x

kur vėliau pastoviai apsigyvenama. Čia žinomos tiek mezolito, tiek neolito laikotarpio gyvenvietės.

Panerio pirmykštės kultūros sodybų žemėlapis.
[Kultūra. – 1924, Nr. 7–8, p. 299.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Akmens amžius Lietuvoje / R. Rimantienė. – Vilnius, 1984. – 343 p. : iliustr.
2. Kauno istorija / Mindaugas Bertašius // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis / [sudarytojas ir projekto vadovas Rimantas Viedrynaitis]. – Kaunas, 2006. – P. 7–10.
3. Kauno senovė / Petras Tarasenka // Kauno tiesa. – 1958, rugsėjo 8–11, 13.
4. Lietuvos TSR archeologijos atlasas : akmens ir žalvario amžiaus paminklai / R. Rimantienė, E. Grigalavičienė, O. Bogušienė. – Vilnius, 1974. – [Kn.] 1. – 284 p. : iliustr.

Apie tai liudija gausūs kapai Marvelės, Sargėnų, Veršvų kapinynuose.

Radiniai iš Marvelės kapinyno
[Vidurio Lietuvos archeologija… – P. 21.]
Viduriniojo geležies a. pr. kapinyne atrasti lentinių karstų pėdsakai, datuojami III–VI a. Radiniai iš Marvelės kapinyno
[Vidurio Lietuvos archeologija… – P. 24.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kaunas tarp Rytų ir Vakarų. Nemuno kelias I–II tūkst. po Kr. pradžioje / Vladas Žulkus // Vidurio Lietuvos archeologija : etnokultūriniai ryšiai / sudaryt. Audrius Astrauskas, Mindaugas Bertašius. – Vilnius, 1996. – P. 89–96.
2. Laidojimo papročiai Marvelės kapinyne / Audrius Astrauskas. – Iliustr. // Vidurio Lietuvos archeologija : konferencijos medžiaga / sudarytojas Audrius Astrauskas. – Vilnius, 1994. – P. 21–27.
3. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–ХIII a. / atsakingas redaktorius M. Michelbertas. – Vilnius, 1972. – P. 5–126.
4. Lietuvos istorija : geležies amžius / [ats. tomo redaktorius Gintautas Zabiela]. – Vilnius, 2007. – T. 2. – 517 p. : iliustr., žml.
5. Marvelė. Ein Gräberfeld Mittellitauens = Marvelė. Vidurio Lietuvos aukštaičių II–XII a. kapinynas / Mindaugas Bertašius. – [Kaunas, 2005]. – 294 p. : iliustr., žml.
6. Marvelė / Audrius Astrauskas. – Iliustr. // Lithuanian archaeology: investigations and findigs. – [Vilnius] : Institute of Cultural Heritage, 1998. – P. 16.
7. Marvelės kapinynas / Mindaugas Bertašius. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2006, p. 141–144.
8. Vidurio Lietuva romėniškuoju ir tautų kraustymosi laikotarpiu (II–VII amžiai). – Iliustr. // Vidurio Lietuva VIII–XII a. / Mindaugas Bertašius. – Kaunas, 2002. – P. 21–48.

Skandinaviška diržo sagtelė, rasta Kauno apylinkėse
[Kauno istorijos metraštis… p. 8.]
Pasaginės segės cilindriniais galais iš Marvelės kapinyno, turinčios panašumų su Skandinavijos segėmis
[Vidurio Lietuva VIII–XII a. … – P. 140.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno apylinkių teritorinių struktūrų formavimosi ypatybės / Mindaugas Bertašius. – Iliustr., priedai // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 5–29.
2. Kauno miesto ištakos / Karolis Mekas, Jurgis Oksas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai : architektūros istorija. – [T.] 6 (2) (1980), p. 129–141.
3. Vakarų Europos monetos Marvelės kapuose / Mindaugas Bertašius. – Iliustr. // Numizmatika : metraštis. – [T.] 2/3 (2001/02), p. 169–174.
4. Vidurio Lietuva VIII–XII a. / Mindaugas Bertašius. – Kaunas, 2002. – 270, [1] p. : iliustr.

Tai pirmas neginčijamas paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.

Kauno panoraminė graviūra. 1600 m.
Dail. Tomas Makovskis [Užrašas apačioje lotynų kalba skelbia: „Seniau Chronon, dabar upė Nemunas“]
Kauno pilies graviūra. 1830 m.
[La Pologne historique, litteraire, monumentale et illustree… / L. Chodzko. – Paris, 1835–1836. – T. 1, p. 366.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Puścizna po Janie Długoszu dziejopisie polskim, to jest: Kronika Wiganda z Marburga… / Wigand z Marburga. – Poznań, 1842. – P. 106–107, 108–109.
  2. Viduramžių Kaunas – miestas tvirtovė / Juozas Baršauskas. – Iliustr., schem., plan. // Statyba ir architektūra. – 1972, Nr. 4, p. 29–31.
  3. Pilies liekanos Pilies g., Nemuno ir Neries santakoje / A. Jankevičienė. – Iliustr., plan. – Autorius nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius : Mokslas, 1991. – P. 213–216.
  4. Naujoji Prūsijos kronika / Vygandas Marburgietis. – Vilnius, 1999. – P. 109.
  5. Pirmoji Kauno pilis / Algirdas Žalnierius. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – 2002, [T.] 3, p. 7–36.
  6. Kauno pradžia: pirmasis Kauno paminėjimas / Zigmantas Kiaupa. – Iliustr., plan. // Kauno istorija. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 34–43.
  7. Kauno gynyba 1362 / Romas Batūra. – Iliustr., žml. – Straipsnio autorius nurodytas turinyje // Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos. – Vilnius : Alio, 2013. – P. 38–42.
  8. Kauno pilis / Ingrida Veliūtė. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Akmenų ir mūro pilys. – Teksto aut. nurodyti p. [266] // Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai. – Kaunas : Terra publica, [2013]. – P. 166–167.
  9. Pilis / Mindaugas Bertašius. – Iliustr. – Santr. angl., p. 240–241 // Dingęs miestas. – Kaunas : Technologija, 2013. – P. 36–43.
  10. Kaunas – Kęstučio tvirtovė / J. Puzinas // Bangos. – 1932, Nr. 38 (rugs. 15), p. 931–932. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?biRecordId=217123&imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_34852_3. – Žiūrėta 2021 m. sausio 22 d.

ir įkurtas Pranciškonų vienuolynas. 1831 m. bažnyčia buvo paversta rusų kariuomenės sandėliu, vėliau pertvarkyta į stačiatikių cerkvę. 1919 m. grąžinta katalikams. 1982 m. pagal T. Makovskio graviūrą atkurta bažnyčios bokšto smailė.

Kaunas. Vytauto bažnyčia. 1926 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
Vytauto bažnyčia. 2007 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno buvęs pranciškonų konventualų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kaunprancisk.htm. – Žiūrėta 2008 m. rugpjūčio 19 d.
  2. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia : (Aleksoto g. 3) / Jonas Rimantas Glemža. – Iliustr., plan. – Bibliogr. str. gale // Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai / Jonas Rimantas Glemža. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. – P. 247–250.
  3. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia : Kauno I dekanatas / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / [sudarytoja Laima Šinkūnaitė. – Kaunas : Terra publica, [2009]. – P. 88–89.
  4. Paminklai, apie kuriuos mažai žinome. – Iliustr. // Bangos. – 1932, Nr. 41, p. 996–997.
  5. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia / Laima Šinkūnaitė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2005. – 40 p.
  6. Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. / sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. – Vilnius, 2001. – P. 47.
  7. Vytauto (pranciškonų Švenčiausios Marijos į dangų ėmimo) bažnyčia Pergalės kr. 1/3 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodomas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 209–213.

kurios pagyvino Kauno ekonominį gyvenimą ir padėjo pagrindus jo savivaldai.

Senojo Kauno herbinis antspaudas. 1471–1488 m.
[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1999. – P. 261]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno miesto savivalda 1408–1508 metais / Zigmantas Kiaupa // Darbai ir dienos. – 1997, [t.] 4, p. 19–28.
2. Kauno pradžia: miesto teisė ir 1408 m. Vytauto privilegija. – Bibliogr. str. gale // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 34–44.
3. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1999. – P. 258–275.
4. Pirmosios Kauno miestų privilegijos / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1992. – [Kn.] 2, p. 6–39.
5. 1408 metų Vytauto privilegija Kauno miestui / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos istorijos metraštis. – 1979 (1981), p. 5–19.

(dab. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika). 1921 04 26, minint 500 metų Žemaičių vyskupijos įkūrimo sukaktį, popiežius Benediktas XV katedrai suteikė Mažosios bazilikos titulą. 1926 04 04 popiežiaus Pijaus XI bule įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija, Kauno katedrai suteiktas metropolinės Arkikatedros bazilikos titulas, ji tapo svarbiausia Lietuvos bažnyčia. Viena seniausių ir didžiausių Kauno arkivyskupijos šventovių yra vienintelė Lietuvoje gotikinė bažnyčia, turinti bazilikinį turį (trinavė bazilika). 2015 04 30 Kauno arkikatedroje bazilikoje atidarytas jos istorijos muziejus (įrengtas emporoje virš zakristijos), kurio eksponatai byloja apie šventovės ir visos bažnyčios istoriją ir čia tarnavusius iškilius dvasininkus.

Katedra. Apie 1915 m.
Atvirukas [Iš A. Burkaus asmeninio rinkinio]
Bazilikos koplyčios altorius
[Kaunas: laikinoji Lietuvos sostinė. – Kaunas, 1930. – P. 13.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika: monografija. – Kaunas, 2008. – 172 p. : iliustr.
  2. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Kauno I dekanatas // Kauno arkivyskupijos bažnyčios. – [Kaunas] : Terra publica, [2010]. – P. 60–65.
  3. Kauno Šv. Petro bažnyčios pirmykštė architektūra ir jos pokyčiai M. Valančiaus vyskupavimo laikais / Algė Jankevičienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 81–90.
  4. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunoarkikatedra.lt/index.php?id=12. – Žiūrėta 2008 m. rugpjūčio 20 d.
  5. Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej = Codex diplomaticus ecclesiae cathedralis necnon Dioeceseos Vilnensis / Wyd. Jan Fijalek, Władyslaw Semkowicz. – Krakόw, 1948. – T. 1, s. 733.
  6. Paminklai, apie kuriuos mažai žinome. – Iliustr. // Bangos. – 1932, Nr. 42, p. 1116–1117.
  7. Šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika Vilniaus g. 1/2 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 317–323.

Prekyba su Hanza buvo svarbiausias Kauno augimo ir stiprėjimo veiksnys.

Olaus Magnus žemėlapio fragmentas. 1539
Netoli Kauno, prie santakos, pavaizduoti prekybiniai laivai. Iliustracija byloja, jog tais laikais vyko gana intesnsyvi laivyba Nemunu, plukdomos prekės į Hanzos kontorą Kaune ir iš jos
[Kauno savasties ženklai… – P. 22.]
Hanzos kontoros Kaune antspaudas
[Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa… – P. 86.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Hanzos kontora Kaune ir laivyba Nemunu / Laima Bucevičiūtė. – Žml. – Taip pat vartojama antr.: Vandens kelias Kaunas–Karaliaučius XV–XVIII a. kartografijoje // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 6 (2005), p. 67–69.
2. Kaunas – Hanzos erdvės miestas / Zigmantas Kiaupa. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas, 2009. – P. 19–25.
3. Lietuvos prekyba su prūsais / Zenonas Ivinskis. – Kaunas, 1934. – D. 1. – 208 p.
4. Perkūno namas Kaune / Jurgis Oksas. – Vilnius, 1988. – 45 p.
5. Prekyba – Kauno gyvenimo pamatai. – Bibliogr. str. gale. – Iliustr. // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 65–100.

Buvusi Jogailaičių rezidencija (Muitinės g. 2). 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno miesto savivalda 1408–1508 metais / Zigmantas Kiaupa // Darbai ir dienos. – 1997, [t.] 4, p. 19–28.
2. Pirmosios Kauno miestų privilegijos / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1992. – [Kn.] 2, p. 6–39.

kurie kelis kartus degė ir vėl buvo atstatyti. 1812 m. Napoleono armija ją pavertė maisto sandėliu. Pastatus perėmę rusai čia įsteigė ligoninę ir iki 1816 m. vienuolių neįsileido. 1864 m. apleisti rūmai perduoti Žemaičių kunigų seminarijai. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolyne įsikūrė medicinos mokykla. 1954 m. Sveikatos ministerija bažnyčią pavertė vaistų sandėliu.

Kauno bernardinų vienuolyno ansamblis. Apie 1980 m.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. – Iliustr. // Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gotika : sakralinė architektūra ir dailė. – Vilnius, 2002. – P. 118–132.
  2. Kauno bernardinų vienuolynas ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 93–98.
  3. Kauno Bernardinų vienuolynas ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kaunbernar.htm. – Žiūrėta 2007 m. gruodžio 20 d.
  4. Kauno bernardinų vienuolynas ir Lietuvos bernardinų provincijos įkūrimas // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – [Vilnius, 2010]. – [T.] 1, p. 121–124.
  5. Kauno pranciškonų (bernardinų) Šv. Jurgio bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2008. – 40 p. – Bibliogr išnašose : iliustr.
  6. Kauno Šv. Jurgio bažnyčios ir bernardinų vienuolyno statybos eiga XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje / Asta Prikockienė. – Iliustr. // Kultūros paminklai : mokslinių straipsnių rinkinys. – [Nr.] 7 (2000), p. 157–162.
  7. Pierwsza prowincja Bernardynow litewskich / K. Kantak // Litwa i Rus. – Wilno, 1912. – T. 4, zecz. 2, p. 65–67.
  8. Kauno Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konventas : praeities vizija : mokslo monografija / Laima Šinkūnaitė, Rima Valinčiūtė-Varnė. – [Vilnius] : Nestandartiniai.lt : Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija, [2018] (Vilnius : Standartų sp.). – 463, [1] p. : iliustr., faks., portr.
  9. Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia / [su architektės Astos Prikockienės, menotyrininkės Rimos Valinčiūtės-Varnės komentarais] ; Astos Prikockienės, Daliaus Čechanavičiaus, Ramūno Guigos, Jūratės Mičiulienės nuotraukos. – Iliustr. // Lietuvos kultūros paveldas : 2018–2022 m. tvarkybos darbų apžvalga : metodinis leidinys / [parengė Jūratė Mičiulienė]. – Vilnius : [Kriventa] : Kultūros paveldo departamentas prie [Lietuvos Respublikos] kultūros ministerijos, 2022. – P. 32–35.

(prie parapinės Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios).

XV a. vienuolyno mokykla
Dail. A. Kvedarauskienė, graviūros reprodukcija
[Iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų]
Viduramžių mokykla
Graviūros reprodukcija
[Iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno mokyklos XVI amžiuje / Zigmantas Kiaupa // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 26.
2. Mokyklos. – Bibliogr. sk. gale // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 342–349.

1503 m. ji atiteko Kauno klebonui. 1624 09 27 Kauno maršalka Andrius Skorulskis ją perdavė Benediktinių vienuolynui. 1627 m. įkurtas benediktinių vienuolynas. 1825 m. ir 1938–1940 m. vienuolynas buvo rekonstruojamas. 1948 m. uždarytas; šventovėje įrengta Kauno viešosios bibliotekos knygų saugykla. 1990 m. į jį sugrįžo benediktinės.
2019 m. greta vienuolyno tvoros, ant laiptelių įrengta arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atminimą įamžinanti skulptūra „Pasivaikščiojimas palaimintojo batais“ – iš bronzos nulieti autentiški palaimintojo batai, nešantys sėkmę (aut. Nojus Kiznis).

Benediktinių vienuolynas ir bažnyčia (Benediktinių g. 6, 7, 8).
Atvirukas [Iš R. Vilkelio asmeninio rinkinio]
Šv. Mikalojaus bažnyčios varpinė.
Fotogr. P. Karpavičius [Kauno architektūra. – Vilnius, 1968. – 1 aplanke 13 atvirukų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Benediktinių bažnyčia ir vienuolynas Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius – [Vilnius], 2003. – P. 681–685.
2. Kauno benediktinių vienuolynas ir Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai: vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 84–87.
3. Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. – Vilnius, 1987. – [T.] 1, p. 138–139.
4. Kauno benediktinių vienuolynas ir Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Kaunbenedikt.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 14 d.
5. Kauno seserys benediktinės. Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Prieiga prie internetą. URL:
http://kaunobenediktines.wordpress.com/sv-mikalojaus-baznycia/. – Žiūrėta 2011 m. liepos 21 d.
6. XVII–XVIII a. Kauno benediktinių vienuolyno kasdienybės etiudai / Rasa Varsackytė // Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje. – Vilnius, 2008. – P. 83–94.
7. Pirmosios bažnyčios ir vienuolijos Kaune // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – [T] 1. – [Vilnius, 2010]. – P. 115–119.
8. Šv. Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinių vienuolynas Pakalnės g. 6, 8, 10. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 198–203.
9. Šv. Mikalojaus bažnyčia / Algė Jankevičienė // Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gotika : sakralinė architektūra ir dailė. – Vilnius, 2002. – P. 132–140.
10. Akį traukia palaimintojo batai / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, birž. 20, p. 1–2.

Manoma, kad jame 1440–1532 veikė Hanzos pirklių kontora.

Perkūno namas – vienas tobuliausių XV–XVI a. visuomeninių gotikos pastatų.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
Perkūno namas. 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno Perkūno namas. XVI a. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. – Vilnius, 1987. – T. 1, p. 156–159.
2. Perkūno namas Aleksoto g. 6 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 64–66.
3. Perkūno namas Kaune / Jurgis Oksas. – Vilnius, 1988. – P. 14.
4. Perkūno namas. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Perk%C5%ABno_namas. – Žiūrėta 2008 m. sausio 11 d.
5. Kauno Jėzuitų gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kjg.lt/apiemus/pn. – Žiūrėta 2008 m. sausio 11 d.

Šiuose rūmuose XV–XVI a. lankėsi Jogailaičių dinastijos nariai, LDK didieji kunigaikščiai Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, Žygimantas Augustas, Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. 1870 m. buvusiose valdovų rezidencijos ir pranciškonų vienuolyno (nugriautas 1870 m.) valdose pradėta statyti miesto ligoninė (architektai Simonas Gorskis, Edmundas von Mikvicas). 1950 m. ligoninės pastatuose įsikūrė Kauno psichoneurologinė ligoninė. 

Langų apvado blokai su imperatoriaus Ferdinando I žmonos Onos Jogailaitės ir imperatoriaus Ferdinando I atvaizdais, rasti rūmų tyrimo metu
[Santara. – 1996, Nr. 26, p. 108.]
2007 m. ligoninei išsikėlus, pastatai atiteko Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetui (dab. Muitinės g. 2).
2020 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Čia aidėjo Lietuvos valdovų žingsniai / Marija Matušakaitė. – Iliustr. // Santara. – 1996, Nr. 26, p. 106–115.
2. Čia, kur durys be rankenų / M. Jasaitienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, gruodžio 17, Nr. 294, p. 4.
3. Psichiatrijos ligoninės įkurtuvės kelia aistras / Vygandas Trainys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, gegužės 22, Nr. 97, p. 1, 3.
4. Kablys atkabintas – ligoninė perimta / Jūratė Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, gruodžio 23, Nr. 295, p. 9.
5. Kauno dailės institutas ima rūmus // Statybų pilotas. – 2007, sausio 30, Nr. 1, p. 7.
6. Kelionė į paslaptingąją Itakę / Marija Matušaikaitė. – Iliustr. // Gyvenimas – kaip paukščio skrydis / Laimonas Inis. – Kaunas, 2004. – P. 271–288.
7. Ligoninės pastatų kompleksas Muitinės g. 2/12 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 174–176.
8. Miesto ligoninė Muitinės ir Aleksoto g. kampe / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 68–69.
9. Senosios architektūros reliktai Kauno ligoninėje / A. Jankevičienė. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1985, Nr. 3, p. 22.
10. Karališka praeitis už ligoninės grotų / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, lapkr. 22, p. 1, 4.
11. Atgimė Kauno valdovų rūmai / KD, BNS inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2022, birž. 23, p. 4.

1618 m. Kauno maršalka Aleksandras Masalskis dovanojo vienuolėms savo namus, kurių dalis buvo perdaryta į Švč. Trejybės vardu konsekruotą bažnyčią. 1625–1634 m. jo lėšomis sumūryta bažnyčia ir vienuolynas, kuriuos ne kartą niokojo gaisrai. 1703 m. atstatyta. 1864 m. vienuolynas uždarytas; vakarinėje jo dalyje įsikūrė kunigų seminarija, o bažnyčia tapo parapijine. 1963 m. uždaryta; 1982 m. grąžinta ir perduota kunigų seminarijai.

Buv. bernardinių vienuolyno pastatai.
Dail. E. Kobė, apie 1925 m. [Kauno rotušės aikštė… – P. 106]
Švč. Trejybės bažnyčia. XX a. pr.
[Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai

1. Bernardinių vienuolynas ir bažnyčia Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – [Vilnius], 2003. – P. 661–667.
2. Bernardinių vienuolyno pastatai. – Iliustr. // Kauno rotušės aikštė / V. Levandauskas, R. Levandauskienė, Ž. Simanavičius. – Vilnius, 1981. – P. 105–125.
3. Kauno buvęs bernardinų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Kaunbernard.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 14 d.
4. Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas / Sudaryt. Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 94–95.
5. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia ir bernardinių vienuolynas Rotušės a. 22, Trakų g. 1, 1A, 3, Papilio g. 5 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 267–274.
6. Švč. Trejybės bažnyčia. – Priega per internetą. URL: http://www.kks.lcn.lt/index.php/istorija/svc-trejybes-baznycia/. – Žiūrėta 2018 m. sausio 9 d.

Šventovė pirmą kartą paminėta 1503 m. didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje. Per 1655–1660 m. karą su Rusija šventovė buvo apgriauta, 1680 m. atnaujinta. 1750 m. prie jos įsikūrė labdaringa vienuolių rokitų brolija. Prie bažnyčios buvo pastatyti mediniai vienuolyno pastatai, vyrų ir moterų ligoninės. 1785–1794 m. rokitai pertvarkė bažnyčios vidų. 1824–1874 m. vienuolynas priklausė gailestingosioms seserims šaritėms. 1922 m. bažnyčia perduota marijonų vienuolijai. 1948 m. uždaryta, pastate įrengti medicinos technikos sandėliai. 1992 m. grąžinta marijonams. 2002 05 05 pašventinta pirmoji Lietuvoje Žvakių šventovė, įrengta bažnyčios skliautuotame rūsyje, esančiame po presbiterine bažnyčios dalimi.

Šv. Gertrūdos (šaričių) bažnyčia sovietmečiu. Apie 1970 m.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
Didžiausia vienos seniausių ir savičiausių Kauno mieste bažnyčios vertybė – stebuklais garsėjantis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. 2007 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Iš lietuviškos paveldosaugos paraščių: trys istorijos / Nijolė Lukšionytė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 17 pavad. – Turinys: Įvadas; Išgelbėta Sąjūdžio bangos; Teisinių kliūčių pinklėse; Sklypo detalusis planas; Gražus, bet netikras; Apibendrinimai // Journal of architecture and urbanism. – Vol. 36, no. 1 (March 2012), p. 54–62.
  2. Kauno buvęs rokitų (vėliau – šaričių, dabar – marijonų) vienuolynas ir Šv. Gertrūdos bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V55-63/Kaunrokitu.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 15 d.
  3. Kauno buvęs rokitų vienuolynas ir Šv. Gertrūdos bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr., planas // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 114–117.
  4. Kauno marijonų Šv. Gertrūdos bažnyčia: Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 80–81.
  5. Paminklai, apie kuriuos mažai žinome. – Iliustr. // Bangos. – 1932, Nr. 42, p. 1116–1117.
  6. Pirmosios bažnyčios ir vienuolijos Kaune. – Iliustr. // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 118–119.
  7. Šaričių vienuolynas // Pastabos pačiam sau / Motiejus Valančius. – Vilnius, 1996. – P. 144–146.
  8. Šv. Gertrūdos bažnyčia : faktai ir mintys / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. – Santr. angl. –Bibliogr. str. gale // Kultūros paminklai. – [Nr.] 1 (1994), p. 102–107.
  9. Šventosios Gertrūdos (marijonų) bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://gertrudosbaznycia.lt/. – Žiūrėta 2016 m. spalio 13 d.
  10. Vienanaviai pastatai: Kauno šaričių Šv. Gertrūdos bažnyčia. – Iliustr., planas // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. – Vilnius, 1987. – [T.] 1, p. 136–137.
  11. Храмы // Городъ Ковна: Краткiй исгорико-статистическiй очеркъ / K. П. Гуковский. – Ковна, 1904. – C. 60.

– prie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios.

Tradicinė XVI a. špitolė
Graviūros reprodukcija [Iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fondų]
Tradicinė XVI a. špitolė. 2007 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus eksponatai]

Literatūra ir šaltiniai

1. Medicinos pagalba Kaune iki XVIII a. pabaigos : disertacija daktaro laipsniui įgyti / Almantas Evaldas Bagdonavičius. – Kaunas, 1994 – P. 58–72. – [Mašinraštis].
2. Medicinos pagalba XV–XIX a. pradžioje Lietuvos miestuose ir miesteliuose : mokymo metodinė priemonė / Almantas Bagdonavičius. – Vilnius, 2000. – 30, [1] p.
3. Medicinos raida Lietuvoje XVI–XX šimtmečiuose // Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos : [str. rinkinys] / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 11.

Toks yra ir dabartinis Kauno miesto herbas. (Rusijos imperijos valdymo metais miestas naudojo Kauno gubernijos herbą.)

Kauno miesto herbinis antspaudas. 1540–1548 m.
[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų… – P. 264.]
1935 m. gegužės 2 d. Kauno miesto taryba priėmė naują herbo etaloną.
Dail. J.Burba
Kauno miesto herbo etalonas. 1993 m.
Dail. R. Miknevičius [Kauno miesto herbas… – P. 168.]
Kauno miesto didįjį herbą sukūrė Kauno miesto mažojo herbo autorius dail. R. Miknevičius.
[Herbo etaloną suderino Lietuvos heraldikos komisijos prie LR Prezidento pirmininkas prof. E. Rimša ir 2008 05 24 įteikė Kauno miesto merui A. Kupčinskui iškilmingo minėjimo metu Muzikiniame teatre.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kaunas County / Edmundas Rimša. – Iliustr. // The heraldry of Lithuania. – Vilnius, [2008]. – P. 54–56.
2. Kauno miesto herbas XV–XX a. / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 258–261.
3. Kauno miesto herbas XV–XX a. / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1994. – 190 p. : iliustr.
4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1999. – P. 258–275.
5. Lietuvos heraldika / [sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša]. – Vilnius, 2004. – [D.] 2, p. 21–24.

Tai pirmas išsamiau Kauno miesto gyvenimą atspindintis rašytinis istorijos šaltinis (miesto kanceliarija dirbo jau ir anksčiau, nuo pat 1408 m.).

Pirmosios Kauno magistrato knygos įrašai
[Iš švietimo – kultūros istorijos [Rankraštis] : (straipsnių rinkinys) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 110.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno miesto kronika / Pranas Juozapavičius. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, Nr. 8, p. 31–32.
2. Kauno miesto senojo archyvo likimas / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A. – [T.] 2 (1973), p. 125–140.
3. Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos XVI a. – XVII a. pirmojoje pusėje // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai / sudarė Zigmantas Kiaupa ir Edmundas Rimša. – Vilnius, 1988. – Kn. 1, p. 25–46.

Pirmoji mūrinė rotušė baigta statyti 1556 m. XVI a. antroje pusėje rotušė perstatoma į dviaukštę. Paskutinį kartą rotušė buvo perstatyta 1771–1780 m.

Rotušė ir Jėzuitų bažnyčia.  Apie 1930 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
Rotušė tarpukariu
[Kaunas: laikinoji Lietuvos sostinė. – [Kaunas], 1930. – 28 p. : virš. iliustr.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno Rotušė / Antanas Simonas Pilypaitis. – Vilnius, 1961. – P. 7–27.
2. Kauno Rotušės aikštė / Vytautas Levandauskas, Regina Levandauskienė, Žibartas Simanavičius. – Vilnius, 1981. – P. 19–35.
3. Kauno rotušė, 1542–2010 : [fotoapybraiža] / Rimantas Šermukšnis. – Kaunas, 2010. – 160 p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl.

(manoma, kad cechai veikė ir anksčiau), 1560 m. – siuvėjų, 1577 m. – batsiuvių, 1580 m. – siuvėjų, 1586 m. – audėjų, o apie 1604 m. – šaltkalvių, katilių ir ginklakalių cechai.

Barzdaskučių cechas viduramžiais.
Graviūros reprodukcija [Iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fondų]
Viduramžių medicina.
Graviūros reprodukcija [Iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno amatininkų cechų susikūrimas XVI–XVII a. / Rita Urbaitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 263–273.
2. Kauno amatininkų brolijos XVI–XVIII a. : (kelios pastabos) / J. Puzinas // Savivaldybė. – 1932, nr. 10 (113), p. 14–20.
3. Barzdaskučių cechas. – Mašinr. // Medicinos pagalba Kaune iki XVIII a. pabaigos : disertacija daktaro laipsniui įsigyti / Almantas Evaldas Bagdonavičius. – Kaunas, 1994. – P. 37–57.

Jiems sugriuvus, 1682 m. pastatyta mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia išlikusi iki šiol. Pagrindiniai liuteronybės išpažinėjai Kaune buvo vokiečiai. 1979–1982 m. bažnyčia restauruota ir joje įkurta universiteto aula. 1989 m. bažnyčia grąžinta Kauno evangelikų liuteronų bendruomenei.

Evangelikų bažnyčia – viso kvartalo, dar vadinamo liuteronų, puošmena. 1994 m.
Fotogr. R. Juškelis [Gimtinės kalendorius 1994–1995. – Kaunas, 1994.]
Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia
(Muitinės g. 6). 2006 m.
Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai : liuteronų įsikūrimas Kaune ir pirmoji bažnyčia Turgaus aikštėje. Pirmosios žinios apie Kauno liuteronus / Jurgis Oksas. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 185–210.
  2. Evangelikų liuteronų bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vargonai / Rimantas Gučas. – Vilnius, 2009. – P. 220.
  3. Evangelikų liuteronų bažnyčia ir namų kompleksas Muitinės g. 6, 8/5, Pergalės kr. 3 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 176–181.
  4. Kaunas : Evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia / Rolandas Vytautas Lingys. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Išlikusios veikiančios evangelikų liuteronų bažnyčios. – Bibliogr. išnašose // Protestantizmo paveldas Lietuvoje. – Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. – P. 30–33.
  5. Reformacijos banga ir Katalikų bažnyčios reformos darbai Kaune : Kauno liuteronų bendruomenė // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 319–322.
  6. Die heilige Stadt unserer Väter : die Evang.-Luther. Trinitatiskirche zu Kaunas, 1683–1933 : Wege dahin aus dem Kirchenarchiv der Gemeinde zugänglich gemacht / von Joh. Wischeropp. – Kaunas : Verlag der Deutschen Buchhandlung, [1933]. – 65, IX p., [5] iliustr. lap. : iliustr. – Bibliografinė nuoroda : Baltica. – Berlin, 1980. Įr. nr. 590.
  7. Parapijos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Kauno-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija. –  Žiūrėta 2020 m. balandžio 29 d.

 

Naujųjų Rytprūsių XVIII a. žemėlapyje pažymėta PONIEMON (Panemunė).
[Saulei leidžiantis – toks buvimas drauge : memuarai / Vytautas Jakelaitis. – Vilnius, 2002. – T. 1. – Įklija tarp p. 112–113]
Buvusio Panemunės dvaro liekanos (Perlojos g.). 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Aukštoji Panemunė / Algimantas Miškinis. – Iliustr. // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. – Vilnius, 1999. – T. 1, p. 343–352.
2. Aukštoji Panemunė // Kurortai ir poilsiavietės / V. Kirsnys, V. Meška, A. Mikšytė. – Vilnius, 1979. – P. 76–77.
3. Iš Panemunės istorijos iki XIX a. pradžios / Eugenijus Rūkas. – Portr. // Kauno diena. – 1995, birželio 10, p. 18.
4. Miestelis ir dvaras prie Nemuno ir Sėmenos / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2004. – [D.] 1, p. 3.
5. Panemunė / Aleksandras Vanagas // Lietuvos miestų vardai. – Vilnius, 2004. – P. 155.
6. Panemunė // Sūduvos Suvalkijos istorija / Jonas Totoraitis. – Marijampolė, 2003. – D. 1, p. 404–406.
7. Pasižvalgykite Perlojos ir Vaidoto gatvėse / [sudarė Daiva Nevardauskienė]. – Iliustr. // 6. Pėsčiomis po aukštąją Panemunę. – Kaunas : Kauno Panemunės bendruomenės centras, 2014. – P. 9–25.
8. Poniemuń // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1887. – T. 8, p. 770–771.

Tais metais Jonas Jeronimas Chodkevičius, Žemaitijos ir Kauno seniūnas, dovanojo popieriaus meistrui Jurgiui Reineriui žemės sklypą Kaune, netoli Garliavos, prie Jiesios upės, statyti popieriaus dirbtuvę.

Popieriaus gamybos vaizdai XV–XVIII a. fabrikuose.
[Lietuvos spaustuvės 1522–1997 / V. Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 20.]
Vytis – Kauno popieriaus dirbtuvės gaminto popieriaus vandens ženklas. 1590 m.
[XXVII knygos mėgėjų metraštis… – Įklija tarp p. 28–29.]

Literatūra ir šaltiniai

1. „Jonas Chadkevičius…“ // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1955. – T. 1, p. 210.
2. Knygų prekyba, knygrišystė ir popieriaus gamyba // Knygos istorija : senovė, viduramžiai, renesansas, XVI–XVII amžius / Levas Vladimirovas. – Vilnius, 1979. – P. 387–388.
3. Lietuvos popieriaus dirbtuvės XVI–XVII amžiais / E. Laucevičius // Iš Lietuvių kultūros istorijos. – [T.] 4 (1964), p. 252.
4. Pirmoji Kauno popieriaus dirbtuvė / St. Vasiliauskas. – Iliustr., priedai // XXVII knygos mėgėjų metraštis. – Kaunas, 2004. – [T.] 2, p. 27–36.

Jeanas Calvinas (1509–1564) – prancūzų reformatorius, kalvinizmo ideologas. 1574 m.
Balthasaro Jenicheno medžio raižinys [Reformacija Lietuvos… – P. 258.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Buvusios Kauno evangelikų-liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai / Jurgis Oksas // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 177.
2. Kaunas: Europos miestų statyba ir tautų ūkis. – Praha, 1938. – P. 10.
3. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje : XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis / I. Lukšaitė. – Vilnius, 1999. – 647 p.
4. Staroźytna Polska pod wzgldem historycznym, geograficznym i statystycznym / M. Balinski, T. Lipinski. – Warszawa,1886. – T. 4, p. 333.

Kauno miesto XVII a. gynybinės sienos bokštas iki restauravimo.
[Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas: paveldosaugos ir paveldotvarkos pagrindai
/ J. R. Glemža. – Vilnius, 2002. – P. 125.]
Kauno gynybinės sienos bokštas. 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. „Kauno aptvarinės sienos. XVII a. Pirmojoje pusėje…“. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII vidurio. – Vilnius, 1987. – [T.] 1, p. 217–219.
2. Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai / [sudarytojas Albinas Kuncevičius]. – Vilnius, [2001]. – P. 36.
3. Žymiausių pastatų architektūra // Architektūros stiliai (VIII–XX a.). Mokomoji knyga / Gendrikas Likas. – Vilnius, 2002. – P. 60.

Keletą kartų perstatytai, 1700 06 30 pašventintai, bažnyčiai suteiktas Dievo Kūno titulas. 1776 m. pradėtas statyti vienuolynas. 1845 m. rusų caro įsakymu vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Vienuolynas atiduotas rusų gimnazijos mokytojų butams, o bažnyčia – 1866 m. rekonstruota į rusų gimnazijos mokinių cerkvę. 1919 m. dominikonų ansamblis grąžintas Kauno kurijai. 1922 m. bažnyčia tapo VDU studentų bažnyčia. 1965–1990 m. čia veikė kino teatras „Santaka“.

Gimnazijos cerkvė. 1882 m.
[Kaunas 1882-aisiais: ankstyviausi litografiniai vaizdai / A. Miškinis // Darbai ir dienos. – 2001, [t.], 28, p. 259]
Dominikonų bažnyčia. XX a. 8 deš.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Dievo Kūno bažnyčia ir Dominikonų vienuolynas Vilniaus g. 31/1 / K. Čerbulėnas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 333–335.
  2. Grąžinkime baroką Dominikonų bažnyčiai / Vytautas Levandauskas. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1989, nr. 6, p. 18–19.
  3. Kauno Dominikonų Dievo Kūno bažnyčia ir vienuolynas / Viktoras Petkus. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Dominikonai Lietuvos kultūroje. – Vilnius, 2004. – P. 337–354.
  4. Kauno Švč. Sakramento bažnyčia // Piligrimo vadovas / Robertas Gedvydas Skrinskas. – Kaunas, 1999. – P. 339.
  5. Kauno Švč. Sakramento rektoratas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.svc-sakramento-rektoratas.lt/page.php?8-DievoKunoBaznyciosIstorija. – Žiūrėta 2019 m. sausio 11 d.
  6. Kunigų dominikonų bažnyčia Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – Vilnius, 2003. – P. 677–679.
  7. Церковь Четырëх Святителей Московских Петра, Алексея, Ионы и Филиппа. – Илюстр. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса : [альбом] / Алексеева Виктория, Сметанин Александр, Грицкова Ольга …[и др.]. – Каунас, 2002. – C. 13.
  8. Transformation of Dominican architectural heritage in the years of tsarist Russian occupation = Dominikonų architektūrinio paveldo transformacijos carinės Rusijos okupacijos metais / Žygimantas Buržinskas, Vytautas Levandauskas. – Iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: 33 pavad. ir išnašose // Meno istorija ir kritika. – 2020, [Nr.] 16, p. 19–34.
  9. Kauno Švč. Sakramento bažnyčia / [su architektės Astos Prikockienės komentaru] ; Astos Prikockienės, Ramūno Guigos nuotraukos. – Iliustr. // Lietuvos kultūros paveldas : 2018–2022 m. tvarkybos darbų apžvalga : metodinis leidinys / [parengė Jūratė Mičiulienė]. – Vilnius : [Kriventa] : Kultūros paveldo departamentas prie [Lietuvos Respublikos] kultūros ministerijos, 2022. – P. 36–37.
  10. Dominikonų vienuolyno ansamblio Dievo kūno bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/6260D536-66BC-4DEC-846B-107073FEAA2B. – Žiūrėta 2024 m. sausio 22 d.
  11. Kauno Švč. Sakramento bažnyčios virsmas: iš barokinės – į cerkvę, sovietmečiu – į kino teatrą / Atspindžiai. Paveldo kolekcija. – Prieiga per internetą. URL: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000314111/kauno-svc-sakramento-baznycios-virsmas-is-barokines-i-cerkve-sovietmeciu-i-kino-teatra?time_start=711. – Žiūrėta 2024 m. sausio 22 d.

1653 m. tapo kolegija. 1773 m. uždarius jėzuitų ordiną, mokykla buvo reformuota, o 1782 m. – tapo apygardine, triklase mokykla, kurioje reikėdavo mokytis 6 metus.

Rotušė ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios, jėzuitų namų ir gimnazijos ansamblis. 1875 m.
Dail. N. Orda [Napoleonas Orda: senosios Lietuvos architektūros peizažai / V. Levandauskas, R. Vaičekonytė-Kepežinskienė. – Vilnius, 2006. – P. 79.]
Jėzuitų gimnazija Rotušės aikštėje tarpukariu. 1940 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Jėzuitų auklėtiniai – vyskupai, rektoriai, aktoriai… / Steponas Gečas. – Iliustr. // Laisvės alėja. – 1996, birž. 1–7 (Nr. 5), p. 16.
  2. Kauno jėzuitų gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kjg.lt/index.php?option=com_content&view=category&id=34&Itemid=66. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  3. Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Jonas Kipas SJ / Valentina Šereikienė. – Iliustr.. – Bibliogr. išnašose // Tėvo Stanislovo ženklai. – Kaunas, 2019. – 46–52.
  4. Kauno jėzuitų kolegijos veiklos pradžia // Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai / Paulius Rabikauskas. – Vilnius, 2002. – P. 503–514.
  5. Kauno jėzuitų rezidencijos 1649 m. // Litterae annuae, Archivum Romanum Societatis Iesu, Lith. 39, fol. 239 r.

Ją savo žinion perėmė basųjų karmelitų ordino vienuoliai. Jie atnaujino bažnyčią, šalia jos pasistatė mūrinį vienuolyną. 1845 m. uždaryta, o 1880 m. paversta kariniu sandėliu. 1881 m. maldos namai buvo sugrąžinti tikintiesiems. Ji yra brandžiojo baroko architektūros paminklas. Dabartinė bažnyčios interjero įranga buvo sukurta 1885–1898 m., Sopulingosios Dievo Motinos ir Šv. Jono Krikštytojo altorių paveikslus 1892 m. nutapė dail. M. E. Andrioli (Andriolli). 2005 m. Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios ir buvusio karmelitų vienuolyno kompleksas pripažintas saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.

Karmelitų bažnyčia tarpukariu
[Kaunas. – Praha, 1938. – P. 9.]
Karmelitų bažnyčia sovietmečiu
[Kaunas ir jo apylinkės [Rankraštis] : (nuo seniausių laikų iki šių dienų) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 79.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Bažnyčios : Kauno karmelitų Šventojo Kryžiaus bažnyčia / V. Zubovas // Lietuvos architektūros istorija : nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. – [T.] 2, p. 110–111.
2. Kauno buvęs basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 81–83.
3. Kauno buvęs basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kaunbasu.htm. – Žiūrėta 2008 m. vasario 13 d.
4. Kauno karmelitų Šv. Kryžiaus bažnyčia: Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 86–88.
5. Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapija. – Prieiga per internetą. URL: http://karmelituparapija.lt/istorija_daile/istorija. – Žiūrėta 2008 m. lapkričio 5 d.
6. Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas, Gedimino g. 1 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 97–102.
7. Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis. – Prieiga per internetą. URL: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1128. – Žiūrėta 2014 m. gegužės 30 d.

Baigta 1720 m., 1722 m. – pašventinta. 1768 m. atstatyti gaisro metu sudegę jėzuitų kolegijos rūmai ir naujas vienuolynas. 1821 m. bažnyčia buvo pertvarkyta į cerkvę ir 1843 m. virto Aleksandro Nevskio soboru, kurią jėzuitai atsiėmė 1923 m. 1949 m. ji vėl buvo prarasta ir grąžinta tik 1990 02 02.

Jėzuitų bažnyčia. Apie 1970 m.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno jėzuitų vienuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 99–103.
2. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia / Regina Žukauskienė. – Iliustr. // Laiškai bičiuliams. – 2002, nr. 2, p. 9–13.
3. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia / Laima Šinkūnaitė // Artuma. – 2001, nr. 6, p. 11–13.
4. Kauno buvęs jėzuitų vienuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Kaunjezuit.htm. – Žiūrėta 2008 m. vasario 13 d.
5. Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir Jėzuitų vienuolynas Rotušės a. 7, 8, 9 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 248–253.
6. Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – [Vilnius], 2003. – P. 673–677.

1667 m. – vienuolyno ir bažnyčios statybų pradžia. 1674 m. pastatyta mūrinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (projekto aut. – italų archit. Džovanis Batista Fredianis (Giovanni Batista Frediani), statyboms vadovavo archit. P. ir K. Putiniai (Puttini).
Po 1831 m. sukilimo vienuolynas buvo uždarytas. 1842 m. įkurtas Ėmimo į dangų (Uspenje) ortodoksų vienuolynas. 1914 m. vokiečiai buvo įrengę karo ligoninę. 1920–1948 m. veikė Šv. Kazimiero seserų kongregacija, vėliau – Respublikinis centrinis archyvas, senelių namai, psichoneurologinė ligoninė, turistinės bazės. 1967–1991 m. Pažaislis buvo Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. 1992 m. į Pažaislį sugrįžo Šv. Kazimiero kongregacijos seserys.
2011 04 01 atidarytas Pažaislio muziejus.

Pažaislio vienuolyno vaizdas iš paukščio skrydžio. 1936 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
Pažaislio vienuolynas (T. Masiulio g. 31). 2008 m.
Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
Pažaislio vienuolyno įkūrėjas ir fundatorius – LDK kancleris K. Z. Pacas (1621–1684). Pacų šeimos palaikai ilsisi kriptoje po bažnyčios prieangiu
[Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
Pažaislio bažnyčios didysis altorius su stebuklingosios Dievo Motinos paveikslo kopija
[Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
1870 m. Pažaislio vienuolyno šventoriuje palaidotas kompozitorius, Rusijos tautinio himno „Dieve, sergėk carą“ autorius Aleksejus Fiodorovičius Lvovas. 2011 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis EUFCN (European Film Commissions Network) inicijuotoje „Location Award“ nominacijoje išrinktas geriausia 2020 metų filmavimo lokacija Europoje. 2021 m. rudenį atidengtos įvertinimą žyminčios specialios lentelės. 2011 m.
Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Miestai ekonominio ir politinio valstybės smukimo laikotarpiu: Pažaislio Kamaldulių vienuolyno ansamblis // Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai : nuo seniausių laikų iki 1918 m. / Kazys Šešelgis. – Vilnius, 1996. – P. 88–93.
  2. Muziejuje – pažintis su dramatiška Pažaislio vienuolyno istorija / Vaida Milkova // Kauno diena. – 2011, gegužės 23, p. 22–23.
  3. Pažaislio kamaldulių vienuolynas / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 112–115.
  4. Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia: Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 97–99.
  5. Pažaislio Švenčiausiosios Marijos apsilankymo bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis Kauno Jūros pr. 31. – Iliustr., planas // Kauno architektūra – Vilnius, 1991. – P. 118–133.
  6. Pažaislio vienuolynas / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. – Pratarmė angl. // Kauno savasties ženklai = The Sings of Kaunas Identity / sudarytoja R. Tamoliūnienė. – 2009. – P. 34–43.
  7. Pažaislio vienuolyno įsteigimo ir statybos istorija. – Bibliogr. išnašose // Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje / Halina Kairiukštytė-Jacinienė. – Vilinius, 2001. – P. 14–84.
  8. Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija : mokslinė monografija / Mindaugas Paknys ; Lietuvos kultūros tyrimų institutas. – Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013 (Vilnius : Standartų sp.). – 318, [2] p. : iliustr. ; 25 cm. – Santr. angl., lenk. – Bibliogr. išnašose. – R-klės: p. 307–319.
  9. XVII a. Pacų šeimos ir kamaldulių vienuolių laidojimo kriptų Pažaislyje išlikimas ir saugojimas / Aušra Blinstrubaitė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7 (2006), p. 43–45.
  10. Pažaislio eremas: kamaldulių vienuolyno istorija : mokslo monografija / Mindaugas Paknys. – Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020. – 375, [1] p., XXXII iliustr. p.
  11. Pažaislis – geriausia vieta Europoje kurti filmus / KD inf. // Kauno diena. – 2021, kovo 4, p. 22–23.
  12. Pažaislio kamaldulių sodai / Mindaugas Paknys. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 15 pavad. ir išnašose // Acta Academiae Artium Vilnensis. – [T.] 88/89, Sodai: tradicijos, įvaizdžiai, simboliai Lietuvos kultūroje = Gardens: traditions, images and symbols in Lithuanian culture : straipsnių rinkinys / sudarytoja Rūta Janonienė. – 2018 (Vilnius : Standartų sp.), p. 69–76.
  13. Pažaislio kultūros ir turizmo centras. – Prieiga per internetą. URL: https://www.pazaislis.org/. – Žiūrėta 2021 m. kovo 3 d.

Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės karų su Rusija ir Švedija prasideda demografinis, kultūrinis, ekonominis Kauno nuosmukis.

Maro metu naktimis į vežimus kraudavo lavonus ir išveždavo palaidoti
[Enciklopedinis anglų-lietuvių, lietuvių-anglų kalbų žodynas / sudaryt. A. Karsokienė. – [Vilnius, 2002] – P. 311.]
Maro metu mirtį menininkai vaizduodavo kaip raitą giltinę
[Enciklopedinis anglų-lietuvių… – P. 311.]

Literatūra ir šaltiniai

1.bDidžiosios Lietuvos kunigaikštijos laikais // Mūsų Lietuva / Bronius Kviklys. – Vilnius, 1991. – [T.] 2, p. 231–234.
2. Dvi Stepono Medekšos kelionės per Lietuvą karo, bado ir maro metu: pirmoji kelionė – 1655 m. (p. 17–23) // Kraštas ir žmonės : Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) / parengė J. Jurginis, A. Šidlauskas. – Vilnius, 1988. – P. 99–100.
3. Kaunas maskvėnų okupacijos metu (1655–1661 m.) / Elmantas Meilus. – Iliustr. // Kariūnas. – 2008, Nr. 2, p. 28–32
4. Kauniečiai XVII a. šeštojo dešimtmečio suirutės metu / Rasa Varsackytė. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 283–290.
5. Kauno strateginė reikšmė ir išvadavimas XVII a. vidurio karų metu / Antanas Tyla // Lietuvos istorijos metraštis, 1996. – Vilnius, 1997. – P. 43–52.
6. Maras Lietuvoje // Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 21–29.
7. Miesto sanitarinė būklė // Medicinos pagalba Kaune iki XVIII a. pabaigos: disertacija / Almantas Bagdonavičius. – Kaunas, 1994. – P. 26–27.

Jos išsidėsčiusios į šiaurę nuo Nemuno upės ir Raudondvario plento.

Vilijampolės žydų kapinės 1861 m. Kauno plane.
[Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai… – P. 12.]
Vilijampolės senųjų žydų kapinių tvoros ir vartų liekanos. 1997 m.
Fotogr. D. Rūkienė [Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai… – P. 19.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Planai // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai. – Mašinr. / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 12–14.
2. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 6.
3. Vilijampolės žydų kapinės. – Iliustr. – Mašinr. // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 3–4, 19–23.

ir išbuvo jame 12 savaičių.

Kauno vietovių žemėlapio, saugomo Švedijos karo archyve, fragmentas. 1702 m.
[Raseinių ir Kauno vietovių žemėlapis // Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai. – Vilnius, 2006. – P. 72–73]
Lietuvos kariuomenės patrankos karo su švedais metu.
Piešinys [Švedų feodalų įsiveržimai… – P. 94.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno pavieto seimelio veikla Šiaurės karo metu / Robertas Kalvinskas // Mūsų praeitis. – [T.] 5 (1998), p. 29–39.
2. Kauno senovė / Petras Tarasenka // Kauno tiesa. – 1958, spalio 4, p. 3.
3. Švedų įsiveržimas iš Livonijos į Lietuvą vidaus kovų metu (1701–1702). – Bibliogr. išnašose // Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. / Bronius Dundulis. – Vilnius, 1977. – P. 116–122.

(tuometinio Kauno teismo seniūno S. Siručio rūpesčiu), kuri 1774 m. dėl blogos pamatų konstrukcijos sugriuvo. 1859 m. parapijos klebono R. Bučionio (Bučinevskio) iniciatyva pastatyta dabartinė mūrinė neorenesansinė Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia (Vaidoto g. 9).

Aukštosios Panemunės bažnyčia. 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
Didysis altorius.
[Lietuvos sakralinė dailė… – P. 38.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Aleksoto dekanatas. – Žml. // Lietuvos katalikų bažnyčia. – Vilnius, 1993. – P. 444.
2. Aukštoji Panemunė / M. Rupeikienė, R. Stankevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos sakralinė dailė. – T. 1 : Vilkaviškio vyskupija : IV knyga : Aleksoto dekanatas. – Vilnius, 2000. – P. 34–37.
3. Aukštosios Panemunės parapijos istorija : Aukštoji Panemunė : metraštis / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2009. – D. 4 : Aukštosios Panemunės bažnyčiai – 150 metų. Aukštajai Panemunei – 450 metų. – 39 p.
4. Panemunės parapinės bažnyčios inventorius, surašytas jo malonybės Kauno kunigo dekano 1782 m. lapkričio mėn. 20 d. // Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. / sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. – Vilnius, 2001. – P. 505–521.
5. Pirmoji A. Panemunės bažnyčia 18 a. // Aukštoji Panemunė : metraštis : skirtas Aukštosios Panemunės 445 metų jubiliejui / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2004. – [D. 1], p. 4–5.
6. Kauno dekanatas // Sūduvos Suvalkijos istorija / Jonas Totoraitis. – Marijampolė, 2003. – D. 1. – P. 404–406.

Vaistinė, dėl šalia esančio teatro jau 1900 m. vadinta „Teatro“, 2002 m. – uždaryta.

„Teatro“ vaistinė Nikolajaus pr. (dab. Laisvės al.). XX a. pr.
[Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje… – P. 124]
„Teatro“ vaistinė (Laisvės al. 89). XX a. 8 deš.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Polzunovų-Rumšiškių namas (Laisvės al. 89). – Iliustr., brėž. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 123–124.
2. „Teatro“ arba vaistinė nr. 50 // Prisiminimų kritasiai. – Vilnius, 2001. – D. 2. – P. 128–133.
3. Buvusi Teatro vaistinė. – Prieiga per internetą. URL: https://www.kvb.lt/lt/krastieciams/gallery/241-buvusi-teatro-vaistine. – Žiūrėta 2008 m. kovo 18 d.

Vakarų valstybių pavyzdžiu išskirtinis dėmesys keliamas miesto tvarkai, kuria rūpinasi miesto savivalda ir Kauno bajorai: 1788 m. sudaromas pirmas visų Kauno miesto posesijų inventorius, 1789 m. pradėti numeruoti miesto namai, imtos kontroliuoti privačios statybos mieste. 1791 m. išplečiamos miestiečių teisės. Kaunas tampa stambiu administraciniu Žemaitijos kunigaikštystės ir Kauno, Prienų bei Upytės pavietų miestų apygardos centru.

Kauno miesto tarėjų herbinis antspaudas. 1779–1798 m.
[Kauno miesto herbas XV–XX a. / E. Rimša. – Vilnius, 1994. – P. 51]
Kauno magistrato instrukcija J. Fergiui. 1791 m.
[Lietuvos privilegijuotieji miestai… – P. 91]

Literatūra ir šaltiniai

1. Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai / Liudas Glemža // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 211–213.
2. Kaunas miestiečių sąjūdyje (1789–1791) / Liudas Glemža.– Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 43–67.
3. Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. sandūroje / Remigijus Civinskas, Liudas Glemža. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 67–80.
4. Miestiečių savivalda. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos privilegijuotieji miestai / Vincas Kryževičius. – Vilnius, 1981. – P. 83–93.

caru-valdzioje
KITAS LAIKOTARPIS
1795–1915 m.
Rusijos carų valdžioje

XIX a. Kaunas buvo Rusijos imperijos periferijos miestas –
Kauno gubernijos ir Žemaičių vyskupijos centras ir fortų žiedu apjuostas miestas-tvirtovė. Antra vertus, provincialus ir mažaaukštis miestas pretendavo tapti naujosios lietuvybės centru.

Žiūrėti daugiau
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: