x
1944 08 01 – antrosios sovietinės okupacijos pradžia Kaune.
  • Tarybiniai kariai iškelia vėliavą Kauno pilies bokšte. 1944 07 31 Nuotrauka iš Tarybinės armijos centrinio muziejaus archyvo Maskvoje
    [Kultūros barai. – 1974, nr. 7, p. 2.]
  • Karinis paradas Kaune (Spalio revoliucijos metinėms paminėti). Pro tribūną pravažiuoja minosvaidžiai „Katiušos“. 1945 11 07
    Nuotrauka [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Komunistinio režimo įtvirtinimas Lietuvoje ir jo nusikaltimai = The establishment of the communist regime in Lithuania and its crimes : antroji sovietinė okupacija (1944–1953) / Vytautas Tininis ; [į anglų kalbą vertė Genovaitė Laugalienė, Milda Mironaitė]. – Vilnius, 2009. – 522, [2] p. : iliustr., faks. – (Totalitarinių režimų nusikaltimai Lietuvoje. Sovietinė okupacija = The crimes of totalitarian regimes in Lithuania / Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ; t. 5). – Dalis gretut. teksto liet., angl. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių r-klė: p. 515–523.
  2. Kovų dėl Lietuvos valstybingumo liudytojas : Kaune kuriamas Respublikinis okupacijos muziejus primins tautos siekius ir netektis / Arimantas Dragūnevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 2002, gruodžio 28, p. 15. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/kovu-del-lietuvos-valstybingumo-liudytojas-4958. – Žiūrėta 2010 m. kovo 17 d.
  3. Kaunas : guide / Irena Vaišvilaitė ; [translations to English: Jayde Will]. – Vilnius, [2008]. –P. 12–13.
1944 08 07 darbą pradėjo „Metalo“ fabrikas (įkurtas 1879 m., Šančiuose),

kuriam 1961 m. suteiktas J. Greifenbergerio vardas. 1991 m. gamykla tapo Kauno valstybine įmone „Metalas“. 1999 m. įmonei iškelta bankroto byla.

  • Vielos, vinių ir geležies dirbinių fabrikas „Vestfalija“ šio amžiaus pradžioje 
    [Grūdinosi kovoje už teisybę / Eimutis Balaišis, Edmundas Katinas // Švyturys. – 1979, spalis (nr. 20), p. 4–5.]
  • Taip atrodė gamykla pirmaisiais pokario metais
    Fotogr. I. Fišeris [Grūdinosi kovoje už teisybę / Eimutis Balaišis, Edmundas Katinas // Švyturys. – 1979, spalis (nr. 20), p. 4–5.]
  • Garbės ženklo ordino J. Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla. 1979 m.
    Fotogr. A. Gelgotas [Garbės ženklo ordino… . – Kaunas, 1979. – Virš. nuotr.]
  • Gamyklos cechas po rekonstrukcijos. 1982 m.
    Fotogr. J. Dževečka [Garbės ženklo ordino… . – Vaga, 1982. – P. 13.]

Literatūros šaltiniai
  1. Garbės ženklo ordino J. Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla. – Kaunas, 1979. – [35] p. : iliustr.
  2. Garbės ženklo ordino J. Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla = Ордена „Знак почета“ завод сантехнических изделий им. Ю. Грейфенбергериса. – Vaga, 1982. – 18 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  3. Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – [T.] 1, p. 694.
  4. „Metalo“ fabrikas pirmaisiais Tarybų valdžios metais (1940–1941); Iš griuvėsių (1944–1951 m.) // „Metalo“ (Šmidtų) fabriko istorija : (1879–1965). – [Kaunas], 1975. – [153] p. – Mašinraštis.
  5. „Metalą“, seniausią Lietuvos įmonę vienu metu apsėmė varžytinių, bankroto ir privatizavimo vandenys / Irena Petraitienė. – Iliustr. // Diena. – 1995, birželio 3, priedas „Kaunas ir kauniečiai“, p. 1.
  6. Šimtametės gamyklos jaunystė : [100-ųjų įkūrimo metinių proga J. Greifenbergerio gamykla apdovanota „Garbės ženklo“ ordinu]. – Iliustr. / Z. Sabaliauskas // Statyba ir architektūra. – 1979, nr. 11, p. 20–21.
  7. Techninės pažangos keliu : [J. Greifenbergerio gamyklos istorija] / A. Balčiūnas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1978, balandžio 7, p. 2.
  8. Žvelgiant nuo penkiasdešimtmetės aukštumos / R. Mirskytė, J. Klimašauskas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1967, spalio 26, p. [2–3].
1944–1950 m. Kariškai istorinio muziejaus sodelyje naikinami Lietuvos Respublikos valstybingumo simboliai (Nežinomo kareivio kapas, Laisvės statula ir kitos skulptūros).

Juos palaipsniui pakeičia SSRS ideologiją atitinkantys paminklai.

  • 1947 m. sodelio šiaurinėje tvoroje įmūrytos urnos su 4-ių komunarų palaikais (iškeltos 1973 m.)
    [Išvaduotam Kaunui 20 metų = Освобожденному Каунасу 20 лет : (foto albumas) / parengė Z. Baltušnikas, L. Morozovas, B. Saulis, A. Umbrasas. – Kaunas, 1964. – P. [103].]
  • JS (Josif Stalin) tipo tankas
    [Ten pat. – P. [106].]

Literatūros šaltiniai
  1. Juodos skylės ir balti siūlai: senųjų Kauno paminklų likimai. – Iliustr. // Nemunas. – 1988, nr. 12, p. 34–38.
  2. Kauno miestas: Donelaičio g. 64. Karo muziejaus sodelis / Jonas Varnauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 45–60.
  3. Laikas ir simboliai: Vienybės aikštės ir Karo muziejaus sodelio architektūrinė raida. – Iliustr. / Jolita Kančienė // Kauno tiesa. – 1992, nr. 21, sausio 31, p. 4.
  4. Vytauto Didžiojo karo muziejui – 80 / Vilija Sapjanskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 387–390.
  5. Aikštės raida tarybiniais metais – aikštės ansamblio suformavimas. – Iliustr. // J. Janonio aikštės ansamblis Kaune / Algimantas Miškinis. – Vilnius, 1983. – P. 19–25.
1945 01 01 Leidyklų ir poligrafijos valdybos įsakymu įkurta Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla

(K. Donelaičio g. 2A, o nuo 1947 m. – K. Donelaičio g. 6), kuriai 1964 02 12 suteiktas „Šviesos“ vardas. 1972 m. leidykla persikėlė į naują pastatą (buv. Lenino, dab. Vytauto pr. 25). 1995 m. tapo akcine bendrove. 2002 m. kontrolinį „Šviesos“ akcijų paketą įsigijo leidykla „Alma littera“. 2006 m. vasario mėn. leidykla persikėlė į pastatą E. Ožeškienės g. 10.

  • Valstybinės pedagoginės literatūros leidyklos steigimo dokumento kopija
    [Iš „Šviesos“ leidyklos archyvo]
  • Savo įsteigimo metais (1945 m.) leidykla išleido 26 leidinius. Tarp jų buvo A. Čiplio ir S. Pupeikio elementorius „Saulutė“, sulaukęs per 20 leidimų 
    [Knygą iliustravo dail. B. Demkutė, A. Makūnaitė, S. Steponavičius, D. Tarabildienė, B. Žilytė]
  • Šiame pastate 1972–2006 m.  buvo įsikūrusi „Šviesos“ leidykla
    [Iš „Šviesos“ leidyklos archyvo]
  • Naujasis „Šviesos“ leidyklos pastatas (E. Ožeškienės g. 10). 2008 m.
    Fotogr. Rima Budreckienė [Iš „Šviesos“ leidyklos archyvo]

Literatūros šaltiniai
  1. Aštuoniaaukštis nušvito / L. Šimonelytė. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1972, vasario 9, p. 1.
  2. Jubiliejiniai „Šviesos“ metai // Kauno diena. – 1995, gruodžio 21, p. 1, 8.
  3. Namas Kaune, Donelaičio gatvėje / P. Plungė. – Iliustr. // Tarybinis mokytojas. – 1965, sausio 17, p. 4.
  4. Leidyklos dešimtmetis / R. Vadys // Kauno tiesa. – 1955, sausio 1, p. 2.
  5. Leidyklos dvidešimtmetis / Doma Galnaitytė // Kauno tiesa. – 1965, sausio 16, p. 1.
  6. Pedagoginės literatūros leidykloje : ištrauka iš rašomos knygos „Universiteto kiemas“. – Portr. // Žurnalistai apie laiką ir save. – Kaunas, 2008. – P. 222–234.
  7. „Šviesa“ : reklaminis leidinys. – Kaunas, 1976. – 20 p. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., rusų, angl., vok.
  8. „Šviesa“: 10. Vadovėlių ir mokymo literatūros leidykla Kaune / Žiedūnė Zaveckienė // Knygotyra : enciklopedinis žodynas / Vilniaus universitetas. Knygotyros katedra ; [redaktorių kolegija: Domas Kaunas (pirmininkas)… [et al.]. – Vilnius, 1997. – 413, [1] p. : iliustr.
  9. „Šviesa“ skleidžia šviesą / Evaldas Vaitkus. – Iliustr. // Naujos knygos. – 1982, nr. 9, p. 12–17.
  10. Tarp knygų / Stanislovas Petrauskas. – Iliustr. // Tarp knygų. – 2000, nr. 10, p. 24–27.
  11. Valstybė „prasnaudė“ „Šviesos“ akcijų emisiją / Milda Kniežaitė. – Iliustr. // Respublika. – 2001, lapkričio 26, p. 18.
1945 02 28 Kauno invalidų dirbtuvių bazėje (K. Donelaičio g. 75b) įkurtas Protezinis-ortopedinis kombinatas.

1972 m. įmonė persikėlė į naujas patalpas Onuškio g. 17 (dab. Partizanų g.). 1990 m.kombinatą reorganizavus įsteigta valstybinė įmonė „Ortopedijos technika“. 2000 m. įmonė privatizuota.

  • AB „Ortopedijos technika“ (Savanorių pr. 284). 2011 m. 
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. AB „Ortopedijos technika“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ortopedija.lt/lt/apie-mus/istorija. – Žiūrėta 2015 m. vasario 20 d.
  2. Kauno ortopedijos įmonės panorama / V. Burba // Kauno laikas. – 1995, balandžio 4, p. 5.
  3. „Ortopedijos technika“ parduota už 8 milijonus litų / ELTA // Kauno diena. – 2000, vasario 28, p. 7.
  4. Praplečiamas Protezinis–ortopedinis kombinatas Kaune // Tarybų Lietuva. – 1945, vasario 24, p. 3.
1945 09 02 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas.

Ištakos – Aukštieji kūno kultūros kursai, veikę 1934–1938 m. Institutas steigiamas Kūno kultūros rūmų bazėje. 1999 m. pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA). Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. – Lietuvos sporto universitetas.

  • Kūno kultūros instituto kompleksas, naujai pastatytas stadionas, sporto halė. 1980 m. 
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Lietuvos kūno kultūros akademija. 2010 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kūno kultūra ir sportas : [apie LKKI įkūrimą: istorija, mokslinė veikla, fakultetai, sportininkai] / Kęstas Miškinis // Mokslas ir gyvenimas. – 1996, nr. 1, p. 4–5.
  2. Lietuvos kūno kultūros akademija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lkka.lt/index.php?cid=306. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 6 d.
  3. Lietuvos kūno kultūros akademija : studijos, mokslas ir sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos įkūrimo 70 metų sukakčiai pažymėti / sudarė Rūta Mažeikienė. – Kaunas, 2004. – 48 p.: iliustr.
  4. Lietuvos kūno kultūros akademija. – [Kaunas, 2002]. – 24 p.: iliustr.
  5. Lietuvos kūno kultūros institutas, 1945–1995 / sudarytojas Kęstas Miškinis. – Kaunas, 1995. – 311, [38] p.: iliustr. – Santr. anglų, vok, pranc., rusų k. – Bibliogr.: p. 291–306.
  6. Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto auklėtiniai – olimpiečiai : [lankstinukas]. – Kaunas, 1980. – 1 lap. sulankstytas į 6 p.
  7. Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas : [lankstinukas]. – Kaunas, 1980. – 1 lap. sulankstyt. į 8 p.: iliustr.
  8. Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. Mokymas ir auklėjimas : [lankstinukas]. – Kaunas, 1985. – 1 lap. sulankst. į 8 p.: iliustr.
  9. Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. Sportinė veikla : [lankstinukas]. – Kaunas, 1985. – 1 lap. sulankst. į 10 p.: iliustr.
  10. Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. Mokslinė veikla : [lankstinukas]. – Kaunas, 1985. – 1 lap. sulankst. į 10 p.: iliustr.
  11. LKKA pakeitė pavadinimą // Kauno diena. – 2012, rugsėjo 13, p. 4.
1945 11 01 pasirodė pirmasis laikraščio „Tarybų Lietuva“ numeris.

Kelis kartus keitėsi leidinio pavadinimas. 1992 06 17 laikraštis pavadintas „Kauno diena“.

  • „Kauno dienos“ pirmtakės – „Tarybų Lietuvos“ redakcijos pranešimas
    [Tarybų Lietuva. – 1945, lapkričio 1, p. 1.]
  • Redakcinės kolegijos pranešimas
    [Tarybų Lietuva. – 1950, spalio 14, p. [4].]
  • Pirmasis „Kauno tiesos“ numeris
    [Kauno tiesa. – 1950, spalio 15, p. [1].]
  • Pirmasis „Kauno dienos“ numeris
    [Kauno diena. – 1992, birželio 17, p. 1.]

Literatūros šaltiniai
  1. „Kauno žinios“ – mūsų pirmtakas? / Stasys Jokūbaitis // Kauno diena. – 1995, lapkričio 18, p. 1, 5.
  2. Dienraščio istorija statistikos veidrodyje / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, lapkričio 7, p. 32.
  3. Ištakos / Algirdas Talačka // Kauno tiesa. – 1985, gegužės 5, p. 4.
  4. Laikraštis ir žmonės / parengė Dainoras Lukas // Kauno diena. – 2005, lapkričio 26, specialus priedas „Kauno diena 60“, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/laikrastis-ir-zmones-33129. – Žiūrėta 2010 m. kovo 18 d.
  5. Permainos „Kauno dienoje“ / Domas Šniukas. – Portr. // Žurnalistų žinios. – 1999, lapkričio 30, p. 1, 4–5.
  6. UAB „Kauno diena“. – Iliustr. // Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2 : Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys. – P. 340.
1945 m. įkurta Kauno staklių gamykla (iš pradžių kaip autoremonto dirbtuvės, 1953 m. – Kauno motorų remonto gamykla/fabrikas).

1971 m. gamykla apdovanojama „Garbės ženklo“ ordinu. 1981 m. įkurtas Kauno F. Dzeržinskio staklių gamybinis susivienijimas, 1992 m. valstybinė įmonė „Koordinatė“, vėliau – AB „Kauno staklės“.

  • Pirmasis gamyklos korpusas. 1949 m.
    [Kauno „Garbės ženklo“ ordino… – P. 4.]
  • 1962 m. gamyklai suteiktas Komunistų partijos ir Tarybų valstybės veikėjo F. Dzeržinskio vardas
    [Kauno F. Dzeržinskio staklių gamybinis susivienijimas… – P. [7].]
  • Inžinerinis gamyklos korpusas 1983 m. (Savanorių pr. 192)
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • 1979 m. gamyklos kolektyvui už 4D722AF1 modelio elektroerozines stakles su skaitmenine indikacija įteiktas Brno tarptautinės mugės aukso medalis
    [Kauno „Garbės ženklo“ ordino… – P. 23.]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno F. Dzeržinskio staklių gamybinis susivienijimas, 1945–1985. – Kaunas, 1985. – 1 lap. sulankst į [8] p. : iliustr.
  2. Kauno „Garbės ženklo“ ordino F. Dzeržinskio staklių gamykla. – Kaunas, 1985. – 70 p. : iliustr.
  3. „Kauno staklių“ produkcija turi paklausą / Jonas Bazys. – Portr., iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 2001, nr. 11, p. 36–37.
  4. Kauno staklės. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunostakles.lt/. – Žiūrėta 2010 m. kovo 22 d.
  5. „Koordinatė“ pagaliau reorganizuota / I. Petraitienė // Kauno diena. – 1994, rugpjūčio 9, p. 9.
  6. Cтанкостроительный завод им. Дзержинского. – Каунас, 1972. – [16] p.: iliustr.
1945 m. įkurta tekstilės įmonė „Pakaita“ (Jovarų g. 5).

1991 m. „Pakaita“ atsiskyrė nuo trikotažo fabriko „Silva“, 1992 m. tapo akcine bendrove.

  • AB „Pakaita“ (Jovarų g. 5). 2011 m. 
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. AB „Pakaita“: pirmieji žingsniai [Pokalbis su bendrovės vyr. inž. A. Tamošiūniene / Kalbėjosi J. R. Jasinskas] / A. Tamošiūnienė // Litas. – 1992, birželio 16, p. 22. – p. 2: portr.
  2. AB „Pakaita“. Prieiga per internetą. URL: http://www.pakaita.lt/index.php?lng=lt&id=1. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 24 d.
  3. Geri pasikeitimai „Pakaitoje“ / A. Šiaulėnas // Darbo biržos naujienos. – 1992, gegužės 12, p. 19.
  4. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60.
1945 m. buvo įkurtas Celiuliozės-popieriaus pramonės technikumas.

1953 m. pavadinimas pakeistas į Medžio apdirbimo technikumą, o 1963 m. – į Kauno technologijos technikumą. 1991 m. pertvarkytas į Kauno aukštesniąją technologijos mokyklą.

  • 1972 m. technikumas įsikūrė naujai pastatytame pastate (Pramonės pr. 20). 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]
  • 2000 m. mokykla reorganizuota į Kauno kolegijos Technologijų ir Verslo vadybos fakultetus. 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Dėl valstybinių Alytaus, Kauno ir Utenos kolegijų steigimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. 2000 m. rugpjūčio 30, nr. 1000. Vilnius // Valstybės žinios. – 2000, rugpjūčio 31, nr. 73, p. 11.
  2. Kauno aukštesnioji technologijos mokykla. – Iliustr. // Lietuvos medienos pramonė: nuo ištakų iki 2000 metų. – Vilnius, 2001. – P. 295-299.
  3. Kauno aukštesnioji technologijos mokykla – 50 (1945-1995). – K., 1995. – 16 p.: iliustr.
  4. Kauno kolegija / Aistė Veverskytė. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis. – Kaunas, 2013. – P. 379-390.
  5. Kauno kolegija. Istorija. Ištakos. – Prieiga per internetą. URL: www.kauko.lt/apie-mus/istorija/istakos/. – Žiūrėta 2012 m. rugsėjo 1 d.
  6. Kauno technologijos technikumas. – Kaunas, 1987. – 1 lap.: sulankst. į 12 p.: iliustr.
  7. Penki mokyklos dešimtmečiai // Kauno diena. – 1995, lapkričio 11, nr. 265,p. 3.
1946 02 01 įsteigtas Onkologijos dispanseris (tuomet Lenino pr. 59, buv. Latvijos atstovybės pastatas).

1954 m. dispanseris persikėlė į patalpas Maironio g. 30. 1985 m. vasario mėn. pradėjo veikti naujame pastate Volungių g. 16 (archit. Liuda Mažeikienė).

  • 2006 m. tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialu Onkologijos ligonine. 2016 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
  • 1991 06 27 pašventinta dispanserio teritorijoje esanti skulptūra „Vilties angelas“ (skulpt. A. Švenčionis). 2015 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Bus mūsų diena / R. Butkevičienė // Medicina. – 1991, nr. 11/12, p. 57.
  2. Dispanseris šalia pušyno / Kauno tiesa. – 1985, vas. 7, p. 1.
  3. Dvidešimtmetis. – Iliustr. / I. Gogelienė. – 1966, birž. 15, p. 3.
  4. Įkurtuvės, dovanojančios viltį / Marijana Jasaitienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1985, vas. 24, p. 8.
  5. Jei patikėta žmogaus gyvybė… / Algė Voščikaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1986, birž. 15, p. 1.
  6. Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninė. – Iliustr. // Sveikata. – 2004, nr. 5/6, p. 8-9.
  7. Onkologijos ligoninė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunoklinikos.lt/kk/index.php/37-filialai/37-onkologijos-ligonine/37-apie/37-istor. – Žiūrėta 2016 m. gegužės 21 d.
  8. Onkologijos ligoninės medikai pasirengę padėti. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, spal. 17, p. 5.
  9. Pusė amžiaus – tarp vilties ir amžinybės / Danguolė Andrijauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, birž. 10, p. 17.
  10. Reformos metastazės: specializuotos onkologinės pagalbos sistemos reorganizacija tampa įrankiu dalijantis įtaka ir pinigais / Giedrė Budvytienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, spal. 19, p. 11, 12. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/reformos-metastazes-32120. – Žiūrėta 2016 m. gegužės 21 d.
  11. „Vilties angelas“ – vaistai dvasiai / Jūratė Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, birž. 29, p. 1.
1946 m. prie miesto prijungti Lampėdžiai, Veršvai ir Pažaislis, o 1948 01 01 – Petrašiūnų gyvenvietė.
  • Lampėdžių karjeras ir jo prieigos. XX a. 8-asis deš.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Vaizdas į Veršvus (nuo tilto į kairę) 
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Pažaislis
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • R. Kalantos gatvė Petrašiūnuose. XX a. 8-asis deš.
    Fotogr. P. Juozapavičius [Kaunas ir jo…, p. 277.]

Literatūros šaltiniai
  1. Lampėdžiai // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 167.
  2. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai / Bronius Kviklys. – [Vilnius, 1991] – T. 2, p. 317.
  3. Pažaislis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 803–804.
  4. Petrašiūnai / Pranas Juozapavičius. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1972, kovo 26, p. 4.
  5. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 19.
  6. Urbanistinė raida / Algimantas Miškinis // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 26.
  7. Veršvų vietovardis neturi išnykti // Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1985. – 6 p. – Mašinraštis.
1946 m. pradėjo veikti Lietkoopsąjungos Kauno kooperatinis technikumas.

1964 m. technikumas pertvarkytas į Kauno neakivaizdinį kooperacijos technikumą.

  • 1991 m. technikumas reorganizuotas į Kauno komercinę kooperacijos mokyklą, kuri 1995 m. tapo Kauno aukštesniąja kooperacijos mokykla. 2009
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • 2001 m. mokykla buvo reorganizuota ir prijungta prie Vilniaus kooperacijos kolegijos, įsteigiant Vilniaus kooperacijos kolegijos Kauno skyrių. 2011
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Dėl licencijos steigti nevalstybines Kauno verslo, Vilniaus kooperacijos ir Vilniaus vadybos kolegijas suteikimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. 2000 m. rugpjūčio 30, nr. 1001. Vilnius // Valstybės žinios. – 2000, rugpjūčio 31, nr. 73, p. 11–12.
  2. Kalba Lietuvos vartotojų kooperacijos veteranai / J. Kinderis. – Iliustr. // Kooperatininkas. – 1984, nr. 10, p. 9.
  3. Kauno aukštesnioji kooperacijos mokykla // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – Kaunas, 1999. – P. 621.
  4. Lietuvos vartotojų kooperacija: nuo pirmųjų žingsnių iki 2000 metų / Vytautas Žeimantas, Vytautas Vaitkus. – Vilnius, 2000. – P. 50.
  5. Per dvidešimtmetį // Kauno tiesa. – 1984, rugsėjo 5, nr. 205, p. 5.
  6. Vilniaus kooperacijos kolegija. Istorija. – Prieiga per internetą. URL: vkk.lt/lt/apie-vkk/istorija. – Žiūrėta 2012 m. rugsėjo 6 d.
1946 m. įkurta Kauno miesto 7-oji ligoninė,

1949 m. iš Odos ir venerinių ligų dispanserio patalpų (dab. K. Petrausko g. 26) perkelta į buvusios žydų ligoninės patalpas Senamiestyje (dab. A. Jakšto g. 5). 1965 m. tapo Kauno miesto 2-ąja ligonine, kuri 1967 m. perkelta į naują pastatą Vilijampolėje. 1972 m. jai suteiktas klinikinės ligoninės vardas. 2011 m. Po sujungimo su Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine, tapo VšĮ Kauno klinikine ligonine.

  • Ligoninės komplekso statyba
    [Kauno klinikinė infekcinė ligoninė : bukletas / parengė S. Panavas, R. Mačionis. – Nuotraukos R. Penkausko. – 1 lap. sulankst. į 16 p.: iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., rus., angl. vok. k.]
  • VšĮ Kauno klinikinė ligoninė (Josvainių g. 2). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • VšĮ Kauno klinikinė ligoninė Infekcinių ligų korpusas (Baltijos g. 120). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Atidaryta nauja ligoninė / J. Juškūnas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1967, kovo 28, p. [6].
  2. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė. – Iliustr., portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Medicina. – Kaunas, [2007]. – P. 45.
  3. Kauno klinikinė ligoninė: naujų laikų medicina ir šimtametė patirtis = Kaunas Clinical Hospital: modern medicine and century-long experience. – Iliustr. – Taip pat vartojama antr.: Lietuvos visuomenės kova už savo valstybės apgynimą ir jos įtvirtinimą. – Tekstas liet., angl. // Šimtmečio Lietuva. – Vilnius : Vilniaus informacijos centras, [2017]. – P. 219–222.
  4. Įregistruota viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė // Laikinoji sostinė. – 2011, sausio 22, p. 8.
  5. Šiandien II klinikinė ligoninė švenčia jubiliejų // Kauno diena. – 1996, lapkričio 26, p. 19.
  6. Viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė. – Iliustr. // Kas yra kas Kauno apskrityje, 1999. – Kaunas, 1999. – P. 633.
  7. Laikinojoje sostinėje steigiama Kauno klinikinė ligoninė. – Prieiga per internetą. URL: http://goo.gl/eCfNGV. – Žiūrėta 2010 m. gruodžio 16 d.
1947 m. perkeliama iš Dotnuvos į Kauną, nuo 1924 09 23 veikusi Lietuvos žemės ūkio akademija (LŽŪA).

1949 m. iš Vilniaus atkeliamas miškų ūkio fakultetas su 4 katedromis, perduodamas Raudondvario medelynas. 1964 02 10 – Noreikiškėse atidaromi nauji akademijos rūmai. 1969–1989 m. vykdomas Akademijos miestelio išplėtimas. 1996 10 08 Lietuvos žemės ūkio akademija pavadinta Lietuvos žemės ūkio universitetu (LŽŪU). 2011 06 28 jam suteiktas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, prezidento Aleksandro Stulginskio vardas.

  • Buvę LŽŪA centriniai rūmai Kaune (Kęstučio g. 27) 
    [Universitetinio žemės ūkio mokslo raida Lietuvoje. – Kaunas, 1999. – Įklija tarp P. 80–81.]
  • LŽŪU miestelio planas. 1957 m.
    [Lietuvos žemės ūkio universitetas… – Kaunas, 1999. – P. [24]
  • LŽŪA miestelis Noreikiškėse. 1968 m.
    [S. Abramauskas, V. Černeckis,  A. Gulbinskienė. Kaunas. – Kaunas, 1968. – P. 70.]
  • LŽŪU miestelis Noreikiškėse. 2010 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Lietuvos žemės ūkio akademija, 1924–1994 / sudaryt.: V. Gerulaitis. – Vilnius, 1994. – 420 p., [16] iliustr. lap. : lent. – Santr. angl., vok., rus., pranc. – Bibliogr.: p. 340–401.
  2. Lietuvos žemės ūkio universitetas : informacinis leidinys : duomenys apie fakultetus, mokslo, mokymo ir konsultavimo paslaugos, seminarai, konferencijos ir kiti renginiai / [leidinį parengė A. Čiūtienė, V. Venskutonis, R. Čiūtas]. – Kaunas, 1998. – 47, [1] p.
  3. Lietuvos žemės ūkio universitetas = Lithuanian University of Agriculture. – Kaunas, 1999. – [24] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl.
  4. Universitetinio žemės ūkio mokslo raida Lietuvoje : aukštojo mokslo istorijos studija / Lietuvos žemės ūkio universitetas ; [sudarytojas – AlgirdasMotuzas]. – Kaunas, 1999. – 394, [1] p. : portr., lent., diagr. – Santr. ir turinys angl. – Bibliogr. išnašose. – Universiteto 1994–1998 m. bibliografija: p. 363–389.
  5. Naujas vardas / LŽŪU // Naujos tėviškės žinios. – 2011, liepos 2, p. 1.
  6. Lietuvos žemės ūkio universitetas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7501. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 15 d.
1947 m. „Žalgirio“ krepšininkai (klubas įkurtas 1944 m.) pirmą kartą tapo Sovietų Sąjungos čempionato, vykusio Tbilisyje, aukso medalių laimėtojais.

1951 m. laimėjimas pakartotas. 1949 bei 1952 m. buvo iškovotas sidabras, 1953 m. – bronza ir SSRS krepšinio čempionato taurė. 1953 m. ir 1954 m. Kauno „Žalgiris“ tapo SSRS žiemos varžybų nugalėtoju, o po to negalėjo pasididžiuoti svariais laimėjimais net 28 metus.

  • „Žalgirio“ krepšininkai – 1947 m. SSRS krepšinio čempionato nugalėtojai
    [Kauno „Žalgiris…, įklija tarp 72 ir 73 p.]
  • „Žalgiriečiai“ – 1951 m. SSRS čempionai
    [Kauno „Žalgiris…, įklija tarp 72 ir 73 p.]

Literatūros šaltiniai
  1. Auksinis „Žalgirio“ jubiliejus // Kauno diena. – 1994, spalio 12, p. 16.
  2. Kauno „Žalgiris“ (1944–1983) / parengė Algimantas Bertašius. – Kaunas, 1983. – P. 8–13, 19.
  3. „Žalgiris“. Komandos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.zalgiris.lt/lt/zalgiris/komandos-istorija. – Žiūrėta 2014, sausio 24 d.
  4. Krepšinis // Lietuvos sporto enciklopedija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lse.lt/index.php?3658787114. – Žiūrėta 2010, balandžio 28 d.
  5. Lietuvos krepšinio federacija. – Iliustr. // Pažintis su Lietuva. Kn. 4: Sportas / sudarytojai Rūta Radišauskienė, Arvydas Jakštas. – Kaunas, 1999. – P. 80, 148.
  6. Nelengvas kelias į medalius / Bronius Čekanauskas. – Iliustr. // Tiesa. – 1983, kovo 17, p. 3.
  7. „Žalgirio“ krepšinio klubo istorija. – Iliustr. // Respublika – 2000, rugpj. 19, p. 17.
1948 11 16 sujungus „Šviesos“ spaustuvę su Valstybiniu popieriaus gaminių fabriku ir litografija „Aušra“, įsteigta V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė.

1989 m. spaustuvė susigrąžino „Aušros“ vardą, o 2003 m. – AB „Aušra“ tapo koncerno „Achemos grupė“ dalimi.

  • V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvės pastatas (Vytauto pr. 23) 
    [Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas… – P. 164.]
  • V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėje spausdinamas dienraštis „Kauno diena“ 
    [Keturių dešimtmečių aidas… , p. 6.]

Literatūros šaltiniai
  1. „Aušra“, AB spaustuvė : (1989 – iki šiol) // Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius, 1997. – P. 148.
  2. „Aušra“, Kauno spaustuvė, ikurta 1947“ // Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius, 1997. – P. 43.
  3. „Aušra“ laukia naujo savininko / Albinas Čaplikas // Kauno diena. – 2003, spalio 4, p. 7.
  4. „Aušra“, spaustuvė : (1947–1948). – Iliustr. // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Kaunas, 1998. – P. 147–148.
  5. Kapsuko-Mickevičiaus V. Spaustuvė : (1948–1990). – Iliustr. // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Kaunas, 1998. – P. 163–167.
  6. Keturių dešimtmečių aidas : prieš 40 metų įkurta V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė / V. Užtupas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, lapkričio 24, p. 6–7.
  7. Koncernas „Achemos grupė“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.achemosgrupe.lt/im-media-ausra.html. – Žiūrėta 2010 m. spalio 13 d.
  8. Spaustuvė „Aušra“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ausra.lt/index.php. – Žiūrėta 2010 m. spalio 13 d.
1949 07 14 Sporto halėje SSRS bokso čempionate dėl aukso medalio kovojo Algirdas Šocikas ir Nikolajus Koroliovas.

Pergalė kontroversiškai priskirta Koroliovui, kas išprovokavo riaušes bei susirėmimus su milicija. Po apeliacijų buvo paskirtas papildomas mačas Maskvoje, kurį gruodžio 28 d. laimėjo N. Koroliovas. 1951 03 19 A. Šocikas atsirevanšavo – Maskvoje SSRS čempionato finale įveikė Koroliovą ir iškovojo auksą.

  • A. Šociko ir N. Koroliovo dvikova Kauno sporto halėje 
    [Bokso milžinai…, p. 192.]
  • Plakatas, skirtas šešiskart SSRS ir dukart Europos bokso čempionui 
    [Iš Lietuvos sporto muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Dvikova // Ketvirtas raundas / Algirdas Šocikas. – Vilnius, 1984. – P. 36–68.
  2. „Ringo džentelmenas“: apie Algirdą Šociką // Lietuvos vyrai ringe: skiriama Lietuvos bokso 75-mečiui / Rimgaudas Tirilis. – Vilnius, 1999. – P. 82–87.
  3. Ringo džentelmenas – Algirdas Šocikas. – Iliustr. // Bokso milžinai: iš pasaulio ir Lietuvos bokso istorijos / Skirmantas Leonas Karalevičius. – [Kaunas, 2007]. – P. 190–215.
  4. Viskas pradedama iš naujo // Lietuvos boksas / A. Zaboras, A. Vaupšas, A. Bertašius. – Vilnius, 1976. – P. 26–34.
1950 10 01 įsteigiama Kauno sritinė, o nuo 1953 m. – Kauno viešoji biblioteka,

1963 m. į Vilnių iškeliama Lietuvos valstybinė respublikinė biblioteka (dabar Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka) – jos kultūrines funkcijas mieste perėmė Kauno viešoji biblioteka. 1980 m. jai suteiktas Justo Paleckio vardas. 1995 m. tampa Kauno apskrities viešąja biblioteka (KAVB). Ji yra integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS), Lietuvos mokslinių bibliotekų (LMBA) ir apskričių viešųjų bibliotekų narė. KAVB yra nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo antrojo egzemplioriaus saugotoja.

  • Buv. Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (K. Donelaičio g. 8) pradėjo darbą Kauno viešoji biblioteka. XX a. 6 deš.
    Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
  • Viešosios bibliotekos skaitykloje. XX a. 7 deš. 
    [Kaunas // S. Abramauskas, S. Černeckis, V. Gulbinskienė. – Vilnius, 1968. – P. 82.]
  • Naujai statoma Kauno viešoji J. Paleckio biblioteka (archit. B. Zabulionis). 1987 m. 
    Fotogr. B. Krakauskas [Iš KAVB fondų]
  • 1987 09 07 atidaryti nauji bibliotekos rūmai (Radastų g. 2). Skulptūra „Rytas“ – granitinė pelėda (1989 m., aut. Virginija Venckūnienė).Ketinta priešais skulptūrą įrengti fontanėlį, tačiau dėl lėšų stokos Kauno miesto savivaldybė šio sumanymo atsisakė. 2010 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Dailės parodos 1995–2000 / Kauno apskrities viešoji biblioteka. – Iliustr. – Kaunas, [2000]. – 1 lapas sulankst. į 8 p.
  2. Gyvojo žodžio almanacho „Ąžuolynas“ renginiai / Kauno apskrities viešoji biblioteka; redagavo Daina Kazlauskienė, Robertas Keturakis. – Kaunas, 1997. – 12 p.
  3. Kauno apskrities viešoji biblioteka. – Iliustr. – Kaunas, 2000. – 34 p.
  4. Kauno apskrities viešoji biblioteka. – Iliustr. // Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – [T.] 2 : Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 368.
  5. Kauno apskrities viešoji biblioteka / Vytautas Rimša, Alvydas Samėnas. – Iliustr. // Knygotyra: encikl. žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 163–164.
  6. Kauno apskrities viešoji biblioteka : [bukletas–lankstinukas]. – [Kaunas, 1996]. – 1 lapas sulankst. į 6 p.: žml.
  7. Kauno apskrities viešoji biblioteka. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kvb.lt/. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 19 d.
  8. Kauno savastis Lietuvos tūkstantmečio kontekste : [4 dalių tęstinio projekto (projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė; rengėjai : Kultūros ir leidybos renginių grupė) programos] / Kauno apskrities viešoji biblioteka. – Kaunas, 2004–2009.
  9. Virginija Venckūnienė (Babušytė). – Portr., iliustr. – Santr. angl. // Kauno dailininkai. – Kaunas : Kauno dailininkų paramos fondas, 2003. – P. 520–521.
1950 10 31 įkurtas Kauno Politechnikos institutas.

Jo ištakos – Aukštieji kursai, įsikūrę 1920 m. (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas).1960 m. pradėtas statyti KPI akademinis miestelis. 1974 m. institutui buvo suteiktas Antano Sniečkaus vardas. 1990 m. Kauno politechnikos institutas pavadintas Kauno technologijos universitetu. Universitetas įstojo į Europos inžinerinio mokymo asociaciją (SEFI). Universitete yra 10 fakultetų, 15 centrų ir institutų (vienas institutas Panevėžyje). Šiuo metu KTU yra didžiausias techniškasis universitetas Baltijos šalyse.

  • KPI Centriniai rūmai (tarpukariu – Žemės ūkio bankas, archit. K. Reisonas). 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • KPI akademinio miestelio planas. Apie 1964 m. 
    [Išvaduotam Kaunui 20 metų. – Kaunas, 1964. – Rubrika: nuotraukos pasakoja]
  • Inžinierių išleidimas 1951–1975 m. 
    [Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos institutas / M. Martynaitis. – Vilnius, 1979. – P. 117]
  • KTU studentų miestelis. 2010 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Iš Kauno universiteto ir politechnikos instituto praeities / Albinas Tamašauskas. – Kaunas, 1999. – 187 p. – Mašinraščio kopija. – Tekstas vienoje lap. pusėje. – Pavardžių r-klė: p. 175–301.
  2. Kaunas university of technology. – Kaunas, 2006. – 68 [1] p., įsk. virš.
  3. Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos institutas / M. Martynaitis. – Vilnius, 1979. – 254 p.: iliustr, diagr.
  4. Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos institutas : [fotoalbumas / parengė Č. Jakimavičius; nuotraukos R. Požerskio ir K. Laužadžio]. – Kaunas, 1983. – Priedas „Datos, žmonės, skaičiai“ kn. gale.
  5. Kauno technologijos universitetas : [informacinis leidinys]. – Kaunas, 2006. – 68 [1] p., įsk. virš.
  6. Kauno technologijos universitetas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ktu.lt/lt/apie_universiteta/istorija/istorija.asp. Žiūrėta 2010 m. kovo 10 d.
  7. Kauno technologijos universiteto 2008 metų veikla. – Kaunas, 2009. – 152, [1] p.: iliustr., diagr.
  8. Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto, 1920–1997. – Kaunas, 1997. – 454 p., [28] iliustr. lap.: diagr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr. sk. gale.
1950 12 31 Kauno universiteto Medicinos fakultetas reorganizuotas į Kauno medicinos institutą.

1989 m. pavadintas Kauno medicinos akademija (KMA). 1990 m. prie jos KMA funkciniu pagrindu prijungtos Kauno akademinės klinikos, o 1995 m. kartu su Sveikatos apsaugos ministerija tampa jų steigėjais. 1991 m. grąžinti Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, 1992 m. įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas. KMA veikia Medicinos, Stomatologijos bei Farmacijos, Slaugos bei Visuomenės sveikatos fakultetai. 1998 07 01 suteiktas Kauno medicinos universiteto (KMU) statusas. Nuo 2010 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Medicinos fakultetas.

  • Teorinės medicinos rūmai. Iš kairės buv. Draudimo įstaigos rūmai, kurie buvo perduoti Medicinos institutui 
    [Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune. – Vilnius, 1967. – P. 88.]
  • Prof. J. Žilinsko auditorijoje 
    [Kauno diena. – 1997, rugsėjo 19, p. 5.]
  • KMU Centriniai rūmai. 2009 m. 
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • II medicinos rūmai
    [Kauno medicinos institutas. – Vilnius, 1967. – P. [5].].

Literatūros šaltiniai
  1. Aukštajam medicinos mokslui Kaune – 70 metų / J. Norvaišienė, V. Siudikas. – Iliustr. // Medicina. – 1990, nr. 1. – P. 14–18.
  2. Aukštasis medicinos mokslas Kaune : svarbesnės datos : [bukletas]. – [1989]. – 1 lap.: sulankst. į 12 p.: iliustr.
  3. Aukštosios medicinos mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune / Vladas Lašas – Iliustr., lent. // Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune. – Vilnius, 1967. – P. 40–115.
  4. Aukštosios medicinos studijos ir mokslas Kaune. – Kaunas, 1997. – 347 p.
  5. Kauno medicinos akademija : informacinis leidinys. – Kaunas, 1995. – 134 p.
  6. Kauno medicinos institutas = Каунасский медицинский институт. – Kaunas, 1967. – 27 p.
  7. Kauno medicinos universitetas. 1999 : informacinis leidinys / [redaktorius ir sudarytojas Vytautas Salinka]. – Kaunas, 1999. – 286 p.
  8. Kauno medicinos universitetas. 1999 : informacinis leidinys. – Kaunas, 1999. – 19 p.: iliustr.
  9. Kauno medicinos universitetas. – Prieiga per internetą. URL: http://naujas.kmu.lt/index.php. – Žiūrėta 2010 m. kovo 24 d.
  10. Medicinos mokslai / Laima Gylienė. – Bibliogr.: 71 pavad. // Vytauto Didžiojo universitetas : Mokslas ir visuomenė, 1922–2002. – Kaunas, 2002. – P. 293–325.
1950 m. įkurta „Nemuno“ metalo gaminių gamykla

(vietoj nacionalizuotos bendrovės „Neris“ Petrašiūnuose). 1977 m. įsteigtas „Nemuno“ gamybinis susivienijimas, prijungta „Pirmūno“ plataus vartojimo reikmenų gamykla. 1989 m. tampa akcine bendrove, 2002 m. – bankrutuoja, o 2003 m. ją nuperka Rusijos plieno grupė „Mechel“ ir susikuria UAB „Mechel Nemunas“. Šiandien tai stambiausias Baltijos regione vielos, vinių ir metalinio tinklo gamintojas.

  • UAB „Mechel Nemunas“ (R. Kalantos g. 83). 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • AB „Nemuno“ produkcija. 1999 m.
    [Lietuvos ūkis. – 1999, nr. 11–12, p. 45–46.]

Literatūros šaltiniai
  1. AB „Nemunas“ metalistų gaminiai pasiekia ir JAV : [interviu su Kauno AB „Nemunas“ gen. dir. V. Graune]. – Portr., iliustr. // Lietuvos ūkis. – 2002, nr. 5–6, p. 50–51.
  2. Investicijos į naujas technologijas – „Nemuno” ateitis : [pokalbis su AB gen. dir. V. Graunu ir konsultacijos dir. V. Šeškausku apie įmonės dešimtmečio laimėjimus / kalbėjosi Zenonas Mikšys]. – Portr., iliustr. // Liaudies ūkis. – 1998, nr. 9–10, p. 5–7.
  3. Kauno AB „Nemunas“ unikali ne tik gamybos produkcija / Vitalijus Graunas. – Portr., iliustr. // Lietuvos ūkis. – 1999, nr. 11–12, p. 53.
  4. Kelią įveikia einantis / Silvija Lengvinytė. – Portr. // Vadovo pasaulis. – 2002, nr. 7–8, p. 48–51.
  5. „Mechel Nemunas“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.mechelnemunas.lt/lt/apie-mus/istorija. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 16 d.
  6. „Nemunas“ – a Monopolist on the Production of Nails and Wire // Lithuanian Weekly. – 1996, march 15–28 (nr. 11–12). – P. 8.
  7. „Nemunas“ pirkėjų nebijo – nei Rytuose, nei Vakaruose / Edmundas Katinas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, lapkričio 9, priedas „Argumentai“, p. 17–18.
  8. „Nemunas“ – naujas susivienijimas / M. Tamašauskas // Kauno tiesa. – 1977, vasario 11, p. 3.
1950–1953 m. – daugiabučių namų statyba Karaliaus Mindaugo prospekte (iki 1988 m. – Pergalės kr.).

Tai pirmoji reakcija į intensyvėjantį urbanizacijos procesą, sprendžiant aktualią butų problemą.

  • Gyvenamųjų namų ansamblis Pergalės krantinėje (archit. Jokūbas Peras). XX a. 6 deš. 
    [Kaunas: jo praeitis… 13 įklija knygos gale]
  • Gyvenamasis rajonas miesto centre. 2009 m. 
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Gyvenamųjų namų ansamblis Pergalės krantinėje // Kaunas: jo praeitis, dabartis ir ateitis / A. Gulbinskienė, V. Černeckis, P. Kežinaitis. – [Vilnius], 1960. – P. 102.
  2. Karaliaus Mindaugo krantinė. A. Pleskačiausko nuotraukų albumai: nr. 4, nr. 11, nr. 17.
  3. Modernėjantis Kaunas: architektūra ir politika / Vaidas Petrulis. – Iliustr. // Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška. – [Vilnius], 2003. – P. 167–169.
  4. „Pergalės“ fabriko daugiabučių namų kvartalas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?id=55. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 23 d.
  5. Pokario laikotarpio architektūra // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 49, 51.
  6. Svarbi miesto arterija susiurbia daug kapitalo: Karaliaus Mindaugo prospekte istorinis romantizmas užleidžia vietą ekonomikai / Vilius Mackonis. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, liepos 7, p. 4–5.
1951 03 20 atidarytas (įsteigtas 1948 m.) Petro Cvirkos memorialinis muziejus. 1991 m. uždarytas.

1962 m. Palemone įkurtas Salomėjos Nėries memorialinis muziejus. 2004 m. muziejus visiškai restauruotas. 1966 10 01 Žaliakalnyje įsteigtas Kauno viešosios bibliotekos filialas ir Balio Sruogos memorialinis muziejus, kuris 1993 06 01 tapo Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialu, o 1997 m. pavadintas Balio ir Vandos Sruogų memorialiniu namu-muziejumi. 1989 m. Žaliakalnyje pradėjo veikti Juozo Grušo memorialinis muziejus, kur po kapitalinio remonto 2001 m. lapkričio mėn. atidaryta nuolat veikianti ekspozicija.

  • Buvęs Petro Cvirkos memorialinis muziejus (K. Donelaičio g. 13)
    [LTSR literatūros muziejus ir jo filialai… – Įklija tarp p. 8–9.]
  • Salomėjos Nėries memorialinis muziejus (S. Nėries g. 7, Palemonas). 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Balio ir Vandos Sruogų memorialinis namas-muziejus (B. Sruogos g. 21) 
    [Iš KAVB fondų]
  • Juozo Grušo memorialinis muzejus (Kalniečių g. 93). 2005 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Atidarytas B. Sruogos muziejus / K. Kinderis // Bibliotekų darbas. – 1966, nr. 11, p. 5.
  2. Atidarytas Petro Cvirkos memorialinis muziejus // Tiesa. – 1951, balandžio 21; Literatūra ir menas. – 1951, kovo 25; Kauno tiesa. – 1951, kovo 21.
  3. Čia gyveno Salomėja Nėris / Č. Rimas // Komjaunimo tiesa. – 1962, lapkričio 18, p. 3.
  4. Lietuvos TSR muziejai / Julius Kasperavičius. – Vilnius, 1977. – 128 p. : iliustr.
  5. LTSR literatūros muziejus ir jo filialai / [sudarytoja M. Macijauskienė]. – Vilnius, 1976. – 15 p. : 16 iliustr. lap.
  6. Maironio lietuvių literatūros muziejaus ir jo padalinių istorijos fragmentai. Priega per internetą. URL: http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=69. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 17 d.
1951 m. buvusios Meno mokyklos patalpose įsikūrė Kauno taikomosios dailės vidurinė mokykla.

1954 m. pavadinta Stepo Žuko vardu, 1959 m. reformuota į technikumą. 1989 m. tapo Kauno aukštesniąja meno mokykla. 2001 m. ji integruota į Kauno kolegiją ir pavadinta Justino Vienožinskio menų studijų centru, 2003 m. – Justino Vienožinskio menų fakultetu. Tais pačiais metais buvusios Kauno meno mokyklos statinių kompleksas įtrauktas į Nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą.

  • Kauno aukštesnioji meno mokykla
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas (A. Mackevičiaus g. 27). 2012 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ars studio Kaunensis. – Iliustr. / R. Kogelytė // Kauno tiesa. – 1989, spalio 22, p. 33.
  2. Kauno dailės institutas 1940–2000 m. / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 2002. – Kn. 2. – 581 p.: iliustr.
  3. Kauno kolegija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunokolegija.lt/lt. – Žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 13 d.
  4. Kauno meno mokykla (1922–1940) / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 1997. – [D.] 1. – 207 p.: iliustr.
  5. Kur pelėdos – išminties simbolis. – Iliustr. / P. Valaika // Kauno tiesa. – 1968, lapkričio 3, p. [3].
  6. Kauno meno mokyklos statinių kompleksas. – Prieiga per internetą. URL: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15969. – Žiūrėta 2012 m. spalio 20 d.
1952 m. Aukštuosiuose Šančiuose įkurta Kauno 3-ioji ligoninė.

1969–1972 m. pastatyti nauji ligoninės korpusai. 1972 m. jai suteiktas klinikinės ligoninės vardas. 2002 m. prijungus VšĮ Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus, ji tapo VšĮ Kauno apskrities ligonine.

  • Senasis ligoninės pastatas
    [Kauno III klinikinė ligoninė… – P. 16.]
  • Nuo 2011 m. – VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė (Hipodromo g. 13). 2011 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Balti chalatai ir paskutinis technikos žodis / I. Janulis. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1971, balandžio 6, p. [3].
  2. Kaune jungiamos trys ligoninės / Kristina Kučinskaitė. – Iliustr. // Respublika. – 2001, lapkričio 12, p. 24.
  3. Kauno III klinikinė ligoninė / [parengė I. Dambrauskienė ; nuotr. A. Sakalausko]. – Kaunas : Šviesa, 1977. – 32 p. : iliustr. – Gret. tekstas rus., angl., vok.
  4. Ligoninė, išaugusi Aukštųjų Šančių marškinius: nuo rajoninės iki respublikinės / Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė. – Iliustr., plan. – Taip pat vartojama antr.: Šančiai // Aštuoni Kauno veidai. – [Kaunas] : Diena Media News, [2017]. – P. 44–47.
  5. Naujai pastatyta. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1971, birželio 1, p. 2.
  6. Respublikinė Kauno ligoninė. – Iliustr // Lietuvos medicina. – Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2014. – P. 548–549.
  7. VšĮ Kauno ligoninė. – Prieiga per internetą. URL: https://www.kaunoligonine.lt. – Žiūrėta 2017 m. vasario 4 d.
  8. VšĮ Kauno apskrities ligoninė. – Iliustr., portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Medicina. – Kaunas, [2007]. – P. 46.
1952 m. įsteigtas „Kauno audinių“ filialas Vilijampolėje, kuris 1956 m. reorganizuotas į šilko ir pliušo kombinatą.

1961 m. kombinatui suteikiamas P. Ziberto vardas. 1966 m. kolektyvas pavadintas „P. Ziberto Darbo raudonosios vėliavos ordino šilko kombinatu“. 1993 m. įmonė tapo akcine bendrove „Šilkas”. Bendrovė dalyvavo tarptautinėse tekstilės mugėse, savo produkciją eksportavo į daugelį užsienio šalių, buvo didžiausia šilkinių audinių įmonė Lietuvoje.2002 m. AB „Šilkas“ bankrutavo.

  • P. Ziberto Darbo Raudonosios vėliavos ordino šilko kombinatas
    [P. Ziberto Darbo raudonosios vėliavos ordino šilko kombinatas. …<…> – p. 2.]
  • P. Ziberto Darbo Raudonosios vėliavos ordino šilko kombinato cechas. Apie 1973 m.
    [P. Ziberto Darbo Raudonosios vėliavos ordino šilko kombinatas : lankstinys. – Vilnius, 1975.]

Literatūros šaltiniai
  1. AB „Šilkas“ // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – Kaunas, 1999. – P. 747.
  2. Kauno P. Ziberto šilko kombinato kolektyvo internacionalinės tradicijos / Gražina Kadžytė. – Iliustr. // Kraštotyra : kolektyvo ir asmenybės vaidmuo visuomenėje. – Vilnius. – [Kn.]15 (1982), p. 8–20.
  3. Kelias į šiandieną / A. Balčiūnas // Kauno tiesa. – 1981, spalio 10, p. 1–2.
    Lietuviško šilko kelias prasideda… prie Neries : [pokalbis su AB „Šilkas“ gen. dir. V. Snarskiu] / kalbėjosi A. Norvaišas. – Portr. // Lietuvos ūkis. – 1997, nr. 9, p. 42–43.
  4. Nėr to blogo, kuris neišeitų į gerą : [apie AB „Šilkas“] / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, spalio 27, p. 20.
  5. P. Ziberto Darbo raudonosios vėliavos ordino šilko kombinatas : [reklam. prospektas]. – Vilnius, 1981. – [32] p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų, angl.
  6. P. Ziberto Darbo raudonosios vėliavos ordino šilko kombinatas : [lankstinys]. – [Kaunas, 1976]. – 1 lap. sulankst. į 18 p. : iliustr. – Gretut. tekstas rusų.
  7. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 64.
1953 m. įkurta Kauno radijo gamykla (iš pradžių vadinta „Kauno radijo fabriku“).

1952 02 08 J. Stalinas pasirašė potvarkį, kuriuo nurodė nebaigtoje įrengti „Prisikėlimo“ bažnyčioje“ (Žemaičių g. 31) įkurdinti radijo imtuvų gamyklą. 1956 06 19 pagaminti pirmieji lempiniai televizorių kanalų jungikliai. 1973 m. išleisti pirmieji mažagabaričiai nešiojamieji nespalvoto vaizdo televizoriai „Šilelis“. Nuo 1980 m. gamykla vadinta Televizijos technikos susivienijimu „Banga“, 1993 m. – privatizuota. 1995 m. balandžio mėn. pabaigoje įmonei paskelbtas bankrotas.

  • „Prisikėlimo“ bažnyčia su naujuoju priestatu sovietmečiu priklausė „Bangos“ radijo gamyklai. 
    Fotogr. A. Pleskačiauskas. Apie 1980 m.  [Iš KAVB fondų]
  • Buvę „Bangos“ radijo gamyklos gamybiniai ir administraciniai korpusai (Savanorių pr. 64). 
    Fotogr. A. Pleskačiauskas. Apie 1980 m. [Iš KAVB fondų]
  • 1970 05 08 pramoniniame rajone (Draugystės g. 19) atidarytas gamyklos filialas 
    [Lithuanian Television Technique Plant Group „Banga“… . – P. 7.]
  • Kauno RG „Banga“ pagamintus televizorius „Šilelis“ daugiausia eksportuodavo į socialistines šalis, taip pat Angliją. Jie ypač populiarūs buvo Rusijoje
    [Каунасский радиозавод… . – P. 7.]

Literatūros šaltiniai
  1. Ar žinote, kad… / A. Steponavičius. – TV antena. – 1997, nr., p. 50.
  2. Auksinės vestuvės „Šilelio“ gimtinėje / Aldona Kibirkštienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2008, rugpjūčio 16, p. 10. – Taip pat žr.: Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/sentimentai-lietuviskam-sileliui-107881. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 14 d.
  3. EBSW devyniais čiuptuvais išsiurbė Kauno pramonę / Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2004, geg. 6, p. 1, 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.straipsniai.lt/ebsw/puslapis/7946. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 19 d.
  4. Gamyklos istorijos puslapiai / Z. Mikalauskas. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1972, rugpjūčio 1, p. 1.
  5. Kauno radijo gamykla / Vytautas Čepliauskas. – Iliustr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – [T.] 2, p. 265.
  6. Kauno radijo gamyklai – 10 metų / S. Bilskis // Liaudies ūkis. – 1966, nr. 7, p. 195.
  7. Kauno radijo gamyklos darbo veteranų atsiminimai. – Kaunas, 1978. – 82 p. – Mašinraštis.
  8. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia paversta radijo gamykla. – Iliustr. // Prisikėlimas / Angelė Buškevičienė. – Kaunas, 2006. – P. 201–104. – Taip pat žr.: Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia : Okupacijų laikotarpis. 1940–1988 m. – Priega per internetą. URL: http://www.prisikelimas.lt/index.php?id=30 . – Žiūrėta 2010 m. balandžio 26 d.
  9. Lithuanian Television Technique Plant Group „Banga“. – 1991. – [Kaunas]. – [16] p. : iliustr., lent., diagr.
  10. Pirmoji „Šilelio“ serija / A Kičas. – Iliustr. // Tiesa. – 1973, balandžio 17, p. 1.
  11. Каунасский радиозавод = The Kaunas Radio Faktory [i.e. factory] : мы и наши изделия : [информационное издание]. – [Калининград] : ЦРИБ Главкоопторгрекламы, 1982. – [40] p., įsk. virš. : iliustr. – Gretut. tekstas rus., angl.
  12. Наука и теxника в Литвовкой ССР: Хроника. 1940–1985. – В., 1988. – с. 82.
1953 m. įsteigtas Kauno maisto pramonės technikumas.

1991 m. reorganizuotas į Kauno aukštesniąją maisto pramonės mokyklą.

  • 1972 m. technikumas įsikūrė naujai pastatytame pastate Pramonės pr. 22. 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]
  • 2003 m. mokyklą prijungus prie Kauno kolegijos ji tapo Technologijų fakulteto dalimi. 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Jaunystės miestelyje – naujos įkurtuvės / A. Baranauskaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1972, gruodžio 23, nr. 300, p. 6.
  2. Kauno kolegija / Aistė Veverskytė. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis. – Kaunas, 2013. – P. 379-390.
  3. Kauno kolegija. Istorija. Iškakos. – Prieiga per internetą. URL: www.kauko.lt/apie-mus/istorija/istakos/. – Žiūrėta 2012 m. rugsėjo 1 d.
  4. Maisto pramonės specialistų kalvė lygiuojasi į Europą / Vėjūnė Gečiauskienė // Laikinoji sostinė. – 2003, gegužės 2, nr. 84, p. 8.
  5. Mokyklai jubiliejus – naujų darbų pradžia. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, balandžio 25, nr. 80, p. 5
1953 m. atidaryta Stomatologinė poliklinika (1982 m. rekonstruota pagal archit. I. Likšienės projektą),

1974 m. atidaryta Dainavos poliklinika (statyta 1971–1973 m.), 1984 m. – Kalniečių poliklinika (statyta 1981–1983 m.). 1996 m. duris atvėrė Šilainių poliklinika (statyta 1988–1995 m.).
Nuo 2018 01 02 penkios poliklinikos (Dainavos poliklinika, Šilainių poliklinika, Centro poliklinika, Kalniečių poliklinika, Šančių poliklinika) pradėjo veiklą kaip vienas juridinis asmuo – VšĮ Kauno miesto poliklinika. Tai didžiausia ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje.

  • Dainavos poliklinika (archit. K. Jasinskas, Pramonės pr. 31). 1979 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Kalniečių poliklinikos statyba (Raudonosios Armijos, dab. Savanorių pr. 369). Apie 1983 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Šilainių poliklinika (Baltų pr. 7). 2011 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
  • Šilainių poliklinika (Baltų pr. 7). 2011 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. AB „Stomatologijos poliklinika“ // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – Kaunas, 1999. – P. 792.
  2. Dainavos poliklinika / Laura Čepauskytė. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis. – Kaunas, 2013. – P. 592-597.
  3. Dainavos poliklinika. – Iliustr. / K. Jasinskas // Vakarinės naujienos. – 1971, balandžio 27, p. [2].
  4. Kalniečių vaistinė: šeimininkė ar nuomininkė? / M. Jasaitienė // Kauno diena. – 1995, birželio 21, p. 20–21.
  5. Kaunas : sausio 1 savaitė. – Portr., iliustr. // Kauno diena. – 2018, saus. 6, p. 4.
  6. Kaune – nauja suaugusiųjų poliklinika / L. Barauskienė // Lietuvos rytas. – 1996, sausio 30, p. 37.
  7. Nauja poliklinika / A. Kadžiulis // Tiesa. – 1974, kovo 31, p. 2.
  8. Nauja poliklinika / V. Stučinskas // Kauno tiesa. – 1953, balandžio 29, p. 3.
  9. Naujas stomatologijos centras. – Iliustr. / J. Vabuolas // Kauno tiesa. – 1983, lapkričio 10, p. 3.
  10. Rikiuotėn – nauja poliklinika / Bronius Kestauskas // Kauno tiesa. – 1984, sausio 21, p. 4.
  11. Stomatologinė poliklinika Vytauto pr. 14 / J. Minkevičius. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 339–340.
  12. VšĮ Kauno miesto poliklinika. – Prieiga per internetą. URL: https://kaunopoliklinika.lt/. – Žiūrėta 2018 m. balandžio 6 d.
1954 m. pradėjo veikti Kauno statistikos technikumas.

1963 m. Kauno statistikos technikumas reorganizuotas į Kauno ekonominį technikumą. 1991 m. technikumas pertvarkytas į Kauno aukštesniąją ekonomikos mokyklą. 2000 m.sujungus Kauno aukštesniąją ekonomikos ir Kauno aukštesniąją technologijos mokyklas buvo įsteigta Kauno kolegija.

  • Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakulteto I-ieji rūmai (Puodžių g. 11). 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
  • Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakulteto II-ieji rūmai (Gedimino g. 41). 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Apskaitininkai šventė 50 / Jonas Bubnys // Kauno diena. – 1996, rugsėjo 24, nr. 224, p. 3.
  2. Dėl valstybinių Alytaus, Kauno ir Utenos kolegijų steigimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. 2000 m. rugpjūčio 30, nr. 1000. Vilnius // Valstybės žinios. – 2000, rugpjūčio 31, nr. 73, p. 11.
  3. Kauno kolegija / Aistė Veverskytė. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis. – Kaunas, 2013. – P. 379-390.
  4. Kauno kolegija. Istorija. Ištakos. – Prieiga per internetą. URL: www.kauko.lt/apie-mus/istorija/istakos/. – Žiūrėta 2012 m. rugsėjo 7 d.
  5. Pasikeitė ne tik iškaba // Kauno tiesa. – 1991, rugpjūčio 15, nr. 159, p. 1.
  6. Pedagogo–literato takais: autobiografinė apybraiža / Leonas Balčiūnas. – Kaunas, 1997. – P. 257–263.
1955–1959 m. statoma Kauno hidroelektrinė – didžiausia elektrinė Lietuvoje, naudojanti atsinaujinančius išteklius.

1961 m. pab. ji pradėta eksploatuoti. Statant elektrinę, pradėtos formuoti ir Kauno marios (tada vadintos jūra) – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje.2014 11 24 Kauno hidroelektrinei oficialiai suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas. Elektrinė šį vardą gavo įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo siekiama įamžinti pirmojo atkurtos valstybės Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko nuopelnus Lietuvai.

  • 1959 11 05 paleistas I, 1960 04 18 – IV agregatas. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • AB „Lietuvos energija“ filialas Kauno hidroelektrinė (T. Masiulio g. 22 A). 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ginčai baigti: pakeistas hidroelektrinės vardas / Jurgita Šakienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, lapkričio 25, p. 3.
  2. Kaip atsirado Kauno marios : Kauno hidroelektrinė / [Ona Pečiulienė]. – Iliustr. // Šalis ta Lietuva… – Vilnius, 2009. – P. 633.
  3. Kauno hidroelektrinei suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.le.lt/index.php/naujienos/grupes-naujienos/kauno-hidroelektrinei-suteiktas-kauno-algirdo-brazausko-hidroelektrines-vardas/1290. – Žiūrėta 2014 m. lapkričio 27 d.
  4. Kauno hidroelektrinės statyba / Stanislovas Abromavičius. – Iliustr. // Nuskendusio slėnio istorija. – Kaunas, 2005. – P. 24–29.
  5. Mes statome Kauno HES : (1959 m. vasario–balandžio mėn.) : [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 1959. – 129 p. : iliustr.
  6. Vyriausybė Kaune įamžins A. Brazausko atminimą. – Iliustr. – KD, BNS inf. // Kauno diena. – 2013, rugsėjo 18, p. 2.
1956 10 29 įkurtas Kauno taksi parkas,

į dvi savarankiškas įmones reorganizavus „Kauno autobusų-taksimotorų parką“,gyvavusį nuo 1950 m.

  • Statomas naujasis Kauno taksi parko pastatas (pagal. archit. K. Vyto ir inž. V. Poškienės projektą)
    [Tarybų Lietuva socialinio-ekonominio vystymosi keliu / J. Maniušis. – Vilnius, 1982. – Įklija tarp p. 64–65.]
  • 1978 m. baigtas statyti Taksi parko kompleksas (Vilijampolėje, Betygalos g. 2)
    [Naujoji Lietuvos architektūra : [albumas] / sudarytojas Jonas Minkevičius ; fotografas Romualdas Rakauskas. – Vilnius, 1982. – P. 105.]
  • Keleivių eilė prie taksi stotelės ties Geležinkelio stotimi 
    [Kauno tiesa. – 1982, rugpjūčio 28, p. 3.]
  • Viena populiariausių taksi stotelių Nepriklausomybės (buv. J. Biliūno) aikštėje. Apie 1977 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Baigta Taksi parko statyba / Z. Mikalauskas. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1978, vasario 16, p. 1.
  2. Kauno Taksi parkas švenčia įkurtuves / A. Balčiūnas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1978, vasario 14, p. 1.
  3. Kauno visuomeniniam transportui 70 / Lina Jakubauskienė. – Iliustr. // Transporto pasaulis. – 2004, nr. 1(37), p. 32.
  4. Per parą – 170000 kilometrų. Taksi parkui – 25 metai / A. Skopas. – Iliustr. // Kauno tiesa, 1981, spalio 23, p. 3.
  5. Projektuojamas naujas : [Kauno taksimotorų autoūkis] / V. Merkys // Kauno tiesa. – 1968, vasario 10, p. 2.
  6. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 64.
  7. Taksi parkas Betygalos g. 2 / J. Minkevičius. – Iliustr. – Autorius nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 69–70.
  8. UAB „Kauno autobusai“ : istorija. – Priega per internetą. URL: http://www.kaunoautobusai.lt/lt/apie-mus/istorija.htm. – Žiūrėta 2010 m. spalio 20 d.
1956 11 01 Aukštųjų mokyklų studentų iniciatyva surengtas Vėlinių minėjimas prie paminklo kariams,

žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę Senosiose kapinėse (buv. Ramybės parkas). Jis išsiliejo į antisovietinę manifestaciją, kurioje dalyvavo apie 3–4 tūkst. žmonių. Buvo suimti 85 dalyviai. 
1957 11 01 prie paminklo Karių kapinėse pradėjo rinktis žmonės, bet operatyvinės grupės juos išvaikė. Kitą dieną į minėjimą susirinko apie 2500 žmonių. Vaikant susirinkusius suimti 102 dalyviai.

  • Paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“. 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • Po Vėlinių įvykių 1959 m. miesto valdžia nutarė uždaryti kapines, o teritoriją paversti poilsio parku. 2010 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Neramumai Ramybės parke / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2003, lapkričio 4, p. 16.
  2. Rezistencijos laikų vėlinės // Vėlinės / Juozas Kudirka. – Vilnius, 1991. – P. 42–52.
  3. Vėlinės laisvės kovų istorijoje // Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam režimui ir jo slopinimas / Juozapas Romualdas Bogušauskas. – Vilnius, 1999. – P. 185–191.
  4. Vėlinių paminėjimai / Zigmas Tamakauskas, Edmundas Simanaitis // Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune. – Kaunas, 2007.
1957 03 20 įsteigtas Kauno pieno kombinatas.

1964 m. pradėtas eksploatuoti vaikų pieno mišinių gamybos skyrius. 1972 m. pradėta naujos Kauno miesto pieninės eksploatacija. 1986 m. į Kauno pieno kombinato sudėtį įėjo Kauno miesto pieninė, Jonavos, Kaišiadorių, Babtų, 4-ios sviesto gamyklos (Alytaus, Jurbarko, Prienų ir Raseinių), Kėdainių sūrių gamykla, Autotransporto įmonė. 1995 m. tapo AB „Kauno pienas“, kuri 2001 m. įsijungė į AB „Pieno žvaigždės“ susivienijimą ir tapo jos filialu. 2003 m. – rekonstruota.

  • Kauno pieno kombinatas. 1978 m.
    Fotogr. A. Staišys [Kauno pieno kombinatas. – Vilnius, 1978. – P. 5.]
  • AB „Pieno žvaigždės“ Kauno filialas (Taikos pr. 90). 2010 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. AB „Kauno pienas“ apsilankius… / Antanas Visackas. – Iliustr. // Pienininkystė. – 1996, nr. 5, p. 6–9.
  2. „Kauno pienas“ pertvarkė gamybą : [apie baigtą gamybos rekonstrukciją] / Arūnas Karaliūnas // Lietuvos rytas. – 2003, kovo 21, p. 10.
  3. Kauno pieno kombinatas : [bukletas]. – Vilnius, 1978. – [36] p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų, angl., vok.
  4. Kauno pieno kombinatas : [lankstinukas įkūrimo 50-mečiui] / sudarė A. Paulavičius; Teksto autoriai K. Rutkauskas ir kt. – Kaunas, 1986. – 1 lap. sulankst. į 12 p.: iliustr.
  5. Kauno pieno kombinatas : [istorinė apžvalga] / A. Šivickis // Pienininkystė. – 1992, nr. 6, p. 9–12.
  6. Kuriami nauji gaminiai, tobulinama gamyba / Jonas Bazys. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 1998, nr. 4, p. 24–25.
  7. Kur du stos – visados… : [apie AB „Kauno pienas“ įsijungimo į „Pieno žvaigdės“ susivienijimą planus] / Povilas Pukys. – Iliustr. // Pienininkystė. – 2000, nr. 6, p. 9–11.
1957 m. Kauno valstybinio istorijos muziejaus sodelyje prasidėjo atnaujinto kariliono (įrengtas 1937 m.) koncertai.
  • Dabartinis karilionas (restauruotas 2005–2006 m.) – unikalus, vienintelis Rytų Europoje iš tokių instrumentų, kuriuo galima skambinti įvairiausius muzikos kūrinius. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • 2001 m. ant muziejaus bokšto atidengta memorialinė lenta kariliono atkūrėjui ir ilgamečiui atlikėjui – V. Kuprevičiui (skulpt. St. Žirgulis, archit. J. Lukšė). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno varpai – gyvas istorijos aidas. – Iliustr. / Steponas Gečas // Lietuvos aidas. – 1997, liepos 2, p. 15.
  2. Kovų varpams – 70 metų / Steponas Gečas // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2007 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus ; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis … [et al.]. – Kaunas [i.e. Vilnius], 2008. – P. 5–16.
  3. Kuprevičius Viktoras. – Prieiga per internetą. URL: atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 20 d.
  4. Lithuanian carillons. – Prieiga per internetą. URL: http://www.carillon.lt/. – Žiūrėta 2014 m. kovo 17 d.
  5. Skamba Kauno varpai. – Iliustr. / Steponas Gečas // Diena. – 1995, balandžio 1, p. 9–10.
1958 m. Kauno tvirtovės IX forte įkurtas respublikinės reikšmės muziejus (Žemaičių pl. 73) – holokausto atminimo simbolis, 1959 05 30 įvyko iškilmingas jo atidarymas.

Šiandien muziejus padeda pažinti IX fortą kaip carinės tvirtovės gynybinį įtvirtinimą, sunkiųjų darbų kalėjimą bei masinių žudynių vietą, taip pat pristato sovietų ir nacių okupacijų Lietuvoje istoriją.

  • 1984 m. šalia forto pastatytas naujasis muziejus. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • 1984 06 15 atidengtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių („Skausmas“, „Viltis“, „Išsilaisvinimas“) paminklas-monumentas (skulp. A. Ambraziūnas, archit. G. Baravykas ir V. Vielius), nacizmo aukoms atminti. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kovų ir kančių paminklas. – Iliustr. / Ramutė Vaitiekūnaitė // Kauno tiesa. – 1984, birželio 15, p. 3.
  2. IX forto memorialas. – Iliustr. / J. Biržys // Statyba ir architektūra. – 1984, nr. 8, p. 9.
  3. Mūsų atminties šviesa. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1984, nr. 8, p. 2–4.
  4. Kauno IX forto memorialas : svarbiausios žinios / J. Menciūnienė, A. Balčiūnas. – Vilnius, 1986. – 31, [1] p. : iliustr. – Virš. aut. nenurodyti. – Pilna antr.: Kauno Devintojo forto memorialas.
  5. Devintasis fortas / J. Minkevičius. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – 1991, Kaunas. – P. 222–225.
  6. IX forto (žydų genocido) muziejus / Kaunas – muziejų sostinė. – Kaunas, [2005]. – P. 6–7.
  7. Kauno IX forto muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.9fortomuziejus.lt/. – Žiūrėta 2011 m. gegužės 17 d.
1960 09 11 oficialią veiklą pradėjo Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT).

1958–1960 m. veikęs Kapsuke (dab. Marijampolė), lėlių teatras buvo įkurtas aktorių Stasio ir Valerijos Ratkevičių iniciatyva. Per 50 metų laikotarpį KVLT repertuare – apie 190 įvairių dramaturgų spektaklių vaikams. KVLT kolektyvas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, gastrolėse Lietuvoje, užsienyje, buv. Sovietų Sąjungoje. 1994 m. atidarytas Valerijos ir Stasio Ratkevičių muziejus, įgyvendinami Europos remiami projektai „Skrajojantis festivalis 2009–2011 m.“ ir „Šiuolaikinis lėlių muziejus praplečia skirtingų kultūrų ribas“ (2010).

  • Kauno valstybinio lėlių teatro Didžioji salė. 2010 m.
    [Iš KVLT muziejaus fondų]
  • Lėlių teatro įkūrėjai V. ir S. Ratkevičiai. 1998 m.
    [Iš KVLT muziejaus fondų]
  • Kauno valstybinio lėlių teatro fasadas. 2009 m. 
    [Iš KVLT muziejaus fondų]
  • V. ir S. Ratkevičių muziejuje – edukacinį renginį veda muziejaus ved. E. Žekienė. 2007 m.
    [Iš KVLT muziejaus fondų]
  • Šventės „Į pasakų šalį – su fotoaparatu!“ akimirkos. 2009 m.
    [Iš KVLT muziejaus fondų]
  • Tarptautinio festivalio „Šypsos lėlės ir vaikai“ akimirkos“. 2006 m.
    [Iš KVLT muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Apie profesionalųjį lėlių teatrą : 1990–2006, beveik vien faktais / Salomėja Burneikaitė. – Iliustr. – Santr. angl., p. 59 // Lietuvos scena. – 2007, nr. 1, p. 26–28.
  2. Atidarytas Kauno valstybinis lėlių teatras : [1960 m. rugsėjo 11 d.] // Literatūros ir meno metraštis. 1961. – Vilnius, 1961. – P. 309.
  3. Kauno lėlių teatre atidarytas muziejus. – Iliustr. // Diena. – 1995, kovo 28, p. 8.
  4. Kauno valstybinis lėlių teatras : [fotoalbumėlis] / Sudaryt. Romualdas Kunčius; Įvad. str. (liet, rusų, angl. ir isp., p. 3–5 Violetos Palčinskaitės. – Kaunas, 1974, [57] iliustr. p. su tekstu.
  5. Kauno valstybinis lėlių teatras / LTSR teatro veikėjų s-ga; Parengė [ir pratarmę (liet., rus., angl.), p. 3–9, parašė] Vida Savičiūnaitė; Į angl. k. vertė J. Misevičienė. – Kaunas: Šviesa, 1988. – [72] p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų, angl.
  6. Kauno valstybinis lėlių teatras : // Kauno menininkų bibliografijos : [KAVB tinklalapis]. – Prieiga per internetą. URL: http://kmb.kvb.lt/kvlt/?menu=izanga. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 12 d.
  7. Kauno valstybinis lėlių teatras : [bibliografija]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunoleles.lt/443/istorija.html. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 12 d.
  8. Lėlių gyvenimas : aš – tai tu / Eglė Perednytė. – Iliustr. – Rubrika: Tiltai // Nemunas. – 2005, gegužės 26 – birželio 1 (nr. 21), p. 8–9.
  9. Lėlių teatras visiems / Stasys Ratkevičius, Valerija Ratkevičienė. – [Kaunas] : Kauno lėlių teatras, 1992. – 23 p.: iliustr.
  10. Paslaptis slypi už širmos / Sigitas Klibavičius. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2000, lapkričio 10, p. 1, 7.
  11. Ratkevičiai Valerija ir Stasys. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=RATKEVI%C8IAI:%20VALERIJA%20IR%20STASYS
  12. Taip gimė lėlių teatras / S. Bilskis. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1960, gegužės 15, p. 3–4.
  13. Vaikystės pasaka, kurios klauso ir suaugusieji : [pokalbis su Kauno valstybinio lėlių teatro aktore Elena Žekiene / užrašė] Birutė Jančienė. – Portr., iliustr. // Savaitė. – 2014, Nr. 6 (vas. 5), p. 14–15.
1960 m. prasideda masinės gyvenamųjų bei pramoninių rajonų statybos Dainavoje ir Petrašiūnuose, ženklinančios dinamiškiausio miesto urbanizacijos etapo pradžią.

Paties didžiausio Dainavos gyvenamojo rajono statybos sustojo 1988 m. Nepriklausomybės išvakarėse jame gyveno apie 115000 gyventojų.

  • Dainavos mikrorajono planas 
    [Lietuvos TSR miestų kvartalų ir mikrorajonų išplanavimo-užstatymo projektų rinkinys. – Vilnius, 1967. – P. 25.]
  • Dainavos mikrorajonas. 1972 m. 
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Petrašiūnai iš paukščio skrydžio. 2010 m.
    Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]
  • 1975 m. įkurti Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamyklos kultūros ir sporto rūmai (dab. Kultūros ir sporto centras „Girstutis“, archit. V. J. Dičius). J. Mikėno skulptūra „Taika“. 2010 m. 
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • 1972 m. įkurtas Tautų draugystės parkas. 1980 m.
    Fotogr. P. Juozapavičius [Juozapavičius P. Kaunas ir jo apylinkės. – Kaunas, 1980. – P. 244.]
  • 1974 m. įkurtas Kovo 11-osios parkas. 2010 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Beveidė Dainava / Daiva Červokienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, rugsėjo 7, p. 1, 4, 8.
  2. Gyvenamasis mikrorajonas Kaune Žaliakalnyje prie Ramybės g. : [smulkūs Dainavos mikrorajono išplanavimo-užstatymo projekto techno-ekonominiai rodikliai ir pastatų eksplikacija]. – Planas // Lietuvos TSR miestų kvartalų ir mikrorajonų išplanavimo-užstatymo projektų rinkinys. – Vilnius, 1967. – P. 25–25a.
  3. Įmonės telkiamos į pramonės mazgus : [Dainavos rajone] / F. Sakalauskas. – Iliustr., schema // Statyba ir architektūra. – 1971, nr. 10, p. 8–10.
  4. Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – 616 p.: iliustr.
  5. Miesto gyvenamųjų rajonų vystymo savitumai : [Dainavos II mikrorajono, pastatyto 1969–1979 m. plotas, mokyklos, įstaigos, gyvenamieji namai, statistika] / E. Čigriejus. – Santr. angl. // Statyba ir architektūra : konferencijų pranešimų medžiaga. 1996 m. balandžio 9–11 d. – Kaunas, 1996. – P. 251–253.
  6. Miesto veido bruožai : [apie Petrašiūnų pramonines gamyklas] / A. Balčiūnas, V. Žemaitis // Kauno tiesa. – 1965, lapkričio 6, p. 2–3.
  7. Partizanų gatvėje – lietuviško progreso želmenys : [apie gatvę besitęsiančią nuo J. Basanavičiaus al. iki Vilniaus–Kauno magistralės Dainavos mikrorajone, joje įsikūrusias bendroves, parduotuves]. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2002, kovo 2, p. 4–6.
  8. Statybos žygiuoja į šiaurę : [apie Dainavos III mikrorajono (prie Vilniaus plento Savanorių pr. ir Krėvės pr. pabaigoje) suplanavimą] / A. Balčiūnas, D. Vytenis // Kauno tiesa. – 1971, lapkričio 7, p. 3.
  9. Ten, kur įsikūrė Dainavos rajonas; Petrašiūnai : [mikrorajonų istorija] / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 210-245, 267–287.
  10. Verslo prospektas : [apie Pramonės pr. Dainavos mikrorajone, gyvenamųjų namų kvartalą, vadinamą „Bermudų trikampiu“, Prekybos centrą „Maxima“, Urmo bazę ir kt.]. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, balandžio 20, p. 4.
1961 m. įkurtas Kauno kelionių ir ekskursijų biuras.

1991 m. jis pavadintas AB „Pilis“, 1992 m. pertvarkytas į turistinę firmą „Migrovė“, kuri likviduojama 2001 m.

  • Rotušės a. ekskursijų autobusai. Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Pastatas (Rotušės a. 11), kuriame ilgą laiką buvo įsikūręs kelionių ir ekskursijų biuras. 2010 m. 
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • „Migrovės“ patalpos Laisvės al. 88. 2001 m.
    Fotogr. E. Makarskas [Kauno diena. – 2001, kovo 27, p. 4]
  • Buvusios „Migrovės“ Laisvės al. patalpos šiandien. 2010 m. 
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ekskursija iš praeities į ateitį / Viktorija Kleinienė // Laikas ir įvykiai. – 1987, nr. 13, p. 9–10.
  2. Kai ūžauja „privatizavimo“ vėjai įstatymų nepaisoma : [apie Kauno kelionių ir ekskursijų biurą] / Vytuolis Joneliūnas // Lietuvos aidas. – 1997, balandžio 29, p. 11.
  3. Kauno kelionių ir ekskursijų biurui – 30 metų // Turizmo horizontai. – 1991, nr. 7, p. 7.
  4. Laivais, traukiniais, autobusais / P. Bingelis. – Aut. nurodytas tekste // Kauno tiesa. – 1971, birželio 10, p. [6].
  5. „Migrovė“ neatlaikė konkurencijos / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, kovo 27, p. 4.
  6. Nuo ko prasideda kelionė / Stasys Jokūbaitis. – Iliustr. // Kauno diena. – 1986, spalio 14, p. 2.
  7. Paryžius visai netoli… / R. Bastienė. – Iliustr. // Diena. – 1996, kovo 23, p. 14.
  8. Plačios „Migrovės“ galimybės / A. Vaitkutė // Kauno laikas. – 1995, rugpjūčio 29, p. 5.
1961 m. įkurtas profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras, kuriam 1973 m. suteiktas „Ąžuolyno“ vardas.

Orkestro įkūrėjas ir pirmasis dirigentas – Česlovas Šidlauskas. Nuo 2002 m. „Ąžuolynas“ Kauno mieste rengia respublikines pučiamųjų orkestrų šventes „Padūduokim Kaunui“. 2012 m. orkestras, sujungtas su Kauno bigbendu ir muzikos ansambliu „Ainiai“, tapo koncertine įstaiga „Kaunas“.

  • 1979 m. tuometinio vadovo J. Kučiausko iniciatyva prie orkestro prisidėjo merginų choreografinė grupė. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ šventinis koncertas „Dūdos Laisvės alėjoje“, skirtas Pasaulinei kultūros dienai. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Ąžuolynas“. – Iliustr. / J. Barčius // Nemunas. – 1973, nr. 3, p. 30–31.
  2. „Ąžuolyno“ sukaktis. – Iliustr. // 15min. – 2011, kovo 21, p. 10.
  3. Kauno filharmonijoje – penkiasdešimtmetis „Ąžuolynas“ / Ugnė Kraulaidytė. – Iliustr. // Nemunas. – 2011, lapkričio 17–23, nr. 39, p. 9.
  4. Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.azuolynas.org/. – Žiūrėta 2011 m. balandžio 7 d.
  5. Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“ – 50 / Remigijus Žarėnas; kalbina Ugnė Kraulaidytė; orkestro „Ąžuolynas“ archyvo nuotraukos. – Iliustr. – Rubrika: Tiltai // Nemunas. – 2011, kovo 17–balandžio 6, p. 8.
  6. Nuspręsta tris savivaldybės koncertines įstaigas sujungti į vieną. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunas.lt/index.php?4228794907. – Žiūrėta 2012 m. gegužės 25 d.
1962 m. rugpjūčio mėn. baigti statyti „Žalgirio“ sporto rūmai (archit. A. Zeidotas, V. Dičius; K. Baršausko g. 66) ir stadionas.

2003 m. padalintos „Žalgirio“ stadiono teritorijos pietinėje dalyje pastatytas „Žalgirio“ sporto kompleksas (archit. G. Janulytė-Bernotienė), o šiaurinėje – prekybos centras „Molas“.

  • Sporto rūmų projektas (archit. A. Zeidotas, V. Dičius)
    [Mokslas ir gyvenimas. – 1959, Nr. 1, p. 22.]
  • „Žalgirio“ sporto kompleksas. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Geriausias 2003 metų sporto statinys. Kauno „Žalgirio“ sporto kompleksas / Marytė Marcinkevičiūtė. – Iliustr. // Sportas. – 2003, gruodžio 8, p. 2.
  2. Kaunas šiandien ir rytoj / V. Miliūkštis // Kauno tiesa. – 1962, rugpjūčio 25, p. 1, 5.
  3. Naujosios Kauno statybos / J. Minkevičius. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1964, nr. 4, p. 17.
  4. Stadiono rekonstrukcijai – žalia šviesa / Violeta Gustaitytė // Kauno diena. – 2001, gruodžio 21, p. 16.
  5. Taip atrodys naujas gyvenamasis rajonas / V. Balčiūnas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1958, spalio 15, p. 1.
  6. „Žalgirio“ sporto rūmai ir stadionas : K. Baršausko g. 66 / Vaidas Petrulis. – Iliustr. // Kaunas, 1918-2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 227.
1962 10 24 Petrašiūnuose (R. Kalantos 49) įkurta Kauno ketaus liejykla „Centrolitas“, šiuo metu UAB „KKL investicijų valdymas“.

Tai stambiausia specializuota liejimo įmonė Baltijos šalių regione, gaminanti liejinius iš pilkojo metalo mašinų gamybos pramonei, žemės ūkio mašinoms, inžinerinių tinklų apžiūros šulinių liukus, groteles aplink medžius, vandens surinkimo groteles, kitas ūkines plataus vartojimo prekes, meno dirbinius ir eksportuojanti juos į daugelį Vakarų Europos šalių.

  • Kauno ketaus liejykla „Centrolitas“. 1987 m.
    Fotogr. A. Staišys [Kauno ketaus liejykla… – Kaunas, 1987. – P. [1].]
  • Kauno ketaus liejyklos emblema.
    [Kauno liejykla Centrolitas…<…> . – Kaunas, 2000. – P. [1].]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno ketaus liejykla : [liejyklos statyba, projekto apžvalga su priedu „Racionalizatoriams ir technikos mėgėjams“, p. I–VIII] / Domas Gaidys. – Brėž., lent., iliustr. – Rubrika: Septynmečio statybos // Mokslas ir technika. – 1961, nr. 7, p. 24–27.
  2. Kauno ketaus liejykla / A. Barakauskas. – Iliustr., projektas // Statyba ir architektūra. – 1966, rugsėjis, p. 11.
  3. Kauno ketaus liejykla. – Kaunas, 1993. – [12] p.: iliustr. – Gretut. tekstas vok., angl., rusų.
  4. Kauno ketaus liejykla Centrolitas. – Kaunas, 1987. – [16] p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų.
  5. Kauno ketaus liejyklai patvirtintas gelbėjimosi planas : [apie įmonei gresiantį bankrotą ir Kauno apygardos teismo sprendimu suteiktą teisę įgyvendinti restruktūrizacijos planą] / Lina Navickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, kovo 23, p. 13.
  6. Kauno liejykla Centrolitas=Каунасский литейный завод Центролит. –Kaunas, 2000. – [18] p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų.
  7. Kauno ketaus liejykla ruošiasi naujam startui : [su buv. liejyklos dir. , dabar valdybos visceprezidento, dr. E. J. Majausko ir valdybos pirm. R. Butkaus komentarais] / Jonas Bazys. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2007, nr. 10, p. 18–20.
  8. Liejikai skolas palieka praeičiai / Lina Navickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, gegužės 19, p.17–18. – Prieiga per internetą. http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/liejikai-skolas-palieka-praeiciai-28268. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 19 d.
  9. UAB „KKL investicijų valdymas“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ketus.lt/apie.html. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 19 d.
1962 11 04 „Žalgirio“ stadione uždegus gamtinių dujų fakelą, pradėtas dujofikuoti Kauno miestas.

Dujotiekio tinklų statyba pradėta 1960 m. Aukštuosiuose Amaliuose; 1963 m. pastatytas administracinis pastatas (Chemijos g. 4). Pirmosios Kaune šį kurą pradėjo naudoti Petrašiūnų šiluminė elektrinė ir Radijo gamykla.

  • Kauno gamybinė dujofikacijos valdyba. 1987 m. 
    Fotogr. A. Verbiejus [Kauno gamybinė…]
  • Lietuvos dujų Kauno filialas. 2010 m. 
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ačiū broliškoms tautoms taria kauniečiai; Sveikas mielas svečias iš Dašavos. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1962, lapkričio 3, p. 1–2.
  2. Kaunas priima broliškosios Ukrainos dovaną: spaudos konferencija žydrojo fakelo įžiebimo išvakarėse / A. Balčiūnas, B. Juršė // Kauno tiesa. – 1962, lapkričio 2, p. 2.
  3. Kaune dega draugystės fakelas! Dar žingsnis į šviesią komunistinę rytdieną. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1962, lapkričio 4, p. 1–2.
  4. Kauno gamybinės dujofikacijos valdybos metraštis. – Iliustr. – Gretut. tekstas rusų // Kauno gamybinė dujofikacijos valdyba. – Kaunas, 1987. – P. 5.
  5. Kur vingiuoja plieno gyslos. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1962, spalio 27, p. 3, 5.
  6. Žydrasis draugystės deglas: dujotiekio trasa pasiekė Kauną / E. Uldukis // Tiesa. – 1962, lapkričio 3, p. 1.
1963 08 02 įkurta Kauno šiluminių tinklų įmonė.

1991 m. įmonei suteiktas naujas pavadinimas – „Lietuvos valstybinės energetikos sistemos filialas Kauno Šilumos tinklai“. 1997 08 15, reorganizavus AB „Lietuvos energija“, jos filialų Kauno elektrinė ir „Kauno šilumos tinklai“ pagrindu buvo įsteigta specialiosios paskirties akcinė bendrovė (SPAB) „Kauno energija“ (nuo 2000 m. – AB „Kauno energija“).

  • AB „Kauno energija“ buveinė (Raudondvario pl. 84). 2013 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
  • AB „Kauno energija“ Šilumos tinklų departamentas (V. Krėvės pr. 49A). 2013 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. AB Kauno energija / Aleksandras Sigitas Matelionis. – Portr. // Sėkmės metai. – 2005, p. 84.
  2. AB „Kauno energija“. Veikla. Bendrovės istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunoenergija.lt/Veikla/Istorija/tabid/62/Default.aspx. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 5 d.
  3. AB „Kauno energija“ švenčia savo veiklos 50-metį / Ūdrys Staselka. – Iliustr. // Šiluminė technika. – 2013, Nr. 3, p. 11–14.
  4. Iš dešimtmečio aukštumos / P. Zalieckas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1973, rugpjūčio 24, p. 2.
  5. „Kauno energija“ // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – Kaunas, 1999. – P. 694.
  6. Kauno šiluminiai tinklai = Каунасские тепловые сети: inform. leid. / parengė Jonas Mykolaitis. – Kaunas, 1983. – P. 6.
  7. Kauno šiluminiai tinklai = Каунасские тепловые сети: inform. leid. / parengė R. Morkvėnas. – Kaunas, 1988. – P. 5.
  8. Kauno šilumos tinklams 30 metų: 1963–1993. – Kaunas, 1993. – [16] p.: iliustr.
  9. Prieš 47 metus, rugpjūčio 20-ąją Kaune pradėta centralizuotai tiekti šiluma. – „Kauno energija“ informuoja // Kauno diena. – 2010, rugpjūčio 24, p. 8.
  10. Profesionalumas ir patikimumas – AB „Kauno energija“ devizas / Vilius Misevičius. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2002, nr. 2, p. 44–45.
1964 05 09, įamžinant Kauno „išvadavimą“, Kauno valstybinio istorijos muziejaus sodelyje pastatytas tankas „Josif Stalin“ (neva, 1944 m. vienas pirmųjų įvažiavęs į Kauną).

1970 m. balandžio mėn. tankas perkeltas prie VI forto.

  • Tankas-paminklas tarybiniams kariams prie VI forto. 1972 m.
    Nuotrauka [Iš KAVB fondų]
  • 1989 07 21 tankas IS-2 demontuotas
    Fotogr. A. Kairys [Kauno tiesa. – 1989, liepos 22, p. 3.]

Literatūros šaltiniai
  1. „Veterano“ iškeldinimas. – Iliustr. / Džiuljeta Stankutė // Kauno tiesa. – 1989, liepos 22, p. 3.
  2. Aikštės raida tarybiniais metais – aikštės ansamblio suformavimas. – Iliustr. // J. Janonio aikštės ansamblis Kaune / Algimantas Miškinis. – Vilnius, 1983. – P. 19–25.
  3. Kur rūdija sovietinis Kauno tankas? / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Savaitraštis Kaunui. – 2016, liep. 21–27 (Nr. 29), p. 10–11.
  4. Muziejaus istorinė kronika (1952 – 1970) / parengė Aušra Jurevičiūtė, Algirdas Markūnas, Antanas Jankūnas. – Faks., iliustr. // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2011 metais. – 2012, p. 214, 223.
  5. Tanko likimas // Kauno tiesa. – 1992, kovo 21, p. 1.
  6. Tegu generolas žino… / Steponas Gečas // Vakarinės naujienos. – 1989, lapkričio 14, p. 2.
  7. Vieno tanko pėdsakais / A. Didžiulis // Vakarinės naujienos. – 1964, gegužės 20, p. [2].
  8. Žymusis VI forto tankas palieka Kauną. – Iliustr. / A. Dambrauskas // Kauno diena. – 1993, liepos 30, p. 1.
1964 m. įkurtas Vilniaus universiteto bendramokslinis, nuo 1966 m. – vakarinis fakultetas.

1984 m. persikėlė į vieną seniausių Senamiesčio kvartalų. Tai vienintelis VU fakultetas kitame mieste, įsteigtas kaip humanitarinių studijų atsvara techniškosioms ano meto Kauno aukštosioms mokykloms. 1989 m. atsiradus dieninėms studijoms buvo pavadintas Kauno humanitariniu fakultetu (KHF). Nuo 2017 m. jis tapo Vilniaus universiteto Kauno fakultetu (VU KnF), kuriame vykdomos humanitarinių, socialinių ir fizinių bei technologinių (informatikos) mokslų sričių studijų programos ir tarpkryptiniai moksliniai tyrimai, organizuojamos visų trijų pakopų nuosekliosios (bakalauro, magistro, doktorantūros) studijos.

  • Buvusi konsistorija, kurioje įsikūrė VU KHF. XX a. 9-asis deš. 
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Fakulteto pastatai Muitinės g. iš kiemo pusės. 2010 m. 
    Fotogr. V. Vaitilavičiūtė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Fakultetas Senamiestyje / St. Girdzijauskas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1984, lapkričio 6, p. 3; lapkričio 11, p. 4–5.
  2. Fakulteto istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.khf.vu.lt/lt/fakultetas/istorija. – Žiūrėta 2012 m. birželio 08 d.
  3. Humanitarinę dvasią nešąs Kaunui ir Lietuvai / Gediminas Zemlickas. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 1999, spalio 21, p. 8.
  4. Įkurtuvės universiteto miestelyje Senamiestyje. – Iliustr. / Aldona Kibirkštienė // Kauno diena. – 1999, spalio 2, p. 2.
  5. Kauno vakarinis fakultetas // Vilniaus universiteto istorija. 1940–1979. – Vilnius, 1979. – P. 408–409.
  6. Kviestas, reikalautas, o dabar ar nebus išprašytas: mokslo židinys prie Karaliaus Mindaugo prospekto, Naugardo ir Muitinės gatvių. – Iliustr. // Diena, 1995, gruodžio 23, p. 10.
  7. Vilniaus universitetas, Kauno humanitarinis fakultetas. – [Kaunas, b. m.]. – 18 p.: iliustr.
1964 m. įkurta eksperimentinė dailiosios keramikos gamykla „Jiesia“, kurios pradžią galime skaičiuoti nuo 1938 m. Vilijampolėje veikusio „Š. Zalberio koklių ir keramikos fabriko“.

1974 m. gamykloje įsteigtas eksperimentinis kaulinio porceliano gamybos baras (laboratorija) ir pradėta unikalaus kaulinio porceliano gamyba Lietuvoje. 1980 m. pradėjo veikti porceliano cechas. 2006 m. įkurta UAB „Kauno Jiesia“, kuri tęsia lietuviško kaulinio porceliano gamybos tradicijas.

  • Dailiosios keramikos cechas. 1978 m.
    [Eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos „Jiesia“ metraštis… – P. 7.]
  • Kaulo porceliano laboratorijoje 1978 m. pabaigoje dirbo 10 darbuotojų
    [Ten pat. – P. 15.]
  • Eksperimentinės dailiosios keramikos gamykloje pagamintas porceliano servizas. 1984 m.
    [Dailioji keramika… – P. 20.]
  • UAB „Jiesia“ (Chemijos g. 29). 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Dailioji keramika = Художественная керамика = Fine Ceramics.: [eksperimentinė dailiosios keramikos gamykla „Jiesia“]. – Kaunas, [1984]. – [12] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., rus., angl.
  2. Duonos kriaukšlė porceliano vazoje / Lina Mažeikaitė. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1997, vasario 11, p. 1, 9.
  3. Eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos „Jiesia“ metraštis : 1978 metai / metraštį ruošė Vaclovas Abišala, Ramūnė Kaminskaitė. – 1978. – [9], [17] lap., [10] iliustr. lap. – Mašinraštis.
  4. Eksperimentinė dailiosios keramikos gamykla „Jiesia“ = Эксперименталььый завод художественной керамики „Еся“ / sudarytojas A. Paulavičius. – Kaunas, [1981]. – 8 p.: iliustr. – Gretut. tekstas liet., rus.
  5. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60.
  6. Tarptautiniai porceliano kūrėjų seminarai Lietuvoje ir jų įtaka lietuviško meninio porceliano raidai / Gražina Gurnevičiūtė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 13 pavad. // Metraštis. – [T.] 7 (2004), P. 114–126.
1964 m. Kauno miesto šiaurinėje dalyje atidarytas Kleboniškio tiltas (dešinysis) per Nerį.

Antrasis tiltas pastatytas 1981 m. Tilto ilgis 348,7 m. 2012 m. tiltui suteiktas jį projektavusio, stačiusio inžinieriaus Alfonso Meškinio vardas.

  • Kleboniškio tiltas. 2010 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
  • Kleboniškio tiltas. 2010 m. 
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Atidaryta nauja magistralė // Tiesa. – 1964, lapkričio 5.
  2. Kleboniškio tiltas per Nerį Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis.– Kaunas, 2004. – P. 80–81.
  3. Kleboniškio tiltas. – Prieiga per internetą. URL:
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Kleboni%C5%A1kio_tiltas. – Žiūrėta 2011 m. vasario 4 d.
  4. Kleboniškio tiltas per Nerį Kaune : Vilniaus – Klaipėdos kelio (A1) 99,9 km // Lietuvos keliai / Vytautas Viršilas. – Vilnius, 1988. – P. 55.
  5. Kleboniškio tiltą pervardijo į A. Meškinio. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, lapkr. 29, p. 3.
1965 12 31 Panemunės–Senamiesčio maršrutu pradėjo kursuoti pirmasis troleibusas.

1964 m. įsteigta Troleibusų transporto direkcija (vėliau vadinosi Kauno troleibusų valdyba). 1991 04 04 reorganizuota į bendrovę „Kauno troleibusų parkas“, kuri 2000 07 14 tapo AB „Autrolis“. 2014 04 01 UAB „Autrolis“ prijungta prie UAB „Kauno autobusai“.

  • 1965 12 22 įvyko naujosios troleibusų linijos išbandymas
    Fotogr. A. Vasaris [Kauno tiesa…, p. [6].]
  • Kontaktinių tinklų statyba 1964–1986 m.
    [Kauno troleibusų valdyba…, planas]
  • 3-ojo maršruto troleibusas Kęstučio g. stotelėje. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • AB „Autrolis“ (Islandijos pl. 209). 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Jungtuvių finiše – naujo vadovo paskyrimas / Živilė Banytė. – Portr. // Kauno diena. – 2014, liepos 8, p. 3.
  2. Pirmasis reisas – sėkmingai / J. Klimašauskas // Kauno tiesa. – 1965, gruodžio 24, p. [6].
  3. Troleibusui – 100 metų. – Iliustr. / A. Klibavičius // Mokslas ir technika. – 1982, nr. 3, p. 36–38.
  4. Kauno troleibusų valdyba. – Kaunas, 1986. – 30 p. : iliustr.
  5. Kauno konkę pakeitę troleibusai neketina užleisti pozicijų autobusams / S. Jokūbaitis // Kauno diena. – 1996, sausio 20, p. 1, 5.
  6. Troleibusų gimtadienis. – Nuotr. / Arūnas Andriuškevičius // Kauno diena. – 2000, sausio 29, p. 5.
  7. Kauno keleivinio transporto istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://transportas.kaunas.lt/index_lt.php?page=57. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 3 d.
  8. AB „Autrolis“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autrolis.lt/page1.php. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 3 d.
1965 m. įkurta Kauno dirbtinio pluošto gamykla.

Iki 1994 m. gamino triacetatinius kompleksinius siūlus ir štapelį. 1992 m. gamykla buvo privatizuota ir tapo bendrove. 1998 m. pradėjo veikti antrinė įmonė UAB „Korelita“ – bendra „Dirbtinio pluošto“ ir Korėjos įmonė. 2008 m. AB „Dirbtinis pluoštas“ bankrutavo.

  • Kauno dirbtinio pluošto gamykla. 1978 m.
    [Kauno Spalio penkiasdešimtmečio Dirbtinio pluošto gamykla… .– Virš. nuotr.]
  • Buvęs AB „Dirbtinio pluošto“ pastatas (Pramonės pr. 4). 2010 m. 
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Cheminių pluoštų gamyba : [trumpa Kauno dirbtinio pluošto gamyklos istorija 1960–1975 m.] // Lietuvos ūkis 1940–1990 / K. Meškauskas. – Vilnius, 1994. – P. 114–116.
  2. „Dirbtinio pluošto“ lizde – įmonės pagalbininkės : [apie Kauno AB „Dirbtinis pluoštas“ patalpose įsikūrusias įmones: bendrą Lietuvos ir Austrijos įmonę „Katex“ ir UAB „Korelita“] / Lina Mažeikaitė // Lietuvos aidas. – 1998, birželio 9, p. 9.
  3. Kauno dirbtinio pluošto gamykla – akcinė bendrovė „Dirbtinis pluoštas“ / dr. A. Spudulis. – Iliustr. // Chemija Lietuvoje / leidinį parengė D. Kitrienė, A. Spudulis. – Jonava, 1996. – P. 98–127.
  4. Kauno Spalio penkiasdešimtmečio Dirbtinio pluošto gamykla : [reklaminis – informacinis bukletas] / sudarė A. Paulavičius. – Vilnius, 1978. – 32 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų, angl.
  5. [Spalio 50-čio dirbtinio pluošto gamyklos istorija]. [B. m.]. – [6 p., mašinraščio+ 4 rankr.+ 6 portr., tech. schema]. – Sudėta aplanke.
  6. UAB „Korelita“. – Prieiga per internetą. URL: www.dp.lt/about_LT.htm. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 30 d.
  7. Kultūros ir sporto rūmai atvėrė duris / A. Baranauskaitė, L. Žalys. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1975, kovo 15, p. 1.
1965 m. įvyko pirmasis tarptautinis pramoginių šokių konkursas „Gintarinė pora“,

kurio tradicijos tęsiamos iki šiol.

  • „Gintarinė pora“. 1966 m.
    [„Gintarinė pora 95“ / sportinių šokių klubas „Sūkurys“. – Kaunas, 1995. – P. 3.]
  • Konkurso „Gintarinė pora“ Lotynų Amerikos šokių nugalėtojai – (iš kairės) P. ir A. Orbai, Č. ir J. Norvaišos bei L. Balsevičiūtė ir P. Janulevičius. 1968 m.
    Fotogr. V. Koreškovas [Komjaunimo tiesa… p. [1].]
  • 45-osios, jubiliejinės, tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora 2010“
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Lotynų Amerikos šokių pasaulio reitingo turnyro finalininkai. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Naujos tradicijos pradžia. – Iliustr. // Tiesa. – 1966, gegužės 11, p. [4].
  2. Garbės valsą šoka Norvaišos. – Iliustr. / A. Jurkštas // Komjaunimo tiesa. – 1968, birželio 4, p. [1].
  3. „Gintarinė pora“ keliauja į Austriją. – Iliustr. / I. Litvinaitė // Tiesa. – 1969, liepos 22, p. 4.
  4. „Gintarinė pora“ vėl namuose. Antrą kartą nugalėjo Jūratė ir Česlovas Norvaišos. – Iliustr. / Z. Šiulienė // Tiesa. – 1971, gegužės 11, p. 4.
  5. „Gintarinė pora“ – šventė, tradicija, mokykla. – Iliustr. / R. Vaitiekūnaitė // Kauno tiesa. – 1987, gegužės 5, p. 5.
  6. „Gintarinė pora“ gerina ilgaamžiškumo rekordą : tradicinės tarptautinės sportinių šokių varžybos paminės savo keturiasdešimtmetį / Romas Poderys. – Nuotr. // Kauno diena. – 2005, bal. 27, p. 1, 8. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/-rdquo-gintarine-pora-gerina-ilgaamziskumo-rekorda-27657. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 29 d.
  7. Gintarinė pora : 45-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos=45th Amber Couple 2010. – [Kaunas, 2010]. – [10] p. : iliustr. – Santr. angl.
1965 m. pradėti rengti kasmetiniai poezijos festivaliai „Poezijos pavasaris“.

Pirmieji „Poezijos pavasariai“, debiutavę Dainų slėnyje, persikėlė į Lakštingalų slėnį prie S. Neries namelio Palemone. 1995 m. festivalio atidarymo šventė persikėlė į Kauno senamiestį, vėliau – į Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelį. „Poezijos pavasario“ laureatai buvo apdovanojami S. Neries premija, dabar – Maironio prizu bei pinigine premija.

  • „Poezijos pavasario“ emblema 
    [Poezijos pavasariai Kaune… . – Kaunas, 1970. – P. [19].]
  • „Poezijos pavasario“ aukuras Lakštingalų slėnyje 
    [Kaunas ir jo apylinkės [Rankraštis] : (nuo seniausių laikų iki šių dienų) / Pranas Juozapavičius ; Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. – Kaunas, 1980. – P. [300].]
  • Pirmoji organizacinė komisija 
    [Poezijos pavasariai Kaune… . – Kaunas, 1970. – P. [14].]
  • „Poezijos pavasaris“ prie Kauno marių. 1980 m. 
    [TSRS tautų gretose / Petras Griškevičius. – Vilnius, 1980. – Įklija tarp p. 128–129.]
  • „Poezijos pavasario“ renginys Palemone. 2010 m.
    Fotogr. V. Ivanauskienė [Iš KAVB fondų]
  • „Poezijos pavasario“ šventė Maironio muziejaus kiemelyje. 2010 m. 
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno balsai [Garso įrašas] : „Poezijos pavasarių“ laureatų eilėraščiai : 1979, 1980, 1986, 1988–1990, 1995, 1998 / eilės Bernardo Brazdžionio, Gražinos Cieškaitės, Donaldo Kajoko, Roberto Keturakio, Algimanto Mikutos, Petro Palilionio, Gintaro Patacko, Aldonos Elenos Puišytės ; skaito autoriai. – Kaunas : Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius, 2002. – 1 garso diskas (53 min., 51 sek.)
  2. Kauno balsai [Elektroninis išteklius] : kauniečiai „Poezijos pavasarių“ laureatai : skaito autoriai. – [Kaunas : Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius, 2002]. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – Antr. iš disko etiketės. – Aut.: Bernardas Brazdžionis, Gražina Cieškaitė, Donaldas Kajokas, Robertas Keturakis, Algimantas Mikuta, Petras Palilionis, Gintaras Patackas, Aldona Elena Puišytė.
  3. Poezijos pavasariai : [mašinraštis] / Robertas Keturakis. – [Kaunas, 1975]. – [3] p.
  4. Poezijos pavasariai Kaune : [informacinis leid.]. – Kaunas, 1970. – [29] p.: iliustr.
  5. … pradžioje buvo poetai… vėliau poezijos pavasariai : 40 Poezijos pavasaris : [poezijos pavasarių laureatų sąrašas ir nuotr. / įž. žodis P. Palilionio]. – Kaunas, 2004. – [8] p.: iliustr.
  6. Pradžių pradžia : [atsiminimai apie pirmuosius Poezijos pavasarius] / Marija Macijauskienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1989, gegužės 26, p. 6.
  7. Su laiko ženklu : [apie Kauno miesto poetų įvairių metų Poezijos pavasario laureatų elektroninę knygą „Kauno balsai“ / Dovilė Zelčiūtė // Literatūra ir menas. – 2003, sausio 31, p. 24.
1965 m., pertvarkius interjerą (archit. A. Mikėnas ir R. Dičius), sobore įrengta Vitražo ir skulptūros galerija.
  • Vitražo ir skulptūros galerijos ekspozicija. 1978 m.
    Fotogr. V. Bartkus [Kauno tiesa. – 1978, vasario 5, p. [5].]
  • Vitražo ir skulptūros galerija (dab. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia, Nepriklausomybės a. 14) veikė iki 1991 m. Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Įgulos soboras, Nepriklausomybės a. 14 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 188–190.
  2. Kviečia atjaunėjusi Galerija. – Iliustr. / P. Valaika // Kauno tiesa. – 1978, vasario 5, p. [5].
  3. Sovietmetis = The Soviet Period / Ingrida Veliutė. – Iliustr. // Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų. – Kaunas : Terra publica, 2015. – P. 30–31.
  4. Vitražo ir skulptūros galerija // Literatūros ir meno metraštis. – 1966, p. 159–1965.
  5. Vitražo-skulptūros galerija. – Kaunas, 1971. – [21] p., įsk. virš., su iliustr. – Tekstas lygiagr. liet. ir rusų k.
1965–1967 m. pastatytas viešbutis „Baltija“ (Lenino pr. 71, dab. – Vytauto pr.).
  • „Baltija” – pirmasis viešbutis, pastatytas Kaune tarybiniais metais (archit. J. Barkauskienė ir J. Navakas). Greta viešbučio – skulpt. L. Striogos dekoratyvinė kompozicija „Laiveliai“ (1969 m.)
    [Viešbutis „Baltija”. – Kaunas, 1976. – Virš. iliustr.]
  • Dabar šiame pastate įsikūręs VDU studentų bendrabutis „Baltija“, veikia naktinis klubas „Amerika pirtyje“. 2011 m. 
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Baltija“ atvėrė duris. – Iliustr. / A. Balčiūnas // Kauno tiesa. – 1967, spalio 25, p. 1, 6.
  2. „Jūros tiltas“ virš prospekto. – Iliustr. / S. Vaintraubas // Vakarinės naujienos. – 1968, liepos 10, p. [3].
  3. „Baltijos“ viešbutis taps uždarąja akcine bendrove / V. Kasperavičienė // Laikinoji sostinė. – 1996, gruodžio 5, p. 2.
  4. Vytauto didžiojo universiteto studentai gyvens buvusiame viešbutyje. – Iliustr. / Kristina Kučinskaitė // Lietuvos aidas. – 1998, liepos 22, p. 1, 9.
  5. „Baltijos“ viešbutis Vytauto pr. 71 / J. Minkevičius. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 343–344.
1966 m. pradeda reikštis hipių bei žygeivių sąjūdis, turintis skirtingą nuo aplinkos vertybių sistemą.

Aktyvumu išsiskyrė Kauno miesto sodo jaunimo grupė„Company“, kurios dauguma narių gyveno Senamiestyje bei KPI klubas „Ąžuolas“ (anksčiau: „Eiklios kojos“), jungęs 30–50 narių. Žygių tikslas – aplankyti ir įamžinti Lietuvos istorijos įvykių vietas, švęsti kalendorines šventes, rengti talkas.

  • „Company“ prie fontano. XX a. 8-as deš.
    [Iš A. Vinokuro asmeninio archyvo]
  • Šarūno Borutos (kairėje) vadovaujami žygeiviai Rasos šventėje. 1974 m.
    [Kauno istorijos…, p. 172.]

Literatūros šaltiniai
  1. „Ąžuolynas tebežaliuoja“ / Petras Katinas // XXI amžius. – 2005, kovo 16, p. 5.
  2. Jaunimo kultūrinė rezistencija sovietmečiu: hipių kultūrinės idėjos Lietuvoje. – Iliustr. / Egidija Ramanauskaitė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 4 (2003), p. 127–163.
  3. Jaunimo kultūrinė rezistencija sovietmečiu: žygeivių klubas „Ąžuolas“. – Iliustr. / Laima Anglickienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 4 (2003), p. 165–176.
  4. Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune: nuo slapto pogrindžio iki atviro protesto. – KAVB, 2007. – 116 p.
  5. KTU žygeivių klubas „Ąžuolas“. – Prieiga per internetą. URL: http://azuolas.ktu.lt/main/lt/about/history. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 20 d.
  6. Traktatas apie žygeivius / [Lietuvos Žygeivių sąjunga]. – [Panevėžys : Lietuvos Žygeivių sąjunga, 1997]. – 71 p. : fotogr.
1966 m. atidarytas vienintelis pasaulyje Velnių muziejus,

(dab. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys) garsėjantis didele kolekcija (apie 3000 eksponatų), pradėta rinkti dailininko Antano Žmuidzinavičiaus.

  • Velnių muziejus (V. Putvinskio g. 64). 2005 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
  • A. Zubavičiaus skulptūrėlė „Velnio piršlybos“ 
    [Velniai…, 77 nr.]

Literatūros šaltiniai
  1. From… the Life… of Devils / A. Grėbliūnas. – Iliustr. // Lithuania in the world. – Vol. 5 (1997), No 1, p. 60–64.
  2. Mieste – dar vienas muziejus // Kauno tiesa. – 1966, kovo 24, p.
  3. Velniai: dailininko Antano Žmuidzinavičiaus kolekcija / Pr. Porutis. – Vilnius, 1971. – P. 5–8.
  4. Velniai į Kauną atkeliauja be vizų / Rūta Kanopkaitė. – Portr. // Kauno diena. – 2000, rugsėjo 21, p. 1, 5.
  5. Velnių muziejus Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://www.spauda.lt/mitai/lietuva/velniai.htm. – Žiūrėta 2010 m. birželio 14 d.
  6. Viešnagė pas velnius: atsiminimai / Bonius Jauniškis. – Kaunas, 2000. – 23 p.: iliustr.
  7. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. – 1995. – [Kaunas] 1 lankstinys (6 p.)
1966 m. atidarytos Romainių 1-osios kapinės, 1970 m. – 2-osios kapinės.
  • Romainių 1-ųjų kapinių vartai. 2011 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
  • Romainių 2-osios kapinės. 2011 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kapinių plėtros problemos / Eugenijus Čigriejus. – Iliustr., žml., lent. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, nr. 4 (1998), p. 166–174.
  2. Romainių 1-osios kapinės (Šilainių pl.), Romainių 2-osios kapinės (Šilainių pl.) / sudarė S. Stasiūnienė. – Mašir. // Kauno miesto kapinės. – [Kaunas, 2001]. – 2 lap.
1966 m. atidarytas pirmasis plačiaekranis „Planetos“, 1970 m. – „Dainavos”, 1977 m. – „Kauno” kino teatras.
  • Sovietmečiu „Planetos“ kino salė buvo didžiausia Kaune (archit. J. Navakas, L. Skromanas, V. Lenino pr. 6, dab. Vytauto pr.)
    Fotogr. J. Stanišauskas [Kauno tiesa. – 1966, balandžio 8, p. 6.]
  • Kino teatras „Dainava“ (archit. J. Navakas, Pramonės pr. 11) bankrutavo 1994 m. Prie jo veikė ir vaikų kino teatras „Žvaigždutė”
    Fotogr. O. Kalpokas [Kauno tiesa. – 1970, sausio 14, p. 3.]
  • Kino teatras „Kaunas“ (archit. J. Navakas, Raudonosios armijos, dab. Savanorių pr. 350)
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Dar vienu gražiu pastatu pasipuošė mūsų miestas – tai plačiaformatinis 820 vietų kino teatras „Planeta“. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1966, balandžio 8, p. 6.
  2. Kauno miesto kinofikacijos skyriui 25. – Kaunas, [1989]. – 1 lap. sulankst. 8 p.: iliustr.
  3. „Planeta“ prisikelia naujam gyvenimui. – Iliustr. / Ramūnas Zilnys // Laikinoji sostinė. – 2000, kovo 14, p. 16.
  4. „Cinamon“ parklupdė „Planetą“ : pastato Vytauto prospekte savininkai dar nenusprendė, kas pakeis kino teatrą / Jūratė Kuzmickaitė // Kauno diena. – 2006, sausio 23, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/-rdquo-cinamon-parklupde-rdquo-planeta-34518. – Žiūrėta 2010 m. spalio 12 d.
  5. „Dainava“ atvėrė duris. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1970, sausio 14, p. 3.
  6. „Žvaigždutė” – vaikų kino teatras / D. Puidokienė // Kauno tiesa. – 1973, kovo 13, p. [6].
  7. Atgimusioje „Dainavoje“ – kinas, šokiai, pasirūkymas. – Iliustr. / Laimutis Genys // Laikinoji sostinė. – 1998, gegužės 11, p. 2.
  8. Keturioliktasis kino teatras Kaune. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1977, rugpjūčio 18, p. [2].
1967 m. iš Vilniaus į Kauną atsikėlė Modrio Tenisono vadovaujama pantomimos trupė.

Čia ji ne tik pastatė keturis originalius spektaklius, bendradarbiavo su solistais, fotografais, tapytojais, bet išsiskyrė iš kitų aktyvia menine raiška viešosiose erdvėse.1972 m. po R. Kalantos susideginimo prasidėjus represijoms, trupė iširo.

1967 m. aktorius ir režisierius Kęstutis Adomaitis su bendraminčiais įkūrė Kauno pantomimos teatrą. 1981 m. jam suteiktas profesionalaus teatro statusas.

  • J. Jurašo režisuota K. Sajos pjesė „Mamutų medžioklė“ (1968 m.)  
    Fotogr. A. Pajarskas [Iš A. Pajarsko asmeninio archyvo]
  • Modrio Tenisono veide įkūnytas liūdesys. Apie 1970 m.
    Fotogr. R. Rakauskas [Laisvės proveržiai… – P. 74.]
  • Kęstutis Adomaitis (1948–1996) – Kauno pantomimos teatro vadovas (1968–1996), aktorius, režisierius
    Fotogr. K. Jurelė [Nemunas. – 1989, nr. 3, p. 2.]
  • VšĮ Kauno pantomimos ir plastikos teatras (M. Daukšos g. 34) – vienintelis Lietuvoje repertuarinis profesionalus pantomimos žanro teatras. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Apie teatrą, gyvenantį prisiminimuose / Ramutė Vaitiekūnaitė // Kauno diena. – 1997, spalio 25, p. 19.
  2. Mėginimas sprogdinti pantomimos legendą. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2002, liepos 12, p. 7.
  3. Modrio Tenisono pareiškimas / Ramutė Vaitiekūnaitė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 4 (2003), p.181–193.
  4. Modris Tenisonas ir nonkomformizmas Lietuvos teatre / Edgaras Klivis. – Bibliogr. išnašose. – Santr. angl. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 4 (2003), p. 119–126. – Prieiga per internetą. URL: http://www.vdu.lt/Leidiniai/metrastis/nr4anot.html. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 31 d.
  5. Teatro iššūkiai // Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune: nuo slapto pogrindžio iki atviro protesto. – Kaunas, 2007. – P. 65–81.
  6. Kaune atidarytas naujas teatras. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1992, lapkričio 14, p. 5.
  7. Viskas apie teatrą. – Iliustr. / D. Žemčiugovaitė // Kauno žinios. – 1999, sausio 5, p.11.
  8. Kauno Pantomimos teatras / Kęstutis Adomaitis // Kauno menininkai. – 1996. – P. 394–395. – Lygiagr. tekstas anglų k.
  9. Kauno pantomimos ir plastikos teatras. Apie teatrą. – Prieiga per internetą. URL: http://www.pantomimosteatras.lt/svetaine/apie-mus/. – Žiūrėta 2012 m. birželio 11 d.
1967–1982 m. veikė aukščiausios kategorijos kavinės ir restoranai:

vaikų kavinė „Pasaka“ (apie 1960–1965 m.), „Orbita“ (1967 m.), „Trys mergelės“ (1967 m.), „Pasimatymas“ (1973 m.), „Žalias kalnas“ (1979 m.), „Kaukas“ (1982 m.).

  • Restoranas „Žalias kalnas“ (archit. R. Kamaitis, interjero autorius V. Krasauskas) (Raudonosios Armijos pr. 111 – dab. Savanorių pr.)
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • „Kauko“ kavinė-restoranas atidarytas 1982 m., vietoje tarpukariu buvusios archit. F. Vizbaro vilos (rekonstruotos pagal A. Sprindžio projektą) (S. Šimkaus al. 2, dab. – Kauko al.)
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Buvusios populiariausios Kauno centro kavinės su naktiniu baru „Orbitos“ interjeras priminė astronautų laivo vidų (archit. V. Dičius ir A. Mikėnas) (Laisvės al. 82). 1982 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Restorano-kavinės „Trys mergelės“ interjeras sukurtas legendos motyvais (archit. Viktorija ir Alfredas Antanas Jakučiūnai) (J. Aleksonio g. 13, dab. – M. Riomerio g. 37) Fotogr. A. Korsakovas
    [Kauno tiesa. – 1967, gruodžio 30, p. [3].]
  • Kavinės-baro „Pasimatymas“ interjero autorius J. Jucaitis (TSRS 50-čio 57, dab. – V. Krėvės pr.)
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • „Pasaka“ – pirmoji vaikų kavinė Lietuvoje ir visoje Tarybų Sąjungoje (Laisvės al. 27). Interjerą (sienų tapyba, vaizduojanti lietuvių liaudies pasakų personažus) projektavo bei dekoravo Vida ir Filomena Ušinskaitės, dail. Eugenijus Survila
    [Tarybinė moteris… p. 22.]

Literatūros šaltiniai
  1. Kviečia „Kaukas“. – Iliustr. / B. Liutkutė // Vakarinės naujienos. – 1982, lapkričio 27, p. [1].
  2. [Kavinė „Orbita“]. – Iliustr. / J. Daugirdas // Kauno tiesa. – 1967, rugpjūčio 29, p. 6.
  3. Naktinėjimas prasidėjo nuo „Orbitos“ / Birutė Mačienė // Laikinoji sostinė. – 2000, lapkričio 18, p. 13.
  4. „Pasaka“. – Iliustr. / J. Valentukonis // Tarybinė moteris. – 1970, nr. 6, p. 22.
  5. Senelės „Pasaka“ vaikams / J. Valentukonis // Literatūra ir menas. – 1970, rugpjūčio 29, p. [9].
  6. Trys mergelės. – Iliustr. / B. Juršė // Kauno tiesa. – 1967, gruodžio 30, p. [3].
  7. Legenda stiklo rūmuose. – Iliustr. / E. Baleišis // Gimtasis kraštas. – 1968, vasario 1, p. 1, 6–7.
  8. Į šeštąjį fortą vilioja ne vien tik A. Sabonio vardas. – Iliustr. / Eglė Baršauskaitė // Laikinoji sostinė. – 2001, lapkričio 17, p. 4–5.
  9. Kviečia „Žalias kalnas“. – Iliustr. / B. Mačienė // Vakarinės naujienos. – 1979, balandžio 16, p. 2.
  10. „Žalias kalnas“ : restoranas. – Kaunas, 1982. – [20] p.: iliustr. – Gretut. tekstas liet., rusų, angl., vok.
  11. Kauno restoranai ir kavinės / sudarė D. Šeduikienė. – Vilnius, 1978. – P. [30] p.: iliustr. – Antr. ir gretut. tekstas liet., rusų, angl.
  12. Prestižo liekanos. – Iliustr. / L. Genys // Laikinoji sostinė. – 1998, liepos 8, p. 1–2.
  13. Nesurūšiuotas atminties paveldas / Žilvinė Petrauskaitė // Kauno diena. – 2003, rugpjūčio 30, p. 13. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/nesurusiuotas-atminties-paveldas-11995. – Žiūrėta 2010 m. birželio 17 d.
1969 10 23 įkurtas Lietuvos nacionalinės filharmonijos respublikos nusipelnęs kolektyvas Kauno valstybinis choras.

Vyriausias dirigentas ir meno vadovas – P. Bingelis. Kauno valstybinis choras – sąjunginių konkursų laureatas, 1979 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kolektyvo Garbės vardas. Per visą kūrybinį laikotarpį atliko apie 1500 koncertų.

  • Kauno valstybinis choras. 1970 m.
    [Iš M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus fondų]
  • Kauno valstybinis choras. 2009 m.
    [Iš M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Chorai : profesionalusis Kauno valstybinis choras. – Iliustr. – Gretut. tekstas angl. // Kaunas: Kultūros įstaigos ir meno kolektyvai 2002. – Kaunas, 2002. – P. 30.
  2. Chorinės kultūros augimas tarybiniu laikotarpiu : Lietuvos TSR profesionalieji chorai : Kauno valstybinis choras // Tarybų Lietuvos chorai / Boleslovas Zubrickas. – Vilnius, 1979. – P. 76–84.
  3. Kauno valstybiniam chorui – 40 / Rimantas Klevečka. – Iliustr. – Bibliogr.: išnašose. – Turinyje: lordo Yehudi Menuhino, maestro M. Rostropovičiaus, choro vadovo P. Bingelio citatos, choro chormeisterių mintys // Muzikos barai. – 2009, nr. 10 (spalis), p. 4–7.
  4. Kauno valstybinis choras : [dail. A. Gelgotas, fotogr. A. Zabulionis, J. Polis]. – Kaunas, 1990. – 37 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų, angl., vok., pranc.
  5. Kauno valstybinis choras / Tekstą parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzikos skyrius. – Prieiga per internetą. URL: http://teatras.mch.mii.lt/Muzika/Kauno_valst_choras.htm. – Žiūrėta 2010 m. gruodžio 10 d.
  6. Kauno valstybinis choras. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunochoras.lt/istorija.html. – Žiūrėta 2010 m. gruodžio 3 d.
  7. Keturi dešimtmečiai po griežta P. Bingelio ranka : [pokalbis su Kauno valstybinio choro meno vadovu ir dirigentu P. Bingeliu apie choro pradžią ir dabartį; Su choristės A. Gakaitės, muzikologės A. Ramanauskienės komentarais] / Jūratė Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, spalio 31, p. 38–39.
  8. Muzika : [apie Kauno valstybinį chorą, jo gastroles] / Ramanauskienė A. // Kauno menininkai. – Kaunas, 1996. – P. 251–252.
1969 m. atidaryta parduotuvė „Buitis“, 1982 m. – „Viešnagė“, 1986 m. – „Rėda“.
  • Parduotuvė „Buitis“ (Vytauto (buv. Lenino) pr. 32, archit. V. J. Dičius)
    [Kaunas. – [Kaunas, 1978]. – P. 10. – Teksto antr.: Kaunas invites you.]
  • Parduotuvė „Viešnagė“ (V. Krėvės (buv. TSRS 50-mečio) pr. 43, archit. K. Kisielius)
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Parduotuvė „Rėda“ (V. Krėvės (buv. TSRS 50-mečio) pr. 49, archit. E. Miliūnas). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Stambiausia Kaune / L. Šimonėlytė // Vakarinės naujienos. – 1970, liepos 25, p. [2].
  2. Griauti negalima išsaugoti : Kauno „Buitis“ keičia funkciją, bet ne architektūrą. – Iliustr. / Almantas Bružas // Statybų pilotas. – 2005, rugpjūčio 18, p. 7.
  3. Kviečia „Viešnagė“. – Iliustr. / A. Balčiūnas // Kauno tiesa. – 1982, spalio 12, p. [4].
  4. Parduotuvė „Viešnagė“ Vinco Krėvės (buv. TSRS 50-mečio) pr. 43 / M. Rupeikienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 294.
  5. Pakvietė „Rėda“. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1986, vasario 14, p. 1.
  6. Parduotuvė „Rėda“ Vinco Krėvės (buv. TSRS 50-mečio) pr. 49 / M. Rupeikienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 295.
1969 m. įkuriama Endokrininių preparatų gamykla (dab. Veiverių g. 134).

Ištakos – anksčiau veikęs Kauno insulino fabrikas, priklausęs Mėsos kombinatui. Iki 1960 m. Endokrininių preparatų gamyba buvo organizuojama prie žaliavos šaltinių – mėsos kombinatuose. 2004 m. AB „Endokrininių preparatų“ akcijas įsigijo AB „Sanitas“. 2005 m. AB „Endokrininiai preparatai“ likviduojami. AB „Sanitas“ tais pačiais metais pradeda naujos farmacijos gamyklos statybą.

  • Endokrininių preparatų gamykla. 1995 m. 
    [Lietuvos farmacijos žinios. – 1995, nr. 1/2, p. 41.]
  • 2008 m. AB „Sanitas“ persikelia į naują modernią gamyklą Aleksote (Veiverių g. 134 B). 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Akcinė bendrovė „Endokrininiai preparatai“ – 25 darbo metai / J. Černeckienė, J. Grinevičius. – Iliustr. // Lietuvos farmacijos žinios. – 1995, nr. 1/2, p. 41.
  2. Įmonė, gimusi Tarybų valdžios metais : [pokalbis su Endokrininių preparatų gamyklos dir. A. Gendroliu]. – Iliustr., stat. duomenys // Kauno tiesa. – 1984, liepos 10, p. 3.
  3. Įveiktas Eglės – žalčių karalienės sindromas : [apie Endokrinologijos klinikos kūrimąsi] / Jurgis Danys. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, liepos 27, p. 14.
  4. Jauniausioje miesto įmonėje : [fotoreportažas apie Endokrininių preparatų gamyklą] / A. Balčiūnas, A. Mikšys. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1969, gegužės 31, p. [1].
  5. Kauno endokrininių preparatų gamykla = Каунасский завод эндокринных препаратов : [inform. Leidinys] / sudarytojas. R. Neimantas. – Kaunas, 1985. – 40 p.: iliustr. – Gretut. tekstas liet., rusų, angl. – Turinyje aut. : A. Gendrolis, L. Lašas.
  6. Kauno endokrininių preparatų gamyklos istorija (1960–1973) / Sudarė ir redagavo Z. Pavilonis. – [Kaunas, 1973]. – 76 p. – Mašinraštis.
  7. Sutrumpintas gamybos ciklas : [apie Kauno insulino fabriką] / P. Guzevičius // Tiesa. – 1949, gegužės 25, p. [2].
1969 m. Žaliakalnyje (K. Petrausko g. 31) įkurtas Kipro Petrausko memorialinis muziejus.

Ekspozicijos parengimas užtruko gana ilgai. Muziejus lankytojams duris atvėrė 1977 01 31. 1994 m. buvo pavadintas Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejumi. 2013 m. muziejus reorganizuotas ir prijungtas prie Kauno miesto muziejaus.

  • M. ir K. Petrauskų namas (statytas 1924 m.; archit. A. Golovinskis) 2001 m. įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių sąrašą (kodas S604P)
    [Mikas Petrauskas, 1873–1937. – Kaunas, 2008. – P. 37.]
  • 2006 m. pradėta pastato rekonstrukcija. 2010 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Dėl Kipro Petrausko atminimo įamžinimo // Literatūros ir meno metraštis. – Kn. 12 (1970), p. 138.
  2. Kaune, Kipro Petrausko gatvėje. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1977, nr. 4, p. 42–43.
  3. M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus. J. Gruodžio memorialinis muziejus / parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė ir Renata Varanavičiūtė. – [Kaunas, b. m.]. – 1 lankstinys, 6 p.: iliustr.
  4. M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/kaunas/muzikos_muziejus.htm. – Žiūrėta 2010 m. birželio 18 d.
  5. M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus. – Iliustr. // Kaunas muziejų sostinė. – [Kaunas, 2005], p. 10.
  6. Kipro Petrausko memorialinis muziejus / J. Burokaitė // Muziejai ir paminklai. – Kn. 2 (1980), p. 40–42.
1970 04 17 J. Janonio aikštėje (dab. Vienybės a.) atidengtas paminklas, skirtas V. Lenino 100-sioms gimimo metinėms paminėti (skulpt. N. Petrulis, archit. K. Šešelgis).

1990 08 06 paminklas demontuotas.

  • Paminklas V. Leninui
    Fotogr. P. Juozapavičius [Iš KAVB fondų]
  • Mitingas ir gėlių padėjimo ceremonija prie Lenino paminklo. Kauno išvadavimo iš vokiečių okupacijos 30-metis. 1974 08 01
    Nuotrauka [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Jo vardas ir darbai bus gyvi per amžius. Iškilmingas darbo žmonių mitingas, atidengiant Vladimiro Lenino paminklą Kaune. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1970, balandžio 18, p. 1, 3–4.
  2. Lenino paminklas. J. Janonio a. – Iliustr. / 300 kultūros paminklų. – Vilnius, 1980. – P. 82, 87.
  3. Juliaus Janonio aikštė // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 57–71.
  4. Aikštės raida tarybiniais metais – aikštės ansamblio suformavimas. – Iliustr. // J. Janonio aikštės ansamblis Kaune / Algimantas Miškinis. – Vilnius, 1983. – P. 19–25.
  5. „Ateina genijai ir vėl išnyksta…“ / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1990, rugpjūčio 7, p. 1.
  6. Leninas ir keturi komunarai – į Lietuvos istorijos muziejų [Grūto kaimas, Varėnos rajonas]. – Iliustr. / Tadas Matulionis // Kauno žinios. – 1999, vasario 26, p. 7.
1972 05 14 Muzikinio teatro sodelyje protestuodamas prieš sovietinę okupaciją susidegino Romas Kalanta.

Gegužės 18–19 d. miesto centre vyko demonstracijos, kurioms malšinti buvo sutelkta apie 7000 slopintojų. Jas vaikant suimti 402 dalyviai, iš kurių 8 nuteisti (spalio 3 d.) laisvės atėmimu. 1973 gegužės mėn. siekiant užkirsti kelią Kalantos susideginimo minėjimui mieste įvesta pusiau sukarinta padėtis.

  • Paskutinė Romo Kalantos nuotrauka. 1972 m.
    [Romo Kalantos auka… – P. 33.]
  • Priešmirtinis Romo Kalantos raštelis „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“
    [Romo Kalantos auka… – P. 33.]
  • Milicijos grandinė prie Kauno Soboro (dab. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios) užtvėrusi demonstrantams kelią Kauno saugumo pastato link. 1972 05 18 
    [Romo Kalantos auka… – P. 50.]
  • R. Kalantos laidotuvių dieną kauniečių minios, plūstančios Vilniaus gatve susideginimo vietos link. Fotogr. Ričardas Rudvalis. 1972 05 18
    [Iš Algimanto Daugirdo asmeninio archyvo]

Literatūros šaltiniai
  1. Romas Kalanta // Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KALANTA ROMAS. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 20 d.
  2. Kauno istorijos metraštis. – [T.] 4 (2003). – 215 p. : iliustr.
  3. Po ugnies ženklu : Romo Kalantos pasiaukojimo 25-sioms ir jo 45-sioms gimimo metinėms paminėti / Juozas Grušys-Žilvinis. – Kaunas, 1998. – 84, [3] p. : iliustr., faks.
  4. Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris / [sudarė Egidijus Aleksandravičius ir Saulius Žukas]. – Vilniua, [2002]. – 127, [1] p. : iliustr., faks.
  5. 1972-ųjų Kauno pavasaris – „kalantinės“. – Iliustr., portr., faks. // Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune : nuo slapto pogrindžio iki atviro protesto / [sudarytoja ir projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė]. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2007. – P. 103–113.
  6. Virtuali paroda „Romo Kalantos auka“. – Prieiga per internetą. URL: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/romo-kalantos-auka-paroda-skirta-romo-kalantos-susideginimo-ir-1972-m.-geguzes-men.-kauno-ivykiu-keturiasdesimt-penktosioms-metinems/exh-33/romo-kalantos-auka-paroda-skirta-romo-kalantos-susideginimo-ir-1972-m.-geguzes-men.-kauno-ivykiu-keturiasdesimt-penktosioms-metinems/case-126. – Žiūrėta 2017 m. birželio 2 d.
1973 12 27 prie Ramybės parko atidengtas paminklas, skirtas įamžinti Lietuvos revoliucinio judėjimo veikėjų K. Poželos, R. Čarno, K. Giedrio ir J. Greifenbergerio atminimą.

Čia iš Valstybinio istorijos muziejaus sodelio perkelti ir jų palaikai1990 08 06 paminklas demontuotas.

  • Paminklas keturiems komunistams (skulpt. N. Petrulis, B. Vyšniauskas ir archit. K. Šešelgis)
    Fotogr. S. Lukošius [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Žuvę už liaudies ir partijos siekius – amžinai gyvi. Kaune iškilmingai atidegtas paminklas keturiems komunistams // Kauno tiesa. – 1973, gruodžio 28, p. 1–2.
  2. Keturių komunistų paminklas. Lenino pr. / 300 kultūros paminklų. – Vilnius, 1980. – P. 85.
  3. „Ateina genijai ir vėl išnyksta…“ / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1990, rugpjūčio 7, p. 1.
  4. Leninas ir keturi komunarai – į Lietuvos istorijos muziejų [Grūto kaimas, Varėnos rajonas]. – Iliustr. / Tadas Matulionis // Kauno žinios. – 1999, vasario 26, p. 7.
1973 m. įsikūrė Kauno menininkų namai (Salomėjos Nėries g. 56, dab. – V. Putvinskio).
  • Kauno menininkų namai – vienintelė Lietuvoje visas meno sritis pristatanti įstaiga (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis, 1930 m.). 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • Nuo 1998 m. Kauno menininkų namai kasmet renka įsimintiniausią Kauno menininką, kuris įamžinamas Stasio Žirgulio sukurtoje skulptūroje „Sparnuotoji kolona“. 2011 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Mūzų namai S. Nėries gatvėje / R. Kanopkaitė // Kauno tiesa. – 1975, gruodžio 19, p. [3].
  2. Gyvenamųjų namų kompleksas V. Putvinskio (buv. S. Nėries) g. 52–72 / J. Kančienė. – Iliustr. planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 191–198.
  3. Kas taps „Kauno menininku 98“? – Nuotr. / Vida Vidūnaitė // Laikinoji sostinė. – 1998, gruodžio 1, p. 8.
  4. „Kauno menininkas ’98“ // Kauno diena. – 1998, gruodžio 7, p. 25.
  5. Kauno menininkų namai. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kmn.lt/. – Žiūrėta 2010 m. lapkričio 30 d.
1974 m. kompozitoriaus Juozo Gruodžio name (Salako g. 18) įsteigtas memorialinis muziejus,

kuris 1977 m. tapo K. Petrausko memorialinio muziejaus filialu. 1984 12 20 atidarytas lankytojams; 1994 m. ekspozicija atnaujinta ir papildyta unikalia archyvine medžiaga.

  • J. Gruodžio namas, statytas 1932 m. (archit. P. Vizbaras)
    [Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba. – Vilnius, 1981. – 7 įklija tarp 128 ir 179 p.]
  • Juozo Gruodžio memorialinis muziejus. 2005 m. 
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Juozas Gruodis, 1884–1945 / parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė. – Kaunas, 2004. – 31 p.
  2. J. Gruodžio memorialinis muziejus // Kaunas: mažasis vadovas. – Vilnius, 1988. – P. 164.
  3. Juozo Gruodžio memorialinis muziejus. – Iliustr. // Kaunas muziejų sostinė. – [Kaunas, 2005], p. 17.
  4. M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus. J. Gruodžio memorialinis muziejus / parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė ir Renata Varanavičiūtė. – [Kaunas, b. m.] – 1 lankstinys: 6 p. Iliustr.
  5. J. Gruodžio memorialinis muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/kaunas/gruodzio_muziejus.htm. – Žiūrėta 2010 m. birželio 18 d.
1974–1985 m. vyko Kalniečių gyvenamojo rajono statyba.

Jį sudaro trys kvartalai. Šiame mikrorajone nepriklausomybės išvakarėse gyveno 31470 gyventojų. 1978/1980 m. pastatytas „Vitebsko“ prekybos centras. 1983 m. už Kalniečių mikrorajono projektą architektams E. Miliūnui, G. Miškinienei, A. Krasilnikovai, A. Steponavičiui paskiriama TSRS Ministrų tarybos premija.

  • Kalniečių gyvenamojo rajono planas: a – pirmasis mikrorajonas; b – antrasis mikrorajonas; c – trečiasis mikrorajonas; d – „Vitebsko“ prekybos centras 
    [Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 110.]
  • Kalniečių mikrorajonas. 1981 m.
    Fotogr. E. Katinas [Kaunas ir kauniečiai X penkmetyje : fotoparoda. – Kaunas, 1981. – 34 nuotrauka.]
  • Išaugęs naujas Kalniečių rajonas. 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • PC „Iki“ (P. Lukšio g. 60), buv. „Vitebsko“ buities kompleksas, 16-čiai gyvenamieji namai. 2010 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • 1980 m. įkurtas Kalniečių parkas. 2010 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • Prekybos centro „Kalniečiai“ statyba (archit. E. Miliūnas). Apie 1981 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Įkurtuvės, kurių nekantriai laukė / A. Jurkštas. – Iliustr. // Komjaunimo tiesa. – 1978, lapkričio 25, p. 2.
  2. Kalniečiai : [mikrorajono istorija] / Pranas Juozapavičius. – Mašinr. – Bibliogr. išnašose // Kaunas ir jo apylinkės. – Kaunas, 1980. – P. 205–209.
  3. Kalniečių gyvenamasis rajonas / J. Minkevičius. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., schema // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 110–112.
  4. Kalniečių gyventojai galės pramogauti restorane : [apie parengtą investicinį projektą paramai iš ES struktūrinių fondų gauti, atnaujinant Kalniečių rajono centrą : parką, Čečėnijos aikštę, prekybos ir paslaugų komleksą] / Rasa Masiokaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2008, balandžio 4, p. 5.
  5. Kalniečių mikrorajono šešiolikaaukščiai / Kazys Požėra. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1977, lapkričio 26, p. [6].
  6. Kalniečiai – Kauno Lazdynai? / J. Stražinskas // Statyba ir architektūra. – 1983, nr. 8, p. 4–7.
  7. Nauji gyvenamieji kompleksai : [apie Kalniečių mikrorajono išplanavimą ir užstatymą] / Algimantas Miškinis. – Iliustr., schema // Lietuvos urbanistika. – Vilnius, 1991. – P. 92–110.
  8. TSRS Ministrų Tarybos premija – kauniečiams Kalniečių kūrėjams. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1983, rugpjūčio 17, p. 4.
  9. Vienodų „dėžučių“ kombinacijos / Laimutis Genys. – Iliustr., schema // Laikinoji sostinė. – 1998, spalio 15, p. 9.
  10. Viskas po ranka : [apie atidarytą „Vitebsko“ prekybos ir buities komleksą] / J. Rainienė. – Iliustr. // Buitis. – 1980, nr. 9, p. 12–13.
1975 09 26 Medicinos instituto Centriniuose rūmuose duris atvėrė Lietuvos farmacijos muziejus.

Jo ištakos – 1937 m. Kaune įkurtas Lietuvos senovės vaistinės muziejus ir 1964 m. savo veiklą pradėjęs pirmasis visuomeninis Lietuvoje farmacijos muziejus. 1985 m., sujungus farmacijos ir Kauno medicinos istorijos muziejus, įsteigtas bendras Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, kuris 1987 m. perkeltas į patalpas Rotušės a. 28.

  • 1975 m. doc. A. Kaikario iniciatyva KMI Centriniuose rūmuose (A. Mickevičiaus g. 9) buvo oficialiai atidarytas Lietuvos farmacijos muziejus 
    [Lietuvos farmacijos istorija… – P. 75.]
  • Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus 1987 m. perkeltas į naujas patalpas (Rotušės a. 28). 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Lietuvos farmacijos istorija ; Atsiminimai / Alfonsas Kaikaris ; [sudarytoja Vilma Gudienė ; bibliografijos sudarytoja Margarita Karkauskaitė]. – Kaunas, 2000. – 102, [1] p. : iliustr., faks.
  2. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus. – Iliustr. // Aukštosios medicinos studijos ir mokslas Kaune / Kauno medicinos akademija ; [atsakingasis redaktorius ir sudarytojas V. Siudikas ; redakcinė kolegija: V. Grabauskas (pirmininkas) … [et al.]. – Kaunas, 1997. – P. 66–69.
  3. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus. – Iliustr. // Kaunas : [informacinis leidinys / sudarytoja: Kristina Maculevičiūtė ; tekstų autorės ir redaktorės: Rasa Kriaučionytė, Jūreta Valentienė, Žydrūnė Dėdelytė ; nuotraukos: Gintauto Stulgaičio … [et al.]. – Kaunas, 1996. – P. 22.
  4. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus. – Iliustr. // Lietuvos farmacija XX amžiuje / Regina Stonkutė-Žukienė. – 2005, Vilnius. – P. 267–272.
  5. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/kaunas/medicin_farmac_muziejus.htm. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 18 d.
  6. Lithuanian Medical and Pharmacology History Museum. – Iliustr. // Kaunas : [informational publication] / [compiler Kristina Maculevičiūtė ; text authors and editors Rasa Kriaučionytė, Jūreta Valentienė, Žydrūnė Dėdelytė ; translation Vida Račkauskienė ; photography Gintautas Stulgaitis … [et al.]]. – Kaunas, 1996. – P. 22.
  7. Medicinos ir farmacijos istorijos muziejus // Kauno medicinos universitetas : informacinis leidinys. – Kaunas, 1999. – P. 37–38.
1975 m. įkuriamas A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas (Raudondvario pl.).

Į jį įtraukti „Silvos“, „A. Šiaučiūnaitės vardo „Trikotažo“, „Audimo“ fabrikai ir jų filialai. „Silva“ tapo pagrindine susivienijimo įmone. Nuo 1990 m. susivienijimas išformuojamas, o „Audimas“ (Raudondvario pl. 80) ir „Trikotažas“ (Savanorių pr. 255) tampa savarankiškais fabrikais. Nuo 2001 m. A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybos susivienijimo teritorijoje veikė drabužių siuvimo bendrovė „Trys sezonai“, o 2003 m. atsidarė prekybos centras „Hyper Maxima“.

  • „Trikotažo“ fabriko gamybiniai pastatai. Apie 1976 m. 
    [A. Šiaučiūnaitės trikotažo fabriko istorija / A. Jakucevičienė. – Kaunas, 1976. – P. 33.]
  • Trikotažo fabrikas „Trikotažas“ (Savanorių pr. 255). Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Trikotažo fabrikas „Silva“. 1978 m.
    [Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas. – Vilnius, 1978. – P. [3].]
  • Trikotažo fabrikas „Audimas“. 1978 m.
    [Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas. – Vilnius, 1978. – P. [22].]

Literatūros šaltiniai
  1. „Audimas“. – [Kaunas], 1993. – 1 lap. sulankst. į 6 p.: iliustr. – Prieiga per internetą. URL: http://www.audimas.lt/lt/lt-titulinis-puslapis. – Žiūrėta 2010 m. liepos 8 d.
  2. Jus kviečia Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas / K. Miklyčius, Z. Pavilonis. – Kaunas, 1983. – 19 p.: iliustr.
  3. Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas : [reklaminis prospektas]. – Vilnius, 1978. – [32] p.
  4. Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas : [reklaminis prospektas]. – Vilnius, 1984. – 23 p.: iliustr.
  5. Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas : [reklaminis prospektas]. – Vilnius, 1987. – [16] p.: iliustr.
  6. Kovos ir darbo metai : susivienijimo pagrindinės įmonės istorija / K. Miklyčius, Z. Pavilonis, J. Pavalkis. – Kaunas, 1979. – 93 lap.: iliustr. – Mašinraštis.
  7. Kovos ir darbo metai : [susivienijimo istorija] / Z. Pavilonis // Kauno tiesa. – 1978, birželio 9, p. [4].
  8. A. Šiaučiūnaitės trikotažo fabriko istorija / A. Jakucevičienė. – Kaunas, 1976. – 107 lap.: iliustr. – Mašinraštis.
  9. Trikotažo pramonė : [yra duomenų apie Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo susivienijimą] // Lietuvos pramonė socializmo laikotarpiu / K. Meškauskas, M. Meškauskienė. – Vilnius, 1980. – P. 219–223.
1975 m. pradėjo veikti Kauno termofikacijos elektrinė.

1995 m. ji tapo AB „Lietuvos energija“ dalimi, 1997 m. – AB „Kauno energija“ filialu. 2003 m. ją įsigijo „Gazprom“, įsteigta UAB Kauno termofikacijos elektrinė.

  • 1971 m. pradėti elektrinės statybos darbai. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • UAB Kauno termofikacijos elektrinė  (Taikos pr. 147). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Naujoji Kauno elektrinė [Būsimoji statyba] / J. Lenčiauskas // Vakarinės naujienos. – 1968, gegužės 29, p. [2].
  2. Nauja energijos versmė. – Iliustr. / J. Rymeikis // Mokslas ir technika. – 1971, nr. 10, p. 6–8.
  3. Kauno termofikacinė elektrinė. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 607-610.
  4. Kauno termofikacinė elektrinė (Kauno TE) // Lietuvos energetika (1940–1990 m.). – Vilnius, 1992. – [T.] 2. – P. 212–218. [91–92, 103.]
  5. Kauno termofikacinė elektrinė // Kauno elektrinė / L. Janavičius, V. Liubinas. – Kaunas, 2000. – P. 85–209.
  6. Kauno termofikacijos elektrinės istorija ir plėtra. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kte.lt/lt/apie-mus/istorija. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 13 d.
1975 m. atidarytas modernus keturių aukštų, 250 vietų buitinio gyventojų aptarnavimo kompleksas,

nuo 1994 m. – UAB Kauno buities namai, kauniečių dažnai vadinami „Juze“.

  • Naujieji buitinių paslaugų rūmai (Savanorių pr. 225), priklausantys Kauno miesto buities tarnybos įmonių ir organizacijų  susivienijimui „Aušra“. 1975 m. 
    [Buitis. – 1975, nr. 10, p. 11.]
  • „Mados“ fabrikas kviečia į madų saloną. 1975 m. 
    [Ten pat, p. 12.]
  • Naujuose rūmuose savo paslaugas siūlo „Vaivorykštės“ fabriko trikotažo ateljė. 1975 m.
    [Ten pat, p. 13.]
  • Skulptūra „Skalbėjėlė“, puošianti buities namų komplekso kiemelį (skulpt. J. Ruzgas, archit. A. Mikėnas). Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Būkite elegantiški darbe ir buityje / J. Petkevičienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1975, rugsėjo 16, p. 4.
  2. „Juzė“ turės naują šeimininką / Laimutis Genys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, liepos 12, p. 3.
  3. Moderniausias Kaune / J. Petkevičienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1975, liepos 30, p. 4.
  4. Privatizavimo strategai pavargo nuo skandalų / Arūnas Andriuškevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, birželio 8, p. 1, 5.
  5. Raudonosios armijos prospekte 225 (Žaliakalnyje) pradėjo veikti nauji paslaugų rūmai : Kauno miesto buities tarnybos įmonių ir organizacijų susivienijimas „Aušra“. – Iliustr. // Buitis. – 1975, nr. 10, p. 11–15.
  6. Stambiausias Kaune / L. Šimonėlytė. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1975, rugpjūčio 8, p. 2.
  7. Visuose baruose kokybė ir sparta / Povilas Gončaras. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1986, kovo 16, p. 1.
1976 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per Nemuną, jungiantis Panemunės šilą ir A. ir J. Gravrogkų gatvę Gričiupio mikrorajone, netoli restorano-kavinės „Trys mergelės“.

Tilto ilgis – 388,5 m. Po juo nutiestas geležinkelis Kaunas–Vilnius. 2014 m. tiltui oficialiai suteiktas Trijų mergelių vardas.

  • Tiltas – mėgiama kauniečių pasivaikščiojimo vieta. 2010 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
  • Tilto vaizdas nuo Panemunės šilo. 2010 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Pėsčiomis per Nemuną / A. Kadžiulis. – Iliustr. // Tiesa. – 1976, rugsėjo 29.
  2. Pėsčiųjų tiltas į Panemunės šilą per Nemuną Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 25.
  3. Trijų mergelių tiltas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, lapkričio 19, p. 2.
1976 m. prasidėjo Kauno kamerinio teatro istorija.

Tuomet Kauno dirbtinio pluošto gamyklos kultūros ir sporto rūmuose (dab. „Girstučio“ kultūros ir sporto centras“) įkurta Jaunimo muzikinė studija, vėliau Jaunimo teatras-studija, 1986 m. iškovojo profesionalaus teatro statusą ir tapo Kauno jaunimo kameriniu teatru. Teatro meno vadovas ir režisierius – Stanislovas Rubinovas.

  • Nuo pat teatro ištakų kolektyvui vadovavo meno vadovas ir režisierius S. Rubinovas (1930–2013)
    [Kauno jaunimo kamerinis teatras…, [p. 3.]
  • 1991 m. teatrui suteiktos patalpos (Kęstučio g. 74A), kurias didžia dalimi rekonstravo ir įrengė patys aktoriai. 2011 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Per 35-erius gyvavimo metus teatre pastatyti 145 spektakliai. 2011 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Kiekvieną sezoną kameriniame teatre paruošiamos 3 premjeros. 2011 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Amazonė Bolonijos miške / Stanislovas Rubinovas. – Iliustr., portr. // Kauno pirmadienis. – 1996, kovo 4, p. 12.
  2. Kas yra kas Kauno apskrityje. – 1999, Kaunas. – P. 655.
  3. Kauno jaunimo kamerinis teatras / [sudarė Aleksandras Rubinovas]. – [Kaunas, 2002]. – [44] p. : iliustr.
  4. Kauno jaunimo kamerinis teatras. – 1995, Kaunas. – 38 p. : iliustr.
  5. Kauno kamerinis teatras. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kamerinisteatras.lt/lt/page/1/teatras.html. – Žiūrėta 2011 m. gegužės 4 d.
  6. Nepamirštamo atsako pastūmėti… / Regina Ožeraitienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 1998, spalio 14, p. 5
  7. Portretas su dvidešimt dviem žvakutėmis : Kauno jaunimo kamerinis teatras / Dainius Gasperavičius. – Iliustr. // Teatras. – 1999, nr. 1 (5), p. 60–63.
  8. Septynių aktorių teatras, arba įžvalgos pagal Stanislovą Rubinovą / Violeta Šoblinskaitė. – Iliustr. // Nemunas. – 1999, nr. 2, p. 30–35.
1976–1981 m. prie Kauno marių ties Pažaisliu pastatytas „Žalgirio“ jachtklubo kompleksas (archit. D. Petkelienė; M. Gimbutienės g. 35).
  • Jachtklubo pastatų kompleksas. 1976 m.
    Fotogr. T. Vasiliauskas [Sportas. – 1976, birželio 22, p. 1.]
  • Jachtklubas iš paukščio skrydžio. 2011 m.
    Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ant marių kranto. – Iliustr. / Z. Ivinskis // Sportas. – 1976, birželio 22, p. 1, 3.
  2. Nauja bazė – ne tik buriuotojams // L. Krasauskas // Kauno tiesa. – 1977, vasario 18, p. 5.
  3. Jachtklubas Kauno jūros pr. 35 / J. Minkevičius. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 133.
  4. Buriavimas Kaune : buriavimo sporto istorija Kauno mieste / D. Palukaitis. – Kaunas, 2000. – 103, [1] p. : iliustr., faks., žml. – Bibliogr.: p. 101–103 (61 pavad.). – Pavardžių r-klė: p. 94–100.
  5. Kauno Žalgirio jachtklubas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.jachtklubas.lt/. – Žiūrėta 2011 m. vasario 2 d.
1977 04 18–25 tuometiniuose Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamyklos Kultūros ir sporto rūmuose įsteigiamas teatrų festivalis „Vaidiname darbininkams“.

Keitėsi pavadinimai – 1992–1995 m. – pervadintuose „Girstučio“ kultūros rūmuose, „Pavasario varpeliai“, o nuo 1996 m. – „Lietuvos teatrų pavasaris“. Jo metu Lietuvos teatrai atveža (kaip ir sovietmečiu) naujausius ir geriausius spektaklius, festivalio rėmėjų prizais apdovanojami geriausio spektaklio režisieriai, įsimintiniausių vaidmenų atlikėjai.

  • Šventės emblema. 
    Fotogr. V. Aušmanas [Kauno tiesa. – 1989, liepos 9, p. 4.]
  • Akademinio dramos teatro kolektyvas Kauno „Sanite“. 1982 m. 
    Fotogr. V. Žirgulis [Teatras. – 1982, Nr. 3, p. 8.]

Literatūros šaltiniai
  1. Daugiau ryškių spalvų : [apie teatrų šventę „Vaidiname darbininkams“ Kaune] / užrašė I. Račkauskaitė // Teatras. – 1982, Nr. 3, p. 11–13.
  2. Gajausias Lietuvos teatrų festivalis / Dalia Nenėnienė. – Iliustr. // Veidas. – 2002, Nr. 17 (bal. 25), p. 43.
  3. Lietuvos teatrų pavasaris : ar sužibės naujos žvaigždės? / Šarūnė Kutinskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, balandžio 8, p. 22. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis/lietuvos-teatru-pavasaris-ar-suzibes-naujos-zvaigzdes-271588. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 28 d.
  4. „Pavasario varpeliai“ : [apie Lietuvos teatrų šventę Girstučio kultūros rūmuose] // Tėviškės žinios. – 1993, balandžio 10, p. 4.
  5. Pavasario varpeliams nuaidėjus : [apie Lietuvos teatrų šventę „Pavasario varpeliai“]. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, balandžio 29, p. 8.
  6. Sprendimai mūsų rankose : LTSR teatro veikėjų sąjungos steigiamojo suvažiavimo diskusijos : [apie festivalį „Vaidiname darbininkams”] // Kultūros barai. – 1987, Nr. 7, p. 40–51.
  7. Teatrai kviečia į šventę / S. Simijonaitė. – Iliustr. // Teatras. – 1978, Nr. 3–4, p. 7–11.
  8. Tradicijos medžio vaisiai uždera balandį / Rūta Kanopkaitė // Kauno diena. – 2005, balandžio 2. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/tradicijos-medzio-vaisiai-uzdera-balandi-26973. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 28 d.
  9. Tradicinės šventės dešimtmetis : [apie teatrų šventę „Vaidiname darbininkams”] / Rūta Kanopkaitė // Kauno tiesa. – 1986, kovo 19, p. 2.
  10. „Vaidiname darbininkams”: [apie 1982 metų festivalį]. – Iliustr. // Teatras. – 1982, Nr. 3, p. 6–10.
1977 04 27 Rotušės aikštėje atidengtas paminklas lietuvių literatūros klasikui Jonui Mačiuliui-Maironiui (skulpt. G. Jokūbonis, archit. K. Šešelgis).
  • Paminklas Maironiui. 1981 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Paminklas Maironiui. 2004 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Iškilmės muziejuje // Literatūra ir menas. – 1977, balandžio 30, p. 3.
  2. Maironio akmens legenda. – Iliustr. / V. Markevičius // Kauno tiesa. – 1991, lapkričio 21, p. 4; lapkričio 23, p. 5.
  3. Į savo namus sugrįžęs Maironis / Pranciška Genevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, rugpjūčio 29, p. 21, 23.
  4. Maironis. – Nuotr. // Kai žaidė angelai / Gediminas Jokūbonis. – Vilnius, 2009. – P. 124–133.
  5. Maironis, tikroji pavardė Jonas Mačiulis… – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MAIRONIS,%20tikroji%20pavard%EB%20Jonas%20Ma%E8iulis. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 18 d.
1978 m. pastatyti Kauno paveikslų galerijos rūmai (archit. L. Gedgaudienė, J. Navakas) ir atidaryta ekspozicija.

Tais pačiais metais Kauno rotušės rūsiuose (Rotušės a. 15) atidarytas Keramikos muziejus.

  • Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama šiuolaikinė Lietuvos ir pasaulio lietuvių dailė, rengiamos dailininkų parodos (K. Donelaičio g. 16). Prie galerijos – Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės skulptūra „Kūrėja“. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Nuo 2016 03 01 Keramikos muziejus, kuriame buvo eksponuojama XV–XX a. Lietuvos keramika, rengiamos šiuolaikinės keramikos parodos, persikėlė į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kaune, Paveikslų galerijoje. – Iliustr. / Alė Počiulpaitė // Literatūra ir menas. – 1979, sausio 27, p. 8–9.
  2. Kauniečiai atsisveikino su muziejais / Darius Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2016, vas. 29, p. 1, 3.
  3. Kauno paveikslų galerija ir Keramikos muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ciurlionis.lt/apie-muzieju#paveiksluapie. – Žiūrėta 2010 m. birželio 9 d.
  4. Keramikos muziejus = Ceramics Museum / [sudarytoja Emilija Jaudegytė ; į anglų kalbą išvertė Ingrida Vizbaraitė]. – [Kaunas, 2008]. – 71, [1] p. : iliustr. ; 25 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.
  5. Mūzos renkasi į senamiestį. – Iliustr. / N. Venta // Kauno tiesa. – 1978, sausio 22, p. 4.
  6. Paveikslų galerija K. Donelaičio g. 16 / J. Minkevičius. – Iliustr. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 88–89.
1978–1981 m. pastatyti ritualinių paslaugų rūmai (I. Meskupo g. 220, dab. – Jonavos).
  • Archit. A. Paulausko ritualinių paslaugų biuro projektas su autorine eksterjero skulptūra „Liūdesys“
    [Statyba ir architektūra. – 1977, nr. 6, p. 4.]
  • Vėlyvajam modernizmui priskirtas laidotuvių rūmų pastatas – vienintelis Kaune ir vienas iš nedaugelio tokio funkcinio tipo pastatų Lietuvoje. Objektas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2011 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Liūdesį“ siekiama palaidoti? – Iliustr. / Vereta Rupeikaitė, Tadas Širvinskas // Kauno diena. – 2010, balandžio 1, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/kulturos-vertybe-liudesi-siekiama-palaidoti-270551. – Žiūrėta 2010 m. gruodžio 2 d.
  2. Laidotuvių rūmai Jonavos (buv. I. Meskupo) g. 220 / J. Minkevičius. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 165–166.
  3. Ritualinių paslaugų rūmai Kaune. – Iliustr. / I. Kirkilaitė // Kauno tiesa. – 1980, sausio 11, p. [4].
  4. Sovietinė ritualinė architektūra – santuokų ir laidotuvių rūmai Lietuvoje / Marija Drėmaitė. – Iliustr., schem., proj. – Santr. angl. – Bibliogr.: 31 pavad. ir išnašose // Sovietmečio kultūros tyrimai: aktualijos ir perspektyvos. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. – P. 47–64.
1978–1985 m. vyko Eigulių gyvenamojo rajono statyba (archit. S. Lukošius ir G. Miškinienė).
  • Eigulių mikrorajono statyba. 1983 m. Fotogr. E. Katinas
    [Kaunas ir kauniečiai X penkmetyje: fotoparoda. – Kaunas, 1981. – 36 nuotrauka.]
  • 1983 m. mikrorajone pastatytas naujas „Eigulių“ kino teatras (archit. N. Blaževičiūtė)
    [Kaunas: mažasis…, p. 131.]
  • Eigulių mokyklos atidarymas. 1983 m. Fotogr. E. Katinas
    [Kaunas ir kauniečiai X penkmetyje : fotoparoda. – Kaunas, 1981. – 36 nuotrauka.]
  • Eigulių mikrorajonas. 2010 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą // K. Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – D. 4, p. 115–116.
  2. Eiguliai, Kauno dalis Neries kairiajame krante… // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 36–37.
  3. Eiguliai // Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 192–198.
  4. Eigulių vėrinys: [Kauno miesto seniūnijos istorija ir dabartis; Eigulių bendruomenės centro veikla 2005– 2007 m.] – Kaunas, 2007. – 46 p., [8] iliustr. lap.
  5. Kaunas: mažasis vadovas. – Iliustr. / A. Semaška. – Vilnius, 1988. – P. 130–131.
  6. Kviečia naujas kino teatras / J. Vabuolas. – Iliustr // Kauno tiesa. – 1983, gruodžio 31, p. 2.
  7. Vienodų „dėžučių“ kombinacijos: Eiguliuose nesuformuotas centras / Laimutis Genys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1998, spalio 15, p. 9.
1979 01 27 Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje atidengtas monumentas komjaunuoliams, žuvusiems už tarybų valdžią Lietuvoje (skulpt. S. Šarapovas, archit. G. Baravykas ir V. Vielius).

1991 11 28 pradėtas paminklo demontavimas.

  • 1974 m. pradėta paminklo žuvusiems pogrindininkams statyba
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Sąjungos aikštė. 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Paminklas komjaunimo žygdarbiui. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1979, sausio 27, p. 1–2.
  2. Paminklas žuvusiems pogrindininkams. Kaunas. 1979. – Iliustr. // Architektas Gediminas Baravykas : kūrybos pulsas / Rimantas Buivydas. – Vilnius, 2000. – P. 194–197.
  3. Rekviem bronziniams komjaunuoliams. – Iliustr. / A. Dambrauskas // Kauno tiesa. – 1991, lapkričio 29, p. 1.
  4. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 20.
  5. Žygdarbis įamžinamas monumento bronzoje. – Iliustr. / K. Digrius // Kauno tiesa. – 1979, sausio 23, p. [3].
  6. Žuvusiųjų atminimui. – Iliustr. / E. Pranckūnas // Kultūros barai. – 1979, nr. 4, p. 6–7.
1979 m. Birutėje esančiame S. Šimkaus name (Aleksotas, Bitininkų g. 45) buvo atidarytas memorialinis muziejus.

1987 m. minint 100-ąsias kompozitoriaus gimimo metines ekspozicija atnaujinta. JAV gyvenantys sūnūs paveldėtą sodybą 2006 m. padovanojo Jėzuitų gimnazijai.

  • Šimkų namai Birutėje. 1930 m.
    [Stasys Šimkus…, p. 99.]
  • S. Šimkaus sodyba. 2006 m. 
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Sodyba, prabilusi eksponatais / M. Antanaitis // Tiesa. – 1979, gruodžio 29, p. 4.
  2. S. Šimkaus memorialinė ekspozicija / J. Burokaitė // Muziejai ir paminklai. – Kn. 4 (1982), p. 38–39.
  3. S. Šimkaus muziejus-sodyba // Kaunas: mažasis vadovas / Algimantas Semaška. – Vilnius, 1988. – P. 164.
  4. Stasys Šimkus, 1887–1943 / parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Vida Bingelienė. – Kaunas, 2007. – 32 p.
  5. Stasys Šimkus: [albumas] / parengė Dana Palionytė. – Vilnius, 1988. – P. [57, 74–75].
1980 m. pastatyta Vilijampolės prieplauka (archit. A. Pušvaškytė, dab. Raudondvario pl. 107).
  • Sovietmečiu iš prieplaukos iki pat Nidos kursavo greitaeigis laivas „raketa“. 1981 m.
    Fotogr. E. Katinas [Iš KAVB fondų]
  • Buvusioje Vilijampolės prieplaukoje dabar įsikūręs restoranas-klubas „Combo“. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ekskursijos maršrutas po Vilijampolę : siūlome įdomiausias ekskursijas po Vilijampolės vietas / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 78.
  2. Laivai ant kranto, laivai uoste / J. Adomaitis // Tėviškės žinios. – 1997, gegužės 17, p. 2.
  3. Laivai suka į naująją prieplauką / K. Digrius. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1980, gegužės 16.
  4. Muzikos klubo įkurtuvės artėja : rekonstruojamas prieplaukos pastatas tampa gražia Nemuno pakrantės puošmena / Dainoras Lukas. – Nuotr. // Kauno diena. – 2005, rugsėjo 8, p. 5.
1980 m. Vytautas Andziulis savo sodyboje (Kauno rajone, Salių kaime) ir jam talkinęs Juozas Bacevičius įrengė pogrindinę spaustuvę „ab“ (pavadintą pirmosiomis įkūrėjų pavardžių raidėmis).

1991 m. ji legalizuota. Nuo 1997 m. pogrindžio spaustuvė „ab“ yra Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys.

  • 1981 m. „ab“ spaustuvėje išleista pirmoji knygelė
    [Tikybos pirmamokslis : patvirtintas Lietuvos vyskupijoms / Kazimieras Paltarokas. – 17-as leid. – [Klaipėda : s.n., 1990]
  • Vytautas Andziulis. 2007 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Laisvės proveržiai… – P. 33.]

Literatūros šaltiniai
  1. „AB“ spaustuvė (1981 – iki šiol) // Lietuvos spaustuvės, 1522–1997 / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 141–142.
  2. Kalno paslapties aidas. – Kaunas, 2000. – 1 lap.: sulankst. į 6 p.: iliustr., portr.
  3. Pogrindinės spaustuvės „ab“ veikla (1980–1990). Vytauto Andziulio ir Birutės Vidauskaitės-Andziulienės atsiminimai / (užrašė Aušra Nomeikaitė). – Santr. angl. – Bibliogr.: 8 pavad. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 6 (2005), p. 229–246.
  4. Pogrindžio spauda / sudarytoja ir projekto vadovė Rimantė Tamoliūnienė. – Iliustr., portr., faks. – Turinyje aut.: Sigitas Tamkevičius, Julija Kuodytė, Robertas Grigas, Danutė Jonė Sakalauskaitė, Algirdas Patackas, Petras Kimbrys, Dominikas Petras Akstinas, Vytautas Andziulis // Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune. – Kaunas, 2007. – P. 7–33.
  5. Spaustuvė ab : unikali pogrindinė spaustuvė / Vykintas Vaitkevičius, Valentinas Baltrūnas. – Iliustr. // Lietuva : 101 įdomiausia vieta. – Vilnius, 2008. – P. 292–293.
  6. Lietuviško žodžio spaustuvė-muziejus / Benjaminas Žulys. – Iliustr. // XXI amžius. – 2009, gegužės 15, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/05/15/darb_01.html. – Žiūrėta 2010 m. birželio 3 d.
  7. Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus pogrindžio spaustuvė „ab“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/Kaunas/spaustuve_ab.htm. – Žiūrėta 2010 m. birželio 7 d.
  8. Pogrindžio spauda Kaune 1945–1988 m. – Prieiga per internetą. URL: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_easygallery&act=categories&cid=61&Itemid=92. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 6 d.
1980 m. Birutė Letukaitė įkūrė modernaus šokio studiją, kuri vėliau išaugo į profesionalų šokio teatrą „Aura“.

1989 m. jos iniciatyva Kaune surengtas pirmasis Lietuvoje modernaus šokio festivalis (2011 m. pervadintas į Tarptautinį šokio festivalį „Aura“). 1995 m. „Aura“ įregistruota kaip miesto teatras.

  • „Pavasaris“ (chor. B. Letukaitė). Centre Birutė Letukaitė. 1981 m. 
    [Kauno šokio teatras „Aura“ – 25… P. 18.]
  • „Tabula Rasa“ (chor. Barbara Bourget). 2007 m. Pasirodymas Tarptautiniame Vankuverio modernaus šokio festivalyje (Kanada)
    Fotogr. P. Eastwood [Kauno šokio teatras „Aura“ – 25… P. 129.]

Literatūros šaltiniai
  1. Ar patiktume senovės graikams? – Iliustr. / J. Černevičiūtė // Komjaunimo tiesa. – 1989, balandžio 8, p. 1, 3.
  2. Modernaus šokio teatras „Aura“. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, spalio 17, p. 4.
  3. „Auros“ takais į troškimų viršūnę / V. Asadauskienė // Vakarinis Kaunas. – 1992, vasario 17, p. 4.
  4. Kaunas turi šokio teatrą „Aura“ // Kauno kraštas. – 1995, balandžio 1, p. 5.
  5. Kauno šokio teatras „Aura“ – 25 / parengė Birutė Letukaitė, Ligita Viršulytė. – Kaunas, 2007. – [159] p. : iliustr. – Dalis teksto lygiagr. liet., angl.
  6. Aura. – Prieiga per internetą. URL: http://aura.lt/. – Žiūrėta 2012 m. birželio 12 d.
  7. Tarptautinis modernaus šokio festivalis „Aura“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.dancefestival.lt/index.php/apie-festivali/. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 25 d.
1982 m., po rekonstrukcijos (pradėtos 1977 m., archit. A. Paulauskas, V. Paleckienė), Laisvės alėja tapo pėsčiųjų zona.

Tai buvo antroji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje.

  • Laisvės alėja ties Kauno 1-ąja komjaunimo vidurine mokykla (dab. „Aušros“ gimnazija) (Laisvės al. 95)
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Laisvės alėja ties parduotuve „Merkurijus“
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • 1983 m. pagal A. Sprindžio projektą pastatyta universalinė parduotuvė „Merkurijus“. XX a. 9 deš.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • PC „Merkurijus“ (Laisvės al. 60), nugriautas 2010 m. 1980 m. įrengtas fontanas (archit. V. Paleckienė) – kauniečių pamėgta susitikimų vieta. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kaunas, Laisvės alėja. – Iliustr. / Alfredas Paulauskas // Statyba ir architektūra. – 1980, Nr. 2, p. 10–11.
  2. Kauno universalinė parduotuvė „Merkurijus“ – šiuolaikinė įmonė / [parengė N. Mykolaitienė [et al.]]. – [Vilnius] : [s.n.], [1983] (Vilnius : LTSR valstybinio kainų komiteto rotaprintas). – 5 p. ; 21 cm. – Išsp. rotaprintu.
  3. Architektūros Riteris Alfredas Paulauskas: tarp racionalumo ir estetikos / Vaidas Petrulis. – Iliustr., portr. – Santr. angl. // Archiforma. – 2007, Nr. 2, p. 50–57.
  4. Kaunas. Laisvės alėja / Algimantas Miškinis. – Vilnius, 2009. – 191, [1] p. : iliustr. – Taip pat vartojama antr.: Laisvės alėja. – Bibliogr.: p. 55.
  5. Laisvės alėja / Jolita Kančienė. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas, 2009. – P. 57–71.
  6. Aplankykite „Merkurijų“ / B. Mačienė // Vakarinės naujienos. – 1983, sausio 4, p. 1.
  7. „Merkurijus“ kviečia. – Vilnius, 1985. – [13] p., iliustr. – Tekstas lygiagr. liet., rusų.
  8. Universalinė parduotuvė „Merkurijus“ Laisvės alėja 60 / J. Minkevičius. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., schema // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 144–146.
  9. Kauno miesto prekybos istorija : „Merkurijus“ – traukos vieta Laisvės alėjoje / Stasys Gavenavičius. – Portr., iliustr. – Tęs. Pradžia: Nr. 17, 18, 19 // Verslas ir prekyba. – 2006, gegužė (Nr. 20), p. 4.
  10. Fontanas Laisvės alėjoje. – Iliustr. / L. Šimonėlytė // Vakarinės naujienos. – 1980, rugpjūčio 4, p. 2.
1983 03 01 įkurtas LTSR Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos instrumentų skyrius.

1989 07 01 Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos instrumentų skyrius reorganizuotas į vietinio pavaldumo savarankišką Lietuvos tautinės muzikos instrumentų muziejų. 2013 m. muziejus reorganizuotas ir prijungtas prie Kauno miesto muziejaus.

  • 1995 03 29 Lietuvos tautinės muzikos instrumentų muziejui suteiktas Povilo Stulgos vardas. 2012 m. 
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
  • P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus (L. Zamenhofo g. 12) kiemelis. 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Gyvas, skambantis muziejus / Soneta Būdvytienė. – Iliustr. // Šilalės artojas. – 2008, kovo 14, nr. 20, p. 10.
  2. Jei užgrotų visi instrumentai… / Anatolijus Lapinskas // Tiesa. – 1985, rugpjūčio 10, nr. 184, p. 4.
  3. Kauno m. mero potvarkis Nr. 205 „Dėl pavadinimų grąžinimo ir suteikimo“ // Kauno diena. – 1995, balandžio 3, nr. 77, p. 10.
  4. Muziejus atkelia vartus / Vaidotas Stulga // Kauno tiesa. – 1985, birželio 6, nr. 130, p. 5.
  5. Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos muziejus / Eglė Burkšaitytė. – Iliustr. // Tradicijos. – Kaunas, 2005. – P. 62-63.
  6. Povilo Stulgos Lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus. – Prieiga per internetą. URL: www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt/page1.html. – Žiūrėta 2012 m. rugsėjo 6 d.
  7. Žadinantis tautišką ilgesį / Jūratė Plavičienė // XXI amžius. – 1998, kovo 18, nr. 22, p. 5.
1983 m. atidarytas sportinės aviacijos muziejus Jaunųjų technikų stotyje (A. Mickevičiaus g. 2).

1990 02 19 pavadintas „Lietuvos technikos muziejumi“ ir tęsia veiklą Dariaus ir Girėno aerodromo patalpose (Veiverių g. 132). 1995 m. muziejus pavadintas Lietuvos aviacijos muziejumi.

  • Aerodromas, dabar Lietuvos aviacijos muziejus. Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos Kauno skyriaus veteranai. 2005 m.
    Fotogr. G. Ramoška [Iš Lietuvos aviacijos muziejaus fondų]
  • Buvusio „Aerouosto“ patalpose įsikūrė Lietuvos aviacijos muziejus. 1989 m.
    [Iš Lietuvos aviacijos muziejaus fondų]
  • Lietuvos aviacijos muziejus. 2010 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Atidarytas sportinės aviacijos muziejus / J. Balčiūnas. – Iliustr. // Sparnai. –1983, nr. 2, p. 18–19.
  2. Aviacijos muziejaus stebuklai / Remigijus Jankauskas. – Iliustr. // Aviacijos pasaulis. – 2008, nr. 24, p. 26–27.
  3. Bendri darbai – tvirčiausia jungtis : [apie muziejų ir jo filialus] / Dalia Juškienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, sausio 14, p. 4.
  4. Jauniausias muziejus / Bronius Juršė. – Iliustr. // Sportas. – 1983, balandžio 14, p.
  5. Lietuvos aviacijos muziejus – ne tik lėktuvų valdos / Birutė Jančienė. – Iliustr. // Savaitė. – 2015, Nr. 19 (geg. 7), p. 30–31.
  6. Lietuvos aviacijos muziejus (Veiverių g. 132). – Prieiga per internetą. URL: http://www.lam.lt/. – Žiūrėta 2010 m. birželio 1 d.
  7. Lietuvos aviacijos muziejus. – Iliustr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 41–42.
  8. Lithuania Museum of Aviation : [apie Lietuvos aviacijos muziejų] / Gytis Ramoška. – Iliustr. // Made in Lithuania. – Vol. 23, no. 1 (2007), p. 80–83.
  9. Sparnuota istorija / Irena Jacevičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, balandžio 26, p. 11.
  10. Stovi ar teka Aviacijos muziejaus vanduo? : [pokalbis su Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriumi A. Lapinsku] // Aviacijos pasaulis. – 2004, balandžio 9, p. 4–5.
1983 m. pastatytas Varnių tiltas per Nerį.

Tilto ilgis – 328 m .

  • Tilto per Nerį statyba. Apie 1982 m. 
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Tilto vaizdas nuo Žaliakalnio. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Iškilmingai atidarytas naujas tiltas per Nerį / A. Balčiūnas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1983, lapkričio 4, p. 1–2.
  2. Varnių tiltas per Nerį Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis.– Kaunas, 2004. – P. 83.
1983–1989 m. Kauno „Žalgiris“ su CASK kovoja dėl pirmos-antros vietos SSRS pirmenybėse.

1985–1987 m. komanda laimi aukso medalius. Šios dvikovos tampa patriotinių jausmų manifestacijomis.

  • 1984 m. SSRS čempionate „Žalgiris“ iškovojo sidabrą 
    [Nuotrauka iš Lietuvos sporto muziejaus fondų]
  • Kauno „Žalgirio“ krepšininkai – SSRS čempionai. 1985 m. 
    [Nuotrauka iš Lietuvos sporto muziejaus fondų]
  • 1986 m. SSRS čempionai – Kauno „Žalgiris“ 
    [Nuotrauka iš Lietuvos sporto muziejaus fondų]
  • 1985–1987 m. SSRS čempionus sveikina Lietuvos SSRS ir Komunistų partijos vadovai
    [Nuotrauka iš Lietuvos sporto muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Aukso medalių spindesys // Krepšinio aistrų sūkury / Sergejus Jovaiša ; literatūrinis bendraaut. Bronius Čekanauskas. – Vilnius, 1989. – P. 52–72.
  2. Derliaus metai : (1984–1985 m.) // Tarybų Lietuvos krepšinis / S. Butautas, S. Stonkus, A. Bertašius. – Vilnius, 1985. – P. 146–158.
  3. Didysis pasipriešinimas: šešių veiksmų krepšinio drama // Gimęs Laisvės alėjoje / Valdemaras Chomičius. – Vilnius, 1999. – P. 88–116.
  4. Ketvirtą kartą čempionai! – Iliustr. // Šalies ir Europos aikštelėse : Kauno „Žalgirio“ krepšininkų 1985–1986 m. sezonas / Semionas Tokeris, Vytautas Zeliukas … [et al.]. – Kaunas, 1987. – P. 6–26.
  5. Krepšinio brandos metai : (1983 m. ) // Tarybų Lietuvos krepšinis / S. Butautas, S. Stonkus, A. Bertašius. – Vilnius, 1985. – P. 132–138.
1984 m. atidarytos Karmėlavos kapinės, pagal archit. A. Mockaičio 1982 m. padarytą projektą.
  • Senosios Karmėlavos kapinės. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Naujosios Karmėlavos kapinės. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Gyvieji ir mirusieji : žemiškasis aspektas (1) : [apie Karmėlavos kapines] / Eugenijus Čigriejus // Kauno diena. – 1998, kovo 5, p. 25.
  2. Kapinės : [istorija] // Karmėlavos seniūnijos tinklalapis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.karmelava.eu/node/33. – Žiūrėta 2010 m. liepos 15 d.
  3. Karmėlavos kapinės beldžiasi į gyventojų langus / Dainoras Lukas // Kauno diena. – 2005, gegužės 20, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/karmelavos-kapines-beldziasi-i-gyventoju-langus-28294. – Žiūrėta 2010 m. liepos 15 d.
  4. Karmėlavos kapinės (Karmėlava) / sudarė S. Stasiūnienė. – Mašinr. // Kauno miesto kapinės. – [Kaunas, 2001]. – 2 lap.
  5. Nerimas dėl amžinos ramybės : [apie Karmėlavos kapinių plėtrą] / Arnas Rutkauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2002, gruodžio 5, p. 20.
1984–1990 m. Šilainių gyvenamojo rajono statyba.

Jis turėjo būti moderniausias rajonas mieste, dydžiu nusileidžiantis tik Dainavai. Dėl 1986 m. pradėtos forsuotos gyvenamųjų namų statybos nespėta iki ekonominės krizės išplėtoti visuomeninių objektų statybą.

  • Šilainių I gyvenamojo mikrorajono fragmentas 
    [Statyba ir architektūra. – 1984, nr. 10, p. 13.]
  • Prie būsimo Šilainių mikrorajono projekto. Grupė autorių – Miestų statybos projektavimo instituto darbuotojų – N. Lukošienė, S. Lukošius, L. Veselienė 
    [Kaunas ir kauniečiai X penkmetyje : Fotoparodos nuotraukos. – Kaunas, 1981. – 33 nuotrauka.]
  • Šilainiai iš paukščio skrydžio. 2010 m.
    Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]
  • Vilijampolė ir Šilainiai  iš paukščio skrydžio. 2010 m. 
    Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Apie Kauno teritorijų suplanavimo projektus // Kauno diena. – 1995, lapkričio 27, p. 14.
  2. Butai – visų rūpestis // Kauno tiesa. – 1986, gegužės 15, p. 2.
  3. Kokie bus Šilainiai / Vilius Paipalas. – Brėž. // Statyba ir architektūra. – 1984, nr. 10, p. 12–13.
  4. Mikrorajono keliai / Jonas Žukas, Brunonas Gruzdys. – Brėž. // Statyba ir architektūra. – 1987, nr. 8, p. 6–7.
  5. Plečiasi žydrosios liepsnelės ribos :[mikrorajono dujofikavimas] / Zigmantas Mackevičius. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1984, rugsėjo 1, p. 2, 6.
  6. Pradėtas statyti Šilainių gyvenamasis mikrorajonas // Kauno tiesa. – 1984, kovo 31, p.
  7. Šilainiai. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ilainiai. – Žiūrėta 2010 m. rugpjūčio mėn. 17.
  8. Šilainiai laukia naujakurių. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1985, liepos 19, p. 1.
  9. Vietoj idiliškų peizažų – didmiesčio realybė / Eglė Baršauskaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, spalio 20, p. 7.
1986 m. Ąžuolyno parkas paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

2006 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2016 04 02 išleistas pašto ženklas „Turizmas Lietuvoje. Kauno Ąžuolynas“ (dail. Dorota Gribauskė).

  • Šimtmečius skaičiuojantis Kauno Ąžuolynas. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Ąžuolyne stūkso ne vienas šimtametis ąžuolas. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ąžuolynas – virtęs parku / P. Juozapavičius // Kaunas ir jo apylinkės [mašinraštis]. – Kaunas, 1980, P. 252–256.
  2. Ąžuolyno parkas/ G. Isokas // Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995, P. 100.
  3. Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą: inform. leid. / Kazys Marcinauskas; red. P. Vitkuvienė. – Kaunas, 1998, P. 14–18.
  4. Kauno Ąžuolyno parkas / R. Didžgalvis. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas, 2009, P. 104–115.
  5. Kauno Ąžuolyno problemos / A. Žiogas, S. Karazija // Aplinkos apsauga Kaune. – 1996, nr. 4, p. 11–13.
  6. Lietuvos TSR gamtos paminklai / Kęstutis Balevičius. – Vilnius, 1979, P. 70–71.
  7. Mūsų parkai / Antanas Tauras. – Vilnius, 1989, P. 211–212.
  8. Turistus į kauniečių pamėgtą Ąžuolyną kvies pašto ženklas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.post.lt/lt/apie-mus/naujienos/turistus-i-kaunieciu-pamegta-azuolyna-kvies-pasto-zenklas. – Žiūrėta 2016 m. balandžio 4 d.
  9. Turistus į Ąžuolyną vilios ir pašto ženklas. – Iliustr.. – KD inf. // Kauno diena. – 2016, bal. 1, p. 3.
1987 11 01 senamiestyje prie Maironio kapo įvyko nesankcionuotas mitingas poeto 125-osioms gimimo metinėms paminėti.

1988 02 16 – valdžios nesankcionuotas Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas senamiestyje.

  • Prel. Jono Mačiulio-Maironio mauzoliejus Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje (archit. S. Kudokas, skulpt. B. Bučas). 2004 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
  • 1987 m. mitingo metu kun. R. Grigas ir kiti smerkė cenzūrą, reikalavo atkurti Lietuvos valstybingumą
    [Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune. – Kaunas, 2007. – P. 15.]

Literatūros šaltiniai
  1. Lietuvos Atgimimo epochą prisiminus : išsivadavimo raidos skerspjūvis. 1988–1990 metai. – Iliustr. / Arvydas Kšanavičius // XXI amžius. – 2002, spalio 23, p. 10–11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021023/zvil_01.html. – Žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 9 d.
  2. Kaunas XIX ir XX amžiuose / Jonas Vaičenonis. – Iliustr. // Kaunas : istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 25–39.
  3. Kauno savastis Lietuvos tūkstantmečio kontekste : V ciklo dalis 1988–1991 : Kaunas Atgimimo laikotarpiu. – Kaunas, 2008. – 1 lap., sulankst. į 8 p.: iliustr.
1987 m. pastatytas (pradėtas eksploatuoti 1988 m.) didžiausias Kauno viešbutis „Neris“

1997 m. viešbučio pavadinimas pakeistas į „Takioji Neris“.

  • 2008 m. rekonstruotas viešbutis pavadintas „Reval Hotel Neris“. 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
  • 2010 m. viešbutis pakeitė pavadinimą į „Park Inn Kaunas“. 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų

Literatūros šaltiniai
  1. Atgimė „Reval Hotel Neris“ / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2008, kovo 18, p. 18. – Prieiga per internetą. URL: kauno.diena.lt/dienrastis/ekonomika/atgime-ldquo-reval-hotel-neris-rdquo-56119#axzz26R2V51Il. – Žiūrėta 2012 m. rugsėjo 14 d.
  2. Iškils devynaukštis viešbutis „Turistas“ / Bronius Kestauskas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1983, rugsėjo 15, p. 4.
  3. „Takioji Neris“ bus atnaujinta iš pagrindų / Erika Vaitkūnienė ; A. Barzdžiaus nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2006, rugs. 22, p. 4.
  4. „Takioji Neris“ keičia šeimininkus: didžiausias Kauno viešbutis įsilies į „Reval Hotels“ grupę / Dainoras Lukas. – Nuotr. // Kauno diena. – 2006, kovo 16, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: kauno.diena.lt/dienrastis/kita/-rdquo-takioji-neris-keicia-seimininkus-35876#axzz26R2V51Il. – Žiūrėta 2012 m. rugsėjo 14 d.
  5. „Turisto“ viešbutis Kaune / Vanda Iblanskaitė. – Schem. // Statyba ir architektūra. – 1985, nr. 3, p. 9.
  6. Viešbutis „Park Inn Kaunas“: [reklaminis pokalbis su viešbučio direktore V. Radzvilavičiene]. – Portr. // Kauno diena. – 2011, kovo 17, p. 13.
  7. Viešbutis „Takioji Neris“ svečius džiugina atnaujintais kambariais / Kristina Kučinskaitė. – Iliustr. // Respublika. – 2005, birž. 9–16, priedas „Laisvalaikis su Respublika“, p. 18.
1988 06 10 Architektų namuose (Vilniaus g. 22) išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Kauno zonos iniciatyvinė grupė.
  • 1988 08 01 pasirodė pirmasis Kauno sąjūdininkų laikraščio „Kauno aidas“ numeris (leidinys nereguliariai ėjo iki 1998 m.)
    [Kauno aidas. – 1988, rugpjūčio 1, p. 1.]
  • 1988 08 02 Sąjūdis ir Kauno žaliųjų bendrija „Atgaja“ (įkurta 1987 07 16) Nemuno ir Neries santakoje surengė ekologinio protesto mitingą
    Fotogr. R. Požerskis [Lietuvių tauta ir pasaulis… – P. 217.]
  • 1988 08 23 Valstybinio istorijos muziejaus (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus) sodelyje vykusiame mitinge buvo pasmerktas Molotovo–Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai
    Fotogr. E. Katinas [Kauno tiesa. – 1988, rugpjūčio 24, p. 5.]
  • 1988 10 09 Valstybinio istorijos muziejaus bokšte iškelta trispalvė
    Fotogr. R. Požerskis [Lietuvių tauta ir pasaulis… – P. 218.]
  • 1989 08 22 Santakoje įvyko LPS organizuotas mitingas, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto ir jo padarinių 50-mečiui paminėti. Akcijos „Baltijos kelias“ schema ir informacija kauniečiams
    [Kauno tiesa. – 1989, rugpjūčio 22, p. 4.]
  • 2008 06 10 prie buvusių Kauno Sąjūdžio būstinių (Vilniaus g. 22 ir K. Donelaičio g. 38) atidengtos atminimo lentos. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Išlikti Nemunui – mūsų vilčiai ir paguodai! – Iliustr. / Stasys Jokūbaitis, Bronius Juršė // Kauno tiesa. – 1988, rugpjūčio 4, p. 1, 3, 5.
  2. Rugpjūčio 23-oji paminėta gedulingu koncertu. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, rugpjūčio 24, p. 1, 5.
  3. Pasmerkėme stalinizmo ir fašizmo sandėrį. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1989, rugpjūčio 23, p. 1.
  4. „Kauno aidui“ – 3 metai // Kauno aidas. – 1991, rugpjūčio 1–7, p. 1–2.
  5. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno Tarybos dokumentai / Kastytis Antanaitis, Arvydas Kšanavičius // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 214–216.
  6. Sąjūdis Kaune: visuomeninės iniciatyvos ir veikla / Kęstutis Bartkevičius. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 10 (2009), p. 101–119.
  7. Lietuvių tauta ir pasaulis : Lietuvos sąjūdis Kaune / [sudarytojai Arimantas Dumčius, Arvydas Kšanavičius]. – Kaunas, 2004. – T. 6. – 233, [1] p. : iliustr., faks., portr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – Bibliogr. str. gale.
  8. Kelias į Nepriklausomybę : Lietuvos Sąjūdis 1988–1991 / [Arvydas Anušauskas, Kęstutis Bartkevičius, Virgilijus Čepaitis… [et al.]. – Kaunas, 2010. – P. 326–512.
  9. Kauno savastis Lietuvos tūkstantmečio kontekste : V ciklo dalis 1988–1991 : Kaunas Atgimimo laikotarpiu. – Kaunas, 2008. – 1 lap., sulankst. į 8 p.: iliustr.
  10. Įamžinta Sąjūdžio istorija. – Iliustr. // Kauno diena. – 2008 m. birželio 11, p. 24. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/ivairenybes/iamzinta-sajudzio-istorija-102009. – Žiūrėta 2010 m. liepos 29 d.
1988 07 01 atidarytas civilinės aviacijos oro uostas Karmėlavoje.

1994 m. jam suteiktas Tarptautinio oro uosto statusas.

  • Senasis keleivių terminalas. 2010 m.
    Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]
  • 2007–2008 m. vyko naujojo keleivių terminalo statyba (projektuotojas – architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“). 2010 m.
    Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Išbandytas naujas Kauno aerouostas [Karmėlavoje]. – Iliustr. / H. Labanauskas // Kauno tiesa. – 1988, birželio 18, p. 3.
  2. Atverti naujieji oro vartai : Reportažas [apie Karmėlavos aerouostą]. – Iliustr. / J. Janulis // Kauno tiesa. – 1988, liepos 3, p. 1.
  3. Karmėlavoje – naujas keleivių terminalas / J. Pekarskaitė // Lietuvos rytas. – 1994, spalio 24, p. 1–2.
  4. Kauno oro uostas sensta ir tobulėja : [apie Karmėlavos oro uosto jubiliejaus paminėjimą]. – Iliustr. / Vilma Remezaitė // Laikinoji sostinė. – 1998, liepos 3, p. 2.
  5. Kauno oro uosto keleivių terminalas : Oro uosto g. 4, Karmėlava / Almantas Bružas. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918-2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 268-269.
  6. VĮ „Kauno aerouostas“. – Iliustr. // Kauno apskritis. – 2003. – P. 46.
  7. Oro vartuose trūksta tik suolų. – Iliustr. / Tadas Širvinskas // Kauno diena. – 2008, balandžio 4, p. 1, 5. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/oro-vartuose-truksta-tik-suolu-56537. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 27 d.
  8. Moderniausi Lietuvos vartai : Kauno oro uosto keleivių terminalas – Šengeno kūdikis / Almantas Bružas // Statybų pilotas. – 2008, birželis–liepa, p. 6–9.
  9. Kauno oro uostas – ramybė skubančiam žmogui / J. Kšivickaitė ; G. Česonio nuotr. – Iliustr. // Nauja statyba. – 2008, Nr. 4, p. 21–26.
  10. Informacija norintiems išvykti / Rūta Bagdzevičiūtė ; fotografijos Gintaro Česonio. – Iliustr. – Santr. angl. // Namas ir aš. – 2008, Nr. 7–8, 107–119.
1988 m. pastatytas Simono Daukanto pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą (archit. A. Sprindys)
  • Vaizdas nuo „Akropolio“ stogo.  2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Simono Daukanto pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą. 2010 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Pėsčiųjų tiltas tapo įsimylėjusiųjų metraščiu / Modestas Patašius. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 1998, balandžio 6, p. 12.
  2. Simono Daukanto pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 35.
1988 m. pagal architekto A. Sprindžio projektą imtasi Valstybinio istorijos muziejaus (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus) sodelio ir jo paminklų atkūrimo iniciatyvos.
  • 1989 02 16 sodelyje sovietmečiu pirmąkart viešai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės diena. Jos metu iškilmingai atidengta „Laisvės“ statula„. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • 1990 02 16 atstatytas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ paminklas. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • 1990 11 23 perlaidoti Nežinomojo kario palaikai. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Sutvarkius muziejaus sodelio teritoriją, pagrindinių takų sankryžos viduryje įbetonuota bronzinė plokštė. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • 2015 02 11 į Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariliono bokštą sugrįžusi istorinė Kario (Riterio) skulptūra, iškilmingai atidengta 2015 02 16. Skulptūra, sukurta Juozo Mikėno, pastatyta 1938 m., bet 1942 m. vokiečių okupantai ją nuvertė ir sunaikino. 2,7 m aukščio ir 250 kg sveriančią iš vario lakštų nukaldintą skulptūrą atkūrė skulpt. Juozas Šlivinskas, ją iš vario nukaldino kalvis Jonas Malinauskas. 2015 02 16
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Istorinis Karys ruošiasi sugrįžti / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, sausio 27, p. 3.
  2. Karys sugrįžo į bokštą / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, vasario 12, p. 20.
  3. Kauno miestas: Donelaičio g. 64. Karo muziejaus sodelis / Jonas Varnauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 45–60.
  4. Kelkite! Kelkite! Kelkite! – Iliustr. / Algimantas Miškinis // Nemunas. – 1989, Nr. 4, p. 4–7.
  5. Laikas ir simboliai: Vienybės aikštės ir Karo muziejaus sodelio architektūrinė raida. – Iliustr. / Jolita Kančienė // Kauno tiesa. – 1992, nr. 21, sausio 31, p. 4.
  6. Nežinomas kareivis / Vilius Kavaliauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos karžygiai. – Vilnius, 2012. – T. 4, p. 421–425.
  7. Panteono atkūrimas : istorijos ir prisiminimų fragmentai. – Nuotr. / Steponas Gečas // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2010 metais. – 2011, p. 203–218.
  8. Vasario 16-oji – neišsenkantis tautos stiprybės šaltinis / Arvydas Kšanavičius // XXI amžius. – 2003, vasario 14, p. 10–11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030214/istving_01.html. – Žiūrėta 2010 m. birželio 11 d.
  9. Vienybės aikštė / A. Miškinis. – Iliustr., planas. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 302–305.
1989 06 30 atidaryta Mykolo Žilinsko dailės galerija (archit. E. Miliūnas, K. Kisielius ir S. Juškys; Nepriklausomybės a. 12)

Ji yra nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys ir pavadinta žymaus kolekcininko Mykolo Žilinsko (1904–1992) vardu, pagerbiant jo įnašą turtinant Lietuvos meno rinkinius. Galerijoje eksponuojami ir M. Žilinsko kolekcijos vertingiausi kūriniai, ir įspūdinga M. K. Čiurlionio dailės muziejaus užsienio šalių meno kolekcija.

  • Mykolo Žilinsko dailės galerija. P. Mazūro skulptūra „Žmogus“. 2010 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • M. Žilinsko portretas 
    Dail. V. Kosciuška [Mykolas Žilinskas / V. Jakelaitis. – Vilnius, 1994. – P. 56]

Literatūros šaltiniai
  1. Gimusi jaunystės vaizduotėj : [apie Kauno paveikslų galeriją] / G. Grėblikaitė // Statyba ir architektūra. – 1988, nr. 4, p. 20–21.
  2. Įkurtuvės Nepriklausomybės aikštėje : [Mykolo Žilinsko dailės galerijos atidarymo iškilmės] / Rūta Kanokaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1989, liepos 1, p. 1.
  3. Mykolas Žilinskas / V. Jakelaitis. – Vilnius, 1994. – 80 p., [8] iliustr. lap. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/prev_vers/Kaunas/mykolas_zilinskas.htm. – Žiūrėta 2010 m. birželio 9 d.
  4. Mykolo Žilinsko dailės galerija // Mykolas Žilinskas / V. Jakelaitis. – Vilnius, 1994. – P. 62–63.
  5. Mykolo Žilinsko dailės galerija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/prev_vers/Kaunas/MZilinsk_galerija.htm#adresas. – Žiūrėta 2010 m. birželio 9 d.
  6. Mykolo Žilinsko dailės galerija, Nepriklausomybės a. 12 / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr., schema. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 186–188.
  7. M. Žilinsko dailės galerijos išplėtimas. Eksponatų saugykla : [apie archit. E. Miliūno ir A. Paulauskienės projektą (1996–1997 m.). Kaunas / Jonas Minkevičius . – Iliustr., brėž. – Reziume angl. // Archiforma. – 1998, nr. 1, p. 70–71.
  8. Naujoji Kauno galerija : [apie Mykolo Žilinsko vardu pavadintą galeriją ir jo padovanotus paveikslus] // Krantai. – 1989, nr. 11, p. 65–66.
1989 07 26–08 10 kauniečių surengtos ekspedicijos „Lena-89“ dalyviai pastatė keturis paminklus nukankintiems lietuvių ir suomių tremtiniams Lenos upės deltoje.

Ekspediciją organizavo gamybinis susivienijimas „Banga“. 1989 07 09 Karo muziejaus sodelyje įvyko ekspedicijos dalyvių (15 asmenų) palydos. Vėliau Kauno arkikatedroje bazilikoje laikytos Šv. Mišios. Po to ekspedicijos dalyviai išvyko į Vilnių, iš kurio išskrido į Jakutiją.

  • Ekspedicijos „Lena-89“ dalyvių palydos Karo muziejaus sodelyje. 1989 07 09
    Fotogr. K. Leščinskas [Iš R. Plėščio asmeninio rinkinio]
  • Lenos upės deltoje 1989 07 26–08 10 pastatyti paminklai nukankintiems lietuvių ir suomių tremtiniams.
    Fotogr. A. Kazlauskas [Iš R. Plėščio asmeninio rinkinio]
  • Paminklo statyba Bykovske. 1989 07 20
    Fotogr. A. Kazlauskas [Iš R. Plėščio asmeninio rinkinio]
  • Paminklas Tit-Aruose su užrašais lietuvių, rusų, suomių ir jakutų kalbomis.
    Fotogr. V. Kasperavičius [Iš R. Plėščio asmeninio rinkinio]
  • Tit-Arų saloje (Lenos upės delta) ekspedicijos dalyvių pastatyto pagrindinio paminklo nukankintiems lietuvių ir suomių tremtiniams atidengimo momentas.  1989 07 26
    Fotogr. K. Leščinskas [Iš R. Plėščio asmeninio rinkinio]
  • Vietos, kuriose 1989 07 26 – 08 10 pastatyti paminklai nukankintiems lietuvių ir suomių tremtiniams.
    Iliustraciją parengė R. Plėštys

Literatūros šaltiniai
  1. Arkties vėjų pagairėje / Rimantas Plėštys. – Iliustr. // Banga. – 1989, birž. 9, p. 2.
  2. Arkties vėjų pagairėje / Rimantas Plėštys. – Iliustr. // Banga. – 1989, birž. 16, p. 2.
  3. Ekspedicijai „Lena-89“ jau pasiruošta / Rimantas Plėštys. – Iliustr. // Banga. – 1989, birž. 30, p. 2.
  4. Įamžinimo misiją baigėme / Rimantas Plėštys. – Iliustr. // Banga. – 1989, rugpj. 18, p. 2.
  5. Lenos deltoje ne savo noru : [prisiminimai] / Vitalis Staugaitis ; [iliustracijas pagal autoriaus eskizus parengė Edmundas Saladžius]. – Kaunas, 2008. – P. 145–173.
  6. Likimų medžiotojas : mano mažieji didieji anykštėnai / Rimantas P. Vanagas. – Vilnius, 2017. – P. 114–173.
  7. Memorial to the captive Finns and Lithuanians. Google Earth. – Prieiga per internetą. URL: https://www.google.com/earth/ [Koordinatės: 72°00’50.42“ – 126°56’49.23“]. – Žiūrėta 2018 m. balandžio 4 d.
  8. Paminklai iškeliauja prie Laptevų jūros. – Iliustr. // Komjaunimo tiesa. – 1989, liep. 7, p. 1, 3.
  9. Paminklai Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietose, 1940–1958 = Monuments to Lithuanians in places of exile and imprisonment, 1940–1958 = Памятники в местах заключения и ссылки жителей Литвы, 1940–1958 / Rimvydas Racėnas. – Vilnius, 2005. – P. 78-82.
  10. Paminklus prie Lenos statė visa lietuvių tauta : [pokalbis su profesoriumi, informatikos inžinerijos mokslų daktaru Rimantu Plėščiu] / kalbėjosi Rimantas Vanagas. – Iliustr. // Pasaulio Anykštėnas. – 2017, Nr. 5 (77), p. 4–5.
  11. Projektas: Pereiti praeitį. 2017. – Prieiga per internetą. URL:https://nanook.lt/zymes_pereiti_praeiti/. – Žiūrėta 2018 m. balandžio 4 d.
  12. Отмороженная в Булунском улусе. – Prieiga per internetą. URL:https://www.youtube.com/watch?v=u0eQ0B2PkWE#t=843.4713175. – Žiūrėta 2018 m. balandžio 4 d.
1989 08 03 „Jaunosios Lietuvos“ ir Lietuvos laisvės lygos iniciatyva pradėta sovietinių karinių bilietų grąžinimo Maskvai akcija.

Spalio 7 d. Kaune įsteigtas Lietuvos komitetas „Ženeva-49“ – organizacija, vienijusi karinių bilietų atsisakiusius jaunuolius.

  • Jaunalietuviai renka karinius bilietus iš atsisakiusių tarnauti okupacinėje kariuomenėje jaunuolių
    [Jaunoji Lietuva. Kelias į laisvę. – Kaunas, 1997. – Įklija tarp p. 160–161.]
  • Plakatas, raginantis grąžinti Maskvai sovietinės armijos karinius dokumentus
    [Savaitės krivūlė. – 1990, nr. 13–14, p. 8.]
  • Partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderiai Kauno centriniame pašte grąžina Maskvai karinius dokumentus. Iš dešinės pirmas S. Buškevičius, antras D. Rumšas
    [Jaunoji Lietuva. Kelias į laisvę. – Kaunas, 1997. – Įklija tarp p. 16–17.]
  • Atsisakiusieji tarnauti okupacinėje kariuomenėje ir juos remiantys eina įkurti gynimo komitetą „Ženeva-49“. 1989 10 07, Kaunas  
    [Iš S. Buškevičiaus asmeninio archyvo]

Literatūros šaltiniai
  1. Grąžinami kariniai bilietai. – Iliustr. // Kauno aidas. – 1989, rugpjūčio 17, p. 3.
  2. Lietuvių, latvių ir estų radikalių politinių jėgų bendradarbiavimo 1987–1992 metais kryptys / Edvardas Kriščiūnas // Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. – [T.] XXXVI (1997), p. 263–272.
  3. Okupacinė kariuomenė Lietuvoje : okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos dešimtmečiui (1993–2003) / Raminta Kšanytė. – Iliustr. – B. d. // XXI amžius. – 2003, rugpjūčio 16, p. 10–11; rugjūčio 22, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030816/istving_01.html; http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030822/istving.html. – Žiūrėta 2011 m. vasario 4 d.
  4. Partija „Jaunoji Lietuva“ : Jaunosios Lietuvos kelias. – Prieiga per internetą. URL: www.jaunalietuviai.lt/index.php?page=istorija. – Žiūrėta 2011 m. vasario 4 d.
  5. Pirmasis „Ženevos-49“ mitingas / Leonardas Vilkas // Jaunoji Lietuva. Kelias į laisvę. – Kaunas, 1997. – P. 218–220.
  6. Tarnauti… ir ginti // Komjaunimo tiesa. – 1989, rugpjūčio 3.
antroji-lietuvos-respublika
KITAS LAIKOTARPIS
1990 m.– ...
Antrosios Lietuvos Respublikos laikotarpis

Kaunas – laisvas ir kuriantis miestas. Savo tapatybę siedamas su geriausiomis laikinosios sostinės tradicijomis, jis atviras šiuolaikinėms inovacijoms, aktyvus ir matomas pasaulyje. Svarbiausias Kauno bruožas – turtinga ir įvairialypė kultūra, atverianti miestą Europai ir pasauliui.

Žiūrėti daugiau
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: