x
X tūkst. pr. kr. II pusėje Nemuno ir Neries santakoje kuriasi pirmosios akmens amžiaus (paleolito) stovyklavietės

kur vėliau pastoviai apsigyvenama. Čia žinomos tiek mezolito, tiek neolito laikotarpio gyvenvietės.

  • Panerio pirmykštės kultūros sodybų žemėlapis.
    [Kultūra. – 1924, nr. 7–8, p. 299]

Literatūros šaltiniai

1. Akmens amžius Lietuvoje / R. Rimantienė. – Vilnius, 1984. – 343 p. : iliustr.
2. Kauno istorija / Mindaugas Bertašius // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis / [sudarytojas ir projekto vadovas Rimantas Viedrynaitis]. – Kaunas, 2006. – P. 7–10.
3. Kauno senovė / Petras Tarasenka // Kauno tiesa. – 1958, rugsėjo 8–11, 13.
4. Lietuvos TSR archeologijos atlasas : akmens ir žalvario amžiaus paminklai / R. Rimantienė, E. Grigalavičienė, O. Bogušienė. – Vilnius, 1974. – [Kn.] 1. – 284 p. : iliustr.

II–IV a. Nemuno ir Neries santakoje kuriasi gyventojų grupė.

Apie tai liudija gausūs kapai Marvelės, Sargėnų, Veršvų kapinynuose.

  • Radiniai iš Marvelės kapinyno.
    [Vidurio Lietuvos archeologija… – P. 21]
  • Viduriniojo geležies a. pr. kapinyne atrasti lentinių karstų pėdsakai, datuojami III–VI a. Radiniai iš Marvelės kapinyno.
    [Vidurio Lietuvos archeologija… – P. 24]

Literatūros šaltiniai

1. Kaunas tarp Rytų ir Vakarų. Nemuno kelias I–II tūkst. po Kr. pradžioje / Vladas Žulkus // Vidurio Lietuvos archeologija : etnokultūriniai ryšiai / sudaryt. Audrius Astrauskas, Mindaugas Bertašius. – Vilnius, 1996. – P. 89–96.
2. Laidojimo paparočiai Marvelės kapinyne / Audrius Astrauskas. – Iliustr. // Vidurio Lietuvos archeologija : konferencijos medžiaga / sudarytojas Audrius Astrauskas. – Vilnius, 1994. – P. 21–27.
3. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–ХIII a. / atsakingas redaktorius M. Michelbertas. – Vilnius, 1972. – P. 5–126.
4. Lietuvos istorija : geležies amžius / [ats. tomo redaktorius Gintautas Zabiela]. – Vilnius, 2007. – T. 2. – 517 p. : iliustr., žml.
5. Marvelė. Ein Gräberfeld Mittellitauens = Marvelė. Vidurio Lietuvos aukštaičių II–XII a. kapinynas / Mindaugas Bertašius. – [Kaunas, 2005]. – 294 p. : iliustr., žml.
6. Marvelė / Audrius Astrauskas. – Iliustr. // Lithuanian archaeology: investigations and findigs. – [Vilnius] : Institute of Cultural Heritage, 1998. – P. 16.
7. Marvelės kapinynas / Mindaugas Bertašius. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2006, p. 141–144.
8. Vidurio Lietuva romėniškuoju ir tautų kraustymosi laikotarpiu (II–VII amžiai). – Iliustr. // Vidurio Lietuva VIII–XII a. / Mindaugas Bertašius. – Kaunas, 2002. – P. 21–48.

X–XII a. gausios importinės žaliavos, prekių, mainų priemonių, savitų laidojimo papročių radimvietės

Kauno priešistoriniuose kapinynuose liudija apie sezoninės prekybos centro atsiradimą.

  • Skandinaviška diržo sagtelė, rasta Kauno apylinkėse.
    [Kauno istorijos metraštis… p. 8.]
  • Pasaginės segės cilindriniais galais iš Marvelės kapinyno, turinčios panašumų su Skandinavijos segėmis.
    [Vidurio Lietuva VIII–XII a. … – P. 140]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno apylinkių teritorinių struktūrų formavimosi ypatybės / Mindaugas Bertašius. – Iliustr., priedai // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 5–29.
2. Kauno miesto ištakos / Karolis Mekas, Jurgis Oksas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai : architektūros istorija. – [T.] 6 (2) (1980), p. 129–141.
3. Vakarų Europos monetos Marvelės kapuose / Mindaugas Bertašius. – Iliustr. //
Numizmatika : metraštis. – [T.] 2/3 (2001/02), p. 169–174.
4. Vidurio Lietuva VIII–XII a. / Mindaugas Bertašius. – Kaunas, 2002. – 270, [1] p. : iliustr.

1361 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kaunas (Kawen) ir jo pilis.

Tai pirmas neginčijamas paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.

  • Kauno panoraminė graviūra. 1600 m.
    Dail. Tomas Makovskis [Užrašas apačioje lotynų kalba skelbia: „Seniau Chronon, dabar upė Nemunas“]
  • Kauno pilies graviūra. 1830 m.
    [La Pologne historique, litteraire, monumentale et illustree… / L. Chodzko. – Paris, 1835–1836. – T. 1, p. 366.]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno pradžia: pirmasis Kauno paminėjimas. – Iliustr. // Kauno istrorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 34–43.
2. Naujoji Prūsijos kronika / Vygandas Marburgietis. – Vilnius, 1999. – P. 109.
3. Puścizna po Janie Długoszu dziejopisie polskim, to jest: Kronika Wiganda z Marburga… / Wigand z Marburga. – Poznań, 1842. – P. 106–107, 108–109.

Apie 1400 m. ant Nemuno kranto pastatyta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia

ir įkurtas Pranciškonų vienuolynas. 1831 m. bažnyčia buvo paversta rusų kariuomenės sandėliu, vėliau pertvarkyta į stačiatikių cerkvę. 1919 m. grąžinta katalikams. 1982 m. pagal T. Makovskio graviūrą atkurta bažnyčios bokšto smailė.

  • Kaunas. Vytauto bažnyčia. 1926 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Vytauto bažnyčia. 2007 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno buvęs pranciškonų konventualų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vytautine.lcn.lt/. – Žiūrėta 2008 m. rugpjūčio 19 d.
2. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas / Sudaryt. Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 89.
3. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia / Laima Šinkūnaitė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2005. – 40 p.
4. Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. / sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. – Vilnius, 2001. – P. 47.
5. Vytauto (pranciškonų Švenčiausios Marijos į dangų ėmimo) bažnyčia Pergalės kr. 1/3 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodomas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 209–213.

1408 02 09 (arba 16 d.) Vytautas Didysis Kaunui suteikė Magdeburgo teises,

kurios pagyvino Kauno ekonominį gyvenimą ir padėjo pagrindus jo savivaldai.

