x
Skelbimas Laikinosios vyriausybės žiniose apie valdžios Vilniuje perdavimą karo komendantūrai ir ministerijų perkėlimą į Kauną 1919 01 02
[Laikinosios Vyriausybės žinios…, p. 2.]
Iškilminga Kauno įgulos
priesaika Lietuvos laikinajai konstitucijai 1919 05 12
Atvirukas [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
1919 04 06 banko rūmuose (dab. K. Donelaičio g. 68/ Maironio g. 27) Laikinajai Valstybės Konstitucijai prisiekė pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona
[Lietuvos albumas. – Kaunas, 1921. – P. 3.]
Iki 1919 m. rugpjūčio mėn. Prezidentūra veikė buv. Laisvės al. 6 (pastatas neišlikęs)
[Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Antanas Smetona : jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla / Aleksandras Merkelis. – New York (N.Y.) : Amerikos liet. taut. s-ga, 1964. – P. 224–225.
2. „Ankstų 1919 m. Sausio 2 d. rytą Lietuvos Vyriausybė paskutiniu iš Vilniaus išvykstančiu vokiečių kariniu traukiniu pasitraukė iš sostinės…“ // Jonas Vileišis / Jonas Aničas. – Vilnius, 1995. – P. 253–255.
3. Iškilminga Lietuvos Valstybės Prezidento ir L. Val. Tarybos narių priesaikai ir pasižadėjimas // Lietuva. – 1919, bal. 8, p. 1–2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB00AD2076. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.
4. Kad liktų istorijai: Birutės Grigaitytės-Novickienės atsiminimai // Varpas. – 1990, Nr. 25, p. 84.
5. Lietuvos nelaimė, tapusi Kauno laime: laikinosios sostinės fenomenas / Vilma Akmenytė-Ruzgienė. – Iliustr.. – Taip pat vartojama antr.: Vizijos ir realybė. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 36–43.
6. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus pranešimas apie Ministrų Tarybos posėdį, kuriame nutarta visą valdžią Vilniuje perduoti Vilniaus karo komendantūrai, Laikinosios Vyraiusybės įgaliotiniu paskirti Mykolą Biržišką, o visas įstaigas laikinai perkelti į Kauną : [spalvota dokumento reprodukcija] // Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose. – Vilnius, 2009. – P. 189.
7. Paskelbimas // Laikinosios Vyriausybės žinios. – 1919, sausio 16, Nr. 2/3, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000143886?exId=25239&seqNr=2. – Žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 21 d.
8. Pirmosios Lietuvos vyriausybės / A. Augus // Valstiečių laikraštis. – 1989, sausio 19, p. 3.
9. Vyriausybė, išgelbėjusi Lietuvos nepriklausomybę. – Iliustr. // Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940) / [sudarytojas Ričardas Čepas]. – Vilnius, 1997. – P. 78–85.

Ji organizavo ligonines, sanatorijas, medicinos gailestingųjų seserų mokyklas, sanitarinio švietimo, slaugos, šalpos darbą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos valdyba. 1923 m.
[Iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus rinkinių]
Medicinos sesuo Ona Čebelytė-Jankauskienė, apdovanota Florencijos Naitingel medaliu. 1927 m.
[Iš sūnaus J. Jankausko albumo]

Literatūra ir šaltiniai

1. Amžių sandūroje; Pirmieji žingsniai; Parama karo aukoms <…> // Ištakos ir intakai: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos istorijos bruožai / Algimantas Jazdauskas. – Vilnius, 1998. – P. 3–15.
2. Ką simbolizuoja Raudonasis Kryžius? / Marijana Jasaitienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, liepos 1, p. 11.
3. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dešimtmetis. 1919–1929. – Kaunas, 1930. – 24 p.: iliustr.
4. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 1919–1944 m. / Marija Gražina Stanionytė-Zujienė. – Kaunas : Naujasis lankas, 2010 (Kaunas : Morkūnas ir Ko). – 543, [1] p. : iliustr., faks., portr.
5. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ligoninė 1918–1940. – Iliustr. // Kaunas: Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė / Skirmantas Juozas Paukštys. – Kaunas, 2006. – P. 31–32.
6. Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo kilmė ir istorija: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. – Prieiga per internetą. URL: https://www.redcross.lt/istorija. – Žiūrėta 2008 m. liepos 28 d.

1919 04 01 įvyko iškilmingas mokyklos (K. Donelaičio g. 13) atidarymas. 1922 12 06 Karo mokykla iš miesto centro perkelta į Aukštąją Panemunę, kur veikė iki 1940 m. rugsėjo vidurio. 1929 m. pavadinta Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla.

Karo mokyklos ir Aukštųjų karininkų kursų pastatai Aukštojoje Panemunėje
[Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
Respublikos Prezidentas Antanas Smetona suteikia kariūnams pirmąjį karininko laipsnį
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 166.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija = The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania : nuo pirmųjų Lietuvos karo mokyklų iki šiuolaikinės Karo akademijos, XVIII–XXI [amžius / sudarytojas Gintautas Surgailis ; vertėja Laima Grigalauskaitė]. – 3-ioji papild. laida. – Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2007 (Vilnius : Krašto apsaugos m-jos Leidybos ir inform. aprūpinimo tarnyba). – 35, [1] p. : iliustr.
2. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918–1940 m. // Krašto apsauga : Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Vida Urbonaitė. – 2002 (2003), p. 253–256.
3. Karininkų rengimo pradžia : Karo mokykla // Lietuvos kariuomenė, 1918–1920 / Vytautas Lesčius. – Vilnius, 1998. – P. 162–168.
4. Karo mokykla ; Aspirantų tarnyba / Feliksas Žigaras. – Aut. nurodomas turinyje // Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.) : monografija . – Vilnius, 2007. – P. 18–100.
5. Karo mokykla Auštojoje Panemunėje / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2007. – D. 3 : Lietuvos kariuomenė ir karininkai Aukštojoje Panemunėje 1919–1940 metais, p. 6–7.
6. Karo mokykla. – Karininkų rengimo pradžia (1919–1920) // Lietuvos archyvai : straipsnių rinkinys. – [t.] 12 (1999) : Apie Lietuvos kariuomenę, p. 7–11.
7. Karo mokykla. – Valdžios žinios // Lietuva. – 1919, sausio 15, p. [2]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65216. – Žiūrėta 2009 m. sausio 23 d.
8. Karo mokykla // Vyriausybės žinios. – 1919, Nr. 2/3, p. 12. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?biRecordId=3536&imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_25239_12 – Žiūrėta 2009 m. sauisio 23 d.

Taip pat veikė valstybinė Kauno 3-ioji gimnazija su lenkų dėstomąja kalba. Nuo 1931 m. mokykla palaipsniui tapo lietuviška, o lenkų kalbą imta dėstyti tik kaip atskirą discipliną.

Lenkų gimnazijos pastato projekto eskizas 
(archit. Edmundas Frykas)
[Dzień Kowieński. – 1928, 30 lipca, p. 2.]
Kauno lenkų gimnazijos pedagogai. 1930 m.
[Polacy w niepodległym państwie Litewskim… – Įklija knygos gale]
1930–1931 m. pastatytas Kauno lenkų gimnazijos pastatas (dab. Miško g. 1)
[Polacy w niepodległym państwie Litewskim… – Įklija knygos gale]
Kauno lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazijos mokytojai
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 241.]
Kauno lenkų Adomo Mickevičiaus gimnazijos abiturientų laida. 1938 m.
[Magazyn Wileńsi. – 1996, Nr. 4, p. 29.]
Kauno lenkų gimnazistų išsaugota Adomo Mickevičiaus gimnazijos vėliava
[Magazyn Wileńsi. – 1996, Nr. 4, p. 26.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Działalność kulturalna Gimnazjum Polskiego im. A. Mickiewicza // Polskie życie kulturalne w Republice Litewskiej 1919–1940 / Mieczyslaw Jackiewicz. – Olsztyn, 1997. – P. 225–227.
2. Dziesięciolecie Gimnazium Polskiego w Kownie. – Iliustr. // Dzień Kowieński. – 1929, 9 lutego, p. 1.
3. Jak wygląda nowy gmach Gimnazijum Polskiego w Kownie // Dzień Kowieński. – 1929, 14 sierpnia, p. 183.
4. Buvusi Lenkų Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija (Išlikęs) / Kristina Endriukaitytė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1513?rt=3&type=2&ss=lenk%c5%b3%20gimnazija. – Žiūrėta 2019 m. kovo 19 d.
5. Kauno lenkų gimnazija. – Iliustr. // Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918–1940 m. / Algimantas Astikas. – Vilnius, 1993. – P. 164.
6. Lietuvos lenkų mokykla // Tautinių mažumų mokykla 1918–1940 metais : daktaro disertacija : socialiniai mokslai, edukologija. – Mašinraštis. – 2000. – P. 10–12. – Disertacijos santrauka.
7. Lietuvos vyriausybės požiūris į lenkų tautinės mažumos mokyklas Lietuvoje 1919–1940 m. / Benediktas Šetkus // Lietuvos rytai : straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1993. – P. 207–227.
8. Polacy w Kownie są / Pawel Kobak. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 1999, 2 grudnia, p. 5.
9. Ostatnia polska matura / Brunon Doweyko. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 1996, Nr. 11, p. 28–31.
10. Ułamki pamięci / Krystina marczyk. – Iliustr. // Magazyn Wileńsi. – 1996, Nr. 4, p. 26–31.
11. Uroczystość poświęcenia kamiena węgielnego pod budowę gmachu Gimnazijum Polskiego w Kownie // Dzień Kowieński. – 1928, 30 lipca, p. 2.
12. Wrost aktywności Polaków na przełomie 1918 i 1919 roku // Polacy w niepodległym państwie Litewskim 1918–1940 / Krzysztof Buchowski. – Białystok, 1999. – P. 56–63.
13. Z dziejow 5-letniego Gimnazijum Polskiegow Kownie / C. S. // Dzień Kowieński. – 1924, 10 lutego, p. 1.

Kovo 12 d. laikoma Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu. 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1932 m. – Aviacija, 1933–1940 m. – Karo aviacija. 1927 05 01 – Kaune įsteigtas Lietuvos aeroklubas, kuris kaip ir mokykla likviduotas 1940 m.

Pirmosios Aviacijos mokyklos pastatas. Aleksotas 1919–1920 m.
[Iš KAVB fondų]
Aviacijos mokyklos mokiniai klasėje
[Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Aviacijos gimtadienis ; Karo aviacijos mokykla // Lietuvos karo aviacija (1919–1940) : monografija / Algimantas Liekis. – Vilnius, 1999. – P. 108–109; 139–140.
2. Bendroji Lietuvos karo aviacijos charakteristika // Tėvynės sargyboje / Juozas Vaičeliūnas. – Sedbury, Ontario, 1955. – P. 105–110.
3. Civilinė lakūnų bei sklandymo (Karo aviacijos) mokykla // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 43.
4. Karo aviacija 1919–1940 m. – Iliustr. // Padangės sargyboje : Lietuvos karinių oro pajėgų dešimtmečiui / Algirdas Gamziukas. – Kaunas, 2003. – P. 9–18.
5. Karo aviacija 1919–1940 m. / Algirdas Gamziukas. – Iliustr. // Padangių vyčiai. – Kaunas, 2008. – P. 9–11.
6. Lietuvos aviacijos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.plienosparnai.lt/news.php. – Žiūrėta 2009 m. sausio 22 d.
7. Lietuvos karo aviacijos kronika (iki 1940 m.). – Iliustr. // Krašto apsauga : Krašto apsaugos ministerijos informacinis leidinys / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Vida Urbonaitė. – 2002 (2003), p. 260–263.
8. Lietuvos karo aviacijos lakūnų ir žvalgų rengimas 1919–1932 m. / Estela Gruzdienė. – Iliustr. – Santr. angl., pranc. – Bibliogr. išnašose // Karo archyvas. – [T.] 19 (2004), p. 150–178.

1925 m. specialiai kino teatrui statytame pastate (pagal J. Salenieko projektą), pradėjo veikti 500 vietų kino teatras „Odeon“ (Laisvės al. 87A), vėliau ne kartą keitęs pavadinimus: po 1935 m. rekonstrukcijos – „Glorija“, sovietmečiu – „Baltija“, dar vėliau „Pionierius“.

Buvusiame pirklienės L. Vitkind-Rabinovič name
(archit. N. Andrejevas) buvo įkurtas kino teatras „Palas“.
XX a. pr.
Atvirukas [Iš V. Balčiūnienės rinkinio]
Buvusio kino teatro „Palas“ pastatas
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
Kino „Odeon“ reklama
[Dienos naujienos. – 1932, lapkričio 7, Nr. 254, p. 3.]
Buvusio kino teatro „Odeon“ pastatas
(dab. Kauno valstybinis lėlių teatras). 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. „Domei. Šiomis dien. Kaune, Laisvės Alėjoje Nr. 58, atidaromas pirmas Lietuvoje kinematografas „Palas-teatras“… // Lietuva. – 1919, balandžio 18 (Nr. 82), p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65028&seqNr=4. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.
2. Namas su A. Perkausko cukraine. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 97–98.
3. Naujas kino teatras „Odeon“ // Lietuvos žinios. – 1925, gruod. 30 (Nr. 295), p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003192409?exId=330371&seqNr=3. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.
4. Polzunovų-Rumšiškių namas (Laisvės al. 89). – Nuotr., brėž. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 123–124.
5. Prancūzų išradimas Kauną pasiekė po dešimties metų : kino teatrai Europos provincijos gyventojams atvėrė langą į naujos meno rūšies paslaptis / Iveta Skliutaitė. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 2003, rugs. 13, p. 9.
6. Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas (IV) / Marija Oniščik. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, kovo 29, priedas „Santaka“, p. 6–7.

1920 m. – Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), 1921 m. – Kauno sporto klubas, 1922 m. – Lietuvos sporto lyga, 1924 05 25 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. 1934 10 10 pastatyti Kūno kultūros rūmai (archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) ir atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai. 1938 07 17–31 Kaune vyko I Lietuvos Tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo apie 2000 sportininkų.

Kauno sporto rūmai. XX a. 4 deš.
[Iš KAVB fondų]
Kauno stadionas tarpukariu
[Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
Aukštųjų kūno kultūros kursų pirmieji studentai. 1934 m.
Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai : monografija / Stanislovas Stonkus. – Kaunas, 2007. – P. 56.]
Lietuvių tautinė olimpiada Kaune. 1938 m.
Fotogr. V. Augustinas [Fotografavau Lietuvą : Vytauto Augustino 1936–1947 metų fotografijos : paroda, 1997 07 24–09 28. – Vilnius, 1997. – P. 66.]
2015 05 09 Vytauto parke atidengtas Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietos įamžinimui skirtas akmuo: „Šioje vietoje 1919 m. liepos 13 d. gimė Lietuvos sportinis sąjūdis, išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulyje“.  2015 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atidaryti Kūno kultūros rūmai ir Aukštieji kūno kultūros kursai // Trimitas. – 1934, Nr. 42, p. 832; Lietuvos aidas. – 1934, spalio 11, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89174. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 9 d.
    Fizinis auklėjimas / Karolis Dineika // Lietuva. 1918–1938. – Kaunas, 1990. – P. 305–308.
  2. Kūno kultūra ir sportas Lietuvos respublikoje (1918–1940 m.) / Jonas Liubkevičius. – Iliustr. – Bibliogr. (112 pavad.) str. gale // Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija. – Vilnius, 1996. – P. 45–92.
  3. Kūno kultūros rūmai (Sporto g. 6) / J. Kančienė. – Iliustr., planai // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 285–287.
  4. Olimpinių žaidynių reikšmė / Algirdas Klimkevičius. – Iliustr. // Lietuvos olimpinis krikštas. – Vilnius, [2004]. – P. 99–108.
  5. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpijada = The first Lithuanian national olympiad / redagavo V. Kemežys ; foto montažai Ged. Orento. – [Kaunas] : Kūno kultūros rūmų leid., 1938 („Spindulio“ b-vės sp.). – 67 p. : iliustr., nuotr. – Gretut. tekstas liet., angl.
  6. [I Lietuvos tautinė olimpiada : penki straipsniai] // Nuo Lietuvos iki Lietuvos / Roma Grinbergienė. – Vilnius, 1995. – P. 5–13.
  7. Priešaušris; Olimpinės idėjos ir jų užuomazga Lietuvoje; Organizuoto sporto sąjūdžio pradžia; Lietuva pirmojo olimpinio starto išvakarėse; Pirmasis olimpinio sporto etapas, 1918–1940. – Iliustr. // Olimpinė Lietuva 1918–2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai / Artūras Poviliūnas. – Vilnius, 2010. – P. 24–119.
  8. Svarbiausieji Lietuvos sporto įvykiai; Lietuvos sporto vadovaujančios organizacijos; Leidinyje minimi sporto klubai ir organizacijos : [1919–1940 m.]. – Iliustr. // Lietuvos sporto žinynas / Sudarė Algimantas Berašius. – T. 1 (1999), p. 10–26.
  9. Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1904–1958) : Kūno kultūra, sportas: istorija, teorija, filosofija, praktika : [monografija] / Stanislovas Stonkus. – Kaunas, 2003. – 175 p.: iliustr.
  10. Lietuvos sporto pradžia 1919 m. : atidengtas atminimo akmuo Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietoje / Pranas Majauskas, Dovydas Jokubauskis. – Iliustr. // Statyba. – 2015, geg. 20, p. 8.
  11. Kūno kultūros rūmai : (dab. LSU Centriniai rūmai) : Sporto g. 6 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 82.
  12. UNESCO pripažinimo besiekiant : 10 vertingiausių Kauno modernizmo architektūros perliukų / Karolina Stažytė. – Prieiga per internetą. URL: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/unesco-pripazinimo-besiekiant-10-vertingiausiu-kauno-modernizmo-architekturos-perliuku-973-752182. – Žiūrėta 2017 m. vasario 11 d.
  13. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. kovo 4 d.
  14. 85 Lietuvos sporto universitetui = 85 Lithuanian Sports University : akimirkos, kurios pasakoja, kaip mes kuriame, mokomės ir džiaugiamės / [sudarytojai Daiva Majauskienė, Saulius Kavaliauskas, Žilvinas Slauskis] ; [į anglų kalbą vertė Alina Rimeikienė]. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Kaunas : Lietuvos sporto universitetas, 2019 (Kaunas : Vitae Litera). – 107, [1] p. : iliustr., portr.

Jos tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės priešais dėl valstybės nepriklausomybės. 1940 m. liepos mėn. LŠS ir jos padaliniai likviduoti. 1989 m. veikla atkurta.

Lietuvos šaulių sąjungos namai. 1926
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
2014 11 23 ant Lietuvos šaulių sąjungos būstinės Kaune (Laisvės al. 34) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame pastate 1928–1929 m. dirbo vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų, organizacijos ideologas, pirmasis vadovas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873–1929)“ (lentos projekto autorius – archit. Stasys Pūtvis). 2014
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Lietuvos šaulių sąjungos įstatų projektas // Trimitas. – 1920, Nr. 1, p. 24–30.
  2. Šaulių sąjungos gimimas Kaune : (dėl metinių sukaktuvių) // Trimitas. – 1920, Nr. 2, p. 23–25.
  3. Šaulių vadovas. – Kaunas : Lietuvos šaulių sąjunga, 1921. – 46 p. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/KVB/C130000487773. – Žiūrėta 2019 m. birželio 21 d.
  4. Kauno šaulių rinktinė : (jos dešimtmečiui) / D-as. – Iliustr. // Trimitas. – 1930, Nr. 35, p. 724–726.
  5. Šaulių sąjungos įstatymas ir statutas. – Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1936 (Kaunas : V. Atkočiūno sp.). – 80 p. : faks., portr. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/KVB/C130000487772. – Žiūrėta 2019 m. birželio 21 d.
  6. Šaulių sąjungos istorija / parašė Jonas Matusas. – Kaunas, 1939. – XII, 325, [3] p., įsk. virš. : lent.
  7. Lietuvos šaulių sąjungos istorija / Lietuvos šaulių sąjungos centro valdyba ; sudaryt. A. Liekis. – Vilnius, 1992. – 283 p. : nuotr.
  8. Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje, 1919–2004 / Lietuvos šaulių sąjunga. – Kaunas, 2005. – 311, [1] p. : iliustr., faks., portr.
  9. XX amžiaus riteriai / Norbertas Černiauskas. – Iliustr. // Įsivaizduoti Lietuvą. – Vilnius, [2018]. – P. 26–27.
  10. Virtuali paroda „Lietuvos šaulių sąjungai – 100 metų“. – Prieiga per internetą. URL: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/lietuvos-sauliu-sajungai-100-metu/exh-138. – Žiūrėta 2019 m. birželio 18 d.
  11. Lietuvos šaulių sąjunga. – Prieiga per internetą. URL: https://www.sauliusajunga.lt/. – Žiūrėta 2019 m. birželio 21 d.
  12. Dvasios aristokratai : Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m. : [mokslo monografija] / Mindaugas Nefas. – Vilnius, [2019]. – 495, [1] p.
  13. Lietuvos šaulių sąjungos leidinių retrospektyva 1919–1940 m. – Prieiga per internetą. URL: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/temines-leidiniu-parodos/item/169-lietuvos-sauliu-sajungos-leidiniu-retrospektyva-1919-1940-m. – Žiūrėta 2019 m. gruodžio 17 d.
  14. „Gulbės giesmė“, arba „liko netesėti mūsų pažadai“ / Vytautas Jokubauskas. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: Šauliai-partizanai Lietuvos gynybos sistemoje tarpukariu // „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas. – Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2014. – P. 432–441.
  15. Šaulių namai – Kauno istorijos dalis / Aušra Garnienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, lapkr. 6, p. 12–13.
Vokiečių kariuomenė išsikelia iš Kauno. 1919 m.
[Vokiečiai 1919 m. išsikelia iš Kauno. – Iliustr. // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 147.]
Vokiečių okupacijos pabaiga
[Pasaulio lietuvis. – 1939, Nr. 4, p. 77.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas 2. Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
2. Naujųjų laikų Lietuvos istorija / Pranas Čepėnas. – Vilnius, 1992. – T. 2, p. 546.
3. Miestų ir apskričių karo komendantūros // Lietuvos kariuomenė 1918–1920 / Vytautas Lesčius. – Vilnius, 1998. – P. 115.

1948 m. muziejus įsikuria Laisvės al. 106 patalpose. 1970 12 16 Kauno zoologijos muziejui suteiktas jo įkūrėjo – Tado Ivanausko vardas.

1948–1975 m. šiame pastate buvo įsikūręs Zoologijos muziejus
[Музеи литовской СССР / Ю. Касперавичюс. – Вильнюс, 1973. – P. 127.]
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
(archit. Alfonsas Keturka). 2004 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus : 1919–1999 / Elena Gaidienė. – Vilnius, 1999. – 111 p., XVI iliustr. lap. : iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 98–102.
  2. Kauno zoologijos muziejus // Aš apsisprendžiu / Tadas Ivanauskas. – Vilnius. – 1994. – P. 201–213.
  3. Nuo gamtos tyrimo stoties iki Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus (1919–2005) // Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus : istorija, apžvalga, tiriamieji darbai, paukščių žiedavimas / Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus. – [T.] 1 (2006). – P. 7–14.
  4. Zoologijos muziejus / Selemonas Paltanavičius // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 138–139.
  5. Lipti į aptvarą = Climbing Over the Fence / Julija Račiūnaitė ; Inga Navickaitė-Drąsutė. – Iliustr. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų kalbomis. – Bibliografija straipsnio gale. – Turinys: Tadas ; Vardai ; Pagalba ; Laisvė ; Pomirtinis gyvenimas ; Dvikojai beplunksniai bepročiai // Į. žurnalas Kaunui. – [Nr.] 5. – [2020], p. 88–94.
  6. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus. – Prieiga per internetą. URL: https://www.zoomuziejus.lt/. – Žiūrėta 2023 m. kovo 7 d.

o 1920 12 31 Lietuvių meno kūrėjų draugijos profesionaliame muzikiniame teatre nuskambėjo G. Verdžio „Traviata”.

Operos „Birutė“ pastatymo dalyviai. Kaunas, 1925 m.
[Mikas Petrauskas : straipsniai : laiškai : amžininkų atsiminimai… – Įklija tarp p. 192–193.]
Scena iš G. Verdžio operos „Traviata“. 1920 m.
Nuotrauka [Iš M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus fondo]

Literatūra ir šaltiniai

1. Apie „Birutę“ / V. Landsbergis // Mikas Petrauskas : straipsniai : laiškai : amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1976. – P. 252–265.
2. „Birutė“ / [parašas] Mormorando. – Recenzija // Lietuva. – 1919, rugpjūčio 21, p. [3]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65174&seqNr=3. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.
3. Dėl pirmųjų pavasario gėlių : (pirmoji lietuvių opera) / [parašas] Logos // Laisvė. – 1921, sausio 23.
4. Dvi mūzos po vienu stogu / T. Vaičiūnienė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1990, Nr. 12, p. 12–14.
5. Opera „Traviata“ / O. Pleirytė-Puidienė // Laisvė. – 1921, sausio 9.
6. Tautos teatras. – Lent. // Lietuvių teatras 1918–1929. – Vilnius, 1981. – P. 310.
7. „Traviata“ lietuvių scenoje / Paparonis // Laisvė. – 1921, sausio 15, 16, 18.

Latvijos pasiuntinybė ilgiausiai veikė pastate, buvusiame Kęstučio ir Vytauto gatvių kampe, kur 1923 03 17 baltistas, etnografas, knygotyrininkas Eduardas Volteris ir rašytojas, kanauninkas, kultūros ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas įkūrė Lietuvių-latvių vienybės draugiją. 

Latvijos atstovybės pastatas (neišlikęs). XX a. 3-as deš.
Nuotrauka [Iš LCVA vaizdo ir garso dokumentų skyriaus]
2003 m. Latvijos atstovybės pastato vietoje pastatytas paminklinis stulpelis. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Išvados / Zenonas Butkus // Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929. – Vilnius, 1993. – P. 142–147.
2. Latvijos diplomatinis korpusas tarpukario Kaune / Asta Petraitytė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Acta Baltica. – 2005, p. 145–161.
3. Lietuvių-latvių vienybės draugijos įstatai. – Kaunas, 1936. – 16 p.
4. Rytinės naujienos: Lietuvių-latvių vienybės pobūvis // Lietuvos aidas. – 1938, sausio 27 (Nr. 40), p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=73855&seqNr=5. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.

1920 m. atidarė vaikų prieglaudą Jėzuitų vienuolyno patalpose (dab. T. Daugirdo g.). 1923 m. iš šių patalpų išsikėlė. 1924 m. Vilijampolėje (VIII forto prieigose) buvo įsteigta prieglauda „Izoliatorius“, skirta vaikams su negalia. 1940 m. pertvarkyta į Vaikų namus Nr. 31. Vėliau iš jų išaugo Kauno specialioji mokykla (dab. Apuolės g. 11). 1940 m. Vaikelio Jėzaus draugija likviduota, jos išlaikomas globos ir švietimo įstaigas perėmė valstybė.

1921 m. Vilijampolėje (buv. A. Kriščiukaičio g. 121) buvo įkurta berniukų amatų mokykla ir prieglauda
[1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune. – Kaunas, 1930. – P. 80.]
1924 m. Žaliakalnyje (buv. Žemaičių g. 29) atidaryta mergaičių amatų ruošos mokykla ir prieglauda. Pastatas nugriautas statant Radijo gamyklą
Fotogr. J. Stanišauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Apie Vaikelio Jėzaus draugijos Vilijampolės prieglaudos įkūrimą, ortopediją ir kitus jautrius dalykus / Algimantas Astrauskas, Valentina Šereikienė. – Iliustr. // Ortopedijos amato raida Lietuvoje. – Kaunas : Naujasis lankas, 2011. – P. 162–176.
2. Draugija – amatų ir amatininkų globėja / Valdas Pruskus // Apžvalga. – 1994, gruod. 23–1995, saus. 5, p. 18.
3. Iš Vaikelio Jėzaus dr-jos darbų // Lietuvos aidas. – 1933, lapkr. 2, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=89562&seqNr=5. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.
4. Kauno labdarybė / P. Kaunietis // Vienybė. – 1929, Nr. 35, p. 282–283. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=98409&biRecordId=10036. – Žiūrėta 2016 m. birželio 30 d.
5. Kauno specialioji mokykla. Mokyklos istorija. – Prieiga per internetą. URL: https://kvp.lt/istorija/. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.
6. Kauno Vaikelio Jėzaus Draugija / P. Kaunietis // Vienybė. – 1929, Nr. 36, p. 294. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=98408&biRecordId=10036. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.
7. „Leiskite mažutėliams eiti pas mane“ / Ineza Juzefa Janonė. – Bibliogr. išnašose // Literatūra ir menas. – 2008, saus. 18, p. 3, 19.
8. Tolimesnė Vaikelio Jėzaus Dr-jos veikimo eiga // Vienybė. – 1930, Nr. 5, p. 37–38. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=98356&biRecordId=10036. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.
9. Vaikelio Jėzaus draugija – beturčių našlaičių globėja // Rytas. – 1928, liep. 31, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122949. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.
10. Vaikelio Jėzaus draugijos berniukų amatų mokykla 1919–1940 : (buv. Kriščiukaičio g. 121, pastatas neišliko) / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas : Kitos spalvos, 2012. – P. 34–39.
11. Vaikelio Jėzaus dr-jos 15 m. darbuotės sukaktis / F. V. // Rytas. – 1934, spal. 29, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121393. – Žiūrėta 2018 m. lapkričio 22 d.

1930 m. pašventintas naujojo pastato (archit. Vladimiras Dubeneckis, inž. Karolis Reisonas ir Kazys Kriščiukaitis) kertinis akmuo ir muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1936 02 16 atidarytas naujasis pastatas, kuriame įsikūrė Karo ir Kultūros muziejus. 1940 07 25 muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo. 1944–1956 m. jis vadinosi Kariškai istoriniu, 1956–1990 m. – Valstybiniu istorijos muziejumi. 1990 01 29 karo muziejui sugrąžintas Vytauto Didžiojo vardas.

Karo muziejus. 1928 m.
[Iš V. Balčiūnienės asmeninio archyvo]
Vytauto Didžiojo karo muziejus
(dab. K. Donelaičio g. 64). 1939 m.
[Karys. – 1939, Nr. 55, p. 4.]
Bendras muziejaus sodelio vaizdas. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
1940 m. vasarą sodelyje pastatyta Knygnešių sienelė (autorius – Karolis Reisonas). 1950 m. nugriauta. 1997 06 07– atidengta atstatyta sienelė (autorius – Liucijus Albertas Dringelis).
2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno miestas: Donelaičio g. 64. Karo muziejaus sodelis / Jonas Varnauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 45–60.
2. Karo muziejaus vaidmuo kuriant švenčių tradicijas Kaune 1921–1930 m. / Aušra Jurevičiūtė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 169–202.
3. Ketvirtas maršrutas (Šiauliai–Kaunas) // Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 4, p. 151–159.
4. Laikas ir simboliai: Vienybės aikštės ir Karo muziejaus sodelio architektūrinė raida. – Iliustr. / Jolita Kančienė // Kauno tiesa. – 1992, Nr. 21, sausio 31, p. 4.
5. Nacionalinė tapatybė: Vytauto Didžiojo muziejus / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 72–91.
6. Šimtas knygnešių : knygnešių sienelės vardai / Lietuvos knygnešio draugija ; [sudarytojai: Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė-Narkevičienė]. – Vilnius, 1998. – 133 p. : portr. – Antr. p. viršuje. – Bibliogr. str. gale. – R-klės: p. 121–133.
7. Tikrasis modernizmas = True modernism : Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų / Lina Preišegalavičienė ; [vertėjas Armandas Rumšas]. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016 (Kaunas : Kopa). – 79, [1] p. : iliustr., faks. ; 24 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Bibliogr.: p. 73.
8. Vytauto Didžiojo karo muziejui – 80 / Vilija Sapjanskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 387–390.
9. Vytauto Didžiojo karo muziejus. – Prieiga per internetą. URL: https://www.vdkaromuziejus.lt/. – Žiūrėta 2019 m. gegužės 23 d.
10. Vytauto Didžiojo karo muziejus = Millitary Museum of Vytautas the Great: 1921–2001 / [sudarytojai Aušra Jurevičiūtė ir Rimas Banaitis; vertė Jūratė Vaičenonienė]. – Kaunas, 2001. – 26, [2] p.: iliustr.; 21 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.
11. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais: almanachas / redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis… [et al.]. – Kaunas, (2007). – 227, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. išnašose.
12. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2007 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus ; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis … [et al.]. – Kaunas [i.e. Vilnius], 2008. – 209, [1] p. : iliustr., faks., portr.
13. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919-1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. kovo 4 d.
14. UNESCO pripažinimo besiekiant : 10 vertingiausių Kauno modernizmo architektūros perliukų / Karolina Stažytė. – Prieiga per internetą. URL: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/unesco-pripazinimo-besiekiant-10-vertingiausiu-kauno-modernizmo-architekturos-perliuku-973-752182. – Žiūrėta 2017 m. vasario 11 d.
15. Šimtas metų – šimtas eksponatų = Hundred years – hundred exhibits / Vytauto Didžiojo karo muziejus ; [rengėja Laura Rimkutė-Šimaitė] ; [į anglų kalbą vertė UAB „Baltijos vertimai“] ; [tekstų autoriai Janina Karosevičiūtė, Vidmantas Airini, Eglė Aleknaitė, Povilas Barštaitis, Solveiga Lukminaitė, Arvyda Navickienė, Sandė Trubilaitė, Lina Urbonienė, Edvinas Vaidotas, Raimondas Visockis, Arvydas Pociūnas]. – Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2020 (Domeikava, Kauno r. : Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras). – 137, [1] p. : iliustr. ; 27 cm. – ISBN 978-609-412-209-5

Pirmuoju bibliotekos direktoriumi paskirtas latvis Eduardas Volteris. Ne kartą keitėsi bibliotekos pavadinimas – Valstybinis centrinis knygynas (1920), Lietuvos centrinė biblioteka (1936–1940 m. – Laisvės al., 1940–1944 m. – Miško g.), Lietuvos TSR valstybinė respublikinė biblioteka (1951–1988). 1944 12 03 biblioteka persikėlė į buvusius Prekybos, pramonės ir amatų rūmus (K. Donelaičio g. 8), 1963 m. – į naujus rūmus Vilniuje, dalį knygų palikdama Kauno viešajai bibliotekai (dab. Kauno apskrities viešoji biblioteka, nuo 2024 01 19 – Ąžuolyno biblioteka), su kuria dalijosi patalpomis nuo 1950 10 01.

Bibliografas, kultūros veikėjas E. Volteris. 1927 m.
[2009 metų kalendorius / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ; [sudarytoja Jolita Steponaitienė]. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008 (Vilnius : Standartų sp.). – [2] lap.]
Respublikinės bibliotekos Kaune darbuotojai
Juozas Rimantas ir Vytautas Steponaitis. 1947 m.
[2009 metų kalendorius… – [8] lap.]
Respublikinė biblioteka. XX a. 6 deš.
[Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
Hitlerinės okupacijos metais šiuose pastatuose
(dab. V. Putvinskio g. 55 ir Laisvės al. 106) buvo sandėliuojama dalis Centrinės bibliotekos knygų. XX a. 5 deš.
[2009 metų kalendorius… – [5] lap.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Centrinei valstybės bibliotekai 20 metų / J. Rimantas // Bibliografijos žinios. – 1939, Nr. 8, p. 250–254. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6937. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.
  2. Centrinei valstybinei bibliotekai naujuose rūmuose įsikuriant // Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų žinios. – 2000, birželio 16, p. 6.
  3. Centrinis valstybės knygynas. – Parašas: Br. // Lietuva. – 1920, vasario 27, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64993. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 4 d.
  4. Lietuvos centrinė biblioteka 1940–1941 metais / V. Vilnonytė. – Bibliogr. išnašose // Tarp knygų. – 1993, Nr. 1, p. 10–13; Nr. 2, p. 17–19; Nr. 3, p. 11–13.
  5. Lietuvos TSR valstybinė M. Mažvydo biblioteka 1940 06 15–1963 m. / V. Vilnonytė // Lietuvos TSR valstybinės Martyno Mažvydo bibliotekos 70-čiui skirta mokslinė konferencija: Pranešimų tezės. – Vilnius, 1989. – P. 4–5.
  6. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. – Prieiga per internetą. URL: https://www.lnb.lt/. – Žiūrėta 2019 m. gegužės 23 d.
  7. Mūsų bibliotekos klausimu / E. Volteris // Lietuva. – 1922, spalio 19, p. 1–2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64381. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.
  8. Tautos atmintis : [Lietuvos nacionalinės bibliotekos Kauno laikotarpis (1919–1963 m.)] / Klemensas Sinkevičius. – Iliustr. – Bibliogr.: p. (42 pavad.) // Tarp knygų. – 1998, Nr. 9, p. 1–5.
  9. Valstybinių bibliotekų veikla: [centrinės valstybinės bibliotekos istorija ir veikla] // Trimitas. – 1940, Nr. 4, p. 91. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39322. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 1 d.
  10. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 1940–1989 metais / Vytautas Gudaitis. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. – 434, [1] p.

1924 m. valstybės lėšomis pradėtas statyti 4200 tonų talpos Kauno elevatorius. 1955 m. elevatorius rekonstruotas į kombinuotųjų pašarų gamyklą. 1963 m. šalia jos pastatytas naujas elevatorius Kauno miesto ir rajono malūnams. AB ,,Kauno grūdai“ (H. ir O. Minkovskių g. 63) įsteigta 1993 m.

Kauno elevatorius (Lietūkis).
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 454.]
AB „Kauno grūdai“ pastatai. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Elevatoriai pradės veikti rugsėjo mėnesį // Lietuvos žinios. – 1924, liepos 27 (nr. 168), p. 5.
2. AB „Kauno grūdai“ : Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kauno-grudai.lt/index.php?s_id=18&lang=lt. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 14 d.
3. „Kauno grūdams – 75“ / Pranas Sasnauskas. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2000, liepos 4, p. 2.
4. Maisto pramonės įmonių architektūra // Pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 metais: istorinė raida, stilistinsi ypatumai, kultūrinė reikšmė : daktaro disertacija / Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2006. – P. 40–41. – Mašinraštis.
5. Mala jau 110 metų / Rasa Jagaitė. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, gruodžio 19, p. 3.
6. Malūnas – pagal caro potvarkį / Julius Lenčiauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 18, p. 7.
7. Verslas kaip per sviestą / Marius Malinauskas. – Iliustr. // Veidas. – 2003, nr. 52, p. 22–23.

1919–1939 m. miesto plotas padidėjo nuo 1667 ha iki 3940 ha; gyventojų skaičius išaugo 8,6 karto. Vėliau prijungti tolimesnieji priemiesčiai: Aukštoji Panemunė su Basanavičiaus šilu bei Aleksoto dalis (1931 m.), Aukštieji Šančiai (1932 m.) bei tuometiniai Vilijampolės ir Žaliakalnio pakraščiai. 1933 m. gegužės mėn. prijungti Vičiūnai. 1931 m. Kleboniškyje pastačius Kauno vandentiekio stotį prijungta sena Eigulių II gyvenvietė, o Eigulių I kaimas prijungtas tik 1969 m.

1935 m. Kauno planas
[Kauno miesto planai… XIX planas]
Vilijampolės vaizdas. XX a. 3-ias deš.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kapitalizmo epocha. – Iliustr. // Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. – Vilnius, 1991. – P. 75.
  2. Kaunas ir jo apylinkės [Rankraštis] : (nuo seniausių laikų iki šių dienų) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 192, 450–452.
  3. Kauno miesto raidos ir planavimo apžvalga / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Kauno miesto planai [Kartografija]: XIX a. – XX a. I p. / sudarytojos Nijolė Ambraškienė, Vitalija Girčytė. – [Kaunas], 2007. – P. 19–23.
  4. Panemunės seniūnijos pasas. – Iliustr., schem. // Laikinoji sostinė. – 2007, geg. 4, p. 5.
  5. Kauno miesto plėtra ir modernizacija tarpukaryje (1920–1940): kursinis darbas / Justina Pivoraitė. – VU istorijos fakultetas; darbo vadovė dr. Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2009. – P. 5–8.
  6. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 10.
  7. Tiltas į miestą: 1919–2009. – Kaunas, 2009. – 47 p.
  8. Urbanistinė raida // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 22–25.
  9. Kaunas. – Plan., schem. // Urbanistinis istorinių priemiesčių paveldas. – Vilnius : Technika, 2009. – P. 82–91.
  10. Virtuali paroda ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“ / Kauno regioninis valstybės archyvas. – Prieiga per internetą. URL: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/kauno-priemiesciu-istorija.-vilijampole-nuo-dvaro-iki-miesto/exh-144. – Žiūrėta 2019 m. lapkričio 8 d.
  11. Virtuali paroda „Kauno priemiesčių istorija. Panemunė“ / Kauno regioninis valstybės archyvas. – Prieiga per internetą. URL: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/kauno-priemiesciu-istorija.-panemune-krva/exh-275. – Žiūrėta 2022 m. gegužės 19 d.

1937 09 29 atidarytas Raudonojo Kryžiaus greitosios medicinos pagalbos centras, kuris 1940 m. prijungtas prie tuometinio Kauno vykdomojo komiteto sveikatos skyriaus, o 1941 m.– tapo savarankiška įstaiga. 1942 m. įsteigta Greitosios medicinos pagalbos stotis Kęstučio gatvėje, 1974 09 01 – persikėlė į M. Jankaus gatvę. 1990 01 01 Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis (GMPS) įsikūrė naujame 3-jų aukštų pastate Dainavos mikrorajone.

XX a. pr. ligonius į gydymo įstaigas perveždavo specialiomis karietomis.
Pirmoji tokia karieta į Kauną iš Peterburgo buvo atvežta jau 1909 m. ir atiduota naudoti Raudonojo Kryžiaus ligoninei [Iš GMPS archyvų]
Sanitarinis automobilis prie Ugniagesių rūmų (Nemuno g. 2), kur buvo įsikūrusi Greitosios medicinos pagalbos būstinė.
[Iš GMPS archyvų]
Raudonojo Kryžiaus Greitosios medicinos pagalbos centras (Laisvės al. 7), turėjo 4 automobilius ligoniams pervežti. 
[Iš GMPS archyvų]
Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis (Kęstučio g. 8).
[Iš GMPS archyvų]
Kauno greitosios pagalbos stotis (M. Jankaus g. 18).
[Iš GMPS archyvų]
Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis (Pramonės pr. 33). 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Automobilis su žaliu kryžiumi : alio! Greitoji pagalba / J. Kalokaitis // Lietuvos aidas. – 1939, liepos 23, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97889. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
  2. Greitoji skuba jau 6 metų… / Marianos Jasaitienės ir Edmundo Katino fotofaktas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, gruodžio 2, p. 21.
  3. „Greitosios“ šimtmetis: nuo karietos iki reanimobilio / Audra Visockaitė. – Iliustr. // Lietuvos sveikata. – 2003, sausio 16–22, p. 3.
  4. Įstaigos, kurias tik nelaimėj kauniečiai atsimena / F. Žibėtis. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 1938, gruodžio 31, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003192409. – Žiūrėta 2019 m. vasario 25 d.
  5. Kauno Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 598-600.
  6. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties metraštis / Emilija Balsiūnienė, Inga Kupčiūnaitė. – Kaunas, [2008] : iliustr. – Rankraštis saugomas VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.
  7. Kauno miesto valdyba dėl „Greitosios pagalbos“ // Rytas. – 1930, vasario 24, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122486. – Žiūrėta 2009 m. spalio 16 d.
  8. Raudonasis Kryžius Kaune atidarė Greitosios pagalbos centrą. – Kronika // Lietuvos žinios. – 1937, rugsėjo 30, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003192409. – Žiūrėta 2019 m. vasario 25 d.
  9. Su Jumis jau 90 metų : VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis. – Prieiga per internetą. URL: http://greitojipagalba.lt/front-page/apie-mus/. – Žiūrėta 2009 m. spalio 10 d.

1920–1921 m. m. pradžioje ji pavadinta Kauno 1-ąja vidurine mokykla. 1936 09 01 jai suteiktas Kauno 4-osios valstybinės gimnazijos statusas, 1944 m. – vidurinės mokyklos statusas. 1998 12 22 mokykla pavadinta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu. 2002 09 01 jai suteiktas gimnazijos statusas.

Po II pasaulinio karo mokyklai skirtos patalpos
(Miško g. 1, archit. Edmunas Frykas), kuriose ji yra iki šiol.
XX a. 4 deš.
Nuotrauka [Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 42.]
Kauno 4-oji vidurinė mokykla,
iš Lenino (dab. Vytauto) prospekto. Apie 1980 m.
[Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 88.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla // Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. T. 2. – P. 347.
  2. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 22–26.
  3. Nauja gimnazija Kaune // Lietuvos aidas. – 1936, liepos 17, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66957_3. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.
  4. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos istorija. – Prieiga per internetą. URL: https://www.darius-girenas.kaunas.lm.lt/istorija.htm. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.
  5. Lenkų Adomo Mickevičiaus gimnazija : (dab. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija) : Miško g. 1/ Kęstučio g. 63 / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius, 2015. – P. 38.

1948 m. mokykla pavadinta Juozo Gruodžio vardu. 1948–1993 m. mokyklos statusas ne kartą keitėsi. 1993 09 01 – pavadinta Kauno Juozo Gruodžio konservatorija (J. Gruodžio g. 6).

Muzikos mokyklos direktoriai ir pedagogai apie 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 227.]
Muzikos mokyklos pastatas (Maironio g. 3, dab. 9). XX a. 3 deš.
[Juozas Naujalis / Sudaryt. O. Narbutienė. – Vilnius, 1968. – Įklija tarp p. 128–129.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Iš Valstybinės muzikos mokyklos istorijos / Juozas Naujalis // Lietuva. – 1923, birželio 28, p. 2. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63934. – Žiūrėta 2009 m. sausio 25 d.
2. Kauno valstybinė muzikos mokykla ir konservatorija 1920–1940 m. / Tamara Vainauskienė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Menotyra. – 2000, nr. 3, p. 29–36.
3. Konservatorija. – Iliustr. // Aukštasis mokslas Lietuvoje 1918–1940 metais: monografija / Česlovas Mančinskas. – Vilnius, 1996. – P. 112–120.
4. Lietuvių vokalo mokyklos pradžia / Tamara Vainauskienė. – Iliustr. – Nuorodos išnašose // Kultūros barai. – 1992, nr. 12, p. 61–64.
5. Lietuvos muzikos akademija: [Kauno muzikos mokykla; Kauno valstybinė konservatorija]. – Iliustr., portr. // Lietuvos mokslas. – 1994, [t.] 2, kn. 2–3, p. 99–101.
6. Kauno Juozo Gruodžio konservatorija. – Prieiga per internetą. URL:
http://www.konservatorija.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2009 m. sausio 30 d.

Pritaikius I pasaulinio karo metu vokiečių nutiesto siaurojo geležinkelio bėgius, jo trasa buvo 6,4 km ilgio. 1923 m. nutiesta papildoma, tik vasarą veikianti 3,5 km ilgio atšaka į Panemunės šilą. Siaurukas veikė iki 1935 08 01.

Traukinys prie Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios. XX a. 3-ias deš.
[Iš G. Černiausko asmeninio rinkinio]
Traukinys prie Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios.
[Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kaunas atsisiveikino su siauruoju geležinkeliu. – Iliustr. // Lietuvos aidas. –1935, rugpjūčio 1, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67311. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.
2. Kauno traukinukas / V. Likevičius // Kauno tiesa. – 1967, rugpjūčio 13, p. 6
3. Nauja pramoga // Lietuva. –1923, birželio 13, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB00AD2076. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.
4. Lipk į „kukušką“, brauksim į Senamiestį / Jonas Palys. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, balandžio 25, p. 15.
5. „Nuo 1 rugpj. pradėta važinėti siauruoju gelžkeliu nuo Aleksoto tilto iki Panemunės tilto…“ // Vienybė. – 1919, nr. 31, p. 250. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=100330. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.
6. Šančių pradžių pradžia, raida, suklestėjimas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 33–34.

1931 m. buvo įkurtas Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrius, kuris prilygo aukštojo karo mokslo institucijai. 1932 04 01 prasidėjo pirmieji mokslo metai. 1938 12 10 kursai pavadinti Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla, kuri veikė iki 1940 09 30.

Respublikos Prezidentas Antanas Smetona su kariuomenės vadovybe Aukštuosiuose Kursuose išleidžiant technikos skyriaus II laidą. 1928 m.
[Kardas. – 1928, nr. 3, p. [1].]
Generalinio štabo kursų atidarymas. 1932 m.
[Kardas. – 1932, nr. 5, p. [1].]

Literatūra ir šaltiniai

1. Karininkų kursai / Feliksas Žigaras. – Aut. nurodomas turinyje // Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.) : monografija . – Vilnius, 2007. – P. 101–160.
2. Karininkų kursai. – Karininkų rengimo pradžia (1919–1920) / Dr. Vytautas Leščius // Lietuvos archyvai : straipsnių rinkinys. – [t.] 12 (1999) : Apie Lietuvos kariuomenę, p. 11–12.
3. Karininkų rengimas Lietuvoje 1918–1940 m. // Krašto apsauga / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Vida Urbonaitė. – 2002 (2003), p. 253–256.
4. Karininkų rengimo pradžia : Karininkų kursai // Lietuvos kariuomenė, 1918–1920 / Vytautas Lesčius. – Vilnius, 1998. – P. 168–170.
5. Karo mokykla Auštojoje Panemunėje / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2007. – D. 3 : Lietuvos kariuomenė ir karininkai Aukštojoje Panemunėje 1919–1940 metais, p. 6–7.
6. Savosios aukštosios kariškos mokyklos įsteigimo proga / [parašas] Al. A. // Kardas. – 1932, nr. 5, p. 66–67.

1929 02 11 aktu universitetui perduoti Valstybės spaustuvės rūmai (K. Donelaičio g. 20). 1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1940 m. pavadintas Kauno universitetu. Atidarius Vilniaus universitetą ir ten perkėlus dalį fakultetų, 1950 10 31 reorganizuotas į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus. 1989 04 28 atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). 2019 01 01 prie jo prijungti Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU).

Lietuvos universitetas (dab. A. Mickevičiaus g. 37). 1925 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
VDU Didieji rūmai (dab. KTU II rūmai, Gedimino g. 50). 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Pirmoji aukštoji Lietuvos mokykla, Aukštieji kursai : atidengimo diena: 1920 m. sausio 27 d. – Kaunas : [s.n.], 1920. – 26 p. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C130002386523. – Žiūrėta 2022 m. kovo 10 d.
  2. Alma Mater. Mūsų universitetas ir jo studentija / Redagavo A. Šatas. – Kaunas, 1930. – 124 p.: iliustr.
  3. Lietuvos universitetas = The University of Lithuania. – Kaunas, 1923. – 113 p.: lent.
  4. Lietuvos universiteto įsteigimas / A. Matukonis. – Iliustr. // Nuo aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto. 1920–1997. – Kaunas, 1997. – P. 11–57.
  5. 1922–1932 Vytauto Didžiojo universitetas Kaune: Trumpa 10 metų veikimo apžvalga. – Kaunas, 1932. – 48 p.
  6. Universitetas Kaune / Rūta Vaitkevičiūtė. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 72–73.
  7. Universiteto organizavimo pradžia: Aukštieji (vakariniai kursai); Vytauto Didžiojo universiteto struktūra 1922 – 1950 metais: genezė, raidos duomenys. – Bibliogr.: p. 84 // Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė (1922–2002). – Kaunas, 2002. – P. 74–98.
  8. Vytauto Didžiojo universitetas / Rūta Vaitkevičiūtė. – Iliustr. – Pratarmė angl. // Kauno savasties ženklai = The Sings of Kaunas Identity / sudarytoja R. Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. – P. 96–103.
  9. Vytauto Didžiojo universiteto Didieji rūmai; Kauno technologijos universiteto (iki 1990 m. spalio 31 d. Politechnikos instituto) Antrieji rūmai. – Iliustr. // Kauno technologijos universiteto antrųjų rūmų istorijos bruožai / Nijolė Lietuvninkaitė. – Kaunas, 1997. – P. 20–44.
  10. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos 70-metis / Sudarytojas J. Čepinskis. – Kaunas, 1993. – 231 p.: iliustr.
  11. Vytauto Didžiojo universitetas. – Prieiga per internetą. URL: https://www.vdu.lt/lt/. – Žiūrėta 2021 m. rugsėjo 6 d.
  12. Oficiali pozicija: džiaugiasi reforma / KD, ELTA inf. – Portr., iliustr. // Kauno diena. – 2019, saus. 4, p. 2.
  13. VDU Daugiafunkcis mokslo ir studijų centras = VDU Multifuncional Science and Education Centre / M. Liočaitė. – Iliustr. – Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos architektūros apžvalga, 1990–2020. – Vilnius : Archiforma, 2020. – P. 242–243.
  14. Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.) : dokumentų rinkinys / sudarė Kęstutis Raškauskas. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2021. – 684 p. : iliustr.
  15. Pirmoji lietuviška Alma Mater : trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija / Antanas Kulakauskas. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2022. – 167, [1] p.

1940 m. Draugija uždrausta. 1989 03 04 Vilniuje įvyko atkuriamasis Lietuvos teisininkų draugijos susirinkimas (Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus veikla atkurta 1989 02 03), pirmuoju atkurtos Draugijos pirmininku tapo doc. Zenonas Namavičius.

Draugijos įkūrimo iniciatorius ir statuto rengėjas, žymus Lietuvos teisininkas prof. Petras Leonas. 1921 m.
[Lietuvos albumas : [Lietuvos respublikos kūrėjų, tautos kultūros ir meno darbininkų albumas]. – 2-as (fotogr.) leid. – Kaunas, 1990. – P. 41.]
1932 m. Lietuvos teisininkų draugija buvo įsikūrusi Laisvės al. 63 (dab. Laisvės al. 103). 2008 m. 
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Istorija neretai pasikartoja / Vytautas Petrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 12, p. 12.
2. Iš Teisininkų draugijos. – Lietuva, 1920, lapkričio 24, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64836. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
3. Lietuvos Teisininkų draugija. Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://ltdraugija.lt/?page_id=191. – Žiūrėta 2019 m. vasario 26 d.
4. Lietuvos Teisininkų draugija // Laisvė. – 1921, birželio 22, p. 2–3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=110990. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
5. Lietuvos teisininkų draugija: nesame nuošalyje / Romas Aikevičius // Kauno tiesa. – 1991, rugpjūčio 8, p. 3.
6. Lietuvos teisininkų draugijos statutas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=52327. – Žiūrėta 2014 m. spalio 20 d.
7. Neabejingi savo profesijai siekia aktyvios saviraiškos : [pokalbis su Lietuvos teisininkų draugijos pirmininku advokatu Stasiu Šedbaru] / kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė. – Portr. // Juristas. – 2004, gegužė, Nr. 5, p. 26–29.
8. Sustingimą įveiksime tik susivieniję / Gintaras Pukas // Kauno tiesa. – 1989, balandžio 4, p. 6.
9. 1921 metų gruodžio 4 d. Sekmadienis / M. Römeris. – Iliustr. // Dienoraštis. – Vilnius, [2013]. – [Kn. 6], P. 48–49.
10. „Visas Kaunas“ su Kauno miesto planu : Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno m. valdžios ir savivaldybės įstaigų , visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 54.

Sukilimas apėmė Aukštojoje Panemunėje, Žemuosiuose Šančiuose ir Aleksote dislokuotus kariuomenės dalinius.

Kauno įgulos dalinių dislokacija 1920 m. vasario 22–23 d.
[Šarvuotas auto divizionas…, p. 163.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kareivių maištas Kaune / Antanas Šova // Savanoris visam gyvenimui. – Kaunas, 2004. – P. 59.
2. Kauno įgulos kareivių sukilimas 1920 metais / J. Jurginis. – Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 68, [3] p.
3. Pirmieji šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje / Vytautas Žeimantas. – Iliust. – B. d. // Lietuvos aidas. – 2005, lapkričio 23, p. 6.
4. Šarvuotas auto divizionas. Šarvuotų automobilių dalinys iki jo įjungimo į šarvuočių rinktinę (1924 m. sausio 1 d.) / Zenonas Ivinskis // Karo archyvas. – [T. 12], 1940, p. 151–182. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit=Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=48567&psl=147. – Žiūrėta 2015 m. sausio 9 d.
5. 1920 m. Panemunės įgulos maištas / Sigita Černevičiūtė, Saulius Kaubrys. – Iliustr. – Bendroji str. antr.: (Ne)sankcionuota mirties bausmė pakariant arba sušaudant 1918–1920 m. – Bibliogr. išnašose // Kartuvių kilpa, kulka ir dujų kamera. – Vilnius : Gimtasis žodis, 2014. – P. 86–88.

Valstybės bankas (dab. K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27), kuriame 1920 m. savo darbą pradėjo ELTA. 1921 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
ELTOS 10-ies metų sukakties minėjimas
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas:
1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 261.]

Literatūra ir šaltiniai

1. ELTA, 1920–2005 / [sudarytoja Giedrė Strikulienė]. – Vilnius, 2005. – 75, [1] p.: iliustr., portr.
2. ELTA. Jos dvidešimtmetį minint. // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 30 d., p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97617. – Žiūrėta 2009 m. vasario 12 d.
3. Eltos dešimtmetis // Trimitas. – 1930, balandžio 3, Nr. 14, p. 266–267. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39259. – Žiūrėta 2009 m. vasario 18 d.
4. Eltos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.elta.lt/static.php?puslapis=2. – Žiūrėta 2009 vasario 12 d.
5. Kaip žinios pasiekia skaitytoją / J. Ansulis // Mūsų laikraštis. – 1940, balandžio 4 d., p. 12. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=35187. – Žiūrėta 2009 m. vasario 18 d.
6. Pirmasis spaudos įstatymas ir visuomenės informavimo galimybės parlamentinės tvarkos kūrimo aplinkybėmis / Andrius Vaišnys // Spauda ir valstybė 1918–1940. – Vilnius, 1999. – P. 62–68.
7. ELTA įkūrėjas – išskirtinė asmenybė : [Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Rūkienės interviu] / ELTA inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, spal. 19, p. 6.
8. Virtuali paroda „Lietuvos telegramų agentūrai ELTA – 100“. – Prieiga per internetą. URL: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/lietuvos-telegramu-agenturai-elta-100-lcva/exh-167. – Žiūrėta 2020 m. kovo 6 d.

Pirmasis Seimas darbą pradėjo 1922 11 13, Antrasis Seimas – 1923 06 05, Trečiasis Seimas – 1926 06 02 ir Ketvirtasis Seimas – 1936 09 01.

Kauno miesto teatre (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės al. 91) Steigiamasis Seimas susirinko į savo pirmąjį iškilmingą posėdį
[Lietuvos albumas. – Kaunas, 1921. – P. 82.]
Steigiamojo Seimo rūmai (dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Gimnazijos g. 3). 1921 m.
[Lietuvos albumas… – P. 83.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas / [sudarytojai Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis … [et al.]. – Vilnius, 2007. – P. 17–55, 56–184, 578–613.
2. Lietuvos Seimas : [iliustruota parlamento istorija (XX a.) / Andrius Vaišnys, sudarytojas]. – Vilnius, 2001. – P. 3–31.
3. Seimas Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 metais. – Iliustr. // Lietuvos Seimo istorija : XX–XXI a. pradžia / Danutė Blažytė-Baužienė, Mindaugas Tamošaitis, Liudas Truska. – P. 38– 208.
4. Seimai Trapukario Lietuvoje / Mindaugas Maksimaitis. – Iliustr. // Lietuvos Seimas = The Seimas of Lithuania / V. Motulaitė, S. Venskevičius, E. Gudavičius ir kt.; [santrauką į anglų k. vertė Michael Chusid ir Dalija Tekorienė]. – Vilnius, 1996. – P. 113–130.
5. Steigiamasis Seimas ir jo vieta naujųjų laikų Lietuvos istorijoje / Liudas Truska. – iliustr. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. – Vilnius, 2006. – P. 11–59.
6. Virtuali paroda „LIETUVOS STEIGIAMAJAM SEIMUI – 100 METŲ“. – Prieiga per internetą. URL: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/steigiamajam-seimui-100-metu/exh-175. – Žiūrėta 2020 m. gegužės 7 d.

Jos steigėjai – Finansų, Prekybos ir pramonės ministerija, Nepriklausomybės akto signatarai M. Yčas, dr. J. Šliūpas, dr. V. Gaigalaitis, A. Vosylius ir V. Račkauskas. Sovietmečiu įmonė vadinta Kauno muilo fabriku. 1998 03 30 bendrovė grįžo prie istorinio pavadinimo AB „Naujoji Ringuva“. 1999 m. prie bendrovės prijungtas „Panevėžio muilas“, o 2001 m. visa gamyba perkelta į Panevėžį, Kaune paliekant tik sandėlius.

AB „Ringuva“ (Šančiai)
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas :
1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 441.]
AB „Ringuva“ pastatai (Ringuvos g. 53). 2003 m.
[Laikinoji sostinė. – 2003, vasario 7, p. 4.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Akc. aliejaus fabriko b-vė “Ringuva” // Lietuvos pramonė / J. Etingeris, M. Liutermoza. K., 1923, p. 82.
2. Akcinė bendrovė „Ringuva“ // Verslas. – 1939, rugsėjo 1, Nr. 35–36, p. 14. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=129929. – Žiūrėta 2009 m. liepos 14 d.
3. Auga fabriko pajėgumas / A. Eviltis // Kauno tiesa. – 1953, rugsėjo 13, p. 1.
4. Kaune dar viena įmine mažiau / Julius Lenčiauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, rugsėjo 4, p. 7.
5. Kauno muilo bendrovė konkuruos su „Procter & Gamble“ / Daiva Norkienė. – Portr. // Respublika. – 1998, lapkričio 23, p. 14.
6. Naujos pramonės įstaigos. – Ūkis // Sietynas. – 1920, Nr. 10, p. 21. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=107882. – Žiūrėta 2009 m. liepos 14 d.
7. „1920 m. gegužės 25 d. paskelbti Akcinės aliejaus fabriko bendrovės „Ringuva“ įstatai.“ // Vertybiniai popieriai Lietuvoje = Securities in Lithuania : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 173.

Gimnazijos pastatas pradėtas statyti 1922 m. (Vytauto pr. 24, dab. 50, architektas šveicaras Eduardas Peyeris) ir baigtas 1930 m. (jau pagal Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą). Gimnazija rūpinosi „Lietuvos vokiečių kultūrinė sąjunga“. Ji uždaryta 1941 m. Vėliau pastatu naudojosi rusų vidurinė mokykla (Kauno Aleksandro Puškino gimnazija, nuo 2022 m. – Kauno tarptautinė gimnazija).

Kauno vokiečių gimnazija tarpukariu
[Istorija. – [Nr.] 45 (2000), p. 24.]
Aleksandro Puškino gimnazija. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte : [apie kapinėse buvusį vokiečių sklypą ir ten pastatytą vokiečių gimnaziją]. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 39–41.
  2. Deutsche Oberrealschule zu Kaunas. – Vok. k. // Deutscher Kalendar für Litauen. 1925. – Kowno, [1925]. – P. 54–57.
  3. Deutsche Oberrealschule zu Kaunas. – Iliustr. – Vok. k. // Deutscher Genossenschafts Kalendar für Litauen. 1930. – Kowno, [1930]. – P. 68–76.
  4. Deutsches Gymnasium zu Kaunas / Margarete Haendel. – Vok. k. // Deutscher Genossenschafts Kalendar für Litauen. 1931. – Kowno, [1931]. – P. 50–52.
  5. Vokiečių vidurinė mokykla Lietuvoje 1918–1940 metais / Benediktas Šetkus. – Iliustr. – Bibliogr.: 49 pavad. // Istorija. – [Nr.] 45 (2000), p. 20–27.
  6. A. Puškino mokyklos pavadinimo neliko / Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė // Kauno diena. – 2022, rugs. 1, p. 1, 4.

Pasiuntinybė išsinuomojo du namus Laisvės al. pradžioje. 1929 m. įsikūrusi Lietuvių draugija SSRS kultūrai pažinti (VOKS) ir jos atstovas N. Pozdniakovas (Pozdniakov) vykdė aktyvią kultūrinę-agitacinę veiklą, organizavo prabangius priėmimus.

Buvęs SSRS pasiuntinybės pastatas (Laisvės al. 8). 2009 m. 
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
Buvęs SSRS pasiuntinybės pastatas (Laisvės al. 10). 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Pirmasis sovietų pasiuntinys Lietuvoje A. Akselrodas: diplomatinės veiklos pusmetis (1920 m. rugsėjis – 1921 m. kovas) / Z. Butkus // Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai. – 1997, p. 120–136.
2. Laisvės al. nr. 4 // Ką laumės lėmė: atsiminimai; Liepalotų medelynuose / Petronėlė Orintaitė. – Vilnius, 2001. – P. 291– 314.
3. Rusijos pasiuntinybės Lietuvoje veikla / Juozas Kaškelis // Trimitas. – 1994, nr. 1–2, p. 3; nr. 3–4, p. 4–5.
4. Pėdos Laisvės alėjoje: „Pasaulio“ vyr. red. R.Miliauskas kalbasi su nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Vladimiru Semionovu [dirbusiu Lietuvoje 1939–1940 m. – Portr. // Pasaulis. – 1990, nr. 20, p. 2–6.
5. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – T. 3 (2002), p. 149–151.
6. Vokietijos ir SSRS diplomatinis bendradarbiavimas Baltijos šalyse 1920–1940 m. / Zenonas Butkus – Prieiga per internetą. – URL: http://www.genocid.lt/Leidyba/8/zenonas_butkus.htm. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 10 d.

1925 m. gimnazija įsikūrė naujame pastate (Vytauto pr. 44, architektas Aleksandras Gordevičius). Veikė iki 1940 m.

Rusų gimnazijos vėliava. XX a. 3 deš.
[Darbai ir dienos. – T. 34 (2003), p. 154.]
Kauno rusų gimnazijos mokytojai. Tarpukaris
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 241.]
Rusų gimnazija. 1930 m.
[Darbai ir dienos. – T. 34 (2003), p. 154.]
Buvusioje Kauno rusų gimnazijoje veikia Kauno švietimo inovacijų centras (iki 2021 09 01 – Kauno pedagogų kvalifikacijos centras). 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Buvusios Karmelitų kapinės Vytauto prospekte / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. – Rubrika: Pasivaikščiojimai po Kauną // Kauno diena. – 1999, lapkričio 27, p. 20–21.
  2. Десятилетие Ковенской русской гимназии (1920–1930 г.г.) // Rusų kalendorius 1932 m. – Kaunas, [1932]. – P. 13–21: iliustr.
  3. Kauno inteligentijos žiedą krovė ir rusų šviesuoliai: laikinoji sostinė tarpukariu tapo bolševikų režimui nepalankių intelektualų prieglobsčiu / Erika Vaitkūnienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, balandžio 21, p. 11.
  4. Ковенская русская гимназия: Общества преподователей. 1920–1925 г.г. / А.И. Тыминский // Отчет за пятилетие 1920–1925 г.г. – Kaunas, 1926. – P. 3–6.
  5. Русский мир Каунаса : Культурное общество в 1918–1940 г.г. / Асия Ковтун. – Iliustr. – Bibliogr.: 62 pavad. – Santr. liet. // Darbai ir dienos. – T. 34 (2003), p. 145–175.
  6. Чюдо русского просвещения / Б. Гледов // Литовский вестник. – Каунас, 1935, н. 22, с. 2.
  7. Rusų inteligentijos indėlis į nepriklausomos Lietuvos ateitį / Jūratė Jagminienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, kovo 22, priedas „Santaka“, p. 4–5.
  8. Kauno švietimo inovacijų centras. – Prieiga per internetą: https://www.kpkc.lt/. – Žiūrėta 2023 m. balandžio 21 d.

Keletą kartų pervadinta. 1945 m. reorganizuota į technikumą, vėliau gavusį Kauno Mičiurino tarybinio ūkio-technikumo vardą. 1982 m. pastarasis sujungtas su Kauno žemės ūkio technikumu. 1990 m., jau kaip Kauno aukštesnioji žemės ūkio mokykla buvo perkelta į naujus rūmus Mastaičiuose (Mokslo g. 2, Kauno raj.). 2002 m. Kauno aukštesnioji kraštotvarkos ir verslo mokykla prijungta prie Kauno kolegijos ir gyvuoja kaip Kauno kolegijos kraštotvarkos fakultetas (nuo 2013 m. Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas).

Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1930 m.
[Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
Mokyklos parkas. 1934 m.
[Iš V. Balčiūnienės asmeninio archyvo]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno aukštesniajai kraštotvarkos mokyklai – 80. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, spalio 17, p. 5.
2. Kauno I. Mičiurino vardo sodininkystės-daržininkystės technikumas. – Iliustr. / G. Stubra, S. Matkaitis // Mūsų sodai. – 1961, nr. 3, p. 17.
3. Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas. – Prieiga per internetą. URL: https://www.kaunokolegija.lt/tf/fakultetas/. – Žiūrėta 2015 m. balandžio 3 d.
4. Sodininkavimo ir daržininkavimo mokykla Aukštoj Fredoj (ties Kaunu) // Lietuva. – 1920, rugpjūčio 25, p. [5]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64890. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 21 d.
5. Žiedais padabinę gimtinę. – Iliustr. / Virginija Vanagienė // Diena. – 1995, lapkričio 4, priedas „Kaunas ir kauniečiai“, p. 13.
6. Kauno Mičiurino tarybinis ūkis-technikumas (1920–1970) : [straipsnių rinkinys / parengė G. Stubra ir S. Matkaitis]. – Kaunas, 1970. – 173 p.: 16 iliustr. lap. – Santr. rusų k.

Gamino žemės ūkio mašinas, centralinio šildymo katilus, radiatorius, vamzdžius kanalizacijai, špižių statybai. 1934 m. susijungė su Klaipėdos įmone ir pasivadino AB „Neris“, kuriai perleido mašinų gamybos ir špižiaus liejyklos veiklą. 1936 m. nupirko bankrutavusio „Stiklo“ fabriko turtą Petrašiūnuose (dab. R. Kalantos g. 83). 1940 m. bendrovė „Neris“ nacionalizuojama.

„Nemuno akcininkai”.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 425.]
AB „Nemunas“ 2 akcijų po 1 000 auksinų lakštas. 1923 m.
[Vertybiniai popieriai Lietuvoje : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 181..]
AB „Nemuno” špižiaus ir vario liejykla. XX a. 3–4 deš.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 425.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Didžiosios Kauno metalo apdirbimo gamyklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje : [apie „Nemuno“ (vėliau „Neries“) akc. bendrovę / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – 1985, [T.] 19, p. 39–40.
2. Kaip veikia akc. „Nemuno” bendrovė. – Parašas: Pe Va // Verslas. – 1939, rugsėjo 1, p. 14. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=129929. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 10 d.
3. Kaip veikia akc. „Nemuno” bendrovė gaminanti gražiąsias medžiagas // Lietuvos aidas. – 1938, vasario 15, p. 20. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73903. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
4. Lietuvos pramonės įstaigos: „Nemunas“. – Parašas: J. K. Blcks // Lietuvos ūkininkas. – 1928, balandžio 22, nr. 16, p. 10–11.
5. Lietuvos pramonė jos praeityje ir dabartyje: Metalų apdirbamoji pramonė; Akcinės bendrovės „Nemunas“ mašinų fabrikas ir špižo liejykla. – Iliustr. // Lietuvos pramonė / Dr. J. Etingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 25–26, 43–44.
6. Lietuvos TSR vietinės pramonės ministerijos metalo gaminių gamyklos „Nemunas“ istorija [Rankraštis] / [parengė S. Gvildys, P. Palionis, G. Komarovas, V. Mačiulienė, A. Mančinskienė, A. Povilaitienė]. – Kaunas, 1977. – [2], 21, [3] lap.
7. Pažymėtinos lietuvių prekybos ir pramonės įmonės: „Nemuno“ akc. bendrovės fabrikas / A. Laumė // Trimitas. – 1927, nr. 43, p. 1389–1390. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38984. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
8. 10-летие акц. о-ва «Немунас». – Подпись: М. П-ов // Наше эхо (Каунас). – 1930, 1 июня, с. 3.

1937 09 15 persikėlė į naujai pastatytus rūmus (Tvirtovės al. 35, archit. Stasys Kudokas). 1945 m. ji perorganizuota ir pavadinta valstybiniu technikumu, vėliau – Kauno politechnikumu. 1990 m. mokyklai sugrąžintas senasis jos pavadinimas – KATM. 2002 m. reorganizavus, įsteigta Kauno technikos kolegija (KTK).

KATM pastatas (A. Mickevičiaus g. 1), kuriame 1922–1938 m. veikė mokykla. Apie 1925 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
Kauno technikos kolegija. 2010 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kauno aukštesnioji technikos mokykla: 1920–2000 m. / [I. Kriščiukaitienė, S. Stankevičius, A. Zvicevičius]. – Kaunas, 2000. – 48 p.: iliustr.
2. Kauno Technikos Kolegija 2005: leidinys skirtas 85-erių metų jubiliejui / [Marija Jotautienė, Vida Palaimienė, Dalia Karčiauskienė… [et al.]. – Kaunas, 2005. – 44 p.: nuotr.
3. Kauno politechnikumas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 97–98.
4. Kauno politechnikumas : [LTSR aukšt. ir spec. vid. mokslo m-ja; Sudarė A. Girkus, V. Ganusauskas]. – Kaunas, 1982. – [59] p.
5. Kauno politechnikumas 1920–1970 : (leidinys 50-mečio proga) / [paruošė A. Girkus]. – Kaunas, 1970. – 79 p. : iliustr.
6. Kauno Politechnikumo istorija, komjaunuoliai. – [Kaunas, b. m.]. – 71 lap.: 21 iliustr. lap. – Mašinraštis.
7. KTK šimtmetis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ktk.lt/ktk100/. – Žiūrėta 2021 m. sausio 11 d.

1932 m. vietoj kursų įkurta dvimetė gailestingųjų seserų mokykla, 1933 m. akušerių kursai reorganizuoti į Valstybinę akušerių mokyklą. 1958 m. abi mokyklos buvo sujungtos ir pavadintos Kauno medicinos mokykla, kuriai 1971 m. suteiktas P. Mažylio vardas. 1991 m. mokykla reorganizuota į Kauno aukštesniąją medicinos mokyklą.

1994 m. Kauno aukštesnioji medicinos mokykla įsikūrė pastate adresu K. Petrausko g. 15. 2012 m.
Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]
2001 m. Kauno aukštesnioji medicinos mokykla tapo Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centru, 2007 m. – Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetu (nuo 2012 m. gruodžio mėn. Medicinos fakultetu). 2012 m.
Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Aštuonis dešimtmečius tebesitęsiantis skrydis / Marijana Jasaitienė. – Nuotr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 27, p. 14.
2. Kauno aukštesnioji medicinos mokykla 1920-1995. – Kaunas, 1995. – P. 4.
„Istoriją kuria ne laikas, o žmonės“ – sako P. Mažylio medicinos mokyklos direktorius Julius Dovydaitis // Kauno diena. – 1996, sausio 20, nr. 16, p. 12.
3. Kauno kolegija / Aistė Veverskytė. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis. – Kaunas, 2013. – P. 379-390.
4. Kauno kolegija. Medicinos fakulteto istorija. – prieiga per internetą. URL: http://mf.kauko.lt/fakultetas/istorija/. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 23 d.

1939 m. jai pripažintas aukštosios mokyklos statusas ir teisės. 1940 m. mokykla uždaryta.

Meno mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius –
Justinas Vienožinskis. 1919 m.
[Justinas Vienožinskis : straipsniai, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai / [parengė Irena Kostkevičiūtė] ; red. kom-ja: P. Galaunė…
[et al.]. – Vilnius, 1970. – Įklija prieš antr. lap.]
Kauno meno mokykla (archit. Vladimiras Dubeneckis). 1925 m.
Atvirukas [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Dailės mokyklų įstatymas // Vyriausybės žinios. – 1940, Nr. 706, p. 355–356. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24687. – Žiūrėta 2010 m. balandžio 6 d.
  2. Justinas Vienožinskis / Dalia Ramonienė. – Vilnius, 2004. – P. 97–129.
  3. Kauno dailės institutas 1940–2000 m. / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 2002. – Kn. 2. – 581 p.: iliustr.
  4. Kauno meno mokykla (1922–1940) / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Vilnius, 1997. – [D.] 1. – 207 p.: iliustr.
  5. Kauno meno mokykla / Apolonija Valiuškevičiūtė. – Iliustr. // Kaunas : istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 86–87.
  6. Kauno meno mokyklos įsteigimas / Apolonija Valiuškevičiūtė // Kraštotyra. – Vilnius, 1967. – P. 94–100.
  7. Meno mokykla ir laikinoji M. K. Čiurlionio galerija A. Mackevičiaus g. 27, 29 / J. Kančienė. – Aut. nurodomas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 160–162.
  8. Nepriklausomos Lietuvos menininkų kalvė : Kauno meno mokykla. – Iliustr. // Šalis ta Lietuva… – Vilnius, 2009. – P. 514.

1922 01 01 Dramos ir Operos vaidyklos suvalstybintos. 1925 m. buvę du atskiri teatrai bei baleto trupė sujungti ir šis trejopos veiklos kolektyvas pavadintas Valstybės teatru.
Dramos vaidykla, ne kartą keitusi pavadinimus ir patalpas, tapo Kauno dramos teatro užuomazga. 2012 10 31 Kauno valstybiniam dramos teatrui nuspręsta suteikti Nacionalinio teatro statusą.

Pirmajame Dramos vaidyklos spektaklyje –
H. Sudermano „Joninėse“ (1920 10 19) vaidinusi aktorė
A. Vainiūnaitė-Kubertavičienė
[Lietuvos TSR liaudies artistė Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė. – Kaunas, 1956. – P. [9.]
Pirmąjį lietuvių baleto spektaklį – L. Delibes’o „Kopeliją“
(1925 12 04) pastatęs baletmeisteris P. Petrovas (sėdi)
ir jo baleto studijos nariai. Apie 1927 m.
Nuotrauka iš asmeninio S. Vaitilavičiūtės archyvo [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Dramos vaidykla; Valstybinis ir kiti ano meto teatrai; Operos vaidykla; Valstybinis operos teatras // Lietuvių teatras, 1918–1929. – Vilnius, 1981. – P. 37–56, 184–228.
  2. Dramos teatras virto nacionaliniu. – BNS inf. // Kauno diena. – 2012, lapkr. 2, p. 5.
  3. Dvi mūzos po vienu stogu / Teofilija Vaičiūnienė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1990, Nr. 12, p. 12–15.
  4. „Kauno dramos teatru didžiuojamės…“ / Antanas Vengris // Kauno valstybinis akademinis dramos teatras, 1920–1990 = The Kaunas state drama theatre = Schauspielhaus zu Kaunas : reklaminis leidinys. – Kaunas, 1990. – P. 4–7.
  5. Kauno dramos teatrui – ministrų palankumas. – Iliustr. – BNS inf. // Kauno diena. – 2012, spal. 30, p. 16–17.
  6. Lietuvių profesionaliojo operos teatro įkūrimas / Vytautas mažeika. – Iliustr. // Teatras. – 1980, Nr. 4, p. 10–12.
  7. Lietuviško baleto kelias / Ruzgaitė A. – Vilnius, 1964. – 75 p., 28 iliustr. lap. : iliustr.
  8. Likimas man pats įdėjo į rankas brangiausias dovanas / Teofilija Vaičiūnienė. – Iliustr. // Respublika. – 1995, kovo 23, p. 15.
  9. Pirmieji lietuviško profesionaliojo baleto žingsniai / Vladas Sipaitis. – Iliustr. // Teatras. – 1975, Nr. 4, p. 12–18.
  10. Profesionaliajam teatrui kuriantis // Teatro pašauktieji / Antanas Vengris. – Vilnius, 1996. – P. 7–30.
  11. Profesionalus lietuvių teatras 1920–1940 metais / Gintaras Aleknonis // Lietuvos teatras. – Vilnius, [2009]. – P. 52–55.
  12. Valstybės baleto pradžia / Žilvinas Dautartas. – Iliustr. // Teatras. – 1980, Nr. 4, p. 6–10.
  13. Valstybės teatras // Lietuvių teatro raidos bruožai / Vytautas Maknys. – Vilnius, 1979. – P. 87–132.
  14. Šimtmetį švenčiantis teatras iš scenos persikėlė į unikalią galeriją ir naują maršrutą Kaune. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/naujienos/simtmeti-svenciantis-teatras-is-scenos-persikele-i-unikalia-galerija-ir-nauja-marsruta-kaune/. – Žiūrėta 2020 m. gruodžio 30 d.

1922 m. ji buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, kuri tais pačiais metais Šančiuose įsteigė gelumbės fabriką (Drobės g. 56). 2008 m. bendrovė bankrutavo.

„Drobės“ fabrikas. 1970 m.
[Iš KAVB fondų]
Buvęs „Drobės“ pastatas (Jonavos g. 60). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. „Drobę“ aplankius / P. Mžn.: [P. Mažūnaitis] // Naujas žodis. – 1929, p. 25–26. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116826. – Žiūrėta 2009 m. vasario 11 d.
2. „Drobės“ bendrovė, įsteigta 1920 m. kaip pasitikėjimo bendrovė, 1922 m. tapo akcine bendrove…“ // Vertybiniai popieriai Lietuvoje = Securities in Lithuania : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 177.
3. Akcinės bendrovės „Drobė“ gelumbės fabrikas Kaune – Šančiuose // Lietuvos ūkis. – 1927, p. 346. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=48503. – Žiūrėta 2009 m. vasario 11 d.
4. Gamybinis susivienijimas „Drobė“ = Производственное объединение «Дробе» = Production association “Drobė” = Produktionsvereinigung „Drobe“. – Vilnius, 1990. – [16 p.]. – Gretut. teksas liet., rus., angl., vok.
5. Kauno Darbo Raudonosios vėliavos ordino vilnos gamybinio susivienijimo „Drobė“ pagrindinė įmonė. – [B. m.]. – Planas, 14 nuotr. – Aplankas.
6. Pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 metais: istorinė raida, stilistiniai ypatumai, kultūrinė reikšmė [Rankraštis] / Marija Drėmaitė. – Vilnius, 2006. – P. 74–75. – Mašinraštis.
7. Vilnonių audinių fabrikas „Drobė“. – Kaunas, 1960. – [45 p.]: iliustr.
8. Tekstilės sostinės sunkmetis nepalaužė / Rūta Stankevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, rugpjūčio 28, p. 4–5.

1939 m. naujame pastate (architektas Stasys Kudokas) atidaryta Kauno 6-oji gimnazija, 1945 m. perorganizuota į berniukų gimnaziją, nuo 1950 m. – Kauno 6-oji vidurinė mokykla. 1974 m. ji pavadinta Alfonso Čeponio vardu. 1999 m. suteiktas Vaižganto vardas.

Prie 2-osios progimnazijos pastato stovi mokytojai. Gimnazistų eitynės dėl Vilniaus grąžinimo Lietuvai. Apie 1930 m.
[Kauno Vaižganto vidurinė mokykla… – P. 7.]
Nuo 2011 03 17 – KTU Vaižganto vidurinė mokykla, 2012 m. – KTU Vaižganto progimnazija (Skuodo g. 27). 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atidaryta Šančių gimnazija // Jaunoji karta. – 1939, Nr. 43, p. 867.
  2. Šančių gimnazija = Šančiai Gymnasium : (dabar – 6-oji Šančių gimnazija) : Servitutų g. 72, Kaunas. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. // Lietuvos moderno pastatai / Kultūros paveldo centras, Švedijos institutas, Kultūros paveldo institutas. – Vilnius : Savastis, 1998. – [P. 34–35].
  3. Kauno Vaižganto vidurinė mokykla : (Kauno 6-oji vidurinė mokykla) : skiriama mokyklos 80-mečiui / [sudarė Alfreda Karpovienė, Jekaterina Juknevičienė, Valerija Gudonytė]. – Kaunas, 2000. – 64, [1] p., įsk. virš. : iliustr.
  4. Mokyklos: istorija, mokytojai. Jaunystės metai. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 127–160.
  5. Šančių gimnazija, Servitutų g. 72 / J. Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 284–285.
  6. Kauno Vaižganto vidurinės mokyklos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.vaizgantas.kaunas.lm.lt//index.php?option=com_content&task=view&id=12&Itemid=28. – Žiūrėta 2009 m. birželio 30 d.
  7. Šančių gimnazija : (dab. KTU Vaižganto progimnazija) : Skuodo g. 27 / Servitutų g. 72 / Jolita Kančienė. – Iliustr., planas // Kaunas, 1918–2015 / [Almantas Bružas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Jolita Kančienė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Vaidas Petrulis]. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 42.
  8. UNESCO pripažinimo besiekiant : 10 vertingiausių Kauno modernizmo architektūros perliukų /Karolina Stažytė. – Prieiga per internetą. URL: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/unesco-pripazinimo-besiekiant-10-vertingiausiu-kauno-modernizmo-architekturos-perliuku-973-752182. – Žiūrėta 2017 m. vasario 11 d.
  9. Edukacinės paskirties architektūra ir visuomenės modernizavimas / Vaidas Petrulis. – Iliustr., planas, projekt. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra / sudarė Marija Drėmaitė. – [Vilnius] : Lapas, 2018. – P. 186–199.
  10. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919-1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. kovo 4 d.

 – pagrindinė tarpukario Kauno menininkų bei inteligentų susitikimo vieta. Sovietmečiu kavinė buvo vadinama „Tulpe“ (archit. Vytautas Dičius, Algimantas Mikėnas).

Prie kavinės stovi vokiečių kilmės savininkas Maksas Konradas
(Max Conrad) ir padavėjos
[Merkurijus. – 1990, gegužė, p. 4.]
Konrado kavinės interjeras. XX a. 4 deš.
Salės gilumoje įrengtą fontanėlį puošė skulptūra „Šaltinėlis“
(skulpt. Bronius Pundzius)
Nuotrauka [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. A. Dubenkino-Š. Vainšteino namas (Laisvės al. 47). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 117–118.
  2. 80 Jahre Cafe Conrad // Kauener Zeitung. – 1942, 8. October (spal. 8), p. [5].
  3. Der Treuhänder des Cafe Conrad gestorben // Kauener Zeitung. – 1943, 9. Januar (saus. 9), p. [5].
  4. Garsioji Kauno Konrado kavinė / Daiva Garnienė. – Iliustr. // Sandrava. – 2004, rugsėjis (Nr. 2), p. 7.
  5. Garsios kavinės savininko butas turi savo istoriją / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1998, rugpjūčio 31, priedas „Būstas“, p. 3, 5.
  6. Konrado cukrainė (Laisvės alėja, 25) // Lietuvos žinios. – 1923, rugpjūčio 21, p. 3.
  7. Liko tik legenda : „Tulpės“ kavinės nebėra / Eugenijus Rūkas. – Iliustr. // Mūsų odisėja. – 2002, vasaris (Nr. 1), p. 3.
  8. Menininkų kavinė // Lietuva vakar ir šiandien / Džuzepė Salvatoris ; vertė R. Morkvėnas. – Vilnius, 1992. – P. 40–47.
  9. Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918–1940 / sudarė Marija Drėmaitė. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 244–245.
  10. Iš praeities į ateitį: vieta, kuri mena M. Konrado kavinę / Alvydas Surblys. – Iliustr. // Kauno diena. – 2024, kovo 1, priedas „Santaka“, p. 6–8.
Vokietijos atstovybės personalas (iš kairės: dr. M. Sayour, H. Moraht, dr. Unverfehrt, R. Forner).
[Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 277.]
Daugiau kaip 20 m. Vokietijos pasiuntinybė dirbo šiame pastate (Gedimino g. 19). 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
Vokietijos pasiuntinys H. Moraht gyveno name (Perkūno al. 4), kuris buvo specialiai surinktas ir atvežtas iš Vokietijos.
Nuotrauka. 1926 m. [Iš privačios kolekcijos]
Hans ir Alma Moraht prie savo namų (Perkūno al. 4). 1929 m.
Nuotrauka [Iš privačios kolekcijos]

Literatūra ir šaltiniai

1. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 1, 9.
2. KAA. F. 218, ap. 2, b. 1476; F. 214, ap.1, b. 1369. b.1375.
3. KAA. F. 209, ap. 1, b. 79; R. 209, ap. 3, b. 6596.
4. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p. 12–13.
5. Kaip susitikdavom vieni su kitais ir su užsieniečiais // Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus / Valentinas Gustainis. – Kaunas, 1991. – P. 141.
6. Vokietijos ir SSRS diplomatinis bendradarbiavimas Baltijos šalyse 1920–1940 m. / Zenonas Butkus. – URL:
http://www.genocid.lt/Leidyba/8/zenonas_butkus.htm. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 20 d.

1920 m. – Kauno žydų gimnazija, 1925 m. – Kauno mergaičių „Javne“ gimnazija, 1926 m. – Kauno komercijos gimnazija (1939 m. pavadinta Šolom Aleichemo vardu), 1931 m. – Kauno berniukų „Javne“ gimnazija ir naujose patalpose – Kauno realinė gimnazija (įkurta 1915 m.), 1933 m. – Kauno žydų gimnazija dėstomąja lietuvių kalba.

Švietimo ministro leidimas 1933 m. Kaune steigti Žydų gimnaziją dėstomąja lietuvių kalba
[Švietimo ministerijos žinios. – 1933, Nr. 6, p. 346.]
Kauno žydų gimnazijos pedagogų taryba ir tėvų komitetas
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 241.]
Šiame pastate 1927–1940 m. veikė Kauno žydų (hebrajų) gimnazija (dab. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Karaliaus Mindaugo pr. 11). 2010 m. ant pastato atidengta memorialinė lenta, žyminti, kad šiuose rūmuose mokėsi Izraelio premijos laureatė, poetė Lea Goldberg. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
Šiame pastate 1931 m. įsikūrė Kauno žydų realinė gimnazija (dab. Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, Kęstučio g. 85). 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Joseph Carlebach : [ortodoksų rabinas, vokiečių žydų mokslininkas natūralistas, pirmasis Kauno žydų realinės gimnazijos direktorius]. – Prieiga per internetą. URL: http://en.wikipedia.org/wiki/Joseph_Carlebach. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 22 d.
2. Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos gimnazija / parengė Rasa Rinkevičiūtė …[et al.]. – Kaunas : J. Naujalio muzikos gimnazija, 2008. – [20] p., įsk. virš. : iliustr.
3. Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis. – Vilnius, 2000. – P. 136–139.
4. Lietuvos žydų kelias / Solomonas Atamukas. – 1998. – P. 69, 148–150.
5. Nauja žydų kultūrinė įstaiga : jos labdarys p. Čais // Rytas. – 1931, rugsėjo 7, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=122209. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 18 d.
6. Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras : Kauno žydų istorija ir paveldas : Švietimas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.jewishstudies.lt/index.php?-967546848. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 10 d.
7. Švietimas jidiš kalba : (Kauno žydų Šolem Aleichemo gimnazija, 1926-1941) / Esfir Bramson-Alpernienė. – Gretut. tekstas liet., jidiš. – Bibliogr.: 2 pavad. // Prie judaikos lobio. – Vilnius, 2009. – P. 222–244.
8. Švietimo ministerijos žinios. – 1931, nr. 10, p. 76–77. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=131462. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 18 d.
9. Tautinių mažumų mokykla Lietuvoje 1918–1940 metais : daktaro disertacijos santrauka : socialiniai mokslai, edukologija / Benediktas Šetkus ; Vilniaus pedagoginis universitetas. – Vilnius, 2000. – 30, [2] p.
10. Valstybės įstaigos ir tarnautojai. – Kaunas, 1925. – P. 199–200.
11. Vienintelė žydų gimnazija lietuvių kalba Kaune // Lietuvos aidas. – 1933, spalio 23, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89693. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 18 d.
12. Žydų gimnazija naujuose rūmuose. – Iliustr. // Dienos naujienos. – 1931, rugpjūčio 31, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=44015. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 16 d.
13. Žydų indėlis į Kauno tarpukario architektūrą / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje / sudarytojas Alfredas Jomantas. – Vilnius, 2005. – P. 98–99.
14. Goldberg Lea (Goldbergaitė Lija). – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GOLDBERG%20LEA%20(Goldbergait%EB%20Lija). – Žiūrėta 2020 m. balandžio 28 d.

padalijus į dvi dalis 1918 m. Vilniuje įkurtą, vėliau perkeltą į Marijampolę „Dirvos“ bendrovę. Ji ypač nusipelnė publikuodama lietuvių klasikų raštus. 1940 m. bendrovė nacionalizuota.

„Dirvos” bendrovės ženklas (idėja priklauso A. Dundzilai, dail. A. Aleksandravičius)
[Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 91.]
Adomo Dundzilos portretas
[Dirva: dešimt sėjos barų 1918/9–1929. – Kaunas, 1929. – P. 2.]
„Dirvos“ bendrovės jubiliejinis 1918–1938 m. reklaminis stendas „Pažangos“ rūmų vitrinoje. 1938 m.
[Iš A. V. Dundzilos asmeninio archyvo]
„Dirvos“ bendrovės knygynas Kaune darbo metu
[Dirva: dešimt sėjos barų 1918/9–1929. – Kaunas, 1929. – P. 15.]

Literatūra ir šaltiniai

1. „Dirva”. – Iliustr. // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 91–92.
2. Dirva : dešimt sėjos barų, 1918/9–1929. – [Marijampolė] : „Dirvos“ b-vės leidinys, [1929] ([Marijampolė] : [„Dirvos“ b-vės sp.]). – [2], 98 p. : iliustr., portr. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordDescription/KVB/C130001859728. – Žiūrėta 2020 m. lapkričio 11 d.
3. „Dirvos” bendrovė / Vladas Žukas. – Santr. rusų, angl. – Bibliogr. išnašose // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 65–78.
4. „Dirvos” bendrovė knygoms leisti / Vladas Žukas. – Vilnius, 1994. – 175 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 162–167. – Asmenvardžių r-klė: p. 168–175.
5. Lietuviškoji knyga Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940); Poligrafinė knygų bazė / Audronė Glosienė. – Iliustr., lent. // Lietuviškoji knyga: istorijos metmenys. – Vilnius, 1996. – P. 172, 179–180.

Abi šalys buvo suinteresuotos ekonominiais ryšiais. Konsulu, o nuo 1925 m. – laikinuoju reikalų patikėtiniu tapo E. Bieringas. Danijos karališkoji pasiuntinybė buvo įsikūrusi Vytauto ir Griunvaldo gatvių kampe (namas neišlikęs).

Eriko Bieringo portr. XX a. 3-as deš.
[Danijos santykiai su…, p. 66.]
1930–1938 m. karališkosios Danijos pasiuntinys Svenas Duurloo.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 279]

Literatūra ir šaltiniai

1. Lietuvos diplomatinis pripažinimas 1918–1921 m. // Danijos santykiai su Lietuva 1918–1940 m. / Vaidotas Mažeika. – Vilnius, 2002. – P. 21–147.
2. Lietuvos ir Čekoslovakijos konsuliniai ryšiai 1921–1940 metais / Sandra Grigaravičiūtė. – Faks., iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuva ir Čekija. – Nr. 5/7 (2004), p. 167.
3. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 61.
4. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmdienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.

„Tilkos“ saldainių ir šokolado fabriko bendras vaizdas. 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 426.]
Tilkos“ fabriko paviljonas VII žemės ūkio ir pramonės parodoje. 1928 m.
[Modernizmo link / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001. – P. 32.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Akcinė bendrovė „Tilka“: Kaune – Šančiuose. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – Kaunas, 1923, – P. 91–92.
2. Buvo Šančiuose „Tilka“ / Augustinas Sodaitis // Diena. – 1995, spalio 7, priedas „Kaunas ir kauniečiai“, p. 10
3. Lietuvos pramonė : Šokolado ir saldainų fabrikas „Tilka“ Kaune – Šančiuose. – Parašas: J. B. // Trimitas. – 1929, nr. 37, p. 630.
– Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?biRecordId=4059&imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_39182_16. – Žiūrėta 2009 m. vasario 1 d.
4. Mūsų fabrikuose pasižvalgius : „Tilka“ // Ūkininko patarėjas. – 1933, vasario 24, nr. 8, p. 15.
– Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_84893_13. – Žiūrėta 2009 m. vasario 1 d.
5. Mūsų pramonės įstaigos / J. K. Bicks // Lietuvos žinios. – 1928, gegužės 18, p. 4.
6. Tilmansai ir jų palikimas Kaune / Aldona Snitkuvienė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018. – 237, [2] p. : iliustr., faks., portr.

1922 01 29 išrinkta valdyba, patvirtinti klubo vėliavos ir ženklo, buriuotojų uniformos projektai. 1932 m. prie Aleksoto tilto plaukiojančiame pastate (brandvachtoje) įsikuria jachtklubo administracija, restoranas, įrengiamos rūbinės sportininkams. 1934 m. ties Žiemos uostu įrengiamas atviras plaukimo baseinas, įsikuria ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos jachtklubas „Kipras“ (pavadintas žymaus dainininko Kipro Petrausko garbei).

Lietuvos jachtklubas. 1930 m.
[Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio] 
Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos jachtklubo „Kipras“ sportininkai. XX a. 4 deš.
[Iš Lietuvos sporto muziejaus fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Burės Nemune / Leonas Krasauskas // Gero vėjo! – Klaipėda, 2002. – P. 38–40.
  2. Buriavimas // Lietuvos sporto enciklopedija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lse.lt/index.php?1733094120. – Žiūrėta 2020 m. gruodžio 16 d.
  3. Jūrai pramuštos galvos / Algimantas Patašius, Matas Velička // Gero vėjo!.– Klaipėda, 2002. – P. 24.
  4. Lietuvos buriavimo raidos istorija : datos ir įvykiai. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lbs.lt/Istorija/LIETUVOS%20BURIAVIMO%20RAIDOS%20ISTORIJA.pdf. – Žiūrėta 2020 m. gruodžio 16 d.
  5. „Lietuvos jachtklubo brandvachta…“ : [nuotrauka] // Valstybė – Lietuva. Sostinė – Vilnius. – Kaunas, 2018. – P. 493.
  6. Lietuvos jachtklubo dešimtmetis : su klūbo komandoru p. Sutkum pasikalbėjus / Mikas Ilgūnas // Lietuvos aidas. – 1932, rugsėjo 16 (Nr. 210), p. 4. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_88633_4. – Žiūrėta 2020 m. gruodžio 16 d.

1922–1936 m. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos vykdavo Žaliakalnyje specialiai įrengtoje Parodų aikštėje (dab. Mažasis ąžuolynas). 1930 m. parodoje pastatytas Vytauto Didžiojo – 500 m. mirties sukakčiai paminėti – paviljonas.

Parodos paviljonai. 1925 m.
[Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1925 m. birželio m. 24–29 d. – Kaunas, 1925. – P. [9].]
Parodų vartai. 1930 m.
[1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune: albumas. – Kaunas, 1930. – P. 18.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune rugsėjo m. 10–20 d. 1922 : katalogas. – Kaunas : [s.n.], 1922. – [1], 176 p., įsk. virš.
  2. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune : nuo birželio m. 23 d. iki liepos m. 2 d. – Kaunas : [s.n.], [1923]. – 18 p.
  3. Kauno Parodos aikštės Situacinis planas // Statybos menas ir technika. – 1923, Sąs. 1, p. 3.
  4. Pirmoji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1922 / Inž. Vizbaras // Statybos menas ir technika. – 1923, Sąs. 1, p. 4.
  5. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda (4; 1925; Kaunas). IV Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune, 1925 m. birželio m. 24–29 d. : [fotonuotraukų albumas]. – Kaunas : Fotogr. „Menas“, 1925. – 79 p. : nuotr.
  6. 1930 Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune : birželio m. 18–22 d. : [albumas] / [parodos foto R. Domeikos ir Š. Bajerio]. – Kaunas : paruošė spaudai ir išleido D. Gruodis, 1930. – 95 p.
  7. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda // Mūsų kraštas. – 1936, Nr. 26, liepos 3, p. 10. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=108380. – Žiūrėta 2010 m. vasario 10 d.
  8. Žemės ūkio parodos Lietuvoje 1921–1930 metais / Raimundas Martinkus // Šiuolaikinės kultūrinės dvasinės plėtros problemos : mokslo darbai: V tarptautinė mokslinė konferencija : pranešimai / Lietuvos žemės ūkio universitetas. Kaimo kultūros institutas. – Akademija (Kauno raj.): LŽŪU Leidybos centras, 2001. – P. 52–55.
  9. 1921–1936 m. Žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune bei jų architektūra / Algimantas Miškinis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 157–184.
  10. Laikinosios sostinės reprezentacinės aikštės / Jolita Kančienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale // Archiforma. – 2006, Nr. 3, p. 72–80.
  11. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu / Jovita Jankauskienė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T. 11] (2011), p. 83–94.
  12. Į ūkio pasiekimų parodą – kaip į atlaidus / Justina Minelgaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, gegužės 11, priedas „Santaka“, p. 2.
  13. Parodos aikštės metamorfozės / Paulius Tautvydas Laurinaitis. – Iliustr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2020, Nr. 10, p. 32–35.
  14. 7-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda. Kaunas, 1928 m. – Prieiga per internetą. URL: http://www.archyvai.lt/exhibitions/zuparoda/paroda.htm. – Žiūrėta 2010 m. birželio 4 d.

1934 11 23 prie paminklo buvo palaidoti Lietuvos Nežinomojo kario palaikai. 1950 m. paminklas sunaikintas,  1990 02 16 – atstatytas.

Fotogr. V. Augustinas [Iš KAVB fondų]
1990 11 23 prie paminklo perlaidoti Nežinomojo kario palaikai. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Lietuva palaidojo savo Nežinomąjį Kareivį / J. S // Kardas, 1934, nr. 23, p. 471–472. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=4333. – Žiūrėta 2009 m. kovo 19 d.
2. Nežinomas kareivis / Vilius Kavaliauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos karžygiai. – Vilnius, 2012. – T. 4, p. 421–425.
3. Nežinomo kario kapui Lietuvoje – 75 metai. – Iliustr. / Steponas Gečas // Kardas. – 2010, nr. 1, p. 37–40.
4. Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ ir jo gerbimo tradicijos / Aušra Jurevičiūtė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 179–183.
5. Vytauto Didžiojo karo muziejui – 80 / Vilija Sapjanskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 387–390.
6. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis… [et al.]. – Kaunas, 2007. – 227, [1] p.: iliustr.
7. Žuvusiems už laisvę paminklo atidarymas // Lietuva. – 1921, spalio 18, nr. 234, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64675. – 2009 m. kovo 2 d.
8. Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. P. 49–50.

Iki 1940 m. archyvas veikė Kauno VII forte. 1940 m. pavadintas Lietuvos TSR centriniu valstybiniu archyvu. 1941 03 13 pervadintas Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialu. Archyvo pavadinimai sovietmečiu ne kartą keitėsi. 1990 07 25 pavadintas Kauno valstybiniu archyvu, 1993 05 28 – Kauno apygardos archyvu, 1997 03 07 – Kauno apskrities archyvu, 2017 01 01 – Kauno regioniniu valstybės archyvu.

1986 m. archyvas persikėlė į specialiai jam pritaikytą pastatą (Maironio g. 28B), buvusią vadinamąją Hausmano žydų sinagogą. 2016 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Archyvas po šventojo Juozapo sparnu / Ineza Janonytė-Buitkuvienė. – Portr., iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, rugpj. 19, p. 12.
  2. Centralinis valstybės archyvas // Vyriausybės žinios. – 1921, spal. 28, Nr. 72, p. 1–2.
  3. Centrinis valstybės archyvas 1921–1940 metais / Nastazija Keršytė. – Bibliogr. straipsnio gale // Lietuvos istorijos metraštis. 1995 metai. – Vilnius, 1996, p. 341–350.
  4. Daugiau kaip 6 km lentynų, mūsų praeities dokumentų (Iš Centrinio Valstybės Archyvo veikimo) // Lietuvos aidas. – 1937, saus. 12 (Nr. 14), p. 2.
  5. Kauno apygardos archyvui – 75-eri / Rima Mažeikytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, spal. 21 (247), p. 5.
  6. Kauno apskrities archyvas = Kaunas County Archives. – Iliustr., faks., plan. – Gretut. tekst .liet., angl. // Atrask Lietuvos archyvus. – Vilnius : [Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba], 2013. – P. 47–58.
  7. Kauno regioninis valstybės archyvas. – Prieiga per internetą. URL: http://www.archyvai.lt/lt/kaa_apie-mus/kaa_istorija.html. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 9 d.
  8. Kur mūsų praeities dokumentai. Jų perpildytos 6 kilometrų ilgumo lentynos. Buvusios tvirtovės forte jau keliolika metų įsikūręs Centralinis Valstybės Archyvas / J. Lč. // Lietuvos aidas. – 1935, gruod. 18 (Nr. 333), p. 4.
  9. Lietuvos centrinio valstybės archyvo įkūrimo 80-metis / Gintaras Dručkus, Vitalija Girčytė // Kauno istorijos metraštis. – [T. 3] (2002), p. 391–392.
  10. Lietuvos centrinio valstybės archyvo kūrimasis (1918–1921 metai) / Gintaras Dručkus // Kauno istorijos metraštis. – [T. 9] (2008), p. 121–136.
  11. Lietuvos TSR Centrinis Valstybinis Archyvas Kaune / parengė V. Macežinskienė, I. Skersienė. – Kaunas, 1987. – 1 lap.: sulankst. į 10 p.: iliustr. – lygiagr. rusų k.
  12. Septyni kilometrai… archyvinių bylų / Vilma Mačiulytė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1986, kovo 25, p. 3.
  13. Valstybės archyvo ištakos – Kaune / Birutė Garbaravičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, lapkr. 22 (Nr. 274), p. 1, 2.
  14. Ten, kur saugomas Kaunas / Paulius Tautvydas Laurinaitis. – Autoriaus nuotr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2020, Nr. 3 (kovas), p. 32–35.
  15. Kauno regioninis valstybės archyvas = Kaunas Regional State Archives. – Faks., iliustr., planai, projekt.. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų kalbomis // Archyvai – praeitis ateičiai / leidinio sudarytojai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės archyvai. – Vilnius : [Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba], 2021. – P. 75–88.

1930–1938 m. veikė V. Putvinskio gatvėje naujai pastatytame Jono Vileišio name (dab. V. Putvinskio g. 68).

JAV pasiuntinybės darbuotojai. Apie 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 279.]
Buvęs JAV pasiuntinybės pastatas (V. Putvinskio g. 68)
2004 m. pažymėtas atminimo lenta. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Amerikos konsulatas Lietuvai // Trimitas. – 1921, Nr. 44, p. 11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39072. – Žiūrėta 2009 m. birželio 25 d.
  2. Diplomatas pagerbė Lietuvos laikinąją sostinę / Laimutis Genys. – Iliustr // Laikinoji sostinė. – 2004, kovo 2, p. 2.
  3. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkr. 17, p. 1–9.
  4. Skautai turi šiuolaikinį nacionalinį biurą / Aldona Kibirkštienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, rugsėjo 22, p. 9.
  5. Lithuania in the 1920s A Diplomat’s Diary / Robert W. Heingartner. – Amsterdam–New York, 2009. – 279 p.

1923 11 16 mokytojų seminariją perėmė Lietuvos moterų kultūros draugija.

Magdalena Galdikienė buvo Mergaičių mokytojų seminarijos direktorė 1923–1936 m.
[Moteris ir pasaulis. – 1938, nr. 1–2, p. 29.]
1932 m. spalio mėn. mokytojų seminariją administruoti pradėjo Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacija. Mokytojų seminarija veikė iki 1936 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Galdikienė Magdalena // Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas / grupės vadovė: J. Liandzbergienė. – Vilnius, 1998. – T. 1, P. 277–278.
  2. „Kaune pernai metų lapkričio mėnesy pradėjo veikti mergaičių mokytojų seminarija…“ // Lietuvos mokykla. – 1922, nr. 4/5, p. 224. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118635&biRecordId=13239. – Žiūrėta 2019 m. kovo 6 d.
  3. Mergaičių Mokytojų Seminarija. – Parašas: M. M. Seminarijos direkcija // Tėvynės sargas. – 1922, rugpjūčio 26, p. 374–375. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=44967. – Žiūrėta 2019 m. kovo 6 d.
  4. Pirmajai konfesinei mergaičių mokytojų seminarijai 10 metų // Rytas. – 1932, lapkričio 21, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121843. – Žiūrėta 2019 m. kovo 6 d.

o prie Lietuvos kariuomenės autobataliono suformuota Kauno karo gaisrininkų komanda, kuri 1923 m. likviduota, o turtas perduotas Kauno miesto savivaldybei. 1930 m. pastatyti Kauno miesto ugniagesių rūmai (archit. E. Frykas, inž. P. Markūnas; I. Kanto g. 1).

Kauno savanorių ugniagesių komanda. 1923 m.
[Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 2, p. 15.]
Kauno karo gaisrininkų komanda. 1923 m.
[Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 5–7, p. 71.]
Kauno miesto savivaldybės ugniagesiai 1930 09 08 prie naujai pastatytų rūmų
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 106.]
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastatas laikomas vienu gražiausių tokios paskirties pastatų Lietuvoje. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kaunas : 01. – 1995, Kaunas. – [16] p. : iliustr.
    „Kaunas. Vieton likviduotos karo gaisrininkų komandos…“ // Lietuvos gaisrininkas. – 1924, nr. 3, p. 27. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97359. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 19 d.
  2. Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba : istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunopriesgaisrine.lt/viewpage.php?page_id=6. – Žiūrėta 2019 m. kovo 6 d.
    Ugniagesių rūmai : I. Kanto g. 1 / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kaunas, 1918-2015. – Vilnius, 2015. – P. 37.
  3. Kauno savanorių gaisrininkų draugija. – Iliustr. // Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 2, p. 23–24. – Priega per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97368. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
  4. Lietuvos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba = The Lithuanian Fire and Rescue Service. – [Vilnius, 1997]. – [12] p. : iliustr. – Gretut. tekstas angl.
  5. Ugniagesyba Lietuvoje iki 1940 m. / Vytautas Sinaitis. – Kaunas, 1995. – 60, [3] p. : iliustr.
    Ugniagesių rūmų atidarymas Kaune. – Iliustr. // Lietuvos gaisrininkas. – 1930, nr. 8–9, p. 1, 8–9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97314. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
  6. Ugniagesių rūmai I. Kanto g. 1. / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 115–116.

nuo 1928 m. veikė K. Donelaičio g. 71, 1931 m. persikėlė į Parodos g. 16 (dab. 24). Šalys bendradarbiavo ekonomikos, karo, sporto bei kultūros srityse. 1927 m. įsikūrė Lietuvių-estų draugija.

Stasys Lozoraitis ir J. Seljamaa Baltijos valstybių konferencijoje Taline 1934 m.
[Lietuvos ir Estijos santykiai… p. 2.]
Ant buvusio Estijos konsulato pastato 2004 04 23 atidengta atminimo lenta. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Estijos pasiuntinybė persikėlė į kitą patalpą // Lietuvos aidas. – 1931, sausio 29, p. 6.
  2. Estijos užsienio reikalų ministrė dėkojo kauniečiams / Arūnas Andriuškevičius // Kauno diena. – 2004, bal. 24. – Prieiga per internetą. URL:
  3. Estijos ir Lietuvos santykiai 1919–1940 metais. – Tallinn, 2005. – 17 p. – Gretut. tekstas est., angl. – Mašinr.
  4. Įsikūrė Lietuvių-Estų draugija // Rytas. – 1927, kovo 30, p. 2.
  5. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p.12–13.
  6. Lietuvos ir Estijos santykiai, 1918–1940 m.: paroda. – Kauno apskrities archyvas [KAA], 2005. – 1 lap. sulankst. į 6 p.: iliustr.

1992 m. šalia pradėta statyti mūrinė (archit. Algimantas Kančas), 1997 06 22 bažnyčia konsekruota.

Senoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia. XX a. 4 deš.
Fotogr. P. Jastržembskas [Iliustruotas laikraštis. – 1932, Nr. 1, vasario 25, p. 10.]
Naujoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia (Antakalnio g. 35).
2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Aleksotas. Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia / Bronius Kviklys // Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – [T.] 2 : Vilkaviškio vyskupija. – Čikaga, 1982. – P. 100–102.
  2. Aleksotas: Šv. Kazimiero bažnyčia / A. Jankevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos sakralinė dailė. – [T.] 1 (4). – Vilnius, 2000. – P. 24–27.
  3. Aleksoto dekanatas. – Iliustr., port., žml. // Vilkaviškio vyskupija, 1926–2001. – Marijampolė, 2001. – P. 35.
  4. Senoji Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1011?rt=3&type=2&ss=Senoji%20Aleksoto%20%C5%A0v.%20Kazimiero%20ba%C5%BEny%C4%8Dia. – Prieiga per internetą. – Žiūrėta 2017 m. vasario 6 d.

Į Lietuvos knygos istoriją įėjo kaip „Lietuviškosios enciklopedijos“ leidėjas. Bendrovė turėjo spaustuvę, bibliotekų ir knygynų. 1940 07 31 ji buvo nacionalizuota ir įjungta į LTSR valstybinę leidyklą.

„Spaudos fondo“ valdyba ir direkcija. Apie 1938 m.
[Talka. – 1938, nr. 3, p. 61]
„Spaudos fondo“ rūmai. 1939 m.
[Lietuvos žinios“. – 1939, liepos 19, p. 8]
„Spaudos fondas“. Tarpukaris.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 461]
„Spaudos fondo“ knygyno (Laisvės al. 62, dab. 86) vitrinos. Apie 1938 m.
[Talka. – 1938, nr. 3, p. 64]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Įstaiga, kuri Lietuvoj išleidžia daugiausia knygų. – Iliustr. // XX amžius. – 1940, sausio 27, p. 7–8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=53577. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 25 d.
  2. Knygų leidimo ir platinimo Centras Kooperacijos S-ga „Spaudos fondas“. – // Talka. – 1928, nr. 11–12, p. 9–11. – Prieiga per internetą. URL:http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=8897. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 25 d.
  3. Kultūros kooperatyvas „Spaudos fondas“ / P. Rimgaila. – Iliustr. // Talka. – 1938, nr. 3, p. 59–65.
  4. „Spaudos fondas“ Kaune. – Iliustr. // Pasaulio Lietuvis (Kaunas). – 1938, rugsėjo 15 (nr. 18), p. 398. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3428. – Žiūrėta 2009 rugpjūčio 25 d.
  5. „Spaudos fondas“ – knygų leidimas, litografija, cinkografija, spaustuvė, knygrišykla (1934–1941) // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 51.
  6. „Spaudos fondas“, leidybos organizacija, spaustuvė (1924–1940). – Iliustr. // Lietuvos spaustuvės (1522–1997) / Vilius Užtupas. – Kaunas. – 1998. – P. 191–192.
  7. „Spaudos fondo“ darbai ir laimėjimai // Karys. – 1940, nr. 5, p. 146–147.

Savininkas – „Varpo“ bendrovė knygoms leisti. 1927 03 17 spaustuvė susprogdinta, 1928 m. atkuriama (Gedimino g. 38, dab. 46). Leido „Lietuvos žinias“, „Lietuviškąją enciklopediją“. 1940 07 30 spaustuvė buvo nacionalizuota. 1944 m. perimta leidyklų ir poligrafijos pramonės valdybos žinion ir veikė tuo pačiu pavadinimu iki 1954 m., o 1954 04 12 prijungta prie K. Poželos spaustuvės (dab. „Spindulys“).

„Varpo“ bendrovės valdyba
[V. Žukas. Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918–1940. – Vilnius, 1998. – P. 15]
„Varpo“ emblemos
[V. Žukas. Bendrovės knygoms leisti… . – P. 31]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Laikraščiai apie „Varpo“ bendrovės spaustuvės susprogdinimą // Lietuvos ūkininkas. – 1927, kovo 14–20 (nr. 11), p. 3.
  2. Poligrafinės įmonės Lietuvoje 1918–1940 metais / Audronė Glosienė // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 42–56.
  3. „Varpas“ // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 386.
  4. „Varpo“ bendrovė / Vladas Žukas. – Iliustr. // Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918–1940. – Vilnius, 1998. – P. 11–65.
  5. „Varpo“ spaustuvė. – // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 213–214.

1930 m. bendrovė išsiplėtė ir pradėjo gaminti vaistus. 1940 m. perorganizuota į chemijos ir farmacijos fabriką, 1980 m. – į eksperimentinę gamyklą. 1994 m. – privatizuota. 2004 m. įsigijo AB „Endokrininiai preparatai“ akcijas. 2006 m. – Lenkijos farmacijos įmonės Jelfa akcijas. 2008 m. AB „Sanitas“ iš Vytauto pr. 3 persikelia į naują modernią gamyklą Aleksote (Veiverių g. 134 B).

Bendrovė „Sanitas”. XX a. 4 deš.
[Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 444.]
„Sanitas“. XX a. 8 deš.
Fotogr. F. Lisauskas [Chemijos-farmacijos fabrikas „Sanitas“. – Vilnius, 1979. – P. 9.]
Fabriko „Sanitas“ vidaus įrenginiai. XX a. 8 deš.
Fotogr. A. Staišys [Chemijos-farmacijos fabrikas „Sanitas“. – Vilnius, 1974. – P. [20].]

Literatūra ir šaltiniai
  1. AB „Sanitas”. – Iliustr. // Lithuania: Kaunas today and tomorrow. – 2001, (nr. 1 (9), p. 27.
    Chemijos-farmacijos fabrikas „Sanitas“ : [Inform. leidinys]. – Vilnius, 1979. – 36 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  2. Lietuvos gyventojams – lietuviškus vaistus / Marijana Jasaitienė. – Iliustr., portr. // Kauno diena. – 1997, spalio 15, p. 15.
  3. Pokalbis su Lietuvos farmacinės įmonės „Sanitas“ direktoriumi Albertu Bertuliu Kaune / kalbėjosi inž. Vytautas Šliūpas. – Iliustr. // Lietuvių balsas (Chicago). – 1993, lapkričio 25, p. 8–9.
  4. Sanitas. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Sanitas. – Žiūrėta 2016 m. spalio 7 d.
  5.  „Sanitas“ – pionierius cheminės pramonės Lietuvoje. – Iliustr. – Parašas: R. Mk. // Lietuvos žinios. – 1934, gegužės 19, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_346558_7. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
  6. „Sanitui“ – 75 metai; Akcinė bendrovė „Sanitas“ šiandien / Zenona Šimaitienė, Vilma Gudienė. – Iliustr. // Pharmacon. – 1997, spalio 24, p. 6–7.
  7. Žydų pradėtą verslą visada lydėjo sėkmė / Erika Vaitkūnienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2008, spalio 11, p. 13.

1927 04 30 įsikūrė Lietuvių-suomių (nuo 1936 m. – susiartinimo) draugija, kurią įsteigė Vladas Nagevičius, Adolfas Sabaliauskas ir kiti. Atkurta 1990 01 20 Vilniuje.

Suomijos pasiuntinybės personalas. Apie 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 280.]
Suomijos konsulatas veikė dr. Ch. Elkeso name (Kęstučio g. 8). XX a. 4-as deš.
Fotogr. J. Skrinskas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Lietuvos ir Suomijos draugija: 1927–2000 istorijos apybraiža / Stasys Skrodenis. – Gretut. tekstas suom. – Vilnius, 2007. – P. 35–54.
  2. Lietuvos ir Čekoslovakijos konsuliniai ryšiai 1921–1940 metais / Sandra Grigaravičiūtė. – Faks., iliustr., lent. – Santr. angl.– Bibliogr. išnašose // Lietuva ir Čekija. – Nr. 5/7 (2004), p. 170.
  3. LVIA. F. 402, ap. 4, b. 519.
  4. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.

laikomos Lietuvos krepšinio istorijos pradžia. Žaidė Kauno rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komanda, kurios sudėtyje buvo ir aktyvus sporto organizatorius, sportininkas, lakūnas Steponas Darius. Rungtynes rezultatu 8:6 laimėjo LFLS krepšininkai.

Straipsnis apie 1922 04 23 įvykusias pirmąsias krepšinio (iš pradžių – basketbolo, krepšiasvydžio) rungtynes Lietuvoje
[Lietuvos sportas. – 1922, Nr. 5, p. 5.]
Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) moterų krepšinio komanda
[Iš Lietuvos sporto muziejaus fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Basketbolo rungtynės : Kaune. – Rubrika: Sporto žinios // Lietuvos sportas. – 1922, Nr. 5, p. 5.
  2. Lietuvos moterų basketbolo pirmenybės, [Kaunas] // Trimitas. – 1922, Nr. 41, p. 20.
  3. Krepšiasvydis vyrams : (Basket ball) / Karolis Dineika. Kumščiasvydis / J. Eretas. – Kaunas : K.A.M. Karo mokslo skyriaus leidinys, 1922. – 31 p.
  4. Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ; ir, Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926–1927 metams / K. r. vyr. ltn. Darius. – [Kaunas] : Lietuvos sporto lygos leidinys, 1926. – 65 p.
  5. Mūsų krepšiniui – 60, 1922–1982. – Kaunas, 1982. – P. 4–5.
  6. 1922 : krepšinio gimimo Lietuvoje metai / Stanislovas Stonkus. – Iliustr., portr. // Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų, 1922–1992. – Vilnius : Velda, 1992. – P. 10–16.
  7. Kaunas – krepšinio miestas / Stanislovas Stonkus. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 152–163.
  8. Krepšinio pradžia / Skirmantas Leonas Karalevičius. – Iliustr., portr. // XX a. Lietuvos krepšinio legenda. – Kaunas, 2011. – P. 54–88.
  9. Virtuali paroda „Kauno išskirtinumas – Laikinoji sostinė (1919–1940)“ / Sportinis gyvenimas / Krepšinis. – Prieiga per internetą. URL: https://www.kvb.lt/lt/krastieciams/gallery/574-sportinis-gyvenimas#fwgallerytop. – Žiūrėta 2021 m. rugsėjo 2 d.

Vėliau persikėlė į V. Putvinskio g. 36A (dab.  60). Su šia šalimi Lietuva intensyviai vykdė karinius, prekybinius ir kultūrinius mainus.

Čekoslovakijos pasiuntinybės Kaune personalas. Apie 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 279.]
Ant buvusio konsulato pastato (Laisvės al. 28) 2005 08 16 atidengta atminimo lenta. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atminties lenta ant buvusio Čekoslovakijos konsulato / Darius Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, rugpjūčio 17, p. 4.
  2. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 9.
  3. Čekoslovakijos diplomatinės tarnybos Lietuvoje (1921–1939 metais) klausimu / Dalia Bukelevičiūtė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos istorijos studijos. – T. 13 (2004), p. 43–57.
  4. Lietuvos ir Čekoslovakijos dvišalių santykių dinamika 1918–1939 metais: monografija / Dalia Bukelevičiūtė. – Vilnius, 2010. – 342 p.
  5. Lietuvos ir Čekoslovakijos konsuliniai ryšiai 1921–1940 metais / Sandra Grigaravičiūtė. – Faks., iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuva ir Čekija. – Nr. 5/7 (2004), p. 139, 153–155.
  6. Čekoslovakijos pasiuntinybė. – Prieiga per internetą. URL: http://diplomatiniskaunas.lt/cekoslovakijos-pasiuntinybe/. – Žiūrėta 2019 m. sausio 10 d.

1919–1920 m. į Kauną iš Lenkijos atvyko slaptos Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos keliolika vienuolių, kurios apsistojo Perkūno namuose. 1932–1934 m. kongregacija pasidalino į viešai ir neviešai veikiančias vienuolijas. 1948 m. sovietinei valdžiai uždraudus Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos veiklą, ji pasitraukė į pogrindį. 1990 m. vienuolija vėl pradėjo veikti viešai.

1934 m. viešai veikiančios Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos centras įsikūrė buv. dominikonų vienuolyne (dab. Vilniaus g. 29)
Fotogr. P. Juozapavičius [Iš KAVB fondų]
2004 m. iškilmingai pašventintas Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos vienuolynas Amerikos lietuvių g. 11 (architektai Asta ir Vidas Stalaučinskai). 2014 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Amerikos lietuvių gatvėje laukiama permainų / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, vasario 28, p. 5.
  2. Ant Aleksoto kalno… / Kazimieras J. Ambrasas // XXI amžius. – 2004, liepos 16, p. 4, 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/07/16/laikzmon_02.html. – Žiūrėta 2014 m. rugsėjo 13 d.
  3. Lietuvos vienuolijos: XX a. istorijos bruožai / Regina Laukaitytė. – Vilnius, 1997. – P. 63–67.
  4. Pro uždangą / Gražina Jankutė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, gruodžio 24, p. 16.
  5. Seserų Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos sukaktis. – KAP // XXI amžius. – 2004, liepos 2, p. 7.
  6. Širdiečių jubiliejus / Antanė Kučinskaitė. – Iliustr. // Katalikų pasaulis. – 1994, Nr. 8, p. 22–24
  7. .Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacija: istorija, šiandiena ir perspektyvos / Vilius Litvinavičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 1994, birželio 10, p. 6.
  8. Vienuolijų veikla Lietuvoje nepriklausomybės ir pokario metais (1918–1990) / kun. Leonardas Jagminas SJ // Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. – T. 15. – Vilnius, 1995. – P. 97–118.

1925 03 12 padėtas pastato kertinis akmuo (archit. M. Songaila), 1928 m. pabaigoje Lietuvos banko rūmų statyba baigta. 1940 m. čia įsikūrė TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko skyrius. 1970 m. pastatas įtrauktas į architektūros paminklų sąrašą. 1991 m. jis perduotas 1990 03 01 įsteigtam Lietuvos bankui. 2003 m. paskelbtas kultūros paminklu. 2004–2013 m. čia buvo įsikūrusi pagrindinė AB Ūkio banko buveinė.

Lietuvos banko rūmai (Maironio g. 25). Interjerui įrengti baldai ir šviestuvai buvo atvežti iš įvairių Vakarų Europos miestų, dalis baldų pagaminta Lietuvoje. Apie 1933 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 408.]
Lietuvos banko Kauno skyrius (Maironio g. 25). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Architektūra // Tarpukario Lietuva. – Kaunas, 2007. – P. 108–109.
  2. Ekskursija po banką? Įmanoma! / Birutė Jančienė. – Iliustr. // Savaitė. – 2016, Nr. 2 (saus. 14), p. 18–19.
  3. Lietuvos bankas K. Donelaičio g. 85 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 92–97.
  4. Lietuvos banko namų kertinio akmens pašventinimas // Lietuva. – 1925, kovo 13, p. 6.
  5. Lietuvos banko rūmai Kaune / Lietuvos bankas ; [nuotraukos Arūno Baltėno ir Rolando Ginaičio]. – Vilnius : Lietuvos bankas, 2005 (Vilnius : Baltijos kopija). – [36] p. : iliustr.
  6. Lietuvos bankas = Bank of Lithuania : Maironio g. 25 / K. Donelaičio g. 85 / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra / [leidinio koncepcijos autorius, redaktorius ir leidėjas Gintaras Balčytis. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 32–35.
  7. Lietuvos bankas : Maironio g. 25 / K. Donelaičio g. 85 / Giedrė Jankevičiūtė. – Iliustr. // Kaunas, 1918–2015 / [Almantas Bružas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Jolita Kančienė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Vaidas Petrulis]. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 30–31.
  8. Lito istorija / Stanislovas Sajauskas. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017 (Vilnius : Standartų sp.). – P. 27, 35, 53–55.
  9. Lietuvos bankų istorija projektuose, fotografijose, atvirukuose / Vidmantas Laurinavičius // Lietuvos muziejai: paveldas, turizmas, švietimas, regionų kultūra. – 2003, Nr. 4, p. 35–38. – Prieiga per internetą. URL: http://www.museums.lt/Zurnalas/Liet_banku_istorija.htm. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 17 d.

1926 m. prijungus žemesniąją policijos mokyklą, tapo Kauno aukštesniąja policijos mokykla, kuri 1929 m. perkelta į miesto centrą. 1944 m. buvusiuose Valstybės banko rūmuose įsikūrė specialioji vidurinė milicijos mokykla, kuri 1991 m. tapo aukštesniąja policijos mokykla. 1997 m. jos bazėje įkurtas Lietuvos teisės akademijos, nuo 2004 m. – Mykolo Romerio universiteto (MRU) Kauno policijos fakultetas, nuo 2007 10 18 – MRU Viešojo saugumo fakultetas, dabar – akademija.

Šiame pastate (K. Donelaičio g. 25) tarpukariu veikė Kauno aukštesnioji policijos mokykla. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
Nuo 1944 m. iki šių dienų Maironio g. 27 esančiame pastate mokosi viešosios tvarkos saugotojai. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kaip mokoma mūsų policija / G. Valkauskas. – Portr. // Lietuvos aidas. – 1930, kovo 27, p. 5.
  2. Kauno specialioji vidurinė milicijos mokykla / Valdas Sutkus. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1991, vasario 7, p. 4.
  3. Lietuvos policijos raidos etapai / Aleksandras Tiunaitis // Lietuvos aidas. – 1997, birželio 17, p. 11.
  4. Milicijos mokykla / Parašas: A. K. // Lietuva. – 1923, balandžio 4, p. 2. – Prieiga per internetą. URL : http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63843. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  5. