1940–1941

15.06.1940 the last session of the independent government of Lithuania took place in the presidential palace from 2 a.m. to 13 p.m. in which the ultimatum of USSR was accepted.

After dinner the president Antanas Smetona secretly left Kaunas. About 15 p.m. Soviet planes started flying over Kaunas and tanks from Gaižiūnai Ground entered the city. USSR chargé d’affaires N. Pozdniakov flew to Kaunas. He settled in the embassy of USSR from which the next day he started to govern the sovietization of Lithuania. On 17.06.1940 Vladimir Dekanozov, authorized deputy of USSR Foreign Affairs Commissioner V. Molotov, formed people’s marionette government from Kaunas left wing intellectuals. On 18.06.1940 political prisoners, mostly the members of the Communist Party, were released from Kaunas hard labor prison.

The last photo A. Smetona in Lithuania. 09–10 06 1940

Photo by V. Augustinas [Fotografavau Lietuvą. – Vilnius, 1997. – P. 84.]

People‘s Government. From the left: M. Mickis, V. Krėvė-Mickevičius, A. Venclova, J. Paleckis, P. Pakarklis, E. Galvanauskas, L. Koganas, V. Vitkauskas. June 17, 1940

[Lietuva 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 44.]

Soviet armored cars in Laisvės Ave., Kaunas on 15.06.1940

[From Vytautas the Great Military Museum archives]

Rally in P. Vileišis Square in Kaunas after the formation of pro-Soviet People’s Government on 15.06.1940

[ibid]

Literature and information sources:

1. Invazija; Maskvos prokonsulas; Iš pogrindžio // Lietuva 1940 : revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 158–160, 188–189, 254–255.
2. Lietuvos kariuomenės likvidavimas 1940–1941 metais / Stasys Knezys. – Bibliogr. išnašose // Okupacija ir aneksija : pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Sreikus. – Vilnius, 2006. – P. 161–167.
3. Lietuvos okupavimas aneksavimas ir sovietizavimas / Algirdas Jakubčionis. – Bibliogr. išnašose // Okupacija ir aneksija : pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus. – Vilnius, 2006. – P. 14–20.
4. Lietuvos Prezidento aktas Nr. 759 dėl naujos Ministrų Tarybos sudėties : 1940 m. birželio 17 d. Lietuvių kalba, Antano Merkio, Justo Paleckio parašai. Mašinraštis, 25×33 cm : [reprodukcija]. – Gretut. tekstas liet., angl. // Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose. – Vilnius, 2009. – P. 206.
5. Nepriklausomybės praradimas : Sovietų okupacija ir aneksija // Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 61–63.
6. Okupacija : atsiklaupus negalima kovoti : [1940 m. birž. 15 d. įvykiai to meto spaudoje]. – Iliustr. // Kardas. – 1996, Nr. 3–4, p. 16–17.
7. Šimtas paskutinių valandų. – Iliustr. // XX amžiaus slaptieji archyvai : dvylika istorijos detektyvų / Arvydas Anušauskas, Gražina Sviderskytė. – Vilnius, 2008 – P. 21–33.
8. 1940 birželio 18 dieną politiniai kaliniai paleidžiami iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo. – Bibliogr. (4 pavad.) // Kauno kronika : 1940–1983 / Viktoras Spitrys. – Kaunas, 1984. – P. 3–4.

19.06.1940 Communists took over the governance of Interior Ministry and its structures.

Since then the ministry was not any more dependent to People’s Government. It started its repressive activity by closing Lithuanian Nationalists Union and Lithuanian Nationalist Youth Union Young Lithuania (Lietuvių tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“). Its members were removed from their positions and persecuted.

[Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje. 1940 metai: Dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1986. – P. 79.]

Peoples’ s government. 17.06.1940

[Lietuva 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 66.]

[Rytinis Lietuvos aidas. – 1940, birželio 20, p. 1.]

Literature and information sources:

1. Centrinių ir vietinių valdžios organų sudarymas ir veikla: Laikinosios vyriausybės sudarymas ir veikla // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 92–100.
2. Iš pogrindžio; „Mauras gali eiti“ // Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2005. – P. 251–253, 276.
3. Išlikę gyvi – liudija: [lietuvių tautininkų fondo knygos įrašai pagal J. Mozūraičio pasakojimą bei knygos „Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai“ spaudai parengė Perpetua Dumšienė]. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, sausio 4, p. 4.
4. Liaudies vyriausybė // Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 66–72.
5. Lietuvių tautininkų sąjunga 1940 metų vasarą / Rimantas Giliauskas // Lietuvos aidas. – 1995, birželio 9, p. 5.
6. Valdininkijos šalinimas iš okupuotos Lietuvos administracijos ir keitimas okupantų talkininkais 1940 m. birželio–gruodžio mėn. / Nijolė Maslauskienė. – Genocidas ir rezistencija. – 2000, Nr. 2 (8). – Prieiga per internetą. URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/8/nijole8.htm. – Žiūrėta 2010 m. sausio 19 d.

29.06.1940 rally and demonstration in which participated thousands of people took place in P. Vileišis Square next to the Government Palace and the Representation of the USSR.

For the first time massive support was expressed for the sovietization of the country; it was broadcasted on Lithuanian radio.

Rally in P. Vileišis Square after the formation of a pro-Soviet People’s Government

[From Vytautas the Great Military Museum archives]

Pro-Soviet rally to the Government Palace and the Representation of the USSR in the Laisves aveniu 01.07.1940

[From Vytautas the Great Military Museum archives]

Literature and information sources:

1. Karšta vasara / Stasys Lipskis // Amžiaus audrų paviliotas. – Vilnius, 2010. – P. 137–158.
2. Liaudies vyriausybė; Iš pogrindžio // Lietuva 1940 : revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 229, 258–260.
3. 1940-ieji birželis : okupacijos chronologija // Kauno laikas. – 1993, birželio 29, p. 3.
4. Tiesos siekime visi / Stasys Bagdzevičius. – Iliustr. // Kalba Vilnius. – 1989, Nr. 22, p. 12.

01–13.07.1940 the Seimas of the Republic of Lithuania was released; scenario of the election to the new Seimas was quickly created in the legation of USSR and approved in Moscow.

On the 6th of July, election campaign was started with the meeting in the Sports Hall. The date and program of the election were announced; all organizations and free publishing were prohibited. Only Lithuanian Communist Party was allowed to operate. It started an ungovernable propaganda, trying to hide occupation under the name of social revolution. On 10–14.07.1940 arrests started which aimed to neutralize possible resistance to the election campaign; Riflemen’s Union (Šaulių sąjunga) was liquidated.

Literature and information sources:

1. Karšta vasara / Stasys Lipskis // Amžiaus audrų paviliotas. – Vilnius, 2010. – P. 137–158.
2. Liaudies seimas // Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 77–79.
3. „Liaudies seimo“ maskaradas // Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940–1998 / Sudaryt. Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 34–35.
4. Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 323–352.
5. Rinkimai į Liaudies Seimą kaip priemonė Lietuvos aneksijai parengti / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941). – Vilnius, 2006. – P. 22–23.
6. 1940 metų „Liaudies“ seimo rinkimai // Lituanistica. – 1995, Nr.1 (21). – P. 14–28.
7. Šaulių sąjungos likvidavimas / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941). – Vilnius, 2006. – P. 168.
8. Teroras ir nusikaltimas žmoniškumui = Terror and crimes against Humanity: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Arvydas Anušauskas. – Vilnius, 2006. – P. 68.

14–15.07.1940 election to the People's Parliament were organized; it was a “play” in which Lithuania refused its independence.

Manifestations, meetings, assemblies were organized in Kaunas after the election, during which resolutions were carried asking the new People’s Parliament to accept Lithuania into the USSR.

Literature and information sources:

1. Lemtingiausioji diena // Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940–1998 / Sudaryt. Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 35.
2. Lietuvos liaudies seimas: stenogramos ir medžiaga. – Vilnius, 1985. – 218 p.
3. Seimas išspręs svarbiausius klausimus // Rytinis Lietuvos aidas. – 1940, liepos 14, p. 1.
4. Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 289, 335, 339–340.
5. Lietuva 1940–1990 m: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 83–85.
6. Rinkimai į Liaudies seimą kaip priemonė Lietuvos aneksijai parengti // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Kezys ir Arūnas Streikus. – Vilnius, 2006. – P. 22.

21.07.1940 the first session of People's Parliament was organized in the State Theatre.

After the speech of Justas Paleckis, resolutions were adopted without consideration. Announcement of the Soviet regime introduction into Lithuania and Lithuania’s incorporation into the USSR was made. The flag of an independent Lithuania and other symbols were prohibited.

Literature and information sources:

1. Liaudies seimas. – Iliustr. // Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2007. – P. 86–87.
2. Liepos 21-osios Liaudies Seimas dalyvių-liudininkų akimis / Dr. A. Garmaus, L. Dovydėno, R. Juknevičiaus, St Vaineikienės atsiminimus komentuoja A. Eidintas // Gimtasis kraštas. – 1989, birž. 29, p.1; liepos 9, p. 4–5.
3. Lietuvos okupacija ir aneksija 1939–1940: dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1993. – P. 22.
4. Rinkimai į Liaudies seimą kaip priemonė Lietuvos aneksijai parengti / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus // Okupacija ir aneksija: pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941). – Vilnius, 2006. – P. 22–23.
5. Liaudies Seimo pirmoji sesija. 1940 m. liepos 21–23 // Lietuvos liaudies seimas: stenogramos ir medžiaga. – Vilnius, 1985. – P. 35–130.
6. Vaitiekūnas, Bronius. Ar išreiškė liaudies valią? // Literatūra ir menas. – 1989, vasario 18. – P. 12.

01.08–30.07.1940 the nationalization of Lithuanian economy and trade was started in Kaunas.

First of all, major banks, credit companies, big industrial firms, publishing houses (“Nemunas”, “Metalas”, “Liviela”, “Petrašiūnai Paper Mill”, “Spindulys” printing-house, “Drobė”, etc) were nationalized. On 31.10.1940 the nationalization of larger private houses, cinemas, hospitals, clinics, drug stores and hotels was started in Kaunas.

Literature and information sources:

1. Karštligiškas turtų atiminėjimas 1940–1944 metais Lietuvoje / Vladas Terleckas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2009, sausio 21, p. 1, 3.
2. Lietuvos kredito sistemos sovietizavimas ir likvidavimas 1940–1941 m. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1941 / Vladas Terleckas. – Vilnius, 2000. – P. 353–392.
3. Nacionalizacija: Lietuvoje // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – [T.] 15, p. 674.
4. „Metalo“ fabrikas pirmaisiais Tarybų valdžios metais (1940–1941 m.) // „Metalo“ (brolių Šmidtų) fabriko istorija. – [Kaunas], 1975. – P. 110.
5. Socialistinės ūkio sistemos sukūrimas : pasirengimas nacionalizacijai, kredito įmonių ir pramonės nacionalizavimas, prekybos įmonių nacionalizavimas, transporto ir komunalinio ūkio įmonių nacionalizavimas. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos TSR istorija. – Vilnius, 1975. – [T] 4, p. 25–28, 67.

14–15.08.1940 congress was held for teachers in the Sports Hall.

Lithuanian teachers were introduced to the sovietization guidelines for education. Anti-soviet moods burst during the congress: ”The Internationale” was ignored and Lithuanian national anthem was sung.

Congress presidium of Lithuanian teachers. Members of the presidium stood up when teachers started singing Lithuanian national anthem instead of The Internationale. 1940

Photo by V. Augustinas [Fotografavau Lietuvą. – Vilnius, 1997. – P. 89.]

Congress of Lithuanian teachers in the Kaunas Sports Hall. 1940

Photo by V. Augustinas [Fotografavau Lietuvą. – Vilnius, 1997. – P. 88.]

Literature and information sources:

1. Antausis okupantams ir kolaborantams / Kazys Blaževičius // Tremtinys. – 1998, spalio 2, p. 1, 3.
2. Didysis mokytojų suvažiavimas // XX amžiaus Lietuvos mokytojai / Rasa Paulavičienė. – Vilnius, 1996. – P. 76–80.
3. Pirmosios permainos Lietuvos mokyklose // Inteligentija 1940–1941 metais / Algimantas Garliauskas. – Vilnius, 1991. – P. 43–46.
4. Tautos švietėjų tragedija / Petras Katinas. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, rugpjūčio 23, p. 11.

20.08.1940 the Folk Fight Museum was established.

Julius Būtėnas was appointed as organizer of the museum. 01.04.1941 the museum was named Revoliution Museum. In June of 1941 the occupation of Nazi Germany broke off the work of the museum. After the Second World War its activities have been renewed. The funds were kept in K. Donelaitis St. 53. In the absence of premises for exhibitions the museum was liquidated in 1953. In 1954 its exhibits were handed over to the Military Historical Museum, some of the funds went to the State Museum of History and Revolution in Vilnius.

Literature and information sources:

1. Artimiausi Revoliucijos muziejaus uždaviniai / Julius Būtėnas // Tiesa. – 1941, geg. 17, p. 2.
2. Gerinti muziejų darbą / J. Apuokas-Maksimavičius // Kauno tiesa. – 1953, gruod. 22, p. 3.
3. Karo muziejaus vargai / Petras Šeštakauskas. – Iliustr. – Perspausdinta iš: Kovų archyvas. Bolševizmo metai, 1942, t. 2, p. 243–248 // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2010 metais. – 2011, p. 89–95.
4. Muziejaus istorinė kronika (1952 – 1970) / parengė Aušra Jurevičiūtė, Algirdas Markūnas, Antanas Jankūnas. – Faks., iliustr. // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2011 metais. – 2012, p. 201–205.
5. Neramūs metai : memuarinės apybraižos / Julius Būtėnas. – Vilnius : Vaga, 1982. – P. 24–39.
6. Pirmasis sovietinės propagandos muziejus / Romualdas Samavičius. – Bibliogr. straipsnio gale // Tautos atmintis. – 1996, spalis (Nr. 10), p. 47–49.
7. Rimti trūkumai muziejų darbe / M. Valevičius, R. Mikalauskaitė // Kauno tiesa. – 1953, saus. 13, p. [2].
8. Statome Socialistinės Lietuvos paminklą: Liaudies kovų muziejus / Julius Būtėnas // Ūkininko patarėjas. – 1940, rugpj. 13, p. 12.
9. Taip kūrėsi Istorijos-revoliucijos muziejus / Pranas Juozapavičius. – Santr. rus // Muziejai ir paminklai. – [T. 8] (1987), p. 11.
10. Vytauto Didžiojo karo muziejaus svarbiausiųjų įvykių kronika. 1919–1951 metai / parengė: D. Naujalienė, A. Pūkys, A. Stoliarovas (iki 1940 m.), A. Jurevičiūtė, A. Jankūnas, A. Markūnas (iki 1951 m.). – Faks., iliustr., portr. // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2010 metais. – 2011, p. 72.

17.10.1940 decentralization of theatrics started: Children’s Theatre of Kaunas was established; Kaunas Operetta Theatre was established on 27.11.1940.

The latter changed its name several times and was attached to the Drama Theatre which is now called Kaunas Musical Theatre. Children’s Theatre of Kaunas changed its name 6 times and on 01.05.1959 was attached to Kaunas Drama Theatre. The main actors of it moved to newly established Vilnius State Drama Theatre in July of 1940.

The actors of Kaunas State Theater. 1941

[Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras / redaktorius J. A. Šaltenis. – Kaunas, 1940. – P. 5.]

One of the first Soviet repertory drama performances Boris Andreevich Lavrenov’s Razlom [Eng. Break up]
(director Borisas Dauguvietis) was staged on 01.05.1941

[Kauno valstybinis muzikinis teatras : reklaminis leidinys /
sudarė D. Klimauskaitė. – Kaunas, 1990. – P. [12].]

A scene from Reinhold Glière’s ballet The Red Poppy
(ballet-master B. Kelbauskas). 1940

[Valstybinio Dramos, operos ir baleto teatras / ats. red. J. Grybauskas; red. J. A. Šaltenis; nuotraukos J. Skudrio. – Kaunas, [1941]. – P. 6.]

Operetta of B. Aleksandrov Wedding in Malinovka first preformed on 01.05.1941 (director S. Dautartas).
A scene from the newly staged performance in 1945

[Teatras – amžininkas : Kauno dramos teatras 1940–1964 / M. Petuchovas. – Vilnius, 1965. – Įklija kn. gale.]

Literature and information sources:

1. Iš Lietuvos TSR Švietimo liaudies komisaro įsakymo dėl leidimo Kaune organizuoti operetės teatrą // Muzika, 1940–1960 : dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1992. – P. 219.
2. Kauno Didžiojo Teatro vienerių metų darbo sukaktis / V. Kėdainis // Naujoji Lietuva. – 1942, rugpjūčio 2, p. 4.
3. Kauno jaunojo žiūrovo teatras / R. Ilčiukas // Lietuvių tarybinis teatras : monografija. – Vilnius, 1979. – P. 143–165.
4. Kauno teatrų pusmetis / P. Andriušis // Žiburėlis. – 1941, Nr. 10, p. 171.
5. Kauno valstybinis muzikinis teatras : reklaminis leidinys / sudarė Daina Klimauskaitė. – Kaunas, 1990. – 93 p. : iliustr.
6. Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų žinynas. – Vilnius, 1998. – 342 p.
7. Nuo šiandien teatras nebe buržuazijai, o liaudžiai / A. Venclova // Darbo Lietuva. – 1940, rugsėjo 2, p. 3.
8. Sava vaga / Algirdas Šimulynas. – Iliustr. // Muzika ir teatras. – [Kn.] 11 (1976). – p. 174–181.
9. Tarybų Lietuvos enciklopedija, V., 1986, t. 2, p. 261, 256.
10. Teatras – amžininkas : Kauno dramos teatras 1940–1964 / M. Petuchovas. – Vilnius, 1965. – 175 p. : iliustr.
11. Teatras, 1940–1960 : (dokumentai ir medžiaga). – Vilnius, 1986. – 298, [3] p.
12. Visas kūrybines jėgas T. Lietuvai : Kauno Valstybinio Teatro darbuotojai apie vokišką okupaciją ir atsikuriantį tarybinį gyvenimą // Tarybų Lietuva. – 1944, rugsėjo 16, p. 3.

20.11.1940 Kaunas lost its autonomy.

On 12.11.1940 Kaunas Municipality was liquidated by the decree of the Presidium of the Supreme Council of Lithuanian SSR. It was replaced with Kaunas City Executive Committee; Aleksandras Šimanas was appointed as its first secretary.

Since June 18, 1940, the staff of municipality, operating in the Town Hall, was gradually change by the people loyal to the invaders

[Jaunoji karta. – 1931, Nr. 22, viršelis.]

In order to politically govern the local administration and monitor its activities, All-Union Communist Party (bolsheviks)
introduced into Lithuania the mechanism of political governing and control, which was the same in all Soviet republics

[Savivaldybė. – 1940, Nr. 7, p. 220.]

Literature and information sources:

1. Šimanas, Aleksandras… – Portr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 200.
2. Didelis atpildas / A. Šimanas // Kauno tiesa. – 1974, liepos 21, p. 2.
3. Prisimenu 1940-uosius… Aleksandras Šimanas // Kauno tiesa. – 1982, liepos 21, p. 2–3.
4. Kauno m. s-bės darbininkai ir tarnautojai pergyveno istorinę dieną… // Lietuvos aidas. – 1940, birželio 22, p. 10.
5. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas dėl vietinių valstybės valdžios organų sudarymo LTSR apskrityse, miestuose, valsčiuose, miesteliuose ir apylinkėse // Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje 1940–1941 metais. – Vilnius, 1965. – P. 139–140.
6. Naujų savivaldybių išvakarėse // Savivaldybė. – 1940, Nr. 6, p. 162.

24.11.1940 People's University was opened after reorganization.

The school year started on 02.12.1940 in the premises of the 1st and 11th secondary schools.

An extract from 1969–1970 school year syllabus of the Department of Health Care Basics of People’s University

[Liaudies universiteto Sveikatos apsaugos pagrindų fakulteto 1969–1970 mokslo metų programa. – Kaunas, [1969]. – P. 2.]

The students of the Institute of Municipal Economy Design (Lithuanian: Komunalinio ūkio projektavimo institutas) of People’s University in V. Kapsukas-Mickevičius printing-house. 1984

Photo by J. Janulis [Kauno tiesa. – 1984, gruodžio 21, p. 5.]

Literature and information sources:

1. Liaudies universitetai. – Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 348.
2. Mokytis, mokytis, mokytis / Juoz. Žemaitis // Tiesa. – 1940, lapkričio 25, p. 3.
3. Tarybų Lietuvos kultūra : 1940–1980. – Vilnius, 1982. – P. 56.

1940 Kaunas School of Applied Arts was founded (after the reorganization of an Art School).

In 1941–1951, it was called Kaunas Institute of Applied and Decorative Arts. In 1951, the institute was merged with Vilnius Institute of Fine Arts into a single Lithuanian SSR State Institute of Fine Arts. In 1959, Part-time Division was opened in Kaunas, which was reorganized into Industrial Art Faculty in 1983. In 1991, Kaunas Art Institute was re-established as a branch of the Vilnius Academy of Fine Arts. In 2002, it was reorganized into Kaunas-based faculty of Vilnius Academy of Fine Arts. In 2012, it was renamed to Kaunas Faculty of Vilnius Academy of Art.

Literature and information sources:

1. Ars studio Kaunensis. – Iliustr. / R. Kogelytė // Kauno tiesa. – 1989, spalio 22, p. 33.
2. Kauno dailės institutas 1940–2000 m. / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 2002. – Kn. 2. – 581 p.: iliustr.
3. Kauno meno mokykla (1922–1940) / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 1997. – [D.] 1. – 207 p.: iliustr.
4. Trijų mūzų įkurtuvės. – Iliustr. / K. Požėra // Kauno tiesa. – 1979, rugsėjo 29, p. [1–2].
5. VDA Kauno dailės fakultetas, 85 : [katalogas]. – Kaunas, 2007. – 47 p. : iliustr.
6. Kaunas Faculty of Vilnius Academy of Arts. – Prieiga per internetą. URL: https://www.vda.lt/en/faculty-of-kaunas. – Žiūrėta 2019 m. gruodžio 18 d.

December 1940 – January 1941 the first significant signs of anti-Soviet resistance emerged:

student organization Lithuanian Independence Party (LIP) was distributing proclamations while a group of students was publishing an illegal newspaper “Independent Lithuania” (Lithuanian: „Laisvoji Lietuva“).

In 1940, the underground press was sparse. Independent Lithuania and Forbidden Thought („Draudžiama mintis“) are the newspapers that were mentioned the most

[Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą… . – P. 59.]

In October of 1940, Povilas Malinauskas agreed with Jonas Jablonskis, the editor of Elta, to publish an illegal newspaper Independent Lithuania

[Lietuvių frontas… . – P. 81.]

In 1940–1941, Jonas Gražys helped J. Jablonskis, P. Malinauskas and others to publish the underground newspaper “Independent Lithuania”

[Lietuvių frontas… . – P. 81.]

Gediminas Kazimieras Ambrozaitis, one of the graduates of Veterinary Academy, who helped to publish and distribute the newspaper Independent Lithuania

[Lietuvių frontas… . – P. 252.]

Literature and information sources:

1. Antisovietinė tautinė rezistencija // Lietuva, 1940–1990 : okupuotos Lietuvos istorija. – Vilnius, 2005. – P. 156.
2. Juozas Gražys // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – [D.] 1 (2008) : Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – P. 390.
3. Lithuania against Soviet and Nazi aggression / Adolfas Damušis. – [Brooklyn (N.Y.)], 1998. – 342 p. : iliustr., faks., žml. – Bibliogr.: p. 332–335 ir išnašose. – R-klė: p. 336–342.
4. Pogrindžio formavimas ir veikla Lietuvoje // Siekiai atkurti Lietuvos valstybingumą (1940 06–1941 09) / Valentinas Brandišauskas. – Vilnius, 1996. – P. 50–51, 59.
5. Pogrindžio spaudos kova su SSRS okupacija / Valadislavas Telksnys // XXI amžius. – 2007, vasario 14, p. 5.
6. Povilas Malinauskas // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – [D.] 1 (2008) : Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais. – P. 396.
7. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti : dokumentinė apžvalga / Kazys Škirpa. – Vašingtonas : Kazys Škirpa, 1973. – P. 23–24.
8. Sutrypta pergalė / Dr. Algimantas Liekis. – Iliustr. // Lietuvos aidas. 2003, birželio 21, p. 8.

13.01.1941 the Kaunas Confectionary Factory ‘‘Gegužės 1-oji’’ was established (originated from the factory ‘‘Tilka’’) and the same year it was renamed to ‘‘Ramunė‘‘.

On 01.01.1969 it was renamed to the Kaunas Confectionary Factory. On 05.10.1993 the company ‘‘Kraft Jacobs Suchard Lietuva’’ was founded and since the year 2000 it is known as the Joint Stock Company ‘‘Kraft Foods Lietuva’’, since 2013 – ‘‘Mondelez Lietuva Production’’.

Literature and information sources:

Apie dukart gimusią ir šešis kartus pavadinimą keitusią įmonę / Lionginas Turauskas. – Iliustr. // Diena. – 1996, rugpjūčio 3, 10, p.8.
Koks bus K. Poželos v. fabrikas : [fabriko projektas] // Mokslas ir technika. – 1967, Nr. 10, p. 59.
Nesibaigia įkurtuvių rūpesčiai : [apie K. Poželos konditerijos fabriką persikėlusį į Pramonės pr. 18] / J. Klimašauskas // Kauno tiesa. – 1969, kovo 13, p. [6].
Po rekonstrukcijos / Z. Kančius // Kauno tiesa. – 1957, spalio 26, p. 3.
Pramoninis saldainis „Kraft Foods Lietuva“ tęsia pažangias architektūrines pratybas : [apie modernų gamybinį kompleksą (archit. L. Kazakevičiūtė, A. Kančas ir G. Kančaitė)] / Almantas Bružas. – Iliustr. // Statybų pilotas. – 2002, Nr. 1, p. 7, 10.
Rekonstruojama „Ramunė“ / K. Raseinis // Tarybų Lietuva. – 1948, rugpjūčio 21, p. 3.
Įdaro kilimai, glazūros jūra ir tik laiminga meilė / Indrė Sesartė. – Iliustr., portr. // Verslo žinios. – 2013, rugs. 9, p. 8–9.
AB „Kraft Foods Lietuva“ administracinis ir laboratorijos kompleksas Kaune = AB “Kraft Foods Lithuania” Office and Laboratory Complex in Kaunas. – Iliustr. – Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos architektūros apžvalga, 1990–2020. – Vilnius : Archiforma, 2020. – P. 40–41.

26.03.1941 the establishment of the company ‘‘Kelių įmonė’’ (‘‘The Road Company’’)

later it was renamed to ‘‘Kelių – tiltų eksploatacijos trestas’’ (‘‘Road and Bridge Exploitation Trust’’). It continues the traditions of the previous road worker generations. In 2005 the company was privatized and the modernization was started. Now the Joint Stock Company ‘‘Kauno keliai’’ (R. Kalantos St. 85) is the main company in Kaunas which is responsible for the road maintenance works.

Literature and information sources:

AB „Kauno keliai“. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2001, Nr. 1, p. 45.
Ekonominių užduočių vykdymas : [apžvalginis straipsnis apie Kelių ir tiltų eksploatacijos tresto darbą] / J. Svideravičius // Kauno tiesa. – 1982, balandžio 7, p. 4.
Kauno keliai : [įmonės charakteristika]. – Iliustr. // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – Kaunas, 1999, p. 716.
„Kauno keliai“ tikisi geresnių dienų: [AB „Kauno keliai“ istorija ir dabartinė veikla“] // Mokslas ir technika. – 2000, Nr. 10, p. 44–45.
Kauno valstybinė įmonė „Kauno keliai“ // Lietuvos įmonės ir organizacijos: žinynas. – Vilnius, 1991. – P. 32.
Kelininkai rūpinasi gatvių ir tiltų remontu / Rita Šemelytė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, kovo 19, p. 5.
Nuo senųjų Kauno grindinių..: [vaizdo įrašas – UAB „Kauno keliai“ istorija]. – Kaunas: Kauno keliai, 2011. – 1 vaizdo diskas (DVD video).

14–18.06.1941 the first mass deportations were carried out.

18 000 people were deported from Lithuania. 3800 of them were from Kaunas county and the city.

From Šančiai ramp formed echelons of exiles were sent to Siberia

[Septynios nerimo ir baimės naktys / Jonas Bačiulis. – Vlado Žirgulio nuotrauka // Diena. – 1995, birželio 10, p. 11.]

The location from which the deportation was carried out.
A scheme of Julius Čepėnas

[Juodasis šeštadienis / Julius Čepėnas // Tremtinys. – 1996, birželis, p. 6.]

The cross and its author Pijus Krušinskas. The cross is located by the train station (E. Fryko St.) and is the commemoration of the exile

[From LPKTS (Museum of Resistance and Deportation) collections]

On the 14th of June in 1991 a wayside shrine (koplytstulpis) for the commemoration of the Day of Mourning and Hope was built in the Valley of Songs

[From LPKTS (Museum of Resistance and Deportation) collections]

Literature and information sources:

1. Genocidas : Dokumentų apžvalga. Represijų mechanizmas 1940–1941 metais; Genocido aukų vardynas ir priedai // Lietuvos gyventojų genocidas = Genocide of Lithuanian people. – Vilnius, 1992. – [ T] 1 (1999), p. XIV–XLVIII, 1–973. – Bibliogr.: 972–973.
2. Genocido pradžia: Pirmasis didysis lietuvių trėmimas. – Iliustr. // Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998) / Sudarė Izidorius Ignatavičius. – Vilnius, 1999. – P. 40–44.
3. Lietuviai prie Laptevų jūros : [atsiminimai apie pirmuosius trėmimus] // Amžino įšalo žemėje / Dalia Grinkevičiūtė. – Vilnius, 1989. – P. 20–21.
4. Trėmimas; Ištremtųjų skaičius. – Lent. // Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, 1945–1953 metais / Eugenijus Grunskis. – Vilnius, 1996. – P. 31–53, 188–192.
5. Tremtinių vagonai; Švietimo darbuotojų likimai 1941 metais. – Lent. // Lietuvos archyvai. – Vilnius, 1990. – [Kn.] 2, p. 49–99.
6. 1941 m. birželio 14–18 d. trėmimai. – Bibliogr. išnašose // Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui = Terror and crimes against Humanity : pirmoji sovietinė okupacija (1940–1941) / Arvydas Anušauskas. – Vilnius, 2006. – P. 29–36.
7. [1941 06 14–17 d ištremti į Sibirą Kauno žydai-inteligentai] // Lietuvos žydų kelias / Solomonas Atamukas. – Vilnius, 1998. – P. 224.