  • Senojo Kauno herbinis antspaudas. 1471–1488 m.
    [Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1999. – P. 261]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno miesto savivalda 1408–1508 metais / Zigmantas Kiaupa // Darbai ir dienos. – 1997, [t.] 4, p. 19–28.
2. Kauno pradžia: miesto teisė ir 1408 m. Vytauto privilegija. – Bibliogr. str. gale // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 34-44.
3. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1999. – P. 258–275.
4. Pirmosios Kauno miestų privilegijos / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1992. – [Kn.] 2, p. 6–39.
5. 1408 metų Vytauto privilegija Kauno miestui / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos istorijos metraštis. – 1979 (1981), p. 5–19.

1413 04 22 pirmą kartą paminėta Kauno parapinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia

(dab. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika). 1921 04 26, minint 500 metų Žemaičių vyskupijos įkūrimo sukaktį, popiežius Benediktas XV katedrai suteikė Mažosios bazilikos titulą. 1926 04 04 popiežiaus Pijaus XI bule įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija, Kauno katedrai suteiktas metropolinės Arkikatedros bazilikos titulas, ji tapo svarbiausia Lietuvos bažnyčia. Viena seniausių ir didžiausių Kauno arkivyskupijos šventovių yra vienintelė Lietuvoje gotikinė bažnyčia, turinti bazilikinį turį (trinavė bazilika). 2015 04 30 Kauno arkikatedroje bazilikoje atidarytas jos istorijos muziejus (įrengtas emporoje virš zakristijos), kurio eksponatai byloja apie šventovės ir visos bažnyčios istoriją ir čia tarnavusius iškilius dvasininkus.

  • Katedra. Apie 1915 m.
    Atvirukas [Iš A. Burkaus asmeninio rinkinio]
  • Bazilikos koplyčios altorius
    [Kaunas: laikinoji Lietuvos sostinė. – Kaunas, 1930. – P. 13.]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika: monografija. – Kaunas, 2008. – 172 p. : iliustr.
2. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Kauno I dekanatas // Kauno arkivyskupijos bažnyčios. – [Kaunas] : Terra publica, [2010]. – P. 60–65.
3. Kauno Šv. Petro bažnyčios pirmykštė architektūra ir jos pokyčiai M. Valančiaus vyskupavimo laikais / Algė Jankevičienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 81–90.
4. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. – Prieiga per internetą. URL: http://kaunas.lcn.lt/01/vietos/arkikatedra.html. – Žiūrėta 2008 m. rugpjūčio 20 d.
5. Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej = Codex diplomaticus ecclesiae cathedralis necnon Dioeceseos Vilnensis / Wyd. Jan Fijalek, Władyslaw Semkowicz. – Krakόw, 1948. – T. 1, s. 733.
6. Šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika Vilniaus g. 1/2 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 317–323.

1441–1532 m.* Kaune veikia Hanzos miesto pirklių kontora.

Prekyba su Hanza buvo svarbiausias Kauno augimo ir stiprėjimo veiksnys.

  • Olaus Magnus žemėlapio fragmentas. 1539
    Netoli Kauno, prie santakos, pavaizduoti prekybiniai laivai. Iliustracija byloja, jog tais laikais vyko gana intesnsyvi laivyba Nemunu, plukdomos prekės į Hanzos kontorą Kaune ir iš jos [Kauno savasties ženklai… – P. 22.]
  • Hanzos kontoros Kaune antspaudas
    [Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa… – P. 86.]

Literatūros šaltiniai

1. Hanzos kontora Kaune ir laivyba Nemunu / Laima Bucevičiūtė. – Žml. – Taip pat vartojama antr.: Vandens kelias Kaunas–Karaliaučius XV–XVIII a. kartografijoje // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 6 (2005), p. 67–69.
2. Kaunas – Hanzos erdvės miestas / Zigmantas Kiaupa. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas, 2009. – P. 19–25.
3. Lietuvos prekyba su prūsais / Zenonas Ivinskis. – Kaunas, 1934. – D. 1. – 208 p.
4. Perkūno namas Kaune / Jurgis Oksas. – Vilnius, 1988. – 45 p.
5. Prekyba – Kauno gyvenimo pamatai. – Bibliogr. str. gale. – Iliustr. // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 65–100.

1463 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis išplečia miesto teises (seniausia išlikusi privilegija).

Literatūros šaltiniai

1. Kauno miesto savivalda 1408–1508 metais / Zigmantas Kiaupa // Darbai ir dienos. – 1997, [t.] 4, p. 19–28.
2. Pirmosios Kauno miestų privilegijos / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1992. – [Kn.] 2, p. 6–39.

1469 m. Kazimiero Jogailaičio pakviesti bernardinai Kaune įkūrė vienuoliją

ir iki 1502 m. pastatė medinę pranciškonų Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią su vienuolynu, kurie kelis kartus degė ir vėl buvo atstatyti. 1812 m. Napoleono armija ją pavertė maisto sandėliu. Pastatus perėmę rusai čia įsteigė ligoninę ir iki 1816 m. vienuolių neįsileido. 1864 m. apleisti rūmai perduoti Žemaičių kunigų seminarijai. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolyne įsikūrė medicinos mokykla. 1954 m. Sveikatos ministerija bažnyčią pavertė vaistų sandėliu.

  • Kauno bernardinų vienuolyno ansamblis. Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. – Iliustr. // Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gotika : sakralinė architektūra ir dailė. – Vilnius, 2002. – P. 118–132.
2. Kauno bernardinų vienuolynas ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 93–98.
3. Kauno Bernardinų vienuolynas ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kaunbernar.htm. – Žiūrėta 2007 m. gruodžio 20 d.
4. Kauno bernardinų vienuolynas ir Lietuvos bernardinų provincijos įkūrimas // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – [Vilnius, 2010]. – [T.] 1, p.121–124.
5. Kauno pranciškonų (bernardinų) Šv. Jurgio bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2008. – 40 p. – Bibliogr išnašose : iliustr.
6. Kauno Šv. Jurgio bažnyčios ir bernardinų vienuolyno statybos eiga XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje / Asta Prikockienė. – Iliustr. // Kultūros paminklai : mokslinių straipsnių rinkinys. – [nr.] 7 (2000), p. 157–162.
7. Pierwsza prowincja Bernardynow litewskich / K. Kantak // Litwa i Rus. – Wilno, 1912. – T. 4, zecz. 2, p. 65–67.

1473 m. minima pirmoji parapinė Kauno mokykla

(prie parapinės Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios).

  • XV a. vienuolyno mokykla.
    Dail. A. Kvedarauskienė, graviūros reprodukcija [Iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų]
  • Viduramžių mokykla.
    Graviūros reprodukcija [Iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno mokyklos XVI amžiuje / Zigmantas Kiaupa // Kauno istorijos metraštis. –
[T.] 1 (1998), p. 26.
2. Mokyklos. – Bibliogr. sk. gale // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 342–349.

1493 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Šv. Mikalojaus koplyčia.

1503 m. ji atiteko Kauno klebonui. 1624 09 27 Kauno maršalka Andrius Skorulskis ją perdavė Benediktinių vienuolynui. 1627 m. įkurtas benediktinių vienuolynas. 1825 m. ir 1938–1940 m. vienuolynas buvo rekonstruojamas. 1948 m. uždarytas; šventovėje įrengta Kauno viešosios bibliotekos knygų saugykla. 1990 m. į jį sugrįžo benediktinės.

  • Benediktinių vienuolynas ir bažnyčia (Benediktinių g. 6, 7, 8).
    Atvirukas [Iš R. Vilkelio asmeninio rinkinio]
  • Šv. Mikalojaus bažnyčios varpinė.
    Fotogr. P. Karpavičius [Kauno architektūra. – Vilnius, 1968. – 1 aplanke 13 atvirukų]

Literatūros šaltiniai

1. Benediktinių bažnyčia ir vienuolynas Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius – [Vilnius], 2003. – P. 681–685.
2. Kauno benediktinių vienuolynas ir Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai: vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 84–87.
3. Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. – Vilnius, 1987. – [T.] 1, p. 138–139.
4. Kauno benediktinių vienuolynas ir Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Kaunbenedikt.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 14 d.
5. Kauno seserys benediktinės. – Prieiga prie internetą. URL:
http://kaunobenediktines.wordpress.com/sv-mikalojaus-baznycia/ . – Žiūrėta 2011 m. liepos 21 d.
6. XVII–XVIII a. Kauno benediktinių vienuolyno kasdienybės etiudai / Rasa Varsackytė // Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje. – Vilnius, 2008. – P. 83–94.
7. Pirmosios bažnyčios ir vienuolijos Kaune // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – [T] 1. – [Vilnius, 2010]. – P. 115–119.
8. Šv. Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinių vienuolynas Pakalnės g. 6, 8, 10. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 198–203.
9. Šv. Mikalojaus bažnyčia / Algė Jankevičienė // Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gotika : sakralinė architektūra ir dailė. – Vilnius, 2002. – P. 132–140.

XV a.* pastatytas privatus „Perkūno“ namas (Aleksoto g. 6), kurį 1546 m. miestietis Steponas Dulkė pardavė kaimynui Bernardui Bitneriui.

Manoma, kad jame 1440–1532 veikė Hanzos pirklių kontora.

  • Perkūno namas – vienas tobuliausių XV–XVI a. visuomeninių gotikos pastatų.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Perkūno namas. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno Perkūno namas. XVI a. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. – Vilnius, 1987. – T. 1, p. 156–159.
2. Perkūno namas Aleksoto g. 6 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 64–66.
3. Perkūno namas Kaune / Jurgis Oksas. – Vilnius, 1988. – P. 14.
4. Perkūno namas. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Perk%C5%ABno_namas. – Žiūrėta 2008 m. sausio 11 d.
5. Kauno Jėzuitų gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kjg.lt/apiemus/pn. – Žiūrėta 2008 m. sausio 11 d.

XV a.* į pietryčius nuo turgaus aikštės, greta pranciškonų vienuolyno, pastatyta Jogailaičių rezidencija.

Šiuose rūmuose XV–XVI a. lankėsi Jogailaičių dinastijos nariai, LDK didieji kunigaikščiai Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, Žygimantas Augustas, Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. 1870 m. buvusiose valdovų rezidencijos ir pranciškonų vienuolyno (nugriautas 1870 m.) valdose pradėta statyti miesto ligoninė (archit. S. Gorskis, E. von Mikvicas). 1950 m. ligoninės pastatuose įsikūrė Kauno psichoneurologinė ligoninė.

  • Langų apvado blokai su imperatoriaus Ferdinando I žmonos Onos Jogailaitės ir imperatoriaus Ferdinando I atvaizdais, rasti rūmų tyrimo metu.
    [Santara. – 1996, nr. 26, p. 108.]
  • 2007 m. ligoninei išsikėlus, pastatai atiteko Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetui (dab. Muitinės g. 2). 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Čia aidėjo Lietuvos valdovų žingsniai / Marija Matušakaitė. – Iliustr. // Santara. – 1996, nr. 26, p. 106–115.
2. Čia, kur durys be rankenų / M. Jasaitienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, gruodžio 17, nr. 294, p. 4.
3. Psichiatrijos ligoninės įkurtuvės kelia aistras / Vygandas Trainys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, gegužės 22, nr. 97, p. 1, 3.
4. Kablys atkabintas – ligoninė perimta / Jūratė Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, gruodžio 23, nr. 295, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/kablys-atkabintas-ligonine-perimta-43717#axzz24MLdCZ2o. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 23 d.
5. Kauno dailės institutas ima rūmus // Statybų pilotas. – 2007, sausio 30, nr. 1, p. 7.
6. Kelionė į paslaptingąją Itakę / Marija Matušaikaitė. – Iliustr. // Gyvenimas – kaip paukščio skrydis / Laimonas Inis. – Kaunas, 2004. – P. 271–288.
7. Ligoninės pastatų kompleksas Muitinės g. 2/ 12 / A. Jankevičienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 174–176.
8. Miesto ligoninė Muitinės ir Aleksoto g. kampe / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 68-69.
9. Senosios architektūros reliktai Kauno ligoninėje / A. Jankevičienė. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1985, nr. 3, p. 22.

XV a. pab. Kaune įsikūrė seserų bernardinių vienuolija.

1618 m. Kauno maršalka Aleksandras Masalskis dovanojo vienuolėms savo namus, kurių dalis buvo perdaryta į Švč. Trejybės vardu konsekruotą bažnyčią. 1625–1634 m. jo lėšomis sumūryta bažnyčia ir vienuolynas, kuriuos ne kartą niokojo gaisrai. 1703 m. atstatyta. 1864 m. vienuolynas uždarytas; vakarinėje jo dalyje įsikūrė kunigų seminarija, o bažnyčia tapo parapijine. 1963 m. uždaryta; 1982 m. grąžinta ir perduota kunigų seminarijai.

  • Buv. bernardinių vienuolyno pastatai.
    Dail. E. Kobė, apie 1925 m. [Kauno rotušės aikštė… – P. 106]
  • Švč. Trejybės bažnyčia. XX a. pr.
    [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai

1. Bernardinių vienuolynas ir bažnyčia Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – [Vilnius], 2003. – P. 661–667.
2. Bernardinių vienuolyno pastatai. – Iliustr. // Kauno rotušės aikštė / V. Levandauskas, R. Levandauskienė, Ž. Simanavičius. – Vilnius, 1981. – P. 105–125.
3. Kauno buvęs bernardinų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V64-75/Kaunbernard.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 14 d.
4. Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas / Sudaryt. Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 94–95.
5. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia ir bernardinių vienuolynas Rotušės a. 22, Trakų g. 1, 1A, 3, Papilio g. 5 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 267–274.
6. Švenčiausios Trejybės bažnyčia. – Priega per internetą. URL: http://kks.lcn.lt/index.php?id=20. – Žiūrėta 2008 m. lapkričio 4 d.

XV a. pab.–XVI a. pr. pastatyta gotikinė Šv. Gertrūdos bažnyčia (dab. Laisvės al. 101A).

Šventovė pirmą kartą paminėta 1503 m. didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje. Per 1655–1660 m. karą su Rusija šventovė buvo apgriauta, 1680 m. atnaujinta. 1750 m. prie jos įsikūrė labdaringa vienuolių rokitų brolija. Prie bažnyčios buvo pastatyti mediniai vienuolyno pastatai, vyrų ir moterų ligoninės. 1785–1794 m. rokitai pertvarkė bažnyčios vidų. 1824–1874 m. vienuolynas priklausė gailestingosioms seserims šaritėms. 1922 m. bažnyčia perduota marijonų vienuolijai. 1948 m. uždaryta, pastate įrengti medicinos technikos sandėliai. 1992 m. grąžinta marijonams. 2002 05 05 pašventinta pirmoji Lietuvoje Žvakių šventovė, įrengta bažnyčios skliautuotame rūsyje, esančiame po presbiterine bažnyčios dalimi.

  • Šv. Gertrūdos (šaričių) bažnyčia sovietmečiu. Apie 1970 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Didžiausia vienos seniausių ir savičiausių Kauno mieste bažnyčios vertybė – stebuklais garsėjantis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. 2007 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno buvęs rokitų (vėliau – šaričių, dabar – marijonų) vienuolynas ir Šv. Gertrūdos bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V55-63/Kaunrokitu.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 15 d.
2. Kauno buvęs rokitų vienuolynas ir Šv. Gertrūdos bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr., planas // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 114–117.
3. Kauno marijonų Šv. Gertrūdos bažnyčia: Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 80–81.
4. Kauno Šv. Gertrūdos (marijonų) bažnyčia : Kauno I dekanatas / Aušra Vasiliauskienė. – Iliustr. – Autorius nurodytas p. 295 // Įdomiausios Lietuvos bažnyčios. – Kaunas : Terra publica, [2016]. – P. 82–83.
5. Pirmosios bažnyčios ir vienuolijos Kaune. – Iliustr. // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 118–119.
6. Šaričių vienuolynas // Pastabos pačiam sau / Motiejus Valančius. – Vilnius, 1996. – P. 144–146.
7. Šv. Gertrūdos bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 107.
8. Šv. Gertrūdos bažnyčia : faktai ir mintys / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. – Santr. angl. –Bibliogr. str. gale // Kultūros paminklai. – [Nr.] 1 (1994), p. 102–107.
9. Šventosios Gertrūdos (marijonų) bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://gertrudosbaznycia.lt/. – Žiūrėta 2016 m. spalio 13 d.
10. Vienanaviai pastatai: Kauno šaričių Šv. Gertrūdos bažnyčia. – Iliustr., planas // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVIIa. vidurio. – Vilnius, 1987. – [T.] 1, p. 136–137.
11. Храмы // Городъ Ковна: Краткiй исгорико-статистическiй очеркъ / K. П. Гуковский. – Ковна, 1904. – C. 60.

1519 m. įsteigta pirmoji dvylikos lovų ligoninė (špitolė)

– prie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios.

  • Tradicinė XVI a. špitolė.
    Graviūros reprodukcija [Iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fondų]
  • Tradicinė XVI a. špitolė. 2007 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus eksponatai]

Literatūros šaltiniai

1. Medicinos pagalba Kaune iki XVIII a. pabaigos : disertacija daktaro laipsniui įgyti / Almantas Evaldas Bagdonavičius. – Kaunas, 1994 – P. 58–72. – [Mašinraštis].
2. Medicinos pagalba XV–XIX a. pradžioje Lietuvos miestuose ir miesteliuose : mokymo metodinė priemonė / Almantas Bagdonavičius. – Vilnius, 2000. – 30, [1] p.
3. Medicinos raida Lietuvoje XVI–XX šimtmečiuose // Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos : [str. rinkinys] / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 11.

1522 m. pradėta rašyti pirmoji išlikusi Kauno magistrato knyga.

Tai pirmas išsamiau Kauno miesto gyvenimą atspindintis rašytinis istorijos šaltinis (miesto kanceliarija dirbo jau ir anksčiau, nuo pat 1408 m.).

  • Pirmosios Kauno magistrato knygos įrašai.
    [Iš švietimo-kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 110. – Rankraštis]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno miesto kronika / Pranas Juozapavičius. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1965, nr. 8, p. 31–32.
2. Kauno miesto senojo archyvo likimas / Zigmantas Kiaupa // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A. – [T.] 2 (1973), p. 125–140.
3. Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos XVI a. – XVII a. pirmojoje pusėje // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai / sudarė Zigmantas Kiaupa ir Edmundas Rimša. – Vilnius, 1988. – Kn. 1, p. 25–46.

1540 m. Kauno herbe tauras imamas vaizduoti su lotyniškuoju (Šv. Huberto) kryžiumi tarp ragų.

Toks yra ir dabartinis Kauno miesto herbas. (Rusijos imperijos valdymo metais miestas naudojo Kauno gubernijos herbą.)

  • Kauno miesto herbinis antspaudas. 1540–1548 m.
    [Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų… – P. 264.]
  • 1935 m. gegužės 2 d. Kauno miesto taryba priėmė naują herbo etaloną.
    Dail. J.Burba
  • Kauno miesto herbo etalonas. 1993 m.
    Dail. R. Miknevičius [Kauno miesto herbas… – P. 168.]
  • Kauno miesto didįjį herbą sukūrė Kauno miesto mažojo herbo autorius dail. R. Miknevičius.
    [Herbo etaloną suderino Lietuvos heraldikos komisijos prie LR Prezidento pirmininkas prof. E. Rimša ir 2008 05 24 įteikė Kauno miesto merui A. Kupčinskui iškilmingo minėjimo metu Muzikiniame teatre.]

Literatūros šaltiniai

1. Kaunas County / Edmundas Rimša. – Iliustr. // The heraldry of Lithuania. – Vilnius, [2008]. – P. 54–56.
2. Kauno miesto herbas XV–XX a. / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 258–261.
3. Kauno miesto herbas XV–XX a. / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1994. – 190 p. : iliustr.
4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1999. – P. 258–275.
5. Lietuvos heraldika / [sudarytojas ir parengėjas Edmundas Rimša]. – Vilnius, 2004. – [D.] 2, p. 21–24.

1542 m. pradėta statyti miesto rotušė.

Pirmoji mūrinė rotušė baigta statyti 1556 m. XVI a. antroje pusėje rotušė perstatoma į dviaukštę. Paskutinį kartą rotušė buvo perstatyta 1771–1780 m.

  • Rotušė ir Jėzuitų bažnyčia.  Apie 1930 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Rotušė tarpukariu.
    [Kaunas: laikinoji Lietuvos sostinė. – [Kaunas], 1930. – 28 p. : virš. iliustr.]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno Rotušė / Antanas Simonas Pilypaitis. – Vilnius, 1961. – P. 7–27.
2. Kauno Rotušės aikštė / Vytautas Levandauskas, Regina Levandauskienė, Žibartas Simanavičius. – Vilnius, 1981. – P. 19–35.
3. Kauno rotušė, 1542–2010 : [fotoapybraiža] / Rimantas Šermukšnis. – Kaunas, 2010. – 160 p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl.

Apie 1545 m.* minimi pirmieji barzdaskučių cechai

(manoma, kad cechai veikė ir anksčiau), 1560 m. – siuvėjų, 1577 m. – batsiuvių, 1580 m. – siuvėjų, 1586 m. – audėjų, o apie 1604 m. – šaltkalvių, katilių ir ginklakalių cechai.

  • Barzdaskučių cechas viduramžiais.
    Graviūros reprodukcija [Iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fondų]
  • Viduramžių medicina.
    Graviūros reprodukcija [Iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno amatininkų cechų susikūrimas XVI–XVII a. / Rita Urbaitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 263–273.
2. Kauno amatininkų brolijos XVI–XVIII a. : (kelios pastabos) / J. Puzinas // Savivaldybė. – 1932, nr. 10 (113), p. 14–20.
3. Barzdaskučių cechas. – Mašinr. // Medicinos pagalba Kaune iki XVIII a. pabaigos : disertacija daktaro laipsniui įsigyti / Almantas Evaldas Bagdonavičius. – Kaunas, 1994. – P. 37–57.

1558 m. įkurti Evangelikų liuteronų maldos namai (kirchė).

Jiems sugriuvus, 1682 m. pastatyta mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia (Muitinės g. 6) išlikusi iki šiol. 1979–1982 m. bažnyčia restauruota ir joje įkurta universiteto aula. 1989 m. bažnyčia grąžinta Kauno evangelikų liuteronų bendruomenei.

  • Evangelikų bažnyčia. 1994 m.
    Atvirukas. Fotogr. R. Juškelis [Gimtinės kalendorius 1994–1995. – Kaunas, 1994.]
  • Evangelikų bažnyčia. 2006 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Buvusios Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai : liuteronų įsikūrimas Kaune ir pirmoji bažnyčia Turgaus aikštėje. Pirmosios žinios apie Kauno liuteronus / Jurgis Oksas. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 185–210.
2. Evangelikų liuteronų bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vargonai / Rimantas Gučas. – Vilnius, 2009. – P. 220.
3. Evangelikų liuteronų bažnyčia ir namų kompleksas Muitinės g. 6, 8/5, Pergalės kr. 3 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 176–181.
4. Kaunas : Evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia / Rolandas Vytautas Lingys. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Išlikusios veikiančios evangelikų liuteronų bažnyčios. – Bibliogr. išnašose // Protestantizmo paveldas Lietuvoje. – Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. – P. 30–33.
5. Reformacijos banga ir Katalikų bažnyčios reformos darbai Kaune : Kauno liuteronų bendruomenė // Kauno istorija / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius, 2010. – T. 1, p. 319–322.

1559 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Panemunės dvaras, kuris vėliau išaugo į miestelį. 1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės.
  • Naujųjų Rytprūsių XVIII a. žemėlapyje pažymėta PONIEMON (Panemunė).
    [Saulei leidžiantis – toks buvimas drauge : memuarai / Vytautas Jakelaitis. – Vilnius, 2002. – T. 1. – Įklija tarp p. 112–113]
  • Buvusio Panemunės dvaro liekanos (Perlojos g.). 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Aukštoji Panemunė / Algimantas Miškinis. – Iliustr. // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. – Vilnius, 1999. – T. 1, p. 343–352.
2. Aukštoji Panemunė // Kurortai ir poilsiavietės / V. Kirsnys, V. Meška, A. Mikšytė. – Vilnius, 1979. – P. 76–77.
3. Iš Panemunės istorijos iki XIX a. pradžios / Eugenijus Rūkas. – Portr. // Kauno diena. – 1995, birželio 10, p. 18.
4. Miestelis ir dvaras prie Nemuno ir Sėmenos / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2004. – [D.] 1, p. 3.
5. Panemunė / Aleksandras Vanagas // Lietuvos miestų vardai. – Vilnius, 2004. – P. 155.
6. Panemunė // Sūduvos Suvalkijos istorija / Jonas Totoraitis. – Marijampolė, 2003. – D. 1, p. 404–406.
7. Pasižvalgykite Perlojos ir Vaidoto gatvėse / [sudarė Daiva Nevardauskienė]. – Iliustr. // 6. Pėsčiomis po aukštąją Panemunę. – Kaunas : Kauno Panemunės bendruomenės centras, 2014. – P. 9–25.
8. Poniemuń // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1887. – T. 8, p. 770–771.

1577 m.* pirmą kartą paminėta Kauno popieriaus dirbtuvė.

Tais metais Jonas Jeronimas Chodkevičius, Žemaitijos ir Kauno seniūnas, dovanojo popieriaus meistrui Jurgiui Reineriui žemės sklypą Kaune, netoli Garliavos, prie Jiesios upės, statyti popieriaus dirbtuvę.

  • Popieriaus gamybos vaizdai XV–XVIII a. fabrikuose.
    [Lietuvos spaustuvės 1522–1997 / V. Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 20.]
  • Vytis – Kauno popieriaus dirbtuvės gaminto popieriaus vandens ženklas. 1590 m.
    [XXVII knygos mėgėjų metraštis… – Įklija tarp p. 28–29.]

Literatūros šaltiniai

1. „Jonas Chadkevičius…“ // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1955. – T. 1, p. 210.
2. Knygų prekyba, knygrišystė ir popieriaus gamyba // Knygos istorija : senovė, viduramžiai, renesansas, XVI–XVII amžius / Levas Vladimirovas. – Vilnius, 1979. – P. 387–388.
3. Lietuvos popieriaus dirbtuvės XVI–XVII amžiais / E. Laucevičius // Iš Lietuvių kultūros istorijos. – [T.] 4 (1964), p. 252.
4. Pirmoji Kauno popieriaus dirbtuvė / St. Vasiliauskas. – Iliustr., priedai // XXVII knygos mėgėjų metraštis. – Kaunas, 2004. – [T.] 2, p. 27–36.

1584* m. Reformatų brolija Kaune įkuria spaustuvę.
  • Jeanas Calvinas (1509–1564) – prancūzų reformatorius, kalvinizmo ideologas. 1574 m.
    Balthasaro Jenicheno medžio raižinys [Reformacija Lietuvos… – P. 258.]

Literatūros šaltiniai

1. Buvusios Kauno evangelikų-liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai / Jurgis Oksas // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 177.
2. Kaunas: Europos miestų statyba ir tautų ūkis. – Praha, 1938. – P. 10.
3. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje : XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis / I. Lukšaitė. – Vilnius, 1999. – 647 p.
4. Staroźytna Polska pod wzgldem historycznym, geograficznym i statystycznym / M. Balinski, T. Lipinski. – Warszawa,1886. – T. 4, p. 333.

1607–1635 m. statoma mūrinė miesto siena ir žemių pylimai. Po 1655–1660 m. karo pradėtas statyti miesto bokštas (Kęstučio g. 82/ Laisvės al. 93), dar vadinamas Malūnininko bokštu.
  • Kauno miesto XVII a. gynybinės sienos bokštas iki restauravimo.
    [Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas: paveldosaugos ir paveldotvarkos pagrindai / J. R. Glemža. – Vilnius, 2002. – P. 125.]
  • Kauno gynybinės sienos bokštas. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. „Kauno aptvarinės sienos. XVII a. Pirmojoje pusėje…“. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo seniausių laikų iki XVII vidurio. – Vilnius, 1987. – [T.] 1, p. 217–219.
2. Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai / [sudarytojas Albinas Kuncevičius]. – Vilnius, [2001]. – P. 36.
3. Žymiausių pastatų architektūra // Architektūros stiliai (VIII–XX a.). Mokomoji knyga / Gendrikas Likas. – Vilnius, 2002. – P. 60.

1631 m. karališkasis sekretorius Dominykas Narkevičius į Kauną pasikvietė dominikonus, kuriems užrašė savo namus Didžiojoje (dab. Vilniaus) gatvėje. 1641 m. dominikonai formaliai įsikūrė Kaune.

Keletą kartų perstatytai, 1700 06 30 pašventintai, bažnyčiai suteiktas Dievo Kūno titulas. 1776 m. pradėtas statyti vienuolynas. 1845 m. rusų caro įsakymu vienuolynas ir bažnyčia uždaryti. Vienuolynas atiduotas rusų gimnazijos mokytojų butams, o bažnyčia – 1866 m. rekonstruota į rusų gimnazijos mokinių cerkvę. 1919 m. dominikonų ansamblis grąžintas Kauno kurijai. 1922 m. bažnyčia tapo VDU studentų bažnyčia. 1965–1990 m. čia veikė kino teatras „Santaka“.

  • Gimnazijos cerkvė. 1882 m.
    [Kaunas 1882-aisiais: ankstyviausi litografiniai vaizdai / A. Miškinis // Darbai ir dienos. – 2001, [t.], 28, p. 259]
  • Dominikonų bažnyčia. XX a. 8 deš.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Dievo Kūno bažnyčia ir Dominikonų vienuolynas Vilniaus g. 31/1 / K. Čerbulėnas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 333–335.
2. Grąžinkime baroką Dominikonų bažnyčiai / Vytautas Levandauskas. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1989, nr. 6, p. 18–19.
3. Kauno Dominikonų Dievo Kūno bažnyčia ir vienuolynas / Viktoras Petkus. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Dominikonai Lietuvos kultūroje. – Vilnius, 2004. – P. 337–354.
4. Kauno Švč. Sakramento bažnyčia // Piligrimo vadovas / Robertas Gedvydas Skrinskas. – Kaunas, 1999. – P. 339.
5. Kunigų dominikonų bažnyčia Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – Vilnius, 2003. – P. 677–679.
6. Церковь Четырëх Святителей Московских Петра, Алексея, Ионы и Филиппа. – Илюстр. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса : [альбом] / Алексеева Виктория, Сметанин Александр, Грицкова Ольга …[и др.]. – Каунас, 2002. – C. 13.

1649 m. atidaryta Jėzuitų keturklasė mokykla,

1653 m. tapo kolegija. 1773 m. uždarius jėzuitų ordiną, mokykla buvo reformuota, o 1782 m. – tapo apygardine, triklase mokykla, kurioje reikėdavo mokytis 6 metus.

  • Rotušė ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios, jėzuitų namų ir gimnazijos ansamblis. 1875 m.
    Dail. N. Orda [Napoleonas Orda: senosios Lietuvos architektūros peizažai / V. Levandauskas, R. Vaičekonytė-Kepežinskienė. – Vilnius, 2006. – P. 79]
  • Jėzuitų gimnazija Rotušės aikštėje tarpukariu. 1940 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Jėzuitų auklėtiniai – vyskupai, rektoriai, aktoriai… / Steponas Gečas. – Iliustr. // Laisvės alėja. – 1996, birž. 1–7 (Nr. 5), p. 16.
2. Kauno jėzuitų rezidencijos 1649 m. // Litterae annuae, Archivum Romanum Societatis Iesu, Lith. 39, fol. 239 r.
3. Kauno jėzuitų kolegijos veiklos pradžia // Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai / Paulius Rabikauskas. – Vilnius, 2002. – P. 503–514.
4. Kauno jėzuitų gimnazija. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.kjg.lt/index.php?option=com_content&view=category&id=34&Itemid=66. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.

1655–1661 m. Rusijos okupacija, maras mieste.

Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės karų su Rusija ir Švedija prasideda demografinis, kultūrinis, ekonominis Kauno nuosmukis.

  • Maro metu naktimis į vežimus kraudavo lavonus ir išveždavo palaidoti.
    [Enciklopedinis anglų-lietuvių, lietuvių-anglų kalbų žodynas / sudaryt. A. Karsokienė. – [Vilnius, 2002] – P. 311]
  • Maro metu mirtį menininkai vaizduodavo kaip raitą giltinę.
    [Enciklopedinis anglų-lietuvių… – P. 311]

Literatūros šaltiniai

1.bDidžiosios Lietuvos kunigaikštijos laikais // Mūsų Lietuva / Bronius Kviklys. – Vilnius, 1991. – [T.] 2, p. 231–234.
2. Dvi Stepono Medekšos kelionės per Lietuvą karo, bado ir maro metu: pirmoji kelionė – 1655 m. (p. 17–23) // Kraštas ir žmonės : Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) / parengė J. Jurginis, A. Šidlauskas. – Vilnius, 1988. – P. 99–100.
3. Kaunas maskvėnų okupacijos metu (1655–1661 m.) / Elmantas Meilus. – Iliustr. // Kariūnas. – 2008, nr. 2, p. 28–32
4. Kauniečiai XVII a. šeštojo dešimtmečio suirutės metu / Rasa Varsackytė. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 283–290.
5. Kauno strateginė reikšmė ir išvadavimas XVII a. vidurio karų metu / Antanas Tyla // Lietuvos istorijos metraštis, 1996. – Vilnius, 1997. – P. 43–52.
6. Maras Lietuvoje // Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 21–29.
7. Miesto sanitarinė būklė // Medicinos pagalba Kaune iki XVIII a. pabaigos: disertacija / Almantas Bagdonavičius. – Kaunas, 1994. – P. 26–27.

1664 11 03 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco suteikta fundacija Pažaislio kamaldulių vienuolynui tapo pagrindu jo steigimui.

1667 m. – vienuolyno ir bažnyčios statybų pradžia. 1674 m. pastatyta mūrinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (projekto aut. – italų archit. D. B. Fredianis (Frediani), statyboms vadovavo archit. P. ir K. Putiniai (Puttini).
Po 1831 m. sukilimo vienuolynas buvo uždarytas. 1842 m. įkurtas Ėmimo į dangų (Uspenje) ortodoksų vienuolynas. 1914 m. vokiečiai buvo įrengę karo ligoninę. 1920–1948 m. veikė Šv. Kazimiero seserų kongregacija, vėliau – Respublikinis centrinis archyvas, senelių namai, psichoneurologinė ligoninė, turistinės bazės. 1967–1991 m. Pažaislis buvo Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. 1992 m. į Pažaislį sugrįžo Šv. Kazimiero kongregacijos seserys.
2011 04 01 atidarytas Pažaislio muziejus.

  • Pažaislio vienuolyno vaizdas iš paukščio skrydžio. 1936 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Pažaislio vienuolynas (T. Masiulio g. 31). 2008 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
  • Pažaislio vienuolyno įkūrėjas ir fundatorius – LDK kancleris K. Z. Pacas (1621–1684). Pacų šeimos palaikai ilsisi kriptoje po bažnyčios prieangiu
    [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • Pažaislio bažnyčios didysis altorius su stebuklingosios Dievo Motinos paveikslo kopija.
    [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • 1870 m. Pažaislio vienuolyno šventoriuje palaidotas kompozitorius, Rusijos tautinio himno „Dieve, sergėk carą“ autorius A. F. Lvovas. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Pažaislio vienuolyno ansamblis iš paukščio skrydžio. 2011 m.
    Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno (Pažaislio) buvęs kamaldulių (dabar – Šv. Kazimiero seserų) vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V1-7/pazaislis.htm. – Žiūrėta 2008 m. sausio 15 d.
2. Miestai ekonominio ir politinio valstybės smukimo laikotarpiu: Pažaislio Kamaldulių vienuolyno ansamblis // Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai : nuo seniausių laikų iki 1918 m. / Kazys Šešelgis. – Vilnius, 1996. – P. 88–93.
3. Muziejuje – pažintis su dramatiška Pažaislio vienuolyno istorija / Vaida Milkova // Kauno diena. – 2011, gegužės 23, p. 22–23.
4. Pažaislio kamaldulių vienuolynas / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 112–115.
5. Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia: Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 97–99.
6. Pažaislio Švenčiausiosios Marijos apsilankymo bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis Kauno Jūros pr. 31. – Iliustr., planas // Kauno architektūra – Vilnius, 1991. – P. 118–133.
7. Pažaislio vienuolynas / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. – Pratarmė angl. // Kauno savasties ženklai = The Sings of Kaunas Identity / sudarytoja R. Tamoliūnienė. – 2009. – P. 34–43.
8. Pažaislio vienuolyno įsteigimo ir statybos istorija. – Bibliogr. išnašose // Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje / Halina Kairiukštytė-Jacinienė. – Vilinius, 2001. – P. 14–84.
9. Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija : mokslinė monografija / Mindaugas Paknys ; Lietuvos kultūros tyrimų institutas. – Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013 (Vilnius : Standartų sp.). – 318, [2] p. : iliustr. ; 25 cm. – Santr. angl., lenk. – Bibliogr. išnašose. – R-klės: p. 307–319.
10. XVII a. Pacų šeimos ir kamaldulių vienuolių laidojimo kriptų Pažaislyje išlikimas ir saugojimas / Aušra Blinstrubaitė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7 (2006), p. 43–45.

1666 m.* Rotušės a. pradėta statyti jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia.

Baigta 1720 m., 1722 m. – pašventinta. 1768 m. atstatyti gaisro metu sudegę jėzuitų kolegijos rūmai ir naujas vienuolynas. 1821 m. bažnyčia buvo pertvarkyta į cerkvę ir 1843 m. virto Aleksandro Nevskio soboru, kurią jėzuitai atsiėmė 1923 m. 1949 m. ji vėl buvo prarasta ir grąžinta tik 1990 02 02.

  • Jėzuitų bažnyčia. Apie 1970 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno jėzuitų vienuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 99–103.
2. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia / Regina Žukauskienė. – Iliustr. // Laiškai bičiuliams. – 2002, nr. 2, p. 9–13.
3. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia / Laima Šinkūnaitė // Artuma. – 2001, nr. 6, p. 11–13.
4. Kauno buvęs jėzuitų vienuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Kaunjezuit.htm. – Žiūrėta 2008 m. vasario 13 d.
5. Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir Jėzuitų vienuolynas Rotušės a. 7, 8, 9 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 248–253.
6. Šv. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia Kaune // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – [Vilnius], 2003. – P. 673–677.

1685–1700 m. pastatyta Šventojo Kryžiaus bažnyčia.

Ją savo žinion perėmė basųjų karmelitų ordino vienuoliai. Jie atnaujino bažnyčią, šalia jos pasistatė mūrinį vienuolyną. 1845 m. uždaryta, o 1880 m. paversta kariniu sandėliu. 1881 m. maldos namai buvo sugrąžinti tikintiesiems. Ji yra brandžiojo baroko architektūros paminklas. Dabartinė bažnyčios interjero įranga buvo sukurta 1885–1898 m., Sopulingosios Dievo Motinos ir Šv. Jono Krikštytojo altorių paveikslus 1892 m. nutapė dail. M. E. Andrioli (Andriolli). 2005 m. Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios ir buvusio karmelitų vienuolyno kompleksas pripažintas saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.

  • Karmelitų bažnyčia tarpukariu.
    [Kaunas. – Praha, 1938. – P. 9.]
  • Karmelitų bažnyčia sovietmečiu.
    Fotogr. P. Juozapavičius [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 79. – Mašinraštis]

Literatūros šaltiniai

1. Bažnyčios : Kauno karmelitų Šventojo Kryžiaus bažnyčia / V. Zubovas // Lietuvos architektūros istorija : nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. – [T.] 2, p. 110–111.
2. Kauno buvęs basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 81–83.
3. Kauno buvęs basųjų karmelitų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://vienuolynai.mch.mii.lt/V8-46/Kaunbasu.htm. – Žiūrėta 2008 m. vasario 13 d.
4. Kauno karmelitų Šv. Kryžiaus bažnyčia: Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 86–88.
5. Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapija. – Prieiga per internetą. URL: http://karmelituparapija.lt/istorija_daile/istorija. – Žiūrėta 2008 m. lapkričio 5 d.
6. Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas, Gedimino g. 1 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 97–102.
7. Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis. – Prieiga per internetą. URL: http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1128. – Žiūrėta 2014 m. gegužės 30 d.
8. Šv. Kryžiaus Karmelitų bažnyčia. – Iliustr., lent. / Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis // sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 182–186.

XVIII a. pr.* įkurtos Vilijampolės žydų kapinės.

Jos išsidėsčiusios į šiaurę nuo Nemuno upės ir Raudondvario plento.

  • Vilijampolės žydų kapinės 1861 m. Kauno plane.
    [Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai… – P. 12.]
  • Vilijampolės senųjų žydų kapinių tvoros ir vartų liekanos. 1997 m.
    Fotogr. D. Rūkienė [Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai… – P. 19.]

Literatūros šaltiniai

1. Planai // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai. – Mašinr. / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 12–14.
2. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 6.
3. Vilijampolės žydų kapinės. – Iliustr. – Mašinr. // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 3–4, 19–23.

1701 12 20 Šiaurės karo (1700–1721 m.) metu švedai be kliūties užėmė Kauną

ir išbuvo jame 12 savaičių.

  • Kauno vietovių žemėlapio, saugomo Švedijos karo archyve, fragmentas. 1702 m.
    [Raseinių ir Kauno vietovių žemėlapis // Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai. – Vilnius, 2006. – P. 72–73]
  • Lietuvos kariuomenės patrankos karo su švedais metu.
    Piešinys [Švedų feodalų įsiveržimai… – P. 94.]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno pavieto seimelio veikla Šiaurės karo metu / Robertas Kalvinskas // Mūsų praeitis. – [T.] 5 (1998), p. 29–39.
2. Kauno senovė / Petras Tarasenka // Kauno tiesa. – 1958, spalio 4, p. 3.
3. Švedų įsiveržimas iš Livonijos į Lietuvą vidaus kovų metu (1701–1702). – Bibliogr. išnašose // Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. / Bronius Dundulis. – Vilnius, 1977. – P. 116–122.

1763 m. Aukštojoje Panemunėje pastatyta pirmoji mūrinė Šv. Apaštalų Simono ir Judo bažnyčia

(tuometinio Kauno teismo seniūno S. Siručio rūpesčiu), kuri 1774 m. dėl blogos pamatų konstrukcijos sugriuvo. 1859 m. parapijos klebono R. Bučionio (Bučinevskio) iniciatyva pastatyta dabartinė mūrinė neorenesansinė Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia (Vaidoto g. 9).

  • Aukštosios Panemunės bažnyčia. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Didysis altorius.
    [Lietuvos sakralinė dailė… – P. 38.]

Literatūros šaltiniai

1. Aleksoto dekanatas. – Žml. // Lietuvos katalikų bažnyčia. – Vilnius, 1993. – P. 444.
2. Aukštoji Panemunė / M. Rupeikienė, R. Stankevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos sakralinė dailė. – T. 1 : Vilkaviškio vyskupija : IV knyga : Aleksoto dekanatas. – Vilnius, 2000. – P. 34–37.
3. Aukštosios Panemunės parapijos istorija : Aukštoji Panemunė : metraštis / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2009. – D. 4 : Aukštosios Panemunės bažnyčiai – 150 metų. Aukštajai Panemunei – 450 metų. – 39 p.
4. Panemunės parapinės bažnyčios inventorius, surašytas jo malonybės Kauno kunigo dekano 1782 m. lapkričio mėn. 20 d. // Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. / sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. – Vilnius, 2001. – P. 505–521.
5. Pirmoji A. Panemunės bažnyčia 18 a. // Aukštoji Panemunė : metraštis : skirtas Aukštosios Panemunės 445 metų jubiliejui / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2004. – [D. 1], p. 4–5.
6. Kauno dekanatas // Sūduvos Suvalkijos istorija / Jonas Totoraitis. – Marijampolė, 2003. – D. 1. – P. 404–406.

1784 m. G. Lėjus įsteigė vaistinę, kurią 1860 m. vaistininko sūnaus našlė Šarlotė perkėlė į ką tik išgrįstą Nikolajaus prospektą (dab. Laisvės al.).

Vaistinė, dėl šalia esančio teatro jau 1900 m. vadinta „Teatro“, 2002 m. – uždaryta.

  • „Teatro“ vaistinė Nikolajaus pr. (dab. Laisvės al.). XX a. pr.
    [Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje… – P. 124]
  • „Teatro“ vaistinė (Laisvės al. 89). XX a. 8 deš.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Polzunovų-Rumšiškių namas (Laisvės al. 89). – Iliustr., brėž. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 123–124.
2. „Teatro“ arba vaistinė nr. 50 // Prisiminimų kritasiai. – Vilnius, 2001. – D. 2. – P. 128–133.
3. Teatro vaistinė, Laisvės al. 89. – Prieiga per internetą. URL: http://renginiai.kvb.lt/view_album.php?set_albumName=I%F0-Kauno-istorijos&page=12. – Žiūrėta 2008 m. kovo 18 d.

1786–1792 m. reformų metas Kaune.

Vakarų valstybių pavyzdžiu išskirtinis dėmesys keliamas miesto tvarkai, kuria rūpinasi miesto savivalda ir Kauno bajorai: 1788 m. sudaromas pirmas visų Kauno miesto posesijų inventorius, 1789 m. pradėti numeruoti miesto namai, imtos kontroliuoti privačios statybos mieste. 1791 m. išplečiamos miestiečių teisės. Kaunas tampa stambiu administraciniu Žemaitijos kunigaikštystės ir Kauno, Prienų bei Upytės pavietų miestų apygardos centru.

  • Kauno miesto tarėjų herbinis antspaudas. 1779–1798 m.
    [Kauno miesto herbas XV–XX a. / E. Rimša. – Vilnius, 1994. – P. 51]
  • Kauno magistrato instrukcija J. Fergiui. 1791 m.
    [Lietuvos privilegijuotieji miestai… – P. 91]

Literatūros šaltiniai

1. Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai / Liudas Glemža // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 211–213.
2. Kaunas miestiečių sąjūdyje (1789–1791) / Liudas Glemža.– Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 43–67.
3. Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. sandūroje / Remigijus Civinskas, Liudas Glemža. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 67–80.
4. Miestiečių savivalda. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos privilegijuotieji miestai / Vincas Kryževičius. – Vilnius, 1981. – P. 83–93.

caru-valdzioje
KITAS LAIKOTARPIS
1795–1915 m.
Rusijos carų valdžioje

XIX a. Kaunas buvo Rusijos imperijos periferijos miestas –
Kauno gubernijos ir Žemaičių vyskupijos centras ir fortų žiedu apjuostas miestas-tvirtovė. Antra vertus, provincialus ir mažaaukštis miestas pretendavo tapti naujosios lietuvybės centru.

Žiūrėti daugiau
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: