x
Testas: DAUGIAKULTŪRIS KAUNAS
1/10
Pirmas neginčijamas Kauno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – 1361 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Kokios tautybės buvo šis kronikininkas?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: 1361 m. Vygando Marburgiečio (vokiečių ordino diplomato Prūsijoje) kronikoje minimas Kaunas (Kawen) ir jo pilis. Tai pirmas neginčijamas paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.

Kuriai konfesijai priklauso 1682 m. pastatyti maldos namai (dab. Muitinės g. 6)?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: 1682 m. pastatyta mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia išlikusi iki šiol. 1979–1982 m. bažnyčia restauruota ir joje įkurta dab. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto aula. 1989 m. grąžinta Kauno evangelikų liuteronų bendruomenei.

Kuris iš šių sakralinės paskirties pastatų priklauso Kauno sentikių religinei bendruomenei?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (Širvintų g. 19) – vienintelė sentikių cerkvė Kaune.

Kurių Kauno kapinių teritorija XIX–XX a. buvo suskirstyta sklypais pagal miesto gyventojų konfesijas: pusė jos priskirta katalikams, kiti sklypai – stačiatikiams, evangelikams ir musulmonams?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: 1847 m. įsteigtų Kauno senųjų (vad. Karmelitų) kapinių (Vytauto pr.) teritorija buvo padalinta į kelias dideles dalis: pietinė atiduota stačiatikiams, vidurinė (didžiausia) – katalikams, šiaurinė – evangelikams liuteronams ir musulmonams. 1959 m. kapinės uždarytos. 1994 m. paskelbtos istorijos ir kultūros paminklu.

Kokios religinės bendruomenės pamaldos ir kt. renginiai vyksta šioje mažoje Žemųjų Šančių bažnyčioje (2-oji Kranto g. 5)?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: 1898 m. Šančių priemiestyje pastatytoje, sovietmečiu nacionalizuotoje ir 1990 m. tikintiesiems grąžintoje bažnyčioje renkasi evangelikų krikščionių baptistų bendruomenė.

Kokiai religinei bendruomenei priklauso Kauno senųjų kapinių teritorijoje (Totorių g. 6) esantis sakralinio pobūdžio pastatas?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: 1930 m. Kauno senųjų kapinių teritorijoje Totorių draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta statyti mečetė, savitas paminklas Vytauto Didžiojo laikais Lietuvoje apsigyvenusiems totoriams. Sovietmečiu čia buvo įsikūręs cirkas, įrengta vaikų biblioteka-skaitykla, vėliau – M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų saugykla. 1991 m. mečetė grąžinta Kauno musulmonų religinei bendruomenei.

Kuris iš šių asmenų, gyvenusių ir dirbusių Kaune, nėra kilęs iš Latvijos?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: Suomijos švedas rašytojas Henris Parlandas (Henry Parland) gimęs Vyborge (Suomija, vėliau Rusija), 1930 m. dirbo Kaune sekretoriumi Švedijos konsulate (dab. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, V. Putvinskio g. 64). Gyvendamas laikinojoje sostinėje kūrė eilėraščius, rašė pirmąjį savo romaną „Sudužo“ (šved. „Sönder“), kurio dėl staigios mirties nespėjo pabaigti. Rašytojas buvo palaidotas Kauno senųjų kapinių (Vytauto pr.) liuteronų sektoriuje.

Kokia religinė bendruomenė XX a. 4 deš. statytomis patalpomis (E. Ožeškienės g. 41) dalinasi su Mykolo Romerio universitetu?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: 1937–1940 m. pastatyta Kauno evangelikų reformatų bažnyčia (inž. Karolis Reisonas). Po II-ojo pasaulinio karo nacionalizuota, nuo 1952 m. pritaikyta Kauno specialiosios vidurinės milicijos mokyklos (vėliau – MRU Viešojo saugumo akademija) reikmėms. 2019 m. dalis pastato grąžinta Kauno evangelikų reformatų bažnyčiai.

Kokių dviejų tautų draugystei skirtas 2004 m. Mažajame Ąžuolyne, prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos, pastatytas unikalus religinis paminklas iš akmens – chačkaras?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: Chačkarą sukūręs armėnų dailininkas Robertas Askarianas paskyrė jį lietuvių ir armėnų tautų draugystei, pažymint armėnų vienuolio poeto Grikoro Narekaci kūrinio „Sielvartinga giedojimų knyga“ tūkstantmetį.

Kokios tautos istorinį ir kultūrinį paveldą įprasmina 2018 m. Vilijampolėje (A. Kriščiukaičio g. 21) pristatytas menininko Vytenio Jako projektas „Degantys akmenys“?

Neteisingas atsakymas.

Teisingas atsakymas: Stilizuotais mozaikos akmenimis išmargintas namas Vilijampolėje (A. Kriščiukaičio g. 21), stovintis buvusioje, 1941–1944 m. veikusio Kauno geto teritorijoje, įprasmina žydų istorinio ir kultūrinio paveldo atminimą. Veidrodžių šukės, kuriomis dekoruotas pastato fasadas, metaforiškai simbolizuoja sudužusius gyvenimus, o ant sienos apsikabinusių berniukų portretas ,,Kaimynai“ – lietuvių ir žydų draugiškų santykių svarbą šių dienų kontekste, artumą, bendrystę, gebėjimą atleisti.