x
1795 erfolgt die dritte Polnische Teilung,

nach der Teile von Litauen auf dem linken Ufer von Nemunas samt Kaunas (Panemunė, Freda, Aleksotas) an das Königreich Preußen fielen, und der restliche Teil des heutigen Kaunas – an das russische Imperium.

  • Karte: Das neue Ostpreußen
    [Užnemunė po Prūsais… – P. 405]
  • Die Brücke über Nemunas zwischen der Altstadt und dem Stadtteil Aleksotas (zwischen Russland und Preußen)
    [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]

Literaturverzeichnis:

1. Aleksotas. – Iliustr. – Mašinr. // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 427–438.
2. Apie ilgiausią pasaulyje tiltą… Kaune / Eugenijus Rūkas. – Iliustr. // Mūsų odisėja. – 2002, balandis (nr. 2), p. 6.
3. Užnemunė po Prūsais (1795–1807) : istorinis teisės ir politikos tyrinėjimas / Augustinas Janulaitis. – Kaunas, 1928. – 404 p.: žml.

1802 wurde auf Initiative der Stadtbürger die erste Feuerwehr gegründet.

1808 wurde die Feuerwehr der Stadtpolizei und 1817 die offizielle Feuerwehr der Stadtverwaltung gegründet. Am 8.03.1884 entstand die Genossenschaft der freiwilligen Feuerwehr der Stadt Kaunas, für die 1887 in der E. Ožeškienės Straße eine neue Feuerwehr gebaut wurde. Während des Ersten Weltkrieges wurde die Genossenschaft aufgelöst und erst 1921 wiedergegründet.

  • Der Feuerwehrwagen mit Wasserfass und Handpumpe. 19. Jh.
    [Ugniagesyba… . – P. 16]
  • Mit solchen Wagen transportierten die Feuerwehrleute im 19. Jh. das Wasser zu den Feuerbränden
    [Ugniagesyba… . – P. 18]
  • Im Rathausturm wurde 1850 eine Überwachungsstelle eingerichtet.
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von A. Burkus]
  • Auf dem Foto von 1922 sieht man links den Feuerwehrturm (das Gebäude ist nicht erhalten geblieben), wo 1876 die Feuerwehr umgesiedelt wurde (in der Zwischenkriegszeit Ugniagesių Str. 4, heute J. Gruodžio Str. 6)
    (tarpukariu Ugniagesių g. 4, dab. J. Gruodžio g. 6) [Kauno diena. – 2003, birželio 2, p. 24.]

Literaturverzeichnis:

1. Kaunas : 01. – 1995, Kaunas. – [16] p. : iliustr.
2. Kauno miesto ugniagesių kuopa. – Iliustr. // Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 3–4, p. – Priega per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97367. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
3. Lietuvos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba = The Lithuanian Fire and Rescue Service. – [Vilnius, 1997]. – [12] p. : iliustr. – Gretut. tekstas angl.
4. Priešgaisrinės apsaugos reikalai Kauno mieste XIX amžiaus pradžioje / A. Ružancovas // Savivaldybė. – 1927, nr. 8, p. 9–11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3095. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
5. Steigiamos savanorių ugniagesių draugijos. – Iliustr. // Ugniagesyba Lietuvoje / Vytautas Sinaitis. – Vilnius, 1995. – P. 12–15.
6. Ugniagesių rūmai žvelgia į Nemuną / Renata Diedonytė. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1995, rugsėjo 9, p. 7.
7. Ugniagesyba Lietuvoje carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu. – Kaunas // Ugniagesyba Lietuvoje / Vytautas Sinaitis. – Vilnius, 1995. – P. 9–11.

Am 24.06.1812 überquerte der Großteil der französischen Armee beim Ausbruch des Krieges mit Russland unter der Führung des Imperators Napoleon I den Fluss Nemunas bei Kaunas.

Am 7.12.1812 kehrte Napoleon nach Paris zurück. Am 14.12.1812 marschierte die russische Armee in Kaunas ein.

  • Die Napoleon-Armee überquert Nemunas bei Kaunas am 24. Juni 1812.
    Holzgravur. Maler G. Bagetti. Graveur I. Klauber. Sankt Peterburg [Отечественная война и русское общество 1812–1912. – Москва, 1912. – T. 3, įklija tarp p. 144–145.]
  • Das Haus aus dem 15. Jh.–16. Jh., in dem Imperator Napoleon am 7. Dezember 1812 sein Quartier hatte.
    Foto von P. Karpavičius [Kauno architektūra . – Vilnius, 1968. – 1 aplank. (13 atvirukų)]

Literaturverzeichnis:

1. Didžiosios Armijos įsiveržimas į Lietuvą: birželio–liepos mėn. karo kronikos / Virgilijus Pugačiauskas // Lietuva ir Napoleonas. – Vilnius, 2012. – P. 29-38.
2. Lietuva Napoleono agresijos metais : 1807–1812 / B. Dundulis. – Vilnius, 1981. – P. 55–56, 124, 127.
3. Prancūzijos kariuomenės persikėlimas per Nemuną ties Kaunu / Arvydas Pociūnas // Voruta. – 1998, sausio 31, vasario 7.
4. Prancūzmetis Kaune / Virgilijus Pugačiauskas // Kauno istorijos metraštis.– [T.] 11 (2011), p. 219–250.
5. 1812 m. Prancūzijos kariuomenės katastrofa Kaune / Arvydas Pociūnas. – Iliustr., schema // Kauno diena. – 1998, sausio 7, p. 25.
6. Letters sur la Russie, la Finlande et la Pologne / X. Marmier. – Paris, 1851. – P. 358-362.
7. Napoleono armija Lietuvoje : prancūzų prisiminimai / sudarytojas Joseph Everatt. – Vilnius, 2011. – 184 p. : iliustr.

1819–1823 lehrte der Dichter Adomas Mickevičius (1798–1855) in der Bezirksschule von Kaunas (heute das Jesuitengymnasium)

und schuf hier „Ode an die Jugend“, „Gražina“, einen Teil von „Vėlinės“ sowie andere romantische Dichterwerke.

  • Das vom Poeten geliebte Tal von Girstupis (heute A. Mickevičius Tal). Ende des 19. Jhs.
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von A. Burkus]
  • Das Relief von Adomas Mickevičius (Bildhauer V. Narutis). 2006
    Foto von V. Narutis [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Adomas Mickevičius Kaune / P. Juozapavičius. – Vilnius, 1970. – 62 p. : iliustr.
2. Kaunas Mickevičiaus gyvenime ir kūryboje / Arnoldas Piročkinas // Darbai ir dienos. – 1999, [t.] 9, p. 41–50.
3. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas”. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/abc.php?r=M. – Žiūrėta 2007 m. spalio 28 d.

1828 wurde die Pferdestation von Kaunas auf dem Rathausplatz gebaut (Architekt Joseph Poussier).
  • Die Pferdestation von Kaunas. Ende des 19. Jhs.
    [Nuo žygūno į pasaulį / Povilas Vaitkevičius. – Iliustr. – Kaunas, 1997. – P. 114]
  • In diesem Haus ist seit 1994 das Museum der Kommunikationsgeschichte Litauens untergebracht
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Architektai ir jų kūryba : Ž. Pusjė / V. Levandauskas, M. Rupeikienė. – Iliustr., planas // Lietuvos architektūros istorija: nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. – [T.] 2, p. 327–328.
2. Išlikusios arklių pašto stotys. – Iliustr. // Nuo žygūno – į pasaulį / Povilas Vitkevičius. – Kaunas, 1997. – P. 110–114.
3. Kauno arklių pašto stotis. – Iliustr. // Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu / Jonas Pleckevičius. – Vilnius, 2007. – P. 17, 18–19.

11.–18.06.1831 stand Kaunas sieben Tage lang unter der Herrschaft von Aufständischen gegen die Zarenregierung.
  • Führer des Aufstands von 1831 im Bezirk von Kaunas Major Graf Mauricijus Prozoras
    Atvirukas [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 187. – Mašinr.]
  • Der Aufstand von 1831
    [Revoliucinio judėjimo sukūryje / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 15. – Mašinr.]

Literaturverzeichnis:

1. Kaunas 1831 ir 1863–1864 metų sukilimuose / Aleksandras Ružancovas.– Bibliogr. str. gale // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 305–332.
2. Revoliucinis Kaunas: Kaunas 1831 metų sukilime. – Mašinr. // Istorinis-revoliucinis Kaunas / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1945. – P. 23–35.
3. Sukilimai Kaune (1831 ir 1863 metų) / Algimantas Daugirdas. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 44–49.
4. 1830–1831 m. sukilimas // Lietuva: nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo / Arūnas Gumuliauskas. – Vilnius, 1993. – P. 214–217.

1836 wurde das Lazarett in den ehemaligen Gebäuden des Karmeliterklosters gegründet.

1853–1855 wurde das Hauptgebäude gebaut. 1919 hat sich hier das Lazarett der litauischen Streitkräfte niedergelassen, das 1926 den Namen von Dr. Jonas Basanavičius bekam.

  • Augenklinik und Hals-Nasen-Ohren-Klinik (Architekt V. Landsbergis-Žemkalnis). 30-er–40-er Jahre des 20. Jhs.
    Foto von J. Stanišauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • In diesem Komplex befindet sich heute der militärische Sanitätsdienst von Dr. Jonas Basanavičius (Vytauto Pr. 49). 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. D-ro Jono Basanavičiaus vardo karo ligoninė / pulk. gyd. Oželis. – Iliustr. // Karys. – 1930, nr. 26–26, p. 493–497. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85902&biRecordId=7942. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
2. Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / K. Marcinauskas. – Kaunas, 1998, t. – [D.] 5: Kaunas – Šiauliai. – P. 6–7.
3. Iš karo ligoninės istorijos / dr. J. Žiemgulys // Medicina. – 1930, nr. 6, p. 432–437. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=13228&biRecordId=2899. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
4. Kauno Karo ligoninė – D-ro Basanavičiaus ligoninė // Rytas. – 1926, lapkričio 23, nr. 265, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=123503. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
5. Karo ligoninė: lietuviai, vokiečiai, rusai / J. Gulbinas // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, nr. 2, p. 22–23.
6. Karo ligoninės pastatų kompleksas / N. Lukšionytė–Tolvaišienė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 66–67.
7. Karo ligoninės pastatų kompleksas / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, gegužės 1, nr. 99, p. 23.
8. Lietuvos karo ligoninės veikla iki 1941 m. / S. Katkus. – Iliustr. // Sveikata. – 1997, nr. 4, p. 10–13.

1843 wird das Gubernium gegründet, zu dessen Zentrum die Stadt Kaunas wird.

Im selben Jahr erscheint die erste Herausgabe der Zeitung „Kovenskije gubernskije vedomosti“. Am 29.10.1843 wird auf dem Rathausplatz das Denkmal (Architekt Antonio Adamini) für den Sieg Russlands im Krieg von 1812 eingeweiht.

  • Die Einweihung des Denkmals für den Sieg Russlands im Krieg von 1812 auf dem Rathausplatz
    Atvirukas [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 14.]
  • Der Wappen aus der Zeit des Guberniums
    [Ковенская губерния за 1843–1893 г. – Ковна, 1893. – С. 16.]

Literaturverzeichnis:

1. Imperijos pasididžiavimas – į metalo laužą / Arvydas Pakštalis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, vasario 29, priedas „Santaka“, p. 7.
2. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus. – P. 119-120.
3. Kauno gubernijos įkūrimas (1838–1843metai) // Darbai ir dienos. – 2001, [t.] 28, p. 69–70.
4. Kunigo Motiejaus Valančiaus surinktos įvairios žinios // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – Vilnius, 2003. – P. 5–231.
5. Paminklas 1812 m. pergalei prieš Napoleoną / A. Pakštalis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1089. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
6. Senieji informaciniai leidiniai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 12.
7. Ковенская губерния за 1843–1893 г. – Ковна, 1893. – С. 8–14, 16, 263–271.

1844 wird Gymnasium von Kražiai (1616 gegründet als Jesuitenkollegium) nach Kaunas verlegt und das Gymnasium des Guberniums von Kaunas genannt.

Zuerst wurde das Gymnasium im ehemaligen Jesuitenkloster untergebracht, später im Dominikanerkloster, und erst 1863 zog es in neue Räume ein (Gimnazijos Str. 3, heute das Gymnasium von Maironis)

  • Das Jesuitenkloster. Um 1936 (Rathausplatz)
    [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 14]
  • 1863 zog hier das Gymnasium des Guberniums ein. 80er Jahre des 20. Jhs.
    Fotogr. P. Juozapavičius [Iš švietimo – kultūros istorijos / P. Juozapavičius. … – P. 22 ]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno Maironio gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 39–49.
2. Kauno Maironio gimnazija. – Kaunas, 2000. – 1 lap. sulankst. į 6 p. : iliustr.
3. Kauno Maironio gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: www.maironis.kaunas.lm.lt. – Žiūrėta 2007 m. spalio 15 d.
4. Kauno Maironio vidurinė mokykla / parengė Daiva Garnienė, Marija Karpavičienė. – Kaunas, 1989. – 22, [2] p.: iliustr.– Bibliogr. išnašose.
5. Surinktos įvairios žinios // Namų užrašai / Motiejus Valančius – Vilnius, 2003. – P.385.
6. Šis tas iš Kauno gubernijos gimnazijos veiklos. – Iliustr. – Mašinr. // Iš švietimo – kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / Pranas Juozapavičius – Kaunas, 1980. – P. 20–35.
7. Памятная книжка Ковенской губернии на 1875 г. – Ковно, 1874. – С. 224.

1846 wird mit dem Bau des Guberniumspalastes begonnen

(nach Entwurf vom Kapt. Fiodor Winter), der am Anfang als Privathaus benutzt wurde. 1866 wurde dieses Gebäude an die Guberniumsverwaltung vermietet und 1876 an sie verkauft. 1915 weilte hier der deutsche Kaiser Wilhelm II. 1919–1940 residierte in diesem Gebäude Präsident der Republik Litauen (heute befindet sich dort die Abteilung des Kunstmuseums von M. K. Čiurlionis – der historische Präsidentenpalast / Vilniaus Str. 33).

  • Der Palast der Guberniumsverwaltung. 1882
    [Kaunas 1882-aisiais: ankstyviausi litografiniai vaizdai / A. Miškinis // Darbai ir dienos. – 2001, [t.], 28, p. 259.]
  • Die Präsidentur der Republik Litauen in Kaunas. 30er Jahre des 20. Jhs.
    Foto von J. Skrinskas [Tarpukario Lietuva. – Kaunas, 2007. – P. 4]

Literaturverzeichnis:

1. Gubernatoriaus (Prezidentūros) rūmai Vilniaus g. 33 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 335–336.
2. Gubernatūros rūmai Vilniaus g. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 57–59.
3. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra / Vilma Akmenytė . – ILiustr. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas, 2009. – P. 80–87.
4. Prezidentūros praeitis / Violeta Reipaitė, Raimonda Rickevičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, kovo 4, p. 17.
5. Istorinė LR prezidentūra. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/Kaunas/prezidentura.htm. – Žiūrėta 2008 m. vasario 29 d.
6. Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://www.istorineprezidentura.lt/. – Žiūrėta 2010 m. kovo 19 d.

21.02.1847 bestätigte Zar Nikolaj I den Entwicklungsplan von Kaunas (ergänzt 1871).
  • Der Entwicklungsplan der Stadt Kaunas von 1847
    [Материалы для географии и статистики России. Ковенская губерния. – Cпб., 1861]

Literaturverzeichnis:

1. Naujasis planas // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 13–14.
2. Городская территорiя // Городь Ковна : краткiй историко-статистическiй очеркъ / К. П. Гуковскiй. – Ковна, 1904. – С. 73–74.

1847 wird der alte Stadtfriedhof angelegt (Vytauto Prospekt, heute Park der Ruhe).

1959 wird der Friedhof geschlossen und durch Beschluss vom 5.05.1994 zum Geschichte- und Kulturdenkmal erklärt.

  • Das Schema des ehemaligen Karmelitenfriedhofs. 1940
    [Žuvome dėl Tėvynės… – P. 31.]
  • Das Denkmal „Gefallen für die Heimat“ (Maler S. Stanišauskas). 2008
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Dabar čia Ramybės parkas… / Danutė Rūkienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, lapkričio 2, p. 4.
2. Groby žolnierzy polskich w Kownie / M. Jackiewicz. – Lenk. // Znad Wilii. – 1995, 1 listopade (nr. 21), p. 4.
3. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte. – Iliustr., schem. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – 2001. – P. 39–43.
4. Kauno miesto kapinėse (Vytauto pr.) palaidotų žuvusių karių sąrašas // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. – [Vilnius, 2003] – P. 40–67.
5. Kauno kapinės senovėj // Lietuva. – 1927, gruodžio 12, p. 5.
6. Kauno kapinės tarp Bažnyčios, Totorių, Trakų g. ir Vytauto pr. / Merūnas Gervė, Danutė Rūkienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 40–44.
7. Žuvome dėl Tėvynės. – Kaunas, 1995. – 32 p.: iliustr., schema.

1848 werden in der Druckerei von Mauša Tipografas (Zymelovičius) das erste litauische Buch in Kaunas

und das erste litauische Buch in Großlitauen über den Gesundheitsschutz „Regulas del skarbawu žmonių…“ (Umgang mit kranken Menschen) gedruckt.

  • Das erste litauische Buch in Kaunas
    [Regulas del skarbawu žmonių. – Kaunas, 1998. – Viršelio iliustr.]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno lietuviškos knygos leidybos ištakos / Nijolė Lietuvninkaitė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 30–37.
2. Kauno lietuviškos knygos leidybos pradžia XIX amžiuje / Nijolė Lietuvninkaitė // Knygotyra. – T. 34 (1998), p. 30–37.
3. Senoji knyga Kaune / Sigitas Lūžys // Knygotyra. – T. 35 (1999), p. 138–146.

1852 wurde der Marktplatz in der Altstadt angelegt (heute Platz des Gründungssejms). 1976 wurde er geschlossen.
  • Der Marktplatz in der Altstadt zwischen den Kriegen.
    Foto [Aus der Privatsammlung von J. Palys]
  • Der ehemalige Marktplatz in der Sowjetzeit (F. Dzeržinskio Str.). Um 1980
    Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno turgaviečių bruožai (1919–1940 m.) / Astė Morkūnaitė-Lazauskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11, (2011), p. 55–71.
2. Kauno kronika, 1944–1992 m. : informacija surinkta iš „Kauno tiesos“ / Algimantas Dumbliauskas. – [Kaunas, 1993]. – Rankraštis.
3. Kauno senoji turgavietė // Dienos žodis. – 1933, liepos 20, p. 2.

1853 wurde im Stadtviertel Vilijampolė die erste Dampfbierbrauerei von I. B. Wolf in Betrieb genommen, die den Anfang der Bierindustrie Litauens markierte.
1860 wurde „Die Bierbrauerei und Malzfabrik von Engelmann“ gegründet (Kaunakiemio Str.), 1861 – die Bierbrauerei „Blumenthal“ (in der Nähe des Vilkmergė Chaussees – heute Savanorių Prospekt.). 1927 fusionierten „I. B. Wolf“ und „Engelmann“. Nach der Okkupation Litauens durch die Sowjetunion im Jahre 1940 wurde die AG „I. B. Wolf-Engelmann“ nationalisiert und „Raudonoji pašvaistė“ genannt. 1941–1944 hieß der Betrieb Bierbrauerei von Kaunas und Gesellschaft zur Herstellung von nichtalkoholischen Getränken „Perkūnas“. 1959 wurde zu dem Betrieb die Bierbrauerei „Ragutis“ angeschlossen, deren Name für die ganze Vereinigung übernommen wurde. 2011 wurde dem Betrieb sein alter Name AG „Volfas Engelman“ zurückgegeben.
  • Hauptgebäude der Fabrik von B. Wolf
    [Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 57.]
  • Gesamtansicht der Brauerei und der Malzfabrik von F. Engelmann
    [Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys…, p. 63.]
  • Pavillon der AG „I. B. Wolf-Engelmann“ in der Ausstellung für die Landwirtschaft und Industrie Litauens. 1930
    [Aus den Fonds der OBBK]
  • Gebäude der AG „Volfas Engelman“ (Kaunakiemio Str. 2). 2011
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literaturverzeichnis:

1. Apie „Ragutį“ : įmonės istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ragutis.lt/main.php/id/110/lang/2. – Žiūrėta 2009 m. vasario 7 d.
2. „Engelmano“ Bendrovės alaus darykla ir salyklo fabrikas // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 63–64.
„I. B. Volfo“ garinis alaus bravoras ir salyklo fabrikas // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 57–58.
3. Iškaboje nebeliko „Ragučio“ ženklo. – Iliustr. – KD inf. // Kauno diena. – 2011, balandžio 13, p. 3.
4. Lietuviškos aludarystės tradicija gimė Kaune / Aistė Veismonaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, balandžio 9, p. 7.
5. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki „Ragučio“ : alaus daryklos istorija, 1853–2008 m. / Vilma 6. Akmenytė, Giedrė Milerytė. – Kaunas, 2008. – 208 p. : iliustr., faks., žml.
7. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 56.
8. Viešųjų asmenų privatūs interesai: nuo „Bliumental“ iki „Ragučio“ // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 8 (2007), p. 105–126.
9. Volfo-Engelmano alaus darykla Kaunakiemio g. – Iliustr., planas // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 99–100.

1854 wird als Anfang der Fotographiegeschichte von Kaunas bezeichnet.

Deutscher Fotograph Otto Neuschäfer, der kurz in Kaunas weilte, machte einige Porträts der High Society. Fotograph Anton Rohrbach aus Ungarn fotographierte 1861 den Bau der Eisenbahn.

  • Blick nach Altstadt. 1861
    Foto von A. Rohrbach [Lietuvos geležinkeliai. – 2003, nr. 2, p. 73]
  • Blick auf Kaunas von Linksmakalnis aus gesehen. 1861
    Foto von A. Rohrbach [Senose nuotraukose – Lietuvos tiltai ir miestai / D. Junevičius // Veidas. – 2004, nr. 11, p. 43]

Literaturverzeichnis:

1. Ankstyviausios Kauno fotografijos / Dainius Junevičius. – Iliustr. // Archiforma. – 2007, Nr. 2, p. 94–97.
2. [Anton Rohrbach (1825–1889)]. – Portr. // Ívek a Tisza felett : Százötven éve épült a szegedi vas úti híd=Spanning the river Tisza : The 150 year–old Szeged railway bridge / Directed and written by Zoltan Áy. – Szeged, 2008–2009. – P. 74.
3. Atrastos pirmojo Lietuvos geležinkelio tiesimo nuotraukos / Dainius Junevičius. – Iliustr. // Lietuvos geležinkeliai. – 2003, Nr. 2, p. 72–77.
4. Fotografijos raida Lietuvoje 1839–1863 m. / Dainius Junevičius. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Kultūros barai. – 1997, Nr. 8, p. 89–94; Nr. 10, p. 65–69.
5. Kauno ankstyvųjų miestovaizdžio fotografijų raida / Vaida Almonaitytė-Navickienė. – Iliustr. // Kultūros paminklai. – [Nr.] 11 (2004), p. 114–127.
6. Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje / Dainius Junevičius // Menotyra. – 1997, Nr. 1, p. 60.
7. Kauno nuotraukos / Dainius Junevičius. – Iliustr., plan., pieš. – Bibliogr. išnašose // Antalis Rohrbachas. – Vilnius, [2013]. – P. 96–116.
8. Lietuvos fotografų darbai XIX a. – 1915 m. : katalogas. – Iliustr. / Z. Budrytė. – Vilnius, 1985. – P. 3–6.
9. Pirmieji Vilniaus dagerotipininkai ir fotografai / Dainius Junevičius // Kultūros istorijos tyrinėjimai : Straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1997. – P. 232

1854–1856 wird Kaunas während des Krimkrieges zum einzigen Hafen Russlands für den Getreideexport, der von den Briten nicht blockiert wird.
  • Die Anlegestelle in Nemunas Anfang des 19. Jhs.
    [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 436. – Mašinr.]
  • Dampfer von R. Fulton „Clermont“
    [Technikos žodis. – 1994, nr. 1, p. 2]

Literaturverzeichnis:

1. Akstinas miesto augimui. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1967, gruodžio 24, p. [6]
2. „Kaltas“ ir grafas Tyzenhauzas. – Iliustr. // Vakarinis Kaunas. – 1993, gruodžio 4–6, p. 3.
3. Nemuno laivininkystės istorijos bruožai / Adomas Makarevičius. – Iliustr. // Kraštotyra. – [T.] 19 (1985), p. 68–69.
4. Transportas : istorija, ateitis, studijos ir mokslas / Adolfas Baublys // Lietuvos mokslas. – T. 4, [Kn.] 10 (1996), p. 87.

1855 wird der Kai von Nemunas gemäß dem vom Zaren 1851 bestätigten Projekt für die Befestigung der Kaie von Nemunas und Neris mit Granit verlegt.
  • Der gepflasterte Kai von Nemunas. Ende des 19. Jhs.
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Der Nemunaskai bei der Vytautas-Kirche. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Aleksoto gatvė. – Mašinr. // Kauno gatvių istorija / Birutė Sabakonienė. – Kaunas, 1978. – P. 26.
2. Gubernijos laikotarpio (1843–1915) Kaunas. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 12.
3. Kaunas XIX ir XX amžiuose / Jonas Vaičenonis // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 25.
4. Город Ковна // Краткий историко-статистический очерк / К. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 83.

1858 wird die Verordnung verabschiedet, wonach die Juden das Recht bekommen, in ganz Kaunas zu wohnen und Häuser zu bauen.
  • Geschäfte von Juden
    [Žydų gyvenimas Lietuvoje. – Vilnius, 2002. – P. 73.]
  • Handwerker
    [Žydų gyvenimas… – P. 74.]

Literaturverzeichnis:

1. Rusijos imperijoje. XVIII a. pabaiga–XX a. pradžia // Lietuvos žydų kelias / Solomonas Atamukas. – Vilnius, 2001. – P. 40.
2. Žydų miestiečių teisės ir statusas 1858–1862 metais // „Žydų klausimas“ Lietuvoje XIX a. viduryje / sudaryt. V. Sirutavičius, D. Staliūnas. – Vilnius, 2004. – P. 49– 52.

Am 9.05.1859 fängt der Bau des Eisenbahntunnels in Kaunas gemäß dem Entwurf vom berühmtem litauischen Ingenieur S. Kerbedis (Länge 1280 m, Breite 8,44 m, Höhe 6,95 m) an.

Am 20.11.1861 fuhr durch den Tunnel der erste Dampfzug.

  • Der Bau des Eisenbahntunnels in Kaunas und die Siedlung nebenan. 1861
    Foto von A. Rohrbachas [Lietuvos geležinkeliai…, p. 72.]
  • Die Umgebung von Kaunas in der Nähe des längsten Tunnels in Litauen. Um 1926 
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Atrastos pirmojo Lietuvos geležinkelio tiesimo nuotraukos / Dainius Junevičius. – Iliustr. // Lietuvos geležinkeliai. – 2003, nr. 2, p. 72–77.
2. „Kauno geležinkelio tunelis – ilgiausias geležinkelio tunelis Lietuvoje.“ // Pajusk Lietuvą. – Vilnius, 2011. – P. 189.
3. Kauno tunelis / Dainius Junevičius. – Iliustr., plan. – Bibliogr. išnašose // Antalis Rohrbachas. – Vilnius, [2013]. – P. 76-80.
4. Kauno geležinkelio tunelis / parengė Olegas Slepakovas, [A. Valuckas]. – Kaunas, 2009. – 74, [1] p. : iliustr., faks.
5. Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimas / Liubomiras Viktoras Žeimantas // Lietuvos istorijos metraštis. – 2000 (2001), p. 212.
6. Techninė ir ekonominė problema / Algirdas Alfonsas Kliorė. – Iliustr. // Geležinkelininkas. – 1998, liepos 15, p. 3.
7. Tunelis ir geležinkelio tiltas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 51–66.

1859–1862 wurde in der Nieder-Freda die Grüne Brücke (Eisenbahnbrücke) gebaut.

Der erste Dampfzug überquerte die Brücke am 27.02.1862.

  • Die Brücke nach der Wiederherstellung am 14.04.1916
    [Žvilgsnis į Lietuvos tiltus… – P. 31.]
  • Die Grüne Brücke (Eisenbahnbrücke). 2008.
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno Žaliasis geležinkelio tiltas / A. Sinkevičiūtė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1302. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
2. Lentvario–Kauno atkarpa; Kauno–Virbalio atkarpa / Liubomiras Viktoras Žeimantas. – Iliustr. // Sankt Peterburgo–Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės–Vakarų) geležinkelis 1858–1915. – Vilnius, 2003. – P. 28–31; 40–45.
3. Tiltas per Nemuną prie Kauno / Dainius Junevičius. – Iliustr., brėž., plan. – Bibliogr. išnašose // Antalis Rohrbachas. – Vilnius, [2013]. – P. 58-75.
4. Tunelis ir geležinkelio tiltas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 51–66.
5. Žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną Kaune // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. – Kaunas, 2004. – P. 29–33.
6. Žaliasis (geležinkelio) tiltas / Henrikas Kebeikis. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1997, nr. 4, p. 12.

1861 wird der jüdische Friedhof in Žaliakalnis (Radvilėnų Chaussee) angelegt.

1896 und 1908 wurde der Friedhof erweitert, 1952 – geschlossen.

  • Der Stadtplan von J. Salenek aus dem Jahr 1929
    [Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai…. – Kaunas, 1997. – P. 18.]
  • Das Grab des Sängers Danielius Dolskis. 2008
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno miesto mero potvarkis Nr. 1269 1991 m. rugpjūčio 13 d. : Įrengti paminklinį akmenį prie žydų kapinių Radvilėnų plente. Paminklinio akmens tekstas : „Senosios žydų kapinės. Tebūna šventas mirusiųjų atminimas…“. – Parašas: Miesto meras V. Čiurinskas // Kauno tiesa. – 1991, rugpjūčio 27, p. 5.
2. Planai. – Mašinr. // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 15–18.
3. Žaliakalnio žydų kapinės. – Mašinr. // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 2–11.

1862 gründete N. Rekošas in Kaunas (heute Vytautas Pr.) die Fabrik „Minerva“ – die erste Gusseisengießerei zur Herstellung von landwirtschaftlichen Geräten und dekorativen Gegenständen.
  • Das Fabriktor von „Minerva“. Katalog. 1907
    [Gubernijos laikotarpis… – P. 101.]
  • Produktion der Fabrik „Minerva“ aus dem Katalog des Jahres 1907
    [Gubernijos laikotarpis… – P. 102.]

Literaturverzeichnis:

1. „Minervos“ fabrikas Vytauto pr. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 100–103.
2. Pirmoji Kauno mašinų gamykla / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – 1985, [t.] 19, p. 33.
3. Vienos įmonės istorija / V. Černeckis // Kauno tiesa. – 1960, lapkričio 3, p. 4.

1862 wurde das Gebäude des Guberniumsgymnasiums in Kaunas (Architekt Nikolay Chagin; Gimnazijos Str. 3) gebaut, heute das Gymnasium von Maironis.
  • Guberniumsgymnasium. 30er-40er Jahre des 20. Jhs.
    Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Gymnasium von Maironis. 2007
    Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno gubernijos gimnazija (Gimnazijos g. 3). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 49–50.
2. Kauno gubernijos gimnazija. – Iliustr. // Kauno Maironio vidurinė mokykla / Daiva Garnienė, Marija Karpavičienė. – Kaunas, 1989. – P. 3–4.
3. Šis tas iš Kauno gubernijos gimnazijos veiklos. – Iliustr. – Mašinr. // Iš švietimo-kultūros istorijos: straipsnių rinkinys / Pranas Juozapavičius. – P. 20–34.

1862 wurde auf dem Karmelitenfriedhof die orthodoxe Auferstehungskirche (Voskresenskaja) gebaut,

die 1883 zur Gemeindekirche wurde. Nach dem Zweiten Weltkrieg wurde sie zweckentfremdet und vernachlässigt. 1990 wurde sie den Gläubigen zurückgegeben, restauriert und nahm im Jahre 2000 wieder ihre Funktion auf.

  • Die orthodoxe Kirche der Auferstehung auf dem Friedhof (heute Park der Ruhe). 40er Jahre des 20. Jhs.
    [Gubernijos laikotarpis… – Kaunas, 2001. – P. 40.]
  • Die Kirche der Auferstehung im Park der Ruhe. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Buvusios Karmelitų kapinės Vytauto prospekte / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, lapkričio 27, p. 20–21.
2. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. / Regina Laukaitytė. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 89–106.
3. Penktas maršrutas // Dviračiu po vidurio ir šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 5, p. 6.
4. Priedai : Lentelė. Stačiatikių cerkvės Lietuvoje 1918–1990 metais // Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje / Regina Laukaitytė. – Vilnius, 2003. – P. 191–235.
5. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 39–40.
6. Церковь Воскресения Христова (кладбищенская). – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – C. 14–15.

1862 wurde das Jüdische Krankenhaus „Bikur Cholim“ (Architekt Nikolajus Timofejevas; heute A. Jakšto Str. 5) gebaut.

1892 wurde das zweite Stockwerk (Architekt Justinas Golinevičius) entworfen. 1929 wurde das dritte Stockwerk dazugebaut (Architekt Mozė Blochas). Im Jahre 1965–1995 war hier das 2. Krankenhaus der Stadt Kaunas tätig.

  • Jüdisches Krankenhaus „Bikur Cholim“. 40er Jahre des 20. Jhs
    Foto von J. Stanišauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • Vernachlässigtes Gebäude des ehemaligen Krankenhauses. 2010
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno pastatai / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje / sudarytojas A. Jomantas. – Kaunas, 2005. – P. 74–75.
2. Kauno žydų ligoninė „Bikur Choilim“ / B. Golachas // Apžvalga. – 1935, birželio 16, nr. 1, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=94189. – Žiūrėta 2012 m. lapkričio 29 d.
3. Paliegusi Kauno žydų ligoninė / Nemunas. – 2009, sausio 22–28, nr. 3, p. 8.
4. Žydų bendruomenės pastatai. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 37–38.
5. Žydų ligoninė Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://goo.gl/vzCCxT. – Žiūrėta 2016 m. vasario 18 d.

1863 wurde in Kaunas die Telegrafstation mit 10 Apparaten in Betrieb genommen.
  • Der Telegrafapparat
    [Ryšių istorijos muziejus // Kaunas – muziejų sostinė. – Kaunas, [2005]. – P. 8]
  • 1904 wurde im Gebäude des Vorstandes von Gubernium (heute I. Kanto Str. 23) die erste öffentliche Telefonstation in Kaunas in Betrieb genommen. 2011
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Iš Kauno telefono stoties istorijos / A. Step. // Lietuvos aidas. – 1936, spalio 23, p. 4.
2. Kas buvo „Kaunas-1“ / A. Karbelašvilis. – Schem. // Kauno tiesa. – 1974, sausio 20, p. [6].
3. Lietuvos energetika / J. Stankus, J. Jurginis, V. Puronas… [et. al.]; red. kolegija A. Žukauskas (pirm.)… [et. al.]. – Vilnius, 1982, P. 47–48.
4. Prieškarinis Kaunas: sunkus telefono atsiradimo Kaune kelias // Diena. – 1938, sausio 30, p. 7.
5. Telegrafas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 537.

1863* wurde in Kaunas der Bahnhof gebaut (die offizielle Inbetriebnahme wird auf den 21.02.1862 datiert).

1944 wurde der Bahnhof von den sich zurückziehenden Deutschen gesprengt. 1953 wurde auf den Resten des Fundaments der heutige Bahnhof gebaut (Architekt P. Ašastin). 2005 hat man mit den Restaurationsarbeiten begonnen, die am 9.04.2008 abgeschlossen wurden.

  • Der Bahnhof von Kaunas. 1885–1895.
    Foto von V. Zatorskis [Lietuvos fotografijos istorija, 1854–1940 / Virgilijus Juodakis. – Vilnius, 1995. – P. 66.]
  • Der Bahnhof von Kaunas. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Blizgino paskutinę parą / Tadas Širvinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2008, balandžio 10, p. 1, 5.
2. Geležinkelio stotis. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 61–64.
3. Geležinkelio stotis Vytauto pr. 1 / J. Minkevičius. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 338–339.
4. Geležinkelio stotys : Kaunas / Liubomiras Viktoras Žeimantas. – Iliustr. // Sankt Peterburgo–Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės–Vakarų) geležinkelis 1858–1915. – Vilnius, 2003. – P. 182–187.
5. Kauno geležinkelio stoties pastato bendri bruožai. – Prieiga per internetą. URL: http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=28268. – Žiūrėta 2008 m. gegužės 11 d.
6. Kauno geležinkelio stotis / V. Petrulis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?rt=3&type=2&ss=gele%c5%beinkelio&id=205. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
7. Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas : monografija / Romas Stačiokas, Justinas Rimas. – Kaunas, 2002. – P. 58.

Am 28.12.1863 verurteilte und erhängte die Zarenregierung in Kaunas einen der Führer des polnisch-litauischen Aufstands den Priester Antanas Mackevičius.

An der Hinrichtungsstelle wurde 1966 ein Gedenkstein aufgestellt (Malerin B. Vorlingaitė, Architektin T. Šešelgienė).

  • Der Aufstandsführer A. Mackevičius
    [Sukilimo slopintojų rankose… – 1 įklija.]
  • An der Hinrichtungsstelle (E. Ožeškienės Str.) wurde ein Gedenkstein aufgestellt. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Antanas Mackevičius : sukilimo žygiai ir kovos / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius, 2007. – 303 p.: iliustr., portr.
2. Baudžiavos panaikinimas ir 1863 m. sukilimas // Lietuva : nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo / Arūnas Gumuliauskas. – Vilnius, 1993. – P. 229–232.
3. Sukilimo slopintojų rankose // Antanas Mackevičius / Juozas Žiugžda. – Vilnius, 1971. – P. 151–163.

Am 3.12.1864 wurden das Bistum von Žemaitija und das Priesterseminar aus Varniai nach Kaunas verlegt.
  • Bischof Motiejus Valančius.
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • In diesem Haus (M. Valančiaus Str. 6) residierte in der zweiten Hälfte des 19. Jhs. die Kurie des Bistums von Kaunas. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Atmainos bernardinų vienuolyne; Panų bernardinių vienuolynas; Bernardinių vienuolyno puolimas // Raštai / Vaižgantas. – Vilnius, 2002. – [T] 14, p. 400–403.
2. Gyvenamas namas Kaune Motiejaus Valančiaus gatvė, Nr. 6, Kauno vyskupijos kurija : [istoriniai tyrimai] / Sigita Samuolienė // Draugas (Chicago). – 1991, sausio 19, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3.
3. Kauno buvęs bernardinių vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 92.
4. Kauno metropolijos kunigų seminarija // Kauno miestas. – Kaunas, 1930. – P. 44.
5. Namų užrašai // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – Vilnius, 2003. – P. 595.

1864 wurde das Gefängnis in Kaunas gebaut (Architekt N. Ikonnikovas; A. Mickevičiaus Str.), 1960 – zugemacht.

1975 und 1997 wurden die Gebäude gründlich rekonstruiert. Heute befindet sich in dem Bau die Untersuchungshaftanstalt von Kaunas (am 10.06.2004 in Betrieb genommen).

  • Das Gefängnis von Kaunas. 1939
    Maler Stepas Žukas [Stepas Žukas. – Vilnius, 1968. – Įklija tarp p. 16–17.]
  • Der Gefängnishof. Um 1959
    [Revoliucinio judėjimo sukūryje… – P. 83.]

Literaturverzeichnis:

1. „Kauno bastilija“ 1858–1960 metais. – Iliustr. – Mašinr. // Revoliucinio judėjimo sukūryje / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 77–88.
2. Bausmės namai. – Iliustr. // Naujas žodis. – 1932, Nr. 12, p. 240–241.
3. Kauno kalėjimas A. Mickevičiaus g. – Planas. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 59–61.
4. Kauno kalėjimas. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_kal%C4%97jimas. – Žiūrėta 2008 m. kovo 17 d.
5. Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas nacių okupacijos metais (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Lent. – Santr. angl. – Bibliogr.: 125 pavad. // Genocidas ir rezistencija. – 2009, [t] 1(25), p. 18–37.

1867 wurde im Viertel von Karmeliten nahe der Malaja Gospitalnaja Str. (heute Kaunakiemio Str.) die Nägel-Fabrik von Dovydas Šereševskis gegründet, die 1870 Jakovas Glazeris übernahm und als „Vulkanas“ (deutsch „Vulkan“) nannte; 1878 kam der deutsche Industrieller Richard Tillmanns nach Kaunas und gründete hier die erste Metallverarbeitungsfabrik,

die Bolzen, Schrauben, Nieten und Stahl- und Walzprodukte produzierte. 1893 wurde die Gesellschaft „Tillmanns und Co“ gegründet. Die Fabrik war der Größe nach die erste in Russland und die zweite in Europa. Von der Tillmanns’schen Gesellschaft – in der Sowjetzeit das Werk „Pergalė“ (seit 1941), heute die geschlossene AG „Pergalės koncernas“ – sind nur einige Gebäude in der Kaunakiemio Str. erhalten geblieben.

  • Tillmanns Fabrik während des Ersten Weltkrieges
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das ehemalige Verwaltungsgebäude der Tillmanns Fabrik (gebaut Anfang des 20. Jhs.) schmückt heute das Einkaufszentrum „Akropolis“. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. „Br. Tilmansų ir Ko“ metalų dirbtuvės Kaune // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / dr. J. Etingerys ir M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1. – P. 39–40.]
2. Didžiosios Kauno metalo apdirbimo gamyklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pardžioje / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – [T.] 19 (1985), p. 34–37.
3. „Pergalės“ gamyklos istorija : 1867–1967 / V. Černeckis, H. Klementavičius, P. Mikuckas. – Kaunas, 1967. – 94 p. : iliustr.
4. Tilmansų fabrikai prie Kaunakiemio g. ir Griunvaldo g. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 104–107.

1870 07 22 wurde die Genossenschaft der Lesefreunde ins Leben gerufen, sie gründete die erste öffentliche Bibliothek in Kaunas.
  • Das Haus von B. und G. Rittenberg (40er Jahre des 20. Jhs.), in dem die Genossenschaft der Lesefreunde ihre Tätigkeit ausübte
    (das Haus hinter dem Auto) [Aus der Privatsammlung von R. Janulaitis]
  • 1908–1915 traf sich die Gesellschaft im Haus seines Mitglieds M. Matisas
    [Памятная книжка Ковенской губернии за 1909 г. – Ковнa, 1910. – C. 41]

Literaturverzeichnis:

1. Kai kurie dokumentai iš Lietuvos bibliotekų istorijos 1905–1907 m. revoliucijos laikotarpiu: II. Kauno policmeistro raportas Kauno gubernatoriui dėl „neigiamos“ Kauno skaitymo mėgėjų draugijos veiklos [medžiagą paruošė L.Vladimirovas] // Mokslinės bibliotekos metraštis. 1957.– T. 5 (1958), p. 95–103.
2. Kauno skaitymo mėgėjų draugija (1870–1915) / Nijolė Lietuvninkaitė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7 (2006), p. 63.
3. Kauno skaitymo mėgėjų draugija (1969–1915) / Levas Vladimirovas // Bibliotekų darbas. – 1960, nr. 3, p. 18–22.
4. Ritenbergų namai (Laisvės al. 57/S. Daukanto g. 17, 15) // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 118–119.
5. Skaitymo mylėtojų draugija // Vienybė. – 1919, nr. 37, p. 298.
6. Visuomeninės ir privačios bibliotekos // Kauno senoji knyga : raiška ir plėtotė 1843–1918 metais / Nijolė Lietuvninkaitė. – Vilnius, 2006. – P. 140–159.

1871 wird auf Initiative der Duma von Kaunas auf dem Grünen (Vytautas) Berg ein Park angelegt, 1872 wird er Petrus-Berg (Petrovskaja gora) genannt, 1919 – Vytautas-Park.

Den Park pflegte die 1875 gegründete Gärtnergenossenschaft. 1899 wurde im Park ein Pavillon (Kurhaus) gebaut.

  • Pavillon im Vytautas-Park in der Zwischenkriegszeit
    [Die Handschriftensammlung von A. Pleskačiauskas. Aus den Fonds der OBBK]
  • Eingang zum Vytautas-Park. 2008
    Foto von. J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kultūrinio draustinio teritorijos tyrimai, paveldosauginių verčių nustatymas ir pasiūlymai saugojimui / Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiojo plano pagrindžiamoji dalis; Parengė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2007. – [2 lap.]. – Bibliogr. išnašose. – Mašinraštis.
2. Paskutinįjį kurhauzą persekioja mįslinga lemtis / Vėjūnė Gečiauskienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2002, spalio 2, p. 1, 4.
3. Vytauto kalnas Kaune. – Iliustr. // Sugrįžimai : Onos Vitkauskytės leidinių katalogas. – Kaunas, 2001. – P. 63.
4. Vytauto parkas. – Iliustr. // Lietuvos gamtos paminklai / Gediminas Isokas. – Vilnius, 1995. – P. 106–107.
5. Vytauto parko istorija // Kauno Žaliakalnis : Metraštis, skirtas Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejui; Medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2008. – P. 112–116.

Am 17.07.1872 bekam der Händler der I Gilde Levinas Boruchovas Minkovskis die Genehmigung, in Kaunas die Choralsynagoge zu bauen (E. Ožeškienės Str. 13; unbekannter Architekt).
  • Choralsynagoge in Kaunas „Ohel Jakov“. 2008
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Innenausstattung der Choralsynagoge. 2005
    Foto von V.Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Choralinė sinagoga E. Ožeškienės g. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 34–36.
2. Choralinė sinagoga E. Ožeškienės g. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje. – [Vilnius], 2000. – P. 72–74.
3. Choralinės sinagogos sukaktis. – Iliustr. / Gediminas Stanišauskas // Kauno diena. – 2006, gegužės 9, p. 5.
4. Kauno gubernijos sinagogos. – Iliustr. // Nykstantis kultūros paveldas : Lietuvos sinagogų architektūra / Marija Rupeikienė. – Kaunas, 2003. – P. 138–139.
5. Kaunas XIX ir XX amžiuose / Jonas Vaičenonis // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 26.

Am 1.01.1876 fanden in Kaunas die Selbstverwaltungswahlen statt (die Duma der ersten Wahlperiode nahm ihre Arbeit am 6.07.1876 auf).

1808–1870 war die vom Generalgubernator gegründete Duma für die Stadt zuständig.

  • Das Titelblatt einer Ausgabe zum 25-jährigen Jubiläum der Selbstverwaltung der Stadt
    [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Miestų įstatymo įgyvendinimas Kaune / Kristina Statkutė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 5 (2004), p.161–189.
2. Город Ковна // Краткий историко-статистический очерк / К. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 72 –73.
3. Двадцатипятилетие городского oбщественнoго управления в гор. Ковне. – Ковнa, 1903. – 144 c.

1879 hat der deutsche Industrielle V. Schmidt mit Erlaubnis der Guberniumsregierung im Stadtviertel Šančiai mit dem Bau der Fabrik „Vestfalija“ zur Herstellung von Draht, Nägeln und Eisenerzeugnissen begonnen.

1922 wurde die Fabrik von den Brüdern Jonas und Juozas Vailokaitis gekauft, die später den Betrieb „Metalas“ gründeten. In der Sowjetzeit funktionierte hier das Werk für Sanitäreinrichtung.

  • Die Gesamtansicht der Metallfabrik von den Brüdern Schmidt
    [Lietuvos pramonė… – P. 40]
  • Die Erzeugnisse der Fabrik auf der Messe in Kaunas. 1933
    [Die Raute…, p. 4]

Literaturverzeichnis:

1. Akc. bendrovės metalų išdirbinių buv. „Brolių Šmidt“ fabrikas. Kaunas, Šančiai // Mūsų paroda. – Kaunas, 1923, p. 17–18.
2. Amatai ir pramonė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=169C96743D6B11DF8B91746164617373&inlanguage=lt&pathId=132. – Žiūrėta 2011 m. balandžio 18 d.
3. Didžiosios Kauno metalo apdirbimo gamyklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – [T.] 19 (1985), p. 41–43.
4. Die Schmidtsche Fabrik in Kaunas – ein historischer Abriß / Peter Schulz. – Iliustr. // Die Raute : Kultur- und Nachrichtenblatt der Deutschen aus Litauen. – 1997, nr. 1, p. 1–5.
5. Garbės ženklo ordino J. Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla. – Kaunas, 1979. – [18] p. : iliustr.
6. Kauno akc. bendrovės buv. br. Šmidt metalo dirbtuvės. – Iliustr. // Lietuvos pramonė / J. Etingeris, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923 – P. 40.
7. „Metalo“ (Šmidtų) fabriko istorija : (1879–1965). – [Kaunas], 1975. – [153 p.]. – [Mašinraštis].

Am 7.07.1879 wurde der Stadt Kaunas der Status der Kriegsfestung erster Klasse des Grenzgebietes des russischen Imperiums verliehen.

Mit dem Bau der Festungsforts hat man 1873 begonnen, 1884 waren sie fertig.

  • Der Generalplan der Festung
    [Mokslas ir gyvenimas. – 1969, nr. 3, p. 8.]
  • Ein Teil der Festung von Kaunas. 19. Jh.
    [Mokslas ir gyvenimas. – 1969, nr. 3, p. 7.]

Literaturverzeichnis:

1. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
2. Kauno architektūra // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 161–165.
3. Kauno tvirtovė (1882–1900) / Vincentas Černeckis // Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A. – T. 3 (1967), p. 45–59.
4. Kauno tvirtovė: atlasas / Vladimir Orlov, Jonas Lukšė. – Kaunas, 2007. – 44 p. : iliustr.
5. Kauno tvirtovė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 22–24, 43–49.
6. Kauno tvirtovė / Nijolė Steponaitytė // Archiforma. – 2006, nr. 3, p. 90–97.
7. Kauno tvirtovės istorija, 1882–1915 / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – 160 p. : iliustr. – Santr. angl., rus., vok. – Bibliogr.: (49 pavad.)
8. Kauno tvirtovė. – Prieiga per internetą. URL: http://tvirtove.kaunas.lt. – Žiūrėta 2007 m. gruodžio 12 d.
9. Kauno tvirtovė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunotvirtove.lt/news.php. – Žiūrėta 2008 m. lapkričio 4 d.

1880 wurden der alte Friedhof von Freda (Ž. E. Žilibero Str.) und der Friedhof von Aleksotas (Veiverių Str.) angelegt.

1952 wurde der alte Friedhof von Freda geschlossen.

  • 1995 hat man den alten Friedhof von Freda zum historischen und Kulturdenkmal erklärt. 2011
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Grab des ersten Kommandanten der Festung Kaunas – Oscar Klem. 2011
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Friedhof von Aleksotas (Veiverių Str.). 2011
    Foto von A. Skrockaitė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Denkmal für Freiwillige, gefallen für die Freiheit Litauens, auf dem Friedhof von Aleksotas (Bildhauer A. Aleksandravičius). 1927
    [Aus der Privatsammlung von A. Burkus]

Literaturverzeichnis:

1. Aleksoto savanoriams paminklo pašventinimas / R. Burokas. – Iliustr. // Karys. – 1927, nr. 32, p. 290–292.
2. Fredoje – vargo ir turto kontrastai / Vygandas Trainys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, liepos 4, p. 1, 5.
3. Kapinių plėtros problemos / Eugenijus Čigriejus. – Iliustr., lent., žml. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, nr. 4 (1998), p. 166–174.
4. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
5. Šventyklos – kaip medžiai / Povilas Kuprys. – Iliustr. // Vakarinis Kaunas. – 1991, birželio 13, p. 4.

1880 wurde der Friedhof von Eiguliai angelegt.
  • Die Kopie eines Dokumentes
    [Kauno miesto kapinių sąrašas (1998 05) // Urbanistika ir… p. 168.]
  • Das Panteon der Zirkusartisten Litauens auf dem Friedhof von Eiguliai. 2008
    Foto von D.Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. „Tuoj pat kairėje – Eigulių kapinės…“ // Dviračiu po vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 4, p. 113–115.
2. Kapinių plėtros problemos / E. Čigriejus – Iliustr., lent., žml. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, nr. 4 (1998), p. 166–174.

1880 wurde die Synagoge der Chasiden gebaut (Gimnazijos Str. 6).
  • Die Synagoge der Chasiden. 2008
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno gubernijos sinagogos // Lietuvos sinagogų architektūra: daktaro disertacijos santrauka / Marija Rupeikienė. – Kaunas, 2000. – P. 17–18.
2. Sinagoga / Kogelytė-Simanaitienė R. // Literatūra ir menas. – 1996, gegužės 11, p. 10
3. Žydų bendruomenės pastatai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 37.

1880 wurde in der Nieder-Freda die Möbelfabrik „Elena“ gegründet – der Vorgänger der AG „Kauno baldai“ („Kaunasser Möbel“).

Im August 1998 wurde sie zum Teil des SBA-Konzernes.

  • Das Gebäude der AG „Kauno baldai“ (Drobės Str. 66, Šančiai). 2011
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK] 
  • Die Gedenktafel für Mitarbeiter der AG „Karigė“ (Drobės Str. 66), die am 21.03.2005 gestorben sind. 2011
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK] 

Literaturverzeichnis:

1. AB „Kauno baldai“ // Lietuvos medienos pramonė nuo ištakų iki 2000 metų. – Vilnius, 2001, P. 300–308.
2. AB „Kauno baldai“ / Lina Barniškienė. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2002, Nr. 4, p. 18–19.
3. AB „Kauno baldai“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunobaldai.lt/index.php?cid=133. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
4. Fredos istorinė raida nuo XV a. iki 1940 m. / Eugenijus Rūkas. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 136, 142.
5. „Garbės ženklo“ ordino baldų gamybinio susivienijimo „Kauno baldai“ Darbo šlovės liaudies muziejaus veiklos apžvalga // A. Noruševičius. – K., 1986. – 104 p.: iliustr., projekt. – Mašin., įrišta.
6. Kai žydi rožės. [Kauno baldų kombinato praeitis ir dabartis]. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1970, vasario 3, p. 2.
7. „Karigės“ griuvėsiuose – žmonių aimanos ir netektys: sprogimui sugriovus Šančiuose esančią baldų įmonę vienas žmogus žuvo, trys sužeisti, trys dingo be žinios. – Iliustr. / Greta Cižinauskaitė // Kauno diena. – 2005, kovo 18, p. 1, 4–5.
8. Kauno baldams – 100 metų / A. Morkevičius // Liaudies ūkis. – 1980, Nr. 2, p. 25–26.
9. SBA pertvarko įmonių nuosavybę // Lietuvos rytas. – 2006, sausio 19, p. 11.
10. Specializuotos perspektyvos // Tiesa. –1974, vasario 7, p. 2.

1882 gründete Rabbiner Natan Zvi ben Moshe Finkel eine Jeschiwa (das Rabbinerseminar) im Stadtteil Vilijampolė (Slobodka).

Am 31.05.1934 wurde der Grundstein des neuen Gebäudes von jüdischen Rabbinerseminar („Slabados Jeschiwa“) (Architekt Leonas Ritas, heute Panerių Str. 51) gelegt.

  • In der Zwischenkriegszeit liegte die Jeschiwa im Gebäude an der Ješiboto (heute Kernavės) und Vežėjų Straßenecke
    [Diena. – 1929, rugs. 8, p. 2.]
  • 1940 hatte sich eine Schneiderei im neuen Gebäude des Jeschiwa eingerichtet, später ─ AG „Dobilas“ (litauisch „Klee“). 2013
    Foto von M. Balkus [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 5. – P. 20.
2. Lietuva – Talmudo centras / B. Zilberis // Bangos. – 1932, nr. 13, p. 390. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34879&biRecordId=4035. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
3. Pasauliniai garsus žydų mokslo centras – Slabadoj / G. Valkauskas. – Iliustr. // Diena. – 1929, rugsėjo 8, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=167452. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
4. Vilijampolės rabinų seminarijai naujų rūmų kertinis akmuo padėtas // Lietuvos aidas. – 1934, birželio 2, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89243. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
5. Vilijampolės ir Telšių rabinų seminarijos (50 m. sukaktuvių proga) / B. Zilberis // Lietuvos aidas. – 1932, gegužės 20, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88713. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
6. Žydų indėlis į Kauno tarpukario architektūrą / Jolita Kančienė. – Iliustr. – Bibliogr. straipsnio gale // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje. – Vilnius, 2005. – P. 96.
7. Žydų rabinų seminarija – ješiva 1882–1941 (dabar Panerių g. 51) / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 32–33.

Am 26.11.1883 wurde das Bezirksgericht von Kaunas in dem vom I. Frumkin 1881 gebauten Haus (Architekt Ustinas Golinevičius) einquartiert (heute Laisves Allee 103).
  • Das Bezirksgericht. 1882
    Ansichtskarte aus der Sammlung „Souvenir de Kowno“ [Darbai ir dienos. – 2001, t. 28, p. 255–265.]
  • Heute befindet sich in diesem Gebäude das Amtsgericht von Kaunas. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Apygardos teismas Laisvės al. 103 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 156–157.
2. Lietuvos teismai Rusijos imperijos sistemoje // Kauno apygardos teismas. – Kaunas, 2001. – P. 12–16.
3. Teismo rūmai (Laisvės al. 103) ir Pašto-telegrafo kontora (I. Kanto g.). – Iliustr., projekt. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 81–84.

1884 wurde das staatliche Mädchengymnasium gebaut (Laisves Allee 95, Architekt U. Golinevičius).

1916 wurde in diesem Gebäude das litauische Knabengymnasium „Aušra“ untergebracht. Das Gebäude wurde 1968 umgebaut.

  • Das Gymnasium „Aušra“ in Kaunas. 70er Jahre des 20. Jhs.
    Foto von V. Opulskis [Aus dem Privatarchiv]
  • Das Gymnasium heute. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Gimnazijos pastatas Laisvės alėjos ir I. Kanto gatvės kampe / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. – Rubrika: Pasivaikščiojimai po Kauną // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 6, p. 21.
2. Kauno „Aušros“ gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ausra.kaunas.lm.lt/web/300. – Žiūrėta 2008 m. balandžio 20 d.
3. Mergaičių gimnazijos pastatas (Laisvės al. 95). – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 50–51.

1887 wurden auf Beschluss der Stadtverwaltung die neuen zentralen Straßen der Stadt mit Feldsteinen gepflastert.
  • Die gepflasterte Eichhorn Straße (heute die Kreuzung der Vilniusser Str. und Laisves Allee).
    Ansichtskarte aus der Zwischenkriegszeit[Aus den Fonds der OBBK]
  • Die gepflasterte Gediminas Str. Anfang des 20. Jhs.
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Bendros žinios apie gatves. – Mašinr. // Kauno gatvių istorija / Birutė Sabakonienė. – Kaunas, 1978. – P. 17.
2. Gubernijos laikotarpio (1843–1915) Kaunas // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 17.
3. Город Ковна // Краткий историко-статистический очерк / K. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 84.

1889 wurde das Projekt für den Anschluss von Šančiai und Žaliakalnis an die Stadt vorbereitet, aber nicht bestätigt.

1919 wurde das Stadtviertel Nieder-Šančiai an Kaunas angeschlossen, das Viertel Hoch-Šančiai kam erst 1932 hinzu.

  • Anschlussprojekt von Šančiai
    [Kовенская губерния… – C. 289]
  • Šančiai. 30er und 40er Jahre des 20. Jhs.
    Foto [Aus der Privatsammlung von J. Palys]

Literaturverzeichnis:

1. Aukštieji Šančiai. – Iliustr. – Mašinr. // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 261.
2. Kauno ribų plėtimas nuo XIX a. pradžios // Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai / Kazys Šešelgis. – Vilnius, 1996. – P. 111.
3. „Kauno priemiesčiai – Žalias Kalnas ir Šančiai norėjo būti priskaitytais prie Kauno miesto…“ // Viltis. – 1914, sausio 19 (nr. 15), p. 3.
4. Šančių pradžių pradžia, raida, suklestėjimas // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 12.
5. Kовенская губерния за время 1843–1893 г. – Ковнa, 1893. – C. 289.

Um 1890 wurde im Stadtviertel von Ober-Šančiai (Ašmenos Str.) der Soldatenfriedhof angelegt, der auch heute noch zum Teil im Betrieb ist.

1990 wurde der Friedhof zum historischen Denkmal erklärt.

  • Der Soldatenfriedhof in Ober-Šančiai. 2008
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Denkmal für die litauischen Soldaten, die für Freiheit Litauens in Kämpfen, Gefängnissen und in der Verbannung 1940–1991 gefallen sind. 2008
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Aukštųjų Šančių karių kapinėse palaidotų žuvusių karių sąrašas. – Iliustr., portr., žml. // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapų atlasas, 1919–1940. – [Vilnius], 2003. – P. 40–58.
2. Aukštųjų Šančių karių kapinės laukia dėmesio… / Danutė Rūkienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, gruodžio 11, p.1; gruodžio 12, p. 9.
3. Karių kapai [Šančiuose] / Kap. Jakštas // Lietuvos karo invalidas. – 1930, p. 27–28.
4. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai / V. Migonytė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=4&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=1161. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
5. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas] – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
6. Šeštas maršrutas // Dviračiu po vidurio ir šiaurės Lietuvą. – Kaunas, 1998. – [D.] 6, p. 7–9.
7. Разбираясь с исторической правдой / Й. Воронавичюс // Эхо Литвы. – 1996, 16 ноября, с. 15.
8. Kauno tvirtovė. – Prieiga per internetą. URL: http://tvirtove.kaunas.lt/. – Žiūrėta 2008 m. birželio 30 d.

1890–1898 wurde im Vorort von Šančiai die evangelische Baptistenkirche gebaut.

In den sowjetischen Jahren wurde sie nationalisiert und als Club benutzt, später als Salzlager. 1991 wurde die Kirche wiedereröffnet.

  • Die evangelische Baptistenkirche. 1939
    [Tiesos draugas. – 1939, Nr. 3/4, p. 1.]
  • Die evangelisch-christliche Baptistenkirche von Kaunas (2-oji Kranto Str. 5). 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Baptistų bažnyčios jubiliejus // Kauno diena. – 1998, lapkričio 13, p. 4.
2. Bažnyčios istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ekbb.lt/baznycios_istorija.html. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 28 d.
3. Po Jo sparnais : baptistų istorija Lietuvoje, 1841–1990 / Albertas Latužis. – Klaipėda, 2009. – P. 57–58, 90–101, 247–249.
4. 1889–1938 – 50 Jahre Baptisten-Gemeinde. Kaunas, Litauen. – Kauno Baptistų bendrijai 50 metų. 1889–1938. – Kaunas, 1939. – 15 p.: iliustr. – Vok. k.
5. Baptistengemeinden. [Baptistų parapijos] / Freutel G. // Deutscher Genossenschaftskalender für Litauen 1930. – Kaunas, [1930], p. 121–122.

1891 wurde auf Initiative der Festungskommandantur in Freda (Botanikos Str. 10) eine orthodoxe Kirche gebaut, die nach dem Ersten Weltkrieg in die katholische Kirche umfunktioniert wurde.

In der Sowjetzeit war hier ein Lager und Sportsaal.

  • Die orthodoxe Kirche des Hl. Sergij von Radonesch in Freda. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Cerkvė, Botanikos g. 10 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 76–77.
2. Fredos Šv. Sergijaus Radonežiečio šventovės pašventinimo 120 m. sukakties minėjimas / Kultūros skyriaus informacija. – Prieiga per internetą. URL: http://kaunas.lt/index.php?959937897. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 9 d.
3. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. / Regina Laukaitytė. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 89–106.
4. Kauno tvirtovės stačiatikių bažnyčios dekanatas: Šventojo Sergijaus Radonežiečio tvirtovės artilerijos bažnyčia (Šventosios Trejybės Kauno artilerijos bažnyčia) // Kauno tvirtovės istorija / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – P. 97–98.
5. Sakraliniai pastatai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 30.
6. Ten, Nemuno šlaite / V. Andrejaitis. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, spalio 1, p. 5.
7. Православные храмы г. Каунаса. – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – C. 16–19.

Am 9.01.1892 wurde mit der Aufführung des „Revisors“ von N. Gogol das Stadttheater mit 500 Plätzen eröffnet (Architekt Ustinas Golinevičius).

Im kleinen Park vor dem Theater finden sich Büsten bekannter Musiker und das Romas Kalanta gewidmete Denkmal „Opferfeld“ (2002; Bildhauer Robertas Antinis, Architekt Saulius Juškys).

  • Das Stadttheater bis zum Jahr 1914. Ansichtskarte
    [Die Handschriftensammlung von A. Pleskačiauskas. Aus den Fonds der OBBK]
  • Das staatliche Musiktheater von Kaunas. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Duonos šiluma ir marmuro šaltis Valstybės teatro rūmuose / Gerda Prancūzevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Teatras. – 2001, nr. 1 (9), p. 18–27.
2. Miesto teatras Laisvės al. 91 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 146–151.
3. Miesto teatro rūmai Laisvės al. 91. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 71–73.
4. Kauno muzikinis teatras. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_muzikinis_teatras. – Žiūrėta 2007 m. gruodžio 14 d.
5. Kовенская губерния за время 1843–1893 г. – Ковнa, 1893. – C. 268–269.

Am 24.05.1892 wurde zwischen dem Rathausplatz und dem Bahnhof die Pferdetram eingerichtet (der Schweizer Ingenieur Eugène Dupont), die bis zum 15.04.1929 funktionierte.
  • Die Tram auf dem Mikolaj-Prospekt. 20er Jahre des 20. Jhs.
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von S. Sajauskas]
  • Die letzten Tage der Pferdetram. 30er Jahre des 20. Jhs.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 374.]

Literaturverzeichnis:

1. Į Laisvės alėją sugrįžta konkė / Arnoldas Bukelis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, rugs. 18, p. 2.
2. Kauno „konkė“ / Bronius Kviklys // Geležinkelininkas. – 1995, nr. 4 (74), p. 14.
3. Nuo diližano iki troleibuso Kaune. – Mašinr. // Iš švietimo-kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / Pranas Juopzapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 306–307.
4. Город Ковна: Краткий историко-статистический очерк / К. П. Гуковский – Ковнa, 1904. – С. 85.
5. Kоннo-жeлезная дорога // Двадцатипятилетие городского oбщественнoго управления в гор. Ковне. – Ковнa, 1903. – C. 61–62.

Am 17.09.1895 wurde die Kathedrale des Hl. Petrus und Paulus (heute Kirche des Hl. Erzengels Michael) eingeweiht.

Der Grundstein wurde am 29.06.1891 gelegt (Architekt Konstantinas Limarenko). Während des Ersten Weltkrieges wurde hier der evangelisch lutherische Gottesdienst für die deutschen Soldaten gefeiert. 1919 wurde die Kirche den Katholiken übergeben und 1961 geschlossen. Seit 1965 befand sich in der Kirche die Galerie für Glasmalerei und Plastik. 1992 wurde das Gebäude wieder an die Kirche zurückgegeben.

  • Die Garnisonskirche. Ende des 19. Jhs.
    Foto aus der Sammlung von L. Šinkūnaitė [Gubernijos laikotarpis… – P. 33.]
  • Die Garnisonskirche von Kaunas. Um 1935
    [Die Handschriftensammlung von A. Pleskačiauskas. Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Iš Kauno bažnyčių istorijos / Jonas Puzinas // Savivaldybė. – 1929, Nr. 1, p. 16.
2. Įgulos soboras – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 32–34.
Įgulos soboras, Nepriklausomybės a. 14 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 188–190.
3. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų = 120 year anniversary of St. Michael the Archangel (the Garrison) church of Kaunas / [teksto autorė Ingrida Veliūtė]. – 4. Kaunas : Terra publica, 2015 (Kaunas : Spindulio spaustuvė). – 47, [1] p. : iliustr.
5. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas / Sudaryt. Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 78–79.
6. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiai 110 metų : albumas / parengė Gražina Povilionienė. – Kaunas, 2005. – [13] p.: iliustr.
7. Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia // Lietuvos vargonai / Rimantas Gučas – Vilnius, 2009. – P. 226.

1896 wurde die orthodoxe Kirche des 109. Infanterieregiments von Volga zu Ehren der Mutter Gottes im Stadtviertel Šančiai gebaut. 1950 erlag sie einem Feuerbrand. Heute befindet sich an der Stelle eine kleine Parkanlage.

1950 m. – sunaikinta. Dabar jos vietoje nedidelis Vilijos parkas.

  • Die orthodoxe Kirche des 109. Infanterieregiments von Volga im Stadtviertel Šančiai. 1914
    [Aus dem Privatarchiv von S. Sajauskas]
  • An dieser Stelle im Park Vilija stand die orthodoxe Kirche des 109. Regiments von Volga. 2008
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Bažnyčios. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 89.
2. 28-osios pėstininkų divizijos bažnyčios. – Iliustr. // Kauno tvirtovės istorija / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – P. 98–100.
3. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. : Priedas : Kauno stačiatikių cerkvės XIX–XX a. / Regina Laukaitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 105.
4. Коwно : Церковь 109-го пехотного Волжсково полка вчесть Великово князя Георгия // Храмы армии и флота / Г. Цитович. – Пятигорск, 1913. – С. 167–168.
5. Церковь 109-го пехотного Волжсгого полка в честь Покрова Пресвятой Богородицы. – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – С. 21, 24.

1897 baute Isak Piker auf seinem Grundstück das Hotel „Versaille“ (Laisvės Allee 88, Architekt Nikolaj Andrejev), welches 1904 Dominykas Venckauskas erwarb.

1953 wurde das Hotel nationalisiert. In der Sowjetzeit war hier das Hotel „Nemunas“ und der Cafe „Vakaras“.

  • Eingang zum Hotel „Versaille“. 1933
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 465]
  • Eingang zum Restaurant „Versaille“. 2005
    Foto von E. Germanas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. XX pasivaikščiojimas: „Versalio“ viešbutis Laisvės al. 88 / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, gruodžio 7, p. 22.
2. „Versalio“ viešbutis (Laisvės al. 88). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 90–93.

1897 wurde das „Zentralhotel“ gebaut (heute Laisvės Allee 21 / Platz der Unabhängigkeit 13).

Besitzerin des Gebäudes war A. Press, Architekt N. Andrejev. 1919–1930 residierte dort das Innenministerium. In der Sowjetzeit befand sich dort die Kaunasser Abteilung der staatlichen Automobilinspektion, später – Straßenpolizei. Im Erdgeschoss war die Kantine „Litauische Gerichte“ u.a. untergebracht.

  • Das „Zentralhotel“. 30er Jahre des 20. Jhs.
    Ansichtskarte [Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje… – P. 95.]
  • Das Gebäude des ehemaligen „Zentralhotels“. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. „Centrinis“ viešbutis (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13 // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 94–95.
2. Kauno architektūra. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 171.
3. Vidaus reikalų ministerija. 1925. – Iliustr. // Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – P. 58.

1897 wurde das Stadtmuseum gegründet,

welches am 21.11.1898 die ersten Besucher empfing (Rathausplatz 19). Nach der Gründung des Vytautas-Magnus-Kulturmuseums im Jahre 1936 wurde das Stadtmuseum geschlossen und erst am 20.10.2005 auf Beschluss der Stadtverwaltung wieder eröffnet.

  • Der Brief des Museumswärters T. Daugirdas
    [Draugija. – 1907, nr. 10, p. 230–231]
  • In diesem Gebäude (Rathausplatz 19) befand sich das Stadtmuseum von Kaunas. 2005
    Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Atskleidė rotušės paslaptis / Elijus Kniežauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, gruod. 4, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/v-matijosaiti-suzavejo-burmistro-tualetas-722961. – Žiūrėta 2015 m. gruodžio 9 d.
2. XX a. pradžios Kauno kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvių periodikoje / Kęstutis Straigis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 79–81.
3. Istorija. – Iliustr. // Mažieji Lietuvos istorijos paminklai : Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos skyriaus rinkiniuose. – Kaunas, 1999. – P. 9–10.
4. Iš buvusio Kauno Miesto muziejaus istorijos // Dailės ir kultūros baruose / Paulius Galaunė. – 1970. – P. 279–280.
5. Iš pirmojo Kauno miesto muziejaus istorijos. – Iliustr. – Mašinr. // Iš muziejininko veiklos : (straipsnių rinkinys) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1983. – P. 21–36.
6. Kauno miesto muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://kaunomuziejus.lt/index.php?page=Rinkiniai. – Žiūrėta 2011 m. balandžio 29 d.
7. Kauno miesto muziejus : naujausi eksponatai / [sudarytoja Rita Garbaravičienė]. – Kaunas : Kauno miesto muziejus, 2009. – 23, [1] p. : iliustr.
8. Miesto istorija bažnytiniame mene : [apie Kauno Miesto muziejų, laikinai įsikūrusį V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus pastate, pirmąją parodą „Iš muziejaus rinkinių“, kurioje eksponuojami religinės tematikos kūriniai ir rezistencinė spauda / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, vasario 17, p. 5.
9. Po vienu stogu – visa Kauno istorija : [apie rengiamą Kauno miesto muziejaus ekspoziciją, muziejaus dir. I. Petraitienės komentarus] / Jomilė Juškaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, rugpjūčio 4, p. 5.
10. Городcкой музeй // Двадцатипятилетие городского oбщественнoго управления в гор. Ковне. – Ковнa, 1903. – C. 101–104.

Im Dezember 1898 wurde das Volkshaus gebaut ( Ecke A. Mapu und Hl. Gertrude Str., Architekt Nikolaj Andrejev).

In dem Volkshaus fanden das Hotel, das jüdische Theater und die Genossenschaft der Nüchternheit Platz.

  • Das Volkshaus. 20. Jh.
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von A. Burkus]
  • Das Volkshaus mit dem Hotel, dem jüdischen Theater und der Genossenschaft für Nüchternheit. Anfang des 20. Jhs.
    [Gubernijos laikotarpis…, p. 74.]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno architektūra // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 171–172.
2. Liaudies namai A. Mapu ir Šv. Gertrūdos g. kampe // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 73–74.

1898 und 1899 fand in Kaunas der 2. und 3. Parteitag des Judenbundes statt.
  • Die Daten über die Tätigkeit von Juden gemäß der Volkszählung von 1897
    [Žydų kelias… – P. 65.]
  • Die jüdischen Händler und Fuhrmänner in der Altstadt in der Zwischenkriegszeit
    [Lietuvos aidas. – 2004, birželio 29, p. 8.]

Literaturverzeichnis:

1. Kasdieninis miestas ir štetlas: Kaunas / Odile Suganas. – Iiliustr. // Lietuvos žydai 1918–1940 : prarasto pasaulio aidas / sudarė Yves Plasseraud ir Henri Minczeles. – Vilnius, 2000. – P. 86.
2. Lietuvos socialdemokratijos politinė transformacija 1898 metais / Arūnas Vyšniauskas // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 67–131.
3. Naujųjų laikų žydų visuomeniniai bei politiniai sąjūdžiai ir jų raida Lietuvoje. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. – Iliustr. // Žydų kelias / Saliamonas Atamukas. – Vilnius, 2007. – P. 98.

1899 wurde in Kaunas die geheime Genossenschaft für Musik und Theater „Daina“ gegründet, die ihre offizielle Tätigkeit erst 1904 aufnahm.
  • Mitglieder der Genossenschaft „Daina“. 1900
    [Lietuvių teatro raidos bruožai / V. Maknys. – Vilnius, 1972. – P. 192 –193. [2] įklija]
  • Streichquartett von „Daina“
    [Lietuvių teatro raidos… – P. 192–193, [4] įklija]

Literaturverzeichnis:

1. Dainos draugija // Lietuviškoji enciklopedija. – Kaunas, 1937. – T. 5, p. 1350–1354.
2. Duonos šiluma ir marmuro šaltis Valstybės teatro rūmuose / Gerda Prancūzevičienė – Iliustr. // Teatras. – 2001, nr. 1 (9), p. 20.
3. XX a. pradžios Kauno kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvių periodikoje (1907–1914) / Kęstutis Straigis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 56–63.
4. Lietuvių koncertinis gyvenimas Kaune. – Iliustr. // Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos (1861–1917) / Juozas Gaudrimas. – Vilnius, 1958. – P. 85–89.

1899 wurde in Kaunas das zentrale Kraftwerk gebaut (heute Platz der Einheit; Architekt Edmundas Frykas senior), das am 2.01.1900 in Betrieb genommen wurde.

In den Hauptstraßen wurden die Kerosinleuchten durch elektrische Lichter ersetzt. Bei dem Rückzug der Deutschen 1944 wurde das Kraftwerk gesprengt.

  • Das zentrale Kraftwerk in Kaunas
    [Lietuvos pramonė ir jos gamyba / parašė ir išleido D. Gruodis. – Kaunas, 1930. – P. 170.]
  • Das zentrale Kraftwerk in Kaunas auf dem Platz der Einheit
    [Foto aus dem Privatarchiv von A. Dumbliauskas]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno centrinė elektrinė / A. Pakštalis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=1082. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
2. Viešosios centrinės miestų elektrinės – elektros energetikos pramonės formavimosi branduolys // Lietuvos energetika. – Vilnius, 1982. – [T.] 1, p. 62–68.
3. Lietuvos energetikos raida 1892–1990 m. ir jos technikos paminklai / Juozas Martusevičius, Algirdas Stumbras, Algimantas Žilinskas // Lietuvos mokslas. – 1997, t. 5, kn. 12, p. 18–19.
4. Elektrinė Kauno centre kaip pažangos vaizdinio kartotė / Vytautas Petrušonis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Dailės parafrazės. XX a. – Vilnius, 2005, p. 18.
5. Svarbiausi pastatai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 85–87.
6. Город Ковна : Краткий историко-статистический очерк. / К. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 85.

1899 wird das Hotel „Metropolis“ mit dem Restaurant gebaut (Laisves Allee 68 / Daukanto Str. 19; Architekt Nikolaj Andrejev).

Nach dem Ersten Weltkrieg kaufte das Gebäude das Außenministerium und gründete dort die AG „Hotel Lietuva“. 1925 wurde das dritte Stockwerk dazugebaut (Architekt V. Dubeneckis). 1999 wurde das Restaurant restauriert.

  • „Metropolis“. Anfang des 20. Jhs.
    Ansichtskarte [Aus der Privatsammlung von A. Burkus]
  • Restaurant „Metropolis“. Um 1980
    Foto von A. Pleskačiauskas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Garsesnis už Laisvės alėją / Gerda Prancūzevičienė. – Iliustr. // Žmonės. – 2009/2010, nr. 1 (Žiema), p. 68.
2. Kauno architektūra. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija: nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 171.
3. Kauno salė, kurią aplankė 110 milijonų žmonių. – Iliustr. // Diena. – 1933, vasario 26, p. 3.
4. „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68 / Daukanto g. 19). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 93–94.
5. „Metropolis“: vieta kur aukštoji visuomenė praleidžia laiką // Naujas žodis. – 1932, nr. 7, p. [136–137]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116919
6. Viešbutis ir restoranas „Metropolis“ Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe / Miglė Banytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, balandžio 19, p. 22.

1899 wurde in Nieder-Šančiai die Kasernensiedlung gebaut (nach dem Entwurf des Kriegsingenieurs N. Škliarskis).

Die Kasernen wurden in einigen Reihen längs des A. Juozapavičius Prospekts gebaut. 2003 wurde die Anlage zum urbanen immobilen Kulturerbe erklärt.

  • Die Kasernen von Šančiai.
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die Kasernen von Šančiai. 2008
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kauno architektūra. – Iliustr., planas / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 164–165.
2. Kauno kareivinės – kultūros vertybės / ELTA // Kauno diena. – 2003, vasario 27, p. 19.
3. Šančiai Kauno tvirtovėje. Pirmasis pasaulinis karas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 70–71.

1900 wurde der Friedhof von Veršvai angelegt (Vilijampolė, Atramos Str.).

Teilweise ist er noch im Betrieb, die Beisetzung ist nur in Familiengräbern zugelassen.

  • Die Liste der Friedhöfe von Kaunas im Jahre 1998
    [Urbanistika ir architektūra… p. 168.]
  • Die Friedhöfe von Kaunas auf dem Stadtplan von 1998
    [Urbanistika ir architektūra… p. 169.]

Literaturverzeichnis:

1. Kapinių plėtros problemos / Eugenijus Čigriejus. – Iliustr., žml., lent. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, nr. 4 (1998), p. 166–174.
2. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
3. Perlaidotų kunigų kapai / Ona Žemaitytė-Narkevičienė. – Kaunas, 2012. – 55, [1] p.
4. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 8.

1901* wurde der alte Friedhof von Šančiai angelegt, der 1952 geschlossen und 1955 zum historischen und Kulturerbe erklärt wurde.

Man findet Gräber aus der zweiten Hälfte des 20. Jhs. Auf Beschluss des Stadtrates von Kaunas ist die Beisetzung nur in den Familiengräbern erlaubt.

  • Eingang zum alten Friedhof von Šančiai
    Foto von E. Mikalauskas [Aus den Fonds der OBBK]
  • Im Grab der Familie Prozor liegt Oberst A. Prozor begraben. 2009  
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Karolis Prozoras. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 176.
2. Kauno kapinių urbanistinė raida / J. Getneris. – Planas // Technika ir ūkis. – 1940, nr. 3 (36), p. 48–49.
3. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
4. Normų klampynė prie kapinių vartų / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2002, balandžio 9, p. 5.
5. Senos Šančių kapinės tapo istorijos ir kultūros paminklu / Eglė Dagienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, lapkričio 4, p. 8

24–25.01.1905 und 25–27.12.1905 finden in Kaunas die politischen Generalstreiks statt.
  • 1905 war an dieser Stelle (an der Ecke Kęstučio und Maironio Str.) der Treffpunkt für die Mitglieder der revolutionären Bewegung
    [P. Juozapavičius. Revoliucinio judėjimo sukūryje. – Kaunas, 1980. – P. 93]
  • Plan der revolutionären Aktivitäten in Litauen 1905–1907
    [Lietuvos TSR istorija… – P. 331]

Literaturverzeichnis:

1. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje – XVII a. pab.–XX a. pr. : Lietuvos politinės autonomijos reikalavimas // Lietuvos istorijos straipsnių ir dokumentų rinkinys / Parengė Vilniaus SMC mokytoja konsultantė Janina Varnienė. – Vilnius, 1999. – P. 401–407.
2. Lietuvos nacionalinio išsivadavimo sąjūdžio stiprėjimas per 1905–1907 metų revoliuciją ir po jos : Penktųjų metų sausio dienos Lietuvoje / Pulkininkas Šlichtingas // Lietuvos istorijos chrestomatija (1861–1990. III. 11) / Sudarė [ir pratarmę, p. 3–4, parašė] A. Gaigalaitė ir J. Skirius. – Kaunas, 1993. – P. 59–65.
3. Lietuvos darbo žmonių revoliucinė kova 1905–1907 metais. – Mašinr. // Revoliucinio judėjimo sukūryje. – (Įvykiai ir žmonės) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 93–94, 96.
4. Revoliucijos pradžia. 1905 metų įvykiai. – Iliustr., žml. // Lietuvos TSR istorija. – Vilnius, 1985. – [T.] 1, p. 323, 327, 329.
5. 1905–1907 m. revoliucija // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1965. – [T.] 2, p. 346–350.

Am 29.01.1905 eröffnete der Komponist Juozas Naujalis in Kaunas (Rathausplatz 27) die erste legale litauische Buchhandlung.
  • Das Porträt von Juozas Naujalis
    [Juozas Naujalis / Ona Narbutienė. – Vilnius, 1968. – 1 įkl.]
  • Das Haus (Rathausplatz 27), in dem sich die Buchhandlung von J. Naujalis befand. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Juozo Naujalio knygynas / Onutė Narbutienė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1989, nr. 3, p. 30–32.
2. Knygų platinimas // XX amžiaus Lietuvos knyga (1904–1990) / Vanda Stonienė. – Vilnius, 2000. – P. 31–32.
3. Naujalio knygynas / Nijolė Lietuvninkaitė. – Iliustr. // Knygotyra : enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 269.
4. „Subatoje I. 29 d., tapo atidarytas Kaune naujas lietuviškas knygynas…“ // Lietuvių laikraštis. – 1905, nr. 9, p. 109.

1905 wurde in Kaunas die erste litauische Druckerei von Saliamonas Banaitis (Rathausplatz 23) gegründet.

Am 20.01.1906 wurde hier die erste Auflage der Zeitung „Lietuvos balsas“ herausgegeben.

  • Saliamonas Banaitis.
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • In diesem Haus befand sich die Druckerei von S. Banaitis. 2005
    Foto von V. Tamoliūnas [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Publikacijos, spaudos tiražai 1905–1914 metais / Domas Kaunas // Knygotyra. – 1985, t. 10, sąs. 1, p. 70–76.
2. Banaičio Saliamono spaustuvė (1905–1918) // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 149–153.
3. Iš švietimo-kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / Pranas Juozapavičius. – [Kaunas], 1980. – P. 135–147. – Mašinraštis.
4. Spaustuvės įkūrimas ir darbai. – Iliustr. // Saliamonas Banaitis / Vilius Užtupas – Vilnius, 2002. – P. 71–74.
5. El. žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BANAITIS%20SALIAMONAS. – Žiūrėta 2007 m. lapkričio 10 d.

1905 wurde im Haus von I. Frumkin auf dem Nikolaj Prospekt (heute Laisves Allee) das erste Kinohaus „Bovi“ eröffnet.

1907 gab es im Stadtzentrum schon drei Lichtspielhäuser: „Bovi“, „Klio“, „Oaza“. 1908 kamen „Mester teatras“ und „Iliuzionas“, 1909 – „Lyra“ und „Triumfas“ hinzu, 1909 – „Lyra“, „Triumfas“ u.a.

  • Im Erdgeschoss des Hauses von I. Frumkin befand sich das Kinohaus „Bovi“.
    [Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje… – P. 83.]
  • Das Kinohaus „Oaza“. Kaunas, 30er Jahre des 20. Jhs.
    Ansichtskarte [Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje… – P. 83.]

Literaturverzeichnis:

1. Iš Kauno kino teatrų praeities / C. Vištokas. – Iliustr. // Technikos žodis. – 2003, [t.] 53, Nr. 1, p. 18–20.
2. Kaip kūrėsi pirmieji Kauno kino teatrai / Dainius Genys // Verslo labirintas. – 2005, nr. 9/10, p. 81–82.
3. Kinas Lietuvoje / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius, 1999. – P. 29–41; 167; 325; 349–350.
4. Prancūzų išradimas Kauną pasiekė po dešimties metų / Iveta Skliutaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, rugsėjo 13, p. 9.
5. Teismo rūmai (Laisvės al. 103) ir Pašto-telegrafo kontora (I. Kanto g.). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 82.

Im November 1906 wurde die Buchhandlung von Ona Vitkauskytė gegründet, welche bis 1915 auf dem Rathausplatz ihren Standort hatte (Aleksoto Str. 3, heute – Rathausplatz 2),

1919 – in der Vilniaus Str. 41, 1920–1928 – Laisvės Alle 21 / Platz der Unabhängigkeit 13. Mit Pausen war die Buchhandlung bis 1930 tätig. 1912 gründete man die katholische Buchhandlung der Genossenschaft des Hl. Kasimirs (heute Rathausplatz 23, ehemalige Druckerei von S. Banaitis), die bis 1940 existierte. 1992 wurde die Buchhandlung wiedergegründet.

  • Ona Vitkauskytė. 1903 m.
    [Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės <…>. – Kaunas, 2001. – P. [2].]
  • In diesem Haus an der Ecke Laisvės Allee 21/ Platz der Unabhängigkeit 13 war die Buchhandlung von O. Vitkauskytė. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • In der Zwischenkriegszeit war die Buchhandlung des Hl. Kasimirs unter der Adresse Rathausplatz 23 zu finden. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Heute ist die Buchhandlung des Hl. Kasimirs in der Vilniaus Str. 3. 2009
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kviečia šv. Kazimiero knygynas / R. Sirtautas. – Iliustr. // Caritas. – 1994, nr. 4, p. 37–39.
2. Pažintis su knygynais // Knygos / Petras Jakštas. – Vilnius, 2003. – P. 30–43.
3. Rotušės aikštės 23-iasis namas / Nijolė Lukšionytė–Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, balandžio 8, p. 14–15.
4. Senieji lietuviški atvirukai / Jolanta Kairienė. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 1998, birželio 25, p. 14, 16.
5. Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – 2009, [7] p.: iliustr., faks., gaid. – Bibliogr.: p. 213–215 (52 pavad.).
6. Šv. Kazimiero draugija – katalikiškų knygų leidykla // Verslas. – 1939, rugsėjo 1, p. 10.
7. Šv. Kazimiero draugija // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 165–166.
8. Vitkauskytės knygynas // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 400.

1906 wurde unter der Leitung des Priesters Konstantinas Olšauskas die katholische Bildungsgenossenschaft „Saulė“ (deutsch „Sonne“) gegründet.

Sie funktionierte bis 1940, ihr Zentrum befand sich in Kaunas. Auf ihre Initiative wurde in Kaunas der Palast „Saulė“ gebaut.

  • Die Abteilungen der Genossenschaften „Žiburys“ und „Saulė“. 1908
    [Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje… – P. 124.]
  • Lehrerkurse in Kaunas. 1919
    [Lietuvos albumas: Antras (fotografuotinis) leidimas. – Kaunas, 1990. – P. 201.]

Literaturverzeichnis:

1. XX a. pradžios Kauno kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvių periodikoje (1907–1914 m.) : „Saulė“ / Kęstutis Straigis. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – Kaunas, 2000. – T. 2, p. 64–67.
2. Kultūros-švietimo draugijos „Saulė“ mokyklos. – Lent. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos mokykla : atgimimo metai (1905–1918) / Vladas Pupšys. – Klaipėdos universitetas,1995. – P. 39–44.
3. Lietuvių draugijų dokumentų rinkiniai / Diana Norkūnienė // Tarp knygų. – 1998, nr. 11, p. 25.
4. Lietuvių katalikiškų draugijų bruožai 1905–1907 m. / Arvydas Gaidys. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. – Vilnius, 1994. – [T.] 7, p. 254–261.
5. Lietuvių švietimo draugijų steigimas ir organizacinės struktūros formavimas // Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje (1906–1915 metais) / Vida Pukienė. – Vilnius, 1994. – P. 6–21.
6. „Saulė“ / Vida Pukienė. – Iliustr. // Katalikų pasaulis. – 1992, nr. 4, p. 20–22.
7. Švietimo draugija „Saulė“ (1906–1918 metai) / L. Lašaitė // Vakarinės naujienos. – 1994, gruodžio 28, p. 12.
8. „Saulės“ kursų gyvavimo lapas (1907–1918) / Juozas Vokietaitis. – Lent. // Lietuvos mokykla. – 1918, nr. 9/10, p. 254–259.
9. „Saulės“ švietimo draugija ir jos veikla. – Iliustr., žml. – Bibliogr. p. 376 // Kauno „Saulės“ gimnazija. – Kaunas : [Taurapolis], 2013. – P. 9–13.

1906 wurde im Stadtviertel Žaliakalnis (heute Širvintų Str. 19) am Tag des Hl. Mikolaj die orthodoxe St. Nikolai-Kirche der Altgläubigen eingeweiht, die bis heute funktioniert.
  • Die orthodoxe St. Nikolai-Kirche der Altgläubigen. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]
  • Die orthodoxe Kirche von St. Nikolai. 2008
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Pamaldūs, barzdoti, pasipriešinę reformai : vienintelė Kauno sentikių cerkvė mini šimtąsias pašventinimo metines / Jūratė Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, geg. 23, p. 4.
2. Sentikiai Žaliajame Kalne // Kauno Žaliakalnis / medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2008. – P. 76.
3. История Каунасской старообрядческой общины / Григорий Поташенко. – Vilnius, 2008. – 199 p. : iliustr., faks., portr. – Bibliogr.: p. 179–185. – Asmenvardžių r-klė: p. 196–199.
4. Русский мир Каунаса : культурное общество в 1918–1940 г. / Асия Ковтун. – Iliustr. – Santr. liet. // Darbai ir dienos. – 2003, [t.] 34, p. 145–176.

1906 wurde die Schnapsbrennerei „Stumbras“ gebaut. Der offizielle Name des Betriebes lautete „Das staatliche Weinlager Nr. 1“ (Kazionyj Nr. 1 vinyj očistnyj sklad).
  • Das staatliche Schnapsmonopol. Ansichtskarte aus dem Ersten Weltkrieg
    [Aus der Handschriftensammlung von A. Pleskačiauskas]
  • AG „Stumbras“. 2008Foto von J. Černevičienė
    [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Blaiviai dirbančioji neblaivinimui įmonė // Lietuvos aidas. – 1934, vasario 17.
2. Ekskursija didžiausioj Lietuvos šnapsinyčioj // Ūkininko patarėjas. – 1934, kovo 1.
3. Lašas geros degtinės ir šaltą žiemą atlapoja paltus / Iveta Skliutaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, sausio 10, p. 5.
4. Rytdiena jų negąsdina / Pranas Sasnauskas. – Iliustr. // Kauno žinios. – 1999, rugsėjo 23, p. 1.
5. „Stumbras“ pradeda skaičiuoti antrą šimtmetį / Lina Navickaitė // Kauno diena. – 2006, birželio 15, p. 13.
6. MG Baltic įmonių grupė AB „Stumbras“. – Prieiga per internetą. URL :
http://www.stumbras.eu/muziejus. – Žiūrėta 2008 m. gegužės 16 d.
7. AB Stumbras. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/AB_Stumbras. – Žiūrėta 2008 m. gegužės 21 d.

1906 wurde Initiative des Priesters Konstantinas Olšauskas die Arbeitergenossenschaft des Hl. Joseph gegründet, die bis 1940 funktionierte.

Ihr Ziel bestand darin, für die kulturellen und finanziellen Angelegenheiten der Arbeiter zu sorgen.

  • Prälat Konstantinas Olšauskas
    [Lietuvių enciklopedija… – P. 101.]
  • Der Vorsitzende der Genossenschaft des Hl. Joseph Priester Pranciškus Turauskas. Um 1910
    [Veiviržėnų bažnyčios ir parapijos istorija / Janina Valančiūtė. – Kaunas, 2000. – P. 200.]

Literaturverzeichnis:

1. Ištakos / Albinas Graižiūnas // Apžvalga. – 1991, lapkr. 5/12, p. 2.
2. Kam buvo steigiamos klerikalinės draugijos? / Vincas Lauraitis // Laikas ir įvykiai. – 1987, nr. 2, p. 19–20.
3. Ką nuveikė Konstantinas Olšauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Kultūros barai. – 2000, nr. 11, p. 67–72.
4. Olšauskis Konstantinas. – Portr. // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1960. – [T.] 21, p. 101.
5. Onos Vitkauskytės atvirukų katalogas. – Iliustr. // Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – P. 89.

1906 wurden auf Initiative der Pädagogen T. F. Žilinskas und M. Vasiliauskas in Kaunas die ersten litauischen Schulen gegründet:

in Šančiai und Karmeliten (je zwei Klassen für die Arbeiterkinder dieser Stadtviertel), später kam die dritte Schule auf dem Grünen Berg hinzu.

  • Schüler der Grundschule von Šančiai mit ihrer Lehrerin J. Mackevičiūte-Krauziene. 1919
    Foto [Aus den Fonds des Pädagogischen Museums von Kaunas]
  • Die erhaltengebliebene Grundschule von Žaliakalnis (Savanorių Prospekt 91). 2008
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Karmelitai / Pranas Juozapavičius // Kaunas ir jo apylinkės. – Kaunas, 1980. – P. 76.
2. Mokykla ir pedagoginė mintis imperializmo ir buržuazinių demokratinių revoliucijų laikotarpiu (XX a. pradžia –1917 m.). – Lent. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai. – Vilnius, 1983. – P. 255–262.
3. Pirmosios lietuvių mokyklos [Kaune 1906–1907 m.] / J. Kirlys // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1969, rugsėjo 4.
4. Žaliakalnis prijungiamas prie Kauno // Kauno Žaliakalnis / Medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2005. – P. 10.

Am 15.09.1907 wurden die pädagogischen Kurse der Gesellschaft „Saulė“ (deutsch „Sonne“) gegründet (illegal funktionierten sie seit 1906).

Bis 1912 waren die Kurse für Lehrer zu Hause von A. Miller tätig (dieses Gebäude ist nicht stehen geblieben, heute befindet sich an diesem Ort die Mykolas Römer Universität Fakultät für Öffentliche Sicherheit (K. Donelaičio Str. 68 / Maironio Str. 27). Im Oktober 1914 wurden sie nach Vilnius und später nach Woronesch verlegt. 1918 kehrten die Lehrerkurse nach Litauen zurück. Auf der Grundlage dieser Kurse nahm das Lehrerseminar (heuteSavanorių Pr. 46) am 20.11.1918 seine Tätigkeit auf. Es funktionierte bis 1936.

  • Der Pädagoge Juozas Vokietaitis war der Leiter des Lehrerseminars „Saulė“ im Jahre 1907–1926
    [Lietuvos albumas: Antras (fotografuotinis) leidimas. – Kaunas, 1990. – P. 207.]
  • Das Lehrerseminar hat sich 1913–1914 und 1918–1936 im Palast „Saulė“ niedergelassen
    Ansichstkarte [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Dėl „Saulės“ mokytojų seminarijos mišrumo. – Parašas: Žibuntas // Tėvynės balsas. – 1922, liepos 5, nr. 108, p. 2–3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=211842. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 4 d.
2. Kauno „Saulės“ draugijos pedagoginiai kursai / V. Pupšys // Lietuvos mokykla: Atgimimo metai (1905–1918 m.). – Klaipėda, 1995. – P. 121–127.
3. Mokytojų seminarijos Lietuvoje iki 1915 m. / Valentinas Šiaudinis. – Tęs. Pradžia: Nr. 13. – Bibliogr.: 64 pavad. // Voruta. – 2010, rugpjūčio 7, p. 13.
4. „Saulės“ kursų gyvavimo lapas (1907–1918) / Juozas Vokietaitis. – Lent. // Lietuvos mokykla. – 1918, nr. 9/10, p. 254–259. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118614&biRecordId=13239. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 8 d.
5. „Saulės“ mokytojų kursai ir seminarija. – Portr., iliustr. – Bibliogr. p. 376 // Kauno „Saulės“ gimnazija. – Kaunas : [Taurapolis], 2013. – P. 16–21.
6. „Saulės“ mokytojų seminarija pradėjo mokslą // Lietuvos mokykla. – 1918, nr. 12, p. 412. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118616&biRecordId=13239. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 3 d.
7. Specialiosios mokyklos / V. Pukienė // Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje (1906–1915 metais). – Vilnius, 1994. – P. 64–75.
8. Švietimo draugija „Saulė“ (1906–1918 metai) / L. Lašaitė // Vakarinės naujienos. – 1994, gruodžio 28, p. 12.

Am 30.11.1908 wurde zum Anlass des 10. Jahrestages der Gemeinde der barmherzigen Schwestern das Krankenhaus des Roten Kreuzes gegründet.

1934 wurde das Zentrum für Bluttransfusion in diesem Krankenhaus eingerichtet. 2010wurde das Krankenhaus des Roten Kreuzes mit der 2. Klinik zusammengeschlossen.

  • Das Krankenhaus des Roten Kreuzes in der Sowjetzeit
    [Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dešimtmetis. 1919–1929. Kaunas, 1930. – P. 24.]
  • Das Krankenhaus des Roten Kreuzes. 2008
    Foto von J. Černevičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Kaunas: Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė / Skirmantas Juozas Paukštys. – Kaunas, 2006. – 126, [2] p., [16] iliustr. lap. : iliustr., faks., portr. – Virš aut. nenurodytas. – Turinio r-klėje aut. Asta Lignugarienė. – Santr. angl., vok. – Bibliogr. sk. gale. – Viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės darbuotojų publikacijos, 2000–2005: 107–116. – Asmenvardžių r-klė: p. 121–124.
2. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė. – Iliustr., portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Medicina. – Kaunas, [2007]. – P. 48.
3. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė. – Kaunas, 1995. – 1 lap. sulankst. į 8 p.: iliustr. – Gretut. tekstas angl.
4. Įregistruota viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė // Laikinoji sostinė. – 2011, sausio 22, p. 8.
5. Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatai prie Laisvės al. ir Nepriklausomybės a. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Brėž., iliustr., plan. – Bendroji str. antr.: Ligoninės. – Bibliogr. straipsnio gale // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas : VDU l-kla, 2001. – P. 69–71.

1910–1911 wurde im Stadtviertel Šančiai die methodistische Kirche gebaut (Projektautor – Priester G. Durdis).

Während der Sowjetzeit wurde sie nationalisiert und zweckentfremdet. 1955 wurde die Tätigkeit der Kirche wieder aufgenommen.

  • Die episkopalisch-methodistische Kirche im Stadtviertel Šančiai. 1925
    [Krikščionystės sargas. – 1925, nr. 7, p. 5.]
  • Die vereinte methodistische Kirche von Kaunas (A. Juozapavičiaus Pr. 119). 2009
    Foto von R. Vaitilavičienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Abschiedsgottesdienste in der Kauener Methodistenkirche = Atsisveikinimo pamaldos Kauno metodistų bažnyčioje // Deutsche Nachrichten (K.). – 1940. – 30. November (Nr. 86). – p. 5.
2. Bažnyčios. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 97–100.
3. Dar viena Bažnyčia Lietuvoje. Įsikuria ar atsikuria? / Valda Nance // Kauno diena. – 1995, spalio 27, p. 17.
4. Ein kurzer Ueberblick über den Methodismus in Litauen. [Trumpa metodistų religijos Lietuvoje apžvalga] / Alfred Hühn // Deutscher Genossenschaftskalender für Litauen 1930. – Kaunas, [1930], p. 119–121.
5. JMB istorija pasaulyje ir Lietuvoje. – Prieiga per internetą. URL: http://www.jmb.lt/home.2,p.0,e.0,l.lt. – Žiūrėta 2009 m. spalio 21 d.
6. Jubilėjaus [Jubiliejaus] šventė. 25 metų sukaktuves [sukaktuvės] Kaune, Lietuvoj. Ep. Met. Baž. parapijos. Dr. Geo; A. Simonso, superintendentas Baltijos ir Slavijos Misijos Konferencijos. – Iliustr. // Krikščionystės sargas. – 1925, nr. 7, p. 5–8. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=93567. – Žiūrėta 2009 m. spalio 21 d.
7. Kauno jungtinės metodistų bažnyčios iliustruota istorija, 1900–1944 = A pictorial history of Kaunas United Methodist Church, 1900–1944 : su ankstyvojo metodizmo Lietuvoje ir šiuolaikinės jungtinės metodistų bažnyčios nuotraukų galerija, 1995–2011 / paruošė S. T. Kimbrough, Jr.. – Kaunas : Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia, 2011 (Kaunas : Mudu2). – 71, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 30 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Bibliogr. išnašose.
8. Metodizmas Baltijos šalyse : istorija ir atgimimas / S T Kimbrough ; [iš anglų k. vertė Julius Norvila]. – Kaunas, [1998]. – 71 p. – Bibliogr.: p. 63–67. – Vardų r-klė: p. 68–71.
9. The rebirth of Methodism in Lithuania. – [1995]. – 1 lap.: sulankst. į 6 p.: iliustr.
10. Wiedergründung der Evangelisch-methodistischen Kirche in Kaunas. – Iliustr. Vok. // Die Raute: Kultur- und Nachrichtenblatt der Deutschen aus Litauen. – 1997, nr. 1, p. 6–7.

1912–1913 baute die Zarenregierung zur Verteidigung der westlichen Grenze des Imperiums einen Flughafen in Panemunė.

Der erhaltengebliebene Hangar für die Luftballons steht auf der Erbenliste.

  • Vom ehemaligen Flughafen in Panemunė ist nur der Hangar erhaltengeblieben.
    Foto von S. Prialgauskas [Aus dem Privatarchiv]
  • Das Bild „Hangar zwischen den Straßen von Perloja und Vaidotas“ mit den Identifizierungsmarkierungen wurde mit Hilfe des Systems „Google Earth“ geschaffen.
    Autor S. Prialgauskas [Zugang übers Internet. URL: http://earth.google.com/ ]

Literaturverzeichnis:

1. Pirmasis – carinis / Arūnas Dambrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, birželio 5, p. 5.
2. Pirmasis oro uostas Lietuvoje – Panemunėje // Aukštoji Panemunė: metraštis / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2004. – P. 7–8.

1912–1913 wird das Gymnasium „Saulė“ gebaut.

Es ist der erste von der litauischen Gesellschaft initiierte Bau in Litauen, der vom Ingenieur F. Malinovski entworfen wurde. Die technische Aufsicht wurde von K. Šakenis und J. Sližys durchgeführt.

  • Das Haus „Saulė“. Um 1920
    Ansichtskarte [Aus den Fonds der OBBK]
  • Das Gymnasium „Saulė“ in Kaunas. 2008
    Foto von D. Giniuvienė [Aus den Fonds der OBBK]

Literaturverzeichnis:

1. Lietuvybė Kaune. – Iliustr. // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 121–126.
2. „Saulės“ gimnazija Savanorių pr. 46 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 231–232.
3. „Saulės“ gimnazijos pastatas (Savanorių pr. 46). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 52–54.
4. „Saulės“ namų pagrindinio fasado bareljefai : Savanorių pr. 46. – Taip pat vartojama antr.: Kauno miestas. – Bibliogr. strp. gale // Nukentėję paminklai. – Vilnius : Mokslo ir encikl. l-kla, 1994. – P. 64.
5. „Saulės“ rūmai. – Iliustr. // Kauno kalendorius 1913 metams : šešti metai. – Kaunas, 1912. – P. 72–73.
6. „Saulės“ rūmų idėja ir jos įgyvendinimas. – Portr., iliustr. – Bibliogr. p. 376 // Kauno „Saulės“ gimnazija. – Kaunas : [Taurapolis], 2013. – P. 22–24.

vokieciu-okupacija
NÄCHSTE ZEITPERIODE
1915–1918
Die deutsche Okkupation

Im Jahre 1915 wurde die mehr als 30 Jahre gebaute Festung innerhalb von 10 Tagen eingenommen. Die von den deutschen Truppen des Kaiserreichs besetzte Stadt wurde ein Teil vom Ober Ost.

Weiterlesen
Haben Sie Fragen oder Anregungen?
Schreiben Sie uns eine Nachricht

Darüber hinaus können Sie unser Kontaktformular benutzen: