x
1941 06 22–25 – sukilimas Kaune.

Birželio 22 d. rytą vokiečių aviacija subombardavo Aleksoto aerouostą. Kaune stichiškai susiformavo Vietinės apsaugos štabas, vadovavęs sukilimui Kaune ir palaikęs viešąją tvarką po vokiečių įžengimo. Birželio 22 d. vakare pradėjo veikti sukilėliai – užėmė radiofoną (Daukanto g.), radijo stotį (Žaliakalnyje), paštą. Mieste spontaniškai susikūrė 26 jaunimo būriai, kurie kovojo su besitraukiančiais Raudonosios Armijos daliniais. Vienos atkakliausių kovų vyko Šančiuose. Iš miesto masiškai evakavosi sovietinio režimo kolaborantai. Iš Kauno kalėjimo išgabenta apie 120 kalinių, iš kurių apie 80 artimiausiomis dienomis sušaudyti Baltarusijoje. Birželio 25 d. vokiečių kariuomenė bei saugumo daliniai įžengė į išvaduotą Kauną. Sukilime (Kaune ir užmiestyje) dalyvavo apie 3400 partizanų, iš jų žuvo 155.

  • Ginklavimo valdybos rūmuose 1941 06 22 susibūrė Tautos sukilimo vadovai (dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas)
    Fotogr. A. Pleskačiauskas. Apie 1980 m. [Iš KAVB fondų]
  • Kaunas. 1941 06 23. Atvirukas. 
    Fotogr. A. Naruševičius [Iš KAVB fondų]
  • Aleksoto tiltas, sugriautas atsitraukiančios Raudonosios armijos. 1941 m. birželio mėn.
    [Lietuvos tūkstantmetis / Mindaugas Šapoka. – Vilnius, 2009. – P. 95]
  • Vokiečių kariuomenės artilerija Savanorių prospekte. 1941 06 27 
    [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Antisovietinis 1941 m. lietuvių sukilimas / Afimija Stepanianienė. – Kaunas, 1996. – 77 p. : iliustr.
2. Birželio sukilimas ir laikinoji vyriausybė. – Iliustr. // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 167–173.
3. Karo ugnyje // Lietuva dviejų okupacijų replėse, 1940–1944 / Albinas Gražiūnas. – Vilnius, 1996. – P. 50–110.
4. Mes kovojome ir žuvome, kad Lietuva būtų laisva / Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 dienų sukilėlių sąjunga ; [sudarytojai Algimantas Biliūnas, Alfonsas Žaldokas]. – Kaunas, 2005. – 78, [1] p. : iliustr.
5. Sovietinis genocidas ir jo padariniai / Arvydas Anušauskas // Lietuvos gyventojų genocidas. – Vilnius, 1999. – T.1, p. 28.
6. Sukilimas. 1941 birželio 22–25 d. : dokumentai, prisiminimai / sudarė ir parengė Antanas Martinionis, 1994. – 168 p. : iliustr. ; Sukilimas. 1941 birželio 22–28 d. : dokumentai, prisiminimai / sudarė ir parengė Antanas Martinionis, 1995. – 228 p. : iliustr.
7. Tautos teisė sukilti : medžiaga ir dokumentai 1941 m. Birželio sukilimui įvertinti / Lietuvos 1941 metų birželio 23–28 dienų sukilėlių sąjunga ; [sudarė Jonas Algirdas Antanaitis, Alfonsas Žaldokas]. – Kaunas, 2001. – 158, [2] p. : faks.
8. 1941 m. Birželio sukilimas : dokumentų rinkinys / sudarė Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 2000. – 378, [2] p. – Santr. angl. – Bibliogr. įžangos išnašose. – Pavardžių ir vietovardžių r-klės.
9. 1941 metų Birželio sukilimas // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 66–91.
10. Uprising against Soviet Occupational Forces on June 22–25, 1941. – Iliustr. // Lithuania against Soviet and Nazi aggression / Adolfas Damušis. – [Brooklyn (N.Y.)], 1998. – P. 78–102.

1941 06 23–24 Kaune susikūrė atkuriamos valstybės institucijos.

Birželio 23 d. paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija ir sudarytos Lietuvos laikinosios vyriausybės sąrašas. Kitą dieną vyriausybė susirinko į pirmąjį posėdį ir vienu pirmųjų aktų atkūrė Kauno miesto savivaldą. Paraleliai Kaune pradėjo veikti Lietuvių aktyvistų frontas (LAF-as), kuris pradėjo perimti vadovavimą sukilimui visoje Lietuvoje.

  • Laikinosios vyriausybės  posėdis. 1941 06 24. Pirmaisiais Lietuvos laikinojo ministro kabineto nutarimais buvo atnaujintas savivaldybių  įstatymo veikimas
    [Lithuania against Soviet and Nazi aggression /  Adolfas Damušis. – [Brooklyn (N.Y.)], 1998. – P. 100.]
  • Apie savo egzistavimą Laikinoji vyriausybė visuomenei pranešė LAF-o leidžiamo laikraščio „Į laisvę“ pirmajame numeryje (1941 06 24). Pirmojo puslapio fragmentas
    [XXI amžius. – 2004, spalio 20, p. 15.]
  • Prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Lietuvos laikinosios vyriausybės švietimo ministras, ėjęs ministro pirmininko pareigas
    [Lithuania against… – P. …]
  • 1941 m. birželio 24 d. „Žaibo“ spaustuvėje (dab. Donelaičio g. 46) įvyko pirmasis Laikinosios vyriausybės posėdis. 2010 m. 
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Antrosios nepriklausomybės deklaracijos 65-osios metinės / Edmundas Simanaitis // XXI amžius. – 2006, birželio 23, p. 11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/06/28/istving_01.html. – Žiūrėta 2010 m. kovo 6 d.
2. Apie Lietuvos ginkluotą pasipriešinimą agresoriams / Kazimieras Dobkevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 2004, spalio 20, p. 15. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/10/20/istving-01.html. – Žiūrėta 2010 m. kovo 6 d.
3. Centrinių ir vietinių valdžios organų sudarymas ir veikla // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 92–124.
4. Laikinoji vyriausybė ir vietinės valdžios sudarymas bei veikla. – Iliustr. // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 173–177.
5. Lietuvos laikinoji vyriausybė : posėdžių protokolai, 1941 m. birželio 24– rugpjūčio 4 d. / [parengė Arvydas Anušauskas]. – Vilnius, 2001. – 183, [1] p., [8] faks. lap.
6. Laikinoji vyriausybė. – Portr. // Antisovietinis 1941 m. lietuvių sukilimas / Afimija Stepanianienė. – Kaunas, 1996. – P. 56–72.
7. Laikinoji vyriausybė ir jos veikla // Lietuva dviejų okupacijų replėse, 1940–1944 / Albinas Gražiūnas. – Vilnius, 1996. – P. 111–195.
8. Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare / Petras Stankeras. – Vilnius, 2008. – P. 162.
9.. 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės atsiradimo aplinkybės / doc. dr. Sigitas Jegelevičius. – Iliustr. // Voruta. – 2004, birželio 12, p. 5 ; birželio 26, p. 2; liepos 10, p. 2; liepos 31, p. 3. – Priega per internetą. URL: http://www.voruta.lt/archyvas/89/849. – Žiūrėta 2010 m. kovo 6 d.

1941 06 28 sukilėlių daliniai pradėti nuginkluoti, išformuoti arba performuoti į lietuvišką policiją – Tautinio darbo apsaugos batalioną.

Jis perėmė patruliavimą mieste bei buvo naudojamas žydų žudynėse.

  • Lietuvos generalinis komisaras A. T. von Rentelnas; Lietuvos generalinės srities pirmasis generalinis tarėjas P. Kubiliūnas; Lietuvių savisaugos dalinių vadas ir policijos organizatorius karo metais A. Špokevičius
    [Petras Stankeras. Lietuvių policija 1941–1944 metais. – Vilnius, 1998. – P. 201.]
  • Lietuvos generalinio komisaro įstaigos rūmai Kaune vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.; dab. KTU Centriniai rūmai)
    Atvirukas Fotogr. J. Čikotas [Iš KAVB fondų]
  • Kauno miesto ir apskrities karo komendantūrai įsakymas Nr. 1. 1941 06 23 
    [Genocidas ir rezistencija… . – Vilnius, 2000. – [T.] 1 (7), p. 124–125.]
  • 1941 06 23–1942 – Kauno miesto ir apskr. komendantas J. Bobelis
    [Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – [T.] 3, p. 302.]

Literatūros šaltiniai

1. Holokaustas Lietuvoje. Rasinis genocidas: Lietuvos žydų žudynės Vilniuje ir Kaune. – Iliustr. // Lietuva. 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 201–208.
2. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. // Genocidas ir rezistencija / Stasys Knezys. – Vilnius, 2000. – [T] 1 (7), p. 122–168. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm. – Žiūrėta 2010 m. vasario 18 d.
3. Lietuvių policija nacių okupacijos metais 1941–1944 (Organizacinė struktūra ir personalas) : Daktaro disertacijos santrauka / Petras Stankeras. – Vilnius, 2000. – 27 p.
4. Lietuvių policijos batalionai ir Holokaustas (1941–1943) / Arūnas Bubnys. – Portr. – Bibliogr. išnašose. – Gretut. tekstas angl. // Lietuvos žydų tragedija. – Vilnius, 2001. – P. 39–52.
5. Lietuvių policijos batalionai ir kiti junginiai // Lietuvių policija 1941–1944 metais / Petras Stankeras. – Vilnius, 1998. – P. 126–131.
6. Lietuvių policijos 1 (13)-asis batalionas ir žydų žudynės 1941 m. // Genocidas ir rezistencija / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 2006. – [T] 2 (20), p. 31–52.
7. Lietuvos batalionai vokietmetyje / Balys Raugas. – Iliustr., lent. // Terorizuojama ir naikinama Lietuva 1938–1991 / Jonas Petras Kedys. – [Klaipėda], 1994. – P. 352–356.
8. Penktasis lietuvių policijos batalionas (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Bibliogr. išnašose. – Santr. angl. // Genocidas ir rezistencija. – Vilnius, 2001. – [T] 1 (9), p. 44–50.
9. Tautinio darbo apsaugos bataliono (1-ojo pagalbinės policijos tarnybos bataliono, 1-ojo apsaugos bataliono, 13-ojo savisaugos bataliono) karininkai. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/7/tautinio.htm. – Žiūrėta 2010 m. vasario 18 d.

1941 m. birželio mėn. pabaigoje, vokiečiams užėmus Kauną, prasidėjo žydų persekiojimai ir reguliarios masinės žudynės, pogromai.

1941 06 27 buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme nužudyta keliasdešimt žydų. Šis įvykis susilaukė didžiulio atgarsio ir tapo Lietuvoje vykdyto holokausto simboliu.

2014 01 27 Petrašiūnuose atidengta atminimo stela, skirta įamžinti 1941 08 30 nužudytų 125 žydų atminimą.

  • 2002 10 27 atidengtas paminklas žydų aukoms atminti (dab. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos kiemas, Miško g. 1). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. „Lietūkio“ garažas / Arvydas Anušauskas, Gražina Sviderskytė. – Iliustr., planas. – Nuotraukos iš filmavimo aikštelės // XX amžiaus slaptieji archyvai. – Vilnius, 2008. – P. 58–113.
2. Fizinis Lietuvos gyventojų naikinimas // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 69–312.
3. Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m. : žydų žudynės Kauno apskrityje / Arūnas Bubnys.– Santr. angl. – Bibliogr. išnašose// Genocidas ir rezistencija. – 2002, [t.] 2 (12), p. 81–103. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/12/bubnys.htm. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
4. Lietuvos žydų žudynių byla = The case of the massacre of the Lithuanian Jews : dokumentų ir straipsnių rinkinys. – Vilnius, [2001]. – 823, [1] p., [8] iliustr. lap. : žml. – Bibliogr., p. 805–806, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 810–823.
5. Nacių okupacija: Holokaustas Lietuvoje. Rasinis genocidas. Lietuvos žydų žudynės Vilniuje ir Kaune // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Vilnius, 2007. – P. 206–228.
6. Prisimintos kraupios žudynės Petrašiūnuose / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, saus. 28, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/petrasiunu-smelynuose-prisimintos-kraupios-zudynes-612919. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
7. The Holocaust in Lithuania between 1941 and 1944 / by Arūnas Bubnys ; [translator Lina Krasnovaitė] ; general editor Dalia Kuodytė. – Vilnius, 2005. – 51, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 20 cm. – Virš. aut. nenurodytas.
8. Tragedija įamžinta už Savivaldybės lėšas / Arūnas Andriuškevičius // Kauno diena. – 2002, spalio 28, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/tragedija-iamzinta-uz-savivaldybes-lesas-3277. – Žiūrėta 2010 m. birželio 17 d.
9. Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija / Arūnas Bubnys. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/centras/lt/891/a/. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
10. Žudynės „Lietūkio“ garaže // Žydai, lietuviai ir holokaustas / Alfonsas Eidintas. – Vilnius, 2002. – P. 170–182.

1941 07 10–08 15 Vilijampolėje steigiamas Kauno getas

1943 m. rudenį jis pertvarkytas į SS koncentracijos stovyklą, 1944 m. liepos mėn. viduryje – likviduotas.

  • Geto griuvėsiai. 1944 m.
    [Lietuvos TSR išvadavimas iš hitlerinės okupacijos, 1944–1945 / Vladas Karvelis. – 1973, Vilnius. – Įklija tarp p. 64–65.]
  • Paminklas su užrašu: „Šioje vietoje 1941–1944 m. buvo pagrindiniai geto vartai“ (dab. Ariogalos g., Linkuvos g. ir A. Kriščiukaičio g. sankryža). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Fizinis Lietuvos gyventojų naikinimas // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 69–312.
2. Kauno getas (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2004, [t.] 2 (16), p. 7–40.
3. Kauno getas, 1941–1944 / Arūnas Bubnys. – Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2014. – 144 p.: iliustr., faks., portr.
4. Kauno getas: diena po dienos / Avraham Tory. – Vilnius, 2000. – XXXIX,[II], 555, [2] p., [16] iliustr. lap. : iliustr., žml. – Bibliogr. įž. str. išnašose. – R-klė / sudarė Irena Stankevičienė, p. 543–555.
5. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį = The persecution and mass murder of Lithuanian Jews during summer and fall of 1941: šaltiniai ir analizė / Christoph Dieckmann, Saulius Sužiedėlis. – Vilnius, 2006. – 279, [1] p., [8] iliustr. lap. : faks. – Gretut. tekstas liet., angl. – Bibliogr.: p. 84–89.
6. Lietuvos žydų žudynių byla = The case of the massacre of the Lithuanian Jews : dokumentų ir straipsnių rinkinys. – Vilnius, 2001. – 823, [1] p., [8] iliustr. lap. : žml. – Bibliogr., p. 805–806, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 810–823.
7. Nacių okupacija: Holokaustas Lietuvoje. Rasinis genocidas. Lietuvos žydų žudynės Vilniuje ir Kaune // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Vilnius, 2007. – P. 206–228.
8. The Holocaust in Lithuania between 1941 and 1944 / by Arūnas Bubnys ; [translator Lina Krasnovaitė] ; general editor Dalia Kuodytė. – Vilnius, 2005. – 51, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 20 cm. – Virš. aut. nenurodytas.
9. Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija /Arūnas Bubnys. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/centras/lt/891/a/. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
10. Vokiečių okupacijos metais Lietuvoje veikusių getų, koncentracijos stovyklų ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašas. – Prieiga per internetą. URL: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=217863. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.

1941 07 26–08 05 likviduojamos autonomiškos lietuviškos valdžios struktūros.

1941 07 26 lietuviška savivalda Kaune tampa pavaldi vokiškai miesto administracijai. 1941 07 30 lietuvių policija praranda autonomiškumą ir perimama vokiečių žinion. Po to per dvi savaites ginkluotos lietuvių pajėgos Kaune performuojamos į savisaugos batalionus. 1941 08 04 Laikinoji vyriausybė iškeldinama iš savo patalpų. Kitą dieną ji sustabdo veiklą.

  • Kauno miesto apygardos komisaras Hansas Crameris
    [Vokiečių okupuota Lietuva… – 5 įklija tarp p. 496–497.]
  • Kauno apygardos komisaras Arnoldas Lentzenas
    [Vokiečių okupuota Lietuva… – 4 įklija tarp p. 496–497.]

Literatūros šaltiniai

1. Lietuvių savivalda ir vokiečių okupacinė valdžia: tarp kolaboravimo ir rezistencijos / Sigitas Jegelevičius // Genocidas ir rezistencija. – 2000, [t.] 1 (7), p. 113–121. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/7/sigitas_jegelevicius.htm. – Žiūrėta 2010 m. kovo 30 d.
2. Lietuvių viešoji policija ir policijos batalionai (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 1998, [t.] 1 (3), p. 81–104. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/3/arunas2.htm. – Žiūrėta 2010 m. kovo 26 d.
3. Vokiečiai perima lietuvių policijos batalionus // Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare / Petras Stankeras. – Vilnius, 2008. – P. 482–530.
4. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 56–57, 71–75, 110–120, 139–156.

1941 m. liepos mėn. Kaune įsteigiamos septynios karo belaisvių stovyklos, iš kurių didžiausios – VI ir II-jame fortuose.

Juose nuo fizinio išsekimo ir ligų 1941–1942 m. mirė apie 35 000 karo belaisvių.

  • Šeštojo forto požeminiai urvai. 
    [Mirties fortuose / M. Eglinis-Elinas. – Vilnius, 1966. – Įklija tarp P. 40–41]
  • VI forto vaizdas iš paukščio skrydžio. 2000 m.
    Fotogr. G. Česonis [Archiforma. – 2006, nr. 3, p. 94]
  • Buvusio karo belaisvio, dail. S. Podorožno paveikslas iš ciklo apie Kauno šeštąjį fortą
    [Mirties fortuose… . – Įklija tarp P. 40–41.]
  • II fortas. 2005 m.
    Fotogr. L. Žiemys [Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais. – Vilnius, 2008. – P. 184.]

Literatūros šaltiniai

1. Karo belaisvių stovyklos Lietuvoje : karo belaisvių stovykla Kaune. – Bibliogr. išnašose // Karo belaisvių ir civilių gyventojų žudynės Lietuvoje, 1941–1944 = Murders of prisoners of war and of civilian population in Lithuania, 1941–1944 / Christoph Dieckmann, Vytautas Toleikis, Rimantas Zizas. – Vilnius, 2005. – P. 18–22.
2. Karo belaisvių naikinimas antrojo ir trečiojo fortų apylinkėse. – Iliustr. // Mirties fortuose / M. Eglinis-Elinas. – Vilnius, 1966. – P. 29–35.
3. Politinis teroras ir karo belaisvių naikinimas : politinis teroras, karo belaisvių naikinimas. – Bibliogr. išnašose // Lietuva. 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 224–230.
4. VI Kauno fortas. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/VI_Kauno_fortas. – Žiūrėta 2010 m. vasario 19 d.

1941 09 15 Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) pateikė memorandumą Lietuvos generaliniam komisarui A.T. von Rentelnui prieš Lietuvos vyriausybės (LV) likvidavimą ir vokiečių civilinės valdžios politiką: privačios nuosavybės nepripažinimą, tautinių simbolių draudimą ir kt.

Jį pasirašė 30 žymių asmenų. Atsakydami į protesto memorandumą, rugsėjo 20 d. vokiečiai užėmė LAF-o būstinę Kaune, konfiskavo turtą ir 26 d. uždarė pačią organizaciją.

  • Žaliakalnyje, buvusioje Senelių prieglaudoje (Aukštaičių g. 10) veikė slaptas LAF štabas. 2009 m. 
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • LAF štabo vadas (įgaliotinis) L. Prapuolenis įamžintas VDU (K. Donelaičio 52, II a.) grupinėje atminimo lentoje (skulpt. Stasys Žirgulis). 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Jie atliko pareigą tėvynei // Tautos sukilimas 1941 Lietuvos nepriklausomybei atstatyti. I d. / Pilypas Narutis. – Oak Lawn, 1994. – P. 355–396.
2. Lietuvos laikinosios vyriausybės kova dėl savo egzistencijos ir Lietuvos valstybingumo idėjos // Tautos teisė sukilti. – Kaunas, 2001. – P. 52–53.
3. Laikinosios vyriausybės veiklos nutraukimas // Lietuvos Laikinoji vyriausybė (1941 06 22– 08 05): monografija / Algimantas Liekis. – Vilnius, 2000. – P. 317–326.
4. Pasyvusis pasipriešinimas // Vienų vieni / Juozas Brazaitis. – Vilnius, 1990. – P. 97.
5. Viešoji LAF rezistencija: pirmoji duoklė kacetam // Vienų vieni / Juozas Brazaitis. – Vilnius, 1990. – P. 104–106.
6. Vietinių valdžios organų steigimasis provincijoje // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 123–124.
7. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) // Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 58–60.

1941 10 11 katalikiškos pakraipos inteligentija įkūrė rezistencinę organizaciją – Lietuvių frontas.

Jį sudarė politinis-informacinis ir karinis skyriai, kuriems vadovavo prof. J. Ambrazevičius ir A. Damušis. LF nelegaliai leido savaitraštį „Lietuvių fronto biuletenis“, vėliau – laikraštį „Į laisvę“.
Liberalūs inteligentai įkūrė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą (LLKS), kuri vėliau įsiliejo į VLIK. 1942 m. LLKS vyriausioji vadovybė susitelkė Kaune. Jai pavyko įrengti radijo siųstuvą ir užmegzti ryšį su Švedija.

  • LF veiklos schema
    [Lietuvių frontas / M. Bloznelis… p. 55.]
  • LLKS leista nelegali spauda
    [Lithuania Against Soviet and Nazi aggression / Adolfas Damušis. – [Brooklyn], 1998. – P. 117.]

Literatūros šaltiniai

1. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) // Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m. / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1991. – P. 41–71.
2. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga 1940–2000 / Algirdas Vokietaitis, Juozas Grušys-Žilvinis. – Kaunas, 2001. – P. 475.
3. Lietuvių fronto vaidmuo antinaciniame pasipriešinime // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – [T.1]: Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – Kaunas, 2008. – P. 49–165.
4. Lietuvių frontas (LF) // Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m. / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1991. – P. 11–36.
5. Lietuvių sąjūdis / Mindaugas Bloznelis. – Santr. angl. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 6 (2005), p. 187–191.
6. „Vizbarienės pilaitės“ paslaptys / Juozas Grušys. – Nuotr. // Diena. – 1995, gegužės 6, priedas „Kaunas ir kauniečiai“, p. 12.

1941–1944 m. Kauno tvirtovės fortuose buvo nužudyta apie keliasdešimt tūkstančių įvairių tautybių žmonių, daugiausiai žydų (Kauno geto kalinių, iš kitų Europos valstybių atvežtų žydų ir kt.).

1941 10 29 per „didžiąją akciją“ IX forte buvo sušaudyta apie 9200 žydų iš Kauno geto.
1944 03 26 gete įvykdyta žiauri vaikų atėmimo akcija – surinkta apie 1700 vaikų ir senelių, kurie kitą dieną buvo sušaudyti IX forte.

  • Siena IX forte, prie kurios 1943–1944 m. buvo žudomi žmonės. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Memorialinės lentos IX forte holokausto aukoms atminti (su lietuvių, žydų, vokiečių, prancūzų, anglų, rusų kalbų užrašais). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • VII forto teritorijoje stovi paminklas – granitinė stela nacistinio genocido aukoms atminti su lietuvišku ir žydišku užrašu. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • „Vaikų tora“ – paminklas choralinės sinagogos kiemo atšlaitėje (E. Ožeškienės g. 13), karo metais žuvusiems žydų vaikams atminti (dail. R. Antinis (jaunesn.) ir archit. A. Imbrasas, 1994). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. „Vokiečiai primetė lietuviams žydų šaudymą“: holokaustas Lietuvoje // Žydai, lietuviai ir holokaustas / Alfonsas Eidintas. – Vilnius, 2002. – P. 162–311.
2. Fizinis Lietuvos gyventojų naikinimas // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 69–312.
3. Jews, Lithuanians and the Holocaust / Alfonsas Eidintas ; [translated from Lithuanian by Vijolė Arbas, Edvardas Tuskenis]. – Vilnius, 2003. – 534, [1] p., [16] iliustr. lap. : iliustr., faks., žml. ; 25 cm. – Orig. antr.: Žydai, lietuviai ir holokaustas. – Versta iš: Žydai, lietuviai ir holokaustas. Vilnius : Vaga, [2002]. – Bibliogr., p. 504–519, ir išnašose. – Pavardžių r-klė: p. 520–534.
4. Kauno IX fortas: Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas nacių okupacijos metais (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2009, [t.] 1 (25), p. 30–34.
5. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį = The persecution and mass murder of Lithuanian Jews during summer and fall of 1941: šaltiniai ir analizė / Ch. Dieckmann, S. Sužiedėlis. – Vilnius, 2006. – 279, [1] p., [8] iliustr. lap. : faks. – Gretut. tekstas liet., angl. – Bibliogr.: p. 84–89.
6. Lietuvos žydų žudynių byla = The case of the massacre of the Lithuanian Jews : dokumentų ir straipsnių rinkinys. – Vilnius, [2001]. – 823, [1] p., [8] iliustr. lap. : žml. – Bibliogr., p. 805–806, ir išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 810–823.
7. The Holocaust in Lithuania between 1941 and 1944 / by Arūnas Bubnys ; [translator Lina Krasnovaitė] ; general editor Dalia Kuodytė. – Vilnius, 2005. – 51, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 20 cm. – Virš. aut. nenurodytas.
8. Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija / Arūnas Bubnys. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/centras/lt/891/a/. – Žiūrėta 2010 m. vasario 5 d.
9. Kaune prisiminti žuvę Miuncheno žydai. – Iliustr. / Vida Savičiūnaitė // Lietuvos rytas. – 2000, lapkričio 30, p. 14.
10. Prancūzijos žydai aplankė tragedijos vietą. – Iliustr. // Kauno diena. – 2002, gegužės 2, p. 5.
11. Minėjimas, skirtas holokausto aukoms atminti. – Iliustr. / Zenonas Šiaučiulis // Lietuvos aidas. – 2003, rugsėjo 29, p. 14.
12. Kauno žydų bendruomenės katastrofa. – Iliustr. // Skausmo knyga = The book of sorrow. – Vilnius, 1997. – P. 57–69.

1942 m. gegužės mėn. Lietuvių frontas (LF) kovai už nepriklausomybę sukūrė kovinį dalinį „Kęstutis“, kurio štabas su 5 skyriais buvo Kaune.

Jo uždavinys – užtikrinti tvarką, kol bus organizuota išvaduotos Lietuvos kariuomenė. Įregistruota apie 6000 buvusių karininkų, kuriuos esant reikalui būtų galima mobilizuoti. Štabas likviduotas 1944 m. gegužės mėn. J. Vėbros bute dar prieš likviduojant Lietuvos vietinę rinktinę. Didžioji dauguma dalyvių išsiskirstė be ginklų.

  • LF štabo vadas plk. ltn. Juozas Jankauskas  
    [Genocidas ir rezistencija. – 2003, 1 (13), p. 154–156.]

Literatūros šaltiniai

1. Karinis LF-o padalinys „Kęstutis“ // Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m. / Arūnas Bubnys. – [Vilnius, 1991]. – P. 33–36.
2. Kęstučio vyriausiojo štabo veikla // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis – Kaunas, 2008. – P. 112–116.
3. Lietuvių sąjūdis / Mindaugas Bloznelis. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T] 6 (2005), p. 187.
4. Lietuvių fronto karinis padalinys „Kęstutis“ // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis – Kaunas, 2008. – P. 90–96; 112–116, 392.
5. Lietuvos kariuomenės karininkai – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai / Juozas Jankauskas // Genocidas ir rezistencija. – 2003, 1 (13), p. 154–156. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm. – Žiūrėta 2010 m. vasario 8 d.
6. Okupantams siaučiant: „Lietuvių fronto“ pogrindinė karinė organizacija „Kęstutis“ (kartu Lietuvos Laisvės Armija, LLA) – buvo pirmosios karinės organizacijos, rengusios ir vykdžiusios pasipriešinimą būsimai antrajai sovietų okupacijai 1944 metais / Juozas Jankauskas // XXI amžius. – 2005, sausio 19, p. 10. – Prieiga per internetą. URL : http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/01/19/istving_01.html. – Žiūrėta 2010 m. vasario 8 d.

1942 08 22 po Laikinosios vyriausybės panaikinimo Kaune pradeda veikti vokiškai administracijai pavaldi lietuviška savivalda – generalinių tarėjų institucija.

Jai vadovavo gen. ltn. Petras Kubiliūnas, palaikydamas ryšius su generalkomisaru Adrianu von Rentelnu. Tai buvo aukščiausia vietinės administracijos grandis. Tarėjai turėjo savo griežtai ribotas sritis; svarbiausiais klausimais rašydavo kolektyvinius memorandumus.

  • Pirmasis generalinis tarėjas P. Kubiliūnas.  1928 m. 
    [Už nuopelnus Lietuvai / Vilius Kavaliauskas. – Vilnius, 2003. – [T.] 2, p. 146.]
  • 1941–1944 m. Lietuvos gen. komisaras A. T. von Rentelnas
    [Vokiečių okupuota…, 3 įklija tarp p. 496–497.]

Literatūros šaltiniai

1. Komisariatas ir tarėjai: įtampa tarp lietuviškos ir vokiškos linijos ligi sprogimo // Vienų vieni / Juozas Brazaitis. – Vilnius, 1990. – P. 106–113.
2. Lietuviškoji tarėjų administracija // Lietuva dviejų okupacijų replėse. 1940–1944 / Albinas Gražiūnas. – Vilnius, 1996. – P. 290–301.
3. Lietuvių savivalda // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 164–145.
4. Okupacinė civilinė valdžia // Lietuva 1941–1944: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 186–187.
5. Laisvės kryžkelės (VII): generaliniai tarėjai ar nacių tarnai? – Prieiga per internetą. URL: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-03-13-laisves-kryzkeles-vii-generaliniai-tarejai-lietuviska-savivalda-ar-naciu-tarnai/5440. – Žiūrėta 2010 m. kovo 23 d.

1943 03 16–17 keršydami lietuvių tautai už SS legiono steigimo boikotą vokiečiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose suėmė ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą Lenkijoje 48 žymesnius visuomenės ir kultūros veikėjus, jų tarpe 17 kauniečių.

Uždarytos visos aukštosios mokyklos.

  • Štuthofo koncentracijos stovyklos  kalinių barakai (antrasis kiemas) 
    [Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – [T.] 29, p. 93.]
  • Gultai 
    [Pragaro vartai – Štuthofas. – Vilnius, 1998. – P. 23]
  • Krematoriumas 
    [Pragaro vartai – Štuthofas. – Vilnius, 1998. – P. 27.]
  • Medalis Štuthofo kaliniams atminti 
    [Pragaro vartai – Štuthofas. – Vilnius, 1998. – P. 31.]
  • Kauniečių, 1943–1945 m. kalintų Štuthofo koncentracijos stovykloje, sąrašas
    [Mokslas ir Lietuva. – 1992. – T. 3 (kn. 4), p. 135.]

Literatūros šaltiniai

1. Dievų miškas : memuarai / Balys Sruoga. – Vilnius, 2005. – 445, [2] p.; portr.
Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros įstaigų varžymas ir vokietinimas // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944). – Portr. / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 457–496.
2. Mūsų tautos skausmas ir garbė : [iš Kauno išvežtų į Štuthofo koncentracijos stovyklą inteligentų sąrašas su biografiniais duomenimis] / Povilas Meškauskas. – Iliustr. // XXI amžius. – 1993, kovo 26, p. 5.
3. Pragaro vartai – Štuthofas / Sudarė Alisa Rupšienė. – Vilnius, 1998. – 485, [3] p.: iliustr.
4. Stutthof (koncentracijos stovykla). – Iliustr., sąrašas // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – [T.] 29, p. 93–95.
5. Štuthofo kankiniai // Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998) / Sudarė Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 84.
6. Žmonės ir žvėrys Dievų miške : kaceto pergyvenimai / Stasys Yla. – Kaunas, 1991. – 400 p.: iliustr.

1943 11 25 po penkis mėnesius trukusių pasitarimų politinės partijos ir rezistencijos grupės Kaune sukūrė aukščiausią pogrindinį politinį organą – Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK' ą),

kuris pradėjo vadovauti visam nepriklausomybės siekiančiam lietuvių pogrindžiui. 1944 04 30–05 02 Kaune ir Vilniuje suimama dauguma VLIK‘o vadovų. 1944 m. rudenį VLIK’ as persikėlė į Vokietiją, o 1955 m. – į JAV.

  • Vienas iš VLIK’o įkūrėjų ir pirmasis  šio komiteto pirmininkas Steponas Kairys
    [Steponas Kairys / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius, 2002. – Portr. įklijose]
  • VLIK’ o vicepirmininkas Balys Gaidžiūnas
    [Lietuva 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 248.]

Literatūros šaltiniai

1. Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m. / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1991. – P. 103–148.
2. Lietuvos laisvinimas Vakaruose, 1940-1975 / Juozas Banionis. – Vilnius, 2010. – 492 p. : iliustr.
3. Paskutinės VLIK-o dienos Lietuvoje / Povilas Šilas // Pergalė. – 1990, nr. 7, p. 151–159.
4. Prieš 50 metų Kaune. Po 50-ties metų Vilniuje… / Adakris Marcinkus // Voruta. – 1993, gruodžio 9–15, p. 5.
5. Vyriausiajame Lietuvos Išlaisvinimo Komitete // Steponas Kairys / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius, 2002. – P. 325–357.
6. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK’ o) įkūrimas / Arūnas Bubnys // Žaltkalvystė. – 1990, nr. 2, p. 6–7.

1944 02 03 generolas P. Plechavičius Kaune pradėjo organizuoti Lietuvos vietinės rinktinės (LVR) štabą.

Mieste buvo dislokuotas vienas iš trylikos batalionų (750 karių). Nepavykus LVR pagrindu suorganizuoti lietuviškų SS dalinių, naciai 23 štabo karininkus gegužės 15 d. suėmė ir išvežė į Salaspilio koncentracijos stovyklą. Kauno rinktinės nariai išsiskirstė be ginklų.

  • Savanoriai prie Kauno karo komendantūros 
    [Vietinė rinktinė / Antanas Martinionis, p. 130.]
  • Atminimo lentos atidengimo  iškilmės. 1994 m.
    [Vietinė rinktinė / Antanas Martinonis, p. 580.]
  • Memorialinė lenta ant pastato V. Putvinskio g. 53/62. 2006 m. 
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
  • Toje vietoje, kur veikė LVR štabas, dabar yra Biznio lyderių centras (BLC). 2006 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Generolas P. Plechavičius papiktino A. Hitlerį / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, sausio 30, p. 8–9.
2. Generolo P. Plechavičiaus vietinės rinktinės kariai ir vadai: istorinės dokumentinės apybraižos, atsiminimai / Stasys Gvildys – Kaunas, 2008. – 360 p.
3. Lietuvos kariuomenės karininkai – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai / Juozas Jankauskas // Genocidas ir rezistencija. – 2003, 1 (13), p.155. – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/13/jankausk.htm. – Žiūrėta 2010 m. kovo 8 d.
4. Lietuvos vietinė rinktinė ir kiti bandymai mobilizuoti Lietuvos vyrus 1944 metais // Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Vilnius, 1998. – P. 405–423.
5. Lietuvos vietinė rinktinė 1944 m. / O. Urbonas // Karys. – 1952, nr. 3 (1276), p. 72.
6. Vietinė rinktinė / Antanas Martinionis. – Vilnius, 1998. – 592 p.

1944 07 29–08 01 tarp vokiečių ir sovietų kariuomenių vyko mūšis dėl Kauno.

Vengdami apsupimo vokiečiai pasitraukė ir rusai beveik be mūšio užėmė miesto centrą. Traukdamiesi vokiečiai susprogdino svarbius miesto objektus: elektrines, tiltus, radijo ir vandentiekio stotis, geležinkelio tunelį ir stotį, sunaikino arba išgrobstė daugelį pramonės įmonių, pastatų ir kt.

  • Susprogdinta Kauno geležinkelio stotis. 1944 m. liepos mėn.
    Nuotrauka [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]
  • Vokiečių susprogdinta Kauno elektros stotis. 1944 m. liepos mėn.
    Nuotrauka [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]
  • Kauno išvadavimo schema
    [Lietuvos TSR išvadavimas… . – Vilnius, 1973. – Priedas, 4-a schema]
  • Tarybiniai kariai išvaduotame Kaune. 1944 m.
    Fotogr. A. Morozovas [Švyturys. – 1984, nr. 21, p. 10.]

Literatūros šaltiniai

1. Kaunas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – [T.] 9, p. 603.
2. Kauno išvadavimas // Lietuvos TSR išvadavimas iš hitlerinės okupacijos, 1944–1945 / Vladas Karvelis. – Vilnius, 1973. – P. 55–62.
3. Vilniaus–Kauno operacija : 2-asis etapas: Kauno išvadavimas = Вильнюсско-Каунасская операция : 2-й этап: освобождение Каунаса. – Žml. – Gretut. tekstas liet., rus. // Atminimo knyga. – Vilnius, 2006. – P. 94–96, 106–107.

sovietine-okupacija-antroji
KITAS LAIKOTARPIS
1944–1990 m.
Antroji sovietinė okupacija

Kaunas išsaugojo laikinosios sostinės atminimą ir priešinosi sovietinės sistemos vykdomai rusifikacijai. Netekęs humanitarinės kultūros židinio – universiteto, buvo formuojamas technokratų miestu. Niekada neužgesusi laisvės viltis (1956-ųjų Vėlinių įvykiai, 1972 m. Romo Kalantos auka) atvedė kauniečius į Sąjūdį.

Žiūrėti daugiau
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: