kaunas, 1940. – T. 8, p. 931.
2. Gamtos tyrimo stotis // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1955. – [T.] 6, p. 516.
3. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus. Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.zoomuziejus.lt/?id,33. – Žiūrėta 2009 m. sausio 13 d.
4 .Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus : 1919–1999 / Elena Gaidienė. – Vilnius, 1999. – 111 p., XVI iliustr.lap. : iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 98–102.
5. Kauno zoologijos muziejus // Aš apsisprendžiu / Tadas Ivanauskas. – Vilnius. – 1994. – P. 201–213.
6. Kauno zoologijos muziejus // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – [T]. 9, p. 628–629.
7. Nuo gamtos tyrimo stoties iki Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus (1919–2005) // Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus : istorija, apžvalga, tiriamieji darbai, paukščių žiedavimas / Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus. – [T.] 1 (2006). – P. 7–14.
8. Zoologijos muziejus / Selemonas Paltanavičius // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 138–139.

Am 15.08.1919 wurde im Volkstheater die litauische Nationaloper „Birutė“ von A. Sutkus und J. Tallat-Kelpša aufgeführt (Autoren M. Petrauskas, G. Landsbergis-Žemkalnis), am 31.12.1920 erklang im professionellem Theater der Genossenschaft der Kunstdarsteller Litauens die „Traviata“ von Verdi.
  • Teilnehmer der Aufführung der Oper „Birutė“. Kaunas, 1925
    [Mikas Petrauskas : straipsniai : laiškai : amžininkų atsiminimai… – Įklija tarp p. 192–193.]
  • Szene aus der „Traviata“ von G. Verdi, 1920
    [Aus den Fonds des Musikmuseums von M. und K. Petrauskas]

Literaturverzeichnis:

1. Apie „Birutę“ / V. Landsbergis // Mikas Petrauskas : straipsniai : laiškai : amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1976. – P. 252–265.
2. „Birutė“ / [parašas] Mormorando. – Recenzija // Lietuva. – 1919, rugpjūčio 21. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_65174_3 . – Žiūrėta 2009 m. vasario 27 d.
3. Dėl pirmųjų pavasario gėlių : (pirmoji lietuvių opera) / [parašas] Logos // Laisvė. – 1921, sausio 23.
4. Dvi mūzos po vienu stogu / T. Vaičiūnienė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1990, nr. 12, p. 12–14.
5. Opera „Traviata“ / O. Pleirytė-Puidienė // Laisvė. – 1921, sausio 9.
6. Tautos teatras. – Lent. // Lietuvių teatras 1918–1929. – Vilnius, 1981. – P. 310.
7. „Traviata“ lietuvių scenoje / Paparonis // Laisvė. – 1921, sausio 15, 16, 18.

Am 08.09.1919 haben Litauen und Lettland diplomatische Beziehungen aufgenommen und gegenseitige Vertretungen eröffnet.

1921 siedelte sich die lettische Botschaft unter der Adresse Laisvės Allee 25 an. Am 17.03.1923 gründeten Prof. E. Volter und J. Tumas-Vaižgantas die litauisch-lettische Vereiningungsgenossenschaft, die zusammen mit der Botschaft das Haus unter der Adresse Vytauto Pr. 59 mietete und eine der größten Genossenschaften in der Stadt war.2003 wurde an dieser Stelle eine Erinnerungstafel angebracht.

  • Rechts sieht man die Botschaft Lettlands (nicht erhaltengeblieben). 80-er Jahre des 20. Jhs.
    Foto [Aus der Privatsammlung von J. Palys]
  • Erinnerungstafel an der Stelle der ehemaligen Botschaft Lettlands. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Išvados / Zenonas Butkus // Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929. – Vilnius, 1993. – P. 142–147.
2. Latvijos diplomatinis korpusas tarpukario Kaune / Asta Petraitytė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Acta Baltica. – 2005, p. 145–161.
3. Lietuvių-latvių vienybės draugijos įstatai. – Kaunas, 1936. – 16 p.
4. Rytinės naujienos: Lietuvių-latvių vienybės pobūvis // Lietuvos aidas. – 1938, sausio 27 (Nr. 40), p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73855. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 4 d.
5. Lietuvos–Latvijos susiartinimo veikla 1918–1940 m. – Prieiga per internetą. URL: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=168. – Žiūrėta 2009 m. birželio 8 d.

Am 15.12.1919 wurde das Kriegsmuseum auf der Manege des 111. Infanterieregiments vom Don der zaristischen Armee gegründet.

Am 16.02.1921 wurde das Museum eröffnet. Zurgleichen Zeit wurde auch der Museumsgarten angelegt. 1930 wurde der Grundstein des neuen Gebäudes gesegnet (Architekt V. Dubeneckis, Ingenieur K. Reisonas und K. Kriščiukaitis), das Museum erhielt den Namen von Vytautas dem Großen. Am 16.02.1936 wurde der neue Teil des Gebäudes in Betrieb genommen, dort fand das Kriegs- und Kulturmuseum seinen Platz. Am 25.07.1940verlor das Museum den Namen von Vytautas dem Großen. 1944–1956 hieß es kriegsgeschichtliches Museum; 1956–1990 – staatliches Geschichtsmuseum. Am 29.01.1990 wurde dem Museum der Name von Vytautas dem Großen zurrückgegeben.

  • Das Kriegsmuseum. 1928
    [Aus der Privatsammlung von V. Balčiūnienė]
  • Das Kriegsmuseum von Vytautas dem Großen (heute K. Donelaičio Str. 64). Um 1939
    [Karys. – 1939, Nr. 55, p. 4.]
  • Bücherträger („Knygnešys“) (Bildhauer Juozas Zikaras, 1928) – die Figur symbolisiert die für Litauer schwere Zeit von 1864 bis 1904, als Bücher illegal aus Ostpreußen herbeigeschafft wurden, nachdem der Zar den Buchdruck in lateinischen Buchstaben verboten hatte. 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Gesamtanblick des Museumsgartens. 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno miestas: Donelaičio g. 64. Karo muziejaus sodelis / Jonas Varnauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 45–60.
2. Karo muziejaus vaidmuo kuriant švenčių tradicijas Kaune 1921–1930 m. / Aušra Jurevičiūtė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 169–202.
3. Ketvirtas maršrutas (Šiauliai–Kaunas) // Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 4, p. 151–159.
4. Laikas ir simboliai: Vienybės aikštės ir Karo muziejaus sodelio architektūrinė raida. – Iliustr. / Jolita Kančienė // Kauno tiesa. – 1992, Nr. 21, sausio 31, p. 4.
5. Nacionalinė tapatybė: Vytauto Didžiojo muziejus / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 72–91.
6. Šimtas knygnešių : knygnešių sienelės vardai / Lietuvos knygnešio draugija ; [sudarytojai: Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė-Narkevičienė]. – Vilnius, 1998. – 133 p. : portr. – Antr. p. viršuje. – Bibliogr. str. gale. – R-klės: p. 121–133.
7. Tikrasis modernizmas = True modernism : Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų / Lina Preišegalavičienė ; [vertėjas Armandas Rumšas]. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016 (Kaunas : Kopa). – 79, [1] p. : iliustr., faks. ; 24 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Bibliogr.: p. 73.
8. Vytauto Didžiojo karo muziejui – 80 / Vilija Sapjanskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 387–390.
9. Vytauto Didžiojo karo muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/Kaunas/karo_muziejus.htm. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.
10. Vytauto Didžiojo karo muziejus = Millitary Museum of Vytautas the Great: 1921–2001 / [sudarytojai Aušra Jurevičiūtė ir Rimas Banaitis; vertė Jūratė Vaičenonienė]. – Kaunas, 2001. – 26, [2] p.: iliustr.; 21 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.
11. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais: almanachas / redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis… [et al.]. – Kaunas, (2007). – 227, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. išnašose.
12. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2007 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus ; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis … [et al.]. – Kaunas [i.e. Vilnius], 2008. – 209, [1] p. : iliustr., faks., portr.

Am 20.12.1919 wurde in Kaunas, im Gebäude des Sejms (Gimnazijos Str. 3), die zentrale Staatsbibliothek gegründet (heute die Nationalbibliothek Litauens von Martynas Mažvydas).

Zum ersten Direktor der Bibliothek wurde E. Volter ernannt. Der Name der Bibliothek wurde mehrmals geändert – die zentrale staatliche Buchhandlung (1920), die zentrale Bibliothek Litauens (1936–1940 – Laisvės Allee; 1940–1944 – Miško Str.), die staatliche Bibliothek der Litauischen SSR (1951). Am 3.12.1944 siedelte die Bibliothek in das ehemalige Gebäude der IHK über (K. Donelaičio Str. 8). 1963 bezog die Bibliothek ein neues Haus in Vilnius und überließ einen Teil der Bücher der öffentlichen Bibliothek der Stadt Kaunas (heute die öffentliche Bibliothek des Bezirks Kaunas), mit der sie die Räume bis zum 1.10.1950 teilte.

  • Bibliograph und Kulturologe E. Volter. Zwischenkriegszeit
    [2009 metų kalendorius / Lietuvos nacionalinė martyno Mažvydo biblioteka. – Kaunas, 2008]
  • Mitarbeiter der Bibliothek in Kaunas Juozas Rimantas und Vytautas Steponaitis. 1947
    [2009 metų kalendorius…<…>]
  • Bibliothek der Republik. 60-er Jahre des 20. Jhs.
    [Aus dem Privatarchiv von J. Palys]
  • Während der Hitlerokkupation wurden in diesen Gebäuden ein Teil der Bücher aus der Zentralbibliothek gelagert. 50-er Jahre des 20. Jhs.
    [2009 metų kalendorius… <…>]

Literaturverzeichnis:

1. Centrinei valstybės bibliotekai 20 metų / J. Rimantas // Bibliografijos žinios. – 1939, nr. 8, p. 250–254. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6937. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.
2. Centrinei valstybinei bibliotekai naujuose rūmuose įsikuriant // Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų žinios. – 2000, birželio 16, p. 6.
3. Centrinis valstybės knygynas. – Parašas: Br. // Lietuva. – 1920, vasario 27, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64993. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 4 d.
4. Lietuvos centrinė biblioteka 1940–1941 metais / V. Vilnonytė. – Bibliogr. išnašose // Tarp knygų. – 1993, nr. 1, p. 10–13; nr. 2, p. 17–19; nr. 3, p. 11–13.
5. Lietuvos TSR valstybinė M. Mažvydo biblioteka 1940 06 15 – 1963 m. / V. Vilnonytė // Lietuvos TSR valstybinės Martyno Mažvydo bibliotekos 70-čiui skirta mokslinė konferencija: Pranešimų tezės. – Vilnius, 1989. – P. 4–5.
6. LNB istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lnb.lt/lnb/content/print.jsp?docLocator=10. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.
7. Mūsų bibliotekos klausimu / E. Volteris // Lietuva. – 1922, spalio 19, p. 1–2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64381. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.
8. Tautos atmintis : [Lietuvos nacionalinės bibliotekos Kauno laikotarpis (1919–1963 m.)] / Klemensas Sinkevičius. – Iliustr. – Bibliogr.: p. (42 pavad.) // Tarp knygų. – 1998, nr. 9, p. 1–5.
9. Valstybinių bibliotekų veikla: [centrinės valstybinės bibliotekos istorija ir veikla] // Trimitas. – 1940, nr. 4, p. 91. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39322. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.

1919 wurde die während der Herrschaft des zaristischen Russlands (1887–1990) gebaute Mühle und der Lagerkomplex zum Eigentum des unabhängigen Litauens.

1924 begann man mit dem Bau des Elevators von Kaunas auf Staatskosten, dessen Kapazität 4 200 Tonnen betrug. 1955 wurde der Elevator in den Betrieb des Kombifutters umorganisiert. 1963 entstand neben dem Betrieb ein neuer Elevator für die Mühlen von Kaunas und Umgebung. Die AG ,,Kauno grūdai“ (H. und O. Minkovskių Str. 63) wurde 1993gegründet.

  • Getreideelevator von Kaunas (Lietūkis).
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 454.]
  • Gebäude der AG „Kauno grūdai“. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Elevatoriai pradės veikti rugsėjo mėnesį // Lietuvos žinios. – 1924, liepos 27 (nr. 168), p. 5.
2. AB „Kauno grūdai“ : Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kauno-grudai.lt/index.php?s_id=18&lang=lt. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 14 d.
3. „Kauno grūdams – 75“ / Pranas Sasnauskas. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2000, liepos 4, p. 2.
4. Maisto pramonės įmonių architektūra // Pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 metais: istorinė raida, stilistinsi ypatumai, kultūrinė reikšmė : daktaro disertacija / Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2006. – P. 40–41. – Mašinraštis.
5. Mala jau 110 metų / Rasa Jagaitė. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, gruodžio 19, p. 3.
6. Malūnas – pagal caro potvarkį / Julius Lenčiauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 18, p. 7.
7. Verslas kaip per sviestą / Marius Malinauskas. – Iliustr. // Veidas. – 2003, nr. 52, p. 22–23.

1919 wurden die Vorstädte an die Stadt Kaunas angeschlossen: Vilijampolė, Žemieji Šančiai, ein Teil von Aleksotas und Žaliakalnis.

1919–1939 stieg die Fläche der Stadt von 1667 ha bis 3940 ha; die Einwohnerzahl wuchs 8,6 Mal. Später kamen entlegenere Vorstädte dazu: Aukštoji Panemunė mit der Heide von Basanavičus, ein Teil von Aleksotas (1931), Aukštieji Šančiai (1932) und die damaligen Randgebiete von Vilijampolė und Žaliakalnis. Im Mai 1933 kam der Vorort Vičiūnai dazu. 1931, nach dem Bau der Wasserstation von Kaunas in Kleboniškis, wurden die Siedlung Eiguliai II und 1969 das Dorf von Eiguliai eingemeindet.

  • Der Plan von Kaunas 1935
    [Kauno miesto planai … XIX planas]
  • Blick auf Vilijampolė. 30-er Jahre des 20 Jhs.
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kapitalizmo epocha. – Iliustr. // Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. – Vilnius, 1991. – P. 75.
2. Eiguliai // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 192.
3. Kauno miesto raidos ir planavimo apžvalga / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Kauno miesto planai [Kartografija]: XIX a. – XX a. I p. / sudarytojos Nijolė Ambraškienė, Vitalija Girčytė. – [Kaunas], 2007. – P. 19–23.
4. Kauno miesto plėtra ir modernizacija tarpukaryje (1920–1940): kursinis darbas / Justina Pivoraitė. – VU istorijos fakultetas; darbo vadovė dr. Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2009. – P. 5–8.
5. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 10.
6. Tiltas į miestą: 1919–2009. – Kaunas, 2009. – 47 p.
7. Vilijampolė ; Vilijampolės būta savarankiško miesto. – Iliustr. // Kauno istorija. / A. Pleskačiausko rankraščių rinkinys, albumas nr. 7 – [1980]. – P. 77; 80–81.
8. Urbanistinė raida // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 22–25.

1919 fing die Geschichte der Erste-Hilfe-Station in Kaunas an.

Am 29.09.1937 wurde das Zentrum der Ersten Hilfe des Roten Kreuzes eröffnet, welches 1940 an die Gesundheitsabteilung des damaligen Exekutivkomitees angeschlossen wurde und 1941 selbständig wurde. 1942 wurde die Station der Ersten Hilfe in der Kęstučio Straße gegründet, am 1.09.1974 zog sie in die M. Jankaus Straße um. Seit dem 1.01.1990 residiert die Station der Ersten Hilfe in einem neuen dreistöckigen Gebäude in Stadtviertel Dainava.

  • Anfang des 20. Jhs. wurden die Kranken mit speziellen Kutschen in die Krankenhäuser transportiert. Die erste Kutsche dieser Art kam schon 1909 nach Kaunas aus St. Petersburg und wurde dem Krankenhaus des Roten Kreuzes übergeben
    [Aus dem Archiv der Erste-Hilfe-Station]
  • Sanitärwagen an der Feuerwehr (Nemuno Str. 2), wo sich die Zentrale der Ersten Hilfe befand
    [Aus dem Archiv der Erste-Hilfe-Station]
  • Zentrale der Ersten Hilfe vom Roten Kreuz (Laisvės Allee 7) verfügte über 4 Autos zum Transportieren von Kranken
    [Aus dem Archiv der Erste-Hilfe-Station]
  • Erste-Hilfe-Station von Kaunas in der Kęstučio Str. 8
    [Aus dem Archiv der Erste-Hilfe-Station]
  • Erste-Hilfe-Station von Kaunas (M. Jankaus Str. 18)
    [Aus dem Archiv der Erste-Hilfe-Station]
  • Erste-Hilfe-Station von Kaunas (Pramonės Pr. 33). 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Automobilis su žaliu kryžiumi : alio! Greitoji pagalba / J. Kalokaitis // Lietuvos iadas. – 1939, liepos 23, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97889. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
2.Greitoji skuba jau 6 metų… / Marianos Jasaitienės ir Edmundo Katino fotofaktas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, gruodžio 2, p. 21.
3. „Greitosios“ šimtmetis: nuo karietos iki reanimobilio / Audra Visockaitė. – Iliustr. // Lietuvos sveikata. – 2003, sausio 16–22, p. 3.
4. Įstaigos, kurias tik nelaimėj kauniečiai atsimena / F. Žibėtis. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 1938, gruodžio 31, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82799. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
5. Kauno Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 598-600.
6. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties metraštis / Emilija Balsiūnienė, Inga Kupčiūnaitė. – Kaunas, [2008] : iliustr. – Rankraštis saugomas VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.
7. Kauno miesto valdyba dėl „Greitosios pagalbos“ // Rytas. – 1930, vasario 24, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122486. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
8. Raudonasis Kryžius Kaune atidarė Greitosios pagalbos centrą. – Kronika // Lietuvos žinios. – 1937, rugsėjo 30, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83708. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
9. VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis : su Jumis jau 90 metų. – Priega per internetą. URL: http://www.greitojipagalba.lt/index.htm. – Žiūrėta 2009 m. spalio 10 d.

1919 begann die Geschichte des Gymnasiums von Steponas Darius und Stasys Girėnas.

1920–1921 hieß es die 1. Mittelschule von Kaunas, am 1.09.1936 wurde es zum 4. Staatlichen Gymnasium von Kaunas. Ab 1944 war es wieder eine Mittelschule. Am 22.12.1998 wurden der Schule der Name von Steponas Darius und Stasys Girėnas, und am 1.09.2002 der Status eines Gymnasiums verliehen.

  • Nach dem Zweiten Weltkrieg wurde der Schule das Gebäude zugewiesen (Miško Str. 1, Architekt E. Frykas), in dem sich die Schule auch noch heute befindet. 40er Jahre des 20. Jhs
    Foto [Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 42.]
  • Die 4. Mittelschule von Kaunas vom Leninprospekt (heute Vytautas Prospekt) aus gesehen. Um 1980
    Foto von Pr. Juozapavičius [Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 88.]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla // Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. T. 2. – P. 347.
2. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 22–26.
3. Nauja gimnazija Kaune // Lietuvos aidas. – 1936, liepos 17, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66957. – Žiūrėta 2009 m. vasario 2 d.
4. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.darius-girenas.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 4 d.

1919 gründete J. Naujalis eine private Musikschule, die am 1.10.1920 verstaatlicht und am 1.04.1933 zum Konservatorium von Kaunas wurde.

1948 erhielt die Schule den Namen von Juozas Gruodis. In den Jahren 1948–1993 änderte sich der Status der Schule mehrmals. Seit dem 1.09.1993 ist es das Kaunasser Konservatorium von Juozas Gruodis.

  • Direktoren und Pädagogen der Musikschule um das Jahr 1930
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 227.]
  • Das Gebäude der Musikschule (Maironio Str. 3). 40er Jahre des 20. Jhs
    [Juozas Naujalis / Sudaryt. O. Narbutienė. – Vilnius, 1968. – Įklija tarp p. 128–129.]

Literaturverzeichnis:

1. Iš Valstybinės muzikos mokyklos istorijos / Juozas Naujalis // Lietuva. – 1923, birželio 28, p. 2. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63934. – Žiūrėta 2009 m. sausio 25 d.
2. Kauno valstybinė muzikos mokykla ir konservatorija 1920–1940 m. / Tamara Vainauskienė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Menotyra. – 2000, nr. 3, p. 29–36.
3. Konservatorija. – Iliustr. // Aukštasis mokslas Lietuvoje 1918–1940 metais: monografija / Česlovas Mančinskas. – Vilnius, 1996. – P. 112–120.
4. Lietuvių vokalo mokyklos pradžia / Tamara Vainauskienė. – Iliustr. – Nuorodos išnašose // Kultūros barai. – 1992, nr. 12, p. 61–64.
5. Lietuvos muzikos akademija: [Kauno muzikos mokykla; Kauno valstybinė konservatorija]. – Iliustr., portr. // Lietuvos mokslas. – 1994, [t.] 2, kn. 2–3, p. 99–101.
6. Kauno Juozo Gruodžio konservatorija. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.konservatorija.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2009 m. sausio 30 d.

1919 wurde die Schmalspureisenbahn zwischen Hoch-Panemunė und der Altstadt in Betrieb gesetzt, die von den Einwohnern der Stadt „Kukuschka“ genannt wurde.

Nachdem die im Ersten Weltkrieg von den Deutschen verlegte Schmalspur angepasst wurde, betrug die Gesamtlänge der Strecke 6,4 km. 1923 wurde ein Abstecher von 3,5 km zum Panemunė-Wald verlegt, der nur im Sommer in Betrieb war. Die Schmalspureisenbahn funktionierte bis zum 1.08.1935.

  • Der Zug an der Kirche der Hl. Kreuze (Karmeliten). 30-er Jahre des 20. Jhs.
    [Aus der Privatsammlung von G. Černiauskas]
  • Der Zug in der Altstadt. 30-er Jahre des 20. Jhs.
    [Aus dem Privatarchiv von A. Čiupkovas]

Literaturverzeichnis:

1. Kaunas atsisiveikino su siauruoju geležinkeliu. – Iliustr. // Lietuvos aidas. –1935, rugpjūčio 1, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67311. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.
2. Kauno traukinukas / V. Likevičius // Kauno tiesa. – 1967, rugpjūčio 13, p. 6
3. Nauja pramoga // Lietuva. –1923, birželio 13, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63836. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.
4. Lipk į „kukušką“, brauksim į Senamiestį / Jonas Palys. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, balandžio 25, p. 15.
5. „Nuo 1 rugpj. pradėta važinėti siauruoju gelžkeliu nuo Aleksoto tilto iki Panemunės tilto…“ // Vienybė. – 1919, nr. 31, p. 250. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=100330. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.
6. Šančių pradžių pradžia, raida, suklestėjimas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 33–34.

Am 15.01.1920 wurden in Kaunas die provisorischen Kurse für Offiziere gegründet, um das Niveau zwischen der militären und der allgemeinen Bildung der Offiziere auszugleichen. Am 13.04.1921 kamen die höheren Offizierskurse hinzu.

1931 wurde der Generalstab der Offizierskurse des Vytautas des Großen gegründet, der mit einer Hochschulinstitution für die Militärwissenschaften gleichgesetzt wurde. Am 1.04.1932fing das erste Schuljahr an. Am 10.12.1938 wurden die Kurse in die Kriegsschule des Vytautas des Großen umbenannt, die bis zum 30.09.1940 tätig war.

  • Präsident der Republik Antanas Smetona mit der Armeeführung zu Gast bei den höheren Kursen bei der Verabschiedung des zweiten Jahrgangs der technischen Abteilung. 1928
    [Kardas. – 1928, nr. 3, p. [1].]
  • Eröffnung der Kurse des Generalstabs
    [Kardas. – 1932, nr. 5, p. [1].]

Literaturverzeichnis:

1. Karininkų kursai / Feliksas Žigaras. – Aut. nurodomas turinyje // Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.) : monografija . – Vilnius, 2007. – P. 101–160.
2. Karininkų kursai. – Karininkų rengimo pradžia (1919–1920) / Dr. Vytautas Leščius // Lietuvos archyvai : straipsnių rinkinys. – [t.] 12 (1999) : Apie Lietuvos kariuomenę, p. 11–12.
3. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918–1940 m. // Krašto apsauga / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Vida Urbonaitė. – 2002 (2003), p. 253–256.
4. Karininkų rengimo pradžia : Karininkų kursai // Lietuvos kariuomenė, 1918–1920 / Vytautas Lesčius. – Vilnius, 1998. – P. 168–170.
5. Karo mokykla Auštojoje Panemunėje / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2007. – D. 3 : Lietuvos kariuomenė ir karininkai Aukštojoje Panemunėje 1919–1940 metais, p. 6–7.
6. Savosios aukštosios kariškos mokyklos įsteigimo proga / [parašas] Al. A. // Kardas. – 1932, nr. 5, p. 66–67.

Am 27.01.1920 wurden Höhere Kurse eingeführt. Auf deren Basis wurde am 16.02.1922 die Universität Litauens gegründet (Ecke A. Mickevičiaus Str. und K. Donelaičio Str.).

Mit dem Erlass vom 11.02.1929 wurde das Gebäude der staatlichen Druckerei an die Universität übergeben (K. Donelaičio Str. 20). 1930 wurde der Universität der Name Vytautas des Großen verliehen. Seit 1940 hieß sie Universität von Kaunas. Nach der Eröffnung der Universität in Vilnius und nach dem Umzug einiger Fakultäten dorthin wurde die Universität in Kaunas am 31.10.1950 reorganisiert – es entstanden das Politechnische Institut und das Medizinische Institut von Kaunas. Am 28.04.1989 wurde die Vytautas-Magnus-Universität wiedereröffnet.

  • Die Universität Litauens (heute das Internationale Studienzentrum der TU Kaunas). 1925
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Hauptgebäude (Branderburger Architekt Henrik Fischer; Umbau: Vytautas Landsbergis 1923–1925) der Vytautas-Magnus-Universität. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Alma Mater. Mūsų universitetas ir jo studentija / Redagavo A. Šatas. – Kaunas, 1930. – 124 p.: iliustr.
2. Lietuvos universitetas = The University of Lithuania. – Kaunas, 1923. – 113 p.: lent.
3. Lietuvos universiteto įsteigimas / A. Matukonis. – Iliustr. // Nuo aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto. 1920–1997. – Kaunas, 1997. – P. 11–57.
4. 1922–1932 Vytauto Didžiojo universitetas Kaune: Trumpa 10 metų veikimo apžvalga. – Kaunas, 1932. – 48 p.
5. Universitetas Kaune / Rūta Vaitkevičiūtė. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 72–73.
6. Universiteto organizavimo pradžia: Aukštieji (vakariniai kursai); Vytauto Didžiojo universiteto struktūra 1922 – 1950 metais: genezė, raidos duomenys. – Bibliogr.: p. 84 // Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė (1922–2002). – Kaunas, 2002. – P. 74–98.
7. Vytauto Didžiojo universitetas / Rūta Vaitkevičiūtė. – Iliustr. – Pratarmė angl. // Kauno savasties ženklai = The Sings of Kaunas Identity / sudarytoja R. Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. – P. 96–103.
8. Vytauto Didžiojo universiteto Didieji rūmai; Kauno technologijos universiteto (iki 1990 m. spalio 31 d. Politechnikos instituto) Antrieji rūmai. – Iliustr. // Kauno technologijos universiteto antrųjų rūmų istorijos bruožai / Nijolė Lietuvnikaitė. – Kaunas, 1997. – P. 20–44.
9. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos 70-metis / Sudarytojas J. Čepinskis. – Kaunas, 1993. – 231 p.: iliustr.
10. Vytauto Didžiojo universitetas. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.vdu.lt/apie-vdu/vdu-vakar-ir-siandien.html. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.

Am 21.02.1920 wurde die Juristische Gesellschaft gegründet.

1940 wurde sie verboten, 1989 widerhergestellt.

  • Petras Leonas – Initiator und Veranstalter der Satzung von Gesellschaft, berühmter Anwalt Liteuens. 1921
    [Lietuvos albumas : [Lietuvos respublikos kūrėjų, tautos kultūros ir meno darbininkų albumas]. – 2-as (fotogr.) leid. – Kaunas, 1990. – P. 41.]
  • 1932 war die Gesellschaft unter der Adrese Laisvės Alle 63 (heute Laisvės Alle 103) tätig. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Istorija neretai pasikartoja / Vytautas Petrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 12, p. 12.
2. Iš Teisininkų draugijos. – Lietuva, 1920, lapkričio 24, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64836. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
3. Lietuvos Teisininkų draugija. Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ltd.lt/tm/istorija/. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
4. Lietuvos Teisininkų draugija // Laisvė. – 1921, birželio 22, p. 2–3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=110990. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
5. Lietuvos teisininkų draugija: nesame nuošalyje / Romas Aikevičius // Kauno tiesa. – 1991, rugpjūčio 8, p. 3.
6. Lietuvos teisininkų draugijos statutas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=52327. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
7. Neabejingi savo profesijai siekia aktyvios saviraiškos : [pokalbis su Lietuvos teisininkų draugijos pirmininku advokatu Stasiu Šedbaru] / kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė. – Portr. // Juristas. – 2004, gegužė, Nr. 5, p. 26–29.
8. Sustingimą įveiksime tik susivieniję / Gintaras Pukas // Kauno tiesa. – 1989, balandžio 4, p. 6.
9. 1921 metų gruodžio 4 d. Sekmadienis / M. Römeris. – Iliustr. // Dienoraštis. – Vilnius, [2013]. – [Kn. 6], P. 48–49.
10. „Visas Kaunas“ su Kauno miesto planu : Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno m. valdžios ir savivaldybės įstaigų , visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 54.

Am 21–23.02.1920 fand ein prokommunistischer Aufstand von Soldaten der Kaunasser Garnison statt.

Er umfasste in Ober-Panemunė, Nieder-Šančiai und Aleksotas stationierten Truppeneinheiten.

  • Stationierung der Kaunasser Garnison am 21–23.02.1920
    [Šarvuotas auto divizionas…, p. 163.]

Literaturverzeichnis:

1. Kareivių maištas Kaune / Antanas Šova // Savanoris visam gyvenimui. – Kaunas, 2004. – P. 59.
2. Kauno įgulos kareivių sukilimas 1920 metais / J. Jurginis. – Vilnius, 1955.
3. Pirmieji šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje / Vytautas Žeimantas. – Iliust. – B. d. // Lietuvos aidas. – 2005, lapkričio 23, p. 6.
4. Šarvuotas auto divizionas. Šarvuotų automobilių dalinys iki jo įjungimo į šarvuočių rinktinę (1924 m. sausio 1 d.) / Zenonas Ivinskis // Karo archyvas. – [T. 12], 1940, p. 151–182. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit=Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=48567&psl=147. – Žiūrėta 2015 m. sausio 9 d.
5. 1920 m. Panemunės įgulos maištas / Sigita Černevičiūtė, Saulius Kaubrys. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: (Ne)sankcionuota mirties bausmė pakariant arba sušaudant 1918-1920 m. – Bibliogr. išnašose // Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera. – Vilnius : Gimtasis žodis, 2014. – P. 86-88.

Am 1.04.1920 wird die Telegrammagentur Litauens ELTA gegründet, die bis 1944 in Kaunas tätig war.
  • Die Staatsbank (heute K. Donelaičio Str. 68 / Maironio Str. 27), wo 1920 die Agentur ELTA ihre Tätigkeit aufgenommen hat. 1921
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • 10-jähriges Jubiläum von ELTA
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas: 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 261]

Literaturverzeichnis:

1. ELTA, 1920–2005 / [sudarytoja Giedrė Strikulienė]. – Vilnius, 2005. – 75, [1] p.: iliustr., portr.
2. ELTA. Jos dvidešimtmetį minint. // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 30 d., p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97617. – Žiūrėta 2009 m. vasario 12 d.
3. Eltos dešimtmetis // Trimitas. – 1930, balandžio 3, nr.14, p. 266–267. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39259. – Žiūrėta 2009 m. vasario 18 d.
4. Eltos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.elta.lt/static.php?puslapis=2. – Žiūrėta 2009 vasario 12 d.
5. Kaip žinios pasiekia skaitytoją / J. Ansulis // Mūsų laikraštis. – 1940, balandžio 4 d., p. 12. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=35187. – Žiūrėta 2009 m. vasario 18 d.
6. Pirmasis spaudos įstatymas ir visuomenės informavimo galimybės parlamentinės tvarkos kūrimo aplinkybėmis / Andrius Vaišnys // Spauda ir valstybė 1918–1940. – Vilnius, 1999. – P. 62–68.

Am 15.05.1920 nahm der Gründungssejm im Stadttheater von Kaunas seine Tätigkeit auf (gemäß der Verordnung vom 16.02.1918), der die Verwaltung des Landes übernahm und Litauen zur demokratischen Republik erklärte.

Der Erste Sejm tagte am 13.11.1922, der Zweite – am 5.06.1923, der Dritte – am 2.06.1926 und der Vierte – am 1.09.1936.

  • Im Stadttheater von Kaunas (heute das staatliche Musiktheater von Kaunas) traf sich der Gründungssejm zu seiner ersten feierlichen Sitzung zusammen
    [Lietuvos albumas. – Kaunas, 1921. – P. 82]
  • Der Palast des Gründungssejms (heute das Gymnasium von Maironis) 1921
    [Lietuvos albumas… – P. 83]

Literaturverzeichnis:

1. Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas / [sudarytojai Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis … [et al.]. – Vilnius, 2007. – P. 17–55, 56–184, 578–613.
2. Lietuvos Seimas : [iliustruota parlamento istorija (XX a.) / Andrius Vaišnys, sudarytojas]. – Vilnius, 2001. – P. 3–31.
3. Seimas Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 metais. – Iliustr. // Lietuvos Seimo istorija : XX–XXI a. pradžia / Danutė Blažytė-Baužienė, Mindaugas Tamošaitis, Liudas Truska. – P. 38– 208.
4. Seimai Trapukario Lietuvoje / Mindaugas Maksimaitis. – Iliustr. // Lietuvos Seimas = The Seimas of Lithuania / V. Motulaitė, S. Venskevičius, E. Gudavičius ir kt.; [santrauką į anglų k. vertė Michael Chusid ir Dalija Tekorienė]. – Vilnius, 1996. – P. 113–130.
5. Steigiamasis Seimas ir jo vieta naujųjų laikų Lietuvos istorijoje / Liudas Truska. – iliustr. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. – Vilnius, 2006. – P. 11–59.

Am 25.05.1920 wurde im Stadtviertel von Nieder-Šančiai die AG „Ringuva“ gegründet, die Speiseöl herstellte, ab 1939 – auch die Seife.

Die Gründer waren das Ministerium für Finanzen, Handel und Industrie, Signataren des Unabhängigkeitsaktes M. Yčas, Dr. J. Šliūpas, Dr. V. Gaigalaitis, A. Vosylius und V. Račkauskas. In der Sowjetzeit hieß der Betrieb Seifenfabrik von Kaunas. Am 30.03.1998 kehrte die Gesellschaft zum historischen Namen der AG „Naujoji Ringuva“ zurück. 1999 wurde an die Gesellschaft die Fabrik „Panevėžio muilas“ angeschlossen, 2001 siedelte die ganze Produktion nach Panevėžys um, in Kaunas blieben nur Lagerhäuser.

  • AG „Ringuva“ (Nieder-Šančiai)
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 441.]
  • Gebäude der AG „Ringuva“ (Ringuvos Str. 53). 2003
    [Laikinoji sostinė. – 2003, vasario 7, p. 4]

Literaturverzeichnis:

1. Akc. aliejaus fabriko b-vė “Ringuva” // Lietuvos pramonė / J. Etingeris, M. Liutermoza. K., 1923, p. 82.
2. Akcinė bendrovė „Ringuva“ // Verslas. 1939, rugsėjo 1, nr. 35 – 36, p. 14. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=129929. – Žiūrėta 2009 m. liepos 14 d.
3. Auga fabriko pajėgumas / A. Eviltis // Kauno tiesa. – 1953, rugsėjo 13, p. 1.
4. Kaune dar viena įmine mažiau / Julius Lenčiauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, rugsėjo 4, p. 7.
5. Kauno muilo bendrovė konkuruos su „Procter & Gamble“ / Daiva Norkienė. – Portr. // Respublika. – 1998, lapkričio 23, p. 14.
6. Naujos pramonės įstaigos. – Ūkis // Sietynas. – 1920, nr. 10, p. 21. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=107882. – Žiūrėta 2009 m. liepos 14 d.
7. „1920 m. gegužės 25 d. paskelbti Akcinės aliejaus fabriko bendrovės „Ringuva“ įstatai.“ // Vertybiniai popieriai Lietuvoje = Securities in Lithuania : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 173.

Am 7.08.1920 hat die deutsche höhere Realschule ihre Tätigkeit aufgenommen, die 1930 zum Gymnasium wurde.

Mit dem Bau des Gymnasiumsgebäudes hat man 1922 angefangen (Vytauto Pr. 24, (heute 50), Projektautor – Architekt aus der Schweiz E. Peyer), 1930 war der Bau fertig (nach dem Projekt von V. Landsbergis-Žemkalnis). Für das Gymnasium sorgte „der Kulturverband der Deutschen Litauens“. Es wurde 1941 geschlossen. Später wurde das Gebäude von der russischen Mittelschule genutzt (heute das Gymnasium von Alexander Puschkin).

  • Deutsches Gymnasium. Zwischenkriegszeit
    [Istorija. – [nr.] 45 (2000), p. 24.]
  • In diesem Haus war 1930–1940 das private Deutsche Gymnasium von Kaunas untergebracht. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte : [apie kapinėse buvusį vokiečių sklypą ir ten pastatytą vokiečių gimnaziją]. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 39–41.
2. Deutsche Oberrealschule zu Kaunas. – Vok. k. // Deutscher Kalendar für Litauen. 1925. – Kowno, [1925]. – P. 54–57.
3. Deutsche Oberrealschule zu Kaunas. – Iliustr. – Vok. k. // Deutscher Genossenschafts Kalendar für Litauen. 1930. – Kowno, [1930]. – P. 68–76.
4. Deutsches Gymnasium zu Kaunas / Margarete Haendel. – Vok. k. // Deutscher Genossenschafts Kalendar für Litauen. 1931. – Kowno, [1931]. – P. 50–52.
5. Vokiečių vidurinė mokykla Lietuvoje 1918–1940 metais / Benediktas Šetkus. – Iliustr. – Bibliogr.: 49 pavad. // Istorija. – [nr.] 45 (2000), p. 20–27.

Am 31.08.1920, noch vor der Ratifizierung des Vertrages mit der UdSSR, besuchte Kaunas der Bevollmächtigte A. Akselrod.

Die Botschaft mietete sich die Häuser am Anfang von Laisvės Allee. Die 1929 gegründete Genossenschaft zum Kennenlernen der sowjetischen Kultur und ihr Vertreter N. Pozdniakov führten ein aktives kulturelles Leben und organisierten zu verschiedenen Anlässen prachtvolle Empfänge.

  • Gebäude der ehemaligen Botschaft der UdSSR (Laisvės Allee 8). 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]
  • Gebäude der ehemaligen Botschaft der UdSSR (Laisvės Allee 10). 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Pirmasis sovietų pasiuntinys Lietuvoje A. Akselrodas: diplomatinės veiklos pusmetis (1920 m. rugsėjis – 1921 m. kovas) / Z. Butkus // Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai. – 1997, p. 120–136.
2. Laisvės al. nr. 4 // Ką laumės lėmė: atsiminimai; Liepalotų medelynuose / Petronėlė Orintaitė. – Vilnius, 2001. – P. 291– 314.
3. Rusijos pasiuntinybės Lietuvoje veikla / Juozas Kaškelis // Trimitas. – 1994, nr. 1–2, p. 3; nr. 3–4, p. 4–5.
4. Pėdos Laisvės alėjoje: „Pasaulio“ vyr. red. R.Miliauskas kalbasi su nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Vladimiru Semionovu [dirbusiu Lietuvoje 1939–1940 m. – Portr. // Pasaulis. – 1990, nr. 20, p. 2–6.
5. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – T. 3 (2002), p. 149–151.
6. Vokietijos ir SSRS diplomatinis bendradarbiavimas Baltijos šalyse 1920–1940 m. / Zenonas Butkus – Prieiga per internetą. – URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/8/zenonas_butkus.htm. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 10 d.

Am 17.09.1920 wurde auf Initiative der Genossenschaft der Russischlehrer „Bildung und Licht“ (lit. „Mokslas-Šviesa“) (Vorsitzender Aleksandras Timinskis) das russische Privatgymnasium gegründet.

1925 zog es in das neue Gebäude um (Vytauto Pr. 44, Architekt Aleksandras Gordevičius), wo es bis 1940 tätig war.

  • Fahne des russischen Gymnasiums. 30-er Jahre des 20. Jhs.
    [Darbai ir dienos. – T. 34 (2003), p. 154.]
  • Lehrer des russischen Gymnasiums von Kaunas. Zwischenkriegszeit
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 241.]
  • Das russische Privatgymnasium
    [Darbai ir dienos. – T. 34 (2003), p. 154.]
  • In diesem Gebäude war das russische Gymnasium von Kaunas in der Zwischenkriegszeit untergebracht (heute – Qualifikationszentrum der Pädagogen von Kaunas). 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Donds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Buvusios Karmelitų kapinės Vytauto prospekte / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. – Rubrika: Pasivaikščiojimai po Kauną // Kauno diena. – 1999, lapkričio 27, p. 20–21.
2. Десятилетие Ковенской русской гимназии (1920–1930 г.г.) // Rusų kalendorius 1932 m. – Kaunas, [1932]. – P. 13–21: iliustr.
3. Kauno intelegintijos žiedą krovė ir rusų šviesuoliai: laikinoji sostinė tarpukariu tapo bolševikų režimui nepalankių intelektualų prieglobščiu / Erika Vaitkūnienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, balandžio 21, p. 11.
4. Ковенская русская гимназия: Общества преподователей. 1920–1925 г.г. / А.И. Тыминский // Отчет за пятилетие 1920–1925 г.г. – Kaunas, 1926. – P. 3–6.
5. Русский мир Каунаса : Культурное общество в 1918–1940 г.г. / Асия Ковтун. – Iliustr. – Bibliogr.: 62 pavad. – Santr. liet. // Darbai ir dienos. – T. 34 (2003), p. 145–175.
6. Timinskis Aleksandras [1884 04 04–1959 02 15]. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=TIMINSKIS%20ALEKSANDRAS.
7. Чюдо русского просвещения / Б. Гледов // Литовский вестник. – Каунас, 1935, н. 22, с. 2.

1920 wurde im Stadtviertel Hoch-Freda, im Gutshof von J. Godlevskis die Gärtnereischule gegründet,

die mehrmals umbenannt wurde. 1945 wurde die Schule in eine Berufsschule reorganisiert, welche später den Namen von Mičiurinas trug. 1982 wurde sie mit der landwirtschaftlichen Berufsschule von Kaunas zusammengeschlossen. 1990 zog die Schule, die nun höhere landwirtschaftliche Schule von Kaunas hieß, in das neue Gebäude in Mastaičiai um (Mokslo Str. 2, Bezirk Kaunas). 2002 wurde die höhere Landschafts- und Geschäftsschule an das Kollegium Kaunas angeschlossen und funktioniert bis heute als Fakultät für die Landschaftsgestaltung im Kollegium Kaunas (seit 2013 als Fakultät für Technologie und Landschaftsgestaltung).

  • Die höhere Gärtnereischule von Freda. 1930
    [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Park der Schule. 1934
    [Aus der Privatsammlung von V. Balčiūnienė]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno aukštesniajai kraštotvarkos mokyklai – 80. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, spalio 17, p. 5.
2. Kauno I. Mičiurino vardo sodininkystės-daržininkystės technikumas. – Iliustr. / G. Stubra, S. Matkaitis // Mūsų sodai. – 1961, nr. 3, p. 17.
3. Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas. – Prieiga per internetą. URL: http://tkf.kaunokolegija.lt/lt/fakultetas/istorija/. – Žiūrėta 2015 m. balandžio 3 d.
4. Sodininkavimo ir daržininkavimo mokykla Aukštoj Fredoj (ties Kaunu) // Lietuva. – 1920, rugpjūčio 25, p. [5]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64890. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 21 d.
5. Žiedais padabinę gimtinę. – Iliustr. / Virginija Vanagienė // Diena. – 1995, lapkričio 4, priedas „Kaunas ir kauniečiai“, p. 13.
6. Kauno Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas (1920–1970) : [straipsnių rinkinys / parengė G. Stubra ir S. Matkaitis]. – Kaunas, 1970. – 173 p.: 16 iliustr. lap. – Santr. rusų k.

1920 wurde die AG „Nemunas“ (Vytauto Pr. 26a, alte Nummerierung) gegründet.

Sie stellte landwirtschaftliche Maschinen, Kessel für Zentralheizung, Radiatoren, Kanalisationsrohre, Gußeisen für Bauzwecke her. 1934 fusionierte sie mit dem Betrieb aus Klaipėda und hieß seitdem AG „Neris“, welche sich mit dem Maschinenbau und Herstellung von Gußeisen beschäftigte. 1936 wurde das Vemögen der pleitegegangenen Fabrik „Stiklas” in Petrašiūnai (heute R. Kalantos Str. 83) dazugekauft. 1940 wurde die Gesellschaft „Neris“ nationalisiert.

  • AG „Nemunas“ – Gießerei für Kupfer und Gußeisen. 30-er Jahre des 20. Jhs.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 425.]

Literaturverzeichnis:

1. Didžiosios Kauno metalo apdirbimo gamyklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje : [apie „Nemuno“ (vėliau „Neries“) akc. bendrovę / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – 1985, [T.] 19, p. 39–40.
2. Kaip veikia akc. „Nemuno” bendrovė. – Parašas: Pe Va // Verslas. – 1939, rugsėjo 1, p. 14. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=129929. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 10 d.
3. Kaip veikia akc. „Nemuno” bendrovė gaminanti gražiąsias medžiagas // Lietuvos aidas. – 1938, vasario 15, p. 20. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73903. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
4. Lietuvos pramonės įstaigos: „Nemunas“. – Parašas: J. K. Blcks // Lietuvos ūkininkas. – 1928, balandžio 22, nr. 16, p. 10–11.
5. Lietuvos pramonė jos praeityje ir dabartyje: Metalų apdirbamoji pramonė; Akcinės bendrovės „Nemunas“ mašinų fabrikas ir špižo liejykla. – Iliustr. // Lietuvos pramonė / Dr. J. Etingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 25–26, 43–44.
6. Lietuvos TSR vietinės pramonės ministerijos metalo gaminių gamyklos „Nemunas“ istorija (iki 1976 metų) – K., 1977. 21 p., lent.
7. Pažymėtinos lietuvių prekybos ir pramonės įmonės: „Nemuno“ akc. bendrovės fabrikas / A. Laumė // Trimitas. – 1927, nr. 43, p. 1389–1390. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38984. Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
8. 10-летие акц. о-ва «Немунас». – Подпись: М. П-ов // Наше эхо (Каунас). – 1930, 1 июня, с. 3.

1920 wurde die Höhere Technische Schule von Kaunas gegründet – die erste im unabhängigen Litauen zur Ausbildung von Technikern.

Am 15.09.1937 zog sie in das neu entstandene Gebäude in der Tvirtovės Allee um (Architekt S. Kudokas). 1945 wurde die Schule reorganisiert und zum staatlichen Technikum, später: Politechnikum von Kaunas. 1990 wurde der Schule ihr alter Name zurückgegeben: die Höhere Technische Schule von Kaunas. 2002 wurde sie wieder reorganisiert und heißt seitdem das technische Kollegium von Kaunas.

  • Das Gebäude der Höheren Technischen Schule von Kaunas (A. Mickevičiaus Str. 1), in dem 1922–1938 die Schule ihre Tätigkeit ausübte. Um 1925
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das technische Kollegium von Kaunas. 2010
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno aukštesnioji technikos mokykla: 1920–2000 m. / [I. Kriščiukaitienė, S. Stankevičius, A. Zvicevičius]. – Kaunas, 2000. – 48 p.: iliustr.
2. Kauno Technikos Kolegija 2005: leidinys skirtas 85-erių metų jubiliejui / [Marija Jotautienė, Vida Palaimienė, Dalia Karčiauskienė… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 44 p.: nuotr.
3. Kauno politechnikumas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 97–98.
4. Kauno politechnikumas : [LTSR aukšt. ir spec. vid. mokslo m-ja; Sudarė A. Girkus, V. Ganusauskas]. – Kaunas, 1982. – [59] p.
5. Kauno politechnikumas 1920–1970 : (leidinys 50-mečio proga) / [paruošė A. Girkus]. – Kaunas, 1970. – 79 p. : iliustr.
6. Kauno Politechnikumo istorija, komjaunuoliai. – [Kaunas, b. m.]. – 71 lap.: 21 iliustr. lap. – Mašinraštis.
7. Apie KTK : Kolegija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ktk.lt/cgi-bin/svetaine.pl?id=lenta_200043019506. – Žiūrėta 2010 m. kovo 22 d.

1920 wurden die zehnmonatigen Kurse für Geburtshelferinnen gegründet,

die Gesellschaft des Roten Kreuzes organisierte zweijährige Kurse für die barmherzigen Schwestern.
1932 wurde anstelle der Kurse die zweijährige Schule für barmherzigen Schwestern gegründet. Nach der Reorganisation der anderen Kurse 1933 wurde die Staatliche Schule für Geburtshelferinnen gegründet. 1958 wurden beide zusammengelegt und die Medizinische Schule Kaunas genannt. 1991 folgte eine weitere Reorganisation und sie wurde Höhere medizinische Schule Kaunas.

  • 1994 ist die Schule unter der Adresse K. Petrausko Str. 15 zu finden. 2012
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]
  • Seit 2012 heißt sie die Medizinische Fakultät des Kollegiums Kaunas. 2012
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Aštuonis dešimtmečius tebesitęsiantis skrydis / Marijana Jasaitienė. – Nuotr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 27, p. 14.
2. Kauno aukštesnioji medicinos mokykla 1920-1995. – Kaunas, 1995. – P. 4.
„Istoriją kuria ne laikas, o žmonės“ – sako P. Mažylio medicinos mokyklos direktorius Julius Dovydaitis // Kauno diena. – 1996, sausio 20, nr. 16, p. 12.
3. Kauno kolegija / Aistė Veverskytė. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis. – Kaunas, 2013. – P. 379-390.
4. Kauno kolegija. Medicinos fakulteto istorija. – prieiga per internetą. URL: http://mf.kauko.lt/fakultetas/istorija/. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 23 d.

1920 wurden die Zeichenkurse gegründet, auf deren Basis 1922 die Kunstschule von Kaunas entstand. Sie funktionierte bis 1940.
  • Justinas Vienožinskis – der Gründer und erste Direktor der Kunstschule. 1919
    [Justinas Vienožinskis : straipsniai, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai / [parengė Irena Kostkevičiūtė] ; red. kom-ja: P. Galaunė… [et al.]. – Vilnius, 1970. – Įklija prieš antr. lap.]
  • Die Kunstschule von Kaunas (Architekt V. Dubeneckis). 1925
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]

Literaturverzeichnis:

1. Dailės mokyklų įstatymas // Vyriausybės žinios. – 1940, nr. 706, p. 355–356. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24687. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 6 d.
2. Justinas Vienožinskis / Dalia Ramonienė. – Vilnius, 2004. – P. 97–129.
3. Kauno dailės institutas 1940–2000 m. / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 2002. – Kn. 2. – 581 p.: iliustr.
4. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.jvmf.lt/. – Žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 13 d.
5. Kauno meno mokykla (1922–1940) / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 1997. – [D.] 1. – 207 p.: iliustr.
6. Kauno meno mokykla / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Iliustr. // Kaunas : istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 86–87.
7. Kauno meno mokyklos įsteigimas / Apolonija Valiuškevičiūtė // Kraštotyra. – Vilnius, 1967. – P. 94–100.
8. Meno mokykla ir laikinoji M. K. Čiurlionio galerija A. Mackevičiaus g. 27, 29 / J. Kančienė. – Aut. nurodomas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 160–162.
9. Nepriklausomos Lietuvos menininkų kalvė : Kauno meno mokykla. – Iliustr. // Šalis ta Lietuva… – Vilnius, 2009. – P. 514.

1920 gründete die Genossenschaft der Kunstschaffenden Litauens Spieltheater für Drama und Oper im Theaterpalast der Stadt (heute der staatliche Musiktheater von Kaunas).

Am 1.01.1922 wurden die Spieltheater für Drama und Oper verstaatlicht. 1925 vereinigte man die beiden Theater und eine Balletttruppe zum Staatstheater.

  • Im ersten Stück des Dramatheaters – „Johannistag“ von H. Sudermann (19.10.1920) – spielte die Schauspielerin A. Vainiūnaitė-Kubertavičienė
    [Volksschauspielerin der Litauischen Sowjetrepublik Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė. – Kaunas, 1956. – S. [9]
  • Regisseur des ersten litauischen Balletts „Kopelia“ von L. Delibes (4.12.1925) Ballettmeister P. Petrov (im Sitzen) und die Mitglieder seines Ballettstudios. Um 1927
    [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Dramos vaidykla; Valstybinis ir kiti ano meto teatrai; Operos vaidykla; Valstybinis operos teatras // Lietuvių teatras, 1918–1929. – Vilnius, 1981. – P. 37–56, 184–228.
2. Dramos teatras virto nacionaliniu. – BNS inf. // Kauno diena. – 2012, lapkr. 2, p. 5.
3. Dvi mūzos po vienu stogu / Teofilija Vaičiūnienė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1990, nr. 12, p. 12–15.
4. „Kauno dramos teatru didžiuojamės…“ / Antanas Vengris // Kauno valstybinis akademinis dramos teatras, 1920–1990 = The Kaunas state drama theatre = Schauspielhaus zu Kaunas : reklaminis leidinys. – Kaunas, 1990. – P. 4–7.
5. Kauno dramos teatrui – ministrų palankumas. – Iliustr. – BNS inf. // Kauno diena. – 2012, spal. 30, p. 16–17.
6. Lietuvių profesionaliojo operos teatro įkūrimas / Vytautas mažeika. – Iliustr. // Teatras. – 1980, nr. 4, p. 10–12.
7. Lietuviško baleto kelias / Ruzgaitė A. – Vilnius, 1964. – 75 p., 28 iliustr. lap. : iliustr.
8. Likimas man pats įdėjo į rankas brangiausias dovanas / Teofilija Vaičiūnienė. – Iliustr. // Respublika. – 1995, kovo 23, p. 15.
9. Pirmieji lietuviško profesionaliojo baleto žingsniai / Vladas Sipaitis. – Iliustr. // Teatras. – 1975, nr. 4, p. 12–18.
10. Profesionaliajam teatrui kuriantis // Teatro pašauktieji / Antanas Vengris. – Vilnius, 1996. – P. 7–30.
11. Profesionalus lietuvių teatras 1920–1940 metais / Gintaras Aleknonis // Lietuvos teatras. – Vilnius, [2009]. – P. 52–55.
12. Valstybės baleto pradžia / Žilvinas Dautartas. – Iliustr. // Teatras. – 1980, nr. 4, p. 6–10.
13. Valstybės teatras // Lietuvių teatro raidos bruožai / Vytautas Maknys. – Vilnius, 1979. – P. 87–132.

1920 m. wurde die Industrie- und Handelsgesellschaft „Drobė“ gegründet.

1922 wurde sie zu einer Aktiengesellschaft, die im selben Jahr in Šančiai eine Tuchfabrik gründete (Drobės Str. 56). 1971 gründete man den Produktionsverein von Wollfabriken „Drobė“. 1995 wurde „Drobė“ zu der Wollaktiengesellschaft. 2008 ist sie pleitegegangen.

  • Die Fabrik „Drobė“. 1970
    [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das ehemalige Gebäude von „Drobė“ (Jonavos Str. 60). 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. „Drobę“ aplankius / P. Mžn.: [P. Mažūnaitis] // Naujas žodis. – 1929, p. 25–26. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116826. – Žiūrėta 2009 m. vasario 11 d.
2. „Drobės“ bendrovė, įsteigta 1920 m. kaip pasitikėjimo bendrovė, 1922 m. tapo akcine bendrove…“ // Vertybiniai popieriai Lietuvoje = Securities in Lithuania : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 177.
3. Akcinės bendrovės „Drobė“ gelumbės fabrikas Kaune – Šančiuose // Lietuvos ūkis. – 1927, p. 346. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=48503. – Žiūrėta 2009 m. vasario 11 d.
4. Gamybinis susivienijimas „Drobė“ = Производственное объединение «Дробе» = Production association “Drobė” = Produktionsvereinigung „Drobe“. – Vilnius, 1990. – [16 p.]. – Gretut. teksas liet., rus., angl., vok.
5. Kauno Darbo Raudonosios vėliavos ordino vilnos gamybinio susivienijimo „Drobė“ pagrindinė įmonė. – [B. m.]. – Planas, 14 nuotr. – Aplankas.
6. Pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 metais: istorinė raida, stilistiniai ypatumai, kultūrinė reikšmė. – Mašinr. / Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2006. – P. 74–75.
7. Vilnonių audinių fabrikas „Drobė“. – Kaunas, 1960. – [45 p.]: iliustr.
8. Tekstilės sostinės sunkmetis nepalaužė / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, rugpjūčio 28, p. 4–5.

1920 wurde im Stadtviertel Šančiai die 2. Mittelschule von Kaunas eröffnet, die im Jahre 1923 zum 2. Progymnasium wurde.

1939 wurde in einem Neubau (Architekt S. Kudokas) das 6. Gymnasium von Kaunas eröffnet, das 1945 zu einem Knabengymnasium umorganisiert wurde. Seit 1950 war es die 6. Mittelschule von Kaunas. 1974 bekam sie den Namen Alfonsas Čeponis und 1999 den Namen von Vaižgantas.

  • Lehrer am 2. Progymnasium. Umzug der Gymnasiasten wegen der Rückgabe von Vilnius an Litauen. Um 1930.
    [Kauno Vaižganto vidurinė mokykla… – P. 7]
  • Seit dem 17.03.2011 – die Mittelschule von Vaižgantas an der Technologischen Universität Kaunas (Skuodo Str. 27). 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Atidaryta Šančių gimnazija // Jaunoji karta. – 1939, nr. 43, p. 867. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=5819. – Žiūrėta 2009 m. liepos 9 d.
2. Kauno Vaižganto vidurinė mokykla : (Kauno 6-oji vidurinė mokykla) : skiriama mokyklos 80-mečiui / [sudarė Alfreda Karpovienė, Jekaterina Juknevičienė, Valerija Gudonytė]. – Kaunas, 2000. – 64, [1] p., įsk. virš. : iliustr.
3. Mokyklos: istorija, mokytojai. Jaunystės metai. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 127–160.
4. Šančių gimnazija, Servitutų g. 72 / J. Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 284–285.
5. Kauno Vaižganto vidurinės mokyklos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.vaizgantas.kaunas.lm.lt//index.php?option=com_content&task=view&id=12&Itemid=28. – Žiūrėta 2009 m. birželio 30 d.

1920–1940 wurde unter der Adresse Laisvės Allee 25 (heute Laisvės Allee 47) das berühmte Cafe von Max Conrad betrieben ( 1852 gegründet als Konditorei, seit 1862 als Cafe tätig).

Es war der wichtigste Treffpunkt für Künstler und Intelektuelle von Kaunas in der Zwischenkriegszeit. In der Sowjetzeit hieß das Cafe „Tulpė“.

  • Am Cafe „Conrad“ stehen sein Besitzer Max Konrad und die Kellnerinnen
    [Merkurijus. – 1990, gegužė, p. 4.]
  • Das Interieur von Cafe „Conrad“. Foto aus den 40er Jahren des 20. Jhs.
    [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. A. Dubenkino-Š. Vainšteino namas (Laisvės al. 47). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 117–118.
2. 80 jahre cafe Conrad // Kauener Zeitung. – 1942, 8. October.
3. Der Treuhänder des Cafe Conrad gestroben // Kauener Zeitung. – 1943, 9. Januar.
4. Garsioji Kauno Konrado kavinė / Daiva Garnienė. – Iliustr. // Sandrava. – 2004, rugsėjis (nr. 2), p. 7.
5. Garsios kavinės savininko butas turi savo istoriją / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1998, rugpjūčio 31, priedas „Būstas“, p. 3, 5.
6. Konrado cukrainė (Laisvės alėja, 25) // Lietuvos žinios. – 1923, rugpjūčio 21, p. 3.
7. Liko tik legenda : „Tulpės“ kavinės nebėra / Eugenijus Rūkas. – Iliustr. // Mūsų odisėja. – 2002, vasaris (nr. 1), p. 3.
8. Menininkų kavinė // Lietuva vakar ir šiandien / Džuzepė Salvatoris ; vertė R. Morkvėnas. – Vilnius, 1992. – P. 40–47.
9. Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 244–245.

1920–1940 mietete die Deutsche Botschaft Räume in der Gedimino Straße.
  • Das in Kaunas akkreditierte Diplomatencorps (nach rechts: Dr. M. Sayour, H. Moraht, Dr. Unverfehrt, R. Forner)
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 277.]
  • Haus in Gedimino Str. 19, in dem die Botschaft Deutschlands untergebracht war. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]
  • Der deutsche Gesandte H. Moraht wohnte auf dem Vytautas-Berg in einem speziell für diesen Zweck von den Deutschen gebauten Haus in der Perkūno Allee 4
    Foto. 1926 [Aus der Privatsammlung]
  • Hans und Alma Moraht bei ihrem Haus (Perkūno Allee 4). 1929
    Foto [Aus der Privatsammlung]

Literaturverzeichnis:

1. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 1, 9.
2. KAA. F. 218, ap. 2, b. 1476; F. 214, ap.1, b. 1369. b.1375.
3. KAA. F. 209, ap. 1, b. 79; R. 209, ap. 3, b. 6596.
4. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p. 12–13.
5. Kaip susitikdavom vieni su kitais ir su užsieniečiais // Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus / Valentinas Gustainis. – Kaunas, 1991. – P. 141.
6. Vokietijos ir SSRS diplomatinis bendradarbiavimas Baltijos šalyse 1920–1940 m. / Zenonas Butkus. – URL:
http://www.genocid.lt/Leidyba/8/zenonas_butkus.htm. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 20 d.

1920–1940 wurden in Kaunas sehr aktiv jüdische Gymnasien gegründet:

1920 – das Gymnasium von Kaunas, 1925 – das Mädchengymnasium von Kaunas „Javne“, 1926 – das Kommerzgymnasium von Kaunas (1939 bekam es den Namen von Šolom Aleichem), 1927– das Gymnasium „Schwabe“, in dem auf hebräisch unterrichtet wurde, 1931 – das Jungengymnasium „Javne“ und das Realgymnasium von Kaunas (Erstgründung 1915), 1933 – das jüdische Gymnasium von Kaunas, in dem auf litauisch unterrichtet wurde.

  • Die Genehmigung des Bildungsministers zur Gründung des jüdischen Gymnasiums mit der Unterrichtssprache Litauisch.
    [Švietimo ministerijos žinios. – 1933, nr. 6, p. 346]
  • Der Pädagogenrat und das Elternkomitee des jüdischen Gymnasiums von Kaunas
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 241]
  • Die Kaunasser Jüdische Oberschule Nr. 2 (heute Karaliaus Mindaugo Pr. 11) wurde 1920 von bekannten deutsch-israelischen Altphilologen und Zionisten Mosche (Max) Schwabe (lit. Moišė Švabė, 1889–1956) gegründet. Eine ihrer Absolventinnen war die Schriftstellerin und Linguistin Leah Goldberg (1911–1970), eine der bedeutendsten israelischen Intellektuellen ihrer Zeit. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • 1931 zog in dieses Haus das jüdische Realgymnasium ein (heute Kęstučio Str. 85). Die Schule war zur ihrer Zeit das modernste jüdische Gymnasium des Landes. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Joseph Carlebach : [ortodoksų rabinas, vokiečių žydų mokslininkas natūralistas, pirmasis Kauno žydų realinės gimnazijos direktorius]. – Prieiga per internetą. URL: http://en.wikipedia.org/wiki/Joseph_Carlebach. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 22 d.
2. Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos gimnazija / parengė Rasa Rinkevičiūtė …[et al.]. – Kaunas : J. Naujalio muzikos gimnazija, 2008. – [20] p., įsk. virš. : iliustr.
3. Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis. – Vilnius, 2000. – P. 136–139.
4. Lietuvos žydų kelias / Solomonas Atamukas. – 1998. – P. 69, 148–150.
5. Nauja žydų kultūrinė įstaiga : jos labdarys p. Čais // Rytas. – 1931, rugsėjo 7, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122209. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 18 d.
6. Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras : Kauno žydų istorija ir paveldas : Švietimas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.jewishstudies.lt/index.php?-967546848. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 10 d.
7. Švietimas jidiš kalba : (Kauno žydų Šolem Aleichemo gimnazija, 1926-1941) / Esfir Bramson-Alpernienė. – Gretut. tekstas liet., jidiš. – Bibliogr.: 2 pavad. // Prie judaikos lobio. – Vilnius, 2009. – P. 222–244.
8. Švietimo ministerijos žinios. – 1931, nr. 10, p. 76–77. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=131462. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 18 d.
9. Tautinių mažumų mokykla Lietuvoje 1918–1940 metais : daktaro disertacijos santrauka : socialiniai mokslai, edukologija / Benediktas Šetkus ; Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius, 2000. – 30, [2] p.
10. Valstybės įstaigos ir tarnautojai. – Kaunas, 1925. – P. 199–200.
11. Vienintelė žydų gimnazija lietuvių kalba Kaune // Lietuvos aidas. – 1933, spalio 23, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89693. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 18 d.
12. Žydų gimnazija naujuose rūmuose. – Iliustr. // Dienos naujienos. – 1931, rugpjūčio 31, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=44015. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 16 d.
13. Žydų indėlis į Kauno tarpukario architektūrą / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje / sudarytojas Alfredas Jomantas. – Vilnius, 2005. – P. 98–99.

Am 21.02.1921 wurden die Verlagsgenossenschaft und die Buchhandlung „Dirva“ (Leiter – Adomas Dundzila) gegründet.

1940 wurde die Genossenschaft nationalisiert.

  • Das Logo der Gesellschaft „Dirva“
    [Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 91.]
  • In der Buchhandlung „Dirva“
    [Dirva: dešimt sėjos barų 1918/9–1929. – Kaunas, 1929. – P. 15.]

Literaturverzeichnis:

1. „Dirva”. – Iliustr. // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 91–92.
2. Dirva: dešimt sėjos barų 1918/9–1929. – Kaunas, 1929. – 98 p.
3. „Dirvos” bendrovė / Vladas Žukas. – Santr. rusų, angl. – Bibliogr. išnašose // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992). – P. 65–78.
4. „Dirvos” bendrovė knygoms leisti / Vladas Žukas. – Vilnius, 1994. – 175 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 162–167. – Asmenvardžių r-klė: p. 168–175.
5. Lietuviškoji knyga Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940); Poligrafinė knygų bazė / Audronė Glosienė. – Iliustr., lent. // Lietuviškoji knyga: istorijos metmenys. – Vilnius, 1996. – P. 172, 179–180.

Am 20.06.1921 hat Dänemark seinen Vertreter nach Kaunas entsandt, bevor es offiziell das unabhängige Litauen anerkannt hat.

Beide Länder waren in den wirtschaftlichen Beziehungen interessiert. Als Konsul wurde E. Biering ernannt, der ab 1925 zum provisorischen Beauftragten wurde. Die königliche Vertretung Dänemarks residierte an der Ecke Vytauto Str. und Griunvaldo Str. (das Haus ist nicht erhalten geblieben).

  • Das Porträt von Erik Biering. 30er Jahre des 20. Jhs.
    [Danijos santykiai su…, p. 66.]
  • Botschafter des Königreichs Dänemark in Kaunas in den Jahren 1930–1938 Sven Duurloo.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 279]

Literaturverzeichnis:

1. Lietuvos diplomatinis pripažinimas 1918–1921 m. // Danijos santykiai su Lietuva 1918–1940 m. / Vaidotas Mažeika. – Vilnius, 2002. – P. 21–147.
2. Lietuvos ir Čekoslovakijos konsuliniai ryšiai 1921–1940 metais / Sandra Grigaravičiūtė. – Faks., iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuva ir Čekija. – Nr. 5/7 (2004), p. 167.
3. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 61.
4. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmdienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.

Am 29.07.1921 nach der Fusion der Knochenmehlfabrik von R. Tillmanns mit der Schokoladen- und Pralinenfabrik der Brüder Kagan aus Šiauliai wurde in Šančiai (A. Juozapavičiaus Prospekt 80) die Schokoladen- und Pralinenfabrik „Tilka“ (Tillmanns und Kagan) gegründet.
  • Der Gesamtanblick der Pralinen- und Schokoladenfabrik „Tilka“
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 426.]
  • Das Pavillion der Fabrik „Tilka“ in der 7. Ausstellung für Landwirtschaft und Industrie
    [Modernizmo link / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001. – P. 32.]

Literaturverzeichnis:

1. Akcinė bendrovė „Tilka“: Kaune – Šančiuose. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – Kaunas, 1923, – P. 91–92.
2. Buvo Šančiuose „Tilka“ / Augustinas Sodaitis // Diena. – 1995, spalio 7, priedas „Kaunas ir kauniečiai“, p. 10
3. Lietuvos pramonė : Šokolado ir saldainų fabrikas „Tilka“ Kaune – Šančiuose. – Parašas: J. B. // Trimitas. – 1929, nr. 37, p. 630.
– Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.dobiExemplarId=39182. – Žiūrėta 2009 m. vasario 1 d.
4. Mūsų fabrikuose pasižvalgius : „Tilka“ // Ūkininko patarėjas. – 1933, vasario 24, nr. 8, p. 15.
– Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=84893. – Žiūrėta 2009 m. vasario 1 d.
5. Mūsų pramonės įstaigos / J. K. Bicks // Lietuvos žinios. – 1928, gegužės 18, p. 4.

Am 15.–16.10.1921 fand am Kriegsmuseum die erste landwirtschaftliche Ausstellung statt.

1922–1936 wurden die Ausstellungen für die Landwirtschaft und Industrie Litauens im Stadtviertel Žaliakalnis auf dem für diesen Zweck angelegten Platz der Ausstellungen veranstaltet. Anlässlich des 500. Todestages von Vytautas dem Großen wurde 1930 in der Ausstellung ein Pavillion gebaut.

  • Die Pavillons der Ausstellung. 1925
    [Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. – Kaunas, 1925. – P. [9].]
  • Eingang zur Ausstellung. 1930
    [1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune: albumas. – Kaunas, 1930. – P. 18.]

Literaturverzeichnis:

1. 1921–1936 m. Žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune bei jų architektūra / Algimantas Miškinis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 157–184.
2. 7-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda. Kaunas, 1928 m. – Prieiga per internetą. URL: http://www.archyvai.lt/exhibitions/zuparoda/paroda.htm. – Žiūrėta 2010 m. birželio 4 d.
3. Į ūkio pasiekimų parodą – kaip į atlaidus / Justina Minelgaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, gegužės 11, priedas „Santaka“, p. 2.
4. Laikinosios sostinės reprezentacinės aikštės / Jolita Kančienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale // Archiforma. – 2006, nr. 3, p. 72–80. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis111/atgarsis_printable. – Žiūrėta 2008 m. gruodžio 29 d.
5. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda // Mūsų kraštas. – 1936, nr. 26, liepos 3, p. 10. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=108380. – Žiūrėta 2010 m. vasario 10 d.
6. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu / Jovita Jankauskienė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T. 11] (2011), p. 83–94.
7. Žemės ūkio parodos Lietuvoje 1921–1930 metais / Raimundas Martinkus // Šiuolaikinės kultūrinės dvasinės plėtros problemos : mokslo darbai: V tarptautinė mokslinė konferencija : pranešimai / Lietuvos žemės ūkio universitetas. Kaimo kultūros institutas. – Akademija (Kauno raj.): LŽŪU Leidybos centras. 2001, p. 52–55.

Am 16.10.1921 wurde im Park des Kriegsmuseums das Denkmal „An die Gefallenen für die Freiheit Litauens“ eingeweiht (Bildhauer J. Zikaras und Architekt V. Dubeneckis).

Am 23.11.1934 wurden am Denkmal die leiblichen Überreste des unbekannten Soldaten Litauens beigesetzt. 1950 wurde das Denkmal zerstört.


Literaturverzeichnis:

1. Lietuva palaidojo savo Nežinomąjį Kareivį / J. S // Kardas, 1934, nr. 23, p. 471–472. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=4333. – Žiūrėta 2009 m. kovo 19 d.
2. Nežinomas kareivis / Vilius Kavaliauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos karžygiai. – Vilnius, 2012. – T. 4, p. 421–425.
3. Nežinomo kario kapui Lietuvoje – 75 metai. – Iliustr. / Steponas Gečas // Kardas. – 2010, nr. 1, p. 37–40.
4. Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir jo gerbimo tradicijos / Aušra Jurevičiūtė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 179–183.
5. Vytauto Didžiojo karo muziejui – 80 / Vilija Sapjanskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 387–390.
6. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis… [et al.]. – Kaunas, 2007. – 227, [1] p.: iliustr.
7. Žuvusiems už laisvę paminklo atidarymas // Lietuva. – 1921, spalio 18, nr. 234, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64675. – 2009 m. kovo 2 d.
8. Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. P. 49–50.

Am 19.10.1921 wurde das Zentrale Staatsarchiv gegründet.

Bis zum 1940 war es im 7. Fort tätig.

  • Seit 1986 ist das Archiv (heute Regionale Staatsarchiv Kaunas) unter der Adresse Maironio Str. 28B zu finden. 2016
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Archyvas po šventojo Juozapo sparnu / Ineza Janonytė-Buitkuvienė. – Portr., iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, rugpj. 19, p. 12.
2. Centralinis valstybės archyvas // Vyriausybės žinios. – 1921, spal. 28, Nr. 72, p. 1–2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25180&biRecordId=3536. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 12 d.
3. Centrinis valstybės archyvas 1921–1940 metais / Nastazija Keršytė. – Bibliogr. straipsnio gale // Lietuvos istorijos metraštis. 1995 metai. – Vilnius, 1996, p. 341–350.
4. Daugiau kaip 6 km lentynų, mūsų praeities dokumentų (Iš Centrinio Valstybės Archyvo veikimo) // Lietuvos aidas. – 1937, saus. 12 (Nr. 14), p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=74195. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 13 d.
5. Kauno apygardos archyvui – 75-eri / Rima Mažeikytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, spal. 21 (247), p. 5.
6. Kauno apskrities archyvas = Kaunas County Archives. – Iliustr., faks., plan. – Gretut. tekst .liet., angl. // Atrask Lietuvos archyvus. – Vilnius : [Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba], 2013. – P. 47–58.
7. Kauno regioninis valstybės archyvas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.archyvai.lt/lt/kaa_apie-mus/kaa_istorija.html. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 9 d.
8. Kur mūsų praeities dokumentai. Jų perpildytos 6 kilometrų ilgumo lentynos. Buvusios tvirtovės forte jau keliolika metų įsikūręs Centralinis Valstybės Archyvas / J. Lč. // Lietuvos aidas. – 1935, gruod. 18 (Nr. 333), p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67209. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 13 d.
9. Lietuvos centrinio valstybės archyvo įkūrimo 80-metis / Gintaras Dručkus, Vitalija Girčytė // Kauno istorijos metraštis. – [T. 3] (2002), p. 391-392.
10. Lietuvos centrinio valstybės archyvo kūrimasis (1918–1921 metai) / Gintaras Dručkus // Kauno istorijos metraštis. – [T. 9] (2008), p. 121-136.
11. Lietuvos TSR Centrinis Valstybinis Archyvas Kaune / parengė V. Macežinskienė, I. Skersienė. – Kaunas, 1987. – 1 lap.: sulankst. į 10 p.: iliustr. – lygiagr. rusų k.
12. Septyni kilometrai… archyvinių bylų / Vilma Mačiulytė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1986, kovo 25, p. 3.
13. Valstybės archyvo ištakos – Kaune / Birutė Garbaravičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, lapkr. 22 (Nr. 274), p. 1, 2.

Am 1.11.1921 hat der Konsul der Tschechoslowakei Prof. Jaroslav Galia im Hotel „Metropolis“ seine diplomatische Mission aufgenommen.

1922–1923 war das Konsulat unter der Adresse Neprikausomybės Platz 8/Laisvės Allee 28 zu finden. 1933–1939 residierte es in der V. Putvinskio Str. 60. Mit diesem Land unterhielt Litauen einen intensiven Militär-, Handels- und Kulturaustausch.

  • Das Personal der tschechoslowakischen Botschaft in Kaunas. Um 1933
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 279.]
  • Das Gebäude der Botschaft Tschechoslowakiens ist mit der Erinnerungstafel versehen. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Atminties lenta ant buvusio Čekoslovakijos konsulato / Darius Sėlenis // Kauno diena. – 2009, gegužės 13, p. 1.
  2. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 9.
  3. Čekoslovakijos diplomatinės tarnybos Lietuvoje (1921–1939 metais) klausimu / Dalia Bukelevičiūtė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos istorijos studijos. – T. 13 (2004), p. 43–57.
  4. Lietuvos ir Čekoslovakijos konsuliniai ryšiai 1921–1940 metais / Sandra Grigaravičiūtė. – Faks., iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuva ir Čekija. – Nr. 5/7 (2004), p. 139, 153–155.
Am 7.11.1921 nahm das Konsulat der USA seine Tätigkeit in Kaunas unter der Adresse Gedimino Str. 6. auf.

Ab 1930 war es in V. Putvinskio Str. zu finden, im Haus des Bürgermeisters J. Vileišis. 1938–1940 residierte das Konsulat unter Trakų Str. 18.

  • Das Personal der USA Botschaft
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 279.]
  • Am 1.03.2004 wurde am Haus der ehemaligen USA Botschaft Putvinskio Str. 68 eine Erinnerungstafel enthüllt. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Amerikos konsulatas Lietuvai // Trimitas. – 1921, nr. 44, p. 11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39072. – Žiūrėta 2009 m. birželio 25 d.
  2. Diplomatas pagerbė Lietuvos laikinąją sostinę / Laimutis Genys. – Iliustr // Laikinoji sostinė. – 2004, kovo 2, p. 2.
  3. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkr. 17, p. 1–9.
  4. Skautai turi šiuolaikinį nacionalinį biurą / Aldona Kibirkštienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, rugsėjo 22, p. 9.
  5. Lithuania in the 1920s A Diplomat’s Diary / Robert W. Heingartner. – Amsterdam–New York, 2009. – 279 p.
Im November 1921 nahm das Lehrerseminar für Mädchen der Gesellschaft des Hl. Vinzenz Paulus (heute Rathausplatz 7) seine Tätigkeit auf.

Am 16.11.1923 übernahm das Lehrerseminar die Gesellschaft der litauischen Frauenkultur, im Oktober 1932 – Kongregation vom Heiligsten Herzen Jesu.

  • Pädagogin Magdalena Galdikienė – Direktorin des Lehrerseminars (1923–1936)
    [Moteris ir pasaulis. – 1938, nr. 1–2, p. 29.]
  • Das Lehrerseminar war bis 1936 tätig. 2012
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Galdikienė Magdalena // Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas / grupės vadovė: J. Liandzbergienė. – Vilnius, 1998. – T. 1, P. 277–278.
  2. „Kaune pernai metų lapkričio mėnesy pradėjo veikti mergaičių mokytojų seminarija…“ // Lietuvos mokykla. – 1922, nr. 4/5, p. 224. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118635&biRecordId=13239. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  3. Mergaičių Mokytojų Seminarija. – Parašas: M. M. Seminarijos direkcija // Tėvynės sargas. – 1922, rugpjūčio 26, p. 374–375. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=44967. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  4. Pirmajai konfesinei mergaičių mokytojų seminarijai 10 metų // Rytas. – 1932, lapkričio 21, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121843. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.
1921 wurde die Genossenschaft der freiwilligen Feuerwehr von Kaunas gegründet (in der Zwischenkriegszeit E. Ožeškienės Str. 27),

am Autobataillon der litauischen Armee wurde die Kriegsfeuerwehr von Kaunas gebildet, die 1923 aufgelöst wurde, ihr Vermögen ging an die Selbstverwaltung von Kaunas. 1930wurde die neue Feuerwehr von Kaunas gebaut (Architekt Edmundas Frykas, Ingenieur Pranas Markūnas; Technische Aufsicht Jakob Per, Antanas Jokimas; I. Kanto g. 1).

  • Die freiwillige Feuerwehr von Kaunas. 1923
    [Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 2, p. 15.]
  • Die Kriegsfeuerwehr von Kaunas. 1923
    [Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 5–7, p. 71.]
  • Die Feuerwehr der Stadtverwaltung am 8.09.1930 am neu gebauten Feuerwehrhaus
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 106.]
  • Das Haus der Feuerwehrverwaltung des Bezirks Kaunas zählt zu den schönsten Bauten dieser Art in ganz Litauen. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kaunas : 01. – 1995, Kaunas. – [16] p. : iliustr.
  2. „Kaunas. Vieton likviduotos karo gaisrininkų komandos…“ // Lietuvos gaisrininkas. – 1924, nr. 3, p. 27. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97359. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 19 d.
  3. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba : Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.vpgt.lt/kaunas.pgt/istorija/NAUJAISTORIJA.htm. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 17 d.
  4. Kauno savanorių gaisrininkų draugija. – Iliustr. // Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 2, p. 23–24. – Priega per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97368. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
  5. Lietuvos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba = The Lithuanian Fire and Rescue Service. – [Vilnius, 1997]. – [12] p. : iliustr. – Gretut. tekstas angl.
  6. Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940 m. / Vytautas Sinaitis. – Kaunas, 1995. – 60, [3] p. : iliustr.
  7. Ugniagesių rūmų atidarymas Kaune. – Iliustr. // Lietuvos gaisrininkas. – 1930, nr. 8–9, p. 1, 8–9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97314. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
  8. Ugniagesių rūmai I. Kanto g. 1. / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 115–116.
1921 wurde die Botschaft Estlands eröffnet. Seit 1928 residierte sie unter K. Donelaičio Str. 71, 1931–1940 – Parodos Str. 16 (heute 24).

Die Länder hatten enge Kontakte auf dem Wirtschafts-, Militär-, Sport- und Kulturgebiet. 1927 wurde die litauisch-estnische Genossenschaft gegründet.

  • S. Lozoraitis und J. Seljamaa auf der Konferenz der baltischen Staaten in Tallinn 1934
    [Lietuvos ir Estijos santykiai… p. 2.]
  • Am 23.04.2004 wurde am ehemaligen Konsulat Estlands eine Erinnerungstafel enthüllt. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Estijos pasiuntinybė persikėlė į kitą patalpą // Lietuvos aidas. – 1931, sausio 29, p. 6.
  2. Estijos užsienio reikalų ministrė dėkojo kauniečiams / Arūnas Andriuškevičius // Kauno diena. – 2004, bal. 24. – Prieiga per internetą. URL:
    http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/estijos-uzsienio-reikalu-ministre-dekojo-kaunieciams-18517. – Žiūrėta 2009 m. birželio 9 d.
  3. Estijos ir Lietuvos santykiai 1919–1940 metais. – Tallinn, 2005. – 17 p. – Gretut. tekstas est., angl. – Mašinr.
  4. Įsikūrė Lietuvių-Estų draugija // Rytas. – 1927, kovo 30, p. 2.
  5. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p.12–13.
  6. Lietuvos ir Estijos santykiai, 1918–1940 m.: paroda. – Kauno apskrities archyvas [KAA], 2005. – 1 lap. sulankst. į 6 p.: iliustr.
1921 wurde in Aleksotas die Holzkirche des Hl. Kasimirs gebaut.

1992 begann man mit dem Bau einer Ziegelkirche nebenan (Architekt A. Kančas). Am 22.06.1997 erfolgte die Konsekration der Kirche.

  • Die alte Kirche des Hl. Kasimirs von Aleksotas. 40-er Jahre des 20. Jhs.
    Foto von P. Jastržembskas [Iliustruotas laikraštis. – 1932, nr. 1, vasario 25, p. 10.]
  • Die neue Kirche des Hl. Kasimirs von Aleksotas. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Aleksotas. Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia / Bronius Kviklys // Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – [T.] 2 : Vilkaviškio vyskupija. – Čikaga, 1982. – P. 100–102.
  2. Aleksotas: Šv. Kazimiero bažnyčia / A. Jankevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos sakralinė dailė. – [T.] 1 (4). – Vilnius, 2000. – P. 24–27.
  3. Aleksoto dekanatas. – Iliustr., port., žml. // Vilkaviškio vyskupija, 1926–2001. – Marijampolė, 2001. – P. 35.
  4. Senoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1011?rt=3&type=2&ss=Senoji%20Aleksoto%20%C5%A0v.%20Kazimiero%20ba%C5%BEny%C4%8Dia. – Prieiga per internetą. – Žiūrėta 2017 m. vasario 6 d.
1921 wurde auf Initiative der Lehrergewerkschaft Litauens die Gesellschaft „Spaudos fondas“ (Vytauto Pr. 23) gegründet – die größte unabhängige Gesellschaft für Produktion und Vertrieb von Lehrbüchern und Büchern im unabhängigen Litauen.

Die Gesellschaft verfügte über eine Druckerei, über Bibliotheken und Buchhandlungen, sie gab „Die litauische Enzyklopädie“ heraus. Am 31.07.1940 wurde die Gesellschaft nationalisiert und dem staatlichen Verlag der LSSR übergeben.

  • Vorstand und Direktion von „Spaudos fondas“. Um 1938
    [Talka. – 1938, nr. 3, p. 61]
  • Das Gebäude von „Spaudos fondas“. 1939
    [Lietuvos žinios“. – 1939, liepos 19, p. 8]
  • „Spaudos fondas“. Zwischenkriegszeit
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 461]
  • Schaufenster von „Spaudos fondas“ (Laisvės Allee 62, heute 86). Um 1938
    [Talka. – 1938, nr. 3, p. 64]

Literaturverzeichnis:
  1. Įstaiga, kuri Lietuvoj išleidžia daugiausia knygų. – Iliustr. // XX amžius. – 1940, sausio 27, p. 7–8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=53577. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 25 d.
  2. Knygų leidimo ir platinimo Centras Kooperacijos S-ga „Spaudos fondas“. – // Talka. – 1928, nr. 11–12, p. 9–11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=8897. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 25 d.
  3. Kultūros kooperatyvas „Spaudos fondas“ / P. Rimgaila. – Iliustr. // Talka. – 1938, nr. 3, p. 59–65.
  4. „Spaudos fondas“ Kaune. – Iliustr. // Pasaulio Lietuvis (Kaunas). – 1938, rugsėjo 15 (nr. 18), p. 398. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3428. – Žiūrėta 2009 rugpjūčio 25 d.
  5. „Spaudos fondas“ – knygų leidimas, litografija, cinkografija, spaustuvė, knygrišykla (1934–1941) // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 51.
  6. „Spaudos fondas“, leidybos organizacija, spaustuvė (1924–1940). – Iliustr. // Lietuvos spaustuvės (1522–1997) / Vilius Užtupas. – Kaunas. – 1998. – P. 191–192.
  7. „Spaudos fondo“ darbai ir laimėjimai // Karys. – 1940, nr. 5, p. 146–147.
1921 wurde die Druckerei „Varpas“ gegründet (Laisvės Allee 10, heute 60).

1927 wurde die Druckerei gesprengt, 1928 wiederhergestellt (Gedimino Str. 38, heute 46), und am 30.07.1940 nationalisiert. Ab 1944 stand die Druckerei unter der Obhut des Vorstands der Polygraphischen Industrie und war bis zum 12.04.1954 unter demselben Namen tätig, bis sie der Druckerei von K. Požela angegliedert wurde (ehem. „Spindulys“).

  • Vorstand von „Varpas“
    [V. Žukas. Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918–1940. – Vilnius, 1998. – P. 15]
  • Embleme von „Varpas“
    [V. Žukas. Bendrovės knygoms leisti… . – P. 31]

Literaturverzeichnis:
  1. Laikraščiai apie „Varpo“ bendrovės spaustuvės susprogdinimą // Lietuvos ūkininkas. – 1927, kovo 14–20 (nr. 11), p. 3.
  2. Poligrafinės įmonės Lietuvoje 1918–1940 metais / Audronė Glosienė // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 42–56.
  3. „Varpas“ // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 386.
  4. „Varpo“ bendrovė / Vladas Žukas. – Iliustr. // Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918–1940. – Vilnius, 1998. – P. 11–65.
  5. „Varpo“ spaustuvė. – // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 213–214.
Am 25.01.1922 wurde auf Initiative der Geschäftsleute jüdischer Abstammung A. Rosenberg, E. Taubmann und M. Judasin das pharmakologische chemische Labor „Sanitas“ gegründet.

1930 expandierte die Gesellschaft und fing mit der Produktion von Arzneimitteln an. 1940 wurde sie in die chemische und pharmakologische Fabrik umorganisiert, 1980 entstand daraus das Versuchslabor. 1994 wurde der Betrieb privatisiert. 2008 siedelt „Sanitas“ aus der Vytautas Str. 3 nach Aleksotas um (Veiverių Str. 134 b).

  • Die Genossenschaft „Sanitas”. 40er Jahre des 20. Jhs.
    [Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 444.]
  • „Sanitas“. 80er Jahre des 20. Jhs.
    [Chemijos-farmacijos fabrikas „Sanitas“. – Vilnius, 1979. – P. 9.]
  • Ausrüstung der AG „Sanitas“. 80er Jahre des 20. Jhs.
    [Chemijos-farmacijos fabrikas „Sanitas“. – Vilnius, 1974. – P. [20].]

Literaturverzeichnis:
  1. AB „Sanitas”. – Iliustr. // Lithuania: Kaunas today and tomorrow. – 2001, (nr. 1 (9), p. 27.
    Chemijos-farmacijos fabrikas „Sanitas“ : [Inform. leidinys]. – Vilnius, 1979. – 36 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  2. Europos Sąjungos struktūrinė parama: AB „Sanitas” gamybos modernizavimas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.esparama.lt/lt/bpd/zemelapis/sekmingi_projektai/?id=7484. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 17 d.
  3. Lietuvos gyventojams – lietuviškus vaistus / Marijana Jasaitienė. – Iliustr., portr. // Kauno diena. – 1997, spalio 15, p. 15.
  4. Pokalbis su Lietuvos farmacinės įmonės „Sanitas“ direktoriumi Albertu Bertuliu Kaune / kalbėjosi inž. Vytautas Šliūpas. – Iliustr. // Lietuvių balsas (Chicago). – 1993, lapkričio 25, p. 8–9.
  5. Sanitas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.sanitas.lt/lt/main/about/in_brief. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 17 d.
  6. „Sanitas“ – pionierius cheminės pramonės Lietuvoje. – Iliustr. – Parašas: R. Mk. // Lietuvos žinios. – 1934, gegužės 19, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=146007. – 2009 m. lapkričio 18 d.
  7. „Sanitui“ – 75 metai; Akcinė bendrovė „Sanitas“ šiandien / Zenona Šimaitienė, Vilma Gudienė. – Iliustr. // Pharmacon. – 1997, spalio 24, p. 6–7.
  8. Žydų pradėtą verslą visada lydėjo sėkmė / Erika Vaitkūnienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2008, spalio 11, p. 13.
Am 30.01.1922 wurde unter der Leitung des Konsuls V. Aarni die Botschaft von Finnland in der Kęstučio Straße eröffnet.

Am 30.04.1927 entstand die finnisch-litauische Genossenschaft, die ab 1936 Annäherungsgenossenschaft hieß. Die Gründer waren Vladas Nagevičius, Adolfas Sabaliauskas u. a. Sie wurde am 20.01.1990 in Vilnius wiedergegründet.

  • Personal der finnischen Botschaft um 1930
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 280.]
  • Das finnische Konsulat residierte im Haus von Dr. Ch. Elkes (Kęstučio Str. 8). 40er Jahre des 20. Jhs.
    Foto von J. Skrinskas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Lietuvos ir Suomijos draugija: 1927–2000 istorijos apybraiža / Stasys Skrodenis. – Gretut. tekstas suom. – Vilnius, 2007. – P. 35–54.
  2. Lietuvos ir Čekoslovakijos konsuliniai ryšiai 1921–1940 metais / Sandra Grigaravičiūtė. – Faks., iliustr., lent. – Santr. angl.– Bibliogr. išnašose // Lietuva ir Čekija. – Nr. 5/7 (2004), p. 170.
  3. LVIA. F. 402, ap. 4, b. 519.
  4. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
Am 18.07.1922 wurde die Kulturgesellschaft der litauischen Frauen registriert, deren Mitglieder die Nonnen der heimlich handelden Kongregation der Dienerinnen des heiligsten Herzen Jesu waren.
  • 1934 befand sich das Zentrum der öffentlich handelden Kongregation im ehemaligen Dominikanerkloster (heute Vilniaus Str. 29)
    Foto von P. Juozapavičius [Aus den Fonds der OBBK]
  • 2004 wurde das Kloster feierlich geweiht (Amerikos lietuvių Str. 11, Architekten Asta und Vidas Stalaučinskai). 2014
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Amerikos lietuvių gatvėje laukiama permainų / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, vasario 28, p. 5.
  2. Ant Aleksoto kalno… / Kazimieras J. Ambrasas // XXI amžius. – 2004, liepos 16, p. 4, 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/07/16/laikzmon_02.html. – Žiūrėta 2014 m. rugsėjo 13 d.
  3. Lietuvos vienuolijos: XX a. istorijos bruožai / Regina Laukaitytė. – Vilnius, 1997. – P. 63–67.
  4. Pro uždangą / Gražina Jankutė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, gruodžio 24, p. 16.
  5. Seserų Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos sukaktis. – KAP // XXI amžius. – 2004, liepos 2, p. 7.
  6. Širdiečių jubiliejus / Antanė Kučinskaitė. – Iliustr. // Katalikų pasaulis. – 1994, Nr. 8, p. 22–24.
  7. Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacija: istorija, šiandiena ir perspektyvos / Vilius Litvinavičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 1994, birželio 10, p. 6.
  8. Vienuolijų veikla Lietuvoje nepriklausomybės ir pokario metais (1918–1990) / kun. Leonardas Jagminas SJ // Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. – T. 15. – Vilnius, 1995. – P. 97–118.

Am 2.10.1922 hat die Litauische Nationalbank ihre Tätigkeit in Kaunas aufgenommen.

Am 12.03.1925 wurde der Grundstein des Gebäudes gelegt (Architekt Mykolas Songaila), Ende 1928 wurde das Gebäude der Litauischen Bank fertiggestellt. 1940 siedelte sich hier die Litauische Abteilung der stattlichen UdSSR Bank an. 1970 wurde das Gebäude in die Liste der Architekturdenkmäler eingetragen, 2003 wurde es zum Kulturdenkmal erklärt.

  • Es ist das bedeutendste Bauwerk aus den 1930er Jahren in Kaunas. Um 1933
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 408.]
  • 2004–2013 befand sich hier der Hauptsitz der AG Ūkio bankas (Maironio Str. 25). 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Architektūra // Tarpukario Lietuva. – Kaunas, 2007. – P. 108–109.
  2. Ekskursija po banką? Įmanoma! / Birutė Jančienė. – Iliustr. // Savaitė. – 2016, Nr. 2 (saus. 14), p. 18–19.
  3. Lietuvos bankas K. Donelaičio g. 85 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 92–97.
  4. Lietuvos banko namų kertinio akmens pašventinimas // Lietuva. – 1925, kovo 13, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38200. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 17 d.
  5. Lietuvos banko rūmai Kaune / Lietuvos bankas ; [nuotraukos Arūno Baltėno ir Rolando Ginaičio]. – Vilnius : Lietuvos bankas, 2005 (Vilnius : Baltijos kopija). – [36] p. : iliustr.
  6. Lietuvos bankų istorija projektuose, fotografijose, atvirukuose / Vidmantas Laurinavičius // Lietuvos muziejai: paveldas, turizmas, švietimas, regionų kultūra. – 2003, nr. 4, p. 35–38. – Prieiga per internetą. URL: http://www.museums.lt/Zurnalas/Liet_banku_istorija.htm. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 17 d.
Am 1.11.1922 wurde in Linksmadvaris (Viesulava) die Milizschule gegründet.

1926 wurde die untere Milizschule angeschlossen, ab da hieß diese Bildungsstätte Höhere Polizeischule von Kaunas, die 1929 die Räume in der K. Donelaičio Str. bezog. 1944 zog die Sonderschule der Miliz (ab 1991 die Höhere Polizeischule) in das Gebäude der ehemaligen Staatsbank ein. 1997 wurde auf deren Basis die Polizeifakultät der Jura-Akademie (seit 2004 Universität von Mykolas Romeris) gegründet. Heute ist es die Fakultät für öffentliche Sicherheit.

  • In diesem Gebäude (K. Donelaičio Str. 25) war in der Zwischenkriegszeit die Höhere Polizeischule von Kaunas tätig. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]
  • Seit 1944 bis heute lernen in diesem Gebäude K. Donelaičio Str. 68/Maironio Str. 27 die Hüter der öffentlichen Ordnung. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kaip mokoma mūsų policija / G. Valkauskas. – Portr. // Lietuvos aidas. – 1930, kovo 27, p. 5.
  2. Kauno specialioji vidurinė milicijos mokykla / Valdas Sutkus. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1991, vasario 7, p. 4.
  3. Lietuvos policijos raidos etapai / Aleksandras Tiunaitis // Lietuvos aidas. – 1997, birželio 17, p. 11.
  4. Milicijos mokykla / Parašas: A. K. // Lietuva. – 1923, balandžio 4, p. 2. – Prieiga per internetą. URL : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63843. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  5. Milicijos mokykla. – Iliustr. // Lietuvos policija, 1918–1928. – Kaunas, 1930. – P. 360–377.
  6. Policijos mokyklos // Petras Stankeras. Lietuvių policija 1941–1944 metais. – Vilnius, 1998. – P. 103–115.
  7. Policijos mokykla ir jos reikšmė policijos gyvenime // Policija. – 1927, nr. 4, p. 1–7.
  8. Policijos mokslinimo įstaigos jubiliejus: policijos mokyklą baigė 1269. Mūsų policijos pažanga // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 7, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88591. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  9. 1935 metų policijos mokyklos statutas / Česlovas Mančinskas // Kriminalinė justicija, nr. 7, 8 (1997), p. 102–110.
Am 18.11.1922 fand die offizielle Eröffnung des Pädagogischen Museums in Kaunas statt (Laisvės Allee 12, heute Laisvės Allee 24).

Während der deutschen Okkupation wurde das Museum geschlossen und erst 1944 wiedereröffnet. 1958 wurde das Museum zum Pädagogischen Museum der Republik erklärt. 2002 wurde das Museum in das Pädagogische Museum des Bezirks Kaunas umbenannt.

  • Seit 2010 heißt es Litauisches Museum für die Geschichte der Bildung (Vytauto Prospekt 52). 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Iš švietimo–kultūros istorijos: straipsnių rinkinys. – Iliustr. – Mašinr. / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 192–210, 212–227.
  2. Meno ir švietimo įstaigos: Muziejai // Kauno miestas. – Kaunas, 1930. – P. 39–40.
  3. Pedagoginio muziejaus 80-metis nuotraukomis, 1922–2002 / sudarytoja Sofija Kontrimavičienė. – Kaunas, 2002. – 78, [2] p.: iliustr. – Aplanke dvi knygos. – Aplanko antr.: Pedagoginiam muziejui 80 metų: 1922–2002.
  4. Pedagoginio muziejaus 80-metis žodžiais, 1922–2002 / sudarytoja Sofija Kontrimavičienė. – Kaunas, 2002. – 47 p. – Aplanke dvi knygos. – Aplanko antr.: Pedagoginiam muziejui 80 metų: 1922–2002.
  5. Lietuvos švietimo istorijos muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lsim.lt/. – Žiūrėta 2011 m. sausio 18 d.
Am 20.12.1922 anerkannte Italien das unabhängige Litauen; die Kanzlei der italienischen Botschaft bezog das Hotel „Versailles“.

Der erste Konsul in Kaunas G. Amadori nahm sehr aktiv am Stadtleben teil. R. Polovinski, der 1927 die Räume in der Vydūno Allee an die italienische Botschaft vermietet hatte, fügte 1935 einen Anbau speziell für die Bedürfnisse der Botschaft hinzu. Die 1936 gegründete italienisch-litauische Genossenschaft leitete J. Tūbelienė. Dank ihrer Bemühungen kamen nach Kaunas Sänger aus Italien, sie organisierte Empfänge, Ausstellungen und andere Veranstaltungen.

  • Ausländische Vertretungen in Kaunas auf dem Plan von 1935
    [Aus den Fonds des historischen Präsidialamtes Litauens]
  • Der ehemalige Sitz der Botschaft Italiens (Vydūno Allee 13). 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p.1, 9.
  2. Įsteigta Lietuvių-Italų draugija // Lietuvos aidas. – 1936, lapkričio 14 (Nr. 425), p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66924. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 14 d.
  3. KAA. F. 214, ap.1, b. 8375, 8376; F. 218, ap. 2, b. 2930.
  4. LCVA. F. R, ap. 1019, b. 17 [uždarymo dokumentai].
  5. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p.12–13.
  6. Politika per kultūrą: užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kaune / Asta Petraitytė // Darbai ir dienos. – T. 30 (2002), p. 32–33.
  7. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
1922 wurde eine Gründergruppe gebildet, die die Aktiengesellschaft „Ragutis“ gründete

und mit dem Wiederaufbau an der Stelle der Bierbrauerei von Blumenthal begann (in der Nähe des Vilkmergė Chaussees – heute Savanorių Prospekt).

  • Die Gebäude von „Ragutis“
    [Lietuvos pramonė… – P. 65.]
  • Abteilung für die Bierbrauerei
    [Lietuvos pramonė… – P. 65.]

Literaturverzeichnis:
  1. Apie „Ragutį“ : įmonės istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ragutis.lt/main.php/id/109/lang/1. – Žiūrėta 2009 m. vasario 7 d.
  2. B-vės „Ragutis“ garinis alaus bravoras ir vaisvandenių dirbtuvės Kaune // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 65– 66.
  3. Lietuviškos aludarystės tradicija gimė Kaune / Aistė Veismonaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, balandžio 9, p. 7
  4. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki „Ragučio“ : alaus daryklos istorija, 1853–2008 m. / Vilma Akmenytė, Giedrė Milerytė. – Kaunas, 2008. – 208 p. : iliustr., faks., žml.
  5. „Ragučio“ bravoro pastatai (Savanorių pr. 7–9) // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 107–108.
  6. Viešųjų asmenų privatūs interesai: nuo „Bliumental“ iki „Ragučio“ // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 8 (2007), p. 105–126.
1922 zog die Botschaft von Großbritanien in das Haus Kęstučio Str. 29 ein.

Am längsten leitete die Botschaft der Komponist Thom H. Preston, der am Anfang als Konsul tätig war. Später wurde er zum bevollmächtigten Minister für Litauen. Er nahm sehr aktiv am kulturellen Leben von Kaunas teil.

  • Mitarbeiter der britischen Vertretung und deren Leiter T. H. Preston mit seiner Familie an der Botschaft um 1938
    [Pažintis su Lietuva: Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – D. 2, p. 61]
  • 1998 enthüllte der Herzog von York Andrew eine Erinnerungstafel am ehemaligen Gebäude der Botschaft. 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Patrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 1, 9.
  2. Naujas anglų konsulas Kaune // Trimitas. – 1921, nr. 24, p. 8.
  3. Princą Andrew kauniečiai atsimins ilgai / Audronė Vaitkutė. – Iliustr. // Kauno žinios. – 1998, birž. 10, p. 1.
  4. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 130.
1922 gründete Schweden das Konsulat in Kaunas.

Schweden war das zweite Land, welches die Unabhängigkeit Litauens anerkannt hatte. Der Sondergesandte residierte im Stadtviertel Žaliakalnis, das Konsulat wurde in der V. Putvinskio Straße eröffnet. 1930 war dort der Schriftsteller Henry Parland als Sekretär tätig. Nach der Intensivierung der geschäftlichen Beziehungen wurde am 4.04.2006 das Ehrenkonsulat Schwedens wiedereröffnet (K. Petrausko Str. 26). Seit 30.11.2011 residiert es unter Vytauto Pr. 43A–66.

  • Am Haus des ehemaligen schwedischen Konsulats in der V. Putvinskio Str. 64 wurde am 19.11.2009 eine Erinnerungstafel in Litauisch, Finnisch und Schwedisch angebracht. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]
  • In der Zwischenkriegszeit residierte die schwedische Botschaft unter der Adresse Vaižganto Str. 25. 2005
    Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Ambasadorė: Kaunas mums labai svarbus / Mantas Lapinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, gruodžio 1, p. 2.
  2. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p. 12–13.
  3. Literatūriniai H. Parlando pėdsakai Kaune / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, lapkričio 28, p. 34.
  4. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 62.
  5. „Laikinoji sostinė“ – laikinas valstybingumas? Lietuvos valstybingumo pavojai švedų akimis XX a. pradžioje / Saulius Pivoras // Kauno istorijos metraštis. – T. 3 (2002). – P. 119–125.
  6. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
1922 gründeten der Industrielle Litauens J. Vailokaitis und Ingenieur V. Geiga die AG „Palemonas“.

1923 wurde das Werk zur Produktion von Ziegeln und Schindeln gebaut. Diese Gesellschaft gilt als Vorläufer der 1992 privatisierten AG „Palemono keramika“.

  • AG „Palemonas“. Um 1930
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 423.]
  • Die Abteilung für Keramsit im Ziegel- und Schindelwerk von Palemonas. 1961
    Foto von J. Navickas [Mokslas ir technika. – 1961, nr. 11, p. 28]

Literaturverzeichnis:
  1. Kas yra Akc. b-vė „Palemonas“. – Iliustr. // Sveikata ir darbas. – 1940, nr. 11, p. 388–391. – Priega per internetą. URL:

    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17881. – Žiūrėta 2009 m. kovo 10 d.
  2. Neramios trelės iš lakštingalų buveinės / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, vasario 23, p. 3.
  3. Palemonas // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 289–293.
  4. „Palemono“ akc. bendrovės: plytų ir durpių gaminimas. – Iliustr. // Lietuvos pramonė / Dr. J. Etingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – P. 107–108.
  5. Palemono keramika. – Prieiga per internetą. URL: http://www.palemonokeramika.lt/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  6. Palemono plytų čerpių gamykla. – Vilnius, 1960. – 12 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų. – Santr. angl.
1922 ließ sich die Vertretung Frankreichs unter der Adresse Vytauto Pr. 89 / Laisvės Allee 9 nieder (im Erdgeschoss residierte das Konsulat von Argentinien).

1929–1939 war die Botschaft unter V. Putvinskio Str. 14 zu finden, der Konsul selbst residierte unter Laisvės Allee 3. 1923 wurde die litauisch-französische Genossenschaft gegründet, die einen großen kulturellen Einfluss auf Kaunas hatte.

  • Das Haus, in dem französisches Konsulat tätig war. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die Botschaft Frankreichs. 40-er Jahre des 20. Jhs. Am 2.04.2013 wurde eine Erinnerungstafel (Bildhauer Jonas Venckūnas) am Gebäude der ehemaligen Botschaft Frankreichs (V. Putvinskio Str. 14) enthüllt
    Foto von J. Skrinskas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Ant pastato, kuriame veikė Prancūzijos pasiuntinybė, atidengta atminimo lenta. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunas.lt/index.php?3469688450. – Žiūrėta 2013 m. balandžio 2 d.
  2. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Patrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 1–9.
  3. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p.12–13.
  4. Prancūzų-lietuvių draugija // Lietuva, lapkričio 11, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63955. – Žiūrėta 2009 m. liepos 15 d.
  5. Prancūzų pėdsakai Kaune / Artūras Jančys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1998, rugsėjo 12, p. 5.
  6. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – T. 3 (2002), p. 144–149.
  7. Les institutions diplomatiques dans la capitale provizoire. – Iliustr. // Les traces de la France a Kaunas. – [Kaunas, 2009]. – P. 18.
1922 wurde in Kaunas das Schweizer Konsulat gegründet,

welches seine Tätigkeit im März 1923 in der Bažnyčios Str. 12 aufnahm (das Gebäude ist nicht erhalten geblieben). 1937 siedelte es in ein neues Haus im Stadtviertel Žaliakalnis neben der Botschaft Italiens. Seit dem 8.08.1938 bis zur Schließung residierte das Konsulat in der K. Donelaičio Str. 45. Am 10.02.1939 überreichte der bevolmächtige Minister der Schweiz seinen Berechtigungsnachweis dem Präsidenten Litauens.

  • Das Schweizer Konsulat residierte in der Minties rato 1/Vydūno Allee 15. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das ehemalige Konsulatgebäude, auf dem am 24.09.2008 eine Erinnerungstafel enthüllt wurde.2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Lietuvos Šveicarijos draugystė: svarbiausias pirmojo Šveicarijos pasiuntinio Lietuva[oje] uždavinys. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1939, vasario 11, nr. 69, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=98028. – Žiūrėta 2009 m. spalio 5 d.
  2. Ministras Eggeris Lietuvoje (1939) / Gottlieb Studerus // Tarp Vilniaus ir Berno: tekstai apie Lietuvą ir Šveicariją / sudarė Maxas Shweizeris. – Vilnius, 2003. – P. 201–207.
  3. Santykių stiprinimas su Šveicarija // Lietuvos žinios. – 1939, vasario 10, p. 1. – Prieiga per internetą. URL : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83292. – Žiūrėta 2009 m. spalio 5 d.
  4. „Šveicarų konsulas persikėlė į naują butą Bažnyčios g-vė 12…“ // Krašto balsas. – 1923, kovo 7, nr. 53, p. 3.
  5. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
1922–1928 residierte das Konsulat von Niederlanden unter der Adresse Laisvės Allee 42,

später – im Haus der Industriellen Tillmanns Griunvaldo Str. 16 (das Haus ist nicht erhalten geblieben). 1940 residierte die niederländische Botschaft unter Laisvės Allee 29. Der Direktor der „Philips“ Vertretung Jan Zwartendijk wurde zum Konsul ernannt und in Zusammenarbeit mit Chiune Sugihara rettete innerhalb von 10 Tagen 2300 Juden.

  • Auf dem Haus der ehemaligen Botschaft von Niederlanden (Laisvės Alle 42) wurde am 26.09.2003 die Erinnerungstafel enthüllt. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]
  • 1940 residierte in diesem Haus das niederländische Konsulat. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. „Kurasao angelas“ sugrįžta iš užmaršties / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2003, rugsėjo 26, p. 1, 9.
  2. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 60–62.
  3. Prisimintas konsulas, Kaune gelbėjęs žydus / Sigita Rudzevičiūtė-Vissers // Lietuvos rytas. – 1997, lapkričio 7, p. 3.
  4. Sovietizacija // Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 360–361.
  5. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
  6. Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas – Pasaulio Tautų Teisuoliai. Istorinės peripetijos tarp sovietinių struktūrų, žydų pabėgėlių ir jų gelbėtojų / Simonas Strelcovas. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2003, [t.] 2 (14), p. 44–50.
Am 22.04.1923 wurde die Union der landwirtschaftlichen Kooperativen Litauens gegründet.

Ihre Aufgabe bestand darin, die Tätigkeit von einzelnen Wirtschaftskooperativen und Genossenschaften zu koordinieren, landwirtschaftliche Industrie und Kultur zu fördern, Verarbeitung von landwirtschaftlichen Produkten und deren Vertrieb im Innland sowie im Ausland zu organisieren. Am 25.10.1931 wurde die Union „Lietūkis“ genannt. Das Verwaltungs- und Handelszentrum befand sich in Kaunas, Vytauto Pr. 33 (heute Vytauto Pr. 43). „Lietūkis“ funktionierte bis 1939. Auf ihrer Basis wurde später die Union der Verbraucherkooperativen Litauens gegründet (Lietkoopsąjunga).

  • Das Haus von „Lietūkis“ (Vytauto Pr. 33). 1930
    [Lietūkis: 1923–1933. – Kaunas, 1933. – P. 37]
  • Im ehemaligen Gebäude der Verwaltung von „Lietūkis“ (Vytauto Pr. 43) befindet sich die Kaunasser Abteilung des Vilniusser Kollegiums für Kooperation. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Der erste Vorstand von „Lietūkis“.
    [Lietūkis: 1923–1933. – Kaunas, 1933. – P. 7]
  • Pavillion von „Lietūkis“ und der Union der litauischen Kooperative. Zwischenkriegszeit.
    Foto [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Ekonominės organizacijos: 1. „Lietūkis” – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga. – // Lietuvos žemės ūkis 1918–1940 / Bronius Povilaitis. – Vilnius, 1997. – P. 173–178.
  2. Kooperacija nepriklausomoje Lietuvoje / Vytautas Žeimantas. – Iliustr. // Lietuvos vartotojų kooperacija: nuo pirmųjų žingsnių iki 2000 mtų / Vytautas Žeimantas, Vytautas Vaitkus. – Vilnius, 2000. – P. 28–41.
  3. Kooperatyvinių ir visuomeninių organizacijų pagalba žemės ūkiui. – Iliustr. // Visa Lietuva: Informacinė knyga 1931 m. – Kaunas, 1932. – P. 42–45.
  4. „Lietūkio“ dešimties metų sukaktis. – Parašas: N. Fa // Lietuvos aidas. – 1933, birželio 20, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89453. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 9 d.
  5. „Lietūkis“ (1, 2, 3) / Perpetua Dumšienė // Ūkininko patarėjas. – 1993, sausio 8, 15, 22, p. 7.
  6. Lietūkis: Zentralverband Landwirtschaftlicher Genossenschaften Litauens // Kaunas. – Praha, 1938. – P. 48–49.
  7. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“. – Iliustr. // Mūsų kraštas. – 1937, birželio 25, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=108360. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 10 d.
  8. Trumpa dešimties metų veikimo apžvalga = Un bref apergu des dix ánées d ‚ activitée / „Lietūkis“, Lietuvos ž. ū. kooperatyvų sąjunga. – Kaunas, 1933. – 112 p.: 10 iliustr. lap.: iliustr. – Santr. pranc.
Am 18.07.1923 wurde im Haus „Saulė“ das erste Progymnasium für Mädchen gegründet, dem am 14.07.1926 der Name „Saulė“ verliehen wurde.

Ab 1930 stand das Gymnasium unter der Obhut der Kasimir-Schwestern und wurde in das Mädchengymnasium der Kongregation der Hl. Schwestern von Kasimir umbenannt. 1940 hieß die Einrichtung das 8. Gymnasium von Kaunas; 1950 – die 8. Mittelschule. Am 21.10.1963 wurde der Schule der Name von J. Aleksonis verliehen. Am 30.04.1989 bekam die Schule ihren alten Namen „Saulė“ und am 1.09.1993 ihren Status als Gymnasium zurück.

  • Das Haus „Saulė“. Um 1925
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Gymnasium „Saulė“ in Kaunas (Savanorių Pr. 46). 2008
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. „Saulės“ gimnazija, Savanorių pr. 46 / N. Lukšionytė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 231–232.
  2. „Saulės“ gimnazijos pastatas (Savanorių pr. 46). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 52–54.
  3. Kauno „Saulės“ gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 71–76.
  4. Kauno „Saulės“ gimnazija : [„Saulės“ gimnazijai – 90 metų ir „Saulės“ rūmams – 100 metų : jubiliejinis leidinys] / Valdemaras Jaruševičius, Aldona Sellienė, Solveiga Laučienė. – Kaunas : [Taurapolis], 2013 (Kaunas : Taurapolis). – 390, [2] p. : iliustr., faks., portr.
  5. Kauno „Saulės“ gimnazija: [inform. leid.] / red. A. Sellienė… [et al.]. – Kaunas, 1995. – 31, [1] p.: iliustr.
  6. Kauno šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazija : 1923–1938. – Kaunas : Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija, 1938 (Kaunas : „Žaibo“ sp.). – 99, [9] p. : iliustr. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=63584. – Žiūrėta 2012 m. gegužės 30 d.
  7. Saulė šviečia visiems / Lina Klusaitė // XXI amžius. – 2003, gegužės 14, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030514/zvil_03.html. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 14 d.
  8. Sena ir garbinga „Saulės“ gimnazijos istorija – Prieiga per internetą. URL: http://www.saule.kaunas.lm.lt/saule/. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 14 d.
Am 22.09.1923 gründeten die Brüder Salamon die Tabak-und Zigarettenfabrik (heute E. Ožeškienės Str. 18).

In der Sowjetzeit hieß sie „Kova“. 1996 wurde die Fabrik aufgelöst.

  • Die Tabak-und Zigarettenfabrik von Brüdern Salamon
    [Lietuva skaitmenimis 1918–1928. – Kaunas, 1928. – P. 103.]
  • E. Salomon – Mitinhaber und Direktor der Tabak- und Zigarettenfabrik Gebr. Salomon
    [Lietuvos prekybos, pramonės ir finansų veikėjų albumas = Führende Persönlickeiten des Handelns, der Industrie und Finanzwelt Litauens. – Kaunas, 1929. – P. [37].]
  • 1999 hat die ISM Management- und Wirtschaftsuniversität ihre Tätigkeit in ehemaligen Fabrikgebäude aufgenommen (die Rekonstruktionsarbeiten wurden nach dem Entwurf des Architekten Algimantas Kančas durchgeführt). 2010
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. „Kovos“ fabrikas pasiduoda be kovos. – Iliustr. / Aušra Ostaševičienė // Laikinoji sostinė. – 1996, gegužės 31, p. 3.
  2. Brolių Salamonų tabako ir papirosų fabrikas / Puslapį parengė Aurina Venislovaitė ; Kauno apskrities bibliotekos archyvo nuotrauka. – Iliustr. – Rubrika: Tapatumo teritorijos // Nemunas. – 2013, saus. 31–vas. 6 (Nr. 4), p. 18.
  3. Likviduojamas Kauno tabako fabrikas // Respublika. – 1996, birželio 15, p. 23.
  4. Papirosų fabriko atidarymas // Lietuva. – 1923, nr. 218, rugsėjo 28, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64046. – Žiūrėta 2010 m. sausio 19 d.
  5. Tabako fabriko griuvena tapo moderniais mokslo rūmais. – Iliustr. / Vida Savičiūnaitė // Lietuvos rytas. – 2000, rugsėjo 11, priedas „Būstas“, p. 3, 8.
  6. Tabako išdirbinių įmonės // Kauno miestas: Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 95–96.
Am 23.11.1923 wurde die Büste des Volkspatriarchen Dr. Jonas Basanavičius im Garten des Vytautas-Magnus-Militärmuseums enthüllt

(zerstört 1950, wiederhergestellt am 30.12.1988).
Am 24.06.1930 wurde die Büste zum Andenken an Dr. Jonas Basanavičius auch auf dem Hof des Kriegskrankenhauses (heute Vytauto Prospekt 49) aufgebaut.

  • Am 15.09.1935 wurde die Büste für Dr. Jonas Basanavičius in Hoch-Panemunė (nahe Birutės Straße) enthüllt
    [Mūsų kraštas. – 1935, spalio 4, p. 5.]
  • Die wiederaufgebaute Büste der bedeutendsten Gestalt der nationalen Wiedergeburt von Litauen am Ende des 19. Jahrhunderts steht im Garten des Vytautas-Magnus-Militärmuseums. 2012
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Atėjo laikas sugrąžinti miestui tai, kas visada jam priklausė / L. Šinkūnaitė, A. Baubinienė, N. Misiūnienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, lapkričio 23, p. 4.
  2. D-rui Jonui Basanavičiui paminklo atidengimo iškilmės // Lietuva. – 1923, lapkričio 25, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63967. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  3. Didelės iškilmės A. Panemunėje ir Pasvalyje. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 1935, rugsėjo 19, p. 11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85211. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  4. J. Basanavičiaus paminklą išgelbėjo Lietuvos kariškiai / E. Pakrosnienė. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 1998, birželio 18, p. 2.
  5. Jono Basanavičiaus paminklas / Jonas Varnauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 50–51.
  6. Juodos skylės ir balti siūlai: senųjų paminklų likimai / Algimantas Miškinis. – Iliustr. // Nemunas. – 1988, nr. 12, p. 34–38.
  7. Karo ligoninės iškilmių proga: šiandien Karo ligoninės šefui a. a. J. Basanavičiui ligoninės sode šventinamas paminklas // Lietuvos aidas. – 1930, birželio 24, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65572. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  8. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990 m.), D. 2 / Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras. – Kaunas, 1993. – P. 276.
  9. Paminklas Tautos atgimimo patriarchui – Jonui Basanavičiui / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2004. – [D.] 1, p. 19.
  10. Pastatytas dr. J. Basanavičiui paminklas // Lietuvos aidas. – 1935, rugsėjo 16, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67376. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
1923 gründete Juozas Tumas-Vaižgantas das Schriftmuseum (früher Kulturmuseum) an der humanitären Fakultät der Bibliothek der Universität Vilnius (K. Donelaičio Str. 26).

Die offizielle Eröffnung des Museums fand am 29.04.1934 statt, es funktionierte bis 1941. Danach wurde es in die Fonds des Instituts für litauische Literatur an der Akademie der Wissenschaften Litauens übergegeben (heute Institut für litauische Sprache und Literatur an der Akademie der Wissenschaften Litauens).

  • Juozas Tumas-Vaižgantas. Um 1927
    Ansichtskarte. 1994 [Aus den Fonds der OBBK]
  • Eröffnung des Museums von J. Tumas-Vaižgantas. 1934
    [Aus dem Archiv der Bibliothek von Technischen Universität Kaunas]

Literaturverzeichnis:
  1. Rašliavos muziejus. – Iliustr. // Lietuvos muziejai iki 1940 metų / Nastazija Keršytė. – Vilnius, 2003. – P. 166–167.
  2. Rašliavos muziejus // Raštai / Vaižgantas. – [T] 14 (2002), p. 241–243.
  3. Lietuvos universitete // Juozas Tumas Vaižgantas / Aleksandras Merkelis. – Vilnius, 1989. – P. 336–347.
  4. Universiteto rankraščių skyrius / E. Eimaitytė // Lietuvos aidas. – 1936, gegužės 23, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66810. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 13 d.
  5. Rašliavos muziejus // Lietuvos aidas. – 1930, vasario 7, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65855. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 13 d.
  6. Rašliavos muziejus / J. Tumas // Lietuvis. – 1927, rugsėjo 13, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34554. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 13 d.
  7. Humanitarinių mokslų fakulteto įstaigos: Fakulteto muziejus / / Lietuvos universitetas: 1922 II 16 – 1927 II 16. Pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita. – Kaunas, 1925. – P. 206.
  8. Vaižganto muziejaus perdavimo-priėmimo aktas : 1941 m. gegužės 8 d. // Literatūra, 1940–1960 : dokumentų rinkinys / redakcinė kolegija: N. Baškytė … [et al.] ; sudarė, įvadą ir komentarus parašė J. Vosylius. – Vilnius, 1992. – P. 580.
  9. Vaižganto muziejus. – Iliustr. // Gimtasai kraštas. – 1936, nr. 2–4, p. 568.
1923 wurde in Kaunas der Nahrungsverarbeitungsbetrieb „Maistas“ gegründet.

Die AG „Maistas“ exportierte landwirtschaftliche Produkte ins Ausland. 1933 begann der Betrieb Fleisch und Fleischwaren zu produzieren und auszuführen. 1940 wurde der Betrieb in ein Fleischkombinat reorganisiert und verstaatlicht. 1997 meldete das Unternehmen Bankrott.

  • Das Komplex der AG „Maistas“ (Aleksotas). Zwischenkriegszeit
    [Lithunian : Quality produkts / Kazys Gineitis. – Kaunas, b.m. – P. 88.]
  • Direktor der AG „Maistas“ Jonas Lapėnas und Mitarbeiter, Blick auf die Schlachtereien der AG „Maistas“ vom Flugzeug aus
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 422.]

Literaturverzeichnis:
  1. Kauno mėsos kombinatas / Parengė Romas Žemaitis. – Kaunas, 1983. – [20] p.: iliustr. – Tekstas liet., rusų, vok.
  2. Lietuvos akcinė bendrovė „Maistas“ ir jos veterinarijos tarnyba / Bronius Povilaitis // Lietuvos veterinarija. – 1993, nr. 1, p. 5–6.
  3. „Maistas“ / Bronius Povilaitis. – Iliustr. // Lietuvos žemės ūkis 1918–1940. – Vilnius, 1997. – P. 184–189.
  4. The „Maistas“ Company Limited, manufacturer of meat and meat products. – Iliustr. // Kaunas. – Praha, 1938. – P. [45–47].
1923 wurde der Botanische Garten in Hoch-Freda gegründet.

Seit 1940 unterstand der Botanische Garten der Universität von Vilnius, 1941 wurde er der Akademie der Wissenschaften Litauens übergeben. 1946 wurde der Botanische Garten zum Bestandteil des Biologischen Instituts, 1959 zum Bestandteil des Botanischen Instituts. 1989 wurde der Botanische Garten zur Filiale des Botanischen Instituts, 1990 wurde er zur selbständigen Institution der Akademie der Wissenschaften Litauens. 1992 wurde der Botanische Garten der wiedergegründeten Vytautas-Magnus-Universität angegliedert.

  • Orangerie vom Botanischen Garten. 1936
    [Iš mokslų istorijos Lietuvoje. – Vilnius, 1988. – [T]. 6, įklija tarp p. 96–97.]
  • Botanischer Garten der Vytautas-Magnus-Universität in Kaunas (Ž. E. Žilibero Str. 6). 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Aukštosios Fredos dvaro parkas / Laimutis Januškevičius. – Iliustr. // Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus. – Kaunas : Lututė, 2010. – P. 80–83.
  2. Aukštosios Fredos dvaro sodyba Botanikos g. 2, 3, 4, 6, 10 (Muzikos g. 5, 7/5, Vilties g. 1, 3, 4, 5) / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 70–77.
  3. Botanikos sodas / Danutė Vailionytė. – Iliustr. // Liudas Vailionis. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. – P. 82–87.
  4. Botanikos sodas. – Iliustr., portr. / Ramūnas Aloyzas Budriūnas // Lietuvos mokslas. – Vilnius, 1996. – t. 4., kn. 8, p. 149–157.
  5. Fredos istorinė raida nuo XV a. Iki 1940 m. / Eugenijus Rūkas. – Bibliogr. str. gale // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 132–146.
  6. Kauno botanikos sodas / Zigmantas Gudžinskas // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 146–147.
  7. Kauno botanikos sodas // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 90–92.
  8. Konstantinas Regelis – botanikos sodo Kaune įkūrėjas / Antanas Minkevičius. – Bibliogr. : 2 pavad. // Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai. – ISSN 1392-3714. – 2002, [T.] 10, P. 9–20.
  9. VDU Kauno botanikos sodo istorinė apžvalga. – Prieiga per internetą. URL: http://botanika.vdu.lt/index.php?page=istorija. – Žiūrėta 2009 m. kovo 4 d.
  10. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas = Kaunas Botanical Garden of Kaunas magnum University. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. // Lietuvos botanikos sodai. – Vilnius, 2009. – P. 69–103. 
1923 nahm das Norwegische Konsulat seine Tätigkait in Kaunas unter der Adresse Laisvės Allee 15 auf.
  • Der Jurist, Politiker Martynas Yčas war im Jahre 1923–1926 der Honorarkonsul von Norwegen
    [Lietuvos albumas: antras (fotografuotinis) leidimas. – Kaunas, 1990. – P. 207.]
  • Am 16.05.2013 wurde eine Erinnerungstafel am ehemaligen Konsulatsgebäude (heute Platz der Unabhängigkeit 7), in dem das Konsulat von 1933 bis 1940 residierte, enthüllt. 2013
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Atminimo lenta prie buvusio Norvegijos konsulato / Danutė Marcinkevičienė // XXI amžius. – 2013, gegužės 31, priedas „XXI amžiaus horizontai“, p. 2.
  2. Jonas ir Martynas Yčai: gyvenimas ir darbai Lietuvai / Jonas Aničas. – Vilnius, 2007. – P. 362.
  3. Kauno miestas: apžvalginis ir informacinis leidinys: Kauno m. 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 81.
  4. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1940 metams. – Kaunas, 1940. – P. 34.
  5. Norvegijos karališkas konsulatas persikėlė nuo lapkričio 4 d. į naują butą, Laisvės Alėja 4, tel. 17 // Rytas. – 1924, lapkričio 5, p. 3.
  6. Pasiuntinybės, atstovybės ir konsulatai // Vadovas po Kauną ir apylinkes / V. Čižiūnas. – Kaunas, 1935. – P. 13.
  7. Profesorius Jonas Šimkus / Dr. Danutė Blažytė-Baužienė. – Iliustr., portr. // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. – Vilnius, 2008. – 2 t. – P. 86.
  8. Visa Lietuva: informacinė knyga / redaktorius ir leidėjas K. Puida. – Kaunas, 1923. – P. 152.
  9. Visa Lietuva: informacinė knyga / redaktorius ir leidėjas K. Puida. – Kaunas, 1925. – P. 41.
  10. Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m. / redagavo V. Ruzgas. – Kaunas, 1932. – P. 145.
  11. „Visas Kaunas“: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno m. valdžios ir savivaldybės įstaigų , visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 61.
Am 23–25.08.1924 fand das erste Sängerfest auf dem Platz von P. Vileišis (damals Tag der Lieder genannt) statt.

An dem Fest nahmen etwa 3 000 Teilnehmer teil, die Besucherzahl betrug 20 000. Das zweite Sängerfest fand 1–2.07.1928 statt, das dritte – am 30.06.1930.
2003 wurde das Sängerfest der Baltischen Staaten Estland, Lettland und Litauen von der UNESCO in die Liste der Meisterwerke des mündlichen und immateriellen Erbes der Menschheit aufgenommen.

  • Das erste Sängerfest der Litauer in Kaunas. 23.08.1924
    Foto [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Der Sammelchor des Sängerfestes auf der Bühne von P. Vileišis in Kaunas. 20.06.1930
    Foto [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]

Literaturverzeichnis:
  1. Didžiųjų švenčių pradžia // Lietuvos dainų šventė : Būties ratu. 2007 m. [interaktyvi duomenų bazė] / Lietuvos Liaudies Kultūros Centras. – Prieiga per internetą. URL: http://dainusvente.llkc.lt/index.php?-742833364#. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.
  2. Lietuvių chorai – tautinės savimonės ir muzikinės kultūros žadintojai / Anicetas Arminas. – Vilnius, 1998. – 121, [2] p.
  3. Pirmoji dainos diena, 1924 : programa ir straipsnių rinkinys. – Kaunas, 1924. – 52 p. : iliustr.
  4. Pirmoji Dainų šventė / Juozas Karosas // Varpai : literatūros almanachas. – Šiauliai, 1944, p. 335–341.
  5. Pirmoji Dainų šventė / Vytautas Žemgulys. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1970, Nr. 6, p. 59–62.
Am 15.09.1924 wurde im Haus „Saulė“ (heute Savanorių Pr. 46) das Seminar von Simonas Daukantas eröffnet (Direktor – Dr. Klemensas Ruginis).

Es stand unter der Obhut des katholischen Verbandes der Lehrer Litauens. Am Seminar, welches bis 1932 tätig war, wurden die Lehrer für die Grundschulen ausgebildet.

  • Direktor Dr. K. Ruginis. 30er Jahre des 20. Jhs
    Foto [Aus dem Archiv der Leserin Nijolė Dlugauskaitė. Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Lehrerzimmer. 30er Jahre des 20. Jhs
    Foto [Ebd.]
  • Das Lehrerseminar von Simonas Daukantas. Zweites Studienjahr. 30er Jahre des 20. Jhs
    Foto [Ebd.]
  • Studenten des Lehrerseminars von Simonas Daukantas im vierten Studienjahr. 30er Jahre des 20. Jhs
    Foto [Ebd.]

Literaturverzeichnis:
  1. Pradžios mokslo plitimo 10 metų (1918–1928) apžvalga: Žinios apie mokytojų seminarijas. – Lent. // Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis. – Kaunas, 1990. – P. 315.
  2. Simano Daukanto mokytojų seminarijos atidarymo iškilmės / J. Talmontas // Lietuvos mokykla. – 1924, Nr. 10, p. 459–461. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118649. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 18 d.
  3. Simano Daukanto mokytojų seminarija // Rytas. – 1925, liepos 26, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=123821. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 18 d.
  4. Simono Daukanto mokytojų seminarija / Viktoras Vitkus. – Nuotr. // Alio Raseiniai. – 2011, gegužės 19, p. 12.
  5. „Šių mokslo metų pabaigoj užsidarė Kauno Simono Daukanto vardo mokytojų seminarija, išleidusi paskutinę 17 mokytojų laidą“ // Mūsų rytojus. – 1932, birželio 30, nr. 26, p. 2.
  6. Tarpukario Lietuvos mokytojų seminarijų steigimo ir veiklos charakteristikos / Saulius Kaublys // Respublikinė konferencija „Pradinės mokyklos mokytojų rengimas“. – Vilnius, 1999. – P. 16–22. – Prieiga per internetą. URL: http://www.biblioteka.vpu.lt/elvpu/15456.pdf. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
Am 26.09.1924 wurde in Kaunas der Auftrag für die Verlegung der Kanalisation feierlich unterzeichnet.

Das Projekt befasste sich mit der Einrichtung der Kanalisation innerhalb der nächsten 20 Jahre (bis 1944). Von 1924 bis zum Anfang des Zweiten Weltkrieges wurden 61 km an Haushaltskanalisation und 27 km an Regenkanalisation verlegt.

  • Die Kanalisationsarbeiten in Kaunas in der Laisvės Allee. 30-er Jahre des 20. Jhs.
    [Aus den Fonds der OBBK]
  • Statistische Daten über die Betriebsausgaben der in den Jahren 1924–1928 durchgeführten Kanalisationsarbeiten
    [Lietuvos savivaldybių… . – P. 102]

Literaturverzeichnis:
  1. Kauno miesto vandentiekio ir kanalizacijos istorija; Kanalizacija; Kanalizacijos ūkis; Kanalizacijos siurblinės. – Iliustr. // Vandentiekis Kaune 1929–1999. – [Kaunas, 1999]. – P. 1–12, 32–41.
  2. Kauno kanalizacijos ir vandentraukio reikalu; Patys projektavo ir statė. – Iliustr., faks. // Žygis : Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas / Juozas Stražnickas. – Kaunas, 1999. – P. 109–125.
  3. Miestų ir kaimų statybos. Savivaldybių ūkio infrastruktūros gerinimas. – Lent. // Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas / Romas Stačiokas, Justinas Rimas. – Kaunas, 2002. – P. 97–102.
Im September 1924 fahren drei Busse der Gesellschaft „Auto“ vom Rathausplatz nach Panemunė und setzen somit den Anfang für den Busverkehr in Kaunas.

Am 10.05.1924 unterzeichnete die Stadtverwaltung von Kaunas einen Vertrag mit der Gesellschaft „Auto“, die das Recht für die Personenbeförderung für 5 Jahre bekam (1927 ging die Gesellschaft pleite). Am 8.02.1934 gründete der Stadtrat ein Busunternehmen, welches 1950 den Namen „Bus- und Taxi-Motorpark von Kaunas“ bekam. 1956 wurde das Unternehmen reorganisiert und es entstanden zwei Betriebe: Taxipark von Kaunas und Buspark von Kaunas. 1992 folgte eine weitere Reorganisation in zwei selbständige Betriebe: den staatlichen Buspark für Fernverkehr und den staatlichen Buspark für Stadtverkehr. Beide Betriebe fusionierten 1995 zur geschlossenen AG „Kauno autobusai“.

  • Linienbus. 40er Jahre des 20. Jhs
    [Kauno autobusai. – Kaunas, [2004]. – P. 9.]
  • Linienbus. 60er Jahre des 20. Jhs
    [Kauno autobusai. – Kaunas, [2004]. – P. 13.]
  • AG „Kauno autobusai“. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Park von AG „Kauno autobusai“. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. „Auto“ bendrovė – Kauno visuomeninio transporto konsesininkė (1924–1927 m.) / Vytautas Smilgevičius. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 5 (2004), p. 265–273.
  2. Jungtuvių finiše – naujo vadovo paskyrimas / Živilė Banytė. – Portr. // Kauno diena. – 2014, liepos 8, p. 3.
  3. Kaip kojas keitė ratai: [1934–2004 m. Kauno autobusų parko istorija] / UAB Kauno autobusai. – Kaunas, 2004. – DVD Video: spalv.
  4. Kauno autobusai: [bukletas]. – Kaunas, 2004. – 38 p.: iliustr., žml.
  5. Kauno autobusai: [istorija]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunoautobusai.lt/ . – Žiūrėta 2009 m. vasario 27 d.
  6. Pirmieji Kauno autobusai / E. Naskauskas. – Iliustr. – Aut. nurodytas red. prieraše // Vakarinės naujienos. – 1970, kovo 30, p. 20.
  7. Savivaldybių ūkio infrastruktūros vystymas. – Lent. // Lietuvos savivaldybių raida / Romas Stačiokas. – Vilnius, 1991. – P. 236–245.
  8. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 64.
1924 wurde durch Bemühungen von A. Kniūkšta im Haus von Maironis (Rathausplatz 13) der Buchverlag „Sakalas“ gegründet.

1931 zieht er in das Gebäude des pleite gegangenen Betriebes „Švyturys“ ein (Kęstučio Str. 36). „Sakalas“ gab Lehrbücher, schöngeistige Literatur im Original und übersetzt, die Zeitschriften „Kalba“, „Dienovidis“, die Zeitung „Gimtoji kalba“ heraus. 1940 wurde die Gesellschaft nationalisiert (angeschlossen an den staatlichen Verlag der Litauischen SSR). 1943 wurde der Betrieb wieder ins Leben gerufen und war bis Ende Sommer 1944 tätig (wurde zum zweiten Mal von den Sowjets nationalisiert).

  • Leiter der Gesellschaft „Sakalas“ Antanas Kniukšta. 40-er Jahre des 20. Jhs.
    [„Sakalas“ / Vilius Užtupas // Naujos knygos. – 1988, nr. 8, p. 44]
  • Das Emblem der Gesellschaft „Sakalas“.
    [Vilius Užtupas. Lietuvos spaustuvės: 1522–1997. – Vilnius, 1998. – P. 34]

Literaturverzeichnis:
  1. Apie „Sakalą“ ir Antaną Kniūkštą / Dominykas Urbas. – Iliustr. // Naujasis židinys. – 1992, nr. 7–8, p. 79–83.
  2. Knygos puoselėtojas / Marija Macijauskienė. – Iliustr. // Švyturys. – 1983, nr. 13, p. 16–17.
  3. Leidyklos, redakcijos, pramonės įmonės – spaudos darbų užsakovės. – Iliustr. // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 33–34.
  4. Lietuviškoji knyga Lietuvos respublikos laikotarpiu (1918–1940) / Audronė Glosienė // Lietuviškoji knyga: Istorijos metmenys. – Vilnius, 1996. – P. 173.
  5. Milijonas „Sakalo“ leidinių / A. Braziulis. – Portr. // Trimitas. – 1937, nr. 4, p. 85. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39465. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 24 d.
  6. Po „Sakalo“ sparnais: (Antano Kniūkštos šimtosioms gimimo metinėms) / Sudaryt. V. Markevičius. – Kaunas, 1992. – 31 p.: iliustr., portr.
  7. Pokalbiai su knygų leidėju Antanu Kniūkšta. – Portr. // Pažinti kultūros žmonės / Vladas Žukas. – Vilnius, 2002. – P. 474–483.
  8. Primiršto laikotarpio literatūros bruožai: 1941–1944 m. / Aldona Ruseckaitė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1991, nr. 6, p. 64–68; nr. 7, p. 65–68.
  9. „Sakalas“ / Žaneta Zaveckienė. – Iliustr. // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 322.
  10. „Sakalo“ bendrovė raštams leisti ir platinti: 1924–1940 ir 1943–1944. – Vilnius, 1998. – 243 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 216–229.
1924 nach einer hundertjährigen Pause, wurde das Jesuitengymnasium wiedereröffnet (die russische Regierung schloss die Schule 1824).

In der Sowjetzeit funktionierte die Schule als Mittelschule von Adomas Mickevičius. 1991 übernahmen die Jesuiten die Führung der Schule.

  • Abitur von 1930 im Jesuitengymnasium
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 228]
  • Die Mittelschule von Adomas Mickevičius in Kaunas. 1960
    Fotogr. P. Juozapavičius [Iš KAVB fondų]

Literaturverzeichnis:
  1. Kauno jėzuitų gimnazija : 1-asis dešimtmetis, (1924–1934) : [albumas]. – Kaunas, 1934. – 114, [5] p.: iliustr.
  2. Kauno jėzuitų gimnazija. – Kaunas, 1994. – 24 p.: iliustr.
  3. Kauno jėzuitų gimnazija, 1649–2004 / [parengė Marija Baltuškaitė]. – Kaunas, 2004. – 198, [2] p.
  4. Kauno jėzuitų gimnazija. – Iliustr. // Kauno apskrities gimnazijos: atkūrimo dešimtmetis. – Kaunas, 2000. – P. 33–38.
  5. Kauno jėzuitų gimnazija Antrojo pasaulinio karo metais / Linas Venclauskas. – Santr. angl. – Bibliogr.: 20 pavad. ir išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 6 (2005), p. 165–172.
  6. Kauno jėzuitų gimnazija. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.kjg.lt/index.php?option=com_content&view=category&id=34&Itemid=66. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
Am 19.04.1925 wurde der Palast der Genossenschaft der Heiligen Zita für Dienstmädchen und Arbeiterinnen Litauens eingeweiht (heute Gimnazijos Str. 7; Architekt Feliksas Vizbaras).

Die Genossenschaft der Hl. Zita für die katholischen Dienstmädchen wurde 1906 gegründet und am 27.7.1907 eingetragen.

  • Der Palast der Genossenschaft der Hl. Zita für Dienstmädchen und Arbeiterinnen, eingeweiht am 19.04.1925
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Der ehemalige Palast der Genossenschaft der Hl. Zita, heute – die theologische Fakultät der Vytautas-Magnus-Universität. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Klerikalinės darbininkių ir tarnaičių draugijos Lietuvoje 1905–1940 m. / R. Raudeliūnienė // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A. – [T. ] 2 (1978), p. 65–76.
  2. Kauno Šv. Zitos draugija / Arvydas Gaidys // Lietuvių Atgimimo istorijos studijos. – 1994, [t.] 7, p. 292–294.
  3. Lietuvių katalikių tarnaičių Šv. Zitos draugija / Kęstutis Straigis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 74–76.
  4. Šv. Zitos Draugijos namų pašventinimas / P. I // Lietuva. – 1925, balandžio 21, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38144. – Žiūrėta 2009 m. sausio 7 d.
Am 24.04.1925 wurde auf Initiative von V. Ruzgas die Bibliothek und der Lesesaal von Vincas Kudirka im Stadtzentrum (Laisvės Allee 48) gegründet, die bis 1944 funktionierten (am 3.08.1944 wurde die Bibliothek durch die deutschen Luftangriffe zerbombt).

Die Bibliothek wurde 1948 wiederaufgebaut. 1960 bezog sie die Räume in Laisvės Alle 57. Im Laufe der Jahre wurde das Netz von Bibliotheken immer dichter. 1976 wurden alle Bibliotheken der Stadt zentralisiert. Zum Zentrum des Systems wurde die 6. Bibliothek der Stadt (heute die Bibliothek der Selbstverwaltung von Vincas Kudirka). 1988 wurde der Bibliothek der Name von Vincas Kudirka zurückgegeben. Zurzeit hat die Bibliothek 30 Filialen in der ganzen Stadt.

  • Vincas Ruzgas. 30er Jahren des 20. Jhs.
    [Iš tarpukario… . – Virš. nuotrauka]
  • Der Lesesaal der Bibliothek 1930–1939.
    [Aus den Fonds der öffentlichen Bibliothek der Selbstverwaltung von Vincas Kudirka]
  • Die öffentliche Bibliothek der Selbstverwaltung Kaunas von Vincas Kudirka (Laisvės Allee 57). 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kauno centro (buv. 6-sios bibliotekos istorija: Diplominis darbas / V. Šleinienė. – Kaunas, 1972. – 83 p.: iliustr. – Mašinraštis. Saugomas Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje.
  2. Kauno Vinco Kudirkos biblioteka-skaitykla / G. Raguotienė // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 165.
  3. Kauno miesto V. Kudirkos biblioteka / V. Ruzgas // Bibliografijos žinios. – 1937, nr. 1, p. 29–32. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6956. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 7 d.
  4. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 1925–2005 metais: istorijos apžvalga / Sudarė ir spaudai parengė D. Poškienė. – Kaunas, 2005. – 128 p.: iliustr.
  5. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. – Prieiga per internetą. URL:http://www.kaunas.mvb.lt/lt/home-aktualijos.html. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  6. Kauno miesto Vinco Kudirkos biblioteka / Vincentas Ruzgas. – Kaunas, [1937]. – 4 p. – Bibliotekininkų draugijos leidinys nr. 14.
  7. Miesto savivaldybės skaitykla // Lietuva. – 1925, balandžio 25, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38140. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 7 d.
  8. Ruzgas Vincas. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=RUZGAS%20VINCAS. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 7 d.
  9. Vincas Ruzgas – V. Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrėjas / Vida Statulevičienė // Iš tarpukario Lietuvos švietimo istorijos lobyno: Konferencijos pranešimai. – Kaunas, 2005. – P. 17–21.
  10. V. Kudirkos v. biblioteka-skaitykla / V. Ruzgas. – Iliustr. // Bibliotekų darbas. – 1960, nr. 4, p. 36–38.
Am 1.06.1925 gründeten G. Glazer und Z. Levusch in Kaunas (Kęstučio Str. 63) die erste Trikotagenfabrik in Litauen „Glalev“. Auf der Grundlage dieser Fabrik gründeten Levusch, Aranauskas und Černesas 1930 im Stadtviertel Šančiai (damals Virvių Str. 13) die Aktiengesellschaft „Cotton“, die gemusterte Trikotware und Socken herstellte.

1940 wurde die Fabrik nationalisiert. Während des Zweiten Weltkrieges wurde die Produktion runtergefahren, 1944 ging es dann weiter. In den Jahren1963, 1975 und 1980 erfogten einige Rekonstruktionen. Am 8.12.1998 hat der Betrieb Bankrott gemeldet.

  • Werbeplakat der Trikotagenfabrik „Glalev“
    [Lietuvos žinios. – 1925…]
  • Satzung der Aktiengesellschaft „Cotton“
    [„Kotono“ kojinių fabriko istorija…, p. 8]

Literaturverzeichnis:
  1. Akcinės bendrovės „Cotton“ įstatai // Vyriausybės žinios. – 1930, nr. 150, p. 6–8.
  2. Banknotų banga traiško net ir garsias įmones / Vygandas Trainys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1999, lapkričio 20, p. 3
  3. „Cotton kojinės…“ // Lietuvos aidas. – 1930, birželio 7, p. 9.
  4. Įmonės 60 metų metraštis / Algimantas Balsas // Kauno tiesa. – 1985, lapkričio 20, p. 4.
  5. Kaune kojinių fabrikas „Cotton“ / Eduardas Remecas // Lietuvos aidas. – 1995, sausio 21, p. 23.
  6. „Koton“, „Cotton“, – kojinių fabrikas Kaune (Šančiuose) // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 197.
  7. „Kotono“ kojinių fabriko istorija : 1925–1985 / Stanislovas Bilskis. – Kaunas, 1985. – 92 p. : iliustr. – Mašinraštis.
  8. „Koton“ pasitraukia / Aušra Ostasevičienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė, 1999, kovo 30, p. 2.
  9. „Pirklių dėmesiui…“Glalev“ // Lietuvos žinios. – 1925, rugpjūčio 9, p. 6.
Am 13.12.1925 wurde auf dem Eichenberg die provisorische Galerie von M. K. Čiurlionis eröffnet (Architekt V. Dubeneckis), die zum Zentrum des Museumswesens in Litauen wurde.

1936 wurde die provisorische Galerie von M. K. Čiurlionis in das Kulturmuseum von Vytautas dem Großen umgewandelt und im neuen Gebäude untergebracht (V. Putvinskio Str. 55; Architekt V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Krikščiukaitis), das Gebäude der Galerie übernahm die Kunstschule. 1944 wurde dem Museum der Name von M. K. Čiurlionis verliehen. 1969 wurde im neuen Anbau des Museums (Architekt F. Vitas) die Galerie mit seinen Bildern eröffnet. Am 1.01.1997 bekam das Museum den Status des Nationalmuseums.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – der berühmteste litauische Künstler des 20. Jahrhunderts, ein bedeutender Maler des frühen Modernismus in Ost- und Mitteleuropa, ein Vertreter des Symbolismus.

  • Die Galerie von M. K. Čiurlionis. Um 1932
    [Algirdas Margeris-Šeštokas. Amerikiečio įspūdžiai Lietuvoje. – Kaunas, 1932. – Įklija tarp p. 160–161.]
  • Kulturmuseum Vytautas des Großen in Kaunas. 1940
    [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die Galerie von M. K. Čiurlionis. Skulptur „Drei Könige“ (Bildhauer Vladas Vildžiūnas). 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Nationale Malereimuseum von M. K. Čiurlionis. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Čiurlionio galerijos vargai // Dailės ir kultūros baruose. – Vilnius, 1970. – P. 245–249.
  2. Istorija. – Iliustr. // Mažieji Lietuvos istorijos paminklai. – Kaunas, 1999. – P. 9–19.
  3. Lietuvos muziejai : Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/Kaunas/ciurlionio_muziejus.htm. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 15 d.
  4. M. K. Čiurlionies galerija // Kauno miestas: Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 38.
  5. M. K. Čiurlionio galerija. – Iliustr. // Lietuvos muziejai iki 1940 metų / Nastazija Keršytė. – Vilnius, 2003. – P. 104–108.
  6. Meno mokykla ir laikinoji M. K. Čiurlionio galerija A. Mackevičiaus g. 27, 29 / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 162.
  7. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka : V. Putvinskio g. 55 / Almantas Bružas. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 277.
  8. Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus / Vaiva Laukaitienė. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai. – 2009. – P. 90–95.
  9. Pasislėpusi knygų buveinė iš stiklo / Vereta Rupeikaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spal. 10, p. 14.
  10. Tikrasis modernizmas = True modernism : Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų / Lina Preišegalavičienė ; [vertėjas Armandas Rumšas]. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016 (Kaunas : Kopa). – 79, [1] p. : iliustr., faks. ; 24 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Bibliogr.: p. 73. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-9955-471-60-8
  11. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus 1936.XI.1–1939.XII.31 darbų apyskaita / V. Kuprevičius // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – T. 1 (1941), p. 331–391.
  12. Vytauto Didžiojo muziejus. – Iliustr., planas. – Bibliogr.: (9 pavad.) // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 305–309.
1925 wurde die HandeIs- und Industriekammer gegründet, 1936 wurde sie in Handels-, Industrie- und Handwerkskammer umorganisiert.

Am 12.–13.12.1937 wurde diese Institution im Saal der Landwirtschaftskammer offiziell eröffnet. Am 18.02.1939 fand die feierliche Eröffnung der Kammer statt. 1940 wurde die Tätigkeit der Kammer eingestellt, 1941 wieder aufgenommen. Am 13.09.1944 wurde das Gebäude der zentralen staatlichen Bibliothek übergeben (heute Nationalbibliothek von Martynas Mažvydas). 1950 wurde hier die Bezirksbibliothek von Kaunas gegründet (heute die öffentliche Bibliothek des Bezirks von Kaunas).

  • Handels-, Industrie- und Handwerkskammer (Architekt V. Landsbergis-Žemkalnis). 1939
    Foto vom Ingenieur A. Prapuolenis[Tautos ūkis. – 1939, Nr. 8, p. 176.]
  • 1996 siedelte sich in einem Teil des Gebäudes Handels-, Industrie- und Handwerkskammer von Kaunas an (K. Donelaičio Str. 8). 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Ekonominis savarankiškumas: Prekybos, pramonės ir amatų rūmai / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 118–127.
  2. Iškilmingai atidaryti – pašventinti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų namai // Lietuvos aidas. – 1939, vasario 19, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_98036_1. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 15 d.
  3. Prekybos ir pramonės rūmų atidarymas // Lietuva. – 1925, birželio 19, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_38122_4. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 11 d.
  4. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, K. Donelaičio g. 8 / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 86–88.
  5. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai: istorija ir architektūra / Eugenijus Rūkas // Kauno istorijos metraštis. – Kaunas, [T.] 5 (2004), p. 293–313.
  6. Verslo ir valstybės santykiai: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų istorija 1925–1941 m. / Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Giedrė Milerytė. – Sant. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – 2011. – [T.] 11, p. 111–150.
  7. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. – Prieiga per internetą. URL: http://chamber.lt/. – Žiūrėta 2018 m. balandžio 7 d.
1925 wurde zum alten Hotelkomplex „Metropolis“ ein neues Hotel „Litauen“ (lit. „Lietuva“) dazugebaut (Architekt Vladimiras Dubeneckis).

Heute ist hier das Hotel „Metropolis“ untergebracht.

  • Hotel „Lietuva“
    [Lietuva skaitmenimis 1918–1928. – Kaunas, 1928. – P. 150.]
  • Hotel „Metropolis“ (S. Daukanto Str. 21). 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. „Lietuvos“ viešbutis, S. Daukanto g. 21 / N. Lukšionytė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 82–83.
  2. „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68 / Daukanto g. 19). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 93–94.
  3. Kaunas: provincijos anekdotai / A. Dambrauskas // Kauno diena. – 1994, gegužės 21, p. 11.
  4. Tarpukario viešbučių perlas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, rugpjūčio 12, p. 14. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/konrado-naujienos-39987. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 14 d.
  5. Viešbutis ir restoranas „Metropolis“ Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe: pasivaikščiojimai po Kauną: XXIII pasivaikščiojimas. – Iliustr. / Miglė Banytė // Kauno diena. – 1997, balandžio 19, p. 22.
1925 wurde die jüdische Zentralbank gebaut (1920 gegründet).

1980 wurde dieses Gebäude durch die Einrichtung des Zoologischen Museums von Tadas Ivanauskas (heute Laisvės Allee 106) zerstört.

  • 1924 wurde die Bank von den Architekten, Ingenieuren G. Mazel und M. Grodzenskis entworfen
    [Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoje. 1926. – Kaunas, 1927, p. 2.]
  • Die jüdische Zentralbank und Passage. 70er Jahre des 20. Jhs.
    [Mokslas ir gyvenimas. – 1969, nr. 10, p. 20.]

Literaturverzeichnis:

. Centralinio Lietuvos žydų banko kooperacijai remti įstatai [1920 m. kovo 15 d.]. – Turinys: I. Banko įtaisymas ir kapitalas; II. Banko operacijos; III. Banko valdymas; IV. Visuotiniai akcininkų susirinkimai; V. Revizijos komisija; VI. Apyskaita; VII. Pelno paskirstymas; VIII. Atsargos kapitalas; IX. Banko darbo baigimas; X. Bendri nuostatai // Vyriausybės žinios. – 1920, Nr. 25, kovo 26, p. 1–4.
2. Centralinis žydų bankas // Lietuvos bankininkystės istorija, 1918–1941 / Vladas Terleckas. – Vilnius, 2000. – P. 65–74.
3. Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoj // Lietuvos žinios. – 1932, liepos 2, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82017. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 3 d.
4. Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoje // Lietuvos aidas. – 1938, vasario 15, p. 26. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73903. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 3 d.
5. Kokie buvo prieškario komerciniai bankai / V. Terleckas // Vakarinės naujienos. – 1995, gruodžio 6, p. 6.
6. Žydų bankas Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?rt=3&type=2&ss=pasa%C5%BEas&id=949. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 3 d.
7. Žydų bendruomenės pastatai. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 36–39.

1925–1931 wurde das Institut für Physik und Chemie der Vytautas Magnus Universität in Linksmadvaris erbaut.

Ende Juni 1944 wurde das Institut von zurückziehenden Deutschen gesprengt.

  • Der Entwurf des Finnen Y. Vaskinen, der damals den Wettbewerb gewann, wurde von dem Architekten M. Songaila der Umgebung angepasst
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 224.]
  • 15.2.1932 wurde das Institut für Physik und Chemie ofiziell eröffnet
    [Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, 1922–1932 : trumpa 10 metų veikimo apžvalga. – Kaunas : [1932]. – P. 37.]

Literaturverzeichnis:
  1. Statomas fizikos-chemijos institutas // Trimitas. – 1925, nr. 24, p. 781. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38930. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 2 d.
  2. Fizikos-chemijos instituto kertinio akmens pašventinimas Viesulavo kalne. – Iliustr. // Krivulė. – 1925, nr. 10, p. 219.
  3. Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos institutas. – Iliustr. / M. Songaila // Technika. – 1933, nr. 7, p. 459–500. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=115189. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 2 d.
  4. Mokslo rūmų likimas. – Iliustr. / Česlovas Vištakas // Technikos žodis. – 1992, nr. 3, p. 2–4.
  5. Matematikos ir gamtos mokslai / Ieva Šenavičienė, Laima Gylienė // Vytauto Didžiojo universitetas : mokslas ir visuomenė, 1922–2002. – Kaunas, 2002. – P. 188–189.
Im Frühling 1926 wurde Kaunas überschwemmt.

Die Stadt leidete unter den schweren Überschwemmungen noch im Frühling 1931, 1936, 1946. Die Hochwassergefahr wurde teilweise verhindert, als 1959 Kaunasser Wasserkraftwerk erbaut wurde.

  • Die überschwemmte Jonavos Straße. 1926
    [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die überschwemmte Maironio Straße. 1935
    Foto von J. Stanišauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • 1935 m. potvynis greta Rotušės aikštės.
    Fotogr. J. Stanišauskas [Iš KAVB fondų]

Literaturverzeichnis:
  1. Kai siautėja mūsų upės / Antanas Barisas. – Iliustr. // Lietuvos žemė: Lietuvos geografijos skaitiniai. – Kaunas, 2000, P. 182–185.
  2. Kaunas 100 kartų skendo / Jurinas. – Iliustr. // Diena. – 1936, kovo 15, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=167311. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  3. Nemuno potvynių problema / L. Mingauda. – Iliustr. // Tarybų Lietuva. – 1947, kovo 27, p. 2–3.
  4. Neries ir Nemuno potvyniais: ar nereiks per Katedros aikštę plaukti valtele? / K. Petrauskis. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1996, vasario 24, p. 28.
  5. 1940 metų Nemuno potvynis Kaune ir kitur palygintas su kitų metų potvyniais / S. Kolupaila. – Iliustr. // Kosmos. – 1940, Nr. 4–6, p. 221–226. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbsp /biRecord.do?biExemplarId=37385&biRecordId=4056. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
Am 04.04.1926 wurde das Erzbistum Kaunas gegründet.
  • Die Gründungsfeier der litauischen Kirchenprovinz in der Erzkathedrale-Basilika des Hl. Petrus und Paulus im Jahre 1926
    [Lietuvos bažnyčios… 1983. – P. 12.]

Literaturverzeichnis:
  1. Abipus nepriklausomybės slenksčio / P. Subačius. – Iliustr. // Krikščionybės istorija. – Vilnius, 2000, P. 641–643.
  2. Bažnyčios struktūrų reorganizacija po Lietuvos bažnytinės provincijos sudarymo / A. Streikus // Krikščionybės Lietuvoje istorija. – Vilnius, 2006. P. 400–405.
  3. Įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija // Rytas. – 1926, balandžio 8. p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=123399. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 18 d.
  4. Kauno arkivyskupija. Arkivyskupijos įkūrimas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: Kauno arkivyskupija / Bronius Kviklys. – Čikaga, 1983. – [T.] 3. – P. 11.
  5. Kauno arkivyskupijai 75: leidinys apie Kauno arkivyskupijos praeitį ir dabartį. – Kaunas, 2001, 80 p. – Santr.angl., lenk., vok.
  6. Prieš 75 metus įkurta Kauno arkivyskupija // Apžvalga. – 2001, balandžio 13, p. 2.
  7. Svarbi data Lietuvos ir Bažnyčios istorijoje / Aldona Vasiliauskienė // XXI amžius. – 2006, balandžio 5, p. 7.
Am 27.05.1926 wurde die Landwirtschaftskammer gegründet.

1940 wurde sie geschlossen, am 20.05.1991: Wiedereröffnung. Im Jahre 1997: Reorganisation.

  • Landwirtschaftskammer (gebaut 1930–1931 nach dem Entwurf des Ingenieurs Karolis Reisonas)
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 368.]
  • Landwirtschaftskammer (K. Donelaičio Str. 2). 2010
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kooperacijos raida Lietuvoje : istorinė apybraiža / Pranas Sasnauskas. – Vilnius, 1998. – P. 105.
  2. Lietuvos žemės ūkis, 1918–1940 : jo raida ir apžvalga / Bronius Povilaitis. – Vilnius, 1997. – P. 158–164.
  3. Žemės ūkio rūmai – 80 metų su kaimo žmogumi : Lietuvos kaimo visuomenės raida: socialinės ir ekonominės pažangos link / [Antanas Stancevičius, Bronius Markauskas, Remigijus Urbonas, Mečislovas Treinys, Aldona Stalgienė ; redaktorė Irma Minskienė]. – [S.l. : s.n., 2006]. – 86 p. : iliustr. – Antr. iš virš.
  4. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) = Chamber of Agriculture building : K. Donelaičio g. 2 / Parodos kalnas / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 46–47.
  5. Žemės ūkio rūmai // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 24, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89352. – Žiūrėta 2009 m. sausio 9 d.
  6. Žemės ūkio rūmai : K. Donelaičio g. 2 / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 71.
  7. Žemės ūkio rūmų istorija / Antanas Stancevičius. – Prieiga per internetą. URL: http://www.zur.lt/index.php?-157309015. – Žiūrėta 2009 m. sausio 9 d.
12.06.1926 gilt als Anfang der Rundfunkübertragung in Litauen.

Aus der Radiostation in Kaunas (Radiofon von Kaunas; Perkūno Allee 2) wurden die Berichte von ELTA gelesen und Musik übertragen. Mit der Erweiterung des Radioprogramms zog Radiofon am 15.01.1928 in das neue Studio um (Laisvės Allee 13), am 1.01.1933 in das Büro in der K. Daukanto Str. 12 (heute 28 a). Nach der Okkupation durch die Rote Armee im Juni 1940 wurde Radiofon aufgelöst. Am 15.07.1944 startete seine Tätigkeit das sowjetische Komitee für Radiofikation und Rundfunk.

  • Aus diesem Gebäude erklang zum ersten Mal: „Hallo, hallo, hier spricht Kaunas!“
    [Radio Kaunas : Lithuanie. – Kaunas, 1928. – P. 5]
  • Pionier des litauischen Rundfunks, der erste Leiter der Radiostation von Kaunas Capt. Ing. Alfonsas Jurskis
    [Radio Kaunas… . – P. 9]

Literaturverzeichnis:
  1. „Alio! Radijo Kaunas. Lietuva“ / Jūra Marija Baužytė. – Iliustr. // Voruta. – 2002, liepos 5, p. 3.
  2. Pirmieji radijo žygiai Lietuvoje / J. Paleckis. – Iliustr. // Laiko žodis. – 1936, nr. 19/20, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=84794. – Žiūrėta 2009 m. kovo 27 d.
  3. Plungės ūkininkui ir Londono melomanui / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, birželio 12, p. 3.
  4. Radiofonas: studija ir žmonės. – Iliustr. // Eterio šviesa : nepriklausomos Lietuvos radijas 1919–1940 m. : [mokslinė apybraiža] / Stasys Štikelis. – Kaunas, 2001. – P. 97–226.
  5. Radio Kaunas : Lithuanie. – Kaunas, 1928. – 32 p. : iliustr.
  6. Radio stotis. – Iliustr. // Kaunas, 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Fotogr. leid. – Kaunas, 1999. – P. 240–242.
  7. Ryšys su pasauliu / Kazimieras Dobkevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 2001, birželio 15, p. 7, 12.
Am 9.08.1926 wurde in Kaunas die Internuntiatur gegründet.

Seit 9.11.1928 residierte Apostolische Nuntiatur Vatikans unter der Adresse K. Donelaičio Str. 44 (heute 74). 1931 wurde extra für die Nuntiatur das Haus in V. Putvinskio Str. 56 gebaut (Architekt V. Landsbergis-Žemkalnis). Die Nuntiatur zog aber nie in das Haus ein, nachdem die völkische Regierung sich mit den katholischen Vertretern zerstritten hat. Am 6.06.1931 verließ der Nuntius die Stadt.

  • 1932 wurde das Gebäude (V. Putvinskio Str. 56) den Zwecken des staatlichen Kinderkrankenhauses angepasst, nach dem Krieg wurde dort ein Kindergarten untergebracht. Seit 1971 residierte hier die Kulturabteilung. 40er des 20. Jhs
    Foto von J. Skrinskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • Am 12.09.2007 wurde eine Erinnerungstafel am ehemaligen Gebäude der Botschaft Vatikans enthüllt (K. Donelaičio Str. 74). 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 60–62.
  2. Kova dėl nunciatūros / Jurgis Oksas // Kauno tiesa. – 1991, kovo 16, p. 4.
  3. Čia turėjo būti naujoji Vatikano atstovybė // Kauno pirmadienis. – 1996, nr.7, vasario 19–25. – P. 2.
  4. Gyvenamųjų namų kompleksas V. Putvinskio (buv. S. Nėries) g. 52–72 / J. Kančienė. – Iliustr. planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 191–198.
  5. Vatikano diplomatinė atstovybė. – Gretut. tekstas anglų kalba // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – [P.] 14–15.
  6. Konkordato interpretacijų vingiai ir nuncijaus Riccardo Bartoloni „istorija“ Lietuvoje // Tarp politikos ir diplomatijos: Šventasis sostas ir Lietuvos respublika / Algimantas Kasparavičius. – Vilnius, 2008. – P. 357–390.
  7. Šventasis sostas Pirmosios Lietuvos respublikos politikoje ir diplomatijoje / Arūnas Gumuliauskas; Rec. kn.: Kasparavičius A. Tarp politikos ir diplomatijos: šventasis sostas ir Lietuvos respublika. – Vilnius, 2008, 796 p. // Istorija. – [nr.] 72 (2008), p.101–103.
  8. Minint Lietuvos–Vatikano konkordato 80-metį, ant buvusio Apaštališkosios nunciatūros pastato (K. Donelaičio g. 74) iškilmingai atidengta atminimo lenta. – Prieiga per internetą. URL: http://kaunoarkivyskupija.lt/datos/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
Am 17.12.1926 fand ein Staatsstreich statt, der legal gewählte Präsident Kazys Grinius wurde abgesetzt und das autoritäre Regime von Antanas Smetona eingeführt.

Die Post von Kaunas, Telegraf-und Telefonstation, Präsidialamt und Seimas wurden besetzt. Kaunas wurde in dieser Nacht von den Infanteriepatroullien der Organisatoren des Staatsstreichs kontrolliert, an den wichtigsten Wegen in die Stadt standen Panzerwagen.

  • Die Patroullien auf den Straßen von Kaunas am 17. Dezember (heute Gedimino Str.)
    [Kardas. – 1926, nr. 35/36, p. 556.]
  • Panzerwagen bewachen das Hauptquartier
    [Kardas…, p. 557.]

Literaturverzeichnis:
  1. Apie 1926 metų gruodžio 17-tos dienos perversmą / K. Grinius // Kazys Grinius / Alfonsas Eidintas. – Vilnius, 1993. – P. 147–191.
  2. Kitaip negalėjo būti // Kardas. – 1926, nr. 35/36, p. 550–551. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=4456. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 5 d.
  3. Naujas žvilgsnis į Kazio Griniaus ir Mykolo Slezevičiaus veiksmus 1926 m. gruodžio 17 d. įvykiuose / Mindaugas Tamošaitis. – Bibliogr. : 59 pavad. // Istorija. – [T.] 73 (2009), p. 17–24.
  4. Respublikos išlikimas – visų aukščiausias įstatymas // Lietuvos žinios. – 1926, gruodžio 21 (nr. 290), p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68076. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 5 d.
  5. 1926 gruodis : perversmas ar sukilimas / Aras Lukšas. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2008, gruod. 19, p. 14–15.
  6. 1926 metai. Dviejų vyrų valdžia // Antanas Smetona ir jo laikai / Liudas Truska. – Vilnius, 1996. – P. 151–197.
  7. 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo padarinių legalizavimas: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybės pozicija / Danutė Stakeliūnaitė. – Bibliogr.: 62 pavad. // Istorija. – [T.] 41 (1999), p. 34–39.
  8. 1926 m. valstybės perversmas ir valstiečių liaudininkų vadovybės pozicija. – Iliustr. // Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926–1940 : valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu : monografija / Mindaugas Tamošaitis. – Vilnius, 2014. – P. 32–46.
Am 1.09.1927 wurde das staatliche Mädchengymnasium „Aušra“ gegründet (Gimnazijos Str. 3). Im September 1927 nahm das Konsulat des Österreichs seine Tätigkeit in Kaunas (heute Laisvės Allee 90) auf.

In der Sowjetzeit hieß es die 2. Mittelschule von Kaunas, seit 1989 trägt sie den Namen von Maironis (heute das Gymnasium von Maironis).

  • Pädagogen des Mädchengymnasiums „Aušra“. Um 1933
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 229]
  • Das Gymnasium von Maironis. Zwischenkriegszeit
    [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]

Literaturverzeichnis:
  1. „Aušros“ gyvybingumo versmė / Marija Karpavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 1, p. 19.
  2. Visuomeninis gyvenimas : Kauno „Aušros“ mergaičių valstybinės gimnazijos dešimtmetis. – Parašas: M. // Naujoji vaidilutė. – 1937, nr. 11, p. 567–568. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=16025. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 5 d.
  3. Kauno Maironio gimnazija. – Iliustr. // Kauno apskrities gimnazijos: atkūrimo dešimtmetis. – Kaunas, 2000. – P. 39–43.
  4. Kauno Maironio vidurinė mokykla / Parengė Daiva Garnienė, Marija Karpavičienė. – Kaunas, 1989. – 24 p.: iliustr.
Im September 1927 nahm das Konsulat des Österreichs seine Tätigkeit in Kaunas (heute Laisvės Allee 90) auf.

1935 erhielt es den Status eines Generalkonsulats. Andrius Vosylius arbeitete lange Zeit als Generalkonsul in Kaunas.

  • Es funktionierte bis zum März 1938. 2013
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Am 26.09.2006 wurde eine Erinnerungstafel auf dem ehemaligen Konsulatgebäude (Laisvės Allee 90) enthüllt. 2013
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Įamžintas buvęs Austrijos konsulatas. – Iliustr. – K. D. inf. // Kauno diena. – 2006, rugsėjo 27, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/iamzintas-buves-austrijos-konsulatas-41195. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.
  2. Kaune pradėjo veikti Austrijos konsulatas // Lietuvos žinios. – 1927, rugsėjo 26, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82639. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.
  3. Užsidarė Kaune Austrijos konsulatas // Diena. – 1938, kovo 20, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=167205. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.
  4. Viešbutis ar valdininkų kabinetai? / V. Rupeikaitė // Kauno diena. – 2009, liepos 27, p. 2.
Am 21.10.1927 wurde die AG „Pienocentras“ gegründet, der Zentrale Verband der milchverarbeitenden Betriebe Litauens, die in den Jahren 1927–1940 funktionierte.

Der Verband realisierte im In- und Ausland Produkte der milchverarbeitenden Betriebe.

  • Molkerei des „Pienocentras“ in Kaunas. 40-er Jahre des 20. Jhs.
    [Kaunas. – Praha, 1938. – P. [50–52.]
  • Der Transport von „Pienocentras“ fährt die Produktion aus. 1930
    [Tarpukario Lietuva. – Kaunas : Šviesa, 2007. – P. 92.]

Literaturverzeichnis:
  1. Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių s-ga „Pienocentras“. 1939. – Kaunas, 1939. – 58 p.: iliustr.
  2. Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“. – Iliustr. – Tekstas lygiagr. vok. // Kaunas. – Praha, 1938. – P. [50–51].
  3. Centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“ 1927–1936 m. – Kaunas, 1937. – 180 p.: iliustr. – Lygiagr. tekstas angl.
  4. „Pienocentras“. – Iliustr. // Lietuvos žemės ūkis 1918–1940: Jo raida ir apžvalga / Bronius Povilaitis. – Vilnius, 1997. – P.178–184.
  5. „Pienocentro“ techninė pagalba kooperatinėms pieninėms : [1929–1940 m.] / Antanas Visackas. – Iliustr. // Pienininkystė. – 1999, nr. 3, p. 32–33.
  6. Pieno ūkis per 20 nepriklausomo gyvenimo metų. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1938, vasario 15, p. 16. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73903. – Žiūrėta 2009 m. kovo 1 d.
  7. Pieno ūkis prieš Didįjį karą: ištrauka iš 1927–1936 „Pienocentro“ ataskaitos, gautos iš p. D. Ramonaitės // Maisto ūkis. – 2001, nr. 5, p. 17–18.
Im November 1927 nahm der Omnibusbahnhof (damals Nemuno Str. 12) seine Tätigkeit auf.

Am 01.08.1936 wurde er auf dem ehemaligen Fabrikgelände „Minerva“ (heute Vytautas Pr. 24) verlegt. Im Januar 2004 wurde der Omnibusbahnhof privatisiert. Am 24.01.2017 wurde er nach der Rekonstruktion (Architekt Gintaras Balčytis) eröffnet.

  • Omnibusbahnhof. 40-er Jahre des 20. Jhs.
    [Aus der Privatsammlung von R. Vilkelis]
  • Omnibusbahnhof. Um 1980
    Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Autobusų stoties perversmas / V. Rupeikaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, birželio 12, p. 3. – Prieiga per internetą URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/autobusu-stoties-perversmas-283396. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  2. Centralinė užmiesčio autobusų stotis // Lietuva. – 1927, lapkričio 9, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=37662. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  3. Išsivadavimas iš pastolių / R. Tvarijonaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1982, sausio 6, Nr. 4, p. 4.
  4. Išskirtinė autobusų stotis / Edita Radzevičiūtė. – Iliustr., schem. // Kauno diena. – 2017, saus. 24, p. 1, 4–5.
  5. Kauno tarpmiestinė autobusų stotis / A. Andrijonas. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1996, Nr. 11, p. 39.
  6. Klojami naujos Kauno autobusų stoties pamatai / Evaldas Šemiotas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, lapkr. 20, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pradeti-kloti-naujos-kauno-autobusu-stoties-pamatai-720737. – Žiūrėta 2015 m. gruodžio 9 d.
  7. „Minervos“ fabrikas Vytauto pr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 100-104.
  8. Pagražėjo seniausia Lietuvoje autobusų stotis : įrengusi siuntų gabenimo terminalą, atnaujinusi administracinį pastatą ir keleivių sales, UAB „Kautra“ baigė remonto darbus / D. Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, liepos 7, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pagrazejo-seniausia-lietuvoje-autobusu-stotis-38993. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  9. Savivaldybė laukia milijonų: bendrovės „Vinvesta“ atstovai vakar pasirašė „Kautros“ pirkimo sutartį / A. Dambrauskas // Kauno diena. – 2004, sausio 25, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/savivaldybe-laukia-milijonu-16214. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  10. Šeštadienį perkelia užmiesčio autobusų stotį. Naujoje vietoje, Vytauto prospekte, bus erdvu, švaru, daug patogumų keleiviams ir autobusų tarnautojams. Autobusams nustatytos Kaune sustoti vietos. – Parašas: J. K. B. // Lietuvos aidas. – 1936, liepos 29, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66970. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
1927 wurde die Gewebefabrik „Liteksas“ gegründet („Litex“; Gedimino Str. 5),

welche zum größten Produzenten von Wollstoffen in der baltischen Region wurde. „Liteksas“ ist einer der ersten Betriebe der Leichtindustrie, der zu einer Vereinigung umstrukturiert wurde. Im Jahre 2000 wurde der Betrieb von der italienischen Textil- und Konfektionsproduzentengruppe Marzotto Group erworben. 2005 wurde der Betrieb in zwei einzelne Gesellschaften reorganisiert – die AG „Liteksas“ und die neu gegründete geschlossene AG „Lietvilna“.

  • Werbeinserat. 1930
    [Lietuvos aidas. – 1930, birželio 20, p. 8.]
  • Das Gebäude der AG „Liteksas“. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. „Akc. b-vė „Liteks“ vilnonių audinių fabrikas Kaunas, Gedimino g. 5…“ // Kaunas. – Praha, 1938. – [P. ].
  2. Akc. B-vės „Litex“ audinių fabriką aplankius / M. Pasvianskis ir G. Klimas // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 27, p. [6]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66835. – Žiūrėta 2009 m. spalio 8 d.
  3. Akcinė bendrovė „Liteksas“ : vilnonių ir medvilnės medžiagų gamyba ir prekyba // Tautos ūkis. – 1938, nr. 50, p. 1031. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3804. – Žiūrėta 2009 m. spalio 8 d.
  4. Audinių fabrika „Litex“ Kaune / J. Barkus // Trimitas. – 1929, nr. 42, p. 711. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39176. – Žiūrėta 2009 m. spalio 2 d.
  5. Brangūs dešimtmečiai : „Litekso“ susivienijimas švenčia įmonės 60-metį. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, vasario 20, p. 4.
  6. Italai reorganizavo „Liteksą“ / Vytautas Gaižauskas. – Iliustr. // Verslo žinios. – 2005, gegužės 13, p. 7.
  7. Persitvarkymas „Litekse“ / A. Vaitkutė, A. Marcinkevičius. – Iliustr. // Gimtasis kraštas. – 1987, balabndžio 30-gegeužės 6, p. 1–2.
  8. Kauno vilnos gamybinis susivienijimas „Liteksas“ / tekstas P. Kauno : [inform.-reklam. leid.]. – [Kaunas, 1984]. – [20 p.].
1927 wurde die Glasfabrik „Aleksotas“ gegründet.

Damals hatte man Glasgeschirr, Leuchten, später Tafelgeschirr und Flaschen per Hand hergestellt. 1940 wurde die Fabrik nationalisiert. 1954 wurden zum ersten Mal in den baltischen Staaten Automaten zur Herstellung von Flaschen montiert. 1993 wurde die Fabrik privatisiert und heißt seitdem die AG Glasfabrik ,,Aleksotas“ (heute Europos Prospekt 91).

  • Gebäude der Glasfabrik „Aleksotas“ im Stadtviertel Aleksotas (Veiverių Chaussee)
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 442]
  • Die ersten Gebäude der Fabrik waren hölzerne Schuppen mit Lehmboden
    [Ten pat, p. 442]

Literaturverzeichnis:
  1. Iš Aleksoto stiklas keliauja į Europą / Vilius Litvinavičius // Lietuvos aidas. – 2000, liepos 15, p. 4.
  2. The Kingdom of Glass at Aleksotas // Lihuania offers. – 2001, nr. 1(9), p. 22–23.
  3. Stiklo fabrikas „Aleksotas“ : prospektas. – Kaunas, [1981]. – [20] p.
  4. Stiklo kelias / Kazys Strazdas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, sausio 9, p. 12.
  5. Stiklo pramonė Lietuvos Respublikoje (1918–1940) : stiklo fabrikai // Lietuvos stiklas: nuo seniausių laikų iki 1940 m. / Kazys Strazdas. – Vilnius, 1992. – P. 187–201.
1927 wurde im Volkshaus (Lukšio Str. 15, heute Šv. Gertrūdos Str.) das Anti-Alkohol-Museum gegründet,

welches zusammen mit der katholischen Genossenschaft für Nüchternheit Vorlesungen hielt, Anti-Alkohol-Kampagnien und andere Veranstaltungen organisierte.

  • Das Volkshaus in Kaunas um1928
    [20 metų tautos blaivinimo darbo / Jonas Matusas. – Kaunas, 1929. – P. 61.]
  • Das Pavillion der Genossenschaft für Nüchternheit auf der Industrie- und Handelsmesse Litauens. 1925
    [20 metų tautos blaivinimo darbo / Jonas Matusas… – P. 51.]

Literaturverzeichnis:
  1. „Blaivybė“ nepriklausomoje tėvynėje. – Iliustr. // 20 metų tautos blaivinimo darbo. Lietuvos katalikų blaivybė draugija 1908–1928 m. / Jonas Matusas. – Kaunas, 1929. – P. 41–71.
  2. Dr. Antanas Gylys: [nuolatinis Lietuvos atstovas tarpt. Priešalkoholiniame biure Lozanoje, Šveicarijoje] / Parašė dr. Domas Gylys. – Portr. // Aidai. – Prieiga per internerą. URL: http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=4193&Itemid=305. – Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.
  3. Įvairenybės: Priešalkoholinis muziejus. – Parašas: T. // Židinys. – 1927, nr. 12, p. 415. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=127218. – Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.
  4. Kova su girtavimu tarpukario Lietuvoje / Elena Miknevičienė // Nesenstanti senatvė: Idėjos ir pamąstymai. – Vilnius, 2000. – P. 71–75.
  5. Meno ir švietimo įstaigos: Muziejai // Kauno miestas. – Kaunas, 1930. – P. 40.
  6. Pirmas blaivaus jaunimo auklėjimo kongresas [1930] sausio 4–5 Kaune // Lietuvos aidas. – 1930, lapkričio 17, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65689. – Žiūrėta 2009 m. spalio 6 d.
  7. Praplėstas priešalkoholinis muziejus [Lietuvos universiteto studentų Abstinentų korporacijos ramovėje] // Rytas. – 1928, kovo 3, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122922. – Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.
1927 hat im Stadtviertel Vilijampolė die AG „Lietuvos degtukai“ ihre Tätigkeit begonnen,

die 1930 vom schwedischen Streichholzkonzern gekauft wurde. Die AG hieß seitdem „Liepsna“. Seit 1958 war die Fabrik Teil des Holzverarbeitungskombinats „Startas“, seit 1975 – Teil der Produktionsvereinigung „Kauno baldai“. 1994 wurde die Fabrik wieder die AG „Liepsna“. 2007 wurde die Produktion nach Weißrussland verlegt. Heutzutage beschäftigt sich die geschlossene AG „Liepsna ir Ko“ nur mit kommerzieller Tätigkeit.

  • Dieses Haus gehörte in der Zwischenkriegszeit dem schwedischen Inhaber von der AG „Liepsna“. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Etikettenbeispiele für Streichholzschachteln
    [LTSR degtukų dėžučių etikečių katalogas 1945–1965. – Gretut. tekstas rus. – Kaunas, 1966. – 120 p.]

Literaturverzeichnis:
  1. Iš „Liepsnos“ lieka tik pašvaistė / Daiva Vilkelytė. – Iliustr. // Verslo žinios. – 1997, kovo 26, p. 12–13.
  2. Kokiomis sąlygomis atiduotas degtukų monopolis // Lietuvos ūkininkas. – 1930, nr. 17, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=14272. – Žiūrėta 2009, gruodžio 10 d.
  3. Leiskite prisidegti / V. Mačiaus ir J. Fišerio reportažas. – Iliustr. // Švyturys. – 1958, nr. 19, p. 2–3.
  4. [„Liepsna“ degtukų fabrikas] / foto V. Ladavičius. – K, 1984. – Planas, 16 nuotr. – Aplankas.
  5. „Liepsna“ tebeprekiauja degtukais / Vytautas Gaižauskas // Verslo žinios. – 2008, sausio 30, p. 10. – Prieiga per internetą. URL: http://archyvas.vz.lt/news.php?id=923476&strid=1002&rs=0&ss=1&y=2008%2001%2030. – Žiūrėta 2009, gruodžio 10 d.
  6. Lietuvos degtukų pramonė // Lietuvos ūkis. – 1928, nr. 1, p. 17–20. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=48492. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 10 d.
  7. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 56, 59-60.
  8. Vietoj degtukų fabriko – namai / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, spalio 11, p. 4.
Am 16.02.1928 wurde der Palast feierlich eröffnet (Parodos Str. 26; Architekt E. Frykas), in dem die 1922 gegründete Korporation der völkischen Studenten „Neo-Lithuania“ tätig war.

In der Sowjetzeit funktionierte hier Palast der Pioniere. Am 18.04.1990 wurde im wiederhergestellten Gebäude das Schaffenshaus der Schüler gegründet, das 1998 in Das Freizeitpalast der Kinder und Schüler von Kaunas umbenannt wurde.

  • Palast von Neo-Lithuania um 1933
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 467.]
  • Die Geschichte des Palastbaus (Parodos Str. 26) widergibt die Erinnerungstafel von 1996. 2004
    Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Grąžinkime rūmus tiems, kam priklauso / Juozas Enčeris. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1989, liepos 25, p. 3.
  2. Neo-Lithuanijos rūmai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 20, p. 196.
  3. Neo-Lithuania rūmai Parodos g. 26. – Iliustr., gretut. tekstas anglų k. // Kauno stebuklai: miesto gidas. – [Kaunas, 2008], p. 30.
  4. Frykas Edmundas. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=FRYKAS%20EDMUNDAS. – Žiūrėta 2009 m. spalio 19 d.
  5. Neo-Lithuanų rūmuose, 1931–1940 // „Ars longa, vita brevis“ / Ramunė Korsakienė. – Kaunas, 2005, p. 51–52, 56.
  6. Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo-Lithuanijos“ namai / D. Grigonytė. – Iliustr. // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 19 (72), p. 158.
  7. Lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“ 1922–1932: istorijos bakalauro darbas / Giedrė Žukauskaitė; vadovas S. Strelcovas. – Kaunas: VDU, 2005. – P. 25–27. – Prieiga per internetą. URL: http://www.neolithuania.lt/uploads/doc/bakalauras%20apie%20korporacija.pdf. – Žiūrėta 2009 m. spalio 19 d.
  8. Tautinė Lietuvių studentų korporacija „Neo-Lithuania“ // Jaunimo organizacijos Lietuvoje: Kas yra kas? – Vilnius, 1998. – P. 125–126.
Am 27.02.1928 wurde das Institut für Blinde in Kaunas eröffnet (Tvirtovės Allee 6, heute Taikos Pr. 6).

Am 1.01.1941 wurde es in die Schule für Blinde umbenannt, aus der später eine zwölfjährige Mittelschule wurde. 1975 entsteht daraus die Internatschule für Sehschwache. 2005 folgte eine weitere Reorganisation: nun hieß die Einrichtung Bildungszentrum für Blinde und Sehschwache mit der Hauptschule und der Abteilung für soziale Bildung.

  • Gebäudekomplex des Institutes für Blinde. Zwischenkriegszeit
    [Aus dem Archiv des Zentrums für Bildung von Blinden und Sehschwachen]
  • Das Gebäude des Instituts für Blinde in Kaunas, gebaut 1937
    [Aus dem Archiv des Zentrums für Bildung von Blinden und Sehschwachen]

Literaturverzeichnis:
  1. Aklųjų institute / Liudas Gira. – Iliustr. // Mūsų aklieji. – 1929, nr. 1, p. 7–9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=101472. – Žiūrėta 2009 m. kovo 15 d.
  2. Kauno aklųjų ir silpnaregių centras. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 581-588.
  3. Kauno aklųjų instituto ir Vilniaus aklųjų mokyklos įsteigimas ir veikla. – Bibliogr.: p. 89–95 (116 pavad.) // Lietuvos aklųjų švietimo raida iki 1940 m. / Valentinas Vytautas Toločka. – Klaipėda, 1999. – P. 33–77.
  4. Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kasuc.lm.lt/. – Žiūrėta 2009 m. kovo 16 d.
  5. Kelio pradžia: Kauno aklųjų mokykla-internatas. – Vilnius, 1968. – 167 p.: iliustr.
  6. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo raida / Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centas; Sudarė ir parengė Audronė Maksimaitienė. – Vilnius, 1998. – 50 p. : iliustr. – Aklųjų švietimui Lietuvoje 70.
  7. Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos 70-metis: Faktai ir datos = The 70th anniversary of the organized movement of the Lithuanian blind: Facts and dates / Valentinas Vytautas Toločka; [į anglų k. vertė Audronė Jozėnaitė]. – Vilnius, 1997. – 150 p., [8] iliustr. lap.: iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Pavardžių r-klė: p. 77–80.
  8. Tie dešimt metų / Valentinas Toločka. – Iliustr. // Mūsų žodis. – 1990, nr. 11, p. 13–15.
Am 23.03.1928 wurde die AG „Pažanga“ (Laisvės Allee 29) gegründet.

Sie gab die Bücher, Broschüren, Zeitungen heraus und verbreitete sie, auch gründete die Bibliotheken und Buchhandlungen. 1932–1934 entstand das Gebäude der AG „Pažanga“ (Architekt Feliksas Vizbaras; heute Laisvės Allee 53). Seit 08.10.1939 residierte die Vertretung der Gesellschaft „Pažanga“ in Vilnius.

  • Das Emblem der Gesellschaft „Pažanga“
    [Bendrovės knygoms leisti… <…>. – Vilnius, 1998. – P. 279.]
  • Das Gebäude von „Pažanga“. Um 1980
    Foto von Aleksandras Pleskačiauskas[Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Akcinės bendrovės „Pažanga“ 1937 metų apyskaita. – Kaunas, 1938. – 8 p.
  2. Didelis „Pažangos“ paviljono pasisekimas // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 28, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66834. – Žiūrėta 2009 m. spalio 20 d.
  3. „Pažanga”. – Parašas: S. M. // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 286–287.
  4. „Pažangos” bendrovė. – Portr., iliustr. // Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918–1940 / Vladas Žukas. – Vilnius, 1998. – P. 276–294.
Am 14.05.1928 wurde das Denkmal „Laisvė“ (die Freiheitsstatue) (Bildhauer J. Zikaras, Architekt V. Dubeneckis) im Garten des Kriegsmuseums enthüllt.

Im Sommer 1950 wurde es abgerissen.

  • Das Denkmal „Laisvė“ (die Freiheitsstatue) – Symbol der Unabhängigkeit Litauens. Um 1933
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 371.]
  • Am 16.02.1989 wurde das Denkmal feierlich enthüllt. 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Iškiliausias tautos simbolis – „Laisvės“ paminklas / Birutė Brazauskienė. – Iliustr. // Respublika. – 2011, spalio 21, p. 14.
  2. Įteikti „Nacionalinių vertybių 2011“ apdovanojimai / Deimantė Zailskaitė. – Iliustr. // Respublika. – 2012, kovo 17, p. 11.
  3. J. Zikaro „Laisvė“ istorijos kryžkelėse / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, vasario 15, p. 24–25.
  4. Laisvės paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 52–54.
  5. P. Respublikos Prezidento žodis (pasakytas atidengiant gegužės 14 d. Laisvės paminklą Karo muziejaus sode) // Lietuvos aidas. – 1928, gegužės18, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66216. – Žiūrėta 2009 m. balandžio16 d.
  6. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis… [et al.]. – Kaunas, 2007. – 227, [1] p.: iliustr.
Am 20.07.1928 wurde die Druckerei AG „Spindulys“ gegründet (Miško Str. 11), indem man die Druckerei „Švyturys“ (tätig in Kaunas 1924–1928) und die staatliche Druckerei (entstanden aus der Druckerei des Kaunasser Guberniums) zusammengeführt hatte.

1951 bekam die Druckerei den Namen von K. Požela, seit 1989 trägt sie wieder den Namen „Spindulys“. Am 8.02.2008 zog die Druckerei aus dem Stadtzentrum in das Viertel am 9. Fort um (Westliche Umfahrung 24), an der alten Stelle entstand das Hotel „Europa Royale Kaunas“.

  • AG „Spindulys“ (Miškų Str. 11). Um 1933
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 447]
  • Der erste Vorstand der AG „Spindulys“
    [Knyga ir likimai…<…>. – P. 8]
  • Die Druckerei von K. Požela. Um 1985
    [K. Poželos spaustuvė…]
  • Das Dach der Druckerei schmückte die Skulptur von A. Aleksandravičius „Lichtträgerin“ ( 1991 zum Kunstdenkmal erklärt). 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Knyga ir likimai: Minint „Spindulio“ spaustuvės septyniasdešimties metų sukaktį. – Kaunas, 1998. – 105 p.: iliustr.
  2. K. Poželos spaustuvė. – Kaunas, 1985.– 1 lap.: sulankst. į 16 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  3. Poligrafinės įmonės Lietuvoje 1918–1940 metais / Audronė Glosienė // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 42–56.
  4. Spaustuvė „Spindulys“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.spindulys.lt/?news;56. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 15 d.
  5. „Spindulio“ spaustuvė / Birutė Misienė, Zbignevas Steponavičius. – Iliustr. // Paštas ir filatelija Lietuvoje. – 1994, nr. 10, p. 13–17.
  6. „Spindulys“, spaustuvė // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 192–205.
  7. „Šviesos nešėja“, Gedimino g. 10. – Iliustr. // Nukentėję paminklai / Jurgis Bučas – Vilnius, 1994. – P. 60–61.
  8. Švyturio bendrovė knygoms leisti ir platinti 1918–1931 / Vladas Žukas. – Vilnius, 1998. – 170 p.: iliustr.
  9. Valstybės spaustuvės rūmai. – Iliustr. // Kauno technologijos universiteto antrųjų rūmų istorijos bruožai / Nijolė Lietuvnikaitė. – Kaunas, 1997. – P. 5–19.
Am 28.10.1928 wurde die Krankenkasse in Kaunas gegründet (bis 1934 war sie unter der Adresse Maironio Str. 1 tätig),

deren Palast (heute A. Mickevičiaus Str. 4; Architekten Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Antanas Novickis) am 28.05.1934 eröffnet wurde.

  • Am 28.06.1940 wurde die Kasse liquidiert und im Palast die Erste Polikinik Kaunas gegründet. 30-er Jahre des 20. Jhs.
    Foto von J. Stanišauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • 1997 wurde in diesem Gebaude die Zentralpoliklinik Kaunas gegründet. 2015
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Centro poliklinika džiaugiasi nauja aparatūra / Laimutis Genys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2002, birž. 5, p. 5.
  2. Iškilmingai atidaryti Kauno m. lig. kasos rūmai // Rytas. – 1934, geg. 28, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121224. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  3. Kaunas: Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė / Skirmantas Juozas Paukštys. – Kaunas, 2006. – P. 65, 75.
  4. Kauno Miesto Ligonių Kasa // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 3, p. 84–86. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17943&biRecordId=3055. – Žiūrėta 2015 m. spalio 19 d.
  5. Kauno Miesto Ligonių Kasa // Sveikata ir darbas. – 1936, Nr. 11, p. 430. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17928&biRecordId=3055. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  6. KMLK naujieji rūmai / A. Jasiūnas. – Iliustr. // Sveikata ir darbas. – 1934, Nr. 6, p. 203–204. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17940&biRecordId=3055. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  7. Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika). – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/923?uk=&ss=ligoni%C5%B3&type=2&rt=3. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  8. Ligonių kasos : (dab. Kauno centro poliklinika) : A. Mickevičiaus g. 4 / Miško g. 29 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius, 2015. – P. 59.
  9. Pašventinti Kauno m. ligonių kasos rūmai // Lietuvos aidas. – 1934, geg. 28, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89274. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  10. Savivaldybės puslapis. Miesto taryboje // Kauno žinios. – 1997, liep. 9 (nr. 22), p. 3.
  11. Öffentliche Krankenkasse : (heute Zentrale Poliklinik Kaunas) / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Architekturführer Kaunas : Bauten ab 1918 bis heute. – P. 65.
Am 4.12.1928 wurde das größte Lichtspielhaus mit 800 Plätzen „Metropolitain“ geöffnet (Laisvės Allee 71, Architekt V. Dubeneckis, K. Dušauskas-Duž).

Im Stadtviertel Žaliakalnis wurden mehrere Lichtspielhäuser eröffnet: 1928 – „Palladium“ (seit 1931 – „Banga“, Aukštaičių Str. 9); 1932 – „Hollywood“ (Savanorių Pr. 137); 1936 – „Daina“ (Savanorių Pr. 74); 1939 – „Aušra“ (Aušros Str. 18).

  • Das Lichtspielhaus „Metropolitain“. Um 1930
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas: 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 468.]
  • An der Stelle des Lichtspielhauses „Metropolitain“, nach der Rekonstruktion von 1959 (Architekt K. Bučas), wurde das staatliche Dramatheater von Kaunas untergebracht (heute Nationales Schauspielhaus Kaunas). 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Gebäude des Lichtspielhauses „Daina” gehört zum Kulturerbe, ist heutzutage sehr verfallen und wird nicht benutzt. 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Gebäude des ehemaligen Lichtspielhauses „Palladium“, später „Banga“ (heute AG „Kaduva“). 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Gebäude des ehemaligen Lichtspielhauses „Aušra“. 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Gebäude des ehemaligen Lichtspielhauses „Hollywood“ (heute AG „Gabija“). 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. „Aušra“ bus didžiausias kinematografas Kaune // Lietuvos aidas. – 1939, gruodžio 5, p. 10 (nr. 747), p. 10). – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97812. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  2. Iš Kauno kino teatrų praeities / C. Vištokas. – Nuotr. // Technikos žodis. – 2003, nr. 1, p. 18–20.
  3. Jauki Žaliakalnio pramogos vieta // Lietuvos aidas. – 1933, birželio 19 (nr. 135), p. 5. – Prieiga prie interneto. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89455. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  4. Kauno kino teatrai 1918–1940 m. : lokalizacija ir raida / Alvydas Surblys // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 151–197.
  5. Kino teatras „Metropolitain“ // Lietuvos aidas. – 1928, gruod. 5 (nr. 252), p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66179_5. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  6. „Metropoliteno“ teatras naujose rankose // Lietuvos žinios. – 1939, sausio 12 (nr. 9), p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_83244_5. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
  7. Naujas kino teatras „Daina“ // Rytas. – 1936, vasario 25 (nr. 46), p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_120825_6. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
  8. Tarpukario Kauno kino teatrai. – Prieiga per internetą. URL: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_easygallery&act=categories&cid=74&Itemid=92&limit=21&limitstart=0. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
Am 22.12.1928 wurde die Brücke von Panemunė über Nemunas gebaut (die deutsche Armee baute 1916 die erste provisorische Brücke).

Am 23.06.1941 sprengte die sowjetische Armee die Brücke bei ihrem Rückzug. Auf den alten Pfeilern wurde 1957 die Stahlbetonbrücke gebaut. Am 15.11.2012 wurde sie gesprengt. Am 30.10.2015 wurde die neu gebaute Brücke offiziell eröffnet.

  • Im Frühling 1928 zerstörten die Eisschollen die sich im Bau befindende Brücke von Panemunė.
    Foto [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Die Brücke von Panemunė. 1928
    Foto [Aus der Privatsammlung von H. Kebeikis]

Literaturverzeichnis:
  1. Atidaryti tilto vartai / Diana Krapavickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, spal. 31, p. 1-2. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/ilgai-laukta-akimirka-kaune-atidaromas-panemunes-tiltas-717541. – Žiūrėta 2015 m. lapkričio 3 d.
  2. Kauno Panemunės tiltas per Nemuną / A. Sinkevičiūtė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=1140. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
  3. Kauno tiltai: Panemunės / A. Fokas // Kauno tiesa. – 1968, liepos 7.
  4. Naujai atgimęs senasis tiltas / Karolis Montvila. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, spal. 29, p. 5.
  5. Panemunės tiltas / Henrikas Kebeikis. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1998, nr. 10, p. 14–15.
  6. Panemunės tiltas išlėkė į orą / Mantas Lapinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, lapkričio 16, p. 1–2.
  7. Panemunės tiltas per Nemuną Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis.– Kaunas, 2004. – P. 25–28.
1928 wurde das Krankenhaus des Hl. Lukas in einem Holzhaus neben dem VII Fort gegründet.

1929 wurde das einstöckige Mauerwerk des Krankenhauses geöffnet. 1940 wurden die Gebäude der Klinik von Vytautas Magnus Universität zur Nutzung überlassen.

  • Ansichtskarte. Um 1923–1924
    [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Buv. Kauno Šv. Luko ligoninės trobesiai su žeme nutarta perduoti Kauno Univ-to klinikoms // Medicina. – 1940, nr. 8–9, p. 740. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=13035&biRecordId=2899. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
  2. Nauja ligoninė Kaune // Lietuvos aidas. – 1929, lapkričio 11, nr. 257, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65912. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
  3. Švento Luko apkrečiamų ligų ligoninės // Sutemos. – 1928, lapkričio 6, nr. 5, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=62779. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
  4. Šv. Luko ligoninė Kaune // Rytas. – 1929, lapkričio 11, nr. 255, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122626. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
  5. Šv. Luko ligoninė Kaune // Šaltinis. – 1930, nr. 51, p. 650–651. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=126662&biRecordId=13795. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
1928 hat die Trikotagenfabrik „Silva“ ihre Tätigkeit im Stadtviertel Vilijampolė aufgenommen.

Am Anfang war es eine kleine Trikotagenwerkstatt, die 1929 als AG „Brüder Ulemper und Ko“ („Broliai Uliamperiai ir Ko“) eingetragen wurde. Der Betrieb produzierte und verkaufte Socken und verschiedene Trikotagenartikel. Die Gründer waren V. Zelmanas, B. und I. Bernšteinas, O. und J. Uliamperis, B. Štasburgas. 1975 wurde „Silva“ zum Hauptbetrieb der großen Trikotagenvereinigung von A. Šiaučiūnaitė.

  • Die Fabrikfassade der Socken- und Trikotagenfabrik „Silva“
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P.442.]
  • Die Fabrik „Silva“ vom Hof aus
    [Ten pat… – P. 442]

Literaturverzeichnis:
  1. „Akcinės bendrovės „Broliai Uliamperiai ir Ko“ įstatai, patvirtinti 1929 m. …“ // Vertybiniai popieriai Lietuvoje = Securities in Lithuania : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 175.
  2. Jus kviečia Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas / K. Miklyčius, Z. Pavilonis. – Kaunas, 1983. – 19 p. : iliustr.
  3. Kaip diena nuo nakties / K. Račkauskas // Kauno tiesa. – 1965, sausio 29, p. 4.
  4. „Silva“ – kojinių fabrikas Kaune…“ // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 196–197.
  5. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60-61.
  6. Vilijampolės verslininkai nori skelbti respubliką / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, balandžio 28, p. 5.
1928 wurde die kleine Christus-Auferstehungs-Kirche gebaut (Projektautor Ing. Z. Novenny).

Sie sollte als provisorisches Gebetshaus dienen, bis die große Kirche gebaut wird. 1933 wurde sie nach dem Projekt von Ing. K. Reison rekonstruiert.

  • Die kleine Christus-Auferstehungs-Kirche (Aukštaičių Str. 4). 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Vitragenautor – S. Ušinskas. 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Bažnyčios labdara. Žaliakalnio Prisikėlimo bažnyčia // Kauno Žaliakalnis / Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2008. – D. 2, p. 77–79.
  2. Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia : Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 85.
  3. Laikinoji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnytėlė pratęs savo gyvavimą. – Iliustr. / Angelė Buškevičienė // XXI amžius. – 2006, birželio 2, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/06/02/ora_02.html. – Žiūrėta 2009 m. spalio 13 d.
  4. Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Apie mažąją bažnyčią. – Prieiga per internetą. URL: http://www.prisikelimas.lt/index.php?id=5. – Žiūrėta 2009 m. spalio 9 d.
  5. Mažosios Prisikėlimo bažnyčios istorija // Prisikėlimas : Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos laikraštis. – 2014, lapkritis, Nr. 145, p. 1–2.
  6. Prisikėlimas / Angelė Buškevičienė. – Kaunas, 2006. – P. 15–35.
  7. Prisikėlimo parapijos šventės ir kasdienybė / J. Plavičienė // XXI amžius. – 1996, balandžio 3, p. 3.
  8. Vertybės statusas bažnytėlės neišgąsdino / Vereta Rupeikaitė. – Iliustr. // Kauno diena. –2012, saus. 30, p. 4.
  9. Viešpaties Mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios istorija / Vitalija Jakuškienė // Prisikėlimas. – 2005, nr. 30, p. 3; nr. 31, p. 4; nr. 32, p. 4; nr. 33, p. 4.
  10. Žaliakalnio maldos namai po rekonstrukcijos pakeitė spalvą / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2006, birželio 7, priedas „Būstas“, p. 12.
  11. Žaliasis kalnas. Kristaus Prisikėlimo parapijos bažnyčia Žaliakalnyje. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios : Kauno arkivyskupija / Bronius Kviklys. – Čikaga, 1983. – [T.] 3. – P. 138–140.
Am 30.10.1929 wurde die Brücke von Vilijampolė (Petras-Vileišis-Brücke) über die Neris eröffnet (die erste Holzbrücke wurde während des Ersten Weltkrieges gebaut).

1944 wurde die Brücke von den Deutschen gesprengt und 1947 wiederaufgebaut. 1960 wurde auf den alten Pfeilern eine Metallbrücke errichtet. 2008 wurde die Brücke rekonstruiert und erhielt ihren alten Namen von Petras Vileišis.

  • Die Brücke von Petras Vileišis. Um 1930
    Foto [Aus der Privatsammlung von A. Miliauskas]
  • Auf den Pfeilern der zerstörten Brücke von Petras Vileišis wurde nach dem Krieg um 1947 eine Holzbrücke von den deutschen Gefangenen errichtet
    Foto [Aus der Privatsammlung von H. Kebeikis]

Literaturverzeichnis:
  1. Inž. Petro Vileišio tiltas per Nerį Kaune / Jonas Jankevičius. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2001, nr. 1, p. 12–14.
  2. Kauno tiltų istorijos: Vilijampolės tiltai / Henrikas Kebeikis. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1999, gegužės 27, p. 9.
  3. Vilijampolės tiltas per Nerį Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 84–89.
Am 15.12.1929 wurde das zentrale Wasserleitungssystem in Kaunas in Betrieb genommen, mit der Duchführung des Projektes hatte man 1927 begonnen.

Am 28.02.1928 eröffnete man in Eiguliai eine Station von 10 Bohrbrunnen. 1928 verlegte man das erste Rohr für die zentrale Wasserversorgung, am 8.03.1933 wurde in Žaliakalnis (Platz von P. Vileišis) am Wasserreservois eine moderne Wasserstation eröffnet (Autor des Projektes Ing. S. Kairys, Architekt S. Kudokas). Der ganze Komplex der Wasserstation wurde vom Architekten F. Bielinskis zu Ende geführt.

  • Auftrag für die Verlegung der Wasserleitungen der Stadt. 1928
    [Vandentiekis Kaune 1929–1999. – [Kaunas, 1999]. – P. 14.]
  • Die Büste vom Ingenieur S. Kairys am Gebäude der Wasserwerke „Kauno vandenys“
    Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Du stambiausieji Kauno miesto savivaldybės darbai. – Iliustr. // Naujas žodis. – 1930, nr. 23–24, p. 50–51. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116791. – Žiūrėta 2009 m. vasario 20 d.
  2. Įtempta darbų programa; Išsiveržė gyvas sidabras; Linksma, kai darbas eina. – Iliustr., lent., planai // Žygis: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas / Juozas Stražnickas. – Kaunas, 1999. – P. 126–150.
  3. Kauno vandenys. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.kaunovandenys.lt/lt/vandenys/bendroves_istorija/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  4. Vandentiekio ir kanalizacijos stoties pastatai Aukštaičių g. 43 / J. Kančienė. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 67–68.
  5. Vandentiekis Kaune 1929–1999. – [Kaunas, 1999]. – 59 p.: iliustr.
1929 wurde in Petrašiūnai einer der ältesten Betriebe von Silikaterzeugnissen „Bitukas“ in Betrieb genommen.

Seit 1933 produzierte der Betrieb Pflastersteine aus Bitum. 1940 wurde der Betrieb nationalisiert. 1954 wurde an der Stelle der alten Produktionsstätte eine neue für die Herstellung von Silikatziegelsteinen gebaut. Seit 1966 fing man mit der Produktion von thermoisolierten Gassilikatplatten für Wärmedämmung von Dächern an. 1992 wurde der Betrieb als die AG „Albitas“ (R. Kalantos Str. 76) eingetragen.

  • Betrieb von Silikaterzeugnissen „Bitukas“
    [Lietuvos statybinių medžiagų pramonės istorija… – P. 126.]
  • Erzeugnisse des Betriebes „Bitukas“. 1981
    [Kauno silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“… – P. 13]
  • Das Verwaltungsgebäude der ehemaligen AG „Albitas“. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Produktionsgelände der ehemaligen AG „Albitas“. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. „Albitas“ turės naują šeimininką / Lina Navickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, sausio 19, p. 7.
  2. Bituko dešimtmečiai / V. Česnauskas. – Vakarinės naujienos. – 1989, gegužės 16, p. 2.
  3. Bituko plytelės / Evaldas Palšaitis // Statyba ir architektūra. – 2001, nr. 4, p. 29.
  4. Gaudžiantys Petrašiūnai rimsta / Arūnas Dambrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, kovo 14, p. 1, 18.
  5. Kauno silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“ : reklaminis bukletas. – Vilnius, 1981. – [24] p.
  6. Moderniškiausia Europoje įmonė… // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 24, p. 17. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89352. – Žiūrėta 2009 m. liepos 13 d.
  7. Naujas pavadinimas, nauji ir gaminiai / A. Ruzgys // Statyba ir architektūra. – 1993, nr. 6, p. 25.
  8. Silikatinės plytos // Lietuvos statybinių medžiagų pramonės istorija / Silva Rimšelis, Natalija Nemkovičienė. – Vilnius, 2006. – P. 124–127.
Am 11.01.1930 wurde die Brücke von Aleksotas (von Vytautas dem Großen) über Nemunas eröffnet.

Die sowjetische Armee sprengte die Brücke bei ihrem Rückzug 1941. 1948 wurde die heutige Brücke gebaut. 2005 erfolgte die Rekonstruktion der Brücke. 2008 erhielt sie ihren alten Namen von Vytautas dem Großen.

  • Brücke von Aleksotas um 1929. Rechts sind die Reste der alten Brücke zu sehen
    Foto [Aus der Privatsammlung von J. Palys]
  • Brücke von Aleksotas in 30-er Jahren
    Foto [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]

Literaturverzeichnis:
  1. Aleksoto tiltas per Nemuną Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 36–45.
  2. Aleksoto tiltas. – Iliustr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 13.
  3. Kauno tiltai: Aleksoto / A. Fokas // Kauno tiesa. – 1968, gegužės 19.
Am 16.05.1930 wurde das Sanatorium der Gesellschaft zur die Bekämpfung der Tuberkulose in Hoch-Panemunė (heute Kruonio Str. 21; Architekt Viktoras Malejinas) eröffnet.
  • Am 29.06.1937 erhielt es den Namen von ehemaligem Präsidenten der Republik Litauen, Dr. Kazys Grinius (1866 12 17–1950 06 04). 30-er Jahre des 20. Jhs.
    [Kova su džiova. – 1934, Nr. 8, p. 16.]
  • 1947 wurde das Sanatorium umbenannt, 1991 erhielt es den alten Namen. 1972
    Foto von P. Juozapavičius [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. A. Panemunės sanatorija pavadinta dr. K. Griniaus vardu. Draugijos kovai su džiova Kauno skyriaus narių susirinkimas // Lietuvos žinios. – 1937, birž. 3, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83495. – Žiūrėta 2015 m. spalio 21 d.
  2. Atidaryta Kovai su tuberkuliozu draugijos sanatorija // Lietuvos žinios. – 1930, geg. 12, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=81268. – Žiūrėta 2015 m. spalio 22 d.
  3. Draugijos kovai su tuberkulioze Dr. Kazio Griniaus sanatorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1444?rt=3&type=2&ss=sanatorija. – Žiūrėta 2015 m. spalio 22 d.
  4. Grąžintas senas pavadinimas // Kauno tiesa. – 1991, vas. 6, p. 1.
  5. Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos = From the history of Lithuania’s health care / Milda Budrienė ; Lituanistikos tyrimo ir studijų centras. – Vilnius, 1992. – P. 46.
  6. Kauno priemiesčiai: praeitis ir problemos: 4. Vičiūnai ir J. Basanavičiaus šilas / Eugenijus Rūkas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, bal. 13 (nr. 86). – Priedas: „Santaka“, p. 22.
  7. Naudinga įstaiga gavo garbingą vardą. A. Panemunės džiovininkų sanatorija pavadinta dr. K. Griniaus vardu // Lietuvos žinios. – 1937, birž. 30, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83494. – Žiūrėta 2015 m. spalio 21 d.
  8. Prezidento ligoninei – 70 / Algirdas Valentas. – Iliustr. // Lietuvos sveikata. – 2000, geg. 10–16 (nr. 19), p. 12.
  9. Prezidento vardas įkvepia ir įpareigoja / Rasa Prascevičienė. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, geg. 23, p. 15.
  10. Puspenkto milijono litų labai pakeitė ligoninę / Justė Kiburytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, saus. 20, p. 14.
Am 20.09.1930 wurde anstelle von der ehemaligen Tillmanns Fabrik im Stadtviertel Karmeliten (Griunvaldo Str. 3/5) die AG „Kauno audiniai“ vom lettischen Geschäftsmann R. Hirša gegründet.

2005 ging der Betrieb pleite. Heutzutage befindet sich dort das Einkaufs- und Vergnügungszentrum „Akropolis“.

  • [Kaunas. – Praha, 1938. – P. 54.]
  • Erzeugnisse der AG „Kauno audiniai“ auf der Messe und Geschäftsbericht für die Jahre 1931–1936
    [Kaunas. – Praha, 1938. – P. 55.]

Literaturverzeichnis:
  1. Akc. b-vė „Kauno audiniai“. – Iliustr. – Gretut. tekstas angl., vok. // Kaunas. – Praha, 1938. – P. [52–53].
  2. Kaune pradėjo veikti šilkų fabrikas „Kauno audiniai“. – Parašas: Techn. J. H. // Lietuvos žinios. – 1931, gegužės 2, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=81676. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 10 d.
  3. „Kauno audiniai“ : [inform. – rekl. leidinys]. – Kaunas, [1980]. – 21 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  4. „Kauno audiniai“. 1930–1935. – Kaunas, 1936. – 32, [7] p.: iliustr., lent.
  5. „Kauno audinių“ istorija. 1930–1996 / Virginija Skučaitė. – Kaunas, 1997. – 204 p.: iliustr., stat.
Am 11.11.1930 wurde das Heizkraftwerk von Petrašiūnai in Betrieb genommen, welches zum Hauptlieferanten vom Strom für die Stadt wurde.

Bis dahin gehörte diese Funktion dem 1921–1925 modernisierten Zentralkraftwerk von Kaunas. Das Heizkraftwerk von Petrašiūnai ist zurzeit die Abteilung des Kraftwerks von Kaunas.

  • Stromerzeuger in Petrašiūnai. 1930
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 424]
  • Das Gebäude des Heizkraftwerkes von Petrašiūnai und der Maschinenraum. 1957
    [Lietuvos energetika. – Vilnius, 1992. – T. 2, 4 pav. tarp p. 192–193]

Literaturverzeichnis:
  1. Didžiųjų miestų viešosios elektrinės: Kauno dyzelinė ir Petrašiūnų šiluminė elektrinės // Lietuvos energetika (iki 1940 m.). – Vilnius, 1982. – [T.] 1, p. 117–121.
  2. Energetikos įmonių statyba, jų darbo techninė-ekonominė apžvalga // Lietuvos energetika (1940–1990 m.). – Vilnius, 1992. – [T.] 2, p. 38.
  3. Kauno sričių elektrifikacija / A. Laumakys. – Iliustr. // Naujas žodis. – 1930, nr. 7, p. 157–160. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116786. – Žiūrėta 2009 m. vasario 8 d.
  4. Lietuvos elektros energetikos atsiradimas ir plėtotė iki 1941 m. / Juozas Martusevičius, Algirdas Stumbrys, Algimantas Žilinskas // Lietuvos mokslas. – 1997, t. 5, kn. 12, p. 20.
  5. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės laikotarpis <…> . – Iliustr. – Mašinr. // Kauno elektrinė : istorinė medžiaga, prisiminimai, fotodokumentai / Leonas Janavičius, Vytautas Liubinas. – Kaunas, 1999. – P. 14–30.
  6. Petrašiūnų elektrinė (Kaunas). – Prieiga per internetą. URL: http://wikimapia.org/6139927/lt/Petra%C5%A1i%C5%ABn%C5%B3-elektrin%C4%97. – Žiūrėta 2009 m. vasario 19 d.
  7. Rajoninė elektros stotis Petrašiūnuose / Artūras Lange. – Iliustr. // Technika ir ūkis. – 1932, nr. 4, p. 119–127.
Am 25.12.1930 wurde das modernste Kinotheater mit 750 Plätzen „Forum“ geöffnet (in der Sowjetzeit „Laisvės“, Laisvės Allee 46 a),

das bis 2001 funktionierte; 1931 entstand das Kinotheater für Kinder „Kapitol“ mit 400 Plätzen (in der Sowjetzeit „Kanklės“, Laisvės Allee 36), das bis 2001 funktionierte.

  • Werbung von „Forum“
    [Lietuvos žinios. – 1936, rugsėjo 7 (nr. 174), p. 8.]
  • Das Gebäude des ehemaligen Lichtspielhauses „Kanklės“ (heute ein Geschäft). 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kauno kino teatrai 1918–1940 m. : lokalizacija ir raida / Alvydas Surblys // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 151–197.
  2. Nauja meno įstaiga Kaune. Kino teatras „Forum“ // Diena. – 1931, sausio 4, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=31238. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  3. Pirmieji garsiniai kino teatrai Lietuvoje // Kinas Lietuvoje / Vytautas Mikalauskas. –Vilnius, 1999. – P. 163–170.
  4. Prancūzų išradimas Kauną pasiekė po dešimties metų : kino teatrai Europos provincijos gyventojams atvėrė langą į naujos meno rūšies paslaptis / Iveta Skliutaitė. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 2003, rugsėjo 13, p. 9.
  5. Kauno kino teatrų apžvalga // Kino naujienos. – 1931, spalio 23, Nr. 1, p.13. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66768. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
  6. Tarpulario Kauno kino teatrai. – Prieiga per internetą. URL: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_easygallery&act=categories&cid=74&Itemid=92&limit=21&limitstart=0. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  7. Žaliojo kalno kinas „Banga“ // Lietuvos žinios. – 1931, spalio 22, p. 5. – Prieiga prie interneto. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_81823_5. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
1930 wurde auf dem Gelände des heutigen Ramybė-Parks auf Initiative der Genossenschaft von Tataren anstelle des alten hölzernen Gebetshauses eine neue Moschee gebaut (Projektautor und Architekt V. Michnevičius und A. Netyksa).

Die offizielle Eröffnung fand am Jahrestag der Grünwaldschlacht am 15.07.1933 statt. In der Sowjetzeit war hier der Amateurzirkus Litauens untergebracht, später die Kinderbibliothek „Rytas“, anschließend – Räume zur Aufbewahrung des Museumsguts von M. K. Čiurlionis. Am 6.07.1991 wurde die Moschee der muslimischen Gemeinde von Kaunas zurückgegeben.

  • Die Tatarenmoschee. Um 1935
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die Tatarenmoschee. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kauno totoriai : Kauno apskrities totorių bendruomenė / Romualdas Makaveckas. – Iliustr. – Priega per intarnetą. URL: http://www.totoriai.lt/kauno_totoriu_istorija.htm. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 23 d.
  2. Kauno mečetė : istorinė apybraiža / Romualdas Makaveckas. – Portr., iliustr. // Lietuvos totoriai. – 2002, nr. 4, p. 2–5, 8.
  3. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 293–294.
  4. Tautinės mažumos. – Iliustr. // Su meile Lietuva. – Vilnius, 2001. – P. 44–45.
1930 wurde das 500-jährige Todesjubiläum vom Großfürsten Litauens Vytautas begangen.

Den ganzen Sommer und Herbst durch fanden Massenveranstaltung statt, der Name von Vytautas wurde der Brücke von Aleksotas, der Universität und anderen Objekten verliehen. Auf dem Platz der Ausstellungen wurde ein Pavillion Vytautas des Großen aufgestellt, welchen etwa 100 Tausend Gäste besuchten. Der 8. September wurde zum Volksfest erklärt, wobei eine große Bedeutung der Armee beigemessen wurde, man wollte die Einigkeit zwischen Armee und Volk hervorheben.

  • Die geschmückte Burg von Kaunas (mit der illuminierten Arke im Zentrum) in Erwartung des Bildes von Vytautas dem Großen, welches durch ganz Litauen geführt wurde. 7.09.1930
    Foto [Aus der Privatsammlung von R. Vilkelis]
  • Das zu Ehren von Vytautas dem Großen illuminierte Staatstheater
    Foto [Aus der Privatsammlung von A. Čiupkovas]
  • Der Pavillon von Vytautas dem Großen im Jahre 1930 (Maler Jonas Burba)
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930. – Kaunas, 2008. – P. 104.]
  • Die Eröffnung des Vytautas-Prospektes am 7.09.1930
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms… – P. 208.]

Literaturverzeichnis:
  1. Didžioji Tautos šventė // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 9 (nr. 204), p. 4–5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65783. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
  2. Dieną prieš… / Valentinas Markevičius. – Iliustr. // Kauno aidas. – 1989, rugpjūčio 3, Nr. 18, p. 4.
  3. Tautos šventė Vytauto Didžiojo garbei. – Iliustr. // Trimitas. – 1930, rugsėjo 11 (nr. 37), p. 762–765. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39234. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
  4. Vytauto Didžiojo iškilmės Kaune rugsėjo 7 ir 8 d. / A. Briedis // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 4 (nr. 1), p. 5. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65780. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
  5. Vytauto Didžiojo kultas tarpukario Lietuvoje / Giedrius Viliūnas. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. – [T] 17 (2001), p. 68–102.
  6. Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių minėjimas. – Iliustr. // Trimitas. –1930, spalio 30 (nr. 44), p. 903–904. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39226. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
1930 entsteht der Justizpalast (Architekt Edmundas Frykas; L. Sapiegos Str. 5/E. Ožeškienės Str. 12).

1936–1940 tagte hier der Sejm Litauens, seit 1944 befand sich hier die Kaunasser Filiale der litauischen Nationalphilharmonie, ab 2006 – die selbständige Konzertorganisation „Staatliche Philharmonie Kaunas”. Zurzeit schaffen hier der Staatschor von Kaunas, das Symphonieorchester, das Streichquartett.

  • Justizpalast in Kaunas. Die im Baudekor verwendeten Ornamente sind Nachahmungen von traditionelle litauischen Mustern und Symbole des Staates
    [Keleivių traukinių tvarkaraštis : veikla nuo 1931 m. 15 d. – Kaunas, 1931. – Įklija tarp p. 80–81.]
  • 2005–2008 wurden die Rekonstruktionsarbeiten nach den Entwürfen der Architekten R. Gudienė und L. Perevičienė durchgeführt. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kauno filharmonija pradeda pirmuosius savarankiškus metus / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, sausio 7, p. 15.
  2. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Vilnius, 1974. – [T] 4, p. 372.
  3. Seimo salė atidarymo iškilmių dieną. – Parašas: J. K. B. // Lietuvos aidas. – 1936, rugsėjo 1, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67009. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  4. Teisingumo ministerija L. Sapiegos g. 5 / M. Rupeikienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 292–293.
  5. Restauratoriai Kauno filharmoniją užleido muzikams / Vida Savičiūnaitė. – Nuotr. L. Brundzos // Lietuvos rytas. – 2008, spalio 1, priedas „Būstas“, p. 2–3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis205. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  6. Senoji Kauno filharmonija rengiasi nauju rūbu / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2005, vasario 28, priedas „Būstas“, p. 5.
1930–1931 m. wurde die Brücke aus Stahlbeton über den Fluss Jiesia gebaut.

2011 wurde sie rekonstruiert und verbreitert.

  • Die 12 Meter lange Brücke über den Fluss Jiesia. Um 1931
    [Jaunoji karta. – 1931, Nr. 14, p. 10.]

Literaturverzeichnis:
  1. Atidarys Jiesios tiltą. – Iliustr. // 15 min. – 2011, rugpjūčio 12, p. 4.
  2. Dėl Jesios tilto // Lietuvis. – 1927, vasario 5, p. 3.
  3. Gražiosios Jesios tiltas // Jaunoji karta. – 1931, Nr. 14, p. 10.
  4. Tiltas, kurio pagailėjo net karas / Jonas Palys. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, rugsėjo 28, priedas „Santaka“, p. 6–7.
Am 1.09.1931 wurde die Grundschule eröffnet, der am 9.10.1931 der Name von Jonas Jablonskis verliehen wurde.

1946 hieß sie „Die 10. Grundschule“, 1951 wurde sie in die siebenjährige Schule Nr. 8 umorganisiert. 1957 wird die Schule in die 23. Mittelschule umbenannt. 1958 bekommt die Schule den Namen von Jonas Jablonskis zurück. 1997 wurde der Schule der Status des Gymnasiums mit dem Profil der Humanitärwissenschaften verliehen, am 2.06.1998 wird sie zum Gymnasium mit dem Realprofil.

  • Die Grundschule von Jonas Jablonskis in Kaunas (Architekt Antanas Jokimas). Um 1933
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas: 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 242]
  • Das Gymnasium von Jonas Jablonskis in Kaunas (Aušros Str. 3). 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kauno Jono Jablonskio gimnazijos istorija. – Prieiga per internetą. URL:
  2. http://www.jablonskis.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.
  3. Kauno Jono Jablonskio gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 27–32.
  4. Kauno Jono Jablonskio vidurinė mokykla. – Kaunas, 1996. – 14 p.: iliustr.
1931 wurde über den Fluss Nevėžis eine Metallbrücke gebaut; sie bekam den Namen von Vincas Stašelis, Lehrer aus dem Städtchen Raudondvaris, der 1923 während der Befreiung von Klaipėda gefallen war.

Im Juni 1941 wurde die Brücke im Kriegsgeschehen gesprengt. 1951 baute man an der neuen Stelle eine Stahlbetonbrücke, die 2008–2009 erneuert wurde.

  • Die Brücke über Nevėžis bei Raudondvaris. Um 1935
    Foto [Aus der Privatsammlung von H. Kebeikis]

Literaturverzeichnis:
  1. Tiltas per Nevėžį Raudondvaryje, kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 144–146.
  2. Raudondvaris. – Iliustr. // Mažoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 47.
1931 wurde zur Verbesserung der Verbindung zwischen dem oberen und unteren Stadtteil die Seilbahn von Žaliakalnis gebaut,

1935 kam eine weitere in Aleksotas dazu – zur Verbindung vom Bergfuß Aleksotas mit Linksmadvaris. Beide Seilbahnen funktionieren ohne Änderungen bis heute.

  • Seilbahn nach Žaliakalnis. 1932–1935
    [Aus der Privatsammlung von J. Palys]
  • Seilbahn von Aleksotas. 1938
    [Aus der Privatsammlung von J. Palys]

Literaturverzeichnis:
  1. Funikulieriai / Ona Stasiukaitienė // Technikos paveldas Lietuvoje. – Vilnius, 2008. – P. 23.
  2. Kauno funikulieriai /  Jonas Palys. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai / sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė. – 2009. – P. 125–131.
  3. Kauno miesto keltuvų veikimas 1931–1938 metais // Transporto raida Lietuvoje. – Vilnius, 1983. – P. 91.
  4. Aleksoto funikulierius. – Iliustr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 14.
  5. Žaliakalnio keltuvas / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1981.I.16. – 6 lap. – Mašinraštis.
  6. Funikulieriai. – Iliustr. // Kaunas : [informacinis leidinys / sudarytoja: Kristina Maculevičiūtė ; tekstų autorės ir redaktorės: Rasa Kriaučionytė, Jūreta Valentienė, Žydrūnė Dėdelytė ; nuotraukos: Gintauto Stulgaičio… [et al.]. – Kaunas, 1996. – P. 28.
1931–1934 wurde das Gebäude der AG „Pienocentras“ gebaut (Laisvės Allee 55 / S. Daukanto Str. 18, Architekt V. Landsbergis-Žemkalnis), 1932–1934 entstand das Gebäude der AG „Pažanga“ (Laisvės Allee 53, Architekt F. Vizbaras).
  • Das Gebäude von „Pienocentras“. Zwischenkriegszeit
    [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Das Gebäude von „Pažanga“. Um 1980
    [Aus der Handschriftensammlung von A. Pleskačiauskas]

Literaturverzeichnis:
  1. Administracinis pastatas „Pienocentras“ (dab. Kauno Technologijos universitetas). – Iliustr. – Gretut. tekstas angl. // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 7–8.
  2. Apie „Pažangos“ b-vės rūmų statybą / Jonas Lapėnas // Lietuvos aidas. – 1933, rugpjūčio 31, p. 8. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89625. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 15 d.
  3. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūros bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 380–381.
  4. „Pažangos“ rūmai Laisvės al. 53 / J. Kančienė. – Iliustr., brėž.. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 141–143.
  5. „Pienocentro“ rūmai Laisvės al. 55 / J. Kančienė. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 143–144.
Am 2.01.1932 wurde die Hauptpost eröffnet (Laisvės Allee 102, Architekt F. Vizbaras).
  • Das Gebäude des Hauptpostamts ist ein bedeutendes Beispiel der modernen Architektur traditionell-litauischer Prägung aus der Zwischenkriegszeit. 40er Jahre des 20. Jhs
    [Kaunas. – Praha, 1938. – P. 33.]
  • 1996 wurde das Postamt von Nijolė Švėgždienė restauriert. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Centrinis paštas (Laisvės al. 102) / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 155–156.
  2. Centrinis paštas. – Iliustr., schem. – Gretut. tekstas angl. – Bibliogr.: p. 353, 355, 359 // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 5–6.
  3. Kauno centrinis paštas. – Bibliogr. išnašose // Kauno visuomeninių pastatų statyba XX a. ketvirtajame dešimtmetyje: Kursinis darbas / VDU humanitarinio fak. III k. istorijos specialybės stud. Mindaugas Balkus; Tikrino doc. dr. J. Vaičenonis. – Kaunas, 2009. – P. 9–11.
  4. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūros bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 375–376.
  5. Moderni komunikacija: Centrinis paštas / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 128–139.
Am 7.09.1932 wurde in Hoch-Panemunė (auf dem Hof der Kriegsschule) das Denkmal für den Großfürsten Vytautas Magnus eingeweiht (Bildhauer Vincas Grybas).

1951/1952 wurde es zerstört und 1990 in der Laisvės Allee wiederaufgestellt.

  • Denkmal für den Großfürsten Vytautas Magnus in Panemunė. Um 1935
    Foto [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Denkmal für den Großfürsten Vytautas Magnus in der Laisvės Allee. 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Juodos skylės ir balti siūlai / Algimantas Miškinis // Nemunas. –1988, Nr. 12, p. 34–38.
  2. Valdovas grįžo į Kauną // Vytautas Didysis ir mes / J. Bučas, R. Mačikėnienė. – Kaunas, 1991. – P. 128–132.
  3. Vytauto Didžiojo paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 61–62.
  4. Vytauto Didžiojo paminklas Kaune. – Iliustr. // Trimitas. – 1932, Nr. 38, p. 746–747.
  5. Vytauto paminklai. – Portr., iliustr. // Vincas Grybas. – Vilnius, 2004. – P. 42–45.
Am 4.12.1932 wurde das Mutter-und-Kind-Museum gegründet (Laisvės Alle 12, heute 24),

welches bis 1940 funktionierte. Im Museum gab es eine Bibliothek, es wurden Vorlesungen gehalten, Filme vorgeführt, Gesundheitsbroschüren herausgegeben.

  • In diesem Gebäude war das Mutter-und-Kind-Museum bis 1938 tätig (Laisvės Allee 24). 2008
    Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]
  • J. Tūbelienė
    [Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuviai: Biografijų žinynas. – Vilnius, 2002. – [T.] 2, p. 393.]

Literaturverzeichnis:
  1. Architektas Kovalskis laimėjo Motinos ir vaiko muziejaus konkursą. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 12, p. 5. – Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73690. – Žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.
  2. Įdomus motinos ir vaiko muziejus / J. Akstas // Lietuvos aidas. – 1932, gruodžio 22, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88766. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 22, p. 7.
  3. Labdaros organizacijos // Iš Lietuvos sveikatos istorijos / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 76–77.
  4. „Motinos ir Vaiko“ muziejus. – Parašas: Stp. // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 4, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66831– Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d..
  5. Motinos ir vaiko muziejus / J. N. – Iliustr. // Lietuvos vaikas: 1924–1934. – Kaunas, 1934. – P. 75–76.
  6. Motinos ir vaiko muziejus // Motina ir vaikas. – 1938, nr. 1, p. 17–18. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3583. – Žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.
  7. Motinos ir vaiko muziejus Kaune // Moteris ir pasaulis. – 1937, nr. 10, p. 17. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=8052. – Žiūrėta 2009 m. spalio 1 d..
  8. Motinos ir vaiko muziejus Kaune // Lietuvos aidas. – 1937, gruodžio 11, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73943. – Žiūrėta 2009 m. spalio 1 d.
  9. Plečiamas „Motinos ir Vaiko“ muziejus // Lietuvos aidas. – 1934, sausio 15, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89391. – Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.
1932 gründeten die Brüder Vinikai die erste Pelzverarbeitungsfabrik „Vilkas“ in Litauen (Vilijampolė, Degtukų Str. 22).

1953 wurde der Fabrik der Name von Kazys Giedrys verliehen. 1964 wurde der Fabrik der Betrieb der Pelzkonfektion „Raudonoji vėliava“ angefügt, und es wurde ein Produktionsverein gegründet. 1991 gründete man die AG „Vilkas“, die 2004 Bankrott anmeldete.

  • Der Pelzproduktionsverein des Völkerfreundschaftsordens von K. Giedrys. 1986
    [Kauno K. Giedrio Tautų draugystės… – P. [9]]
  • Das Gebäude der ehemaligen AG „Vilkas“ (Raudondvario Chaussee 101). 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kaip kūrėsi ir augo pirmasis kailių fabrikas: [Kaune, Vilijampolėje, Degtukų g. 22, „Vilkas“] // Tautos ūkis. – 1939, nr. 13, p. 308. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3882. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 8 d.
  2. Kauno K. Giedrio Tautų draugystės ordino kailių gamybinis susivienijimas / tekstas R. Žilevičiaus. – Kaunas, [1986]. – 1 lap.: sulankst. į 8 p.: iliustr. – lygiagr. rus.
  3. Pirmas kailių apdirbimo fabrikas Lietuvoje // Lietuvos žinios. – 1932, rugpjūčio 26, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82049. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 8 d.
  4. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60.
  5. Vietoj sužlugusio „Vilko“ – nauji verslo planai / Arūnas Karaliūnas // Lietuvos rytas. – 2002, sausio 9, p. 10.
1932 wurde im Stadtviertel Vilijampolė die Kirche des Hl. Joseph gebaut.

1983 und 2004 wurden große Rekonstruktionen durchgeführt.

  • Bauherr der Kirche und der erste Pfarrer Juozapas Dagilis
    [Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1954. – [T.] 4, p. 224.]
  • Die Kirche des Hl. Joseph (Panerių Str. 72). 2010
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Balta paukštė Vilijampolės padangėje / Benjaminas Žulys. – Nuotr. // XXI amžius. – 2004, spalio 29, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/10/29/kbend_01.html. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 16 d.
  2. Bažnyčia puošiasi nauju rūbu / Benjaminas Žulys. – Nuotr. // XXI amžius. – 2004, gegužės 14, p. 3, 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/05/14/katbend_02.html. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 16 d.
  3. Šv. Juozapo bažnyčia / Eugenijus Rūkas, Danutė Rūkienė. – Bibliogr. str. gale // Tiltas į miestą. – Kaunas : [s. l.], 2009. – P. 42–44.
  4. Vilijampolės naujai statomos bažnyčios vakar buvo pašventini pamatai // Rytas. – 1932, Nr. 84, gegužės 6, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121784. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 30 d.
  5. Vilijampolėj pašventinta bažnyčia // Mūsų laikraštis. – 1932, Nr. 40, spalio 8, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=35357. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 30 d.
  6. Vilijampolė. Šv. Juozapo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios : Kauno arkivyskupija / Bronius Kviklys. – Čikaga, 1983. – [T.] 3. – P. 136–137. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=34683. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 30 d.
  7. Vilijampolės Šv. Juozapo bažnyčia (dab. Panerių g. 72) / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 40-43.
1932 hat der Maler N. Arbit Blatas (anders noch – Arbitblatas, Blatas Arbit) die erste private Malergalerie des Baltikums in Kaunas gegründet (Platz der Unabhängigkeit 3).

Am 4. September desselben Jahres wurde die Kunstgalerie eröffnet (im Haus von Skipitis, damals Gedimino Str. 36), am 6. November fand die Eröffnung des Kunstsalons und Clubs der Genossenschaft von Unabhängigen Malern statt (in den Räumen des Lichtspielhauses „Oaza“, damals Laisvės Allee 28).

  • Maler Neemija Arbit Blatas
    Porträt [Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 10.]
  • In diesem Haus (Gedimino Str. 40) war die Kunstgalerie von Neemija Arbit Blatas tätig. 2010
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Apžvalga : menas / V.B. [Vytautas Bičiūnas] // Židinys. – 1932, nr. 8–9, p. 168–169. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=127269. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 25 d.
  2. Arbitblatas (Blatas Arbit). – Iliustr. // XX a. Lietuvių dailės istorija. 1900–1940. – Vilnius, 1983, t. 2, p. 129–131.
  3. Arbit Blatas į Lietuvą grįžta drobėmis / Laima Žemulienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birž. 30, p. 22.
  4. Atidarytas nepriklausomųjų „menininkų salonas ir klubas“ // Bangos. – 1932, nr. 42, p. 1127. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34847– Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 25 d.
  5. Dailininkas Arbitblatas steigia privačią galeriją // Dienos naujienos. – 1932, rugpjūčio 10, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=43726. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 25 d.
  6. Intarpas: Neemijos Arbitblato galerija Kaune ir keli Juozo Marijos Levinsono Benari kūrybinės biografijos faktai / Giedrė Jankevičiūtė // Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai. – 2010, Vilnius. – P. 92–98.
  7. Neemija Arbit Blatas (1908–1999) / Aušra Pačkauskienė, Vytautas Toleikis. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 10.
  8. Neemiya Arbit-Blatt’s „Modern Art Gallery“ in interwar Kaunas / Vilma Gradinskaitė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Pinkas. – Vol. 1 (2006), p. 168–180, 267.
  9. Pirmoji privati meno galerija Pabaltijy // Bangos. – 1932, nr. 36, p. 903. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34854. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 23 d.
  10. Žiūrovai ir žiūrėtojai. – Iliustr. // Modernizmo link / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001.– P. 24.
  11. Nepriklausomųjų dailininkų salonas ir menininkų kavinė // Naujoji Romuva. – 1932, nr. 40, p. 862 [24]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=62851. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 28 d.
1932–1935 wurde im Stadtviertel Petrašiūnai die Kirche des Hl. Vinzenz Paulus gebaut (Projektautor – Ingenieur Mikalojus Mačiulskis),

1936 übernahmen die Kirche die Kapuziner, die die Bauarbeiten zu Ende geführt haben. 1948 wurde deren Kloster geschlossen. 1995 bekamen die Kapuziner die Möglichkeit, in die Pfarrei von Petrašiūnai zurückzukommen.

  • Am 13.12.1936 wurde die Kirche von Petrašiūnai konsekriert
    [Lietuvos aidas. – 1936, nr. 574, gruodžio 14, p. [8].]
  • Die Kirche des Hl. Vinzenz Paulus (R. Kalantos Str. 38). 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Kauno arkivyskupijos parapijos. – Nuotr. // Kauno žinios. – 1999, birželio 8, p. 6.
  2. Kauno Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (Petrašiūnai) // Vargonininkai / Stanislovas Abromavičius. – Kaunas, 2001. – P. 39.
  3. Pašventinta Petrašiūnų bažnyčia. – Iliustr. // Lurdas. – 1937, nr. 2, p. 47–49. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=107669. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
  4. Petrašiūnų parapijos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kapucinai.lt/?p=103. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
  5. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Lietuvos katalikų bažnyčios : žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 138.
Am 12.01.1933 wurde die Papierfabrik von Petrašiūnai in Betrieb genommen (heute R. Kalantos Str. 34), die 1940–1990 den Namen von J. Janonis trug.

1993 entstand nach der Privatisierung die AG „Kauno popieriaus fabrikas“. 2002 meldete die Fabrik Bankrott.

  • Die Fabrik in den 40-er Jahren.
    Foto [Aus der Privatsammlung von G. Černiauskas]
  • Die Fabrik im Jahr 1932
    [J. Janonio popieriaus fabrikas… P. 2.]

Literaturverzeichnis:
  1. Atidarytas pirmas popierio fabrikas Lietuvoj. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1933, sausio 13, p. 2. – Priega per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89659. – Žiūrėta 2009 m. kovo 31 d.
  2. J. Janonio popieriaus fabrikas = Бумажная фабрика имени Ю. Янониса. – [Kaunas, 1972]. – [48] p.: iliustr.
  3. [J. Janonio popieriaus fabrikas]: seniausia fabriko dalis / foto V. Ladavičius. – K, 1984. – Planas, 10 nuotr. – Aplankas.
  4. Kauno popieriaus fabriką nuspręsta išparduoti // Kauno diena. – 2002, liepos 27, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://verslas.banga.lt/lt/spaudai.full/3d413d7b7cb3c . – Žiūrėta 2009 m. kovo 20 d.
  5. Pirmasis popieriaus fabrikas Lietuvoje. – Iliustr. // Sveikata ir darbas. – 1940, nr. 12, p. 438–440. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17880. – Žiūrėta 2009 m. kovo 20 d.
Am 19.07.1933 versammelten sich im Flughafen von Kaunas 60 000 Menschen, um die leiblichen Überreste von litauischen Fliegern Steponas Darius und Stasys Girėnas in Empfang zu nehmen.

Die Flieger sind am 15.07.1933 in New York gestartet, haben den Atlantik mit dem Flugzeug „Lituanica“ überflogen und sind am 17. Juli aus ungeklärten Gründen in den Umgebungen von Soldin (heute gehört dieses Gebiet zur Republik Polen) abgestürzt.
Am 17.07.1934 wurden sie in der Kapelle der medizinischen Fakultät der Vytautas-Magnus-Universität für die Öffentlichkeit zugänglich. Am 1.11.1937 werden die Überreste in das Mausoleum von S. Darius und S. Girėnas auf den Karmelitenfriedfof überführt (Architekt V. Landsbergis-Žemkalnis). 1940 wurden die leiblichen Überreste von S. Darius und S. Girėnas in der Kapelle der medizinischen Fakultät der Vytautas-Magnus-Universität eingemauert, später in der Nische des Kellers. 1964 erfolgte die Beisetzung im Soldatenfriedhof von Hohen Šančiai.

  • Der feierliche Trauerzug von S. Darius und S. Girėnas am 20.07.1933
    Foto [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Das Mausoleum von S. Darius und S. Girėnas (heute Park der Ruhe). Um 1938
    Foto [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]

Literaturverzeichnis:
  1. Darius ir Girėnas : albumas / parengė N. Dariūtė-Maštarienė. – Kaunas, 1991. – 159 p. : iliustr.
  2. Darius ir Girėnas (1933–1993) = Darius and Girėnas (1933–1993) : Transatlantinio skrydžio šešiasdešimtmečiui / Edmundas Jasiūnas. – Kaunas ; Vilnius,1993. – 271 p. : iliustr.
  3. Lituanicos skrydis / Jonas Vaičenonis. – Kaunas, 2006. – 70 p. : iliustr., faks., portr.
  4. S. Dariaus ir S. Girėno transatlantiniam skrydžiui – 70. – Kaunas, [2003]. – 55,[1] p. : iliustr.
1933 wurde die Medizinfakultät der Vytautas-Magnus-Universität eröffnet (A. Mickevičiaus Str. 9, Architekt V. Dubeneckis, Ing. F. Vizbaras).

1922–1932 war die medizinische Fakultät im Gebäude an der Ecke Gedimino und K. Donelaičio Straßen untergebracht (heute die humanitarische Fakultät der Technischen Universität Kaunas).

  • 1922–1932 befand sich in diesem Gebäude die medizinische Fakultät. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die Medizinakademie der Universität für Gesundheitswissenschaften Litauens. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 379.
  2. Medicinos akademija buvo atvira visuomenei : [apie VDU Medicinos fakultetui 1931 m. suprojektuotus ir 1933 m. pastatytus rūmus (archit. V. Dubeneckis)]. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 19, p. 5.
  3. Teorinės medicinos rūmų statyba. – Iliustr. / Vladas Lašas – Iliustr., lent. // Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune. – Vilnius, 1967. – P. 83–90.
  4. Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakultetas Mickevičiaus g. 9. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 167–168.
1933 wurde in Vilijampolė (heute Raudondvario Chaussee 122) die Fabrik für Gummierzeugnisse die AG „Inkaras“ gegründet.

Nach der Privatisierung 1992 hieß der Betrieb die AG „Inkaras“, seit 1998 – geschlossene AG „Inkaro avalynė“, 2000 meldete der Betrieb Insolvenz an.

  • Der Betrieb „Inkaras“. 1983
    [Gyvenimo padiktuotu keliu // Kauno tiesa. – 1983, rugpjūčio 27, p. 3]
  • Frauenschuhe aus Gummitextil aus der Produktion von „Inkaras“. 1988
    [Gumos gaminių gamykla „Inkaras“… – [P. 8]

Literaturverzeichnis:
  1. Akc. B-vė „Inkaras“ // Tautos ūkis. – 1938, nr 5, p. 118. – Prieiga per internetą. URL:http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_3805_22. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 17 d.
  2. Gumos gaminių gamykla „Inkaras“: gaminių katalogas. – Kaunas, 1988. – [24 atsk. lap.]
  3. Gumos gaminių įmonė „Inkaras“ = Завод резиновых изделий „Инкараc“. – Kaunas, 1983. – 19 p.: iliustr.
  4. Iš griuvėsių pakilęs / E. Ibianskas // Kauno tiesa. – 1982, bal. 16.
  5. Lietuvos gumos pramonė // Tautos ūkis. – 1937, nr. 15, p. 322. – Prieiga per internetą. URL: www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 13 d.
  6. Norime likti optimistais // Mokslas ir technika. – 1995, nr. 6, p. 9.
  7. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60, 63.
1933 wurde das Gebäude der Selbstverwaltung des Bezirks Kaunas gebaut (Vytauto Pr. 91; Architekt V. Landsbergis-Žemkalnis).

Im Haus befanden sich das Department der Staatssicherheit, etliche Archive, Wohnungen für die Kurier u. a.

  • Die Selbstverwaltung des Bezirks Kaunas. Um 1933
    [Savivaldybė. – 1933, nr. 8 (123), p. 1.]
  • In den Nachkriegsjahren wurde das Gebäude dem Innenministerium übergeben, seit 1991 ist hier das Hauptpolizeikommissariat des Bezirks Kaunas tätig. 2009
    Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Apskrities savivaldybė (dabar Policijos įstaiga). – Iliustr. – Gretut. tekstas angl. // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 8–9.
  2. Apskrities savivaldybė Vytauto pr. 91 // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 345–346.
  3. Ką nuveikė apskrities savivaldybė per paskutinius penkerius metus // Lietuvos aidas. – 1934, gruožio 4, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89334. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 3 d.
  4. Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas. – Iliustr. // Savivaldybė. – 1933, nr. 8, p. 37–38. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3023. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 3 d.
  5. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Vilnius, 1974. – T. 4, p. 380.
1933–1940 wurde der Gebäudekomplex der Veterinärakademie gebaut (Tilžės Str. 18, Projektautor Ing. J. Jasiukaitis).

Am 15.05.1933 wurde das staatliche Labor der veterinären Bakteriologie gegründet, auf dessen Basis am 19.09.1936 die Veterinärakademie aufgebaut wurde.

  • Die Veterinärakademie. 1937
    [K. Gineitis. Lithuanian quality products. – London, 1937. – P. 16]
  • Veterinärakademie Litauens. Um 1977
    [Lietuvos veterinarijos akademija. – Vilnius, 1977. – Virš.]
  • Veterinärakademie Litauens. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Skulptur „Žirgas“.
    Foto von J. Rudminas. Sculptur von J. Rutkauskas [Lietuvos veterinarija. – 1996, Nr. 3, p. 50.]

Literaturverzeichnis:
  1. Akademijos praeitis, dabartis ir ateities vizija / Rimantas Karazija. – Iliustr. // Lietuvos veterinarijos akademijai – 70 metų : 1936–2006. – Kaunas, 2006. – P. 15–71.
  2. Apie LVA „stogus“… / A. Tamošaitis. – Iliustr. // Gyvulininkystės specialistas (K.). – 1996, rugsėjis–gruodis, p. 16.
  3. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 379–380.
  4. Lietuvos veterinarijos akademija. – Priega per internetą. URL: http://web.lva.lt/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  5. Lietuvos veterinarijos akademijos istorija: [str. rinkinys] / Redkol.: B. Znaikauskas (ats. red.) ir kt. – Vilnius, 1992. – 127, [1] p. [16] iliustr. lap.
  6. Svarbiausios Lietuvos veterinarijos akademijos istorijos datos; Veterinarijos akademijos 1936–1944 metų istorijos štrichai / Parengė Juozas Rudminas. – Iliustr. // Lietuvos veterinarija. – 1996, nr. 3, p. 48–51.
  7. Ekskursijos maršrutas po Vilijampolę: siūlome įdomiausias ekskursijos po Vilijampolę vietas / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 74-75.
  8. Trumpa Lietuvos veterinarijos istorija (nuo 1918 iki 1940 m.) / Adolfas Burakauskas, Edvardas Danilevičius – Vilnius, 1972. – 96 p.
  9. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas L. Adomausko g. 18 (dab. Tilžės g.) / J. Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 59–63.
  10. Veterinarijos fakultetui – 60 metų / Gintaras Zamokas. – Iliustr. // Gyvulininkystės specialistas (K.). – 1996, lapkritis–gruodis, p. 3–6.
Am 28.06.–1.07.1934 fand in Kaunas das Erste Eucharistische Kongress Litauens statt.
  • Die Teilnehmer des Kongresses marschieren durch die Parodos Straße
    [Lietuvių Tautos Dieviškajai Jėzaus Širdžiai… – P. [85] ]
  • Der Sammelchor auf dem Platz von Petras Vileišis
    Foto [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]

Literaturverzeichnis:
  1. Lietuvių Tautos Dieviškajai Jėzaus Širdžiai pasiaukojimo albumas: [skirtas I-jam tautiniam Lietuvos eucharistiniam kongresui] / red. E. Krasauskas. – Kaunas, [1934]. – 108 p.: iliustr.
  2. Nepriklausomybės metai / A. Bružas // Katalikų pasaulis. – Katalikų pasaulis. –1991, nr. 20, p. 21–23.
  3. Pirmojo Tautinio Lietuvos Eucharistinio kongreso 60-mečiui: 1934 birželio 28 – liepos 1 d. / Kotryna Kačiuškaitė. – Iliustr. // XXI amžius. – 1994, rugpj. 5, p. 5.
Am 29.06.1934 wurde der Grundstein der Christi-Auferstehungskirche geweiht.

1932 wurde der endgültige Entwurf der Kirche vorgelegt (Architekt K. Reisonas). 1933 wurde der Entwurf bestätigt und die Baugenehmigung erteilt. Der Bau der Kirche (1932–1940) wurde vom ganzen Volk unterstützt. 1940 wurde der noch nicht fertige Bau von den Sowjets konfisziert. Während der deutschen Besatzung wurde die Kirche als Papierlager benutzt. 1952 hat man hier den Radiobetrieb untergebracht (später „Banga“ genannt). Am 14.02.1990wurde die Kirche den Gläubigen zurückgegeben, 2005 wurden die Renovierungsarbeiten abgeschlossen (Kolumbarium, andere Kellerräume sowie das Interieur stammen vom Architekten A. Sprindys).

  • Die Skizze von 1932 für die Christi Auferstehungskirche
    [Aus der Handschriftensammlung von A. Pleskačiauskas. Aus den Fonds der OBBK]
  • Auferstehungskirche. 1939
    [Kauno diena. – 1988, spalio 30, p. 4.]
  • Am Turm dem Radiobetrieb übergebenen Kirche prangt das Plakat „Слава КПСС“ (Ehre der KP der UdSSR).
    [Aus der Handschriftensammlung von A. Pleskačiauskas. Aus den Fonds der OBBK]
  • Die Umgebung der wiederhergestellten Auferstehungskirche wird in Ordnung gebracht. 2009
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Atgimstanti miesto šventovė / Gražina Kriščiukaitienė. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2004, Nr. 6, p. 20–21.
  2. Dievui ir tėvynei // Vilniaus rytojus. – 1934, liepos 18 (Nr. 55), p. 3.
  3. Konsekruojama Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia / Edmundas Simanaitis. – Iliustr. // Nemunas. – 2004, gruodžio 23–29 (Nr. 36), p. 1–2. – Prieiga per internetą. URL: http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(154);Article(3453). – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 22 d.
  4. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia / prof. Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai / sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė. – 2009. – P. 117–123.
  5. Prisikėlimo bažnyčios pamatų šventinimas. – Iliustr. // Lietuvių tautos Dieviškajai Jėzaus Širdžiai pasiaukojimo albumas : [skirtas I-jam tautiniam Lietuvos eucharistiniam kongresui] / red. E. Krasauskas. – Kaunas, [1934]. – P. [40, 42].
  6. Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymas. Kaunas / Ona Urbšytė-Vilkienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. // Archiforma. – 2005, Nr. 1/2, p. 83–88.
  7. Prisikėlimas / Angelė Buškevičienė. – Kaunas, 2006. – 261 p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Taip pat: Prisikėlimo šventovė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.prisikelimas.lt/index.php?id=4. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 14 d.
  8. Prisikėlimo bažnyčia: laikas keičia argumentus / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1988, spalio 30, p. 4–5.
  9. Prisikėlimo bažnyčia – Tautos Šventovė // Kauno Žaliakalnis : [metraštis]. – D. 2 : skirta Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejui / medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – 2008, Kaunas. – P. 34–35.
  10. Prisikėlimo bažnyčia = The Resurrection Church. – Iliustr. // Lietuvos moderno pastatai = Lithuanian monuments of modern movement / [sudarytoja Morta Baužienė]. – Vilnius, 1998. – 33–34.
  11. Prisikėlimo bažnyčia, Žemaičių g. 31 / J. Kančienė. – Autorius nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 350–352.
  12. Suteiktas bazilikos titulas / Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, vasario 2, p. 3.
  13. Tautos šventovė: Prisikėlimo bažnyčia / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 92–103.
  14. The best view in Kaunas / Justinas Vainilavicius. – Iliustr. // The Baltic Times. – Vol. 10, no. 650 (Apr. 9–15 2009), p. 7.
  15. Žiūrovai ir žiūrėtojai. – Iliustr. // Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje, 1918–1940 / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001. – P. 22–33.
Am 3.10.1934 wurde die Schuhfabrik „Lituanica“ von den Brüdern Saja-Ber und Mordchel Gotthelf in Betrieb genommen (Jonavos Str. 13).

1953–1988 hieß die Fabrik „Raudonasis Spalis“ (Roter Oktober). Am 9.03.1992 wurde der staatliche Betrieb „Lituanica“ in eine AG umgewandelt.

  • Das Fabriktor. 1949
    [„Lituanica“ : ištakos, praeitis, dabartis… – P. 24.]
  • 2005 zog die AG „Lituanica“ in ein neu erbautes modernes Gebäude (Jovarų Str. 2A). 2011
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. „Lituanica“ : ištakos, praeitis, dabartis : 1934–1994 / Virginija Skučaitė. – Kaunas, 1994. –127, [1] p. : iliustr.
  2. „Lituanica“ persikėlė į naujas patalpas – BNS // Kauno diena. – 2005, vasario 21, p. 7.
  3. Įmonės istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lituanica.info/index.php/imons-istorija.html. – Žiūrėta 2011 m. gegužės 11 d.
  4. Lietuvos TSR LPM avalynės fabrikas „Raudonasis Spalis“ = МЛП Литовской ССР обувная „Раудонасис Спалис“ : [Каунас], 1934–1984. – Vilnius, 1984. – 21 p.: iliustr.
  5. Lituanica [Vaizdo įrašas] : projektas “Lithuania for the World“ / režisierius Raimondas Sipavičius ; [kalba AB „Lituanica“ generalinis direktorius Kęstutis Deltuva]. – Vilnius : [s.n., s.a.]. – 1 vaizdo diskas (DVD)(10 min.) : stereo, gars., spalv. (PAL) ; 12 cm. – Antr. iš ekrano antr. – Taip pat vartojama antr.: Akcinė bendrovė „Lituanica“
Am 3.05.1935 wurde auf Initiative vom Prof. Tadas Ivanauskas die Aktiengesellschaft „Zoogarten von Kaunas“ gegründet. Am 1.07.1938 fand die offizielle Eröffnung des Zoos statt.
  • Eingang zum zoologischen Garten. Um 1950–1955
    [Aus der Privatsammlung von J. Palys]
  • Es ist der einzige Zoo Litauens. 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Aukštosios mokyklos steigimas // Aš apsisprendžiu / Tadas Ivanauskas. – Vilnius, 1994. – P. 219–220.
  2. Kauno zoologijos sodas // Lietuvos zoologijos istorijos bruožai: monografija / Stasys Biziulevičius. – Vilnius, 1999. – P. 828–830.
  3. Kauno zoologijos sodas / Selemonas Paltanavičius. – Iliustr. // Kaunas : istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 148–149.
  4. Kauno zoologijos sodas // Tadas Ivanauskas: gyvenimas ir veikla / sudaryt. R. Budrys, J. Prūsaitė. – Vilnius, 1976. – P. 127–130.
  5. Kauno zoologijos sodo istorija // Kauno zoologijos sodas / Justina Kauneckienė. – Vilnius, 1960. – P. 8–14.
  6. Lietuvos respublikinio zoologijos sodo raida / P. Zajančkauskas, V. Valenta, A. Jakevičius // Mokslotyrininkų mintys: konferencijos medžiaga, Vilnius, 1995 m. – Vilnius, 1998. – P. 164–167.
  7. Steigiamas zoologijos sodas // Lietuvos žinios. – 1935, gegužės 24.
  8. Zoologijos sodo raida; Lietuvos zoologijos sodo svarbiausios datos. – Iliustr. // Zoo Kaunas / A. Jakevičius, N. Sirotkienė. – Kaunas, 1995. – P. 1–2.
  9. Zoologijos sodo reikalu / T. Ivanauskas // Lietuvos žinios. – 1935, gegužės 21.
Am 12.05.1935 wurde das Museum für Kirchenkunst eröffnet.

1944 wurde das Museum geschlossen. Am 17.06.1999 wurde es als das Museum für Kirchenkunst der Erzdiözese Kaunas (Vilniaus Str. 29) wiederhergestellt, das 2001 zum Abteilung des Museums der Erzdiözese Kaunas wurde.

  • 1935–1940 war das Museum für Kirchenkunst in den Räumlichkeiten des Rektorats von Priesterseminar tätig (heute das Gasthaus der Erzdiözese Kaunas, Rathausplatz 21). 2014
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]
  • 1941–1944 befand sich das Museum für religiöse Kunst im ehemaligen Bischofspalast (heute das Stadtmuseum Kaunas, das Museum der Erzdiözese Kaunas, M. Valančiaus Str. 6). 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Ar turėsime bažnytinio meno muziejų? / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Naujasis židinys. – 1994, Nr. 4, p. 49–53.
  2. Bažnytinio meno muziejus / Giedrė Jankevičiūtė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Dailė ir valstybė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. – P. 130–139.
  3. Bažnytinio meno muziejus / Regina Laukaitytė // Lietuvos bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944). – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010. – P. 135.
  4. Bažnytinio Meno šventovė / Romualdas Masius. – Iliustr. // Pavasaris. – 1935, nr. 12, p. 281–282.
  5. Geras medis, kuris „negali duoti blogų vaisių“ / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Katalikų pasaulis. – 1990, Nr. 2, p. 9–10.
  6. Iš Lietuvos bažnytinio meno istorijos / Aušra Kargaudienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 1995, rugsėjo 13, p. 5.
  7. Įkurtas Bažnytinio meno muziejus / Darius Chmieliauskas // Kauno diena. – 1999, birželio 19, p. 5.
  8. Įsteigtas Kauno arkivyskupijos Bažnytinio meno muziejus // Bažnyčios žinios. – 1999, Nr. 12, p. 3–4.
  9. Muziejinė epopėja / Kazys Varnelis // Kultūros barai. – 1990, nr. 7–8, p. 54–58.
  10. Valstybės Prezidentas atidarė bažnytinio meno muziejų. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1935, gegužės 13, p. 10. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67142. – Žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 11 d.
Am 11–17.08.1935 fand der erste Kongress der Litauer der Welt statt.
  • Eröffnungsitzung des Kongresses im Staatstheater am 11.08.1935
    [Lietuvą aplankius… 1995, p. 66.]
  • Teilnehmer des Kongresses am Denkmal „An die Gefallenen für die Freiheit Litauens“ im Garten des Kriegsmuseums am 11.08.1935
    [Lietuvą aplankius… 1995, p. 74.]

Literaturverzeichnis:
  1. Kongresas nulenkė savo galvą prieš lietuvių tautos didvyrius // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 19, p. 3–4. Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67318.
  2. Lietuvą aplankius: Pirmo pasaulio lietuvių kongreso įspūdžiai / Leonardas Šimutis. – Čikaga, 1995, 177 p.
  3. Lietuvis nuo savo širdies ir lietuviško kraujo niekur nepabėgs // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 12, p. 3–4. Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67313.
  4. Lietuvių tauta ir juodžiausios priespaudos laikais parodė nuostabų gajumą, tvirtybę ir jėgą / J. Levickas // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 13, p. 3–4. Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67314.
  5. Nepriklausoma Lietuva: atsiminimai / Rapolas Skipitis. – Čikaga, 1967, P. 367–416.
  6. Pasaulio lietuvių bendradarbiavimas būtinas // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 17, p. 3. Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67317.
  7. Pasaulyje lietuvių gyvena 4,5 mil. // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 16, p. 3–4. Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67316.
Am 2.10.1935 wurde den Leutnant Felix Waitkus (Feliksas Vaitkus), den sechsten Pilot weltweit, der den Atlantik im Alleinflug überquert hatte, feierlich im Flughafen von Kaunas eingeholt.

Am 21–22.09.1935 flog Felix Waitkus mit dem Flugzeug „Lituanica II“ von New York nach Kaunas. Bei ungünstiger Witterung überflog er den Atlantik und wegen der Brennstoffmangel landete in Ballinrobe Irland.

  • Lt. Felix Waitkus
    [Kardas. – 1935, Nr. 19, p. 418.]
  • Eine tausendköpfige Menge wartete auf den Flieger Felix Waitkus im Flughafen von Kaunas. 2014
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Antrasis lietuvių transatlantinis skridimas / Jonas Balčiūnas. – Iliustr. // Švyturys. – 1992, nr. 11–12, p. 14–15.
  2. Antrasis transatlantinis lietuvių skridimas / Antanas Arbačiauskas. – Iliustr., portr. // Lietuvos sparnai. – 1995, Nn. 3, p. 3, 5–7.
  3. Antrasis transatlantinis skridimas / P–L. // Lietuvos sparnai. – 1935, nr. 10, p. 265–281. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=2265&biRecordId=2322. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  4. Du trečdaliai sėkmės / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, lapkr. 4, priedas „Aukštyn žemyn“, p. 6.
  5. Feliksas Vaitkus Kaune. Kaip jis pasiekė Lietuvos žemę. Minios entuziazmas prie Dariaus ir Girėno karstų. Lakūnas kalbasi su žurnalistais. – Iliustr. // Diena. – 1935, spal. 6, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=167716. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  6. Feliksas Vaitkus menininkų šeimoje. – Iliustr. // Literatūros naujienos. – 1935, spal. 15 (nr. 18), p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=53329. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  7. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą = The flight of Felix Waitkus across the Atlantic : antrojo lietuvių Transatlantinio skrydžio šešiasdešimtmečiui : [albumas] / Edmundas Jasiūnas. – 2-asis papild. ir patais. 1986 m. Čikagoje išleisto albumo leid. – Vilnius, 1995. – 206, [1] p.
  8. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą : transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus 100-osioms gimimo metinėms / Dalė Naujalienė ; Vytauto Didžiojo karo muziejus. – Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2008. – 82, [1] p.
  9. Kaip buvo sutiktas F. Vaitkus Kaune // Ūkininko patarėjas. – 1935, spal. 10, nr. 41, p. 13. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85204. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  10. „Lituanica II“: nepelnytai prigesusi F. Vaitkaus žvaigždė / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, rugs. 19, p. 4–5. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/lituanica-ii-nepelnytai-prigesusi-f-vaitkaus-zvaigzde-711332. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  11. Vaitkaus dienos Kaune. Iškilmingas posėdis Valst. Teatre Vaitkui pagerbti // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 7, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67410. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  12. Vaitkus Karininkų Ramovėj / Ptr. Bukelis // Karys. – 1935, nr. 42, p. 982–983. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85631&biRecordId=7942. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  13. Vakar Kaunas džiūgavo ir jaudinosi // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 3, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67405. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  14. Vienas per Atlantą : Felikso Vaitkaus solo skrydis per Atlantą : [sakmė] skiriama antrojo lietuvių transatlantinio skrydžio 70-mečiui ir Felikso Vaitkaus gimimo 100-mečiui / Irena Jacevičienė-Žukauskaitė. – Kaunas, 2005. – 174, [2] p.
1935 wurde das Gebäude der Landbank gebaut (Vienybės Platz / K. Donelaičio Str. 73, Projektautor – Ingenieur Karolis Reisonas).
  • Blick auf die K. Donelaičio Straße. Rechts – die Landesbank. Ende der 40-er Jahre des 20. Jhs
    Foto [Aus den Fonds der OBBK]
  • Heute befindet sich hier das Hauptgebäude der Technischen Universität Kaunas. 2009
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:
  1. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr., plan. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – T. 4 (1974), p. 382–383.
  2. Žemės bankas Vienybės a., K. Donelaičio g. 73 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991.