x
1919 01 02 į Kauną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Drauge persikėlė visas politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas. Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine.
  • Skelbimas Laikinosios vyriausybės žiniose apie valdžios Vilniuje perdavimą karo komendantūrai ir ministerijų perkėlimą į Kauną 1919 m. sausio 2 d.
    [Laikinosios Vyriausybės žinios…, p. 2.]
  • Iškilminga Kauno įgulos priesaika Lietuvos laikinajai konstitucijai 1919 m. gegeužės 12 dieną.
    Atvirukas [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • 1919 04 06 banko rūmuose (dab. K. Donelaičio g. 68/ Maironio g. 27) Laikinajai Valstybės Konstitucijai prisiekė pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona.
    [Lietuvos albumas. – Kaunas, 1921. – P. 3.]
  • Iki 1919 m. rugpjūčio mėn. Prezidentūra veikė buv. Laisvės al. 6 (pastatas neišlikęs).
    [Savivaldybė. – 1933, nr 8, p. 37.]

Literatūros šaltiniai

1. Antanas Smetona : jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla / Aleksandras Merkelis. – New York (N.Y.) : Amerikos liet. taut. s-ga, 1964. – P. 224–225.
2. „Ankstų 1919 m. Sausio 2 d. rytą Lietuvos Vyriausybė paskutiniu iš Vilniaus išvykstančiu vokiečių kariniu traukiniu pasitraukė iš sostinės…“ // Jonas Vileišis / Jonas Aničas. – Vilnius, 1995. – P. 253–255.
3. Iškilminga Lietuvos Valstybės Prezidento ir L. Val. Tarybos narių priesaikai ir pasižadėjimas // Lietuva. – 1919, bal. 8, p. 1–2. – Prieiga per intenetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65015. – Žiūrėta 2016 m. birželio 29 d.
4. Kad liktų istorijai: Birutės Grigaitytės-Novickienės atsiminimai // Varpas. – 1990, Nr. 25, p. 84.
5. Lietuvos nelaimė, tapusi Kauno laime: laikinosios sostinės fenomenas / Vilma Akmenytė-Ruzgienė. – Iliustr.. – Taip pat vartojama antr.: Vizijos ir realybė. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 36–43.
6. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus pranešimas apie Ministrų Tarybos posėdį, kuriame nutarta visą valdžią Vilniuje perduoti Vilniaus karo komendantūrai, Laikinosios Vyraiusybės įgaliotiniu paskirti Mykolą Biržišką, o visas įstaigas laikinai perkelti į Kauną : [spalvota dokumento reprodukcija] // Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose. – Vilnius, 2009. – P. 189.
7. Paskelbimas // Laikinosios Vyriausybės žinios. – 1919, sausio 16, Nr. 2/3, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25239&biRecordId=3536. – Žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 21 d.
8. Pirmosios Lietuvos vyriausybės / A. Augus // Valstiečių laikraštis. – 1989, sausio 19, p. 3.
9. Vyriausybė, išgelbėjusi Lietuvos nepriklausomybę. – Iliustr. // Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940) / [sudarytojas Ričardas Čepas]. – Vilnius, 1997. – P. 78–85.

1919 01 12 Kaune Dr. R. Šliūpo ir kitų medikų pastangomis įkurta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (LRK; prieš I pasaulinį karą Kaune veikė Rusijos Raudonojo kryžiaus skyrius).

Ji organizavo ligonines, sanatorijas, medicinos gailestingųjų seserų mokyklas, sanitarinio švietimo, slaugos, šalpos darbą.

  • Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos valdyba. 1923 m.
    [Iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus rinkinių]
  • Medicinos sesuo Ona Čebelytė-Jankauskienė, apdovanota Florencijos Naitingel medaliu. 1927 m.
    [Iš sūnaus J. Jankausko albumo]

Literatūros šaltiniai

1. Amžių sandūroje; Pirmieji žingsniai; Parama karo aukoms <…> // Ištakos ir intakai: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos istorijos bruožai / Algimantas Jazdauskas. – Vilnius, 1998. – P. 3–15.
2. Ką simbolizuoja Raudonasis Kryžius? / Marijana Jasaitienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, liepos 1, p. 11.
3. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dešimtmetis. 1919–1929. – Kaunas, 1930. – 24 p.: iliustr.
4. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 1919–1944 m. / Marija Gražina Stanionytė-Zujienė. – Kaunas, 2010. – 543: portr., iliustr. – Bibliogr. išnašose
5. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ligoninė 1918–1940. – Iliustr. // Kaunas: Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė / Skirmantas Juozas Paukštys. – Kaunas, 2006. – P. 31–32.
6. Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo kilmė ir istorija: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.redcross.lt/istorija.html. – Žiūrėta 2008 m. liepos 28 d.

1919 01 15 Kaune įkurta Karo mokykla, rengusi Lietuvos kariuomenės jaunesniuosius karininkus.

1922 12 06 Karo mokykla iš miesto centro perkelta į Aukštąją Panemunę, kur veikė iki 1940 m. rugsėjo vidurio. 1929 m. pavadinta Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla.

  • Karo mokyklos ir Aukštųjų karininkų kursų irpastatai Aukštojoje Panemunėje.
    [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • Respublikos Prezidentas Antanas Smetona suteikia kariūnams pirmąjį karininko laipsnį.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 166]

Literatūros šaltiniai

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija : nuo pirmųjų Lietuvos karo mokyklų iki šiuolaikinės Karo akademijos, XVIII–XXI. – Vilnius, 2007. – [36] p. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/bukletas_2007.pdf. – Žiūrėta 2009 m. sausio 23 d.
2. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918–1940 m. // Krašto apsauga : Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Vida Urbonaitė. – 2002 (2003), p. 253–256.
3. Karininkų rengimo pradžia : Karo mokykla // Lietuvos kariuomenė, 1918-1920 / Vytautas Lesčius. – Vilnius, 1998. – P. 162–168.
4. Karo mokykla ; Aspirantų tarnyba / Feliksas Žigaras. – Aut. nurodomas turinyje // Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.) : monografija . – Vilnius, 2007. – P. 18–100.
5. Karo mokykla Auštojoje Panemunėje / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2007. – D. 3 : Lietuvos kariuomenė ir karininkai Aukštojoje Panemunėje 1919–1940 metais, p. 6–7.
6. Karo mokykla. – Karininkų rengimo pradžia (1919–1920) // Lietuvos archyvai : straipsnių rinkinys. – [t.] 12 (1999) : Apie Lietuvos kariuomenę, p. 7–11.
7. Karo mokykla. – Valdžios žinios // Lietuva. – 1919, sausio 15, p. [2]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65216. – Žiūrėta 2009 m. sausio 23 d.
8. Karo mokykla // Vyriausybės žinios. – 1919, nr. 2/3, p. 12. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25239. – Žiūrėta 2009 m. sauisio 23 d.

1919 02 10 įkurta privati Kauno lenkų gimnazija, 1929 m. pavadinta Adomo Mickevičiaus vardu, 1940 m. sovietų valdžios uždaryta.

Taip pat veikė valstybinė Kauno 3-ioji gimnazija su lenkų dėstomąja kalba. Nuo 1931 m. mokykla palaipsniui tapo lietuviška, o lenkų kalbą imta dėstyti tik kaip atskirą discipliną.

  • Lenkų gimnazijos pastato projekto eskizas.
    (archit. E. Frykas) [Dzień Kowieński. – 1928, 30 lipca, p. 2]
  • Kauno lenkų gimnazijos pedagogai. 1930 m.
    [Polacy w niepodległym państwie Litewskim… – Įklija knygos gale]
  • Kauno lenkų gimnazijos pastatas
    (Miško g. 1, pastatytas 1930–1931 m.) [Polacy w niepodległym państwie Litewskim… – Įklija knygos gale]
  • Kauno lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazijos mokytojai.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 241]
  • Kauno lenkų Adomo Mickevičiaus gimnazijos abiturientų laida. 1938 m.
    [Magazyn Wileńsi. – 1996, nr. 4. P. 29]
  • Kauno lenkų gimnazistų išsaugota Adomo Mickevičiaus gimnazijos vėliava
    [Magazyn Wileńsi. – 1996, nr. 4. P. 26]

Literatūros šaltiniai

1. Działalność kulturalna Gimnazjum Polskiego im. A. Mickiewicza // Polskie życie kulturalne w Republice Litewskiej 1919–1940 / Mieczyslaw Jackiewicz. – Olsztyn, 1997. – P. 225–227.
2. Dziesięciolecie Gimnazium Polskiego w Kownie. – Iliustr. // Dzień Kowieński. – 1929, 9 lutego, p. 1.
3. Jak wygląda nowy gmach Gimnazijum Polskiego w Kownie // Dzień Kowieński. – 1929, 14 sierpnia, p. 183.
4. Kauno lenkų gimnazija. – Iliustr. // Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918–1940 m. / Algimantas Astikas. – Vilnius, 1993. – P. 164.
5. Lietuvos lenkų mokykla // Tautinių mažumų mokykla 1918–1940 metais [Mašinraštis] : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija. – 2000. – P. 10–12. – Disertacijos santrauka.
6. Lietuvos vyriausybės požiūris į lenkų tautinės mažumos mokyklas lietuvoje 1919–1940 m. Benedikatas Šetkus // Lietuvos rytai : straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1993. – P. 207–227.
7. Polacy w Kownie są / Pawel Kobak. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 1999, 2 grudnia, p. 5.
8. Ostatnia polska matura / Brunon Doweyko. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 1996, nr. 11, p. 28–31.
9. Ułamki pamięci / Krystina marczyk. – Iliustr. // Magazyn Wileńsi. – 1996, nr. 4. P. 26–31.
10. Uroczystość poświęcenia kamiena węgielnego pod budowę gmachu Gimnazijum Polskiego w Kownie // Dzień Kowieński. – 1928, 30 lipca, p. 2.
11. Wrost aktywności Polaków na przełomie 1918 i 1919 roku // Polacy w niepodległym państwie Litewskim 1918–1940 / Krzysztof Buchowski. – Białystok, 1999. – P. 56–63.
12. Z dziejow 5-letniego Gimnazijum Polskiegow Kownie / C. S. // Dzień Kowieński. – 1924, 10 lutego, p. 1.

1919 03 12 nuo Lietuvos kariuomenės inžinerijos bataliono atsiskyrusi aviacijos kuopa tapo Aviacijos dalimi. Tą pačią dieną įsteigta ir Karo aviacijos mokykla, veikusi iki 1919 12 17, atkurta 1932 01 01, likviduota 1940 10 18.

Kovo 12 d. laikoma Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu. 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1932 m. – Aviacija, 1933–1940 m. – Karo aviacija. 1927 05 01 – Kaune įsteigtas Lietuvos aeroklubas, kuris kaip ir mokykla likviduotas 1940 m.

  • Pirmosios Aviacijos mokyklos pastatas. Aleksotas 1919–1920 m.
    [Iš KAVB fondų]
  • Aviacijos mokyklos mokiniai klasėje
    [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Aviacijos gimtadienis ; Karo aviacijos mokykla // Lietuvos karo aviacija (1919–1940) : monografija / Algimantas Liekis. – Vilnius, 1999. – P. 108–109; 139–140.
2. Bendroji Lietuvos karo aviacijos charakteristika // Tėvynės sargyboje / Juozas Vaičeliūnas. – Sedbury, Ontario, 1955. – P. 105–110.
3. Civilinė lakūnų bei sklandymo (Karo aviacijos) mokykla // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 43.
4. Karo aviacija 1919–1940 m. – Iliustr. // Padangės sargyboje : Lietuvos karinių oro pajėgų dešimtmečiui / Algirdas Gamziukas. – Kaunas, 2003. – P. 9–18.
5. Karo aviacija 1919–1940 m. / Algirdas Gamziukas. – Iliustr. // Padangių vyčiai. – Kaunas, 2008. – P. 9–11.
6. Lietuvos aviacijos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.plienosparnai.lt/news.php. – Žiūrėta 2009 m. sausio 22 d.
7. Lietuvos karo aviacijos kronika (iki 1940 m.). – Iliustr. // Krašto apsauga : Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Vida Urbonaitė. – 2002 (2003), p. 260–263.
8. Lietuvos karo aviacijos lakūnų ir žvalgų rengimas 1919–1932 m. / Estela Gruzdienė. – Iliustr. – Santr. angl., pranc. – Bibliogr. išnašose // Karo archyvas. – [T.] 19 (2004), p. 150–178.

1919 m. balandžio mėn. įkurtas pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo kino teatras „Palas“, veikęs iki 1931 m. (Laisvės al. 82).

1925 m. specialiai kino teatrui statytame pastate (pagal J. Salenieko projektą), pradėjo veikti 500 vietų kino teatras „Odeon“ (Laisvės al. 87a), vėliau ne kartą keitęs pavadinimus: po 1935 m. rekonstrukcijos – „Glorija“, sovietmečiu – „Baltija“, dar vėliau „Pionierius“.

  • Buvusiame pirklienės L. Vitkind- Rabinovič name (archit. N. Andrejevas) buvo įkurtas kino teatras „Palas“. XX a. pr.
    [Atvirukas iš V. Balčiūnienės rinkinio]
  • Buvusio kino teatro „Palas“ pastatas (dab. SEB bankas).
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
  • Kino „Odeon“ reklama.
    [Dienos naujienos. – 1932, lapkričio 7, Nr. 254, p. 3.]
  • Buvusio kino teatro „Odeon“ pastatas (dab. Kauno valstybinis lėlių teatras). 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. „Domei. Šiomis dien. Kaune, Laisvės Alėjoje Nr. 58, atidaromas pirmas Lietuvoje kinematografas „Palas-teatras“… // Lietuva. – 1919, balandžio 18 (nr. 82), p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65028. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
2. Namas su A. Perkausko cukraine. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 97–98.
3. Naujas kino teatras „Odeon“ // Lietuvos žinios. –1925, gruod. 30 (nr. 295), p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68361. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
4. Polzunovų-Rumšiškių namas (Laisvės al. 89). – Nuotr., brėž. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 123–124.
5. Prancūzų išradimas Kauną pasiekė po dešimties metų : kino teatrai Europos provincijos gyventojams atvėrė langą į naujos meno rūšies paslaptis / Iveta Skliutaitė. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 2003, rugs. 13, p. 9.
6. Tarpukario Kauno kino teatrai. – Prieiga per internetą. URL: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_easygallery&act=categories&cid=74&Itemid=92&limit=21&limitstart=0. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.

1919 05 18 Lietuvos sporto vystymosi pradžia – įkurta Lietuvos sporto sąjunga,

1920 m. – Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga, 1921 m. – Kauno sporto klubas, 1922 m. – Lietuvos sporto lyga, 1924 05 25 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. 1934 10 10 pastatyti Kūno kultūros rūmai (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis) ir atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai. 1938 07 17–31 Kaune vyko I Lietuvos Tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo apie 2000 sportininkų. 2015 05 09 Vytauto parke atidengtas atminimo akmuo Lietuvos sportiniam judėjimui.

  • Kauno sporto rūmai XX a. 4 deš.
    [Iš KAVB fondų]
  • Kauno stadionas. Tarpukaris.
    [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
  • Aukštųjų kūno kultūros kursų pirmieji studentai. 1934 m.
    Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai : monografija / Stanislovas Stonkus. – Kaunas, 2007. – P. 56.]
  • Lietuvių tautinė olimpiada Kaune. 1938 m.
    Fotogr. V. Augustinas [Fotografavau Lietuvą : Vytauto Augustino 1936–1947 metų fotografijos : paroda, 1997 07 24–09 28. – Vilnius, 1997. – P. 66.]

Literatūros šaltiniai

1. Atidaryti Kūno kultūros rūmai ir Aukštieji kūno kultūros kursai // Trimitas. – 1934, nr. 42, p. 832; Lietuvos aidas. – 1934, spalio 11, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89174. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 9 d.
2. Fizinis auklėjimas / Karolis Dineika // Lietuva. 1918–1938. – Kaunas, 1990. – P. 305–308.
4. Kūno kultūra ir sportas Lietuvos respublikoje (1918–1940 m.) / Jonas Liubkevičius. – Iliustr. – Bibliogr. (112 pavad.) str. gale // Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija. – Vilnius, 1996. – P. 45–92.
4. Kūno kultūros rūmai (Sporto g. 6) / J. Kančienė. – Iliustr., planai // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 285–287.
5. Kūno kultūros rūmai. – Bibliogr. išnašose // Kauno visuomeninių pastatų statyba XX a. ketvirtajame dešimtmetyje: kursinis darbas / VDU humanitarinio fak. III k. istorijos specialybės stud. Mindaugas Balkus; Tikrino doc. dr. J. Vaičenonis. – Kaunas, 2009. – P. 16–19.
6. Lietuvos atletų kelias į olimpines žaidynes. – Iliustr. // Olimpinis sportas olimpijos ir olimpinės žaidynės / Stanislovas Stonkus. – Kaunas, 2000. – P. 134–140.
7. Lietuvos sporto pradžia 1919 m. : atidengtas atminimo akmuo Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietoje / Pranas Majauskas, Dovydas Jokubauskis. – Iliustr. // Statyba. – 2015, geg. 20, p. 8.
8. Olimpinių žaidynių reikšmė / Algirdas Klimkevičius. – Iliustr. // Lietuvos olimpinis krikštas. – Vilnius, [2004]. – P. 99–108.
9. [I Lietuvos tautinė olimpiada : penki straipsniai] // Nuo Lietuvos iki Lietuvos / Roma Grinbergienė. – Vilnius, 1995. – P. 5–13.
10. Priešaušris; Olimpinės idėjos ir jų užuomazga Lietuvoje; Organizuoto sporto sąjūdžio pradžia; Lietuva pirmojo olimpinio starto išvakarėse; Pirmasis olimpinio sporto etapas, 1918–1940. – Iliustr. // Olimpinė Lietuva 1918–2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai / Artūras Poviliūnas. – Vilnius, 2010. – P. 24–119.
11. Svarbiausieji Lietuvos sporto įvykiai; Lietuvos sporto vadovaujančios organizacijos; Leidinyje minimi sporto klubai ir organizacijos : [1919–1940 m.]. – Iliustr. // Lietuvos sporto žinynas / Sudarė Algimantas Bertašius. – T. 1 (1999), p. 10–26.
12. Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904–1958) : Kūno kultūra, sportas: istorija, teorija, filosofija, praktika : [monografija] / Stanislovas Stonkus. – Kaunas, 2003. – 175 p.: iliustr.

1919 07 11 vokiečių kariai paliko Kauną, suteikdami laisvę tautiniams valstybės organams.
  • Vokiečių kariuomenė išsikelia iš Kauno. 1919 m.
    [Vokiečiai 1919 m. išsikelia iš Kauno. – Iliustr. // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 147]
  • Vokiečių okupacijos pabaiga
    [Pasaulio lietuvis. – 1939, nr. 4, p. 77.]

Literatūros šaltiniai

1. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas 2. Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
2. Naujųjų laikų Lietuvos istorija / Pranas Čepėnas. – Vilnius, 1992. – T. 2, p. 546.
3. Miestų ir apskričių karo komendantūros // Lietuvos kariuomenė 1918–1920 / Vytautas Lesčius. – Vilnius, 1998. – P. 115.

1919 07 15 Tado Ivanausko iniciatyva įkurta pirmoji gamtos mokslų įstaiga – Gamtos tyrimo stotis su muziejumi (jo ištakos siekia 1859–1861 m., kada datuojami pirmieji eksponatai).

1948 m. muziejus įsikuria Laisvės al. 106 patalpose. 1970 12 16 Kauno zoologijos muziejui suteiktas jo įkūrėjo – Tado Ivanausko vardas.

  • 1948–1975 m. šiame pastate buvo įsikūręs Zoologijos muziejus.
    [Музеи литовской СССР / Ю. Касперавичюс. – Вильнюс, 1973. – P. 127.]
  • Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus (archit. A. Keturka). 2004 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Gamtos tyrimo stotis // Lietuviškoji enciklopedija. – Kaunas, 1940. – T. 8, p. 931.
2. Gamtos tyrimo stotis // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1955. – [T.] 6, p. 516.
3. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus. Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.zoomuziejus.lt/?id,33. – Žiūrėta 2009 m. sausio 13 d.
4 .Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus : 1919–1999 / Elena Gaidienė. – Vilnius, 1999. – 111 p., XVI iliustr.lap. : iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 98–102.
5. Kauno zoologijos muziejus // Aš apsisprendžiu / Tadas Ivanauskas. – Vilnius. – 1994. – P. 201–213.
6. Kauno zoologijos muziejus // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – [T]. 9, p. 628–629.
7. Nuo gamtos tyrimo stoties iki Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus (1919–2005) // Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus : istorija, apžvalga, tiriamieji darbai, paukščių žiedavimas / Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus. – [T.] 1 (2006). – P. 7–14.
8. Zoologijos muziejus / Selemonas Paltanavičius // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 138–139.

1919 08 15 Tautos teatre A. Sutkaus ir J. Tallat-Kelpšos pastatyta lietuvių nacionalinė opera „Birutė“ (aut. M. Petrauskas, G. Landsbergis-Žemkalnis), o 1920 12 31 Lietuvių meno kūrėjų draugijos profesionaliame muzikiniame teatre nuskambėjo G. Verdžio „Traviata”.
  • Operos „Birutė“ pastatymo dalyviai. Kaunas, 1925 m.
    [Mikas Petrauskas : straipsniai : laiškai : amžininkų atsiminimai… – Įklija tarp p. 192–193.]
  • Scena iš G. Verdžio operos „Traviata“ 1920 m.
    Nuotrauka [Iš M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus fondo]

Literatūros šaltiniai

1. Apie „Birutę“ / V. Landsbergis // Mikas Petrauskas : straipsniai : laiškai : amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1976. – P. 252–265.
2. „Birutė“ / [parašas] Mormorando. – Recenzija // Lietuva. – 1919, rugpjūčio 21. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_65174_3 . – Žiūrėta 2009 m. vasario 27 d.
3. Dėl pirmųjų pavasario gėlių : (pirmoji lietuvių opera) / [parašas] Logos // Laisvė. – 1921, sausio 23.
4. Dvi mūzos po vienu stogu / T. Vaičiūnienė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1990, nr. 12, p. 12–14.
5. Opera „Traviata“ / O. Pleirytė-Puidienė // Laisvė. – 1921, sausio 9.
6. Tautos teatras. – Lent. // Lietuvių teatras 1918–1929. – Vilnius, 1981. – P. 310.
7. „Traviata“ lietuvių scenoje / Paparonis // Laisvė. – 1921, sausio 15, 16, 18.

1919 09 08 Latvija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir abi šalys pasikeitė diplomatinėmis atstovybėmis.

Latvijos pasiuntinybė ilgiausiai veikė pastate, buvusiame Kęstučio ir Vytauto gatvių kampe, kur 1923 03 17 E. Volteris ir J. Tumas-Vaižgantas įkūrė Lietuvių-latvių vienybės draugiją. 

  • Latvijos atstovybės pastatas (neišlikęs). XX a. 3-as deš.
    Nuotrauka [Iš LCVA vaizdo ir garso dokumentų skyriaus]
  • 2003 m. Latvijos atstovybės pastato vietoje pastatytas paminklinis stulpelis. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Išvados / Zenonas Butkus // Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929. – Vilnius, 1993. – P. 142–147.
2. Latvijos diplomatinis korpusas tarpukario Kaune / Asta Petraitytė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Acta Baltica. – 2005, p. 145–161.
3. Lietuvių-latvių vienybės draugijos įstatai. – Kaunas, 1936. – 16 p.
4. Rytinės naujienos: Lietuvių-latvių vienybės pobūvis // Lietuvos aidas. – 1938, sausio 27 (Nr. 40), p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73855. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 4 d.
5. Lietuvos–Latvijos susiartinimo veikla 1918–1940 m. – Prieiga per internetą. URL: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=168. – Žiūrėta 2009 m. birželio 8 d.

1919 11 03 buvo įsteigta Vaikelio Jėzaus draugija, besirūpinusi vaikų ir jaunimo socialine globa ir švietimu.

1920 m. atidarė vaikų prieglaudą Jėzuitų vienuolyno patalpose (dab. T. Daugirdo g.). 1923 m. iš šių patalpų išsikėlė. 1924 m. Vilijampolėje (VIII forto prieigose) buvo įsteigta prieglauda „Izoliatorius“, skirta vaikams su negalia. 1940 m. pertvarkyta į Vaikų namus Nr. 31. Vėliau iš jų išaugo Kauno specialioji mokykla (dab. Apuolės g. 11). 1940 m. Vaikelio Jėzaus draugija likviduota, jos išlaikomas globos ir švietimo įstaigas perėmė valstybė.

  • 1921 m. Vilijampolėje (buv. A. Kriščiukaičio g. 121) buvo įkurta berniukų amatų mokykla ir prieglauda.
    [1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune. – Kaunas, 1930. – P. 80.]
  • 1924 m. Žaliakalnyje (buv. Žemaičių g. 29) atidaryta mergaičių amatų ruošos mokykla ir prieglauda. Pastatas nugriautas statant Radijo gamyklą.
    Fotogr. J. Stanišauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Apie Vaikelio Jėzaus draugijos Vilijampolės prieglaudos įkūrimą, ortopediją ir kitus jautrius dalykus / Algimantas Astrauskas, Valentina Šereikienė. – Iliustr. // Ortopedijos amato raida Lietuvoje. – Kaunas : Naujasis lankas, 2011. – P.162-176.
2. Draugija – amatų ir amatininkų globėja / Valdas Pruskus // Apžvalga. – 1994, gruod. 23–1995, saus. 5, p. 18.
3. Iš Vaikelio Jėzaus dr-jos darbų // Lietuvos aidas, 1933, lapkr. 2, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89562. – Žiūrėta 2016 m. birželio 30 d.
4. Kauno labdarybė / P. Kaunietis // Vienybė. – 1929, Nr. 35, p. 282-283. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=98409&biRecordId=10036. – Žiūrėta 2016 m. birželio 30 d.
5.Kauno specialioji mokykla. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kvp.lt/index.php/apie-mus/istorija. – Žiūrėta 2016 m. liepos 4 d.
6. Kauno Vaikelio Jėzaus Draugija / P. Kaunietis // Vienybė. – 1929, Nr. 36, p. 294. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=98408&biRecordId=10036. – Žiūrėta 2016 m. birželio 30 d.
7. „Leiskite mažutėliams eiti pas mane“ / Ineza Juzefa Janonė. – Bibliogr. išnašose // Literatūra ir menas. – 2008, saus. 18, p. 3, 19.
8. Tolimesnė Vaikelio Jėzaus Dr-jos veikimo eiga // Vienybė. – 1930, Nr. 5, p. 37-38. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=98356&biRecordId=10036. – Žiūrėta 2016 m. birželio 30 d.
9. Vaikelio Jėzaus draugija – beturčių našlaičių globėja // Rytas. – 1928, liep. 31, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122949. – Žiūrėta 2016 m. birželio 30 d.
10. Vaikelio Jėzaus draugijos berniukų amatų mokykla 1919-1940 : (buv. Kriščiukaičio g. 121, pastatas neišliko) / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr.. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas : Kitos spalvos, 2012. – P. 34-39.
11. Vaikelio Jėzaus dr-jos 15 m. darbuotės sukaktis / F. V. // Rytas. – 1934, spal. 29, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121393. – Žiūrėta 2016 m. liepos 4 d.

1919 12 15 pradėtas kurti Karo muziejus, 1921 02 16 iškilmingai atidarytas carinės Rusijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže. Tuo metu pradėtas formuoti ir muziejaus sodelis su memorialiniais ir simboliniais paminklais.

1930 m. pašventintas naujojo pastato (archit. V. Dubeneckis, inž. K. Reisonas ir K. Kriščiukaitis) kertinis akmuo ir muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1936 02 16 atidarytas naujasis pastatas, kuriame įsikūrė Karo ir Kultūros muziejus. 1940 07 25muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo. 1944–1956 m. jis vadinosi Kariškai istoriniu, 1956–1990 m. – Valstybiniu istorijos muziejumi. 1990 01 29 karo muziejui sugrąžintas Vytauto Didžiojo vardas.

  • Karo muziejus. 1928 m.
    [Iš V. Balčiūnienės asmeninio archyvo]
  • Vytauto Didžiojo karo muziejus (dab. K. Donelaičio g. 64). 1939 m.
    [Karys. – 1939, Nr. 55, p. 4.]
  • Bendras muziejaus sodelio vaizdas. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • 1940 m. vasarą sodelyje pastatyta Knygnešių sienelė (autorius – Karolis Reisonas). 1950 m. nugriauta. 1997 06 07– atidengta atstatyta sienelė (autorius – Liucijus Albertas Dringelis). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno miestas: Donelaičio g. 64. Karo muziejaus sodelis / Jonas Varnauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 45–60.
2. Karo muziejaus vaidmuo kuriant švenčių tradicijas Kaune 1921–1930 m. / Aušra Jurevičiūtė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 169–202.
3. Ketvirtas maršrutas (Šiauliai–Kaunas) // Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 4, p. 151–159.
4. Laikas ir simboliai: Vienybės aikštės ir Karo muziejaus sodelio architektūrinė raida. – Iliustr. / Jolita Kančienė // Kauno tiesa. – 1992, Nr. 21, sausio 31, p. 4.
5. Nacionalinė tapatybė: Vytauto Didžiojo muziejus / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 72–91.
6. Šimtas knygnešių : knygnešių sienelės vardai / Lietuvos knygnešio draugija ; [sudarytojai: Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė-Narkevičienė]. – Vilnius, 1998. – 133 p. : portr. – Antr. p. viršuje. – Bibliogr. str. gale. – R-klės: p. 121–133.
7. Tikrasis modernizmas = True modernism : Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų / Lina Preišegalavičienė ; [vertėjas Armandas Rumšas]. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016 (Kaunas : Kopa). – 79, [1] p. : iliustr., faks. ; 24 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Bibliogr.: p. 73.
8. Vytauto Didžiojo karo muziejui – 80 / Vilija Sapjanskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 387–390.
9. Vytauto Didžiojo karo muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/Kaunas/karo_muziejus.htm. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.
10. Vytauto Didžiojo karo muziejus = Millitary Museum of Vytautas the Great: 1921–2001 / [sudarytojai Aušra Jurevičiūtė ir Rimas Banaitis; vertė Jūratė Vaičenonienė]. – Kaunas, 2001. – 26, [2] p.: iliustr.; 21 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.
11. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais: almanachas / redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis… [et al.]. – Kaunas, (2007). – 227, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. išnašose.
12. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2007 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus ; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis … [et al.]. – Kaunas [i.e. Vilnius], 2008. – 209, [1] p. : iliustr., faks., portr.

1919 12 20 Kaune, Seimo rūmuose (Gimnazijos g. 3), įkurta Centrinė valstybės biblioteka (dab. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Pirmuoju bibliotekos direktoriumi paskirtas E. Volteris. Ne kartą keitėsi bibliotekos pavadinimas – Valstybinis centrinis knygynas (1920), Lietuvos centrinė biblioteka (1936–1940 m. – Laisvės al.; 1940–1944 m. – Miško g.), Lietuvos TSR valstybinė respublikinė biblioteka (1951–1988). 1944 12 03 biblioteka persikėlė į buvusius Prekybos, pramonės ir amatų rūmus (K. Donelaičio g. 8), 1963 m. – į naujus rūmus Vilniuje, dalį knygų palikdama Kauno viešajai bibliotekai (dab. Kauno apskrities viešoji biblioteka), su kuria dalijosi patalpomis nuo 1950 10 01.

  • Bibliografas, kultūros veikėjas E. Volteris. Tarpukaris.
    [2009 metų kalendorius / Lietuvos nacionalinė martyno Mažvydo biblioteka. – Kaunas, 2008]
  • Respublikinės bibliotekos Kaune darbuotojai J. Rimantas ir V. Steponaitis. 1947 m.
    [2009 metų kalendorius…<…>]
  • Respublikinė biblioteka. XX a. 6 deš.
    [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
  • Hitlerinės okupacijos metais šiuose pastatuose buvo sandėliuojama dalis Centrinės bibliotekos knygų. XX a. 5 deš.
    [2009 metų kalendorius… <…>]

Literatūros šaltiniai

1. Centrinei valstybės bibliotekai 20 metų / J. Rimantas // Bibliografijos žinios. – 1939, nr. 8, p. 250–254. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6937. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.
2. Centrinei valstybinei bibliotekai naujuose rūmuose įsikuriant // Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų žinios. – 2000, birželio 16, p. 6.
3. Centrinis valstybės knygynas. – Parašas: Br. // Lietuva. – 1920, vasario 27, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64993. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 4 d.
4. Lietuvos centrinė biblioteka 1940–1941 metais / V. Vilnonytė. – Bibliogr. išnašose // Tarp knygų. – 1993, nr. 1, p. 10–13; nr. 2, p. 17–19; nr. 3, p. 11–13.
5. Lietuvos TSR valstybinė M. Mažvydo biblioteka 1940 06 15 – 1963 m. / V. Vilnonytė // Lietuvos TSR valstybinės Martyno Mažvydo bibliotekos 70-čiui skirta mokslinė konferencija: Pranešimų tezės. – Vilnius, 1989. – P. 4–5.
6. LNB istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lnb.lt/lnb/content/print.jsp?docLocator=10. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.
7. Mūsų bibliotekos klausimu / E. Volteris // Lietuva. – 1922, spalio 19, p. 1–2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64381. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.
8. Tautos atmintis : [Lietuvos nacionalinės bibliotekos Kauno laikotarpis (1919–1963 m.)] / Klemensas Sinkevičius. – Iliustr. – Bibliogr.: p. (42 pavad.) // Tarp knygų. – 1998, nr. 9, p. 1–5.
9. Valstybinių bibliotekų veikla: [centrinės valstybinės bibliotekos istorija ir veikla] // Trimitas. – 1940, nr. 4, p. 91. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39322. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.

1919 m. dar carinės Rusijos imperijos laikais (1887–1890 m.) pastatytas malūnas ir sandėlių kompleksas tapo Nepriklausomos Lietuvos nuosavybe.

1924 m. valstybės lėšomis pradėtas statyti 4200 tonų talpos Kauno elevatorius. 1955 m. elevatorius rekonstruotas į kombinuotųjų pašarų gamyklą. 1963 m. šalia jos pastatytas naujas elevatorius Kauno miesto ir rajono malūnams. AB ,,Kauno grūdai“ (H. ir O. Minkovskių g. 63) įsteigta 1993 m.

