x
1941–1944

Am Morgen des 22. Juni bombardierte die deutsche Luftwaffe den Flughafen von Aleksotas. In Kaunas wurde spontan der lokale Schutzstab gebildet, der den Aufstand in Kaunas leitete und die öffentliche Ordnung nach dem deutschen Einmarsch kontrollierte. Am Abend des 22. Juni wurden die Aufständischen tätig: Sie besetzten den Radiofon (Daukanto Str.), die Rundfunkstation (im Stadtviertel Žaliakalnis), die Post. In der Stadt entstanden spontan 26 Jugendtruppen, die gegen die sich zurückziehende Rote Armee kämpften. Am 25. Juni marschierte die deutsche Armee in das befreite Kaunas ein. Am Aufstand (in Kaunas und der Umgebung) nahmen 3400 Partisanen teil, 155 sind dabei ums Leben gekommen.

Im Gebäude (Radvilėnų Chaussee 19) der Rüstungsabteilung versammelten sich am 22.06.1941 die Führer des Volksaufstands
(heute Fakultät der chemischen Wissenschaften der Technischen Universität Kaunas). Um 1980
Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]
Kaunas am 23.06.1941
Foto von A. Naruševičius [Aus den Fonds der OBBK]
Die Brücke von Aleksotas, zerstört durch die sich zurückziehende Rote Armee. Juni 1941
[Lietuvos tūkstantmetis / Mindaugas Šapoka. – Vilnius, 2009. – P. 95.]
Deutsche Artillerie im Savanorių Prospekt am 27.06.1941
[Aus den Fonds des Kriegsmuseums von Vytautas dem Großen]
Literaturverzeichnis:

1. Antisovietinis 1941 m. lietuvių sukilimas / Afimija Stepanianienė. – Kaunas, 1996. – 77 p. : iliustr.
2. Birželio sukilimas ir laikinoji vyriausybė. – Iliustr. // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 167–173.
3. Karo ugnyje // Lietuva dviejų okupacijų replėse, 1940–1944 / Albinas Gražiūnas. – Vilnius, 1996. – P. 50–110.
4. Mes kovojome ir žuvome, kad Lietuva būtų laisva / Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 dienų sukilėlių sąjunga ; [sudarytojai Algimantas Biliūnas, Alfonsas Žaldokas]. – Kaunas, 2005. – 78, [1] p. : iliustr.
5. Sovietinis genocidas ir jo padariniai / Arvydas Anušauskas // Lietuvos gyventojų genocidas. – Vilnius, 1999. – T.1, p. 28.
6. Sukilimas. 1941 birželio 22–25 d. : dokumentai, prisiminimai / sudarė ir parengė Antanas Martinionis, 1994. – 168 p. : iliustr. ; Sukilimas. 1941 birželio 22–28 d. : dokumentai, prisiminimai / sudarė ir parengė Antanas Martinionis, 1995. – 228 p. : iliustr.
7. Tautos teisė sukilti : medžiaga ir dokumentai 1941 m. Birželio sukilimui įvertinti / Lietuvos 1941 metų birželio 23–28 dienų sukilėlių sąjunga ; [sudarė Jonas Algirdas Antanaitis, Alfonsas Žaldokas]. – Kaunas, 2001. – 158, [2] p. : faks.
8. 1941 m. Birželio sukilimas : dokumentų rinkinys / sudarė Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 2000. – 378, [2] p. – Santr. angl. – Bibliogr. įžangos išnašose. – Pavardžių ir vietovardžių r-klės.
9. 1941 metų Birželio sukilimas // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 66–91.
10. Uprising against Soviet Occupational Forces on June 22–25, 1941. – Iliustr. // Lithuania against Soviet and Nazi aggression / Adolfas Damušis. – [Brooklyn (N.Y.)], 1998. – P. 78–102.

Am 23. Juni wurde die Deklaration über die Wiederherstellung Litauens und die Liste mit den Mitgliedern der provisorischen Regierung verkündet. Am nächsten Tag traf sich die Regierung zu ihrer ersten Sitzung, mit den ersten Akten wurde die Selbstverwaltung von Kaunas wiederhergestellt. Paralell wurde die Front der litauischen Aktivisten aktiv, die allmählich die Führung des Aufstandes in ganz Litauen übernahm.

Sitzung der provisorischen Regierung am 24.06.1941. Mit den ersten Beschlüssen des provisorischen Ministerkabinetts wurde das Gesetz der Selbstverwaltungen wieder in Kraft gesetzt
[Lithuania against Soviet and Nazi aggression / Adolfas Damušis. – [Brooklyn (N.Y.)], 1998. – P. 100.]
Die provisorische Regierung verkündete der Bevölkerung ihre Existenz in der ersten Nummer der Zeitung „Į laisvę“ (24.06.1941), die von der Front der litauischen Aktivisten herausgegeben wurde. Fragment der ersten Seite
[XXI amžius. – 2004, spalio 20, p. 15.]
Prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Bildungsminister der provisorischen Regierung Litauens, der zugleich den Posten des Ministerpräsidenten innehatte
[Lithuania against…]
Am 24.06.1941 fand in der Druckerei „Žaibas“ (heute Donelaičio Str. 46) die erste Sitzung der provisorischen Regierung Litauens statt. 2010
Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]
Literaturverzeichnis:

1. Antrosios nepriklausomybės deklaracijos 65-osios metinės / Edmundas Simanaitis // XXI amžius. – 2006, birželio 23, p. 11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/06/28/istving_01.html. – Žiūrėta 2010 m. kovo 6 d.
2. Apie Lietuvos ginkluotą pasipriešinimą agresoriams / Kazimieras Dobkevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 2004, spalio 20, p. 15. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/10/20/istving-01.html. – Žiūrėta 2010 m. kovo 6 d.
3. Centrinių ir vietinių valdžios organų sudarymas ir veikla // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 92–124.
4. Laikinoji vyriausybė ir vietinės valdžios sudarymas bei veikla. – Iliustr. // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 173–177.
5. Lietuvos laikinoji vyriausybė : posėdžių protokolai, 1941 m. birželio 24– rugpjūčio 4 d. / [parengė Arvydas Anušauskas]. – Vilnius, 2001. – 183, [1] p., [8] faks. lap.
6. Laikinoji vyriausybė. – Portr. // Antisovietinis 1941 m. lietuvių sukilimas / Afimija Stepanianienė. – Kaunas, 1996. – P. 56–72.
7. Laikinoji vyriausybė ir jos veikla // Lietuva dviejų okupacijų replėse, 1940–1944 / Albinas Gražiūnas. – Vilnius, 1996. – P. 111–195.
8. Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare / Petras Stankeras. – Vilnius, 2008. – P. 162.
9. 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės atsiradimo aplinkybės / doc. dr. Sigitas Jegelevičius. – Iliustr. // Voruta. – 2004, birželio 12, p. 5 ; birželio 26, p. 2; liepos 10, p. 2; liepos 31, p. 3.

ihre Truppen wurden aufgelöst, daraus formierte man die litauische Polizei – den Schutzbataillon der Volksarbeit. Er übernahm das Patroulieren in der Stadt und wurde bei Ermordung von Juden eingesetzt.

Generalkommissar Litauens Theodor Adrian von Renteln; der erste Generalrat des Generalbezirks Litauen Petras Kubiliūnas; Führer der Selbstschutztruppen Litauens und Leiter der Polizei während des Krieges Antanas Špokevičius
[Petras Stankeras. Lietuvių policija 1941–1944 metais.
– Vilnius, 1998. – P. 201.]
Sitz des Generalkommissars Litauens
in Kaunas während der deutschen Besatzung (1941–1944; heute das Zentralgebäude der Technischen Universität Kaunas, K. Donelaičio Str. 73)
Foto von J. Čikotas [Aus den Fonds der OBBK]
Befehl Nr. 1 der Kommandantur der Sttadt
und des Bezirks Kaunas. 23.06.1941
[Genocidas ir rezistencija… . – Vilnius, 2000.
– [T.] 1 (7), p. 124–125.]
Jurgis Bobelis – Kommandant der Stadt und des Bezirks Kaunas (23.06.1941–1942)
[Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – [T.] 3, p. 302.]
Literaturverzeichnis:

1. Holokaustas Lietuvoje. Rasinis genocidas: Lietuvos žydų žudynės Vilniuje ir Kaune. – Iliustr. // Lietuva. 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 201–208.
2. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. // Genocidas ir rezistencija / Stasys Knezys. – Vilnius, 2000. – [T] 1 (7), p. 122–168. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm. – Žiūrėta 2010 m. vasario 18 d.
3. Lietuvių policija nacių okupacijos metais 1941–1944 (Organizacinė struktūra ir personalas) : Daktaro disertacijos santrauka / Petras Stankeras. – Vilnius, 2000. – 27 p.
4. Lietuvių policijos batalionai ir Holokaustas (1941–1943) / Arūnas Bubnys. – Portr. – Bibliogr. išnašose. – Gretut. tekstas angl. // Lietuvos žydų tragedija. – Vilnius, 2001. – P. 39–52.
5. Lietuvių policijos batalionai ir kiti junginiai // Lietuvių policija 1941–1944 metais / Petras Stankeras. – Vilnius, 1998. – P. 126–131.
6. Lietuvių policijos 1 (13)-asis batalionas ir žydų žudynės 1941 m. // Genocidas ir rezistencija / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 2006. – [T] 2 (20), p. 31–52.
7. Lietuvos batalionai vokietmetyje / Balys Raugas. – Iliustr., lent. // Terorizuojama ir naikinama Lietuva 1938–1991 / Jonas Petras Kedys. – [Klaipėda], 1994. – P. 352–356.
8. Penktasis lietuvių policijos batalionas (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Bibliogr. išnašose. – Santr. angl. // Genocidas ir rezistencija. – Vilnius, 2001. – [T] 1 (9), p. 44–50.
9. Tautinio darbo apsaugos bataliono (1-ojo pagalbinės policijos tarnybos bataliono, 1-ojo apsaugos bataliono, 13-ojo savisaugos bataliono) karininkai. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/7/tautinio.htm. – Žiūrėta 2010 m. vasario 18 d.

Am 27.01.2014 wurde eine Stele zur Erinnerung an die 125 Juden enthüllt, die am 30.08.1941 im Stadtviertel Petrašiūnai ermordet wurden.

Am 27.06.1941 wurden über fünfzig Juden in dem ehemaligen Garagenhof der Genossenschaft „Lietūkis“ ermordet. Am 27.10.2002 wurde ein Denkmal zum Gedenken an jüdische Opfer enthüllt (der Hof des heutigen Steponas-Darius-und-Stasys-Girėnas-Gymnasiums Kaunas, Miško Str. 1). 2010
Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
Literaturverzeichnis:

1. „Lietūkio“ garažas / Arvydas Anušauskas, Gražina Sviderskytė. – Iliustr., planas. – Nuotraukos iš filmavimo aikštelės // XX amžiaus slaptieji archyvai. – Vilnius, 2008. – P. 58–113.
2. Fizinis Lietuvos gyventojų naikinimas // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 69–312.
3. Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m. : žydų žudynės Kauno apskrityje / Arūnas Bubnys.– Santr. angl. – Bibliogr. išnašose// Genocidas ir rezistencija. – 2002, [t.] 2 (12), p. 81–103. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/12/bubnys.htm. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
4. Lietuvos žydų žudynių byla = The case of the massacre of the Lithuanian Jews : dokumentų ir straipsnių rinkinys. – Vilnius, [2001]. – 823, [1] p., [8] iliustr. lap. : žml. – Bibliogr., p. 805–806, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 810–823.
5. Nacių okupacija: Holokaustas Lietuvoje. Rasinis genocidas. Lietuvos žydų žudynės Vilniuje ir Kaune // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Vilnius, 2007. – P. 206–228.
6. Prisimintos kraupios žudynės Petrašiūnuose / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, saus. 28, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/petrasiunu-smelynuose-prisimintos-kraupios-zudynes-612919. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
7. The Holocaust in Lithuania between 1941 and 1944 / by Arūnas Bubnys ; [translator Lina Krasnovaitė] ; general editor Dalia Kuodytė. – Vilnius, 2005. – 51, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 20 cm. – Virš. aut. nenurodytas.
8. Tragedija įamžinta už Savivaldybės lėšas / Arūnas Andriuškevičius // Kauno diena. – 2002, spalio 28, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/tragedija-iamzinta-uz-savivaldybes-lesas-3277. – Žiūrėta 2010 m. birželio 17 d.
9. Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija / Arūnas Bubnys. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/centras/lt/891/a/. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
10. Žudynės „Lietūkio“ garaže // Žydai, lietuviai ir holokaustas / Alfonsas Eidintas. – Vilnius, 2002. – P. 170–182.

Im September 1943 wurde es in Konzentrationslager verwandelt, im Juli 1944 – aufgelöst.

Die Ruinen von Getto. 1944
[Lietuvos TSR išvadavimas iš hitlerinės okupacijos, 1944–1945 /
Vladas Karvelis. – 1973, Vilnius. – Įklija tarp p. 64–65.]
Der Gedenkstein am ehemaligen Haupttor
des jüdischen Getto (heute die Kreuzung von Ariogalos, Linkuvos und A. Kriščiukaičio Str.). 2010
Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
Literaturverzeichnis:

1. Fizinis Lietuvos gyventojų naikinimas // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 69–312.
2. Kauno getas (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2004, [t.] 2 (16), p. 7–40.
3. Kauno getas, 1941–1944 / Arūnas Bubnys. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2014. – 144 p.: iliustr., faks., portr.
4. Kauno getas: diena po dienos / Avraham Tory. – Vilnius, 2000. – XXXIX,[II], 555, [2] p., [16] iliustr. lap. : iliustr., žml. – Bibliogr. įž. str. išnašose. – R-klė / sudarė Irena Stankevičienė, p. 543–555.
5. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį = The persecution and mass murder of Lithuanian Jews during summer and fall of 1941: šaltiniai ir analizė / Christoph Dieckmann, Saulius Sužiedėlis. – Vilnius, 2006. – 279, [1] p., [8] iliustr. lap. : faks. – Gretut. tekstas liet., angl. – Bibliogr.: p. 84–89.
6. Lietuvos žydų žudynių byla = The case of the massacre of the Lithuanian Jews : dokumentų ir straipsnių rinkinys. – Vilnius, 2001. – 823, [1] p., [8] iliustr. lap. : žml. – Bibliogr., p. 805–806, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 810–823.
7. Nacių okupacija: Holokaustas Lietuvoje. Rasinis genocidas. Lietuvos žydų žudynės Vilniuje ir Kaune // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Vilnius, 2007. – P. 206–228.
8. The Holocaust in Lithuania between 1941 and 1944 / by Arūnas Bubnys ; [translator Lina Krasnovaitė] ; general editor Dalia Kuodytė. – Vilnius, 2005. – 51, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 20 cm. – Virš. aut. nenurodytas.
9. Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija /Arūnas Bubnys. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/centras/lt/891/a/. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
10. Vokiečių okupacijos metais Lietuvoje veikusių getų, koncentracijos stovyklų ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašas. – Prieiga per internetą. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=217863. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.

Am 26.07.1941 wird die litauische Selbstverwaltung von Kaunas der deutschen Verwaltung der Stadt unterstellt. Am 30.07.1941 verliert die litauische Polizei ihre Autonomie und geht unter die deutsche Kontrolle. In den nächsten zwei Wochen werden die litauischen Truppen in Kaunas in die Bataillons der Selbstwehr umgeformt. Am4.08.1941 muss die Provisorische Regierung ihre Räume verlassen. Am nächsten Tag stellt sie ihre Tätigkeit ein.

Kommissar des Bezirks Kaunas Hans Cramer
[Vokiečių okupuota Lietuva… – 5 įklija tarp p. 496–497.]
Kommissar des Bezirks Kaunas Arnold Lentzen
[Vokiečių okupuota Lietuva… – 4 įklija tarp p. 496–497.]
Literaturverzeichnis:

1. Lietuvių savivalda ir vokiečių okupacinė valdžia: tarp kolaboravimo ir rezistencijos / Sigitas Jegelevičius // Genocidas ir rezistencija. – 2000, [t.] 1 (7), p. 113–121. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/7/sigitas_jegelevicius.htm. – Žiūrėta 2010 m. kovo 30 d.
2. Lietuvių viešoji policija ir policijos batalionai (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 1998, [t.] 1 (3), p. 81–104. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/3/arunas2.htm. – Žiūrėta 2010 m. kovo 26 d.
3. Vokiečiai perima lietuvių policijos batalionus // Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare / Petras Stankeras. – Vilnius, 2008. – P. 482–530.
4. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 56–57, 71–75, 110–120, 139–156.

Die größten von denen waren das 2. und das 6. Fort. 1941–1942 sind hier ca. 35.000 Kriegsgefangene an der körperlichen Erschöpfung und den Krankheiten gestorben.

Am 01.07.2020 wurde die Ausstellung der militärischen Ausrüstung des Vytautas-Magnus-Militärmuseums im 6. Fort eröffnet
[Mirties fortuose / M. Eglinis-Elinas. – Vilnius, 1966. – Įklija tarp p. 40–41.]
Das 2. Fort. 2005
Foto von L. Žiemys [Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais.
– Vilnius, 2008. – P. 184.]
Literaturverzeichnis:
  1. Karo belaisvių stovyklos Lietuvoje : karo belaisvių stovykla Kaune. – Bibliogr. išnašose // Karo belaisvių ir civilių gyventojų žudynės Lietuvoje, 1941–1944 = Murders of prisoners of war and of civilian population in Lithuania, 1941–1944 / Christoph Dieckmann, Vytautas Toleikis, Rimantas Zizas. – Vilnius, 2005. – P. 18–22.
  2. Karo belaisvių naikinimas antrojo ir trečiojo fortų apylinkėse. – Iliustr. // Mirties fortuose / M. Eglinis-Elinas. – Vilnius, 1966. – P. 29–35.
  3. Politinis teroras ir karo belaisvių naikinimas : politinis teroras, karo belaisvių naikinimas. – Bibliogr. išnašose // Lietuva. 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 224–230.
  4. Exposition of Military Equipment. – Prieiga per internetą. URL: https://www.vdkaromuziejus.lt/en/military-engineering-division/history/. – Žiūrėta 2020 m. liepos 13 d.

Die Räte hatten ihre eigenen streng begrenzten Gebiete, zu den wichtigen Fragen entwarfen sie kollektive Memoranden.

1941–1944 arbeitete Oberst Petras Kubiliūnas unter der Adresse K. Donelaičio Str. 32 (heute K. Donelaičio Str. 58). 1928
[Už nuopelnus Lietuvai / Vilius Kavaliauskas. – Vilnius, 2003. – [T.] 2, p. 146.]
1941–1944 Generalkommissar Litauens
Adrian Theodor von Renteln
[Vokiečių okupuota…, 3 įklija tarp p. 496–497.]
Literaturverzeichnis:

1. Komisariatas ir tarėjai: įtampa tarp lietuviškos ir vokiškos linijos ligi sprogimo // Vienų vieni / Juozas Brazaitis. – Vilnius, 1990. – P. 106–113.
2. Lietuviškoji tarėjų administracija // Lietuva dviejų okupacijų replėse. 1940–1944 / Albinas Gražiūnas. – Vilnius, 1996. – P. 290–301.
3. Lietuvių savivalda // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 164–145.
4. Okupacinė civilinė valdžia // Lietuva 1941–1944: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 186–187.
5. Laisvės kryžkelės (VII): generaliniai tarėjai ar nacių tarnai? – Prieiga per internetą. URL: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-03-13-laisves-kryzkeles-vii-generaliniai-tarejai-lietuviska-savivalda-ar-naciu-tarnai/5440. – Žiūrėta 2010 m. kovo 23 d.
6. Bekanntmachung // Amtsblatt des Generalkommissars in Kauen. – 1 September, 1941, p. 9.

Das Protestschreiben haben 30 prominente Personen unterzeichnet. Die Antwort der Deutschen war eindeutig: Am 20. September wurde der Sitz der litauischen Aktivistenfront (LAF) in Kaunas besetzt, enteignet und am 26. September die LAF abgeschafft.

In dem ehemaligen Altersheim in Žaliakalnis (Aukštaičių Str. 10) wurde ein heimlicher Stab der gegründet. 2009
Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
Der Leiter der LAF, Leonas Prapuolenis,
wurde in der Vytautas Magnus Universität
(K. Donelaičio Str. 52, I Stock) auf einer Gedenktafel verewigt (Bildhauer Stasys Žirgulis). 2009
Foto von E. Serpkova [Aus den Fonds der OBBK]
Literaturverzeichnis:
  1. Altersheim der Vinzenz-von-Paul-Gesellschaft : (heute Staatl. Krankenversicherung, Zweigstelle Kaunas) / Jolita Kančienė. – Iliustr., Plan. // Architekturführer Kaunas : Bauten ab 1918 bis heute. – Berlin : DOM publishers, 2016. – S. 59.
  2. Jie atliko pareigą tėvynei // Tautos sukilimas 1941 Lietuvos nepriklausomybei atstatyti. I d. / Pilypas Narutis. – Oak Lawn, 1994. – P. 355–396.
  3. Lietuvos laikinosios vyriausybės kova dėl savo egzistencijos ir Lietuvos valstybingumo idėjos // Tautos teisė sukilti. – Kaunas, 2001. – P. 52–53.
  4. Laikinosios vyriausybės veiklos nutraukimas // Lietuvos Laikinoji vyriausybė (1941 06 22– 08 05): monografija / Algimantas Liekis. – Vilnius, 2000. – P. 317–326.
  5. Pasyvusis pasipriešinimas // Vienų vieni / Juozas Brazaitis. – Vilnius, 1990. – P. 97.
  6. Viešoji LAF rezistencija: pirmoji duoklė kacetam // Vienų vieni / Juozas Brazaitis. – Vilnius, 1990. – P. 104–106.
  7. Vietinių valdžios organų steigimasis provincijoje // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 123–124.
  8. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) // Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 58–60.

Sie bestand aus der Abteilung für politische Information und der Kriegsabteilung, die von Juozas Ambrazevičius und Adolfas Damušis geleitet wurden. Um die Bemühungen aller Litauer zu vereinigen, gründete die liberale Intelligenz die Union der Freiheitskämpfer Litauens (LLKS), die später in das Befreiungskomitee Litauens einging. 1942 weilte die Hauptverwaltung der Union der Freiheitskämpfer Litauens hauptsächlich in Kaunas. Es gelang ihr, einen Radiosender zu installieren und die Verbindung mit Schweden aufzunehmen.

Das Tätigkeitsschema der Litauischen Front
[Lietuvių frontas / M. Bloznelis… p. 55.]
Illegale Presse, herausgegeben von der Union
der Freiheitskämpfer Litauens
[Lithuania Against Soviet and Nazi aggression / Adolfas Damušis. – [Brooklyn], 1998. – P. 117.]
Literaturverzeichnis:

1. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) // Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m. / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1991. – P. 41–71.
2. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga 1940–2000 / Algirdas Vokietaitis, Juozas Grušys-Žilvinis. – Kaunas, 2001. – P. 475.
3. Lietuvių fronto vaidmuo antinaciniame pasipriešinime // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – [T.1]: Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – Kaunas, 2008. – P. 49–165.
4. Lietuvių frontas (LF) // Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m. / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1991. – P. 11–36.
5. Lietuvių sąjūdis / Mindaugas Bloznelis. – Santr. angl. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 6 (2005), p. 187–191.
6. „Vizbarienės pilaitės“ paslaptys / Juozas Grušys. – Nuotr. // Diena. – 1995, gegužės 6, priedas „Kaunas ir kauniečiai“, p. 12.

Am 29.10.1941 wurden ungefähr 9200 Juden aus dem Getto von Kaunas während der sogenannten „Großen Aktion“ im 9. Fort ermordet.
Am 26.03.1944 wurde die sogennante „Kinderaktion“ im Getto von Kaunas organiziert. Innerhalb von zwei Tagen dieser „Aktion“ waren ungefähr 1700 Kinder und Alten eingefangen und am nächsten Tag im 9. Fort erschossen worden.

Wand im 9. Fort, an der 1943–1944 die Menschen getötet wurden. 2010
Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
Gedenktafeln im 9. Fort zur Erinnerung an die Opfer des Holocaust (mit den Inschriften in litauisch, jüdisch, deutsch, französisch, englisch und russisch) im 9. Fort. 2010
Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
Auf dem Territorium des 7. Forts steht ein Denkmal – Granitstele zur Erinnerung an die Genozidopfer des Nazismus mit litauischer und jüdischer Inschrift. 2010
Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
Denkmal an der Choralsynagoge
(E. Ožeškienės Str. 13) für die Kinder des Kaunasser Gettos (Bildhauer Robertas Antinis jr. und Architekt Artūras Imbrasas). 2010
Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
Literaturverzeichnis:

1. „Vokiečiai primetė lietuviams žydų šaudymą“: holokaustas Lietuvoje // Žydai, lietuviai ir holokaustas / Alfonsas Eidintas. – Vilnius, 2002. – P. 162–311.
2. Fizinis Lietuvos gyventojų naikinimas // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 69–312.
3. Jews, Lithuanians and the Holocaust / Alfonsas Eidintas ; [translated from Lithuanian by Vijolė Arbas, Edvardas Tuskenis]. – Vilnius, 2003. – 534, [1] p., [16] iliustr. lap. : iliustr., faks., žml. ; 25 cm. – Orig. antr.: Žydai, lietuviai ir holokaustas. – Versta iš: Žydai, lietuviai ir holokaustas. Vilnius : Vaga, [2002]. – Bibliogr., p. 504–519, ir išnašose. – Pavardžių r-klė: p. 520–534.
4. Kauno IX fortas: Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas nacių okupacijos metais (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2009, [t.] 1 (25), p. 30–34.
5. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį = The persecution and mass murder of Lithuanian Jews during summer and fall of 1941: šaltiniai ir analizė / Ch. Dieckmann, S. Sužiedėlis. – Vilnius, 2006. – 279, [1] p., [8] iliustr. lap. : faks. – Gretut. tekstas liet., angl. – Bibliogr.: p. 84–89.
6. Lietuvos žydų žudynių byla = The case of the massacre of the Lithuanian Jews : dokumentų ir straipsnių rinkinys. – Vilnius, [2001]. – 823, [1] p., [8] iliustr. lap. : žml. – Bibliogr., p. 805–806, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 810–823.
7. The Holocaust in Lithuania between 1941 and 1944 / by Arūnas Bubnys ; [translator Lina Krasnovaitė] ; general editor Dalia Kuodytė. – Vilnius, 2005. – 51, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 20 cm. – Virš. aut. nenurodytas.
8. Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija / Arūnas Bubnys. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/centras/lt/891/a/. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
9. Kaune prisiminti žuvę Miuncheno žydai. – Iliustr. / Vida Savičiūnaitė // Lietuvos rytas. – 2000, lapkričio 30, p. 14.
10. Prancūzijos žydai aplankė tragedijos vietą. – Iliustr. // Kauno diena. – 2002, gegužės 2, p. 5.
11. Minėjimas, skirtas holokausto aukoms atminti. – Iliustr. / Zenonas Šiaučiulis // Lietuvos aidas. – 2003, rugsėjo 29, p. 14.
12. Kauno žydų bendruomenės katastrofa. – Iliustr. // Skausmo knyga = The book of sorrow. – Vilnius, 1997. – P. 57–69.

Ihre Aufgabe bestand darin, für die Ordnung zu sorgen, bis die Armee des befreiten Litauens organisiert wird. Es wurden etwa 6000 ehemalige Offiziere eingetragen, die bei Bedarf mobilisiert werden konnten. Das Stabsquartier wurde im Mai 1944 in der Wohnung von J. Vėbra aufgelöst, noch bevor der Sonderverband Litauens aufgelöst wurde. Der größte Teil der Teilnehmer sind ohne Waffen auseinandergegangen.

Stabsleiter der Front der Litauer Oberstleutnant
Juozas Jankauskas
[Genocidas ir rezistencija. – 2003, 1 (13), p. 154–156.]
Literaturverzeichnis:

1. Karinis LF-o padalinys „Kęstutis“ // Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m. / Arūnas Bubnys. – [Vilnius, 1991]. – P. 33–36.
2. Kęstučio vyriausiojo štabo veikla // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis – Kaunas, 2008. – P. 112–116.
3. Lietuvių sąjūdis / Mindaugas Bloznelis. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T] 6 (2005), p. 187.
4. Lietuvių fronto karinis padalinys „Kęstutis“ // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis – Kaunas, 2008. – P. 90–96; 112–116, 392.
5. Lietuvos kariuomenės karininkai – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai / Juozas Jankauskas // Genocidas ir rezistencija. – 2003, 1 (13), p. 154–156. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm. – Žiūrėta 2010 m. vasario 8 d.
6. Okupantams siaučiant: „Lietuvių fronto“ pogrindinė karinė organizacija „Kęstutis“ (kartu Lietuvos Laisvės Armija, LLA) – buvo pirmosios karinės organizacijos, rengusios ir vykdžiusios pasipriešinimą būsimai antrajai sovietų okupacijai 1944 metais / Juozas Jankauskas // XXI amžius. – 2005, sausio 19, p. 10.

Alle Hochschulen wurden geschlossen.

Baracken des KZ in Stutthof (zweiter Hof)
[Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – [T.] 29, p. 93.]
Die Medaille zur Erinnerung an die Insassen
des KZ Stuffhof
[Pragaro vartai – Štuthofas. – Vilnius, 1998. – P. 31.]
Literaturverzeichnis:

1. Dievų miškas : memuarai / Balys Sruoga. – Vilnius, 2005. – 445, [2] p.; portr.
Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros įstaigų varžymas ir vokietinimas // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944). – Portr. / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 457–496.
2. Mūsų tautos skausmas ir garbė : [iš Kauno išvežtų į Štuthofo koncentracijos stovyklą inteligentų sąrašas su biografiniais duomenimis] / Povilas Meškauskas. – Iliustr. // XXI amžius. – 1993, kovo 26, p. 5.
3. Pragaro vartai – Štuthofas / Sudarė Alisa Rupšienė. – Vilnius, 1998. – 485, [3] p.: iliustr.
4. Stutthof (koncentracijos stovykla). – Iliustr., sąrašas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – [T.] 29, p. 93–95.
5. Štuthofo kankiniai // Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998) / Sudarė Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 84.
6. Žmonės ir žvėrys Dievų miške : kaceto pergyvenimai / Stasys Yla. – Kaunas, 1991. – 400 p.: iliustr.

welches die Führung der Widerstandsbewegung übernahm. Am 30.04.1944–2.05.1944 wurden in Kaunas und Vilnius viele Führer des Kommittees verhaftet. Im Herbst 1944 siedelte das Kommittee nach Deutschland über, 1955 in die USA.

Einer der Gründer und erster Vorsitzender
des Kommittees Steponas Kairys
[Steponas Kairys / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius, 2002. – Portr. įklijose]
Vizevorsitzender des Kommittees Balys Gaidžiūnas
[Lietuva 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija.
– Vilnius, 2007. – P. 248.]
Literaturverzeichnis:

1. Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m. / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1991. – P. 103–148.
2. Lietuvos laisvinimas Vakaruose, 1940-1975 / Juozas Banionis. – Vilnius, 2010. – 492 p. : iliustr.
3. Paskutinės VLIK-o dienos Lietuvoje / Povilas Šilas // Pergalė. – 1990, Nr. 7, p. 151–159.
4. Prieš 50 metų Kaune. Po 50-ties metų Vilniuje… / Adakris Marcinkus // Voruta. – 1993, gruodžio 9–15, p. 5.
5. Vyriausiajame Lietuvos Išlaisvinimo Komitete // Steponas Kairys / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius, 2002. – P. 325–357.
6. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK‘ o) įkūrimas / Arūnas Bubnys // Žaltkalvystė. – 1990, Nr. 2, p. 6–7.

In der Stadt wurde eins der dreizehn Bataillons (750 Soldaten) disloziert. Nach dem misslungenen Versuch, auf Basis der Sonderverbände litauische SS Truppen zu gründen, haben die Nazis am 15. Mai 23 Stabsoffiziere verhaftet und ins KZ Salaspils deportiert. Die Mitglieder des Sonderverbandes in Kaunas sind ohne Waffen auseinandergegangen.

Freiwillige bei der Kriegskommandantur in Kaunas
[Vietinė rinktinė / Antanas Martinionis. – Vilnius, 1998. – P. 130.]
Eröffnung der Gedenktafel. 1994
[Vietinė rinktinė / Antanas Martinionis. – Vilnius, 1998. – P. 580.]
Gedenktafel am Haus
V. Putvinskio Str. 53/62. 2006
Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]
An der Stelle des Quartierstabs der Sonderverbände befindet sich heute ein Businesszentrum. 2006
Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]
Literaturverzeichnis:

1. Generolas P. Plechavičius papiktino A. Hitlerį / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, sausio 30, p. 8–9.
2. Generolo P. Plechavičiaus vietinės rinktinės kariai ir vadai: istorinės dokumentinės apybraižos, atsiminimai / Stasys Gvildys. – Kaunas, 2008. – 360 p.
3. Lietuvos kariuomenės karininkai – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai / Juozas Jankauskas // Genocidas ir rezistencija. – 2003, 1 (13), p. 155. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm. – Žiūrėta 2010 m. kovo 8 d.
4. Lietuvos vietinė rinktinė ir kiti bandymai mobilizuoti Lietuvos vyrus 1944 metais // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 405–423.
5. Lietuvos vietinė rinktinė 1944 m. / O. Urbonas // Karys. – 1952, Nr. 3 (1276), p. 72.
6. Vietinė rinktinė / Antanas Martinionis. – Vilnius, 1998. – 592 p.

Um die Einkreisung von Russen zu vermeiden, zog sich die deutsche Armee zurück und die Rote Armee trat fast ohne Kampf in die Innenstadt hinein. Die abziehenden Deutschen sprengten wichtige Objekte der Stadt: Kraftwerke, Brücken, Radiostation, Eisenbahntunnel und Hauptbahnhof, brachten die Ausrüstung der Industrieobjekte weg, zerstörten viele Gebäuden usw.

Der Hauptbahnhof, gesprengt von den sich zurückziehenden Deutschen. Juli 1944
Foto [Aus den Fonds des Kriegsmuseums des Vytautas des Großen]
Von Deutschen gesprengte Elektrostation in Kaunas. Juli 1944
Foto [Aus den Fonds des Kriegsmuseums des Vytautas des Großen]
Literaturverzeichnis:

1. Kaunas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – [T.] 9, p. 603.
2. Kauno išvadavimas // Lietuvos TSR išvadavimas iš hitlerinės okupacijos, 1944–1945 / Vladas Karvelis. – Vilnius, 1973. – P. 55–62.
3. Vilniaus–Kauno operacija : 2-asis etapas: Kauno išvadavimas = Вильнюсско-Каунасская операция : 2-й этап: освобождение Каунаса. – Žml. – Gretut. tekstas liet., rus. // Atminimo knyga. – Vilnius, 2006. – P. 94–96, 106–107.

sovietine-okupacija-antroji
NÄCHSTE ZEITPERIODE
1944–1990
Die zweite sowjetische Okkupation

Kaunas wahrte die Erinnerung an die provisorische Hauptstadt und wehrte sich gegen die Russifizierung durch das sowjetische System. Nach der Schließung der Universität, die ein wichtiges humanitäres Kulturzentrum darstellte, wurde die Stadt in die technokratische Richtung gelenkt. Niemals erloschene Freiheitshoffnung (Ereignisse am Tage nach Allerheiligen 1956, das Opfer von Romas Kalanta 1972) führte die Kaunasser zu der Sąjūdis – Bewegung.

Weiterlesen
Haben Sie Fragen oder Anregungen?
Schreiben Sie uns eine Nachricht

Darüber hinaus können Sie unser Kontaktformular benutzen:

Nützliche Links