  • Kauno elevatorius (Lietūkis).
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 454.]
  • AB „Kauno grūdai“ pastatai. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Elevatoriai pradės veikti rugsėjo mėnesį // Lietuvos žinios. – 1924, liepos 27 (nr. 168), p. 5.
2. AB „Kauno grūdai“ : Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kauno-grudai.lt/index.php?s_id=18&lang=lt. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 14 d.
3. „Kauno grūdams – 75“ / Pranas Sasnauskas. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2000, liepos 4, p. 2.
4. Maisto pramonės įmonių architektūra // Pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 metais: istorinė raida, stilistinsi ypatumai, kultūrinė reikšmė : daktaro disertacija / Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2006. – P. 40–41. – Mašinraštis.
5. Mala jau 110 metų / Rasa Jagaitė. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, gruodžio 19, p. 3.
6. Malūnas – pagal caro potvarkį / Julius Lenčiauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 18, p. 7.
7. Verslas kaip per sviestą / Marius Malinauskas. – Iliustr. // Veidas. – 2003, nr. 52, p. 22–23.

1919 m. prijungti prie miesto prigludę priemiesčiai: Vilijampolė, Žemieji Šančiai, dalis Aleksoto ir Žaliakalnio.

1919–1939 m. miesto plotas padidėjo nuo 1667 ha iki 3940 ha; gyventojų skaičius išaugo 8,6 karto. Vėliau prijungti tolimesnieji priemiesčiai: Aukštoji Panemunė su Basanavičiaus šilu bei Aleksoto dalis (1931 m.), Aukštieji Šančiai (1932 m.) bei tuometiniai Vilijampolės ir Žaliakalnio pakraščiai. 1933 m. gegužės mėn. prijungti Vičiūnai. 1931 m. Kleboniškyje pastačius Kauno vandentiekio stotį prijungta sena Eigulių II gyvenvietė, o Eigulių I kaimas prijungtas tik 1969 m.

  • 1935 m. Kauno planas.
    [Kauno miesto planai … XIX planas]
  • Vilijampolės vaizdas. XX a. 3-ias deš.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kapitalizmo epocha. – Iliustr. // Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. – Vilnius, 1991. – P. 75.
2. Eiguliai // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 192.
3. Kauno miesto raidos ir planavimo apžvalga / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Kauno miesto planai [Kartografija]: XIX a. – XX a. I p. / sudarytojos Nijolė Ambraškienė, Vitalija Girčytė. – [Kaunas], 2007. – P. 19–23.
4. Kauno miesto plėtra ir modernizacija tarpukaryje (1920–1940): kursinis darbas / Justina Pivoraitė. – VU istorijos fakultetas; darbo vadovė dr. Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2009. – P. 5–8.
5. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 10.
6. Tiltas į miestą: 1919–2009. – Kaunas, 2009. – 47 p.
7. Vilijampolė ; Vilijampolės būta savarankiško miesto. – Iliustr. // Kauno istorija. / A. Pleskačiausko rankraščių rinkinys, albumas nr. 7 – [1980]. – P. 77; 80–81.
8. Urbanistinė raida // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 22–25.

1919 m. prasidėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties istorija, kai Kauno miesto savivaldybė ėmė finansuoti sanitarinio automobilio ir personalo išlaikymą, – nemokamai pervežti ligonius į ligonines ir ambulatorijas.

1937 09 29 atidarytas Raudonojo Kryžiaus greitosios medicinos pagalbos centras, kuris 1940 m. prijungtas prie tuometinio Kauno vykdomojo komiteto sveikatos skyriaus, o 1941 m.– tapo savarankiška įstaiga. 1942 m. įsteigta Greitosios medicinos pagalbos stotis Kęstučio gatvėje, 1974 09 01 – persikėlė į M. Jankaus gatvę. 1990 01 01 Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis (GMPS) įsikūrė naujame 3-jų aukštų pastate Dainavos mikrorajone.

  • XX a. pr. ligonius į gydymo įstaigas perveždavo specialiomis karietomis.
    Pirmoji tokia karieta į Kauną iš Peterburgo buvo atvežta jau 1909 m. ir atiduota naudoti Raudonojo Kryžiaus ligoninei [Iš GMPS archyvų]
  • Sanitarinis automobilis prie Ugniagesių rūmų (Nemuno g. 2), kur buvo įsikūrusi Greitosios medicinos pagalbos būstinė.
    [Iš GMPS archyvų]
  • Raudonojo Kryžiaus Greitosios medicinos pagalbos centras (Laisvės al. 7), turėjo 4 automobilius ligoniams pervežti. 
    [Iš GMPS archyvų]
  • Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis (Kęstučio g. 8).
    [Iš GMPS archyvų]
  • Kauno greitosios pagalbos stotis (M. Jankaus g. 18).
    [Iš GMPS archyvų]
  • Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis (Pramonės pr. 33). 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Automobilis su žaliu kryžiumi : alio! Greitoji pagalba / J. Kalokaitis // Lietuvos iadas. – 1939, liepos 23, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97889. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
2.Greitoji skuba jau 6 metų… / Marianos Jasaitienės ir Edmundo Katino fotofaktas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, gruodžio 2, p. 21.
3. „Greitosios“ šimtmetis: nuo karietos iki reanimobilio / Audra Visockaitė. – Iliustr. // Lietuvos sveikata. – 2003, sausio 16–22, p. 3.
4. Įstaigos, kurias tik nelaimėj kauniečiai atsimena / F. Žibėtis. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 1938, gruodžio 31, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82799. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
5. Kauno Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 598-600.
6. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties metraštis / Emilija Balsiūnienė, Inga Kupčiūnaitė. – Kaunas, [2008] : iliustr. – Rankraštis saugomas VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.
7. Kauno miesto valdyba dėl „Greitosios pagalbos“ // Rytas. – 1930, vasario 24, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122486. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
8. Raudonasis Kryžius Kaune atidarė Greitosios pagalbos centrą. – Kronika // Lietuvos žinios. – 1937, rugsėjo 30, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83708. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
9. VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis : su Jumis jau 90 metų. – Priega per internetą. URL: http://www.greitojipagalba.lt/index.htm. – Žiūrėta 2009 m. spalio 10 d.

1919 m. prasidėjo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos istorija.

1920–1921 m. m. pradžioje ji pavadinta Kauno 1-ąja vidurine mokykla. 1936 09 01 jai suteiktas Kauno 4-osios valstybinės gimnazijos statusas, 1944 m. – vidurinės mokyklos statusas. 1998 12 22 mokykla pavadinta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu. 2002 09 01jai suteiktas gimnazijos statusas.

  • Po II pasaulinio karo mokyklai skirtos patalpos (Miško g. 1, archit. E. Frykas), kuriose ji yra iki šiol. XX a. 4 deš.
    Nuotrauka [Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 42.]
  • Kauno 4-oji vidurinė mokykla, iš Lenino (dab. Vytauto) prospekto. Apie 1980 m.
    Fotogr. Pr. Juozapavičius [Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 88.]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla // Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. T. 2. – P. 347.
2. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 22–26.
3. Nauja gimnazija Kaune // Lietuvos aidas. – 1936, liepos 17, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66957. – Žiūrėta 2009 m. vasario 2 d.
4. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.darius-girenas.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 4 d.

1919 m. J. Naujalis įsteigė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 10 01 buvo suvalstybinta, o 1933 04 01 tapo Kauno Konservatorija.

1948 m. mokykla pavadinta Juozo Gruodžio vardu. 1948–1993 m. mokyklos statusas ne kartą keitėsi. 1993 09 01 – pavadinta Kauno Juozo Gruodžio konservatorija (J.Gruodžio g. 6).

  • Muzikos mokyklos direktoriai ir pedagogai apie 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 227.]
  • Muzikos mokyklos pastatas (Maironio g. 3, dab. 9). XX a. 3 deš.
    [Juozas Naujalis / Sudaryt. O. Narbutienė. – Vilnius, 1968. – Įklija tarp p. 128–129.]

Literatūros šaltiniai

1. Iš Valstybinės muzikos mokyklos istorijos / Juozas Naujalis // Lietuva. – 1923, birželio 28, p. 2. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63934. – Žiūrėta 2009 m. sausio 25 d.
2. Kauno valstybinė muzikos mokykla ir konservatorija 1920–1940 m. / Tamara Vainauskienė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Menotyra. – 2000, nr. 3, p. 29–36.
3. Konservatorija. – Iliustr. // Aukštasis mokslas Lietuvoje 1918–1940 metais: monografija / Česlovas Mančinskas. – Vilnius, 1996. – P. 112–120.
4. Lietuvių vokalo mokyklos pradžia / Tamara Vainauskienė. – Iliustr. – Nuorodos išnašose // Kultūros barai. – 1992, nr. 12, p. 61–64.
5. Lietuvos muzikos akademija: [Kauno muzikos mokykla; Kauno valstybinė konservatorija]. – Iliustr., portr. // Lietuvos mokslas. – 1994, [t.] 2, kn. 2–3, p. 99–101.
6. Kauno Juozo Gruodžio konservatorija. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.konservatorija.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2009 m. sausio 30 d.

1919 m. tarp Aukštosios Panemunės ir Senamiesčio pradėjo kursuoti Kauno siaurasis geležinkelis (žmonių vadinamas „kukuška“).

Pritaikius I pasaulinio karo metu vokiečių nutiesto siaurojo geležinkelio bėgius, jo trasa buvo 6,4 km ilgio. 1923 m. nutiesta papildoma, tik vasarą veikianti 3,5 km ilgio atšaka į Panemunės šilą. Siaurukas veikė iki 1935 08 01.

  • Traukinys prie Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios. XX a. 3-ias deš.
    [Iš G. Černiausko asmeninio rinkinio]
  • Traukinys prie Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios.
    [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kaunas atsisiveikino su siauruoju geležinkeliu. – Iliustr. // Lietuvos aidas. –1935, rugpjūčio 1, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67311. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.
2. Kauno traukinukas / V. Likevičius // Kauno tiesa. – 1967, rugpjūčio 13, p. 6
3. Nauja pramoga // Lietuva. –1923, birželio 13, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63836. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.
4. Lipk į „kukušką“, brauksim į Senamiestį / Jonas Palys. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, balandžio 25, p. 15.
5. „Nuo 1 rugpj. pradėta važinėti siauruoju gelžkeliu nuo Aleksoto tilto iki Panemunės tilto…“ // Vienybė. – 1919, nr. 31, p. 250. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=100330. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.
6. Šančių pradžių pradžia, raida, suklestėjimas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 33–34.

1920 01 15 siekiant suvienodinti karinio ir bendrojo karininkų išsimokslinimo lygį Kaune įsteigti laikinieji karininkų kursai, o 1921 04 13 – Aukštieji karininkų kursai.

1931 m. buvo įkurtas Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrius, kuris prilygo aukštojo karo mokslo institucijai. 1932 04 01 prasidėjo pirmieji mokslo metai. 1938 12 10 kursai pavadinti Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla, kuri veikė iki 1940 09 30.

  • Respublikos Prezidentas Antanas Smetona su kariuomenės vadovybe Aukštuosiuose Kursuose išleidžiant technikos skyriaus II laidą. 1928 m.
    [Kardas. – 1928, nr. 3, p. [1].]
  • Generalinio štabo kursų atidarymas. 1932 m.
    [Kardas. – 1932, nr. 5, p. [1].]

Literatūros šaltiniai

1. Karininkų kursai / Feliksas Žigaras. – Aut. nurodomas turinyje // Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.) : monografija . – Vilnius, 2007. – P. 101–160.
2. Karininkų kursai. – Karininkų rengimo pradžia (1919–1920) / Dr. Vytautas Leščius // Lietuvos archyvai : straipsnių rinkinys. – [t.] 12 (1999) : Apie Lietuvos kariuomenę, p. 11–12.
3. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918–1940 m. // Krašto apsauga / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Vida Urbonaitė. – 2002 (2003), p. 253–256.
4. Karininkų rengimo pradžia : Karininkų kursai // Lietuvos kariuomenė, 1918–1920 / Vytautas Lesčius. – Vilnius, 1998. – P. 168–170.
5. Karo mokykla Auštojoje Panemunėje / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2007. – D. 3 : Lietuvos kariuomenė ir karininkai Aukštojoje Panemunėje 1919–1940 metais, p. 6–7.
6. Savosios aukštosios kariškos mokyklos įsteigimo proga / [parašas] Al. A. // Kardas. – 1932, nr. 5, p. 66–67.

1920 01 27 pradėjo veikti Aukštieji kursai. Jų pagrindu 1922 02 16 atidarytas Lietuvos universitetas (A. Mickevičiaus ir K. Donelaičio g. kampas).

1929 02 11 aktu universitetui perduoti Valstybės spaustuvės rūmai (K. Donelaičio g. 20). 1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1940 m. pavadintas Kauno universitetu. Atidarius Vilniaus universitetą ir ten perkėlus dalį fakultetų, 1950 10 31 reorganizuotas į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus. 1989 04 28 atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas.

  • Lietuvos universitetas (dab. KTU Tarptautinių studijų centras). 1925 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • VDU Didieji rūmai (dab. KTU II rūmai). 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Alma Mater. Mūsų universitetas ir jo studentija / Redagavo A. Šatas. – Kaunas, 1930. – 124 p.: iliustr.
2. Lietuvos universitetas = The University of Lithuania. – Kaunas, 1923. – 113 p.: lent.
3. Lietuvos universiteto įsteigimas / A. Matukonis. – Iliustr. // Nuo aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto. 1920–1997. – Kaunas, 1997. – P. 11–57.
4. 1922–1932 Vytauto Didžiojo universitetas Kaune: Trumpa 10 metų veikimo apžvalga. – Kaunas, 1932. – 48 p.
5. Universitetas Kaune / Rūta Vaitkevičiūtė. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 72–73.
6. Universiteto organizavimo pradžia: Aukštieji (vakariniai kursai); Vytauto Didžiojo universiteto struktūra 1922 – 1950 metais: genezė, raidos duomenys. – Bibliogr.: p. 84 // Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė (1922–2002). – Kaunas, 2002. – P. 74–98.
7. Vytauto Didžiojo universitetas / Rūta Vaitkevičiūtė. – Iliustr. – Pratarmė angl. // Kauno savasties ženklai = The Sings of Kaunas Identity / sudarytoja R. Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. – P. 96–103.
8. Vytauto Didžiojo universiteto Didieji rūmai; Kauno technologijos universiteto (iki 1990 m. spalio 31 d. Politechnikos instituto) Antrieji rūmai. – Iliustr. // Kauno technologijos universiteto antrųjų rūmų istorijos bruožai / Nijolė Lietuvnikaitė. – Kaunas, 1997. – P. 20–44.
9. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos 70-metis / Sudarytojas J. Čepinskis. – Kaunas, 1993. – 231 p.: iliustr.
10. Vytauto Didžiojo universitetas. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.vdu.lt/apie-vdu/vdu-vakar-ir-siandien.html. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.

1920 02 21 įsteigta Lietuvos teisininkų draugija.

1940 m. Draugija uždrausta. 1989 03 04 Vilniuje įvyko atkuriamasis Lietuvos teisininkų draugijos susirinkimas (Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus veikla atkurta 1989 02 03), pirmuoju atkurtos Draugijos pirmininku tapo doc. Zenonas Namavičius.

  • Draugijos įkūrimo iniciatorius ir statuto rengėjas, žymus Lietuvos teisininkas prof. Petras Leonas. 1921 m.
    [Lietuvos albumas : [Lietuvos respublikos kūrėjų, tautos kultūros ir meno darbininkų albumas]. – 2-as (fotogr.) leid. – Kaunas, 1990. – P. 41.]
  • 1932 m. Lietuvos teisininkų draugija buvo įsikūrusi Laisvės al. 63 (dab. Laisvės al. 103). 2008 m. 
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Istorija neretai pasikartoja / Vytautas Petrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 12, p. 12.
2. Iš Teisininkų draugijos. – Lietuva, 1920, lapkričio 24, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64836. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
3. Lietuvos Teisininkų draugija. Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ltd.lt/tm/istorija/. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
4. Lietuvos Teisininkų draugija // Laisvė. – 1921, birželio 22, p. 2–3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=110990. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
5. Lietuvos teisininkų draugija: nesame nuošalyje / Romas Aikevičius // Kauno tiesa. – 1991, rugpjūčio 8, p. 3.
6. Lietuvos teisininkų draugijos statutas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=52327. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
7. Neabejingi savo profesijai siekia aktyvios saviraiškos : [pokalbis su Lietuvos teisininkų draugijos pirmininku advokatu Stasiu Šedbaru] / kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė. – Portr. // Juristas. – 2004, gegužė, Nr. 5, p. 26–29.
8. Sustingimą įveiksime tik susivieniję / Gintaras Pukas // Kauno tiesa. – 1989, balandžio 4, p. 6.
9. 1921 metų gruodžio 4 d. Sekmadienis / M. Römeris. – Iliustr. // Dienoraštis. – Vilnius, [2013]. – [Kn. 6], P. 48–49.
10. „Visas Kaunas“ su Kauno miesto planu : Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno m. valdžios ir savivaldybės įstaigų , visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 54.

1920 02 21–23 įvyko prokomunistinis Kauno įgulos kareivių sukilimas.

Sukilimas apėmė Aukštojoje Panemunėje, Žemuosiuose Šančiuose ir Aleksote dislokuotus kariuomenės dalinius.

  • Kauno įgulos dalinių dislokacija 1920 m. vasario 22–23 d.
    [Šarvuotas auto divizionas…, p. 163.]

Literatūros šaltiniai

1. Kareivių maištas Kaune / Antanas Šova // Savanoris visam gyvenimui. – Kaunas, 2004. – P. 59.
2. Kauno įgulos kareivių sukilimas 1920 metais / J. Jurginis. – Vilnius, 1955.
3. Pirmieji šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje / Vytautas Žeimantas. – Iliust. – B. d. // Lietuvos aidas. – 2005, lapkričio 23, p. 6.
4. Šarvuotas auto divizionas. Šarvuotų automobilių dalinys iki jo įjungimo į šarvuočių rinktinę (1924 m. sausio 1 d.) / Zenonas Ivinskis // Karo archyvas. – [T. 12], 1940, p. 151–182. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit=Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=48567&psl=147. – Žiūrėta 2015 m. sausio 9 d.
5. 1920 m. Panemunės įgulos maištas / Sigita Černevičiūtė, Saulius Kaubrys. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: (Ne)sankcionuota mirties bausmė pakariant arba sušaudant 1918-1920 m. – Bibliogr. išnašose // Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera. – Vilnius : Gimtasis žodis, 2014. – P. 86-88.

1920 04 01 įkurta Lietuvos telegramų agentūra ELTA, veikusi Kaune iki 1944 m.
  • Valstybės bankas (dab. K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27), kuriame 1920 m. savo darbą pradėjo ELTA. 1921 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • ELTOS 10-ies metų sukakties minėjimas.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas: 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 261]

Literatūros šaltiniai

1. ELTA, 1920–2005 / [sudarytoja Giedrė Strikulienė]. – Vilnius, 2005. – 75, [1] p.: iliustr., portr.
2. ELTA. Jos dvidešimtmetį minint. // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 30 d., p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97617. – Žiūrėta 2009 m. vasario 12 d.
3. Eltos dešimtmetis // Trimitas. – 1930, balandžio 3, nr.14, p. 266–267. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39259. – Žiūrėta 2009 m. vasario 18 d.
4. Eltos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.elta.lt/static.php?puslapis=2. – Žiūrėta 2009 vasario 12 d.
5. Kaip žinios pasiekia skaitytoją / J. Ansulis // Mūsų laikraštis. – 1940, balandžio 4 d., p. 12. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=35187. – Žiūrėta 2009 m. vasario 18 d.
6. Pirmasis spaudos įstatymas ir visuomenės informavimo galimybės parlamentinės tvarkos kūrimo aplinkybėmis / Andrius Vaišnys // Spauda ir valstybė 1918–1940. – Vilnius, 1999. – P. 62–68.

1920 05 15 Kauno miesto teatro rūmuose (remiantis 1918 02 16 aktu) darbą pradėjo Steigiamasis Seimas, kuris perėmė krašto valdymą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika.

Pirmasis Seimas darbą pradėjo 1922 11 13, Antrasis Seimas – 1923 06 05, Trečiasis Seimas – 1926 06 02 ir Ketvirtasis Seimas – 1936 09 01.

  • Kauno miesto teatre (dab. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre) Steigiamasis Seimas susirinko į savo pirmąjį iškilmingą posėdį.
    [Lietuvos albumas. – Kaunas, 1921. – P. 82]
  • Steigiamojo Seimo rūmai. 1921 m.
    (dab. Maironio gimnazija) [Lietuvos albumas… – P. 83]

Literatūros šaltiniai

1. Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas / [sudarytojai Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis … [et al.]. – Vilnius, 2007. – P. 17–55, 56–184, 578–613.
2. Lietuvos Seimas : [iliustruota parlamento istorija (XX a.) / Andrius Vaišnys, sudarytojas]. – Vilnius, 2001. – P. 3–31.
3. Seimas Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 metais. – Iliustr. // Lietuvos Seimo istorija : XX–XXI a. pradžia / Danutė Blažytė-Baužienė, Mindaugas Tamošaitis, Liudas Truska. – P. 38– 208.
4. Seimai Trapukario Lietuvoje / Mindaugas Maksimaitis. – Iliustr. // Lietuvos Seimas = The Seimas of Lithuania / V. Motulaitė, S. Venskevičius, E. Gudavičius ir kt.; [santrauką į anglų k. vertė Michael Chusid ir Dalija Tekorienė]. – Vilnius, 1996. – P. 113–130.
5. Steigiamasis Seimas ir jo vieta naujųjų laikų Lietuvos istorijoje / Liudas Truska. – iliustr. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. – Vilnius, 2006. – P. 11–59.

1920 05 25 Žemuosiuose Šančiuose įkurta AB „Ringuva“, gaminusi aliejų, o nuo 1939 m. ir muilą.

Jos steigėjai – Finansų, Prekybos ir pramonės ministerija, Nepriklausomybės akto signatarai M. Yčas, dr. J. Šliūpas, dr. V. Gaigalaitis, A. Vosylius ir V. Račkauskas. Sovietmečiu įmonė vadinta Kauno muilo fabriku. 1998 03 30 bendrovė grįžo prie istorinio pavadinimo AB „Naujoji Ringuva“. 1999 m. prie bendrovės prijungtas „Panevėžio muilas“, o 2001 m. visa gamyba perkelta į Panevėžį, Kaune paliekant tik sandėlius.

  • AB „Ringuva“ (Šančiai).
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 441.]
  • AB „Ringuva“ pastatai (Ringuvos g. 53). 2003 m.
    [Laikinoji sostinė. – 2003, vasario 7, p. 4]

Literatūros šaltiniai

1. Akc. aliejaus fabriko b-vė “Ringuva” // Lietuvos pramonė / J. Etingeris, M. Liutermoza. K., 1923, p. 82.
2. Akcinė bendrovė „Ringuva“ // Verslas. 1939, rugsėjo 1, nr. 35 – 36, p. 14. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=129929. – Žiūrėta 2009 m. liepos 14 d.
3. Auga fabriko pajėgumas / A. Eviltis // Kauno tiesa. – 1953, rugsėjo 13, p. 1.
4. Kaune dar viena įmine mažiau / Julius Lenčiauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, rugsėjo 4, p. 7.
5. Kauno muilo bendrovė konkuruos su „Procter & Gamble“ / Daiva Norkienė. – Portr. // Respublika. – 1998, lapkričio 23, p. 14.
6. Naujos pramonės įstaigos. – Ūkis // Sietynas. – 1920, nr. 10, p. 21. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=107882. – Žiūrėta 2009 m. liepos 14 d.
7. „1920 m. gegužės 25 d. paskelbti Akcinės aliejaus fabriko bendrovės „Ringuva“ įstatai.“ // Vertybiniai popieriai Lietuvoje = Securities in Lithuania : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 173.

1920 08 07 pradėjo veikti vokiečių aukštesnioji realinė mokykla, 1930 m. tapusi gimnazija.

Gimnazijos pastatas pradėtas statyti 1922 m. (Vytauto pr. 24, (dab. 50), projekto aut. – archit. šveicaras E. Peyeris ) ir baigtas 1930 m. (jau pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą). Gimnazija rūpinosi „Lietuvos vokiečių kultūrinė sąjunga“. Ji uždaryta 1941 m. Vėliau pastatu naudojosi rusų vidurinė mokykla (dab. Aleksandro Puškino gimnazija).

  • Vokiečių gimnazija. Tarpukaris.
    [Istorija. – [nr.] 45 (2000), p. 24.]
  • Aleksandro Puškino gimnazija. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte : [apie kapinėse buvusį vokiečių sklypą ir ten pastatytą vokiečių gimnaziją]. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 39–41.
2. Deutsche Oberrealschule zu Kaunas. – Vok. k. // Deutscher Kalendar für Litauen. 1925. – Kowno, [1925]. – P. 54–57.
3. Deutsche Oberrealschule zu Kaunas. – Iliustr. – Vok. k. // Deutscher Genossenschafts Kalendar für Litauen. 1930. – Kowno, [1930]. – P. 68–76.
4. Deutsches Gymnasium zu Kaunas / Margarete Haendel. – Vok. k. // Deutscher Genossenschafts Kalendar für Litauen. 1931. – Kowno, [1931]. – P. 50–52.
5. Vokiečių vidurinė mokykla Lietuvoje 1918–1940 metais / Benediktas Šetkus. – Iliustr. – Bibliogr.: 49 pavad. // Istorija. – [nr.] 45 (2000), p. 20–27.

1920 08 31, dar neratifikavus pasirašytos sutarties su SSRS, į Kauną atvyko įgaliotasis asmuo A. Akselrodas (Akselrod).

Pasiuntinybė išsinuomojo du namus Laisvės al. pradžioje. 1929 m. įsikūrusi Lietuvių draugija SSSR kultūrai pažinti (VOKS) ir jos atstovas N. Pozdniakovas (Pozdniakov) vykdė aktyvią kultūrinę-agitacinę veiklą, organizavo prabangius priėmimus.

  • Buvęs SSRS pasiuntinybės pastatas (Laisvės al. 8). 2009 m. 
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
  • Buvęs SSRS pasiuntinybės pastatas (Laisvės al. 10). 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Pirmasis sovietų pasiuntinys Lietuvoje A. Akselrodas: diplomatinės veiklos pusmetis (1920 m. rugsėjis – 1921 m. kovas) / Z. Butkus // Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai. – 1997, p. 120–136.
2. Laisvės al. nr. 4 // Ką laumės lėmė: atsiminimai; Liepalotų medelynuose / Petronėlė Orintaitė. – Vilnius, 2001. – P. 291– 314.
3. Rusijos pasiuntinybės Lietuvoje veikla / Juozas Kaškelis // Trimitas. – 1994, nr. 1–2, p. 3; nr. 3–4, p. 4–5.
4. Pėdos Laisvės alėjoje: „Pasaulio“ vyr. red. R.Miliauskas kalbasi su nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Vladimiru Semionovu [dirbusiu Lietuvoje 1939–1940 m. – Portr. // Pasaulis. – 1990, nr. 20, p. 2–6.
5. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – T. 3 (2002), p. 149–151.
6. Vokietijos ir SSRS diplomatinis bendradarbiavimas Baltijos šalyse 1920–1940 m. / Zenonas Butkus – Prieiga per internetą. – URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/8/zenonas_butkus.htm. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 10 d.

1920 09 17 rusų mokytojų draugijos „Mokslas-Šviesa“ (pirmininkas A. Timinskis) iniciatyva įsteigta privati rusų gimnazija.

1925 m. gimnazija įsikūrė naujame pastate (Vytauto pr. 44, archit. A. Gordevičius). Veikė iki 1940 m.

  • Rusų gimnazijos vėliava. XX a. 3 deš.
    [Darbai ir dienos. – T. 34 (2003), p. 154.]
  • Kauno rusų gimnazijos mokytojai. Tarpukaris.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 241.]
  • Rusų gimnazija. 1930 m.
    [Darbai ir dienos. – T. 34 (2003), p. 154.]
  • Šiame pastate tarpukariu veikė Kauno rusų gimnazija (dabar – Kauno pedagogų kvalifikacijos centras). 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Buvusios Karmelitų kapinės Vytauto prospekte / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. – Rubrika: Pasivaikščiojimai po Kauną // Kauno diena. – 1999, lapkričio 27, p. 20–21.
2. Десятилетие Ковенской русской гимназии (1920–1930 г.г.) // Rusų kalendorius 1932 m. – Kaunas, [1932]. – P. 13–21: iliustr.
3. Kauno intelegintijos žiedą krovė ir rusų šviesuoliai: laikinoji sostinė tarpukariu tapo bolševikų režimui nepalankių intelektualų prieglobščiu / Erika Vaitkūnienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, balandžio 21, p. 11.
4. Ковенская русская гимназия: Общества преподователей. 1920–1925 г.г. / А.И. Тыминский // Отчет за пятилетие 1920–1925 г.г. – Kaunas, 1926. – P. 3–6.
5. Русский мир Каунаса : Культурное общество в 1918–1940 г.г. / Асия Ковтун. – Iliustr. – Bibliogr.: 62 pavad. – Santr. liet. // Darbai ir dienos. – T. 34 (2003), p. 145–175.
6. Timinskis Aleksandras [1884 04 04–1959 02 15]. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=TIMINSKIS%20ALEKSANDRAS.
7. Чюдо русского просвещения / Б. Гледов // Литовский вестник. – Каунас, 1935, н. 22, с. 2.

1920 m. Aukštojoje Fredoje, J. Godlevskio dvare įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla.

Keletą kartų pervadinta. 1945 m. reorganizuota į technikumą, vėliau gavusį Kauno Mičiurino tarybinio ūkio-technikumo vardą. 1982 m. pastarasis sujungtas su Kauno žemės ūkio technikumu. 1990 m., jau kaip Kauno aukštesnioji žemės ūkio mokykla buvo perkelta į naujus rūmus Mastaičiuose (Mokslo g. 2, Kauno raj.). 2002 m. Kauno aukštesnioji kraštotvarkos ir verslo mokykla prijungta prie Kauno kolegijos ir gyvuoja kaip Kauno kolegijos kraštotvarkos fakultetas (nuo 2013 m. Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas).

  • Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1930 m.
    [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • Mokyklos parkas. 1934 m.
    [Iš V. Balčiūnienės asmeninio archyvo]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno aukštesniajai kraštotvarkos mokyklai – 80. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, spalio 17, p. 5.
2. Kauno I. Mičiurino vardo sodininkystės-daržininkystės technikumas. – Iliustr. / G. Stubra, S. Matkaitis // Mūsų sodai. – 1961, nr. 3, p. 17.
3. Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas. – Prieiga per internetą. URL: http://tkf.kaunokolegija.lt/lt/fakultetas/istorija/. – Žiūrėta 2015 m. balandžio 3 d.
4. Sodininkavimo ir daržininkavimo mokykla Aukštoj Fredoj (ties Kaunu) // Lietuva. – 1920, rugpjūčio 25, p. [5]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64890. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 21 d.
5. Žiedais padabinę gimtinę. – Iliustr. / Virginija Vanagienė // Diena. – 1995, lapkričio 4, priedas „Kaunas ir kauniečiai“, p. 13.
6. Kauno Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas (1920–1970) : [straipsnių rinkinys / parengė G. Stubra ir S. Matkaitis]. – Kaunas, 1970. – 173 p.: 16 iliustr. lap. – Santr. rusų k.

1920 m. įkurta AB „Nemunas“ (Vytauto pr. 26a, sena numeracija).

Gamino žemės ūkio mašinas, centralinio šildymo katilus, radiatorius, vamzdžius kanalizacijai, špižių statybai. 1934 m. susijungė su Klaipėdos įmone ir pasivadino AB „Neris“, kuriai perleido mašinų gamybos ir špižiaus liejyklos veiklą. 1936 m. nupirko bankrutavusio „Stiklo“ fabriko turtą Petrašiūnuose (dab. R. Kalantos g. 83). 1940 m. bendrovė „Neris“ nacionalizuojama.

  • „Nemuno akcininkai”.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 425.]
  • AB „Nemunas“ 2 akcijų po 1 000 auksinų lakštas. 1923 m.
    [Vertybiniai popieriai Lietuvoje : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 181..]
  • AB „Nemuno” špižiaus ir vario liejykla. XX a. 3–4 deš.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 425.]

Literatūros šaltiniai

1. Didžiosios Kauno metalo apdirbimo gamyklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje : [apie „Nemuno“ (vėliau „Neries“) akc. bendrovę / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – 1985, [T.] 19, p. 39–40.
2. Kaip veikia akc. „Nemuno” bendrovė. – Parašas: Pe Va // Verslas. – 1939, rugsėjo 1, p. 14. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=129929. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 10 d.
3. Kaip veikia akc. „Nemuno” bendrovė gaminanti gražiąsias medžiagas // Lietuvos aidas. – 1938, vasario 15, p. 20. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73903. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
4. Lietuvos pramonės įstaigos: „Nemunas“. – Parašas: J. K. Blcks // Lietuvos ūkininkas. – 1928, balandžio 22, nr. 16, p. 10–11.
5. Lietuvos pramonė jos praeityje ir dabartyje: Metalų apdirbamoji pramonė; Akcinės bendrovės „Nemunas“ mašinų fabrikas ir špižo liejykla. – Iliustr. // Lietuvos pramonė / Dr. J. Etingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 25–26, 43–44.
6. Lietuvos TSR vietinės pramonės ministerijos metalo gaminių gamyklos „Nemunas“ istorija (iki 1976 metų) – K., 1977. 21 p., lent.
7. Pažymėtinos lietuvių prekybos ir pramonės įmonės: „Nemuno“ akc. bendrovės fabrikas / A. Laumė // Trimitas. – 1927, nr. 43, p. 1389–1390. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38984. Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
8. 10-летие акц. о-ва «Немунас». – Подпись: М. П-ов // Наше эхо (Каунас). – 1930, 1 июня, с. 3.

1920 m. įkurta Kauno aukštesnioji technikos mokykla (KATM) – pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje mokykla, rengianti techninės srities specialistus.

1937 09 15 persikėlė į naujai pastatytus rūmus (Tvirtovės al. 35, archit. S. Kudokas). 1945 m. ji perorganizuota ir pavadinta valstybiniu technikumu, vėliau – Kauno politechnikumu. 1990m. mokyklai sugrąžintas senasis jos pavadinimas – KATM. 2002 m. reorganizavus, įsteigta Kauno technikos kolegija.

  • KATM pastatas (A. Mickevičiaus g. 1), kuriame 1922–1938 m. veikė mokykla. Apie 1925 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Kauno technikos kolegija. 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno aukštesnioji technikos mokykla: 1920–2000 m. / [I. Kriščiukaitienė, S. Stankevičius, A. Zvicevičius]. – Kaunas, 2000. – 48 p.: iliustr.
2. Kauno Technikos Kolegija 2005: leidinys skirtas 85-erių metų jubiliejui / [Marija Jotautienė, Vida Palaimienė, Dalia Karčiauskienė… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 44 p.: nuotr.
3. Kauno politechnikumas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 97–98.
4. Kauno politechnikumas : [LTSR aukšt. ir spec. vid. mokslo m-ja; Sudarė A. Girkus, V. Ganusauskas]. – Kaunas, 1982. – [59] p.
5. Kauno politechnikumas 1920–1970 : (leidinys 50-mečio proga) / [paruošė A. Girkus]. – Kaunas, 1970. – 79 p. : iliustr.
6. Kauno Politechnikumo istorija, komjaunuoliai. – [Kaunas, b. m.]. – 71 lap.: 21 iliustr. lap. – Mašinraštis.
7. Apie KTK : Kolegija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ktk.lt/cgi-bin/svetaine.pl?id=lenta_200043019506. – Žiūrėta 2010 m. kovo 22 d.

1920 m. pradėti rengti viduriniosios grandies medicinos darbuotojai – prie Kauno miesto ligoninės buvo įsteigti dešimties mėnesių akušerių kursai, Raudonojo Kryžiaus draugija suorganizavo dvimečius gailestingųjų seserų kursus.

1932 m. vietoj kursų įkurta dvimetė gailestingųjų seserų mokykla, 1933 m. akušerių kursai reorganizuoti į Valstybinę akušerių mokyklą. 1958 m. abi mokyklos buvo sujungtos ir pavadintos Kauno medicinos mokykla, kuriai 1971 m. suteiktas P. Mažylio vardas. 1991 m. mokykla reorganizuota į Kauno aukštesniąją medicinos mokyklą.

  • 1994 m. Kauno aukštesnioji medicinos mokykla įsikūrė pastate adresu K. Petrausko g. 15. 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]
  • 2001 m. Kauno aukštesnioji medicinos mokykla tapo Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centru, 2007 m. – Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetu (nuo 2012 m. gruodžio mėn. Medicinos fakultetu). 2012 m.
    Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Aštuonis dešimtmečius tebesitęsiantis skrydis / Marijana Jasaitienė. – Nuotr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 27, p. 14.
2. Kauno aukštesnioji medicinos mokykla 1920-1995. – Kaunas, 1995. – P. 4.
„Istoriją kuria ne laikas, o žmonės“ – sako P. Mažylio medicinos mokyklos direktorius Julius Dovydaitis // Kauno diena. – 1996, sausio 20, nr. 16, p. 12.
3. Kauno kolegija / Aistė Veverskytė. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis. – Kaunas, 2013. – P. 379-390.
4. Kauno kolegija. Medicinos fakulteto istorija. – prieiga per internetą. URL: http://mf.kauko.lt/fakultetas/istorija/. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 23 d.

1920 m. įsteigti Piešimo kursai, kurie 1922 m. reorganizuoti į Meno mokyklą.

1939 m. jai pripažintas aukštosios mokyklos statusas ir teisės. 1940 m. mokykla uždaryta.

  • Meno mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius – Justinas Vienožinskis. 1919 m.
    [Justinas Vienožinskis : straipsniai, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai / [parengė Irena Kostkevičiūtė] ; red. kom-ja: P. Galaunė… [et al.]. – Vilnius, 1970. – Įklija prieš antr. lap.]
  • Kauno meno mokykla (archit. V. Dubeneckis). 1925 m.
    Atvirukas [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai

1. Dailės mokyklų įstatymas // Vyriausybės žinios. – 1940, nr. 706, p. 355–356. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24687. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 6 d.
2. Justinas Vienožinskis / Dalia Ramonienė. – Vilnius, 2004. – P. 97–129.
3. Kauno dailės institutas 1940–2000 m. / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 2002. – Kn. 2. – 581 p.: iliustr.
4. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.jvmf.lt/. – Žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 13 d.
5. Kauno meno mokykla (1922–1940) / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 1997. – [D.] 1. – 207 p.: iliustr.
6. Kauno meno mokykla / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Iliustr. // Kaunas : istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 86–87.
7. Kauno meno mokyklos įsteigimas / Apolonija Valiuškevičiūtė // Kraštotyra. – Vilnius, 1967. – P. 94–100.
8. Meno mokykla ir laikinoji M. K. Čiurlionio galerija A. Mackevičiaus g. 27, 29 / J. Kančienė. – Aut. nurodomas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 160–162.
9. Nepriklausomos Lietuvos menininkų kalvė : Kauno meno mokykla. – Iliustr. // Šalis ta Lietuva… – Vilnius, 2009. – P. 514.

1920 m. Lietuvos meno kūrėjų draugija Miesto teatro rūmuose (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras) įkūrė Dramos ir Operos vaidyklas.

1922 01 01 Dramos ir Operos vaidyklos suvalstybintos. 1925 m. buvę du atskiri teatrai bei baleto trupė sujungti ir šis trejopos veiklos kolektyvas pavadintas Valstybės teatru.
Dramos vaidykla, ne kartą keitusi pavadinimus ir patalpas, tapo Kauno dramos teatro užuomazga. 2012 10 31 Kauno valstybiniam dramos teatrui nuspręsta suteikti Nacionalinio teatro statusą.

  • Pirmajame Dramos vaidyklos spektaklyje – H. Sudermano „Joninėse“ (1920 10 19) vaidinusi aktorė A. Vainiūnaitė-Kubertavičienė.
    [Lietuvos TSR liaudies artistė Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė. – Kaunas, 1956. – P. [9]
  • Pirmąjį lietuvių baleto spektaklį – L. Delibes’o „Kopeliją“ (1925 12 04) pastatęs baletmeisteris P. Petrovas (sėdi) ir jo baleto studijos nariai. Apie 1927 m.
    Nuotrauka iš asmeninio S. Vaitilavičiūtės archyvo [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Dramos vaidykla; Valstybinis ir kiti ano meto teatrai; Operos vaidykla; Valstybinis operos teatras // Lietuvių teatras, 1918–1929. – Vilnius, 1981. – P. 37–56, 184–228.
2. Dramos teatras virto nacionaliniu. – BNS inf. // Kauno diena. – 2012, lapkr. 2, p. 5.
3. Dvi mūzos po vienu stogu / Teofilija Vaičiūnienė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1990, nr. 12, p. 12–15.
4. „Kauno dramos teatru didžiuojamės…“ / Antanas Vengris // Kauno valstybinis akademinis dramos teatras, 1920–1990 = The Kaunas state drama theatre = Schauspielhaus zu Kaunas : reklaminis leidinys. – Kaunas, 1990. – P. 4–7.
5. Kauno dramos teatrui – ministrų palankumas. – Iliustr. – BNS inf. // Kauno diena. – 2012, spal. 30, p. 16–17.
6. Lietuvių profesionaliojo operos teatro įkūrimas / Vytautas mažeika. – Iliustr. // Teatras. – 1980, nr. 4, p. 10–12.
7. Lietuviško baleto kelias / Ruzgaitė A. – Vilnius, 1964. – 75 p., 28 iliustr. lap. : iliustr.
8. Likimas man pats įdėjo į rankas brangiausias dovanas / Teofilija Vaičiūnienė. – Iliustr. // Respublika. – 1995, kovo 23, p. 15.
9. Pirmieji lietuviško profesionaliojo baleto žingsniai / Vladas Sipaitis. – Iliustr. // Teatras. – 1975, nr. 4, p. 12–18.
10. Profesionaliajam teatrui kuriantis // Teatro pašauktieji / Antanas Vengris. – Vilnius, 1996. – P. 7–30.
11. Profesionalus lietuvių teatras 1920–1940 metais / Gintaras Aleknonis // Lietuvos teatras. – Vilnius, [2009]. – P. 52–55.
12. Valstybės baleto pradžia / Žilvinas Dautartas. – Iliustr. // Teatras. – 1980, nr. 4, p. 6–10.
13. Valstybės teatras // Lietuvių teatro raidos bruožai / Vytautas Maknys. – Vilnius, 1979. – P. 87–132.

1920 m. įsteigta pramonės ir prekybos bendrovė „Drobė“.

1922 m. ji buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, kuri tais pačiais metais Šančiuose įsteigė gelumbės fabriką (Drobės g. 56). 2008 m. bendrovė bankrutavo.

  • „Drobės“ fabrikas. 1970 m.
    [Iš KAVB fondų]
  • Buvęs „Drobės“ pastatas (Jonavos g. 60). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. „Drobę“ aplankius / P. Mžn.: [P. Mažūnaitis] // Naujas žodis. – 1929, p. 25–26. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116826. – Žiūrėta 2009 m. vasario 11 d.
2. „Drobės“ bendrovė, įsteigta 1920 m. kaip pasitikėjimo bendrovė, 1922 m. tapo akcine bendrove…“ // Vertybiniai popieriai Lietuvoje = Securities in Lithuania : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 177.
3. Akcinės bendrovės „Drobė“ gelumbės fabrikas Kaune – Šančiuose // Lietuvos ūkis. – 1927, p. 346. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=48503. – Žiūrėta 2009 m. vasario 11 d.
4. Gamybinis susivienijimas „Drobė“ = Производственное объединение «Дробе» = Production association “Drobė” = Produktionsvereinigung „Drobe“. – Vilnius, 1990. – [16 p.]. – Gretut. teksas liet., rus., angl., vok.
5. Kauno Darbo Raudonosios vėliavos ordino vilnos gamybinio susivienijimo „Drobė“ pagrindinė įmonė. – [B. m.]. – Planas, 14 nuotr. – Aplankas.
6. Pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 metais: istorinė raida, stilistiniai ypatumai, kultūrinė reikšmė. – Mašinr. / Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2006. – P. 74–75.
7. Vilnonių audinių fabrikas „Drobė“. – Kaunas, 1960. – [45 p.]: iliustr.
8. Tekstilės sostinės sunkmetis nepalaužė / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, rugpjūčio 28, p. 4–5.

1920 m. Šančiuose atidaryta Kauno 2-oji vidurinė mokykla, kuri 1923 m. tapo 2-ąja progimnazija.

1939 m. naujame pastate (archit. S. Kudokas) atidaryta Kauno 6-oji gimnazija, 1945 m. perorganizuota į berniukų gimnaziją, nuo 1950 m. – Kauno 6-oji vidurinė mokykla. 1974 m. ji pavadinta Alfonso Čeponio vardu. 1999 m. suteiktas Vaižganto vardas.

  • Prie 2-osios progimnazijos pastato stovi mokytojai. Gimnazistų eitynės dėl Vilniaus grąžinimo Lietuvai. Apie 1930 m.
    [Kauno Vaižganto vidurinė mokykla… – P. 7]
  • Nuo 2011 03 17 – KTU Vaižganto vidurinė mokykla (Skuodo g. 27). 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Atidaryta Šančių gimnazija // Jaunoji karta. – 1939, nr. 43, p. 867. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=5819. – Žiūrėta 2009 m. liepos 9 d.
2. Kauno Vaižganto vidurinė mokykla : (Kauno 6-oji vidurinė mokykla) : skiriama mokyklos 80-mečiui / [sudarė Alfreda Karpovienė, Jekaterina Juknevičienė, Valerija Gudonytė]. – Kaunas, 2000. – 64, [1] p., įsk. virš. : iliustr.
3. Mokyklos: istorija, mokytojai. Jaunystės metai. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 127–160.
4. Šančių gimnazija, Servitutų g. 72 / J. Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 284–285.
5. Kauno Vaižganto vidurinės mokyklos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.vaizgantas.kaunas.lm.lt//index.php?option=com_content&task=view&id=12&Itemid=28. – Žiūrėta 2009 m. birželio 30 d.

1920–1940 m. Laisvės al. 25 (dab. 47) veikė garsioji Makso Konrado kavinė

( 1852 m. įkurta kaip cukrainė, o nuo 1862 m. – kaip kavinė) – pagrindinė tarpukario Kauno menininkų bei inteligentų susitikimo vieta. Sovietmečiu kavinė buvo vadinama „Tulpe“ (archit. V. Dičius, A. Mikėnas).

  • Prie kavinės stovi savininkas Maksas Konradas ir padavėjos.
    [Merkurijus. – 1990, gegužė, p. 4.]
  • Konrado kavinės interjeras. XX a. 4 deš.
    Salės gilumoje įrengtą fontanėlį puošė skulptūra „Šaltinėlis“ (skulpt. B. Pundzius) Nuotrauka [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. A. Dubenkino-Š. Vainšteino namas (Laisvės al. 47). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 117–118.
2. 80 jahre cafe Conrad // Kauener Zeitung. – 1942, 8. October.
3. Der Treuhänder des Cafe Conrad gestroben // Kauener Zeitung. – 1943, 9. Januar.
4. Garsioji Kauno Konrado kavinė / Daiva Garnienė. – Iliustr. // Sandrava. – 2004, rugsėjis (nr. 2), p. 7.
5. Garsios kavinės savininko butas turi savo istoriją / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1998, rugpjūčio 31, priedas „Būstas“, p. 3, 5.
6. Konrado cukrainė (Laisvės alėja, 25) // Lietuvos žinios. – 1923, rugpjūčio 21, p. 3.
7. Liko tik legenda : „Tulpės“ kavinės nebėra / Eugenijus Rūkas. – Iliustr. // Mūsų odisėja. – 2002, vasaris (nr. 1), p. 3.
8. Menininkų kavinė // Lietuva vakar ir šiandien / Džuzepė Salvatoris ; vertė R. Morkvėnas. – Vilnius, 1992. – P. 40–47.
9. Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 244–245.

1920–1940 m. Vokietijos atstovybė Kaune veikė miesto centre, pastoviai nuomodama tas pačias patalpas.
  • Vokietijos atstovybės personalas (iš kairės: dr. M. Sayour, H. Moraht, dr. Unverfehrt, R. Forner).
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 277.]
  • Daugiau kaip 20 m. Vokietijos pasiuntinybė dirbo šiame pastate (Gedimino g. 19). 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
  • Vokietijos pasiuntinys H. Moraht gyveno name (Perkūno al. 4), kuris buvo specialiai surinktas ir atvežtas iš Vokietijos.
    Nuotrauka. 1926 m. [Iš privačios kolekcijos]
  • Hans ir Alma Moraht prie savo namų (Perkūno al. 4). 1929 m.
    Nuotrauka [Iš privačios kolekcijos]

Literatūros šaltiniai

1. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 1, 9.
2. KAA. F. 218, ap. 2, b. 1476; F. 214, ap.1, b. 1369. b.1375.
3. KAA. F. 209, ap. 1, b. 79; R. 209, ap. 3, b. 6596.
4. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p. 12–13.
5. Kaip susitikdavom vieni su kitais ir su užsieniečiais // Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus / Valentinas Gustainis. – Kaunas, 1991. – P. 141.
6. Vokietijos ir SSRS diplomatinis bendradarbiavimas Baltijos šalyse 1920–1940 m. / Zenonas Butkus. – URL:
http://www.genocid.lt/Leidyba/8/zenonas_butkus.htm. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 20 d.

1920–1940 m. Kaune aktyviai steigėsi žydų gimnazijos:

1920 m. – Kauno gimnazija, 1925 m. – Kauno mergaičių „Javne“ gimnazija, 1926 m. – Kauno komercijos gimnazija (1939 m. pavadinta Šolom Aleichemo vardu), 1927 m. – Švabės (hebrajų) gimnazija, 1931 m. – Kauno berniukų „Javne“ gimnazija ir naujose patalpose – Kauno realinė gimnazija (įkurta 1915 m.), 1933 m. – Kauno žydų gimnazija dėstomąja lietuvių kalba.

  • Švietimo ministro leidimas 1933 m. Kaune steigti Žydų gimnaziją dėstomąja lietuvių kalba.
    [Švietimo ministerijos žinios. – 1933, nr. 6, p. 346]
  • Kauno žydų gimnazijos pedagogų taryba ir tėvų komitetas.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 241]
  • Šiame pastate 1927–1940 m. veikė Švabės (hebrajų) gimnazija.
    (dab. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Karaliaus Mindaugo pr. 11). 2009 m. Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Šiame pastate 1931 m. įsikūrė Kauno žydų realinė gimnazija.
    (dab. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, Kęstučio g. 85). 2009 m. Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Joseph Carlebach : [ortodoksų rabinas, vokiečių žydų mokslininkas natūralistas, pirmasis Kauno žydų realinės gimnazijos direktorius]. – Prieiga per internetą. URL: http://en.wikipedia.org/wiki/Joseph_Carlebach. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 22 d.
2. Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos gimnazija / parengė Rasa Rinkevičiūtė …[et al.]. – Kaunas : J. Naujalio muzikos gimnazija, 2008. – [20] p., įsk. virš. : iliustr.
3. Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis. – Vilnius, 2000. – P. 136–139.
4. Lietuvos žydų kelias / Solomonas Atamukas. – 1998. – P. 69, 148–150.
5. Nauja žydų kultūrinė įstaiga : jos labdarys p. Čais // Rytas. – 1931, rugsėjo 7, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122209. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 18 d.
6. Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras : Kauno žydų istorija ir paveldas : Švietimas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.jewishstudies.lt/index.php?-967546848. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 10 d.
7. Švietimas jidiš kalba : (Kauno žydų Šolem Aleichemo gimnazija, 1926-1941) / Esfir Bramson-Alpernienė. – Gretut. tekstas liet., jidiš. – Bibliogr.: 2 pavad. // Prie judaikos lobio. – Vilnius, 2009. – P. 222–244.
8. Švietimo ministerijos žinios. – 1931, nr. 10, p. 76–77. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=131462. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 18 d.
9. Tautinių mažumų mokykla Lietuvoje 1918–1940 metais : daktaro disertacijos santrauka : socialiniai mokslai, edukologija / Benediktas Šetkus ; Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius, 2000. – 30, [2] p.
10. Valstybės įstaigos ir tarnautojai. – Kaunas, 1925. – P. 199–200.
11. Vienintelė žydų gimnazija lietuvių kalba Kaune // Lietuvos aidas. – 1933, spalio 23, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89693. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 18 d.
12. Žydų gimnazija naujuose rūmuose. – Iliustr. // Dienos naujienos. – 1931, rugpjūčio 31, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=44015. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 16 d.
13. Žydų indėlis į Kauno tarpukario architektūrą / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje / sudarytojas Alfredas Jomantas. – Vilnius, 2005. – P. 98–99.

1921 02 21 Kaune atidaryta „Dirvos“ bendrovės leidykla ir knygynas (vadovas – A. Dundzila),

padalijus į dvi dalis 1918 m. Vilniuje įkurtą, vėliau perkeltą į Marijampolę „Dirvos“ bendrovę. Ji ypač nusipelnė publikuodama lietuvių klasikų raštus. 1940 m. bendrovė nacionalizuota.

  • „Dirvos” bendrovės ženklas. Tarpukaris.
    [Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 91.]
  • Adomas Dundzila. Bendrovės „Dirva“ vedėjas Kaune.
    [Dirva: dešimt sėjos barų 1918/9–1929. – Kaunas, 1929. – P. 2.]
  • „Dirvos“ bendrovės jubiliejinis 1918–1938 m. reklaminis stendas „Pažangos“ rūmų vitrinoje. 1938 m.
    [Iš A. V. Dundzilos asmeninio archyvo]
  • „Dirvos“ bendrovės knygynas Kaune darbo metu.
    [Dirva: dešimt sėjos barų 1918/9–1929. – Kaunas, 1929. – P. 15.]

Literatūros šaltiniai

1. „Dirva”. – Iliustr. // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 91–92.
2. Dirva: dešimt sėjos barų 1918/9–1929. – Kaunas, 1929. – 98 p.
3. „Dirvos” bendrovė / Vladas Žukas. – Santr. rusų, angl. – Bibliogr. išnašose // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992). – P. 65–78.
4. „Dirvos” bendrovė knygoms leisti / Vladas Žukas. – Vilnius, 1994. – 175 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 162–167. – Asmenvardžių r-klė: p. 168–175.
5. Lietuviškoji knyga Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940); Poligrafinė knygų bazė / Audronė Glosienė. – Iliustr., lent. // Lietuviškoji knyga: istorijos metmenys. – Vilnius, 1996. – P. 172, 179–180.

1921 06 20 Danija paskyrė savo atstovą Kaune, dar oficialiai nepripažinusi Lietuvos nepriklausomybės.

Abi šalys buvo suinteresuotos ekonominiais ryšiais. Konsulu, o nuo 1925 m. – laikinuoju reikalų patikėtiniu tapo E. Bieringas. Danijos karališkoji pasiuntinybė buvo įsikūrusi Vytauto ir Griunvaldo gatvių kampe (namas neišlikęs).

  • Eriko Bieringo portr. XX a. 3-as deš.
    [Danijos santykiai su…, p. 66.]
  • 1930–1938 m. karališkosios Danijos pasiuntinys Svenas Duurloo.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 279]

Literatūros šaltiniai

1. Lietuvos diplomatinis pripažinimas 1918–1921 m. // Danijos santykiai su Lietuva 1918–1940 m. / Vaidotas Mažeika. – Vilnius, 2002. – P. 21–147.
2. Lietuvos ir Čekoslovakijos konsuliniai ryšiai 1921–1940 metais / Sandra Grigaravičiūtė. – Faks., iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuva ir Čekija. – Nr. 5/7 (2004), p. 167.
3. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 61.
4. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmdienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.

1921 07 29 susijungus R. Tilmanso kaulų malimo ir brolių Kaganų Šiaulių šokolado ir saldainių fabrikams, Šančiuose (Juozapavičiaus pr. 80) įsteigtas šokolado ir saldainių fabrikas „Tilka“ (Tilmansas ir Kaganas).
  • „Tilkos“ saldainių ir šokolado fabriko bendras vaizdas. 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 426.]
  • Tilkos“ fabriko paviljonas VII žemės ūkio ir pramonės parodoje. 1928 m.
    [Modernizmo link / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001. – P. 32.]

Literatūros šaltiniai

1. Akcinė bendrovė „Tilka“: Kaune – Šančiuose. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – Kaunas, 1923, – P. 91–92.
2. Buvo Šančiuose „Tilka“ / Augustinas Sodaitis // Diena. – 1995, spalio 7, priedas „Kaunas ir kauniečiai“, p. 10
3. Lietuvos pramonė : Šokolado ir saldainų fabrikas „Tilka“ Kaune – Šančiuose. – Parašas: J. B. // Trimitas. – 1929, nr. 37, p. 630.
– Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.dobiExemplarId=39182. – Žiūrėta 2009 m. vasario 1 d.
4. Mūsų fabrikuose pasižvalgius : „Tilka“ // Ūkininko patarėjas. – 1933, vasario 24, nr. 8, p. 15.
– Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=84893. – Žiūrėta 2009 m. vasario 1 d.
5. Mūsų pramonės įstaigos / J. K. Bicks // Lietuvos žinios. – 1928, gegužės 18, p. 4.

1921 10 15–16 šalia Karo muziejaus vyko pirmoji Žemės ūkio paroda.

1922–1936 m. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos vykdavo Žaliakalnyje specialiai įrengtoje Parodų aikštėje. 1930 m. parodoje pastatytas Vytauto Didžiojo – 500 m. mirties sukakčiai paminėti – paviljonas.

  • Parodos paviljonai. 1925 m.
    [Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. – Kaunas, 1925. – P. [9].]
  • Parodų vartai. 1930 m.
    [1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune: albumas. – Kaunas, 1930. – P. 18.]

Literatūros šaltiniai

1. 1921–1936 m. Žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune bei jų architektūra / Algimantas Miškinis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 157–184.
2. 7-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda. Kaunas, 1928 m. – Prieiga per internetą. URL: http://www.archyvai.lt/exhibitions/zuparoda/paroda.htm. – Žiūrėta 2010 m. birželio 4 d.
3. Į ūkio pasiekimų parodą – kaip į atlaidus / Justina Minelgaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, gegužės 11, priedas „Santaka“, p. 2.
4. Laikinosios sostinės reprezentacinės aikštės / Jolita Kančienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale // Archiforma. – 2006, nr. 3, p. 72–80. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis111/atgarsis_printable. – Žiūrėta 2008 m. gruodžio 29 d.
5. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda // Mūsų kraštas. – 1936, nr. 26, liepos 3, p. 10. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=108380. – Žiūrėta 2010 m. vasario 10 d.
6. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu / Jovita Jankauskienė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T. 11] (2011), p. 83–94.
7. Žemės ūkio parodos Lietuvoje 1921–1930 metais / Raimundas Martinkus // Šiuolaikinės kultūrinės dvasinės plėtros problemos : mokslo darbai: V tarptautinė mokslinė konferencija : pranešimai / Lietuvos žemės ūkio universitetas. Kaimo kultūros institutas. – Akademija (Kauno raj.): LŽŪU Leidybos centras. 2001, p. 52–55.

1921 10 16 Karo muziejaus sodelyje atidengtas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ (skulpt. J. Zikaras, archit. V. Dubeneckis).

1934 11 23 prie paminklo buvo palaidoti Lietuvos Nežinomojo kario palaikai. 1950 m.paminklas sunaikintas,  1990 02 16 – atstatytas.


Literatūros šaltiniai

1. Lietuva palaidojo savo Nežinomąjį Kareivį / J. S // Kardas, 1934, nr. 23, p. 471–472. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=4333. – Žiūrėta 2009 m. kovo 19 d.
2. Nežinomas kareivis / Vilius Kavaliauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos karžygiai. – Vilnius, 2012. – T. 4, p. 421–425.
3. Nežinomo kario kapui Lietuvoje – 75 metai. – Iliustr. / Steponas Gečas // Kardas. – 2010, nr. 1, p. 37–40.
4. Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir jo gerbimo tradicijos / Aušra Jurevičiūtė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 179–183.
5. Vytauto Didžiojo karo muziejui – 80 / Vilija Sapjanskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 387–390.
6. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis… [et al.]. – Kaunas, 2007. – 227, [1] p.: iliustr.
7. Žuvusiems už laisvę paminklo atidarymas // Lietuva. – 1921, spalio 18, nr. 234, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64675. – 2009 m. kovo 2 d.
8. Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. P. 49–50.

1921 10 19 įsteigtas Centralinis valstybės archyvas.

Iki 1940 m. archyvas veikė Kauno VII forte. 1940 m. pavadintas Lietuvos TSR centriniu valstybiniu archyvu. 1941 03 13 pervadintas Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialu. Archyvo pavadinimai sovietmečiu ne kartą keitėsi. 1990 07 25 pavadintas Kauno valstybiniu archyvu, 1993 05 28 – Kauno apygardos archyvu, 1997 03 07 – Kauno apskrities archyvu, 2017 01 01 – Kauno regioniniu valstybės archyvu.

  • 1986 m. archyvas persikėlė į specialiai jam pritaikytą pastatą Maironio g. 28b. 2016 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Archyvas po šventojo Juozapo sparnu / Ineza Janonytė-Buitkuvienė. – Portr., iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, rugpj. 19, p. 12.
2. Centralinis valstybės archyvas // Vyriausybės žinios. – 1921, spal. 28, Nr. 72, p. 1–2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=25180&biRecordId=3536. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 12 d.
3. Centrinis valstybės archyvas 1921–1940 metais / Nastazija Keršytė. – Bibliogr. straipsnio gale // Lietuvos istorijos metraštis. 1995 metai. – Vilnius, 1996, p. 341–350.
4. Daugiau kaip 6 km lentynų, mūsų praeities dokumentų (Iš Centrinio Valstybės Archyvo veikimo) // Lietuvos aidas. – 1937, saus. 12 (Nr. 14), p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=74195. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 13 d.
5. Kauno apygardos archyvui – 75-eri / Rima Mažeikytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, spal. 21 (247), p. 5.
6. Kauno apskrities archyvas = Kaunas County Archives. – Iliustr., faks., plan. – Gretut. tekst .liet., angl. // Atrask Lietuvos archyvus. – Vilnius : [Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba], 2013. – P. 47–58.
7. Kauno regioninis valstybės archyvas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.archyvai.lt/lt/kaa_apie-mus/kaa_istorija.html. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 9 d.
8. Kur mūsų praeities dokumentai. Jų perpildytos 6 kilometrų ilgumo lentynos. Buvusios tvirtovės forte jau keliolika metų įsikūręs Centralinis Valstybės Archyvas / J. Lč. // Lietuvos aidas. – 1935, gruod. 18 (Nr. 333), p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67209. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 13 d.
9. Lietuvos centrinio valstybės archyvo įkūrimo 80-metis / Gintaras Dručkus, Vitalija Girčytė // Kauno istorijos metraštis. – [T. 3] (2002), p. 391-392.
10. Lietuvos centrinio valstybės archyvo kūrimasis (1918–1921 metai) / Gintaras Dručkus // Kauno istorijos metraštis. – [T. 9] (2008), p. 121-136.
11. Lietuvos TSR Centrinis Valstybinis Archyvas Kaune / parengė V. Macežinskienė, I. Skersienė. – Kaunas, 1987. – 1 lap.: sulankst. į 10 p.: iliustr. – lygiagr. rusų k.
12. Septyni kilometrai… archyvinių bylų / Vilma Mačiulytė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1986, kovo 25, p. 3.
13. Valstybės archyvo ištakos – Kaune / Birutė Garbaravičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, lapkr. 22 (Nr. 274), p. 1, 2.

1921 11 07 Kaune savo veiklą pradėjo JAV konsulatas.

1930–1938 m. veikė V. Putvinskio gatvėje naujai pastatytame J. Vileišio name.

  • JAV pasiuntinybės darbuotojai. Apie 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 279.]
  • Buvęs JAV pasiuntinybės pastatas (V. Putvinskio g. 68) 2004 m. pažymėtas atminimo lenta. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Amerikos konsulatas Lietuvai // Trimitas. – 1921, nr. 44, p. 11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39072. – Žiūrėta 2009 m. birželio 25 d.
  2. Diplomatas pagerbė Lietuvos laikinąją sostinę / Laimutis Genys. – Iliustr // Laikinoji sostinė. – 2004, kovo 2, p. 2.
  3. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkr. 17, p. 1–9.
  4. Skautai turi šiuolaikinį nacionalinį biurą / Aldona Kibirkštienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, rugsėjo 22, p. 9.
  5. Lithuania in the 1920s A Diplomat’s Diary / Robert W. Heingartner. – Amsterdam–New York, 2009. – 279 p.
1921 m. lapkričio mėn. pradėjo veikti (dab. Rotušės a. 7) Šv. Vincento Pauliečio draugijos mergaičių mokytojų seminarija.

1923 11 16 mokytojų seminariją perėmė Lietuvos moterų kultūros draugija.

  • Magdalena Galdikienė buvo Mergaičių mokytojų seminarijos direktorė 1923–1936 m.
    [Moteris ir pasaulis. – 1938, nr. 1–2, p. 29.]
  • 1932 m. spalio mėn. mokytojų seminariją administruoti pradėjo Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacija. Mokytojų seminarija veikė iki 1936 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Galdikienė Magdalena // Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas / grupės vadovė: J. Liandzbergienė. – Vilnius, 1998. – T. 1, P. 277–278.
  2. „Kaune pernai metų lapkričio mėnesy pradėjo veikti mergaičių mokytojų seminarija…“ // Lietuvos mokykla. – 1922, nr. 4/5, p. 224. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118635&biRecordId=13239. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  3. Mergaičių Mokytojų Seminarija. – Parašas: M. M. Seminarijos direkcija // Tėvynės sargas. – 1922, rugpjūčio 26, p. 374–375. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=44967. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  4. Pirmajai konfesinei mergaičių mokytojų seminarijai 10 metų // Rytas. – 1932, lapkričio 21, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121843. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.
1921 m. įsteigta Kauno savanorių ugniagesių draugija (tarpukariu E. Ožeškienės g. 27),

o prie Lietuvos kariuomenės autobataliono suformuota Kauno karo gaisrininkų komanda, kuri 1923 m. likviduota, o turtas perduotas Kauno miesto savivaldybei. 1930 m. pastatyti Kauno miesto ugniagesių rūmai (archit. E. Frykas, inž. P. Markūnas; I. Kanto g. 1).

  • Kauno savanorių ugniagesių komanda. 1923 m.
    [Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 2, p. 15.]
  • Kauno karo gaisrininkų komanda. 1923 m.
    [Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 5–7, p. 71.]
  • Kauno miesto savivaldybės ugniagesiai 1930 09 08 prie naujai pastatytų rūmų
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 106.]
  • Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastatas laikomas vienu gražiausių tokios paskirties pastatų Lietuvoje. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kaunas : 01. – 1995, Kaunas. – [16] p. : iliustr.
  2. „Kaunas. Vieton likviduotos karo gaisrininkų komandos…“ // Lietuvos gaisrininkas. – 1924, nr. 3, p. 27. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97359. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 19 d.
  3. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba : Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.vpgt.lt/kaunas.pgt/istorija/NAUJAISTORIJA.htm. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 17 d.
  4. Kauno savanorių gaisrininkų draugija. – Iliustr. // Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 2, p. 23–24. – Priega per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97368. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
  5. Lietuvos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba = The Lithuanian Fire and Rescue Service. – [Vilnius, 1997]. – [12] p. : iliustr. – Gretut. tekstas angl.
  6. Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940 m. / Vytautas Sinaitis. – Kaunas, 1995. – 60, [3] p. : iliustr.
  7. Ugniagesių rūmų atidarymas Kaune. – Iliustr. // Lietuvos gaisrininkas. – 1930, nr. 8–9, p. 1, 8–9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97314. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
  8. Ugniagesių rūmai I. Kanto g. 1. / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 115–116.
1921 m. Kaune atidaryta Estijos pasiuntinybė nuo 1928 m. veikė K. Donelaičio g. 71,

o 1931 m. persikėlė į Parodos g. 16 (dab. 24). Šalys bendradarbiavo ekonomikos, karo, sporto bei kultūros srityse. 1927 m. įsikūrė Lietuvių-estų draugija.

  • S. Lozoraitis ir J. Seljamaa Baltijos valstybių konferencijoje Taline 1934 m.
    [Lietuvos ir Estijos santykiai… p. 2.]
  • Ant buvusio Estijos konsulato pastato 2004 04 23 atidengta atminimo lenta. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Estijos pasiuntinybė persikėlė į kitą patalpą // Lietuvos aidas. – 1931, sausio 29, p. 6.
  2. Estijos užsienio reikalų ministrė dėkojo kauniečiams / Arūnas Andriuškevičius // Kauno diena. – 2004, bal. 24. – Prieiga per internetą. URL:
    http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/estijos-uzsienio-reikalu-ministre-dekojo-kaunieciams-18517. – Žiūrėta 2009 m. birželio 9 d.
  3. Estijos ir Lietuvos santykiai 1919–1940 metais. – Tallinn, 2005. – 17 p. – Gretut. tekstas est., angl. – Mašinr.
  4. Įsikūrė Lietuvių-Estų draugija // Rytas. – 1927, kovo 30, p. 2.
  5. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p.12–13.
  6. Lietuvos ir Estijos santykiai, 1918–1940 m.: paroda. – Kauno apskrities archyvas [KAA], 2005. – 1 lap. sulankst. į 6 p.: iliustr.
1921 m. Aleksote pastatyta medinė Šv. Kazimiero bažnyčia.

1992 m. šalia pradėta statyti mūrinė (archit. A. Kančas), 1997 06 22 bažnyčia konsekruota.

  • Senoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia. XX a. 4 deš.
    Fotogr. P. Jastržembskas [Iliustruotas laikraštis. – 1932, Nr. 1, vasario 25, p. 10.]
  • Naujoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia (Vidukalnio g. 4). 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Aleksotas. Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia / Bronius Kviklys // Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – [T.] 2 : Vilkaviškio vyskupija. – Čikaga, 1982. – P. 100–102.
  2. Aleksotas: Šv. Kazimiero bažnyčia / A. Jankevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos sakralinė dailė. – [T.] 1 (4). – Vilnius, 2000. – P. 24–27.
  3. Aleksoto dekanatas. – Iliustr., port., žml. // Vilkaviškio vyskupija, 1926–2001. – Marijampolė, 2001. – P. 35.
  4. Senoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1011?rt=3&type=2&ss=Senoji%20Aleksoto%20%C5%A0v.%20Kazimiero%20ba%C5%BEny%C4%8Dia. – Prieiga per internetą. – Žiūrėta 2017 m. vasario 6 d.
1921 m. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos iniciatyva įsteigta stambiausia nepriklausomos Lietuvos mokslo ir mokymo priemonių gamybos ir platinimo, knygų leidybos ir prekybos kooperacinė bendrovė „Spaudos fondas“ (Vytauto pr. 23).

Į Lietuvos knygos istoriją įėjo kaip „Lietuviškosios enciklopedijos“ leidėjas. Bendrovė turėjo spaustuvę, bibliotekų ir knygynų. 1940 07 31 ji buvo nacionalizuota ir įjungta į LTSR valstybinę leidyklą.

  • „Spaudos fondo“ valdyba ir direkcija. Apie 1938 m.
    [Talka. – 1938, nr. 3, p. 61]
  • „Spaudos fondo“ rūmai. 1939 m.
    [Lietuvos žinios“. – 1939, liepos 19, p. 8]
  • „Spaudos fondas“. Tarpukaris.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 461]
  • „Spaudos fondo“ knygyno (Laisvės al. 62, dab. 86) vitrinos. Apie 1938 m.
    [Talka. – 1938, nr. 3, p. 64]

Literatūros šaltiniai
  1. Įstaiga, kuri Lietuvoj išleidžia daugiausia knygų. – Iliustr. // XX amžius. – 1940, sausio 27, p. 7–8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=53577. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 25 d.
  2. Knygų leidimo ir platinimo Centras Kooperacijos S-ga „Spaudos fondas“. – // Talka. – 1928, nr. 11–12, p. 9–11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=8897. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 25 d.
  3. Kultūros kooperatyvas „Spaudos fondas“ / P. Rimgaila. – Iliustr. // Talka. – 1938, nr. 3, p. 59–65.
  4. „Spaudos fondas“ Kaune. – Iliustr. // Pasaulio Lietuvis (Kaunas). – 1938, rugsėjo 15 (nr. 18), p. 398. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3428. – Žiūrėta 2009 rugpjūčio 25 d.
  5. „Spaudos fondas“ – knygų leidimas, litografija, cinkografija, spaustuvė, knygrišykla (1934–1941) // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 51.
  6. „Spaudos fondas“, leidybos organizacija, spaustuvė (1924–1940). – Iliustr. // Lietuvos spaustuvės (1522–1997) / Vilius Užtupas. – Kaunas. – 1998. – P. 191–192.
  7. „Spaudos fondo“ darbai ir laimėjimai // Karys. – 1940, nr. 5, p. 146–147.
1921 m. valstiečių liaudininkų iniciatyva įkurta „Varpo“ spaustuvė (Laisvės al. 10, dab. 60).

Savininkas – „Varpo“ bendrovė knygoms leisti. 1927 03 17 spaustuvė susprogdinta, 1928 m. atkuriama (Gedimino g. 38, dab. 46). Leido „Lietuvos žinias“, „Lietuviškąją enciklopediją“. 1940 07 30 spaustuvė buvo nacionalizuota. 1944 m. perimta leidyklų ir poligrafijos pramonės valdybos žinion ir veikė tuo pačiu pavadinimu iki 1954 m., o 1954 04 12 prijungta prie K. Poželos spaustuvės (dab. „Spindulys“).

  • „Varpo“ bendrovės valdyba
    [V. Žukas. Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918–1940. – Vilnius, 1998. – P. 15]
  • „Varpo“ emblemos
    [V. Žukas. Bendrovės knygoms leisti… . – P. 31]

Literatūros šaltiniai
  1. Laikraščiai apie „Varpo“ bendrovės spaustuvės susprogdinimą // Lietuvos ūkininkas. – 1927, kovo 14–20 (nr. 11), p. 3.
  2. Poligrafinės įmonės Lietuvoje 1918–1940 metais / Audronė Glosienė // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 42–56.
  3. „Varpas“ // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 386.
  4. „Varpo“ bendrovė / Vladas Žukas. – Iliustr. // Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918–1940. – Vilnius, 1998. – P. 11–65.
  5. „Varpo“ spaustuvė. – // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 213–214.
1922 01 25 žydų kilmės verslininkų A. Rozenbergo, E. Taubmano ir M. Judasino iniciatyva įkurtas „Sanitas” – chemijos farmacijos laboratorija.

1930 m. bendrovė išsiplėtė ir pradėjo gaminti vaistus. 1940 m. perorganizuota į chemijos ir farmacijos fabriką, 1980 m. – į eksperimentinę gamyklą. 1994 m. – privatizuota. 2004 m. įsigijo AB „Endokrininiai preparatai“ akcijas. 2006 m. – Lenkijos farmacijos įmonės Jelfa akcijas. 2008 m. AB „Sanitas“ iš Vytauto pr. 3 persikelia į naują modernią gamyklą Aleksote (Veiverių g. 134 B).

  • Bendrovė „Sanitas”. XX a. 4 deš.
    [Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 444.]
  • „Sanitas“. XX a. 8 deš.
    Fotogr. F. Lisauskas [Chemijos-farmacijos fabrikas „Sanitas“. – Vilnius, 1979. – P. 9.]
  • Fabriko „Sanitas“ vidaus įrenginiai. XX a. 8 deš.
    Fotogr. A. Staišys [Chemijos-farmacijos fabrikas „Sanitas“. – Vilnius, 1974. – P. [20].]

Literatūros šaltiniai
  1. AB „Sanitas”. – Iliustr. // Lithuania: Kaunas today and tomorrow. – 2001, (nr. 1 (9), p. 27.
    Chemijos-farmacijos fabrikas „Sanitas“ : [Inform. leidinys]. – Vilnius, 1979. – 36 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  2. Europos Sąjungos struktūrinė parama: AB „Sanitas” gamybos modernizavimas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.esparama.lt/lt/bpd/zemelapis/sekmingi_projektai/?id=7484. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 17 d.
  3. Lietuvos gyventojams – lietuviškus vaistus / Marijana Jasaitienė. – Iliustr., portr. // Kauno diena. – 1997, spalio 15, p. 15.
  4. Pokalbis su Lietuvos farmacinės įmonės „Sanitas“ direktoriumi Albertu Bertuliu Kaune / kalbėjosi inž. Vytautas Šliūpas. – Iliustr. // Lietuvių balsas (Chicago). – 1993, lapkričio 25, p. 8–9.
  5. Sanitas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.sanitas.lt/lt/main/about/in_brief. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 17 d.
  6. „Sanitas“ – pionierius cheminės pramonės Lietuvoje. – Iliustr. – Parašas: R. Mk. // Lietuvos žinios. – 1934, gegužės 19, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=146007. – 2009 m. lapkričio 18 d.
  7. „Sanitui“ – 75 metai; Akcinė bendrovė „Sanitas“ šiandien / Zenona Šimaitienė, Vilma Gudienė. – Iliustr. // Pharmacon. – 1997, spalio 24, p. 6–7.
  8. Žydų pradėtą verslą visada lydėjo sėkmė / Erika Vaitkūnienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2008, spalio 11, p. 13.
1922 01 30 įsteigtos Suomijos pasiuntinybės, veikusios miesto centre, ilgametis garbės konsulas buvo V. Aarnio.

1927 04 30 įsikūrė Lietuvių-suomių (nuo 1936 m. – susiartinimo) draugija, kurią įsteigė Vladas Nagevičius, Adolfas Sabaliauskas ir kiti. Atkurta 1990 01 20 Vilniuje.

  • Suomijos pasiuntinybės personalas. Apie 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 280.]
  • Suomijos konsulatas veikė dr. Ch. Elkeso name (Kęstučio g. 8). XX a. 4-as deš.
    Fotogr. J. Skrinskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Lietuvos ir Suomijos draugija: 1927–2000 istorijos apybraiža / Stasys Skrodenis. – Gretut. tekstas suom. – Vilnius, 2007. – P. 35–54.
  2. Lietuvos ir Čekoslovakijos konsuliniai ryšiai 1921–1940 metais / Sandra Grigaravičiūtė. – Faks., iliustr., lent. – Santr. angl.– Bibliogr. išnašose // Lietuva ir Čekija. – Nr. 5/7 (2004), p. 170.
  3. LVIA. F. 402, ap. 4, b. 519.
  4. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
1922 05 01 Čekoslovakijos konsulatas įsikūręs Nepriklausomybės a. ir Laisvės al. kampe veikė iki 1934 m.

Vėliau persikėlė į V. Putvinskio g. Su šia šalimi Lietuva intensyviai vykdė karinius, prekybinius ir kultūrinius mainus.

  • Čekoslovakijos pasiuntinybės Kaune personalas. Apie 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 279.]
  • Ant buvusio konsulato pastato 2005 08 16 atidengta atminimo lenta. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Atminties lenta ant buvusio Čekoslovakijos konsulato / Darius Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, rugpjūčio 17, p. 4.
  2. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 9.
  3. Čekoslovakijos diplomatinės tarnybos Lietuvoje (1921–1939 metais) klausimu / Dalia Bukelevičiūtė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos istorijos studijos. – T. 13 (2004), p. 43–57. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lis.lt/index.php?lang=LT&id=archyvas&TomasID=13&ArchyvasPSL=49&ArchyvasKiekis=1. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
  4. Lietuvos ir Čekoslovakijos dvišalių santykių dinamika 1918–1939 metais: monografija / Dalia Bukelevičiūtė. – Vilnius, 2010. – 342 p.
  5. Lietuvos ir Čekoslovakijos konsuliniai ryšiai 1921–1940 metais / Sandra Grigaravičiūtė. – Faks., iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuva ir Čekija. – Nr. 5/7 (2004), p. 139, 153–155.
1922 07 18 įregistruota Lietuvos moterų kultūros draugija, kurios narėmis tapo slapta veikiančios Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos vienuolės

1919–1920 m. į Kauną iš Lenkijos atvyko slaptos Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos keliolika vienuolių, kurios apsistojo Perkūno namuose. 1932–1934 m. kongregacija pasidalino į viešai ir neviešai veikiančias vienuolijas. 1948 m. sovietinei valdžiai uždraudus Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos veiklą, ji pasitraukė į pogrindį. 1990 m. vienuolija vėl pradėjo veikti viešai.

  • 1934 m. viešai veikiančios Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos centras įsikūrė buv. dominikonų vienuolyne (dab. Vilniaus g. 29)
    Fotogr. P. Juozapavičius [Iš KAVB fondų]
  • 2004 m. iškilmingai pašventintas Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos vienuolynas Amerikos lietuvių g. 11 (architektai Asta ir Vidas Stalaučinskai). 2014 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Amerikos lietuvių gatvėje laukiama permainų / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, vasario 28, p. 5.
  2. Ant Aleksoto kalno… / Kazimieras J. Ambrasas // XXI amžius. – 2004, liepos 16, p. 4, 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/07/16/laikzmon_02.html. – Žiūrėta 2014 m. rugsėjo 13 d.
  3. Lietuvos vienuolijos: XX a. istorijos bruožai / Regina Laukaitytė. – Vilnius, 1997. – P. 63–67.
  4. Pro uždangą / Gražina Jankutė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, gruodžio 24, p. 16.
  5. Seserų Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos sukaktis. – KAP // XXI amžius. – 2004, liepos 2, p. 7.
  6. Širdiečių jubiliejus / Antanė Kučinskaitė. – Iliustr. // Katalikų pasaulis. – 1994, Nr. 8, p. 22–24.
  7. Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacija: istorija, šiandiena ir perspektyvos / Vilius Litvinavičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 1994, birželio 10, p. 6.
  8. Vienuolijų veikla Lietuvoje nepriklausomybės ir pokario metais (1918–1990) / kun. Leonardas Jagminas SJ // Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. – T. 15. – Vilnius, 1995. – P. 97–118.

1922 10 02 savo veiklą pradėjo Lietuvos bankas.

1925 03 12 padėtas pastato kertinis akmuo (archit. M. Songaila), 1928 m. pabaigoje Lietuvos banko rūmų statyba baigta. 1940 m. čia įsikūrė TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko skyrius. 1970 m. pastatas įtrauktas į architektūros paminklų sąrašą. 1991 m. jis perduotas 1990 03 01 įsteigtam Lietuvos bankui. 2003 m. paskelbtas kultūros paminklu. 2004–2013 m. čia buvo įsikūrusi pagrindinė AB Ūkio banko buveinė.

  • Lietuvos banko rūmai (Maironio g. 25). Interjerui įrengti baldai ir šviestuvai buvo atvežti iš įvairių Vakarų Europos miestų, dalis baldų pagaminta Lietuvoje. Apie 1933 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 408.]
  • Lietuvos banko Kauno skyrius (Maironio g. 25). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Architektūra // Tarpukario Lietuva. – Kaunas, 2007. – P. 108–109.
  2. Ekskursija po banką? Įmanoma! / Birutė Jančienė. – Iliustr. // Savaitė. – 2016, Nr. 2 (saus. 14), p. 18–19.
  3. Lietuvos bankas K. Donelaičio g. 85 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 92–97.
  4. Lietuvos banko namų kertinio akmens pašventinimas // Lietuva. – 1925, kovo 13, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38200. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 17 d.
  5. Lietuvos banko rūmai Kaune / Lietuvos bankas ; [nuotraukos Arūno Baltėno ir Rolando Ginaičio]. – Vilnius : Lietuvos bankas, 2005 (Vilnius : Baltijos kopija). – [36] p. : iliustr.
  6. Lietuvos bankų istorija projektuose, fotografijose, atvirukuose / Vidmantas Laurinavičius // Lietuvos muziejai: paveldas, turizmas, švietimas, regionų kultūra. – 2003, nr. 4, p. 35–38. – Prieiga per internetą. URL: http://www.museums.lt/Zurnalas/Liet_banku_istorija.htm. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 17 d.
1922 11 01 Linksmadvaryje (Viesulavoje) įsteigta milicijos mokykla.

1926 m. prijungus žemesniąją policijos mokyklą, tapo Kauno aukštesniąja policijos mokykla, kuri 1929 m. perkelta į miesto centrą. 1944 m. buvusiuose Valstybės banko rūmuose įsikūrė specialioji vidurinė milicijos mokykla, kuri 1991 m. tapo aukštesniąja policijos mokykla. 1997 m. jos bazėje įkurtas Lietuvos teisės akademijos, nuo 2004 m. – Mykolo Römerio universiteto Kauno policijos fakultetas, o nuo 2007 10 18 – MRU Viešojo saugumo fakultetas.

  • Šiame pastate (K. Donelaičio g. 25) tarpukariu veikė Kauno aukštesnioji policijos mokykla. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
  • Nuo 1944 m. iki šių dienų K. Donelaičio g. 68/Maironio g. 27 esančiame pastate mokosi viešosios tvarkos saugotojai. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kaip mokoma mūsų policija / G. Valkauskas. – Portr. // Lietuvos aidas. – 1930, kovo 27, p. 5.
  2. Kauno specialioji vidurinė milicijos mokykla / Valdas Sutkus. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1991, vasario 7, p. 4.
  3. Lietuvos policijos raidos etapai / Aleksandras Tiunaitis // Lietuvos aidas. – 1997, birželio 17, p. 11.
  4. Milicijos mokykla / Parašas: A. K. // Lietuva. – 1923, balandžio 4, p. 2. – Prieiga per internetą. URL : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63843. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  5. Milicijos mokykla. – Iliustr. // Lietuvos policija, 1918–1928. – Kaunas, 1930. – P. 360–377.
  6. Policijos mokyklos // Petras Stankeras. Lietuvių policija 1941–1944 metais. – Vilnius, 1998. – P. 103–115.
  7. Policijos mokykla ir jos reikšmė policijos gyvenime // Policija. – 1927, nr. 4, p. 1–7.
  8. Policijos mokslinimo įstaigos jubiliejus: policijos mokyklą baigė 1269. Mūsų policijos pažanga // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 7, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88591. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  9. 1935 metų policijos mokyklos statutas / Česlovas Mančinskas // Kriminalinė justicija, nr. 7, 8 (1997), p. 102–110.
1922 11 18 įvyko oficialus Pedagoginio muziejaus (Laisvės al. 12, dab. 24) atidarymas.

Vokiečių okupacijos metais jis buvo uždarytas, 1944 m. – atkurtas. 1958 m. muziejus reorganizuotas į Respublikinį pedagoginį muziejų. 2002 m. pervadintas Kauno apskrities pedagoginiu muziejumi.

  • 2010 m. pavadintas Lietuvos švietimo istorijos muziejumi (Vytauto pr. 52). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Iš švietimo–kultūros istorijos: straipsnių rinkinys. – Iliustr. – Mašinr. / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 192–210, 212–227.
  2. Meno ir švietimo įstaigos: Muziejai // Kauno miestas. – Kaunas, 1930. – P. 39–40.
  3. Pedagoginio muziejaus 80-metis nuotraukomis, 1922–2002 / sudarytoja Sofija Kontrimavičienė. – Kaunas, 2002. – 78, [2] p.: iliustr. – Aplanke dvi knygos. – Aplanko antr.: Pedagoginiam muziejui 80 metų: 1922–2002.
  4. Pedagoginio muziejaus 80-metis žodžiais, 1922–2002 / sudarytoja Sofija Kontrimavičienė. – Kaunas, 2002. – 47 p. – Aplanke dvi knygos. – Aplanko antr.: Pedagoginiam muziejui 80 metų: 1922–2002.
  5. Lietuvos švietimo istorijos muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lsim.lt/. – Žiūrėta 2011 m. sausio 18 d.
1922 12 20 Italija pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę. Po kurio laiko jos pasiuntinybės kanceliarija laikinai įsikūrė „Versalio“ viešbutyje.

Pirmasis Kaune rezidavęs konsulas G. Amadori aktyviai dalyvavo miesto gyvenime. 1927 m. Italijos atstovybei bei raštinei patalpas išnuomojo R. Polovinskis, kuris 1935 m. prie savo namų pastatė pasiuntinybei pritaikytą priestatą. 1936 m. įkurtai Italų-lietuvių draugijai vadovavo J. Tūbelienė. Jos pastangomis Kaune gastroliavo dainininkai iš Italijos, vyko priėminai, parodos ir kiti renginiai.

  • 1935 m. užsienio atstovybių išsidėstymo planas.
    [Iš istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros fondų]
  • Buvęs Italijos atstovybės pastatas (Vydūno al. 13). 2009 m. įtrauktas Kultūros vertybių registą. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p.1, 9.
  2. Įsteigta Lietuvių-Italų draugija // Lietuvos aidas. – 1936, lapkričio 14 (Nr. 425), p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66924. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 14 d.
  3. KAA. F. 214, ap.1, b. 8375, 8376; F. 218, ap. 2, b. 2930.
  4. LCVA. F. R, ap. 1019, b. 17 [uždarymo dokumentai].
  5. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p.12–13.
  6. Politika per kultūrą: užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kaune / Asta Petraitytė // Darbai ir dienos. – T. 30 (2002), p. 32–33.
  7. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
1922 m. susibūrė steigėjų grupė, kuri įkūrė akcinę alaus bendrovę „Ragutis“

ir pradėjo atstatymo darbus Bliumentalių alaus daryklos vietoje (šalia Vilkmergės plento – dab. Savanorių pr. 7).

 

  • Alaus daryklos ir vaisvandenių dirbtuvės „Ragutis“ reklama.
    [Vairas. – 1923, Nr. 10, p. 24.]
  • Ragučio pastatai (dab. Savanorių pr.)
    [Lietuvos pramonė… – P. 65.]
  • Alaus virimo skyrius.
    [Ten pat]

Literatūros šaltiniai
  1. Apie „Ragutį“ : įmonės istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ragutis.lt/main.php/id/109/lang/1. – Žiūrėta 2009 m. vasario 7 d.
  2. B-vės „Ragutis“ garinis alaus bravoras ir vaisvandenių dirbtuvės Kaune // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 65– 66.
  3. Lietuviškos aludarystės tradicija gimė Kaune / Aistė Veismonaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, balandžio 9, p. 7
  4. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki „Ragučio“ : alaus daryklos istorija, 1853–2008 m. / Vilma Akmenytė, Giedrė Milerytė. – Kaunas, 2008. – 208 p. : iliustr., faks., žml.
  5. „Ragučio“ bravoro pastatai (Savanorių pr. 7–9) // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 107–108.
  6. Viešųjų asmenų privatūs interesai: nuo „Bliumental“ iki „Ragučio“ // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 8 (2007), p. 105–126.
1922 m. Didžiosios Britanijos pasiuntinybė įsikūrė Kęstučio gatvėje.

Ilgiausiai jai vadovavo kompozitorius T. H. Preston, ėjęs konsulo, vėliau – įgaliotojo ministro pareigas ir labai aktyviai dalyvavęs Kauno kultūriniame gyvenime.

  • D. Britanijos atstovybės darbuotojai prie pasiuntinybės pastato apie 1938 m.
    [Pažintis su Lietuva: Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – D. 2, p. 61]
  • 1998 m. ant buvusios pasiuntinybės pastato (Kęstučio g. 29) Jorko hercogas Andrew atidengė atminimo lentą. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Patrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 1, 9.
  2. Naujas anglų konsulas Kaune // Trimitas. – 1921, nr. 24, p. 8.
  3. Princą Andrew kauniečiai atsimins ilgai / Audronė Vaitkutė. – Iliustr. // Kauno žinios. – 1998, birž. 10, p. 1.
  4. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 130.
1922 m. Švedija Kaune įkūrė konsulatą.

Tai buvo antroji šalis, 1918 12 12 pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę. Nepaprastasis pasiuntinys rezidavo Žaliakalnyje, o konsulatas atidarytas V. Putvinskio gatvėje. 1930 m. jame sekretoriumi dirbo rašytojas-modernistas H. Parlandas. Suaktyvėjus verslininkų ryšiams, 2006 04 04 Kaune, K. Petrausko g. 26 buvo atkurtas Švedijos garbės konsulatas, o 2011 11 30 jis oficialiai persikraustė į naujas patalpas Vytauto pr. 43A–66.

  • Ant dailininko A. Žmuidzinavičiaus namo, (V. Putvinskio g. 64), kuriame buvo įsikūręs Švedijos konsulatas, 2009 11 19 atidengta atminimo lenta lietuvių, suomių ir švedų kalbomis. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
  • Švedijos pasiuntinybė tarpukariu dirbo Vaižganto g. 25. 2005 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ambasadorė: Kaunas mums labai svarbus / Mantas Lapinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, gruodžio 1, p. 2.
  2. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p. 12–13.
  3. Literatūriniai H. Parlando pėdsakai Kaune / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, lapkričio 28, p. 34.
  4. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 62.
  5. „Laikinoji sostinė“ – laikinas valstybingumas? Lietuvos valstybingumo pavojai švedų akimis XX a. pradžioje / Saulius Pivoras // Kauno istorijos metraštis. – T. 3 (2002). – P. 119–125.
  6. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
1922 m. Lietuvos pramonininkas J. Vailokaitis ir inž. V. Geiga įsteigė AB „Palemonas“.

Gamykla, skirta plytų ir čerpių gamybai, pastatyta 1923 m. Ši bendrovė ir buvo dabartinės, 1992 m. privatizuotos, AB „Palemono keramika“ pradininkė.

  • AB „Palemonas“. Apie 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 423.]
  • Palemono plytų-čerpių gamyklos keramzito cechas. 1961 m.
    Fotogr. J. Navickas [Mokslas ir technika. – 1961, nr. 11, p. 28.]
  • AB „Palemono keramika“. 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kas yra Akc. b-vė „Palemonas“. – Iliustr. // Sveikata ir darbas. – 1940, nr. 11, p. 388–391. – Priega per internetą. URL:

    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17881. – Žiūrėta 2009 m. kovo 10 d.
  2. Neramios trelės iš lakštingalų buveinės / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, vasario 23, p. 3.
  3. Palemonas // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 289–293.
  4. „Palemono“ akc. bendrovės: plytų ir durpių gaminimas. – Iliustr. // Lietuvos pramonė / Dr. J. Etingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – P. 107–108.
  5. Palemono keramika. – Prieiga per internetą. URL: http://www.palemonokeramika.lt/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  6. Palemono plytų čerpių gamykla. – Vilnius, 1960. – 12 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų. – Santr. angl.
1922 m. Prancūzijos atstovybė įsikūrė Vytauto pr. 89/Laisvės al. 9 (pirmajame aukšte veikė Argentinos konsulatas).

1929–1939 m. pasiuntinybė dirbo V. Putvinskio g. 14. 1923 m. įsikūrė Lietuvių-prancūzų draugija, turėjusi Kaunui didelės prancūzų kultūros įtakos.

  • Namas, kuriame Prancūzijos konsulatas įsikūrė. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
  • Prancūzijos pasiuntinybė. XX a. 4 deš. 2013 04 02 prie pastato (V. Putvinskio g. 14), kur 1929–1940 m. buvo įsikūrusi Prancūzijos Respublikos pasiuntinybė Lietuvoje, atidengta atminimo lenta (skulpt. prof. Jonas Venckūnas).
    Fotogr. J. Skrinskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ant pastato, kuriame veikė Prancūzijos pasiuntinybė, atidengta atminimo lenta. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunas.lt/index.php?3469688450. – Žiūrėta 2013 m. balandžio 2 d.
  2. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Patrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 1–9.
  3. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p.12–13.
  4. Prancūzų-lietuvių draugija // Lietuva, lapkričio 11, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63955. – Žiūrėta 2009 m. liepos 15 d.
  5. Prancūzų pėdsakai Kaune / Artūras Jančys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1998, rugsėjo 12, p. 5.
  6. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – T. 3 (2002), p. 144–149.
  7. Les institutions diplomatiques dans la capitale provizoire. – Iliustr. // Les traces de la France a Kaunas. – [Kaunas, 2009]. – P. 18.
1922 m. įsikūrė Šveicarijos konsulatas, kuris 1923 m. kovo mėn. pradėjo veiklą Bažnyčios gatvėje (namas neišlikęs).

1937 m. persikėlė į naują pastatą Žaliakalnyje šalia Italijos pasiuntinybės, o nuo 1938 08 08 iki uždarymo veikė miesto centre. 1939 02 10 Šveicarijos įgaliotasis ministras Lietuvos prezidentui įteikė savo kredencialus.

  • Šiame pastate (Minties rato 1/Vydūno al. 15) veikė Šveicarijos konsulatas. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
  • Ant buvusio konsulato pastato (K. Donelaičio g. 45) 2008 09 24 atidengta atminimo lenta. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Lietuvos Šveicarijos draugystė: svarbiausias pirmojo Šveicarijos pasiuntinio Lietuva[oje] uždavinys. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1939, vasario 11, nr. 69, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=98028. – Žiūrėta 2009 m. spalio 5 d.
  2. Ministras Eggeris Lietuvoje (1939) / Gottlieb Studerus // Tarp Vilniaus ir Berno: tekstai apie Lietuvą ir Šveicariją / sudarė Maxas Shweizeris. – Vilnius, 2003. – P. 201–207.
  3. Santykių stiprinimas su Šveicarija // Lietuvos žinios. – 1939, vasario 10, p. 1. – Prieiga per internetą. URL : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83292. – Žiūrėta 2009 m. spalio 5 d.
  4. „Šveicarų konsulas persikėlė į naują butą Bažnyčios g-vė 12…“ // Krašto balsas. – 1923, kovo 7, nr. 53, p. 3.
  5. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
1922–1928 m. Nyderlandų karalystės konsulatas rezidavo Laisvės al. 42,

vėliau – pramonininkų Tilmansų viloje (pastatas neišlikęs). 1940 m. „Philips“ atstovybės direktorius J. Zvartendijkas (J. Zwartendijk) buvo paskirtas konsulu ir bendradarbiaudamas su Č. Sugihara per 10 dienų išrašė 2300 leidimų žydams išvykti į Olandijai priklausančias salas.

  • Ant buvusio Nyderlandų atstovybės pastato (Laisvės al. 42) 2003 09 26 atidengta atminimo lenta. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
  • 1940 m. Nyderlandų konsulatas veikė Laisvės al. 29. 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Kurasao angelas“ sugrįžta iš užmaršties / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2003, rugsėjo 26, p. 1, 9.
  2. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 60–62.
  3. Prisimintas konsulas, Kaune gelbėjęs žydus / Sigita Rudzevičiūtė-Vissers // Lietuvos rytas. – 1997, lapkričio 7, p. 3.
  4. Sovietizacija // Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 360–361.
  5. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
  6. Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas – Pasaulio Tautų Teisuoliai. Istorinės peripetijos tarp sovietinių struktūrų, žydų pabėgėlių ir jų gelbėtojų / Simonas Strelcovas. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2003, [t.] 2 (14), p. 44–50.
1923 04 22 įsteigta Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga.

Jos tikslas buvo derinti atskirų ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, kelti ir tobulinti krašto ūkio kultūrą, žemės ūkio pramonę, organizuoti žemės ūkio gaminių perdirbimą ir tiesioginį pardavimą krašte ir užsienyje. 1931 10 25 – pavadinta „Lietūkiu“. Jos administracinis ir prekybinis centras buvo Kaune, Vytauto pr. 33 (dab. 43). „Lietūkis“ veikė iki 1939 m. Jo pagrindu buvo įsteigta Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga (Lietkoopsąjunga).

  • „Lietūkio“ namas (Vytauto pr. 33). 1930 m.
    [Lietūkis: 1923–1933. – Kaunas, 1933. – P. 37]
  • Buvusiame „Lietūkio“ pastate (Vytauto pr. 43) įsikūręs Vilniaus kooperacijos kolegijos Kauno skyrius. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • Pirmoji „Lietūkio“ valdyba.
    [Lietūkis: 1923–1933. – Kaunas, 1933. – P. 7]
  • „Lietūkio“ ir Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos paviljonas. Tarpukaris.
    Nuotrauka [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ekonominės organizacijos: 1. „Lietūkis” – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga. – // Lietuvos žemės ūkis 1918–1940 / Bronius Povilaitis. – Vilnius, 1997. – P. 173–178.
  2. Kooperacija nepriklausomoje Lietuvoje / Vytautas Žeimantas. – Iliustr. // Lietuvos vartotojų kooperacija: nuo pirmųjų žingsnių iki 2000 mtų / Vytautas Žeimantas, Vytautas Vaitkus. – Vilnius, 2000. – P. 28–41.
  3. Kooperatyvinių ir visuomeninių organizacijų pagalba žemės ūkiui. – Iliustr. // Visa Lietuva: Informacinė knyga 1931 m. – Kaunas, 1932. – P. 42–45.
  4. „Lietūkio“ dešimties metų sukaktis. – Parašas: N. Fa // Lietuvos aidas. – 1933, birželio 20, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89453. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 9 d.
  5. „Lietūkis“ (1, 2, 3) / Perpetua Dumšienė // Ūkininko patarėjas. – 1993, sausio 8, 15, 22, p. 7.
  6. Lietūkis: Zentralverband Landwirtschaftlicher Genossenschaften Litauens // Kaunas. – Praha, 1938. – P. 48–49.
  7. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“. – Iliustr. // Mūsų kraštas. – 1937, birželio 25, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=108360. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 10 d.
  8. Trumpa dešimties metų veikimo apžvalga = Un bref apergu des dix ánées d ‘ activitée / „Lietūkis“, Lietuvos ž. ū. kooperatyvų sąjunga. – Kaunas, 1933. – 112 p.: 10 iliustr. lap.: iliustr. – Santr. pranc.
1923 07 18 „Saulės“ namuose įkurta pirmoji Lietuvoje Mergaičių progimnazija, kuriai 1926 07 14 suteiktas „Saulės“ mergaičių gimnazijos vardas.

Nuo 1930-ųjų gimnaziją pavesta globoti seserims Kazimierietėms ir ji pavadinta Šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazija. 1940 m. ji gavo Kauno 8-osios gimnazijos, 1950 m. – 8-osios vidurinės mokyklos, 1963 10 21 – J. Aleksonio vardą. 1989 04 30 mokyklai sugrąžintas „Saulės“ vardas. 1993 09 01 suteiktas gimnazijos statusas.

  • „Saulės“ namai. Apie 1925 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Kauno „Saulės“ gimnazija (Savanorių pr. 46). 2008 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Saulės“ gimnazija, Savanorių pr. 46 / N. Lukšionytė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 231–232.
  2. „Saulės“ gimnazijos pastatas (Savanorių pr. 46). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 52–54.
  3. Kauno „Saulės“ gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 71–76.
  4. Kauno „Saulės“ gimnazija : [„Saulės“ gimnazijai – 90 metų ir „Saulės“ rūmams – 100 metų : jubiliejinis leidinys] / Valdemaras Jaruševičius, Aldona Sellienė, Solveiga Laučienė. – Kaunas : [Taurapolis], 2013 (Kaunas : Taurapolis). – 390, [2] p. : iliustr., faks., portr.
  5. Kauno „Saulės“ gimnazija: [inform. leid.] / red. A. Sellienė… [et al.]. – Kaunas, 1995. – 31, [1] p.: iliustr.
  6. Kauno šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazija : 1923–1938. – Kaunas : Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija, 1938 (Kaunas : „Žaibo“ sp.). – 99, [9] p. : iliustr. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=63584. – Žiūrėta 2012 m. gegužės 30 d.
  7. Saulė šviečia visiems / Lina Klusaitė // XXI amžius. – 2003, gegužės 14, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030514/zvil_03.html. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 14 d.
  8. Sena ir garbinga „Saulės“ gimnazijos istorija – Prieiga per internetą. URL: http://www.saule.kaunas.lm.lt/saule/. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 14 d.
1923 09 22 atidarytas brolių Salamonų tabako ir papirosų fabrikas (E. Ožeškienės g. 14, dab. 18).

Sovietmečiu jis vadinosi „Kova“. 1996 m. fabrikas likviduotas.

  • Brolių Salamonų tabako ir papirosų fabrikas.
    [Lietuva skaitmenimis 1918–1928. – Kaunas, 1928. – P. 103.]
  • E. Salomonas – „Br. Salomonų“ tabako ir papirosų fabriko bendravaldis ir direktorius.
    [Lietuvos prekybos, pramonės ir finansų veikėjų albumas = Führende Persönlickeiten des Handelns, der Industrie und Finanzwelt Litauens. – Kaunas, 1929. – P. [37].]
  • 1999 m. buvusiame fabriko pastate įsikūrė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (rekonstruota pagal archit. A. Kančo projektą). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Kovos“ fabrikas pasiduoda be kovos. – Iliustr. / Aušra Ostaševičienė // Laikinoji sostinė. – 1996, gegužės 31, p. 3.
  2. Brolių Salamonų tabako ir papirosų fabrikas / Puslapį parengė Aurina Venislovaitė ; Kauno apskrities bibliotekos archyvo nuotrauka. – Iliustr. – Rubrika: Tapatumo teritorijos // Nemunas. – 2013, saus. 31–vas. 6 (Nr. 4), p. 18.
  3. Likviduojamas Kauno tabako fabrikas // Respublika. – 1996, birželio 15, p. 23.
  4. Papirosų fabriko atidarymas // Lietuva. – 1923, nr. 218, rugsėjo 28, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64046. – Žiūrėta 2010 m. sausio 19 d.
  5. Tabako fabriko griuvena tapo moderniais mokslo rūmais. – Iliustr. / Vida Savičiūnaitė // Lietuvos rytas. – 2000, rugsėjo 11, priedas „Būstas“, p. 3, 8.
  6. Tabako išdirbinių įmonės // Kauno miestas: Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 95–96.
1923 11 23 Karo muziejaus sodelyje atidengtas dr. Jono Basanavičiaus biustas (nugriautas 1950 m., atstatytas 1988 12 30).

Pagerbiant dr. Jono Basanavičiaus atminimą jo biustai taip pat buvo pastatyti 1930 06 24 Karo ligoninės kieme (dabar Vytauto pr. 49) bei 1935 09 15 Aukštosios Panemunės šile (greta Birutės g.).

  • Dr. J. Basanavičiaus biustas jo vardo Karo ligoninės sodelyje.
    [Kardas. – 1937, nr. 5, p. 113]
  • 1935 09 15 dr. J. Basanavičiaus biusto atidengimo iškilmės Aukštojoje Panemunėje (greta Birutės g.)
    [Mūsų kraštas. – 1935, spalio 4, p. 5.]
  • Dr. J. Basanavičiaus biustas Karo muziejaus sodelyje. 1928 m.
    [Vasario 16 diena. – 1928, vas. 16, p. 5]

Literatūros šaltiniai
  1. Atėjo laikas sugrąžinti miestui tai, kas visada jam priklausė / L. Šinkūnaitė, A. Baubinienė, N. Misiūnienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, lapkričio 23, p. 4.
  2. D-rui Jonui Basanavičiui paminklo atidengimo iškilmės // Lietuva. – 1923, lapkričio 25, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63967. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  3. Didelės iškilmės A. Panemunėje ir Pasvalyje. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 1935, rugsėjo 19, p. 11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85211. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  4. J. Basanavičiaus paminklą išgelbėjo Lietuvos kariškiai / E. Pakrosnienė. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 1998, birželio 18, p. 2.
  5. Jono Basanavičiaus paminklas / Jonas Varnauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 50–51.
  6. Juodos skylės ir balti siūlai: senųjų paminklų likimai / Algimantas Miškinis. – Iliustr. // Nemunas. – 1988, nr. 12, p. 34–38.
  7. Karo ligoninės iškilmių proga: šiandien Karo ligoninės šefui a. a. J. Basanavičiui ligoninės sode šventinamas paminklas // Lietuvos aidas. – 1930, birželio 24, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65572. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  8. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990 m.), D. 2 / Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras. – Kaunas, 1993. – P. 276.
  9. Paminklas Tautos atgimimo patriarchui – Jonui Basanavičiui / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2004. – [D.] 1, p. 19.
  10. Pastatytas dr. J. Basanavičiui paminklas // Lietuvos aidas. – 1935, rugsėjo 16, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67376. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
1923 m. kanauninkas, rašytojas, visuomenės veikėjas J. Tumas-Vaižgantas prie Lietuvos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto (K. Donelaičio g. 26, dab. 20) įsteigė Rašliavos muziejų (anksčiau vadintą Kultūros muziejumi).

1930 m. muziejus perduotas universiteto bibliotekai. 1934 04 29 universiteto rūmuose iš rašytojo palikimo įkurtas Vaižganto muziejus. 1941 m. eksponatai perduoti į LTSR MA Lietuvių literatūros instituto fondus (dab. Lietuvos MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas).

  • Juozas Tumas-Vaižgantas. Apie 1927 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • J. Tumo-Vaižganto memorialinės ekspozicijos atidarymas. 1934 m.
    [Iš Kauno technologijos universiteto bibliotekos archyvo]

Literatūros šaltiniai
  1. Rašliavos muziejus. – Iliustr. // Lietuvos muziejai iki 1940 metų / Nastazija Keršytė. – Vilnius, 2003. – P. 166–167.
  2. Rašliavos muziejus // Raštai / Vaižgantas. – [T] 14 (2002), p. 241–243.
  3. Lietuvos universitete // Juozas Tumas Vaižgantas / Aleksandras Merkelis. – Vilnius, 1989. – P. 336–347.
  4. Universiteto rankraščių skyrius / E. Eimaitytė // Lietuvos aidas. – 1936, gegužės 23, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66810. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 13 d.
  5. Rašliavos muziejus // Lietuvos aidas. – 1930, vasario 7, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65855. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 13 d.
  6. Rašliavos muziejus / J. Tumas // Lietuvis. – 1927, rugsėjo 13, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34554. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 13 d.
  7. Humanitarinių mokslų fakulteto įstaigos: Fakulteto muziejus / / Lietuvos universitetas: 1922 II 16 – 1927 II 16. Pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita. – Kaunas, 1925. – P. 206.
  8. Vaižganto muziejaus perdavimo-priėmimo aktas : 1941 m. gegužės 8 d. // Literatūra, 1940–1960 : dokumentų rinkinys / redakcinė kolegija: N. Baškytė … [et al.] ; sudarė, įvadą ir komentarus parašė J. Vosylius. – Vilnius, 1992. – P. 580.
  9. Vaižganto muziejus. – Iliustr. // Gimtasai kraštas. – 1936, nr. 2–4, p. 568.
1923 m. Kaune įsteigta maisto perdirbimo įmonė „Maistas“.

AB „Maistas“ užsiėmė žemės ūkio produktų eksportu į užsienį. Nuo 1933 m. pradėjo gaminti ir eksportuoti mėsą ir jos produktus. 1940 m. bendrovė reorganizuota į mėsos kombinatą ir tampa valstybine įmone. 1997 m. įmonė bankrutavo.

  • AB „Maistas“ kompleksas (Aleksotas). Tarpukaris.
    [Lithuanian : Quality products / Kazys Gineitis. – Kaunas, b.m. – P. 88]
  • AB „Maistas“ dir. Jonas Lapėnas, tarnautojai ir AB „Maistas“ skerdyklų Kaune vaizdas iš lėktuvo. Apie 1933 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 422]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno mėsos kombinatas / Parengė Romas Žemaitis. – Kaunas, 1983. – [20] p.: iliustr. – Tekstas liet., rusų, vok.
  2. Lietuvos akcinė bendrovė „Maistas“ ir jos veterinarijos tarnyba / Bronius Povilaitis // Lietuvos veterinarija. – 1993, nr. 1, p. 5–6.
  3. „Maistas“ / Bronius Povilaitis. – Iliustr. // Lietuvos žemės ūkis 1918–1940. – Vilnius, 1997. – P. 184–189.
  4. The „Maistas“ Company Limited, manufacturer of meat and meat products. – Iliustr. // Kaunas. – Praha, 1938. – P. [45–47].
1923 m. Aukštojoje Fredoje įkurtas Botanikos sodas.

Nuo 1940 m. jis buvo pavaldus Vilniaus universitetui, nuo 1941 m. perduotas Lietuvos mokslų akademijai. 1946 m. botanikos sodas įjungtas į Biologijos, o 1959 m. – į Botanikos instituto sudėtį. 1989 m. botanikos sodas tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Lietuvos mokslų akademijos įstaiga. 1992 m. jis įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą. 19 a. antroje pusėje dvarininkų Godlevskių įkurtas peizažinio plano dvaro parkas 2001 m. įrašytas į Lietuvos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

  • Botanikos sodo oranžerija. 1936 m.
    [Iš mokslų istorijos Lietuvoje. – Vilnius, 1988. – [T]. 6, įklija tarp p. 96–97.]
  • VDU Kauno botanikos sodas (Ž. E. Žilibero g. 6). 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Aukštosios Fredos dvaro parkas / Laimutis Januškevičius. – Iliustr. // Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus. – Kaunas : Lututė, 2010. – P. 80–83.
  2. Aukštosios Fredos dvaro sodyba Botanikos g. 2, 3, 4, 6, 10 (Muzikos g. 5, 7/5, Vilties g. 1, 3, 4, 5) / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 70–77.
  3. Botanikos sodas / Danutė Vailionytė. – Iliustr. // Liudas Vailionis. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. – P. 82–87.
  4. Botanikos sodas. – Iliustr., portr. / Ramūnas Aloyzas Budriūnas // Lietuvos mokslas. – Vilnius, 1996. – t. 4., kn. 8, p. 149–157.
  5. Fredos istorinė raida nuo XV a. Iki 1940 m. / Eugenijus Rūkas. – Bibliogr. str. gale // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 132–146.
  6. Kauno botanikos sodas / Zigmantas Gudžinskas // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 146–147.
  7. Kauno botanikos sodas // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 90–92.
  8. Konstantinas Regelis – botanikos sodo Kaune įkūrėjas / Antanas Minkevičius. – Bibliogr. : 2 pavad. // Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai. – ISSN 1392-3714. – 2002, [T.] 10, P. 9–20.
  9. VDU Kauno botanikos sodo istorinė apžvalga. – Prieiga per internetą. URL: http://botanika.vdu.lt/index.php?page=istorija. – Žiūrėta 2009 m. kovo 4 d.
  10. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas = Kaunas Botanical Garden of Kaunas magnum University. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. // Lietuvos botanikos sodai. – Vilnius, 2009. – P. 69–103. 
1923 m. Kaune (buv. Laisvės al. 15) atidarytas Norvegijos konsulatas.

1926–1940 m. Norvegijos garbės konsulu buvo Jonas Šimkus.

  • 1923–1926 m. Norvegijos garbės konsulas Martynas Yčas.
    [Lietuvos albumas: antras (fotografuotinis) leidimas. – Kaunas, 1990. – P. 207.]
  • 2013 05 16 prie namo Nepriklausomybės a. 7, kuriame 1933–1940 m. veikė Norvegijos konsulatas, atidengta atminimo lenta. 2013 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Atminimo lenta prie buvusio Norvegijos konsulato / Danutė Marcinkevičienė // XXI amžius. – 2013, gegužės 31, priedas „XXI amžiaus horizontai“, p. 2.
  2. Jonas ir Martynas Yčai: gyvenimas ir darbai Lietuvai / Jonas Aničas. – Vilnius, 2007. – P. 362.
  3. Kauno miestas: apžvalginis ir informacinis leidinys: Kauno m. 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 81.
  4. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1940 metams. – Kaunas, 1940. – P. 34.
  5. Norvegijos karališkas konsulatas persikėlė nuo lapkričio 4 d. į naują butą, Laisvės Alėja 4, tel. 17 // Rytas. – 1924, lapkričio 5, p. 3.
  6. Pasiuntinybės, atstovybės ir konsulatai // Vadovas po Kauną ir apylinkes / V. Čižiūnas. – Kaunas, 1935. – P. 13.
  7. Profesorius Jonas Šimkus / Dr. Danutė Blažytė-Baužienė. – Iliustr., portr. // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. – Vilnius, 2008. – 2 t. – P. 86.
  8. Visa Lietuva: informacinė knyga / redaktorius ir leidėjas K. Puida. – Kaunas, 1923. – P. 152.
  9. Visa Lietuva: informacinė knyga / redaktorius ir leidėjas K. Puida. – Kaunas, 1925. – P. 41.
  10. Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m. / redagavo V. Ruzgas. – Kaunas, 1932. – P. 145.
  11. „Visas Kaunas“: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno m. valdžios ir savivaldybės įstaigų , visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 61.
1924 08 23–25 P. Vileišio aikštėje vyko pirmoji Dainų šventė (tuomet vadinta Dainų diena). Joje dalyvavo apie 3000 atlikėjų, apsilankė apie 20 000 žiūrovų.

Antroji Dainų šventė įvyko 1928 07 01–02, trečioji – 1930 06 30.

  • Pirmoji Dainų šventė Kaune. 1924 m. Diriguoja komp. Stasys Šimkus.
    Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • Antrosios Dainų šventės choras. 1928 m.
    Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai
  1. Didžiųjų švenčių pradžia // Lietuvos dainų šventė : Būties ratu. 2007 m. [interaktyvi duomenų bazė] / Lietuvos Liaudies Kultūros Centras. – Prieiga per internetą. URL: http://dainusvente.llkc.lt/index.php?-742833364#. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.
  2. Lietuvių chorai – tautinės savimonės ir muzikinės kultūros žadintojai / Anicetas Arminas. – Vilnius, 1998. – 121, [2] p.
  3. Pirmoji dainos diena, 1924 : programa ir straipsnių rinkinys. – Kaunas, 1924. – 52 p. : iliustr.
  4. Pirmoji Dainų šventė / Juozas Karosas // Varpai : literatūros almanachas. – Šiauliai, 1944, p. 335–341.
  5. Pirmoji Dainų šventė / Vytautas Žemgulys. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1970, Nr. 6, p. 59–62.
1924 09 15 „Saulės“ namuose (dab. Savanorių pr. 46) įvyko Simono Daukanto mokytojų seminarijos atidarymas.

Ja rūpinosi Lietuvos mokytojų katalikų sąjunga. Seminarija, veikusi iki 1932 metų, ruošė pradinės mokyklos mokytojus.

  • Direktorius dr. K. Ruginis. XX a. 3 deš.
    Nuotrauka [Iš skaitytojos Nijolės Dlugauskaitės archyvo]
  • Mokytojų kambarys. XX a. 3 deš.
    Nuotrauka [Ten pat]
  • Simono Daukanto mokytojų seminarijos II kursas. XX a. 3 deš.
    Nuotrauka [Ten pat]
  • Simono Daukanto mokytojų seminarijos IV kursas. XX a. 3 deš.
    Nuotrauka [Ten pat]

Literatūros šaltiniai
  1. Pradžios mokslo plitimo 10 metų (1918–1928) apžvalga: Žinios apie mokytojų seminarijas. – Lent. // Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis. – Kaunas, 1990. – P. 315.
  2. Simano Daukanto mokytojų seminarijos atidarymo iškilmės / J. Talmontas // Lietuvos mokykla. – 1924, Nr. 10, p. 459–461. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118649. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 18 d.
  3. Simano Daukanto mokytojų seminarija // Rytas. – 1925, liepos 26, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=123821. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 18 d.
  4. Simono Daukanto mokytojų seminarija / Viktoras Vitkus. – Nuotr. // Alio Raseiniai. – 2011, gegužės 19, p. 12.
  5. „Šių mokslo metų pabaigoj užsidarė Kauno Simono Daukanto vardo mokytojų seminarija, išleidusi paskutinę 17 mokytojų laidą“ // Mūsų rytojus. – 1932, birželio 30, nr. 26, p. 2.
  6. Tarpukario Lietuvos mokytojų seminarijų steigimo ir veiklos charakteristikos / Saulius Kaublys // Respublikinė konferencija „Pradinės mokyklos mokytojų rengimas“. – Vilnius, 1999. – P. 16–22. – Prieiga per internetą. URL: http://www.biblioteka.vpu.lt/elvpu/15456.pdf. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
1924 09 26 iškilmingai pasirašytas kanalizacijos darbų pradžios aktas.

Projekte išsamiai pagrindžiamas visuotinis kanalizacijos Kaune įrengimas 20 metų perspektyvai (iki 1944 metų). Nuo 1924 m. iki II pasaulinio karo pradžios buvo paklota 61 km ūkio kanalizacijos ir 27 km lietaus kanalizacijos tinklų.

  • Kauno kanalizacijos darbai Laisvės alėjoj. XX a. 3 deš.
    [Naujas žodis. – 1926, nr. 19-20, p. 5]
  • Nutiestos kanalizacijos linijos 1924–1928 m. su lentele.
    [Lietuvos savivaldybių… . – P. 102]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno miesto vandentiekio ir kanalizacijos istorija; Kanalizacija; Kanalizacijos ūkis; Kanalizacijos siurblinės. – Iliustr. // Vandentiekis Kaune 1929–1999. – [Kaunas, 1999]. – P. 1–12, 32–41.
  2. Kauno kanalizacijos ir vandentraukio reikalu; Patys projektavo ir statė. – Iliustr., faks. // Žygis : Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas / Juozas Stražnickas. – Kaunas, 1999. – P. 109–125.
  3. Miestų ir kaimų statybos. Savivaldybių ūkio infrastruktūros gerinimas. – Lent. // Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas / Romas Stačiokas, Justinas Rimas. – Kaunas, 2002. – P. 97–102.
1924 rugsėjo mėn. iš Rotušės aikštės į Panemunę išvyko trys „Auto“ bendrovės autobusai, davę pradžią Kauno autobusų eismui.

1924 05 10 Kauno m. savivaldybė pasirašė sutartį su „Auto“ bendrove, kuri gavo teisę 5 m. vežioti keleivius (1927 m. bankrutavo). 1934 02 08 Kauno miesto taryba įsteigia autobusų įmonę, 1950 m. įmonė pavadinta Kauno autobusų-taksi motorų parku“, o 1956 m. – reorganizuota į dvi įmones: Kauno taksi parką ir Kauno autobusų parką. 1992 m. – reoganizuotas į dvi savarankiškas įmones: Kauno valstybinį užmiesčio autobusų parką ir Kauno valstybinį miesto autobusų parką. 1995 m. – reorganizuotas į UAB „Kauno autobusai“. 2014 04 01 prie UAB „Kauno autobusai“ prijungta UAB „Autrolis“.

  • Keleivinis autobusas. XX a. 4 deš.
    [Kauno autobusai. – Kaunas, [2004]. – P. 9.]
  • Keleivinis autobusas. XX a. 6 deš.
    [Kauno autobusai. – Kaunas, [2004]. – P. 13.]
  • AB „Kauno autobusai“. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • AB „Kauno autobusai“ parkas. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Auto“ bendrovė – Kauno visuomeninio transporto konsesininkė (1924–1927 m.) / Vytautas Smilgevičius. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 5 (2004), p. 265–273.
  2. Jungtuvių finiše – naujo vadovo paskyrimas / Živilė Banytė. – Portr. // Kauno diena. – 2014, liepos 8, p. 3.
  3. Kaip kojas keitė ratai: [1934–2004 m. Kauno autobusų parko istorija] / UAB Kauno autobusai. – Kaunas, 2004. – DVD Video: spalv.
  4. Kauno autobusai: [bukletas]. – Kaunas, 2004. – 38 p.: iliustr., žml.
  5. Kauno autobusai: [istorija]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunoautobusai.lt/ . – Žiūrėta 2009 m. vasario 27 d.
  6. Pirmieji Kauno autobusai / E. Naskauskas. – Iliustr. – Aut. nurodytas red. prieraše // Vakarinės naujienos. – 1970, kovo 30, p. 20.
  7. Savivaldybių ūkio infrastruktūros vystymas. – Lent. // Lietuvos savivaldybių raida / Romas Stačiokas. – Vilnius, 1991. – P. 236–245.
  8. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 64.
1924 m. A. Kniūkštos pastangomis Maironio namuose (Rotušės a. 13) įkurta knygų leidimo bendrovė „Sakalas“.

1931 m. persikėlė į bankrutavusios „Švyturio“ bendrovės patalpas (Kęstučio g. 36, sena numeracija). „Sakalas“ leido vadovėlius, originaliąją ir verstinę grožinę literatūrą, žurnalus „Kalba“, „Dienovidis“, laikraštį „Gimtoji kalba“. 1940 m. bendrovė nacionalizuota (prijungta prie LTSR valst. leidyklos). 1943 m. bendrovė vėl atgaivinta ir veikė iki 1944 m. vasaros pabaigos (buvo antrąkart Sovietų nacionalizuota).

  • „Sakalo“ bendrovės vadovas A. Kniūkšta. XX a. 4 deš.
    [„Sakalas“ / Vilius Užtupas // Naujos knygos. – 1988, nr. 8, p. 44]
  • „Sakalo“ bendrovės emblema.
    [Vilius Užtupas. Lietuvos spaustuvės: 1522–1997. – Vilnius, 1998. – P. 34]

Literatūros šaltiniai
  1. Apie „Sakalą“ ir Antaną Kniūkštą / Dominykas Urbas. – Iliustr. // Naujasis židinys. – 1992, nr. 7–8, p. 79–83.
  2. Knygos puoselėtojas / Marija Macijauskienė. – Iliustr. // Švyturys. – 1983, nr. 13, p. 16–17.
  3. Leidyklos, redakcijos, pramonės įmonės – spaudos darbų užsakovės. – Iliustr. // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 33–34.
  4. Lietuviškoji knyga Lietuvos respublikos laikotarpiu (1918–1940) / Audronė Glosienė // Lietuviškoji knyga: Istorijos metmenys. – Vilnius, 1996. – P. 173.
  5. Milijonas „Sakalo“ leidinių / A. Braziulis. – Portr. // Trimitas. – 1937, nr. 4, p. 85. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39465. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 24 d.
  6. Po „Sakalo“ sparnais: (Antano Kniūkštos šimtosioms gimimo metinėms) / Sudaryt. V. Markevičius. – Kaunas, 1992. – 31 p.: iliustr., portr.
  7. Pokalbiai su knygų leidėju Antanu Kniūkšta. – Portr. // Pažinti kultūros žmonės / Vladas Žukas. – Vilnius, 2002. – P. 474–483.
  8. Primiršto laikotarpio literatūros bruožai: 1941–1944 m. / Aldona Ruseckaitė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1991, nr. 6, p. 64–68; nr. 7, p. 65–68.
  9. „Sakalas“ / Žaneta Zaveckienė. – Iliustr. // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 322.
  10. „Sakalo“ bendrovė raštams leisti ir platinti: 1924–1940 ir 1943–1944. – Vilnius, 1998. – 243 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 216–229.
1924 m., po 100 m. pertraukos (1824 m. rusų valdžia mokyklą uždarė), atkurta Jėzuitų gimnazija.

Sovietmečiu mokykla veikė kaip Adomo Mickevičiaus vidurinė mokykla. 1991 m. mokyklai vėl ėmė vadovauti jėzuitai.

  • Jėzuitų gimnazijos abiturientų išleistuvės 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 228]
  • Kauno Adomo Mickevičiaus vardo vidurinė mokykla. 1960 m.
    Fotogr. P. Juozapavičius [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno jėzuitų gimnazija : 1-asis dešimtmetis, (1924–1934) : [albumas]. – Kaunas, 1934. – 114, [5] p.: iliustr.
  2. Kauno jėzuitų gimnazija. – Kaunas, 1994. – 24 p.: iliustr.
  3. Kauno jėzuitų gimnazija, 1649–2004 / [parengė Marija Baltuškaitė]. – Kaunas, 2004. – 198, [2] p.
  4. Kauno jėzuitų gimnazija. – Iliustr. // Kauno apskrities gimnazijos: atkūrimo dešimtmetis. – Kaunas, 2000. – P. 33–38.
  5. Kauno jėzuitų gimnazija Antrojo pasaulinio karo metais / Linas Venclauskas. – Santr. angl. – Bibliogr.: 20 pavad. ir išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 6 (2005), p. 165–172.
  6. Kauno jėzuitų gimnazija. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.kjg.lt/index.php?option=com_content&view=category&id=34&Itemid=66. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
1925 04 19 pastatyti ir pašventinti Lietuvių tarnaičių ir darbininkių Šv. Zitos draugijos rūmai (dab. Gimnazijos g. 7; archit. F. Vizbaras).

Lietuvių katalikių tarnaičių Šv. Zitos draugija, vienijanti tarnaites, įsteigta 1906 m., įregistruota 1907 07 27.

  • Lietuvių tarnaičių ir darbininkių Šv. Zitos draugijos rūmai, pastatyti ir pašventinti 1925 04 19.
    Atvirukas [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • Buvę Zitiečių rūmai, kuriuose, po 1998–2001 m. pastato restauravimo ir atnaujinimo darbų, įsikūrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakultetas. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Klerikalinės darbininkių ir tarnaičių draugijos Lietuvoje 1905–1940 m. / R. Raudeliūnienė // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A. – [T. ] 2 (1978), p. 65–76.
  2. Kauno Šv. Zitos draugija / Arvydas Gaidys // Lietuvių Atgimimo istorijos studijos. – 1994, [t.] 7, p. 292–294.
  3. Lietuvių katalikių tarnaičių Šv. Zitos draugija / Kęstutis Straigis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 74–76.
  4. Šv. Zitos Draugijos namų pašventinimas / P. I // Lietuva. – 1925, balandžio 21, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38144. – Žiūrėta 2009 m. sausio 7 d.
1925 04 24 V. Ruzgo iniciatyva įkurta Vinco Kudirkos biblioteka-skaitykla (Laisvės al. 48), veikusi iki 1944 m. (sunaikinta 1944 08 03 per vokiečių aviacijos antskrydį).

Biblioteka atkurta 1948 m. 1960 m. įsikelia į patalpas Laisvės al. 57. Bėgant metams plėtėsi bibliotekų tinklas. 1976 m. miesto savivaldybės bibliotekos centralizuotos. Bibliotekų sistemos centru tapo 6-oji biblioteka (dab. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka). 1988 m. bibliotekai grąžintas Vinco Kudirkos vardas. Šiuo metu biblioteka turi 30 filialų visame mieste.

  • Vincas Ruzgas. XX a. 3 deš.
    [Iš tarpukario… . – Virš. nuotrauka]
  • Bibliotekos skaitykla 1930–1939 m.
    [Iš Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos fondų]
  • Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno centro (buv. 6-sios bibliotekos istorija: Diplominis darbas / V. Šleinienė. – Kaunas, 1972. – 83 p.: iliustr. – Mašinraštis. Saugomas Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje.
  2. Kauno Vinco Kudirkos biblioteka-skaitykla / G. Raguotienė // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 165.
  3. Kauno miesto V. Kudirkos biblioteka / V. Ruzgas // Bibliografijos žinios. – 1937, nr. 1, p. 29–32. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6956. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 7 d.
  4. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 1925–2005 metais: istorijos apžvalga / Sudarė ir spaudai parengė D. Poškienė. – Kaunas, 2005. – 128 p.: iliustr.
  5. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. – Prieiga per internetą. URL:http://www.kaunas.mvb.lt/lt/home-aktualijos.html. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  6. Kauno miesto Vinco Kudirkos biblioteka / Vincentas Ruzgas. – Kaunas, [1937]. – 4 p. – Bibliotekininkų draugijos leidinys nr. 14.
  7. Miesto savivaldybės skaitykla // Lietuva. – 1925, balandžio 25, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38140. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 7 d.
  8. Ruzgas Vincas. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=RUZGAS%20VINCAS. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 7 d.
  9. Vincas Ruzgas – V. Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrėjas / Vida Statulevičienė // Iš tarpukario Lietuvos švietimo istorijos lobyno: Konferencijos pranešimai. – Kaunas, 2005. – P. 17–21.
  10. V. Kudirkos v. biblioteka-skaitykla / V. Ruzgas. – Iliustr. // Bibliotekų darbas. – 1960, nr. 4, p. 36–38.
1925 06 01 G. Glazeris ir Z. Levušas Kaune (Kęstučio g. 63) įkūrė pirmąjį Lietuvoje trikotažo gaminių fabriką „Glalev“. Jo pagrindu 1930 m. kovo mėn. Šančiuose (tuomet. Virvių g.13) Levušas, Aranauskas ir Černesas įsteigė akcinę bendrovę „Cotton“, gaminusią raštuotą trikotažą ir kojines.

1940 m. fabrikas nacionalizuotas. Antrojo pasaulinio karo metais jo veikla pristabdyta. 1944 m. gamyba atkurta, fabrikas kelis kartus rekonstruotas (1963, 1975, 1980 m.). 1998 12 08 AB „Cotton“ iškelta bankroto byla.

  • Trikotažo fabriko „Glalev“ reklaminis skelbimas.
    [Lietuvos žinios. – 1925…]
  • Akcinės bendrovės „Cotton“ įstatai.
    [„Kotono“ kojinių fabriko istorija…, p. 8]

Literatūros šaltiniai
  1. Akcinės bendrovės „Cotton“ įstatai // Vyriausybės žinios. – 1930, nr. 150, p. 6–8.
  2. Banknotų banga traiško net ir garsias įmones / Vygandas Trainys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1999, lapkričio 20, p. 3
  3. „Cotton kojinės…“ // Lietuvos aidas. – 1930, birželio 7, p. 9.
  4. Įmonės 60 metų metraštis / Algimantas Balsas // Kauno tiesa. – 1985, lapkričio 20, p. 4.
  5. Kaune kojinių fabrikas „Cotton“ / Eduardas Remecas // Lietuvos aidas. – 1995, sausio 21, p. 23.
  6. „Koton“, „Cotton“, – kojinių fabrikas Kaune (Šančiuose) // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 197.
  7. „Kotono“ kojinių fabriko istorija : 1925–1985 / Stanislovas Bilskis. – Kaunas, 1985. – 92 p. : iliustr. – Mašinraštis.
  8. „Koton“ pasitraukia / Aušra Ostasevičienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė, 1999, kovo 30, p. 2.
  9. „Pirklių dėmesiui…“Glalev“ // Lietuvos žinios. – 1925, rugpjūčio 9, p. 6.
1925 12 13 Ąžuolų kalne, P. Galaunės iniciatyva, atidaryta M. K. Čiurlionio laikinoji galerija (archit. V. Dubeneckis), kuri tapo Lietuvos muziejininkystės centru.

1936 m. galerija pertvarkyta į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų ir įsikūrė naujuose rūmuose (V. Putvinskio g. 55, archit. V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Krikščiukaitis), o galerijos pastatas atiduotas Meno mokyklai. 1944 m. muziejus pavadintas M. K. Čiurlionio vardu.1969 m. naujame muziejaus priestate (archit. F. Vitas) atidaryta jo kūrinių galerija. 1997 01 01 – suteiktas nacionalinio muziejaus statusas ir pavadintas Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. 2007–2009 m. muziejaus kieme pastatytas modernus bibliotekos pastatas (archit. Giedrė Janulytė-Bernotienė, bendraaut. L. Bulakienė, G. Zykuvienė, E. Klinavičius, konstrukt. V. P. Čiras), kuriame įrengta muziejaus biblioteka, archyvų saugyklos, skaitmeninimo centras, sukurta erdvi ir šviesi skaitykla, parodų salė.

  • M. K. Čiurlionio laikinoji galerija. Apie 1932 m.
    [Algirdas Margeris-Šeštokas. Amerikiečio įspūdžiai Lietuvoje. – Kaunas, 1932. – Įklija tarp p. 160–161.]
  • Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. 1940 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • M. K. Čiurlionio dailės galerija ir skulptūra „Trys karaliai“ (skulpt. V. Vildžiūnas). 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Čiurlionio galerijos vargai // Dailės ir kultūros baruose. – Vilnius, 1970. – P. 245–249.
  2. Istorija. – Iliustr. // Mažieji Lietuvos istorijos paminklai. – Kaunas, 1999. – P. 9–19.
  3. Lietuvos muziejai : Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/Kaunas/ciurlionio_muziejus.htm. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 15 d.
  4. M. K. Čiurlionies galerija // Kauno miestas: Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 38.
  5. M. K. Čiurlionio galerija. – Iliustr. // Lietuvos muziejai iki 1940 metų / Nastazija Keršytė. – Vilnius, 2003. – P. 104–108.
  6. Meno mokykla ir laikinoji M. K. Čiurlionio galerija A. Mackevičiaus g. 27, 29 / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 162.
  7. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka : V. Putvinskio g. 55 / Almantas Bružas. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 277.
  8. Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus / Vaiva Laukaitienė. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai. – 2009. – P. 90–95.
  9. Pasislėpusi knygų buveinė iš stiklo / Vereta Rupeikaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spal. 10, p. 14.
  10. Tikrasis modernizmas = True modernism : Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų / Lina Preišegalavičienė ; [vertėjas Armandas Rumšas]. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016 (Kaunas : Kopa). – 79, [1] p. : iliustr., faks. ; 24 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Bibliogr.: p. 73. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-9955-471-60-8
  11. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus 1936.XI.1–1939.XII.31 darbų apyskaita / V. Kuprevičius // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – T. 1 (1941), p. 331–391.
  12. Vytauto Didžiojo muziejus. – Iliustr., planas. – Bibliogr.: (9 pavad.) // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 305–309.
1925 m. įkurti Prekybos ir pramonės rūmai, 1936 m. reorganizuoti į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus (PPAR).

1937 12 12–13 Žemės ūkio rūmų salėje vyko oficialus institucijos atidarymas. 1939 02 18įvyko naujųjų PPAR atidarymo iškilmės. 1940 m. Rūmai likviduoti, 1941 m. jų veikla atgaivinta. 1944 09 13 PPAR perduoti Lietuvos TSR centrinei valstybinei bibliotekai (dab. Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka). 1950 m. įkurta Kauno sritinė biblioteka (dab. Kauno apskrities viešoji biblioteka). 1996 m. dalyje rūmų patalpų įsikūrė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

  • Prekybos rūmų statyba.
    [Kaunas / [Europos miestų statyba ir tautų ūkis]. – Amsterdam ; Basel ; London ; Prag ; Rio de Janeiro : Service des pays S.A : Länderdienst A.G., 1938 (Praha : Státní Tiskárna). – P. 41.]
  • Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis). 1939 m.
    Fotogr. inž. A. Prapuolenis [Tautos ūkis. – 1939, nr. 8, p. 176.]
  • Pastatas, kuriame įsikūrę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Kauno apskrities viešoji biblioteka (K. Donelaičio g. 8). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Ekonominis savarankiškumas: Prekybos, pramonės ir amatų rūmai / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 118–127.
  2. Iškilmingai atidaryti – pašventinti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų namai // Lietuvos aidas. – 1939, vasario 19, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_98036_1. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 15 d.
  3. Prekybos ir pramonės rūmų atidarymas // Lietuva. – 1925, birželio 19, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_38122_4. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 11 d.
  4. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, K. Donelaičio g. 8 / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 86–88.
  5. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai: istorija ir architektūra / Eugenijus Rūkas // Kauno istorijos metraštis. – Kaunas, [T.] 5 (2004), p. 293–313.
  6. Verslo ir valstybės santykiai: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų istorija 1925–1941 m. / Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Giedrė Milerytė. – Sant. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – 2011. – [T.] 11, p. 111–150.
  7. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. – Prieiga per internetą. URL: http://chamber.lt/. – Žiūrėta 2018 m. balandžio 7 d.
1925 m. prie senojo „Metropolio“ viešbučio su restoranu pristatytas naujas trijų aukštų viešbučio korpusas „Lietuva“ (archit. V. Dubeneckis).

Dabar čia veikia viešbutis „Metropolis“

  • Viešbutis „Lietuva“.
    [Lietuva skaitmenimis 1918–1928. – Kaunas, 1928. – P. 150.]
  • Viešbutis „Metropolis“ (S. Daukanto g. 21). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Lietuvos“ viešbutis, S. Daukanto g. 21 / N. Lukšionytė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 82–83.
  2. „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68 / Daukanto g. 19). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 93–94.
  3. Kaunas: provincijos anekdotai / A. Dambrauskas // Kauno diena. – 1994, gegužės 21, p. 11.
  4. Tarpukario viešbučių perlas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, rugpjūčio 12, p. 14. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/konrado-naujienos-39987. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 14 d.
  5. Viešbutis ir restoranas „Metropolis“ Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe: pasivaikščiojimai po Kauną: XXIII pasivaikščiojimas. – Iliustr. / Miglė Banytė // Kauno diena. – 1997, balandžio 19, p. 22.
1925 m. pastatytas Centrinis žydų bankas (įsteigtas 1920 m.).

1980 m. pastatas sunaikintas įrengiant T. Ivanausko zoologijos muziejų (dab. Laisvės al. 106).

  • 1924 m. banką suprojektavo architektai-inžinieriai G. Mazelis ir M. Grodzenskis.
    [Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoje. 1926. – Kaunas, 1927, p. 2.]
  • Centrinis žydų bankas ir pasažas. XX a. 7-as deš.
    [Mokslas ir gyvenimas. – 1969, nr. 10, p. 20.]

Literatūros šaltiniai

. Centralinio Lietuvos žydų banko kooperacijai remti įstatai [1920 m. kovo 15 d.]. – Turinys: I. Banko įtaisymas ir kapitalas; II. Banko operacijos; III. Banko valdymas; IV. Visuotiniai akcininkų susirinkimai; V. Revizijos komisija; VI. Apyskaita; VII. Pelno paskirstymas; VIII. Atsargos kapitalas; IX. Banko darbo baigimas; X. Bendri nuostatai // Vyriausybės žinios. – 1920, Nr. 25, kovo 26, p. 1–4.
2. Centralinis žydų bankas // Lietuvos bankininkystės istorija, 1918–1941 / Vladas Terleckas. – Vilnius, 2000. – P. 65–74.
3. Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoj // Lietuvos žinios. – 1932, liepos 2, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82017. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 3 d.
4. Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoje // Lietuvos aidas. – 1938, vasario 15, p. 26. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73903. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 3 d.
5. Kokie buvo prieškario komerciniai bankai / V. Terleckas // Vakarinės naujienos. – 1995, gruodžio 6, p. 6.
6. Žydų bankas Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?rt=3&type=2&ss=pasa%C5%BEas&id=949. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 3 d.
7. Žydų bendruomenės pastatai. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 36–39.

1925–1931 m. Linksmadvaryje pastatyti Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos instituto rūmai.

1944 m. liepos mėn. pab. susprogdinti besitraukiančių vokiečių.

  • Kertinio akmens Lietuvos universiteto Fizikos ir chemijos institutui Aleksote padėjimo aktas. 1925 m. birželio 14 d. Instituto statybai pramonininkai broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai padovanojo žemės sklypą.
    [Jonas Vailokaitis : gyvenimo ir veiklos bruožai / Vladas Terleckas. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2011]. – P. 92.]
  • Konkursą laimėjusio suomio Y. Vaskineno projektą prie vietovės pritaikė archit. M. Songaila.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 224.]
  • 1932 02 15 įvyko oficialus instituto rūmų atidarymas.
    [Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, 1922–1932 : trumpa 10 metų veikimo apžvalga. – Kaunas : [1932]. – P. 37.]

Literatūros šaltiniai
  1. Statomas fizikos-chemijos institutas // Trimitas. – 1925, nr. 24, p. 781. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38930. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 2 d.
  2. Fizikos-chemijos instituto kertinio akmens pašventinimas Viesulavo kalne. – Iliustr. // Krivulė. – 1925, nr. 10, p. 219.
  3. Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos institutas. – Iliustr. / M. Songaila // Technika. – 1933, nr. 7, p. 459–500. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=115189. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 2 d.
  4. Mokslo rūmų likimas. – Iliustr. / Česlovas Vištakas // Technikos žodis. – 1992, nr. 3, p. 2–4.
  5. Matematikos ir gamtos mokslai / Ieva Šenavičienė, Laima Gylienė // Vytauto Didžiojo universitetas : mokslas ir visuomenė, 1922–2002. – Kaunas, 2002. – P. 188–189.
1926 m. Kauną užliejo didžiulis pavasario potvynis.

Nuo didelių pavasario potvynių Kaunas nukentėjo 1931, 1936, 1946 metais. Potvynių grėsmė sąlyginai išnyko tik 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę.

  • 1926 m. potvynis Jonavos g.
    [Iš KAVB fondų]
  • 1926 m. potvynio metu apgriautas Vilijampolės tiltas.
    [Iš KAVB fondų]
  • Didesni ar mažesni upių potvyniai Kauną užliedavo po keleta kartų per kiekvieną dešimtmetį. 1935 m. potvynis Maironio g.
    Fotogr. J. Stanišauskas [Iš KAVB fondų]
  • 1935 m. potvynis greta Rotušės aikštės.
    Fotogr. J. Stanišauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kai siautėja mūsų upės / Antanas Barisas. – Iliustr. // Lietuvos žemė: Lietuvos geografijos skaitiniai. – Kaunas, 2000, P. 182–185.
  2. Kaunas 100 kartų skendo / Jurinas. – Iliustr. // Diena. – 1936, kovo 15, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=167311. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  3. Nemuno potvynių problema / L. Mingauda. – Iliustr. // Tarybų Lietuva. – 1947, kovo 27, p. 2–3.
  4. Neries ir Nemuno potvyniais: ar nereiks per Katedros aikštę plaukti valtele? / K. Petrauskis. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1996, vasario 24, p. 28.
  5. 1940 metų Nemuno potvynis Kaune ir kitur palygintas su kitų metų potvyniais / S. Kolupaila. – Iliustr. // Kosmos. – 1940, Nr. 4–6, p. 221–226. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbsp /biRecord.do?biExemplarId=37385&biRecordId=4056. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
1926 04 04 įkurta Kauno arkivyskupija.

Popiežius Pijus XI apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją, kuri sutapo su tuometinėmis Lietuvos Respublikos ribomis.

  • Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo iškilmės Kauno katedroje 1926 m.
    [Lietuvos bažnyčios… 1983. – P. 12.]

Literatūros šaltiniai
  1. Abipus nepriklausomybės slenksčio / P. Subačius. – Iliustr. // Krikščionybės istorija. – Vilnius, 2000, P. 641–643.
  2. Bažnyčios struktūrų reorganizacija po Lietuvos bažnytinės provincijos sudarymo / A. Streikus // Krikščionybės Lietuvoje istorija. – Vilnius, 2006. P. 400–405.
  3. Įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija // Rytas. – 1926, balandžio 8. p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=123399. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 18 d.
  4. Kauno arkivyskupija. Arkivyskupijos įkūrimas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: Kauno arkivyskupija / Bronius Kviklys. – Čikaga, 1983. – [T.] 3. – P. 11.
  5. Kauno arkivyskupijai 75: leidinys apie Kauno arkivyskupijos praeitį ir dabartį. – Kaunas, 2001, 80 p. – Santr.angl., lenk., vok.
  6. Prieš 75 metus įkurta Kauno arkivyskupija // Apžvalga. – 2001, balandžio 13, p. 2.
  7. Svarbi data Lietuvos ir Bažnyčios istorijoje / Aldona Vasiliauskienė // XXI amžius. – 2006, balandžio 5, p. 7.
1926 05 27 įsteigti Žemės ūkio rūmai,

1940 m. uždaryti. 1991 05 20 jie vėl atkurti ir 1997 m. reorganizuoti.

  • Žemės ūkio rūmai (pastatyti 1930–1931 m. pagal inž. K. Reisono projektą).
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 368.]
  • Žemės ūkio rūmai (K. Donelaičio g. 2). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kooperacijos raida Lietuvoje : istorinė apybraiža / Pranas Sasnauskas. – Vilnius, 1998. – P. 105.
  2. Lietuvos žemės ūkis, 1918–1940 : jo raida ir apžvalga / Bronius Povilaitis. – Vilnius, 1997. – P. 158–164.
  3. Žemės ūkio rūmai – 80 metų su kaimo žmogumi : Lietuvos kaimo visuomenės raida: socialinės ir ekonominės pažangos link / [Antanas Stancevičius, Bronius Markauskas, Remigijus Urbonas, Mečislovas Treinys, Aldona Stalgienė ; redaktorė Irma Minskienė]. – [S.l. : s.n., 2006]. – 86 p. : iliustr. – Antr. iš virš.
  4. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) = Chamber of Agriculture building : K. Donelaičio g. 2 / Parodos kalnas / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 46–47.
  5. Žemės ūkio rūmai // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 24, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89352. – Žiūrėta 2009 m. sausio 9 d.
  6. Žemės ūkio rūmai : K. Donelaičio g. 2 / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 71.
  7. Žemės ūkio rūmų istorija / Antanas Stancevičius. – Prieiga per internetą. URL: http://www.zur.lt/index.php?-157309015. – Žiūrėta 2009 m. sausio 9 d.
1926 06 12 laikoma radijo transliacijos Lietuvoje pradžia.

š Kauno radijo stoties (Vytauto kalne, Perkūno al. 2) imta skaityti Eltos pranešimus, transliuoti muziką. Plečiantis radijo programai, 1928 01 15 Radiofonas persikėlė į naują studiją (Laisvės al. 13), o 1933 01 01 pradėjo dirbti K. Daukanto g. 12 (dab. 28 a). 1940 m. birželį, Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, Kauno radiofono vadovybė ir darbuotojai buvo paleisti. 1944 07 15 čia pradėjo veikti sovietinis Radiofikacijos ir radiofonijos komitetas.

  • Iš šio pastato pirmą sykį pasigirdo: „Alio, alio, kalba Kaunas!“
    [Radio Kaunas : Lithuanie. – Kaunas, 1928. – P. 5]
  • Lietuvos radiofonijos pradininkas, pirmasis Kauno radijo stoties viršininkas kap. inž. Alfonsas Jurskis.
    [Radio Kaunas… . – P. 9]

Literatūros šaltiniai
  1. „Alio! Radijo Kaunas. Lietuva“ / Jūra Marija Baužytė. – Iliustr. // Voruta. – 2002, liepos 5, p. 3.
  2. Pirmieji radijo žygiai Lietuvoje / J. Paleckis. – Iliustr. // Laiko žodis. – 1936, nr. 19/20, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=84794. – Žiūrėta 2009 m. kovo 27 d.
  3. Plungės ūkininkui ir Londono melomanui / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, birželio 12, p. 3.
  4. Radiofonas: studija ir žmonės. – Iliustr. // Eterio šviesa : nepriklausomos Lietuvos radijas 1919–1940 m. : [mokslinė apybraiža] / Stasys Štikelis. – Kaunas, 2001. – P. 97–226.
  5. Radio Kaunas : Lithuanie. – Kaunas, 1928. – 32 p. : iliustr.
  6. Radio stotis. – Iliustr. // Kaunas, 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Fotogr. leid. – Kaunas, 1999. – P. 240–242.
  7. Ryšys su pasauliu / Kazimieras Dobkevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 2001, birželio 15, p. 7, 12.
1926 08 09 Kaune buvo įsteigta internunciatūra. Nuo 1928 11 09 Vatikano Apaštališkoji nunciatūra veikė K. Donelaičio gatvėje.

1931 m. specialiai jai pastatytas namas (dab. V. Putvinskio g. 56, archit. V. Landsbergis-Žemkalnis), į kurį nunciatūra neįsikėlė tautininkų vyriausybei susipykus su katalikų valdžia. 1931 06 06 nuncijus buvo išprašytas.

  • 1932 m. pastatas (dab. V. Putvinskio g. 56) pritaikytas vaikų ligoninei, po karo – vaikų darželiui. Nuo 1971 m. čia įsikūrė Kauno kultūros skyrius. XX a. 4-as deš.
    Fotogr. J. Skrinskas [Iš KAVB fondų]
  • 2007 09 12 atidengta atminimo lenta prie buvusio (1928–1939 m.) Apaštalinės nunciatūros pastato (K. Donelaičio g. 74). 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 60–62.
  2. Kova dėl nunciatūros / Jurgis Oksas // Kauno tiesa. – 1991, kovo 16, p. 4.
  3. Čia turėjo būti naujoji Vatikano atstovybė // Kauno pirmadienis. – 1996, nr.7, vasario 19–25. – P. 2.
  4. Gyvenamųjų namų kompleksas V. Putvinskio (buv. S. Nėries) g. 52–72 / J. Kančienė. – Iliustr. planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 191–198.
  5. Vatikano diplomatinė atstovybė. – Gretut. tekstas anglų kalba // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – [P.] 14–15.
  6. Konkordato interpretacijų vingiai ir nuncijaus Riccardo Bartoloni „istorija“ Lietuvoje // Tarp politikos ir diplomatijos: Šventasis sostas ir Lietuvos respublika / Algimantas Kasparavičius. – Vilnius, 2008. – P. 357–390.
  7. Šventasis sostas Pirmosios Lietuvos respublikos politikoje ir diplomatijoje / Arūnas Gumuliauskas; Rec. kn.: Kasparavičius A. Tarp politikos ir diplomatijos: šventasis sostas ir Lietuvos respublika. – Vilnius, 2008, 796 p. // Istorija. – [nr.] 72 (2008), p.101–103.
  8. Minint Lietuvos–Vatikano konkordato 80-metį, ant buvusio Apaštališkosios nunciatūros pastato (K. Donelaičio g. 74) iškilmingai atidengta atminimo lenta. – Prieiga per internetą. URL: http://kaunoarkivyskupija.lt/datos/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
1926 12 17 įvykdytas perversmas, kurio metu nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas K. Grinius ir įvestas A. Smetonos autoritarinis režimas.

Buvo užimtas Kauno paštas, telegrafo ir telefono stotis, prezidentūra ir Seimas. Kauną tą naktį kontroliavo perversmo rengėjų pėstininkų patruliai, o prie didžiųjų kelių į miestą buvo išrikiuoti tankai ir šarvuočiai.

  • Patruliai Kauno gatvėse gruodžio 17 d. (dab. Gedimino g.).
    [Kardas. – 1926, nr. 35/36, p. 556.]
  • Šarvuočiai ir tankai sergsti Vyriausią Štabą.
    [Kardas…, p. 557.]

Literatūros šaltiniai
  1. Apie 1926 metų gruodžio 17-tos dienos perversmą / K. Grinius // Kazys Grinius / Alfonsas Eidintas. – Vilnius, 1993. – P. 147–191.
  2. Kitaip negalėjo būti // Kardas. – 1926, nr. 35/36, p. 550–551. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=4456. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 5 d.
  3. Naujas žvilgsnis į Kazio Griniaus ir Mykolo Slezevičiaus veiksmus 1926 m. gruodžio 17 d. įvykiuose / Mindaugas Tamošaitis. – Bibliogr. : 59 pavad. // Istorija. – [T.] 73 (2009), p. 17–24.
  4. Respublikos išlikimas – visų aukščiausias įstatymas // Lietuvos žinios. – 1926, gruodžio 21 (nr. 290), p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=68076. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 5 d.
  5. 1926 gruodis : perversmas ar sukilimas / Aras Lukšas. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2008, gruod. 19, p. 14–15.
  6. 1926 metai. Dviejų vyrų valdžia // Antanas Smetona ir jo laikai / Liudas Truska. – Vilnius, 1996. – P. 151–197.
  7. 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo padarinių legalizavimas: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybės pozicija / Danutė Stakeliūnaitė. – Bibliogr.: 62 pavad. // Istorija. – [T.] 41 (1999), p. 34–39.
  8. 1926 m. valstybės perversmas ir valstiečių liaudininkų vadovybės pozicija. – Iliustr. // Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926–1940 : valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu : monografija / Mindaugas Tamošaitis. – Vilnius, 2014. – P. 32–46.
1927 09 01 įsteigta Kauno „Aušros“ mergaičių valstybinė gimnazija (Gimnazijos g. 3).

Sovietiniais metais mokykla vadinosi Kauno 2-ąja vidurine, o nuo 1989 m. Kauno Maironio vidurine mokykla (dab. Maironio universitetinė gimnazija).

  • „Aušros“ mergaičių gimnazijos pedagogai. Apie 1933 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 229]
  • Maironio gimnazija. Tarpukaris
    [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai
  1. „Aušros“ gyvybingumo versmė / Marija Karpavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 1, p. 19.
  2. Visuomeninis gyvenimas : Kauno „Aušros“ mergaičių valstybinės gimnazijos dešimtmetis. – Parašas: M. // Naujoji vaidilutė. – 1937, nr. 11, p. 567–568. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=16025. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 5 d.
  3. Kauno Maironio gimnazija. – Iliustr. // Kauno apskrities gimnazijos: atkūrimo dešimtmetis. – Kaunas, 2000. – P. 39–43.
  4. Kauno Maironio vidurinė mokykla / Parengė Daiva Garnienė, Marija Karpavičienė. – Kaunas, 1989. – 24 p.: iliustr.
1927 m. rugsėjo mėn. Kaune (dab. Laisvės al. 90) atidarytas Austrijos konsulatas.

Austrijos garbės konsulu Kaune ilgą laiką dirbo Andrius Vosylius.

  • 1935 m. Austrijos konsulatui suteiktas generalinio konsulato statusas. Jis veikė iki 1938 m. kovo mėn.2013 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Ant buvusio Austrijos konsulato pastato 2006 09 26 atidengta atminimo lenta. 2013 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Įamžintas buvęs Austrijos konsulatas. – Iliustr. – K. D. inf. // Kauno diena. – 2006, rugsėjo 27, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/iamzintas-buves-austrijos-konsulatas-41195. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.
  2. Kaune pradėjo veikti Austrijos konsulatas // Lietuvos žinios. – 1927, rugsėjo 26, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82639. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.
  3. Užsidarė Kaune Austrijos konsulatas // Diena. – 1938, kovo 20, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=167205. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.
  4. Viešbutis ar valdininkų kabinetai? / V. Rupeikaitė // Kauno diena. – 2009, liepos 27, p. 2.
1927 10 21 įsteigta AB „Pienocentras“, Centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, veikusi 1927–1940 m.

Ji realizuodavo vidaus ir užsienio rinkoje pieno perdirbimo bendrovių produkciją.

  • Pienocentro Kauno pieninė. XX a. 4 deš.
    [Kaunas. – Praha, 1938. – P. [50–52.]
  • „Pienocentro“ automobilis išvežioja produkciją. 1930 m.
    [Tarpukario Lietuva. – Kaunas : Šviesa, 2007. – P. 92.]

Literatūros šaltiniai
  1. Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių s-ga „Pienocentras“. 1939. – Kaunas, 1939. – 58 p.: iliustr.
  2. Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“. – Iliustr. – Tekstas lygiagr. vok. // Kaunas. – Praha, 1938. – P. [50–51].
  3. Centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“ 1927–1936 m. – Kaunas, 1937. – 180 p.: iliustr. – Lygiagr. tekstas angl.
  4. „Pienocentras“. – Iliustr. // Lietuvos žemės ūkis 1918–1940: Jo raida ir apžvalga / Bronius Povilaitis. – Vilnius, 1997. – P.178–184.
  5. „Pienocentro“ techninė pagalba kooperatinėms pieninėms : [1929–1940 m.] / Antanas Visackas. – Iliustr. // Pienininkystė. – 1999, nr. 3, p. 32–33.
  6. Pieno ūkis per 20 nepriklausomo gyvenimo metų. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1938, vasario 15, p. 16. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73903. – Žiūrėta 2009 m. kovo 1 d.
  7. Pieno ūkis prieš Didįjį karą: ištrauka iš 1927–1936 „Pienocentro“ ataskaitos, gautos iš p. D. Ramonaitės // Maisto ūkis. – 2001, nr. 5, p. 17–18.
1927 m. lapkričio mėn. tuometinėje Nemuno g. 12 atidaryta Kauno užmiesčio autobusų stotis.

1936 08 01 ji buvo perkelta į buvusio Minervos fabriko teritoriją Vytauto pr. 12 (dab. Vytauto pr. 24). 2004 m. sausio mėn. Kauno autobusų stotis buvo privatizuota. 2017 01 24, po pusantrų metų vykusių statybų, atidaryta rekonstruota Kauno autobusų stotis (rekonstrukcijos projektą parengė archit. Gintaras Balčytis).

  • Kauno autobusų stotis. XX a. 4 deš.
    [Iš R. Vilkelio asmeninio rinkinio]
  • Kauno autobusų stotis. Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Autobusų stoties perversmas / V. Rupeikaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, birželio 12, p. 3. – Prieiga per internetą URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/autobusu-stoties-perversmas-283396. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  2. Centralinė užmiesčio autobusų stotis // Lietuva. – 1927, lapkričio 9, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=37662. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  3. Išsivadavimas iš pastolių / R. Tvarijonaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1982, sausio 6, Nr. 4, p. 4.
  4. Išskirtinė autobusų stotis / Edita Radzevičiūtė. – Iliustr., schem. // Kauno diena. – 2017, saus. 24, p. 1, 4–5.
  5. Kauno tarpmiestinė autobusų stotis / A. Andrijonas. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1996, Nr. 11, p. 39.
  6. Klojami naujos Kauno autobusų stoties pamatai / Evaldas Šemiotas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, lapkr. 20, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pradeti-kloti-naujos-kauno-autobusu-stoties-pamatai-720737. – Žiūrėta 2015 m. gruodžio 9 d.
  7. „Minervos“ fabrikas Vytauto pr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 100-104.
  8. Pagražėjo seniausia Lietuvoje autobusų stotis : įrengusi siuntų gabenimo terminalą, atnaujinusi administracinį pastatą ir keleivių sales, UAB „Kautra“ baigė remonto darbus / D. Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, liepos 7, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pagrazejo-seniausia-lietuvoje-autobusu-stotis-38993. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  9. Savivaldybė laukia milijonų: bendrovės „Vinvesta“ atstovai vakar pasirašė „Kautros“ pirkimo sutartį / A. Dambrauskas // Kauno diena. – 2004, sausio 25, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/savivaldybe-laukia-milijonu-16214. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  10. Šeštadienį perkelia užmiesčio autobusų stotį. Naujoje vietoje, Vytauto prospekte, bus erdvu, švaru, daug patogumų keleiviams ir autobusų tarnautojams. Autobusams nustatytos Kaune sustoti vietos. – Parašas: J. K. B. // Lietuvos aidas. – 1936, liepos 29, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66970. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
1927 m. įkurtas „Litekso“ audinių fabrikas („Litex“; Gedimino g. 5), netrukus tapęs stambiausiu vilnonių audinių gamintoju Baltijos regione.

1969 m. Dainavos mikrorajone pastatytas nau­jas apdailos cechas, o 1977 m. sausio mėn. pakloti pamatai naujai au­dyklai ir administraciniam korpusui (Draugystės g. 16). 1970 m. „Liteksas“ tampa viena pirmųjų lengvosios pramonės įmonių, performuotų į susi­vienijimą. 2000 m. įmonę įsigijo Italijos tekstilės ir drabužių gamintojų grupė Marzotto Group. 2005 m. įmonė reorganizuota į dvi bendroves – AB „Liteksas“ ir naujai sukurtą UAB „Lietvilna“.

  • Reklaminis slkelbimas. 1930 m.
    [Lietuvos aidas. – 1930, birželio 20, p. 8.]
  • AB „Liteksas“ pastatas. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Akc. b-vė „Liteks“ vilnonių audinių fabrikas Kaunas, Gedimino g. 5…“ // Kaunas. – Praha, 1938. – [P. ].
  2. Akc. B-vės „Litex“ audinių fabriką aplankius / M. Pasvianskis ir G. Klimas // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 27, p. [6]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66835. – Žiūrėta 2009 m. spalio 8 d.
  3. Akcinė bendrovė „Liteksas“ : vilnonių ir medvilnės medžiagų gamyba ir prekyba // Tautos ūkis. – 1938, nr. 50, p. 1031. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3804. – Žiūrėta 2009 m. spalio 8 d.
  4. Audinių fabrika „Litex“ Kaune / J. Barkus // Trimitas. – 1929, nr. 42, p. 711. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39176. – Žiūrėta 2009 m. spalio 2 d.
  5. Brangūs dešimtmečiai : „Litekso“ susivienijimas švenčia įmonės 60-metį. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, vasario 20, p. 4.
  6. Italai reorganizavo „Liteksą“ / Vytautas Gaižauskas. – Iliustr. // Verslo žinios. – 2005, gegužės 13, p. 7.
  7. Persitvarkymas „Litekse“ / A. Vaitkutė, A. Marcinkevičius. – Iliustr. // Gimtasis kraštas. – 1987, balabndžio 30-gegeužės 6, p. 1–2.
  8. Kauno vilnos gamybinis susivienijimas „Liteksas“ / tekstas P. Kauno : [inform.-reklam. leid.]. – [Kaunas, 1984]. – [20 p.].
1927 m. įkurtas „Aleksoto“ stiklo fabrikas.

Tuo metu rankiniu būdu buvo gaminami įvairūs stiklo indai, žibalinių lempų ir žibintų stiklai, o kiek vėliau pradėti gaminti stalo indai ir buteliai. 1940 m. fabrikas nacionalizuotas. 1954 m. sumontuoti pirmieji Pabaltijy stiklo butelių formavimo automatai. 1993 m. fabrikas privatizuotas, pavadinimas pakeistas į AB stiklo fabrikas ,,Aleksotas“ (dab. Europos pr. 91).

  • „Aleksoto“ stiklo fabriko pastatai Aleksote (Veiverių pl.).
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 442]
  • Pirmieji fabriko pastatai buvo medinės iš lentų sukaltos pašiūrės su moline pluk­ta asla.
    [Ten pat, p. 442]

Literatūros šaltiniai
  1. Iš Aleksoto stiklas keliauja į Europą / Vilius Litvinavičius // Lietuvos aidas. – 2000, liepos 15, p. 4.
  2. The Kingdom of Glass at Aleksotas // Lihuania offers. – 2001, nr. 1(9), p. 22–23.
  3. Stiklo fabrikas „Aleksotas“ : prospektas. – Kaunas, [1981]. – [20] p.
  4. Stiklo kelias / Kazys Strazdas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, sausio 9, p. 12.
  5. Stiklo pramonė Lietuvos Respublikoje (1918–1940) : stiklo fabrikai // Lietuvos stiklas: nuo seniausių laikų iki 1940 m. / Kazys Strazdas. – Vilnius, 1992. – P. 187–201.
1927 m. Liaudies namuose (Lukšio g. 15, dab. Šv. Gertrūdos g., pastatas neišlikęs), studentų ateitininkų Abstinentų korporacijos ramovėje, įsteigtas Priešalkoholinis muziejus.

Jo uždavinys – atskleisti blogąsias girtavimo išdavas, alkoholio kenksmingumą sveikatai ir skatinti blaivybės judėjimą. Kartu su Lietuvos katalikų blaivybės draugija ruošė paskaitas, organizavo priešalkoholines parodas, blaivybės savaites ir priešalkoholinius kursus blaivybės skelbėjams paruošti, kitus renginius.

  • Liaudies namai Kaune. Apie 1928 m.
    [20 metų tautos blaivinimo darbo / Jonas Matusas. – Kaunas, 1929. – P. 61.]
  • Blaivybės draugijos paviljonas Lietuvos prekybos ir pramonės parodoje. 1925 m.
    [20 metų tautos blaivinimo darbo / Jonas Matusas… – P. 51.]

Literatūros šaltiniai
  1. „Blaivybė“ nepriklausomoje tėvynėje. – Iliustr. // 20 metų tautos blaivinimo darbo. Lietuvos katalikų blaivybė draugija 1908–1928 m. / Jonas Matusas. – Kaunas, 1929. – P. 41–71.
  2. Dr. Antanas Gylys: [nuolatinis Lietuvos atstovas tarpt. Priešalkoholiniame biure Lozanoje, Šveicarijoje] / Parašė dr. Domas Gylys. – Portr. // Aidai. – Prieiga per internerą. URL: http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=4193&Itemid=305. – Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.
  3. Įvairenybės: Priešalkoholinis muziejus. – Parašas: T. // Židinys. – 1927, nr. 12, p. 415. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=127218. – Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.
  4. Kova su girtavimu tarpukario Lietuvoje / Elena Miknevičienė // Nesenstanti senatvė: Idėjos ir pamąstymai. – Vilnius, 2000. – P. 71–75.
  5. Meno ir švietimo įstaigos: Muziejai // Kauno miestas. – Kaunas, 1930. – P. 40.
  6. Pirmas blaivaus jaunimo auklėjimo kongresas [1930] sausio 4–5 Kaune // Lietuvos aidas. – 1930, lapkričio 17, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65689. – Žiūrėta 2009 m. spalio 6 d.
  7. Praplėstas priešalkoholinis muziejus [Lietuvos universiteto studentų Abstinentų korporacijos ramovėje] // Rytas. – 1928, kovo 3, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122922. – Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.
1927 m. Vilijampolėje pradėjo veikti „Lietuvos degtukų akcinė bendrovė“,

kurią 1930 m. nupirkęs Švedijos degtukų koncernas pavadino AB „Liepsna“. Nuo 1958 m. fabrikas dirbo medžio apdirbimo kombinato „Startas“, nuo 1975 m. – gamybinio susivienijimo „Kauno baldai“ sudėtyje. 1994 m. vėl tapo AB „Liepsna“. 2007 m. gamyba perkelta į Baltarusiją. Dabar UAB „Liepsna ir Ko“ užsiima komercine veikla.

  • Tarpukariu šis namas (Raudondvario pl. 94) priklausė AB „Liepsna“ savininkui švedui. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Degtukų dėžučių etiketės.
    [LTSR degtukų dėžučių etikečių katalogas 1945–1965. – Gretut. tekstas rus. – Kaunas, 1966. – 120 p.]

Literatūros šaltiniai
  1. Iš „Liepsnos“ lieka tik pašvaistė / Daiva Vilkelytė. – Iliustr. // Verslo žinios. – 1997, kovo 26, p. 12–13.
  2. Kokiomis sąlygomis atiduotas degtukų monopolis // Lietuvos ūkininkas. – 1930, nr. 17, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=14272. – Žiūrėta 2009, gruodžio 10 d.
  3. Leiskite prisidegti / V. Mačiaus ir J. Fišerio reportažas. – Iliustr. // Švyturys. – 1958, nr. 19, p. 2–3.
  4. [„Liepsna“ degtukų fabrikas] / foto V. Ladavičius. – K, 1984. – Planas, 16 nuotr. – Aplankas.
  5. „Liepsna“ tebeprekiauja degtukais / Vytautas Gaižauskas // Verslo žinios. – 2008, sausio 30, p. 10. – Prieiga per internetą. URL: http://archyvas.vz.lt/news.php?id=923476&strid=1002&rs=0&ss=1&y=2008%2001%2030. – Žiūrėta 2009, gruodžio 10 d.
  6. Lietuvos degtukų pramonė // Lietuvos ūkis. – 1928, nr. 1, p. 17–20. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=48492. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 10 d.
  7. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 56, 59-60.
  8. Vietoj degtukų fabriko – namai / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, spalio 11, p. 4.
1928 02 16 iškilmingai atidaryti rūmai (archit. E. Frykas), kuriuose telkėsi 1922 m. įsteigta Lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“.

Už korporantų surinktus pinigus pastatytuose rūmuose įsikūrė biblioteka, studentiškų laikraščių redakcijos, iškilmių salė, bendrabutis ir kt. Sovietmečiu čia buvo Pionierių rūmai, 1961 m. jiems suteiktas Jurijaus Gagarino vardas. 1990 04 18 atkurtame pastate įsikūrė Moksleivių kūrybos namai, kurie 1998 m. pavadinti Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmais.

  • Neo-Lithuanijos rūmai apie 1933 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 467.]
  • Rūmų pastatymo istoriją pažymi 1996 m. ant pastato (Parodos g. 26) atidengta atminimo lenta. 2004 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Grąžinkime rūmus tiems, kam priklauso / Juozas Enčeris. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1989, liepos 25, p. 3.
  2. Neo-Lithuanijos rūmai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 20, p. 196.
  3. Neo-Lithuania rūmai Parodos g. 26. – Iliustr., gretut. tekstas anglų k. // Kauno stebuklai: miesto gidas. – [Kaunas, 2008], p. 30.
  4. Frykas Edmundas. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=FRYKAS%20EDMUNDAS. – Žiūrėta 2009 m. spalio 19 d.
  5. Neo-Lithuanų rūmuose, 1931–1940 // „Ars longa, vita brevis“ / Ramunė Korsakienė. – Kaunas, 2005, p. 51–52, 56.
  6. Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo-Lithuanijos“ namai / D. Grigonytė. – Iliustr. // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 19 (72), p. 158.
  7. Lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“ 1922–1932: istorijos bakalauro darbas / Giedrė Žukauskaitė; vadovas S. Strelcovas. – Kaunas: VDU, 2005. – P. 25–27. – Prieiga per internetą. URL: http://www.neolithuania.lt/uploads/doc/bakalauras%20apie%20korporacija.pdf. – Žiūrėta 2009 m. spalio 19 d.
  8. Tautinė Lietuvių studentų korporacija „Neo-Lithuania“ // Jaunimo organizacijos Lietuvoje: Kas yra kas? – Vilnius, 1998. – P. 125–126.
1928 02 27 veiklą pradėjo Kauno aklųjų institutas (Tvirtovės al. 6, dab. Taikos pr. 6).

1941 01 01 institutas pavadintas Kauno aklųjų mokykla, kuri išaugo į dvylikametę vidurinę mokyklą. 1975 m. tampa Kauno silpnaregių mokykla internatu. 2005 m. reorganizuota į Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą su pagrindine mokykla ir socialinio ugdymo skyriumi. 2010 10 16 centrui suteiktas Prano Daunio vardas.

  • Kauno Aklųjų instituto pastatai. Tarpukaris.
    [Iš Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro archyvo]
  • Kauno aklųjų instituto rūmai, pastatyti 1937 m. (archit. S. Kudokas).
    [Iš Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro archyvo]
  • Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. 2009 m.
    Fotogr. L. Vitkuvienė [Iš KAASUC archyvo]

Literatūros šaltiniai
  1. Aklųjų institute / Liudas Gira. – Iliustr. // Mūsų aklieji. – 1929, nr. 1, p. 7–9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=101472. – Žiūrėta 2009 m. kovo 15 d.
  2. Kauno aklųjų ir silpnaregių centras. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 581-588.
  3. Kauno aklųjų instituto ir Vilniaus aklųjų mokyklos įsteigimas ir veikla. – Bibliogr.: p. 89–95 (116 pavad.) // Lietuvos aklųjų švietimo raida iki 1940 m. / Valentinas Vytautas Toločka. – Klaipėda, 1999. – P. 33–77.
  4. Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kasuc.lm.lt/. – Žiūrėta 2009 m. kovo 16 d.
  5. Kelio pradžia: Kauno aklųjų mokykla-internatas. – Vilnius, 1968. – 167 p.: iliustr.
  6. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo raida / Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centas; Sudarė ir parengė Audronė Maksimaitienė. – Vilnius, 1998. – 50 p. : iliustr. – Aklųjų švietimui Lietuvoje 70.
  7. Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos 70-metis: Faktai ir datos = The 70th anniversary of the organized movement of the Lithuanian blind: Facts and dates / Valentinas Vytautas Toločka; [į anglų k. vertė Audronė Jozėnaitė]. – Vilnius, 1997. – 150 p., [8] iliustr. lap.: iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Pavardžių r-klė: p. 77–80.
  8. Tie dešimt metų / Valentinas Toločka. – Iliustr. // Mūsų žodis. – 1990, nr. 11, p. 13–15.
1928 03 23 įsteigta AB „Pažanga“ (Laisvės al. 29).

Jos tikslas – leisti, spausdinti ir platinti knygas, brošiūras, laikraščius. Bendrovė steigė bibliotekas, knygynus. 1934 m. pastatyti bendrovės rūmai (dab. Laisvės al. 53). 1939 10 08 „Pažangos“ bendrovės atstovybė persikelia į Vilnių.

  • „Pažangos” bendrovės emblema. Tarpukaris.
    [Bendrovės knygoms leisti… <…>. – Vilnius, 1998. – P. 279.]
  • „Pažangos“ rūmai. Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Akcinės bendrovės „Pažanga“ 1937 metų apyskaita. – Kaunas, 1938. – 8 p.
  2. Didelis „Pažangos“ paviljono pasisekimas // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 28, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66834. – Žiūrėta 2009 m. spalio 20 d.
  3. „Pažanga”. – Parašas: S. M. // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 286–287.
  4. „Pažangos” bendrovė. – Portr., iliustr. // Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918–1940 / Vladas Žukas. – Vilnius, 1998. – P. 276–294.
1928 05 14 Karo muziejaus sodelyje atidengtas paminklas „Laisvė“ (skulpt. J. Zikaras, archit. V. Dubeneckis).

1950 m. vasarą jis nugriautas. 1989 02 16 atstatytas paminklas iškilmingai atidengtas.

  • „Laisvės“ statula. Apie 1933 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 371.]
  • „Respublikos“ nacionalinių vertybių 2011“ rinkimuose, nominacijoje „Objektas, garsinantis Lietuvą“ šis paminklas pripažintas nugalėtoju. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Iškiliausias tautos simbolis – „Laisvės“ paminklas / Birutė Brazauskienė. – Iliustr. // Respublika. – 2011, spalio 21, p. 14.
  2. Įteikti „Nacionalinių vertybių 2011“ apdovanojimai / Deimantė Zailskaitė. – Iliustr. // Respublika. – 2012, kovo 17, p. 11.
  3. J. Zikaro „Laisvė“ istorijos kryžkelėse / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, vasario 15, p. 24–25.
  4. Laisvės paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 52–54.
  5. P. Respublikos Prezidento žodis (pasakytas atidengiant gegužės 14 d. Laisvės paminklą Karo muziejaus sode) // Lietuvos aidas. – 1928, gegužės18, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66216. – Žiūrėta 2009 m. balandžio16 d.
  6. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis… [et al.]. – Kaunas, 2007. – 227, [1] p.: iliustr.
1928 07 20 įkurta AB „Spindulio“ spaustuvė (Miško g. 11), sujungus „Švyturio“ spaustuvę (veikusią 1924–1928 m.) su Valstybės spaustuve (veikusia 1918–1928 m.).

Bendrovė buvo didžiausia ir moderniausia spaustuvė 3–4 deš. 1951 m. – pavadinta K. Poželos spaustuve, 1954 m. prijungta Varpo spaustuvė. 1989 m. grąžintas „Spindulio“ pavadinimas. 2008 02 08 spaustuvė išsikelia iš miesto centro prie IX-ojo forto (Vakarinis aplinkkelis 24), o senojo pastato vietoje iškilo naujas viešbutis „Europa Royale Kaunas“.

  • Akc. „Spindulio“ bendrovės įmonės rūmai (Miškų g. 11). Apie 1933 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 447]
  • Pirmoji „Spindulio“ akcinės bendrovės valdyba. 1928 m.
    [Knyga ir likimai…<…>. – P. 8]
  • K. Poželos administracinis-buitinis korpusas. Apie 1985 m.
    [K. Poželos spaustuvė…]
  • Antano Aleksandravičiaus skulptūra „Šviesos nešėja“ ant buvusios spaustuvės stogo. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Knyga ir likimai: Minint „Spindulio“ spaustuvės septyniasdešimties metų sukaktį. – Kaunas, 1998. – 105 p.: iliustr.
  2. K. Poželos spaustuvė. – Kaunas, 1985.– 1 lap.: sulankst. į 16 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  3. Poligrafinės įmonės Lietuvoje 1918–1940 metais / Audronė Glosienė // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 42–56.
  4. Spaustuvė „Spindulys“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.spindulys.lt/?news;56. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 15 d.
  5. „Spindulio“ spaustuvė / Birutė Misienė, Zbignevas Steponavičius. – Iliustr. // Paštas ir filatelija Lietuvoje. – 1994, nr. 10, p. 13–17.
  6. „Spindulys“, spaustuvė // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 192–205.
  7. „Šviesos nešėja“, Gedimino g. 10. – Iliustr. // Nukentėję paminklai / Jurgis Bučas – Vilnius, 1994. – P. 60–61.
  8. Švyturio bendrovė knygoms leisti ir platinti 1918–1931 / Vladas Žukas. – Vilnius, 1998. – 170 p.: iliustr.
  9. Valstybės spaustuvės rūmai. – Iliustr. // Kauno technologijos universiteto antrųjų rūmų istorijos bruožai / Nijolė Lietuvnikaitė. – Kaunas, 1997. – P. 5–19.
1928 12 04 atidarytas didžiausias 800 vietų kino teatras „Metropolitain“ (Laisvės al. 71, archit. V. Dubeneckis, K. Dušauskas-Duž).

Žaliakalnyje atidaryti kino teatrai: 1928 m. – „Palladium“ (nuo 1931 m. – „Banga“, Aukštaičių g. 9); 1932 m. – „Hollywood“ (Savanorių pr. 137); 1936 m. – „Daina“ (Savanorių pr. 74); 1939 m. – „Aušra“ (Aušros g. 18).

  • Kino teatras „Metropolitain“. Apie 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas: 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 468.]
  • Buvusio kino teatro „Metropolitain“ vietoje po 1959 m. rekonstrukcijos (archit. K. Bučas) įsikūrė Kauno valstybinis dramos teatras. 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
  • Į kultūros paveldo registrą įrašytas kino teatro „Daina“ pastatas šiuo metu labai apleistas ir nenaudojamas nyksta. 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
  • Pastatas, kuriame veikė kino teatras „Palladium“, vėliau „Banga“ (dab. UAB „Kaduva“). 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
  • „Aušros“ kino teatro pastatas. 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
  • Buvusio kino teatro „Hollywood“ pastatas (dab. UAB „Gabija“). 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Aušra“ bus didžiausias kinematografas Kaune // Lietuvos aidas. – 1939, gruodžio 5, p. 10 (nr. 747), p. 10). – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97812. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  2. Iš Kauno kino teatrų praeities / C. Vištokas. – Nuotr. // Technikos žodis. – 2003, nr. 1, p. 18–20.
  3. Jauki Žaliakalnio pramogos vieta // Lietuvos aidas. – 1933, birželio 19 (nr. 135), p. 5. – Prieiga prie interneto. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89455. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  4. Kauno kino teatrai 1918–1940 m. : lokalizacija ir raida / Alvydas Surblys // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 151–197.
  5. Kino teatras „Metropolitain“ // Lietuvos aidas. – 1928, gruod. 5 (nr. 252), p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66179_5. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  6. „Metropoliteno“ teatras naujose rankose // Lietuvos žinios. – 1939, sausio 12 (nr. 9), p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_83244_5. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
  7. Naujas kino teatras „Daina“ // Rytas. – 1936, vasario 25 (nr. 46), p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_120825_6. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
  8. Tarpukario Kauno kino teatrai. – Prieiga per internetą. URL: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_easygallery&act=categories&cid=74&Itemid=92&limit=21&limitstart=0. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
1928 12 22 pastatytas Panemunės tiltas per Nemuną (1916 m. vokiečių kariuomenės pastatytas pirmasis laikinasis tiltas),

jungiantis Žemuosius Šančius ir Panemunę. 1941 06 23 atsitraukianti sovietų kariuomenė tiltą susprogdino. 1957 m.ant senų atramų pastatytas gelžbetoninis tiltas. 2012 11 15 susprogdinta senojo Panemunės tilto sija. 2015 10 30atidarytas senojo tilto vietoje naujai pastatytas Panemunės tiltas.

  • 1928-ųjų pavasarį ledų sugriautas statomas Panemunės tiltas.
    Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • Panemunės tiltas. 1928 m.
    Nuotrauka [Iš H. Kebeikio asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai
  1. Atidaryti tilto vartai / Diana Krapavickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, spal. 31, p. 1-2. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/ilgai-laukta-akimirka-kaune-atidaromas-panemunes-tiltas-717541. – Žiūrėta 2015 m. lapkričio 3 d.
  2. Kauno Panemunės tiltas per Nemuną / A. Sinkevičiūtė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=1140. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
  3. Kauno tiltai: Panemunės / A. Fokas // Kauno tiesa. – 1968, liepos 7.
  4. Naujai atgimęs senasis tiltas / Karolis Montvila. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, spal. 29, p. 5.
  5. Panemunės tiltas / Henrikas Kebeikis. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1998, nr. 10, p. 14–15.
  6. Panemunės tiltas išlėkė į orą / Mantas Lapinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, lapkričio 16, p. 1–2.
  7. Panemunės tiltas per Nemuną Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis.– Kaunas, 2004. – P. 25–28.
1928 m. greta VII forto mediniame pastate pradėjo veikti Šv. Luko ligoninė.

1929 m. atidarytas Šv. Luko ligoninės mūrinis vienaaukštis pastatas. 1940 m. Šv. Luko ligoninės pastatai perduoti Vytauto Didžiojo universiteto klinikoms.

  • Atvirukas, išleistas 1923 ar 1924 m., skirtas populiarinti Šv. Luko ligoninę renkant lėšas jos statybai.
    [iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Buv. Kauno Šv. Luko ligoninės trobesiai su žeme nutarta perduoti Kauno Univ-to klinikoms // Medicina. – 1940, nr. 8–9, p. 740. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=13035&biRecordId=2899. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
  2. Nauja ligoninė Kaune // Lietuvos aidas. – 1929, lapkričio 11, nr. 257, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65912. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
  3. Švento Luko apkrečiamų ligų ligoninės // Sutemos. – 1928, lapkričio 6, nr. 5, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=62779. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
  4. Šv. Luko ligoninė Kaune // Rytas. – 1929, lapkričio 11, nr. 255, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122626. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
  5. Šv. Luko ligoninė Kaune // Šaltinis. – 1930, nr. 51, p. 650–651. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=126662&biRecordId=13795. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
1928 m. Vilijampolėje prasidėjo trikotažo įmonės „Silva“ veikla.

Iš pradžių tai buvo nedidelė trikotažo dirbtuvė, kuri 1929 m. įteisinta kaip AB „Broliai Uliamperiai ir Ko“. Bendrovės veikla – kojinių ir įvairių trikotažo dirbinių gamyba bei prekyba. Jos steigėjai V. Zelmanas, B. ir I. Bernšteinai, O. ir J. Uliamperiai, B. Štasburgas. 1975 m. Silva tapo didelio A. Šiaučiūnaitės trikotažo susivienijimo „Trikotažas“ pagrindine įmone.

  • Kojinių ir trikotažo fabriko „Silva“ namų fasadas.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P.442.]
  • „Silvos“ fabriko vaizdas iš kiemo pusės.
    [Ten pat… – P. 442]

Literatūros šaltiniai
  1. „Akcinės bendrovės „Broliai Uliamperiai ir Ko“ įstatai, patvirtinti 1929 m. …“ // Vertybiniai popieriai Lietuvoje = Securities in Lithuania : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 175.
  2. Jus kviečia Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas / K. Miklyčius, Z. Pavilonis. – Kaunas, 1983. – 19 p. : iliustr.
  3. Kaip diena nuo nakties / K. Račkauskas // Kauno tiesa. – 1965, sausio 29, p. 4.
  4. „Silva“ – kojinių fabrikas Kaune…“ // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 196–197.
  5. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60-61.
  6. Vilijampolės verslininkai nori skelbti respubliką / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, balandžio 28, p. 5.
1928 m. pastatyta mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, suprojektuota inž. S. Novickio (Z. Novenny).

Kaip laikini maldos namai turėjo būti naudojami tol, kol bus pastatyta didžioji Prisikėlimo šventovė. 1933 m. rekonstruota pagal inž. K. Reisono projektą. 2012 m. bažnyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

  • Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (Aukštaičių g. 4). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Vitražų autorius – Stasys Ušinskas. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Bažnyčios labdara. Žaliakalnio Prisikėlimo bažnyčia // Kauno Žaliakalnis / Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2008. – D. 2, p. 77–79.
  2. Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia : Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 85.
  3. Laikinoji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnytėlė pratęs savo gyvavimą. – Iliustr. / Angelė Buškevičienė // XXI amžius. – 2006, birželio 2, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/06/02/ora_02.html. – Žiūrėta 2009 m. spalio 13 d.
  4. Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Apie mažąją bažnyčią. – Prieiga per internetą. URL: http://www.prisikelimas.lt/index.php?id=5. – Žiūrėta 2009 m. spalio 9 d.
  5. Mažosios Prisikėlimo bažnyčios istorija // Prisikėlimas : Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos laikraštis. – 2014, lapkritis, Nr. 145, p. 1–2.
  6. Prisikėlimas / Angelė Buškevičienė. – Kaunas, 2006. – P. 15–35.
  7. Prisikėlimo parapijos šventės ir kasdienybė / J. Plavičienė // XXI amžius. – 1996, balandžio 3, p. 3.
  8. Vertybės statusas bažnytėlės neišgąsdino / Vereta Rupeikaitė. – Iliustr. // Kauno diena. –2012, saus. 30, p. 4.
  9. Viešpaties Mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios istorija / Vitalija Jakuškienė // Prisikėlimas. – 2005, nr. 30, p. 3; nr. 31, p. 4; nr. 32, p. 4; nr. 33, p. 4.
  10. Žaliakalnio maldos namai po rekonstrukcijos pakeitė spalvą / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2006, birželio 7, priedas „Būstas“, p. 12.
  11. Žaliasis kalnas. Kristaus Prisikėlimo parapijos bažnyčia Žaliakalnyje. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios : Kauno arkivyskupija / Bronius Kviklys. – Čikaga, 1983. – [T.] 3. – P. 138–140.
1929 10 30 atidarytas Vilijampolės (Petro Vileišio) tiltas per Nerį

(pirmasis medinis tiltas pastatytas I pasaulinio karo metais). 1944 m. vokiečių kariuomenės susprogdintas. 1947 m. atstatytas. 1960 m. ant senų atramų užtrauktas metalinis tiltas. 2008 m. rekonstruotas, jam grąžintas P. Vileišio vardas.

  • Petro Vileišio tiltas apie 1930 m.
    Nuotrauka [Iš A. Miliausko asmeninio rinkinio]
  • Ant sugriauto Petro Vileišio tilto atramų po karo buvo pastatytas arkinis medinis tiltas. Jį pastatė vokiečių belaisviai apie 1947 m.
    Nuotrauka [Iš H. Kebeikio asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai
  1. Inž. Petro Vileišio tiltas per Nerį Kaune / Jonas Jankevičius. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2001, nr. 1, p. 12–14.
  2. Kauno tiltų istorijos: Vilijampolės tiltai / Henrikas Kebeikis. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1999, gegužės 27, p. 9.
  3. Vilijampolės tiltas per Nerį Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 84–89.
1929 12 15 pradėjo veikti centralizuotas Kauno miesto vandentiekis, projektas pradėtas įgyvendinti 1927 m.

1928 02 28 Eiguliuose atidaryta 10 gręžtinių šulinių stotis, 1928 m. paklotas pirmasis centralizuoto vandentiekio vamzdis, 1933 03 08 Žaliakalnyje (P. Vileišio a.) ties vandentiekio rezervuaru buvo atidaryta moderni vandentiekio stotis (projekt. aut. inž. S. Kairys, archit. S. Kudokas). Vandentiekio stoties kompleksą užbaigė archit. F. Bielinskis.

  • 1928 m. miesto vandentiekio darbų pradžios aktas.
    [Vandentiekis Kaune 1929–1999. – [Kaunas, 1999]. – P. 14.]
  • Inžinieriaus S. Kairio biustas prie pastato „Kauno vandenys“. 2004 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Du stambiausieji Kauno miesto savivaldybės darbai. – Iliustr. // Naujas žodis. – 1930, nr. 23–24, p. 50–51. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116791. – Žiūrėta 2009 m. vasario 20 d.
  2. Įtempta darbų programa; Išsiveržė gyvas sidabras; Linksma, kai darbas eina. – Iliustr., lent., planai // Žygis: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas / Juozas Stražnickas. – Kaunas, 1999. – P. 126–150.
  3. Kauno vandenys. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.kaunovandenys.lt/lt/vandenys/bendroves_istorija/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  4. Vandentiekio ir kanalizacijos stoties pastatai Aukštaičių g. 43 / J. Kančienė. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 67–68.
  5. Vandentiekis Kaune 1929–1999. – [Kaunas, 1999]. – 59 p.: iliustr.
1929 m. Petrašiūnuose pradėjo veikti viena seniausių Lietuvoje silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“.

Nuo 1933 m. įmonė pradėjo gaminti bitumines plyteles gat­vėms bei šaligatviams grįsti. 1940 m. gamykla nacionalizuota. 1954 m. senojo cecho vietoje pastatytas naujas silikatinių plytų cechas, o nuo 1966 m. pradėtos gaminti termoizoliacinės dujų silikato plokštės, skirtos stogų apšildymui. 1992 m. gamykla įregistruota kaip AB „Albitas“ (R. Kalantos g. 76).

  • Silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“.
    [Lietuvos statybinių medžiagų pramonės istorija… – P. 126.]
  • „Bituko“ gamyklos produkcija. 1981 m.
    [Kauno silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“… – P. 13]
  • Buvusios AB „Albitas“ administracinis pastatas. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Buvusios AB „Albitas“ gamybos teritorija. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. „Albitas“ turės naują šeimininką / Lina Navickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, sausio 19, p. 7.
  2. Bituko dešimtmečiai / V. Česnauskas. – Vakarinės naujienos. – 1989, gegužės 16, p. 2.
  3. Bituko plytelės / Evaldas Palšaitis // Statyba ir architektūra. – 2001, nr. 4, p. 29.
  4. Gaudžiantys Petrašiūnai rimsta / Arūnas Dambrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, kovo 14, p. 1, 18.
  5. Kauno silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“ : reklaminis bukletas. – Vilnius, 1981. – [24] p.
  6. Moderniškiausia Europoje įmonė… // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 24, p. 17. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89352. – Žiūrėta 2009 m. liepos 13 d.
  7. Naujas pavadinimas, nauji ir gaminiai / A. Ruzgys // Statyba ir architektūra. – 1993, nr. 6, p. 25.
  8. Silikatinės plytos // Lietuvos statybinių medžiagų pramonės istorija / Silva Rimšelis, Natalija Nemkovičienė. – Vilnius, 2006. – P. 124–127.
1930 01 11 atidarytas Aleksoto (Vytauto Didžiojo) tiltas per Nemuną.

1941 m. atsitraukianti sovietų kariuomenė tiltą susprogdino. 1948 m. pastatytas dabartinis tiltas. 2005 m. tiltas rekonstruotas. 2008 m. jam grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. 2015 02 26 pradėti ant tilto pilonų pritvirtintų reljefinių plokščių su sovietine simbolika nuėmimo darbai.

  • Aleksoto tiltas apie 1929 m. Dešinėje senojo tilto griuvėsiai.
    Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
  • Aleksoto tiltas. XX a. 3-iasis deš.
    Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai
  1. Aleksoto tiltas per Nemuną Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 36–45.
  2. Aleksoto tiltas. – Iliustr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 13.
  3. Kauno tiltai: Aleksoto / A. Fokas // Kauno tiesa. – 1968, gegužės 19.
1930 05 16 atidaryta Draugijos kovai su tuberkulioze sanatorija Aukštojoje Panemunėje (dab. Kruonio g. 21; archit. V. Malejinas).

2000 m. gydymo įstaiga pakeitė darbo profilį – tapo slaugos ir palaikomojo gydymo ligonine.

  • 1937 06 29 sanatorijai suteiktas dr. Kazio Griniaus vardas. XX a. 4 deš.
    [Kova su džiova. – 1934, Nr. 8, p. 16.]
  • 1947 m. sanatorija pavadinta Jono Andriaus Domaševičiaus vardu, 1991 m. grąžintas Kazio Griniaus vardas. 1972 m.
    Fotogr. P. Juozapavičius [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. A. Panemunės sanatorija pavadinta dr. K. Griniaus vardu. Draugijos kovai su džiova Kauno skyriaus narių susirinkimas // Lietuvos žinios. – 1937, birž. 3, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83495. – Žiūrėta 2015 m. spalio 21 d.
  2. Atidaryta Kovai su tuberkuliozu draugijos sanatorija // Lietuvos žinios. – 1930, geg. 12, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=81268. – Žiūrėta 2015 m. spalio 22 d.
  3. Draugijos kovai su tuberkulioze Dr. Kazio Griniaus sanatorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1444?rt=3&type=2&ss=sanatorija. – Žiūrėta 2015 m. spalio 22 d.
  4. Grąžintas senas pavadinimas // Kauno tiesa. – 1991, vas. 6, p. 1.
  5. Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos = From the history of Lithuania’s health care / Milda Budrienė ; Lituanistikos tyrimo ir studijų centras. – Vilnius, 1992. – P. 46.
  6. Kauno priemiesčiai: praeitis ir problemos: 4. Vičiūnai ir J. Basanavičiaus šilas / Eugenijus Rūkas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, bal. 13 (nr. 86). – Priedas: „Santaka“, p. 22.
  7. Naudinga įstaiga gavo garbingą vardą. A. Panemunės džiovininkų sanatorija pavadinta dr. K. Griniaus vardu // Lietuvos žinios. – 1937, birž. 30, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83494. – Žiūrėta 2015 m. spalio 21 d.
  8. Prezidento ligoninei – 70 / Algirdas Valentas. – Iliustr. // Lietuvos sveikata. – 2000, geg. 10–16 (nr. 19), p. 12.
  9. Prezidento vardas įkvepia ir įpareigoja / Rasa Prascevičienė. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, geg. 23, p. 15.
  10. Puspenkto milijono litų labai pakeitė ligoninę / Justė Kiburytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, saus. 20, p. 14.
1930 09 20 latvių verslininkas R. Hirša įsteigė AB „Kauno audiniai“ (Griunvaldo g. 3/5), buv. Tilmanso fabriko vietoj.

2005 m. bendrovė bankrutavo. Dabar įmonės vietoje veikia prekybos ir pramogų centras „Akropolis“.

  • AB „Kauno audiniai“. Apie 1938 m.
    [Kaunas. – Praha, 1938. – P. 54.]
  • AB „Kauno audiniai“ gaminiai parodoje ir veiklos rodiklių diagrama už 1931–1936 m.
    [Kaunas. – Praha, 1938. – P. 55.]

Literatūros šaltiniai
  1. Akc. b-vė „Kauno audiniai“. – Iliustr. – Gretut. tekstas angl., vok. // Kaunas. – Praha, 1938. – P. [52–53].
  2. Kaune pradėjo veikti šilkų fabrikas „Kauno audiniai“. – Parašas: Techn. J. H. // Lietuvos žinios. – 1931, gegužės 2, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=81676. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 10 d.
  3. „Kauno audiniai“ : [inform. – rekl. leidinys]. – Kaunas, [1980]. – 21 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  4. „Kauno audiniai“. 1930–1935. – Kaunas, 1936. – 32, [7] p.: iliustr., lent.
  5. „Kauno audinių“ istorija. 1930–1996 / Virginija Skučaitė. – Kaunas, 1997. – 204 p.: iliustr., stat.
1930 11 11 pradėjo veikti Petrašiūnų šiluminė elektrinė, kuri tapo pagrindine elektros energijos tiekėja miestui.

Iki to laiko šią funkciją atliko 1921–1925 m. modernizuota Kauno centrinė elektrinė. Šiuo metu Petrašiūnų VRE yra Kauno elektrinės padalinys.

  • Elektros gamykla Petrašiūnuose. 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 424]
  • Petrašiūnų šiluminės elektrinės pastatas ir mašinų salė. 1957 m.
    [Lietuvos energetika. – Vilnius, 1992. – T. 2, 4 pav. tarp p. 192–193]

Literatūros šaltiniai
  1. Didžiųjų miestų viešosios elektrinės: Kauno dyzelinė ir Petrašiūnų šiluminė elektrinės // Lietuvos energetika (iki 1940 m.). – Vilnius, 1982. – [T.] 1, p. 117–121.
  2. Energetikos įmonių statyba, jų darbo techninė-ekonominė apžvalga // Lietuvos energetika (1940–1990 m.). – Vilnius, 1992. – [T.] 2, p. 38.
  3. Kauno sričių elektrifikacija / A. Laumakys. – Iliustr. // Naujas žodis. – 1930, nr. 7, p. 157–160. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116786. – Žiūrėta 2009 m. vasario 8 d.
  4. Lietuvos elektros energetikos atsiradimas ir plėtotė iki 1941 m. / Juozas Martusevičius, Algirdas Stumbrys, Algimantas Žilinskas // Lietuvos mokslas. – 1997, t. 5, kn. 12, p. 20.
  5. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės laikotarpis <…> . – Iliustr. – Mašinr. // Kauno elektrinė : istorinė medžiaga, prisiminimai, fotodokumentai / Leonas Janavičius, Vytautas Liubinas. – Kaunas, 1999. – P. 14–30.
  6. Petrašiūnų elektrinė (Kaunas). – Prieiga per internetą. URL: http://wikimapia.org/6139927/lt/Petra%C5%A1i%C5%ABn%C5%B3-elektrin%C4%97. – Žiūrėta 2009 m. vasario 19 d.
  7. Rajoninė elektros stotis Petrašiūnuose / Artūras Lange. – Iliustr. // Technika ir ūkis. – 1932, nr. 4, p. 119–127.
1930 12 25 atidarytas moderniausias šalyje 750 vietų „Forum“ (sovietmečiu „Laisvės“) kino teatras (Laisvės al. 46A),

veikęs iki 2001 m.; o 1931 m. – 400 vietų vaikams skirtas „Kapitol“ (sovietmečiu „Kanklės“) kino teatras (Laisvės al. 36), veikęs iki 2001 m.

  • Kino teatro „Forum“ reklama.
    [Lietuvos žinios. – 1936, rugsėjo 7 (nr. 174), p. 8.]
  • Buvusio kino teatro „Kanklės“ pastatas (dab. prekybos centras). 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno kino teatrai 1918–1940 m. : lokalizacija ir raida / Alvydas Surblys // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 151–197.
  2. Nauja meno įstaiga Kaune. Kino teatras „Forum“ // Diena. – 1931, sausio 4, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=31238. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  3. Pirmieji garsiniai kino teatrai Lietuvoje // Kinas Lietuvoje / Vytautas Mikalauskas. –Vilnius, 1999. – P. 163–170.
  4. Prancūzų išradimas Kauną pasiekė po dešimties metų : kino teatrai Europos provincijos gyventojams atvėrė langą į naujos meno rūšies paslaptis / Iveta Skliutaitė. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 2003, rugsėjo 13, p. 9.
  5. Kauno kino teatrų apžvalga // Kino naujienos. – 1931, spalio 23, Nr. 1, p.13. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66768. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
  6. Tarpulario Kauno kino teatrai. – Prieiga per internetą. URL: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_easygallery&act=categories&cid=74&Itemid=92&limit=21&limitstart=0. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  7. Žaliojo kalno kinas „Banga“ // Lietuvos žinios. – 1931, spalio 22, p. 5. – Prieiga prie interneto. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_81823_5. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
1930 m. dabartinio Ramybės parko teritorijoje Totorių draugijos iniciatyva vietoje medinių maldos namų pradėta statyti mečetė

(projekto aut. archit. V. Michnevičius ir A. Netyksa; Totorių ir Trakų g. kampas). Oficialiai atidaryta Žalgirio mūšio atminimo dieną – 1933 07 15. Sovietmečiu čia buvo įsikūręs Lietuvos mėgėjiškas cirkas, įrengta vaikų biblioteka-skaitykla „Rytas“, vėliau – M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų saugykla. 1991 07 06 mečetė grąžinta Kauno musulmonų religinei bendruomenei.

  • Totorių mečetė. Apie 1935 m.
    [Iš KAVB fondų]
  • Totorių mečetė. 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno totoriai : Kauno apskrities totorių bendruomenė / Romualdas Makaveckas. – Iliustr. – Priega per intarnetą. URL: http://www.totoriai.lt/kauno_totoriu_istorija.htm. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 23 d.
  2. Kauno mečetė : istorinė apybraiža / Romualdas Makaveckas. – Portr., iliustr. // Lietuvos totoriai. – 2002, nr. 4, p. 2–5, 8.
  3. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 293–294.
  4. Tautinės mažumos. – Iliustr. // Su meile Lietuva. – Vilnius, 2001. – P. 44–45.
1930 m. paminėtas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 metų mirties jubiliejus.

Vasarą ir rudenį vyko masiniai renginiai, Vytauto vardas suteiktas Aleksoto tiltui, Lietuvos universitetui ir t.t. Parodų aikštėje veikė Vytauto Didžiojo paviljonas, kurį aplankė apie 100 000 lankytojų. Rugsėjo 8-oji skelbiama Tautos švente, kurios iškilmėse svarbiausias vaidmuo teko kariuomenei – siekta parodyti kariuomenės ir tautos vienybę.

  • Išpuošta Kauno pilis (centre iliuminuota arka) pasiruošusi sutikti Vytauto Didžiojo paveikslą, apkeliavusį visą Lietuvą. 1930 09 07.
    Nuotrauka [Iš R. Vilkelio asmeninio rinkinio]
  • Vytauto Didžiojo garbei iliuminuotas Valstybės teatras.
    Nuotrauka [Iš A. Čiupkovo asmeninio rinkinio]
  • Vytauto Didžiojo paviljonas (dail. Jonas Burba). 1930 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930. – Kaunas, 2008. – P. 104.]
  • Vytauto prospekto atidarymas 1930 09 07.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms… – P. 208.]

Literatūros šaltiniai
  1. Didžioji Tautos šventė // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 9 (nr. 204), p. 4–5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65783. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
  2. Dieną prieš… / Valentinas Markevičius. – Iliustr. // Kauno aidas. – 1989, rugpjūčio 3, Nr. 18, p. 4.
  3. Tautos šventė Vytauto Didžiojo garbei. – Iliustr. // Trimitas. – 1930, rugsėjo 11 (nr. 37), p. 762–765. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39234. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
  4. Vytauto Didžiojo iškilmės Kaune rugsėjo 7 ir 8 d. / A. Briedis // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 4 (nr. 1), p. 5. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65780. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
  5. Vytauto Didžiojo kultas tarpukario Lietuvoje / Giedrius Viliūnas. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. – [T] 17 (2001), p. 68–102.
  6. Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių minėjimas. – Iliustr. // Trimitas. –1930, spalio 30 (nr. 44), p. 903–904. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39226. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
1930 m. pastatyti Teisingumo ministerijos rūmai (archit. E. Frykas, L. Sapiegos g. 5 / E. Ožeškienės g. 12).

1936–1940 m. juose posėdžiavo Lietuvos Seimas, nuo 1944 m. veikė Lietuvos nacionalinės filharmonijos Kauno filialas, nuo 2006 m. – savarankiška koncertinė įstaiga „Kauno valstybinė filharmonija“. 2005–2008 m. rūmai rekonstruoti pagal paveldo architektūros specialisčių R. Gudienės ir L. Perevičienės projektą. Šiuo metu čia dirba Kauno valstybinis choras, simfoninis orkestras, styginių kvartetas.

  • Teisingumo Ministerijos rūmai Kaune.
    [Keleivių traukinių tvarkaraštis : veikla nuo 1931 m. 15 d. – Kaunas, 1931. – Įklija tarp p. 80–81.]
  • Kauno filharmonija. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno filharmonija pradeda pirmuosius savarankiškus metus / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, sausio 7, p. 15.
  2. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Vilnius, 1974. – [T] 4, p. 372.
  3. Seimo salė atidarymo iškilmių dieną. – Parašas: J. K. B. // Lietuvos aidas. – 1936, rugsėjo 1, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67009. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  4. Teisingumo ministerija L. Sapiegos g. 5 / M. Rupeikienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 292–293.
  5. Restauratoriai Kauno filharmoniją užleido muzikams / Vida Savičiūnaitė. – Nuotr. L. Brundzos // Lietuvos rytas. – 2008, spalio 1, priedas „Būstas“, p. 2–3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis205. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  6. Senoji Kauno filharmonija rengiasi nauju rūbu / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2005, vasario 28, priedas „Būstas“, p. 5.
1930–1931 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Jiesią.

2011 m. jis kapitaliai rekonstruotas, praplatintas nuo 7,2 iki 12 m.

  • Jiesios tiltas apie 1931 m.
    [Jaunoji karta. – 1931, Nr. 14, p. 10.]

Literatūros šaltiniai
  1. Atidarys Jiesios tiltą. – Iliustr. // 15 min. – 2011, rugpjūčio 12, p. 4.
  2. Dėl Jesios tilto // Lietuvis. – 1927, vasario 5, p. 3.
  3. Gražiosios Jesios tiltas // Jaunoji karta. – 1931, Nr. 14, p. 10.
  4. Tiltas, kurio pagailėjo net karas / Jonas Palys. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, rugsėjo 28, priedas „Santaka“, p. 6–7.
1931 09 01 atidarytai pradžios mokyklai, 1931 10 09 suteiktas Jono Jablonskio vardas.

1946 m. ji pavadinama 10-ąja pradine mokykla, 1951 m. perorganizuojama į 8-ąją septynmetę, o 1957 m. – į 23-iąją vidurinę mokyklą. 1958 m. mokyklai sugrąžintas Jono Jablonskio vardas. 1997 m. suteiktas humanitarinio, o 1998 06 02 – realinio profilio gimnazijos statusas.

  • Jono Jablonskio vardo pradžios mokyklos rūmai Kaune (archit. A. Jokimas). Apie 1933 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas: 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 242]
  • Kauno Jono Jablonskio gimnazija (Aušros g. 3). 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno Jono Jablonskio gimnazijos istorija. – Prieiga per internetą. URL:
  2. http://www.jablonskis.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.
  3. Kauno Jono Jablonskio gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 27–32.
  4. Kauno Jono Jablonskio vidurinė mokykla. – Kaunas, 1996. – 14 p.: iliustr.
1931 m. pastatytas metalinis tiltas per Nevėžį,

pavadintas Raudondvario miestelio mokytojo Vinco Stašelio, žuvusio 1923 m. vaduojant Klaipėdą, vardu. 1941 m. birželio mėn. karo veiksmų metu, susprogdintas. 1951 m. naujojoje vietoje buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas. 2008–2009 m. tiltas rekonstruotas.
2011 m. tiltui suteiktas laisvės armijos vado, brigados generolo Kazio Veverskio vardas.

  • Tiltas per Nevėžį, netoli Raudondvario. Apie 1935 m.
    Nuotrauka [Iš H. Kebeikio asmeninio rinkinio]
  • Tiltas iš paukščio skrydžio. 2010 m.
    Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Tiltas per Nevėžį Raudondvaryje, kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 144–146.
  2. Raudondvaris. – Iliustr. // Mažoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 47.
1931 m. siekiant pagerinti viršutinės ir apatinės miesto dalių susisiekimą, pastatytas Žaliakalnio funikulierius (keltuvas), o 1935 m. – Aleksoto, jungiantis Aleksoto papėdę su Linksmadvariu.

Abu funikulieriai veikia iki šiol nepakeitę pirminės funkcijos bei autentiškos architektūros.

  • Funikulierius (keltuvas) į Žaliakalnį. 1932–1935 m.
    Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
  • 2003 m. funikulierius į Žaliakalnį paskelbtas nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūros paminklu. 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
  • Aleksoto funikulierius. 1938 m.
    Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
  • Aleksoto funikulierius. 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Funikulieriai / Ona Stasiukaitienė // Technikos paveldas Lietuvoje. – Vilnius, 2008. – P. 23.
  2. Kauno funikulieriai /  Jonas Palys. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai / sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė. – 2009. – P. 125–131.
  3. Kauno miesto keltuvų veikimas 1931–1938 metais // Transporto raida Lietuvoje. – Vilnius, 1983. – P. 91.
  4. Aleksoto funikulierius. – Iliustr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 14.
  5. Žaliakalnio keltuvas / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1981.I.16. – 6 lap. – Mašinraštis.
  6. Funikulieriai. – Iliustr. // Kaunas : [informacinis leidinys / sudarytoja: Kristina Maculevičiūtė ; tekstų autorės ir redaktorės: Rasa Kriaučionytė, Jūreta Valentienė, Žydrūnė Dėdelytė ; nuotraukos: Gintauto Stulgaičio… [et al.]. – Kaunas, 1996. – P. 28.
1931–1934 m. pastatyti AB „Pienocentro“ rūmai (dab. Laisvės al. 55 / S. Daukanto g. 18, archit. V. Landsbergis-Žemkalnis),

1932–1934 m. pastatyti AB „Pažangos“ rūmai (dab. Laisvės al. 53; archit. F. Vizbaras).

  • „Pienocentro“ rūmai. Apie 1930 m.
    [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • „Pažangos“ rūmai. Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Administracinis pastatas „Pienocentras“ (dab. Kauno Technologijos universitetas). – Iliustr. – Gretut. tekstas angl. // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 7–8.
  2. Apie „Pažangos“ b-vės rūmų statybą / Jonas Lapėnas // Lietuvos aidas. – 1933, rugpjūčio 31, p. 8. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89625. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 15 d.
  3. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūros bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 380–381.
  4. „Pažangos“ rūmai Laisvės al. 53 / J. Kančienė. – Iliustr., brėž.. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 141–143.
  5. „Pienocentro“ rūmai Laisvės al. 55 / J. Kančienė. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 143–144.
1932 01 02 atidaryti Centrinio pašto rūmai (Laisvės al. 102, archit. F. Vizbaras).
  • Centrinio pašto rūmai. XX a. 4 deš.
    [Kaunas. – Praha, 1938. – P. 33.]
  • Centrinio pašto rūmai. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Centrinis paštas (Laisvės al. 102) / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 155–156.
  2. Centrinis paštas. – Iliustr., schem. – Gretut. tekstas angl. – Bibliogr.: p. 353, 355, 359 // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 5–6.
  3. Kauno centrinis paštas. – Bibliogr. išnašose // Kauno visuomeninių pastatų statyba XX a. ketvirtajame dešimtmetyje: Kursinis darbas / VDU humanitarinio fak. III k. istorijos specialybės stud. Mindaugas Balkus; Tikrino doc. dr. J. Vaičenonis. – Kaunas, 2009. – P. 9–11.
  4. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūros bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 375–376.
  5. Moderni komunikacija: Centrinis paštas / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 128–139.
1932 09 04 dailininkas N. Arbit Blatas (kitaip – Arbitblatas, Blatas Arbit) prancūzų galerijos pavyzdžiu Kaune įkūrė pirmąją privačią Pabaltijy dailės galeriją-saloną (Nepriklausomybės a. 3), gyvavusį iki 1933 m. liepos mėn.

Čia buvo eksponuojami naujausi Lietuvos ir užsienio dailės kūriniai. Tais pačiais metais lapkričio 6 d. „Oaza“ kino teatro patalpose (Laisvės al. 28, dab. 42) buvo atidarytas ir Nepriklausomųjų Dailininkų draugijos meno salonas bei klubas.

  • Dailininkas Neemija Arbit Blatas.
    [Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 10.]
  • Šiame name (Gedimino g. 36, tarpukariu) veikė Arbit Blato dailės galerija-salonas. 2010 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Apžvalga : menas / V.B. [Vytautas Bičiūnas] // Židinys. – 1932, nr. 8–9, p. 168–169. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=127269. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 25 d.
  2. Arbitblatas (Blatas Arbit). – Iliustr. // XX a. Lietuvių dailės istorija. 1900–1940. – Vilnius, 1983, t. 2, p. 129–131.
  3. Arbit Blatas į Lietuvą grįžta drobėmis / Laima Žemulienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 30, p. 22.
  4. Atidarytas nepriklausomųjų „menininkų salonas ir klubas“ // Bangos. – 1932, nr. 42, p. 1127. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34847– Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 25 d.
  5. Dailininkas Arbitblatas steigia privačią galeriją // Dienos naujienos. – 1932, rugpjūčio 10, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=43726. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 25 d.
  6. Intarpas: Neemijos Arbitblato galerija Kaune ir keli Juozo Marijos Levinsono Benari kūrybinės biografijos faktai / Giedrė Jankevičiūtė // Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai. – 2010, Vilnius. – P. 92–98.
  7. Neemija Arbit Blatas (1908–1999) / Aušra Pačkauskienė, Vytautas Toleikis. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 10.
  8. Neemiya Arbit-Blatt’s „Modern Art Gallery“ in interwar Kaunas / Vilma Gradinskaitė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Pinkas. – Vol. 1 (2006), p. 168–180, 267.
  9. Nepriklausomųjų dailininkų salonas ir menininkų kavinė // Naujoji Romuva. – 1932, nr. 40, p. 862 [24]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=62851. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 28 d.
  10. Nuo Kauno iki Niujorko = From Kaunas to New York / Ilona Mažeikienė. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. // Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę. – Vilnius, 2011. – P. 14–19.
  11. Pirmoji privati meno galerija Pabaltijy // Bangos. – 1932, nr. 36, p. 903. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34854. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 23 d.
  12. Žiūrovai ir žiūrėtojai. – Iliustr. // Modernizmo link / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001. – P. 24.
1932 09 07 Aukštojoje Panemunėje (Karo mokyklos kieme) atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. V. Grybas).

Sunaikintas 1951/1952 m., atkurtas 1990 m. Laisvės alėjoje.

  • Vytauto Didžiojo paminklas Panemunėje. Apie 1935 m.
    Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • Vytauto Didžiojo paminklas Laisvės alėjoje. 2009 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Juodos skylės ir balti siūlai / Algimantas Miškinis // Nemunas. –1988, Nr. 12, p. 34–38.
  2. Valdovas grįžo į Kauną // Vytautas Didysis ir mes / J. Bučas, R. Mačikėnienė. – Kaunas, 1991. – P. 128–132.
  3. Vytauto Didžiojo paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 61–62.
  4. Vytauto Didžiojo paminklas Kaune. – Iliustr. // Trimitas. – 1932, Nr. 38, p. 746–747.
  5. Vytauto paminklai. – Portr., iliustr. // Vincas Grybas. – Vilnius, 2004. – P. 42–45.
1932 12 04 Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų (LMVGO) sąjungos iniciatyva įsteigtas Motinos ir vaiko muziejus (Laisvės al. 12, dab. 24).

1939 m. persikėlė į LMVGO sąjungos pastatytą Sveikatos centrą (Laisvės al. 36, sena numeracija), veikė iki 1940 m. Jo tikslas – duoti motinoms, tėvams, auklėtojams reikalingiausių medicinos, higienos žinių kaip auginti vaikus. Muziejus turėjo keliolika skyrių – kūdikių slaugymo, pirmosios pagalbos, priešmokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų, veikė biblioteka. Jame buvo rengiamos paskaitos, demonstruojami filmai, leidžiamos brošiūros sveikatos klausimais.

  • Šiame pastate (Laisvės al. 24) iki 1938 m. veikė Motinos ir vaiko muziejus. 2008 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
  • Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos pirmininkė J. Tūbelienė .
    [Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuviai: Biografijų žinynas. – Vilnius, 2002. – [T.] 2, p. 393.]

Literatūros šaltiniai
  1. Architektas Kovalskis laimėjo Motinos ir vaiko muziejaus konkursą. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 12, p. 5. – Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73690. – Žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.
  2. Įdomus motinos ir vaiko muziejus / J. Akstas // Lietuvos aidas. – 1932, gruodžio 22, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88766. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 22, p. 7.
  3. Labdaros organizacijos // Iš Lietuvos sveikatos istorijos / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 76–77.
  4. „Motinos ir Vaiko“ muziejus. – Parašas: Stp. // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 4, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66831– Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d..
  5. Motinos ir vaiko muziejus / J. N. – Iliustr. // Lietuvos vaikas: 1924–1934. – Kaunas, 1934. – P. 75–76.
  6. Motinos ir vaiko muziejus // Motina ir vaikas. – 1938, nr. 1, p. 17–18. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3583. – Žiūrėta 2009 m. spalio 26 d.
  7. Motinos ir vaiko muziejus Kaune // Moteris ir pasaulis. – 1937, nr. 10, p. 17. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=8052. – Žiūrėta 2009 m. spalio 1 d..
  8. Motinos ir vaiko muziejus Kaune // Lietuvos aidas. – 1937, gruodžio 11, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73943. – Žiūrėta 2009 m. spalio 1 d.
  9. Plečiamas „Motinos ir Vaiko“ muziejus // Lietuvos aidas. – 1934, sausio 15, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89391. – Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.
1932 m. broliai Vinikai įsteigė pirmąjį Lietuvoje kailių apdirbimo fabriką „Vilkas“ (Vilijampolėje, Degtukų g. 22).

1953 m. jam suteiktas Kazio Giedrio vardas. 1964 m. prie fabriko prijungta kailių siuvimo įmonė „Raudonoji vėliava“ ir sukurtas kailių gamybinis susivienijimas. 1991 m. įsteigta AB „Vilkas“, kuri 2004 m. likviduota bankrutavus.

  • Kauno K. Giedrio Tautų draugystės ordino kailių gamybinis susivienijimas. 1986 m.
    [Kauno K. Giedrio Tautų draugystės… – P. [9].]
  • Buvusios AB „Vilkas“ pastatas(Raudondvario pl. 101). 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kaip kūrėsi ir augo pirmasis kailių fabrikas: [Kaune, Vilijampolėje, Degtukų g. 22, „Vilkas“] // Tautos ūkis. – 1939, nr. 13, p. 308. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3882. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 8 d.
  2. Kauno K. Giedrio Tautų draugystės ordino kailių gamybinis susivienijimas / tekstas R. Žilevičiaus. – Kaunas, [1986]. – 1 lap.: sulankst. į 8 p.: iliustr. – lygiagr. rus.
  3. Pirmas kailių apdirbimo fabrikas Lietuvoje // Lietuvos žinios. – 1932, rugpjūčio 26, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82049. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 8 d.
  4. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60.
  5. Vietoj sužlugusio „Vilko“ – nauji verslo planai / Arūnas Karaliūnas // Lietuvos rytas. – 2002, sausio 9, p. 10.
1932 m. Vilijampolėje pastatyta Šv. Juozapo bažnyčia.

1983 m. ir 2004 m. atliktos didelės bažnyčios rekonstrukcijos.

  • Bažnyčios statytojas ir pirmasis parapijos klebonas – Juozapas Dagilis
    [Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1954. – [T.] 4, p. 224.]
  • Šv. Juozapo bažnyčia (Panerių g. 72). 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Balta paukštė Vilijampolės padangėje / Benjaminas Žulys. – Nuotr. // XXI amžius. – 2004, spalio 29, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/10/29/kbend_01.html. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 16 d.
  2. Bažnyčia puošiasi nauju rūbu / Benjaminas Žulys. – Nuotr. // XXI amžius. – 2004, gegužės 14, p. 3, 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/05/14/katbend_02.html. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 16 d.
  3. Šv. Juozapo bažnyčia / Eugenijus Rūkas, Danutė Rūkienė. – Bibliogr. str. gale // Tiltas į miestą. – Kaunas : [s. l.], 2009. – P. 42–44.
  4. Vilijampolės naujai statomos bažnyčios vakar buvo pašventini pamatai // Rytas. – 1932, Nr. 84, gegužės 6, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121784. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 30 d.
  5. Vilijampolėj pašventinta bažnyčia // Mūsų laikraštis. – 1932, Nr. 40, spalio 8, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=35357. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 30 d.
  6. Vilijampolė. Šv. Juozapo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios : Kauno arkivyskupija / Bronius Kviklys. – Čikaga, 1983. – [T.] 3. – P. 136–137. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=34683. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 30 d.
  7. Vilijampolės Šv. Juozapo bažnyčia (dab. Panerių g. 72) / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 40-43.
1932–1935 m. Petrašiūnuose pastatyta Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (projekto autorius – Nikalojus Mačiulskis),

1936 m. buvo patikėta statybos darbus galutinai baigusiems tėvams kapucinams. 1948 m. jų vienuolynas ir filija uždaryti. 1995 m. kapucinams suteikta galimybė grįžti į Petrašiūnų parapiją.

  • 1936 12 13 konsekruota Petrašiūnų bažnyčia.
    [Lietuvos aidas. – 1936, nr. 574, gruodžio 14, p. [8].]
  • Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (R. Kalantos g. 38). 2010 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Kauno arkivyskupijos parapijos. – Nuotr. // Kauno žinios. – 1999, birželio 8, p. 6.
  2. Kauno Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (Petrašiūnai) // Vargonininkai / Stanislovas Abromavičius. – Kaunas, 2001. – P. 39.
  3. Pašventinta Petrašiūnų bažnyčia. – Iliustr. // Lurdas. – 1937, nr. 2, p. 47–49. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=107669. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
  4. Petrašiūnų parapijos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kapucinai.lt/?p=103. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
  5. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Lietuvos katalikų bažnyčios : žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 138.
1933 01 12 pradėjo veikti Petrašiūnų popieriaus fabrikas (dab. R. Kalantos g. 34).

1940 m. suteiktas J. Janonio vardas, kuriuo buvo vadinta iki 1990-ųjų. 1993 m. įmonę privatizavus, ji tapo AB „Kauno popieriaus fabrikas“. 2002 m. bankrutavo.

  • Centre fabrikas. 4-as deš.
    Nuotrauka [Iš G. Černiausko asmeninio rinkinio]
  • Fabrikas 1932 m.
    [J. Janonio popieriaus fabrikas… – P. 2.]

Literatūros šaltiniai
  1. Atidarytas pirmas popierio fabrikas Lietuvoj. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1933, sausio 13, p. 2. – Priega per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89659. – Žiūrėta 2009 m. kovo 31 d.
  2. J. Janonio popieriaus fabrikas = Бумажная фабрика имени Ю. Янониса. – [Kaunas, 1972]. – [48] p.: iliustr.
  3. [J. Janonio popieriaus fabrikas]: seniausia fabriko dalis / foto V. Ladavičius. – K, 1984. – Planas, 10 nuotr. – Aplankas.
  4. Kauno popieriaus fabriką nuspręsta išparduoti // Kauno diena. – 2002, liepos 27, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://verslas.banga.lt/lt/spaudai.full/3d413d7b7cb3c . – Žiūrėta 2009 m. kovo 20 d.
  5. Pirmasis popieriaus fabrikas Lietuvoje. – Iliustr. // Sveikata ir darbas. – 1940, nr. 12, p. 438–440. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17880. – Žiūrėta 2009 m. kovo 20 d.
1933 07 19 Kauno aerodrome 60 000 žmonių sutiko lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno palaikus.

1934 07 17 VDU Medicinos fakulteto koplyčioje jie tapo prieinami visuomenei. 1937 11 01 perkeliami į S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejų (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis) Karmelitų kapinėse. 1940 m. S. Dariaus ir S. Girėno palaikai buvo paslėpti ir užmūryti VDU Medicinos fakulteto koplyčioje, vėliau rūsio nišoje. 1964 m. palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse, 1968 m. atidengtas lakūnų antkapinis paminklas.

  • Pranešimas apie lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūtį 1933 07 19.
    [Iš KAVB fondų]
  • Informacija apie lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvių ceremonijos tvarką 1933 07 19–20 d.
    [Iš KAVB fondų]
  • Iškilminga S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvių procesija (dab. Nepriklausomybės a.) 1933 07 20.
    Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus (dab. Ramybės parkas). Apie 1938 m.
    Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai
  1. Darius ir Girėnas : albumas / parengė N. Dariūtė-Maštarienė. – Kaunas, 1991. – 159 p. : iliustr.
  2. Darius ir Girėnas (1933–1993) = Darius and Girėnas (1933–1993) : Transatlantinio skrydžio šešiasdešimtmečiui / Edmundas Jasiūnas. – Kaunas ; Vilnius,1993. – 271 p. : iliustr.
  3. Lituanicos skrydis / Jonas Vaičenonis. – Kaunas, 2006. – 70 p. : iliustr., faks., portr.
  4. S. Dariaus ir S. Girėno transatlantiniam skrydžiui – 70. – Kaunas, [2003]. – 55,[1] p. : iliustr.
1933 m. atidaryti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai (A. Mickevičiaus g. 9, archit. V. Dubeneckis, inž. F. Vizbaras).

1922–1932 m. Medicinos fakultetas veikė Gedimino g. 43/K. Donelaičio g. 23 pastate (dab. KTU Humanitarinis fakultetas). 1950 12 31 Kauno universiteto medicinos fakultetas reorganizuotas į Kauno medicinos institutą (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas).

  • Šiame pastate 1922–1932 m. veikė Medicinos fakultetas. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • Buvę VDU Medicinos fakulteto rūmai (dab. LSMU Medicinos akademija). 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 379.
  2. Medicinos akademija buvo atvira visuomenei : [apie VDU Medicinos fakultetui 1931 m. suprojektuotus ir 1933 m. pastatytus rūmus (archit. V. Dubeneckis)]. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 19, p. 5.
  3. Teorinės medicinos rūmų statyba. – Iliustr. / Vladas Lašas – Iliustr., lent. // Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune. – Vilnius, 1967. – P. 83–90.
  4. Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakultetas Mickevičiaus g. 9. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 167–168.
1933 m. Vilijampolėje (dab. Raudondvario pl. 122) įkurta guminių dirbinių fabrikas akcinė bendrovė „Inkaras“.

1992 m. įmonę privatizavus, ji tapo AB „Inkaras“, 1998 m. – UAB „Inkaro avalynė“, 2000 m. bankrutavo.

  • Gumos gaminių įmonė „Inkaras“. 1983 m. 
    [Gyvenimo padiktuotu keliu // Kauno tiesa. – 1983, rugpjūčio 27, p. 3]
  • „Inkaro“ įmonės gaminti moteriški gumos tekstiliniai batai. 1988 m.
    [Gumos gaminių gamykla „Inkaras“… – [P. 8]

Literatūros šaltiniai
  1. Akc. B-vė „Inkaras“ // Tautos ūkis. – 1938, nr 5, p. 118. – Prieiga per internetą. URL:http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_3805_22. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 17 d.
  2. Gumos gaminių gamykla „Inkaras“: gaminių katalogas. – Kaunas, 1988. – [24 atsk. lap.]
  3. Gumos gaminių įmonė „Inkaras“ = Завод резиновых изделий „Инкараc“. – Kaunas, 1983. – 19 p.: iliustr.
  4. Iš griuvėsių pakilęs / E. Ibianskas // Kauno tiesa. – 1982, bal. 16.
  5. Lietuvos gumos pramonė // Tautos ūkis. – 1937, nr. 15, p. 322. – Prieiga per internetą. URL: www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 13 d.
  6. Norime likti optimistais // Mokslas ir technika. – 1995, nr. 6, p. 9.
  7. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60, 63.
1933 m. pastatyti Kauno apskrities savivaldybės rūmai (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis).

Juose įsikūrė Valstybės saugumo departamentas, archyvai, kurjerių butai ir kt. Pokariu pastatas atiteko Vidaus reikalų valdybai; nuo 1991 m. čia dirba Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

  • Kauno apskrities savivaldybės rūmai. Apie 1933 m.
    [Savivaldybė. – 1933, nr. 8 (123), p. 1.]
  • Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Vytauto pr 91). 2009 m.
    Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Apskrities savivaldybė (dabar Policijos įstaiga). – Iliustr. – Gretut. tekstas angl. // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 8–9.
  2. Apskrities savivaldybė Vytauto pr. 91 // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 345–346.
  3. Ką nuveikė apskrities savivaldybė per paskutinius penkerius metus // Lietuvos aidas. – 1934, gruožio 4, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89334. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 3 d.
  4. Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas. – Iliustr. // Savivaldybė. – 1933, nr. 8, p. 37–38. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3023. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 3 d.
  5. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Vilnius, 1974. – T. 4, p. 380.
1933–1940 m. pastatytas Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas (Tilžės g. 18, projekto autorius – inž. J. Jasiukaitis).

1933 05 15 įsteigta Valstybinė veterinarinės bakteriologijos laboratorija, kurios bazėje 1936 09 19 atidaryta Veterinarijos akademija.

  • Veterinarijos akademija. 1937 m.
    [K. Gineitis. Lithuanian quality products. – London, 1937. – P. 16]
  • Lietuvos veterinarijos akademija. Apie 1977 m.
    [Lietuvos veterinarijos akademija. – Vilnius, 1977. – Virš.]
  • Lietuvos veterinarijos akademija (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • 1968 m. Veterinarijos akademijos kieme pastatyta vienintelė Lietuvoje skulptūra žirgui (skulpt. autorius J. Rutkauskas).
    Fotogr. Juozas Rudminas [Lietuvos veterinarija. – 1996, nr. 3, p. 50.]

Literatūros šaltiniai
  1. Akademijos praeitis, dabartis ir ateities vizija / Rimantas Karazija. – Iliustr. // Lietuvos veterinarijos akademijai – 70 metų : 1936–2006. – Kaunas, 2006. – P. 15–71.
  2. Apie LVA „stogus“… / A. Tamošaitis. – Iliustr. // Gyvulininkystės specialistas (K.). – 1996, rugsėjis–gruodis, p. 16.
  3. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 379–380.
  4. Lietuvos veterinarijos akademija. – Priega per internetą. URL: http://web.lva.lt/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  5. Lietuvos veterinarijos akademijos istorija: [str. rinkinys] / Redkol.: B. Znaikauskas (ats. red.) ir kt. – Vilnius, 1992. – 127, [1] p. [16] iliustr. lap.
  6. Svarbiausios Lietuvos veterinarijos akademijos istorijos datos; Veterinarijos akademijos 1936–1944 metų istorijos štrichai / Parengė Juozas Rudminas. – Iliustr. // Lietuvos veterinarija. – 1996, nr. 3, p. 48–51.
  7. Ekskursijos maršrutas po Vilijampolę: siūlome įdomiausias ekskursijos po Vilijampolę vietas / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 74-75.
  8. Trumpa Lietuvos veterinarijos istorija (nuo 1918 iki 1940 m.) / Adolfas Burakauskas, Edvardas Danilevičius – Vilnius, 1972. – 96 p.
  9. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas L. Adomausko g. 18 (dab. Tilžės g.) / J. Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 59–63.
  10. Veterinarijos fakultetui – 60 metų / Gintaras Zamokas. – Iliustr. // Gyvulininkystės specialistas (K.). – 1996, lapkritis–gruodis, p. 3–6.
1934 05 28 atidaryti Kauno miesto ligonių kasos rūmai (dab. A. Mickevičiaus g. 4; archit. V. Landsbergis-Žemkalnis, A. Novickis).

1928 10 28 įsteigta Kauno miesto ligonių kasa (iki 1934 m. veikė Maironio g. 1).

  • 1940 06 28 ligonių kasa likviduota, rūmuose įkurta Kauno I-oji poliklinika, kuri 1949 03 01 prijungta prie Kauno I-osios klinikinės Tarybinės ligoninės. XX a. 4 deš.
    Fotogr. J. Stanišauskas [Iš KAVB fondų]
  • 1997 m. reorganizavus Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę įsteigta Kauno Centro poliklinika. 2015 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Centro poliklinika džiaugiasi nauja aparatūra / Laimutis Genys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2002, birž. 5, p. 5.
  2. Iškilmingai atidaryti Kauno m. lig. kasos rūmai // Rytas. – 1934, geg. 28, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121224. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  3. Kaunas: Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė / Skirmantas Juozas Paukštys. – Kaunas, 2006. – P. 65, 75.
  4. Kauno Miesto Ligonių Kasa // Sveikata ir darbas, 1934, nr. 3, p. 84–86. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17943&biRecordId=3055. – Žiūrėta 2015 m. spalio 19 d.
  5. Kauno Miesto Ligonių Kasa // Sveikata ir darbas. – 1936, nr. 11, p. 430. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17928&biRecordId=3055. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  6. KMLK naujieji rūmai / A. Jasiūnas. – Iliustr. // Sveikata ir darbas. – 1934, nr. 6, p. 203–204. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17940&biRecordId=3055. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  7. Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika). – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/923?uk=&ss=ligoni%C5%B3&type=2&rt=3. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  8. Ligonių kasos : (dab. Kauno centro poliklinika) : A. Mickevičiaus g. 4 / Miško g. 29 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius, 2015. – P. 59.
  9. Pašventinti Kauno m. ligonių kasos rūmai // Lietuvos aidas. – 1934, geg. 28, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89274. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  10. Savivaldybės puslapis. Miesto taryboje // Kauno žinios. – 1997, liep. 9 (nr. 22), p. 3.
1934 06 28–07 01 vyko I Tautinis Lietuvos Eucharistinis kongresas.

Jame dalyvavo apie 100 000 žmonių. Renginio metu pašventintas Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kertinis akmuo.


Literatūros šaltiniai
  1. Lietuvių Tautos Dieviškajai Jėzaus Širdžiai pasiaukojimo albumas: [skirtas I-jam tautiniam Lietuvos eucharistiniam kongresui] / red. E. Krasauskas. – Kaunas, [1934]. – 108 p.: iliustr.
  2. Nepriklausomybės metai / A. Bružas // Katalikų pasaulis. – Katalikų pasaulis. –1991, nr. 20, p. 21–23.
  3. Pirmojo Tautinio Lietuvos Eucharistinio kongreso 60-mečiui: 1934 birželio 28 – liepos 1 d. / Kotryna Kačiuškaitė. – Iliustr. // XXI amžius. – 1994, rugpj. 5, p. 5.
1934 06 29 pašventintas kertinis Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios akmuo.

1932 m. parengtas galutinis bažnyčios projektas (archit. K. Reisonas). 1933 m. jis patvirtintas ir gautas leidimas statyti. Bažnyčios statybą (1932–1940 m.) rėmė visa tauta. 1940 m. nebaigta statyti bažnyčia sovietų konfiskuota. Vokiečių okupacijos metais naudota kaip popieriaus sandėlis. 1952 m. čia įkurdinta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga“). 1990 02 14 bažnyčia (Žemaičių g. 31b) grąžinta tikintiesiems, 2005 m. baigta renovuoti (kolumbariumas, kitos rūsio patalpos bei bažnyčios interjeras – archit. A. Sprindys). 2015 m.Kauno Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteiktas bazilikos titulas (Basilica minor), kurį Šventasis Sostas skiria tik ypatingos reikšmės šventovėms.

  • 1932 m. parengtas Kauno Prisikėlimo bažnyčios eskizas.
    [A. Pleskačiausko rankraščių rinkinys. Iš KAVB fondų]
  • Statoma Prisikėlimo bažnyčia. 1939 m.
    [Kauno diena. – 1988, spalio 30, p. 4.]
  • Radijo gamyklai atiduotos Prisikėlimo bažnyčios bokštą puošia skydas su užrašu „Slava KPSS“ („Слава КПСС“).
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Tvarkoma atstatytos Prisikėlimo bažnyčios aplinka. 2009 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai
  1. Atgimstanti miesto šventovė / Gražina Kriščiukaitienė. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2004, Nr. 6, p. 20–21.
  2. Dievui ir tėvynei // Vilniaus rytojus. – 1934, liepos 18 (Nr. 55), p. 3.
  3. Konsekruojama Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia / Edmundas Simanaitis. – Iliustr. // Nemunas. – 2004, gruodžio 23–29 (Nr. 36), p. 1–2. – Prieiga per internetą. URL: http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(154);Article(3453). – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 22 d.
  4. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia / prof. Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai / sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė. – 2009. – P. 117–123.
  5. Prisikėlimo bažnyčios pamatų šventinimas. – Iliustr. // Lietuvių tautos Dieviškajai Jėzaus Širdžiai pasiaukojimo albumas : [skirtas I-jam tautiniam Lietuvos eucharistiniam kongresui] / red. E. Krasauskas. – Kaunas, [1934]. – P. [40, 42].
  6. Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymas. Kaunas / Ona Urbšytė-Vilkienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. // Archiforma. – 2005, Nr. 1/2, p. 83–88.
  7. Prisikėlimas / Angelė Buškevičienė. – Kaunas, 2006. – 261 p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Taip pat: Prisikėlimo šventovė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.prisikelimas.lt/index.php?id=4. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 14 d.
  8. Prisikėlimo bažnyčia: laikas keičia argumentus / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1988, spalio 30, p. 4–5.
  9. Prisikėlimo bažnyčia – Tautos Šventovė // Kauno Žaliakalnis : [metraštis]. – D. 2 : skirta Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejui / medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – 2008, Kaunas. – P. 34–35.
  10. Prisikėlimo bažnyčia = The Resurrection Church. – Iliustr. // Lietuvos moderno pastatai = Lithuanian monuments of modern movement / [sudarytoja Morta Baužienė]. – Vilnius, 1998. – 33–34.
  11. Prisikėlimo bažnyčia, Žemaičių g. 31 / J. Kančienė. – Autorius nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 350–352.
  12. Suteiktas bazilikos titulas / Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, vasario 2, p. 3.
  13. Tautos šventovė: Prisikėlimo bažnyčia / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 92–103.
  14. The best view in Kaunas / Justinas Vainilavicius. – Iliustr. // The Baltic Times. – Vol. 10, no. 650 (Apr. 9–15 2009), p. 7.
  15. Žiūrovai ir žiūrėtojai. – Iliustr. // Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje, 1918–1940 / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001. – P. 22–33.
1934 10 03 pradėjo veikti brolių Šajos-Bero ir Mordhelio Gothelfų avalynės fabrikas „Lituanica“ (Jonavos g. 13).

1953–1988 m. jis vadinosi „Raudonasis Spalis“. 1992 03 09 valstybinė įmonė „Lituanica“ tapo akcine bendrove.

  • Fabriko vartai. 1949 m.
    [„Lituanica“ : ištakos, praeitis, dabartis… – P. 24.]
  • 2005 m. AB „Lituanica“ persikėlė į naujai pastatytas modernias avalynės gamybos ir administravimo patalpas (Jovarų g. 2A). 2011 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]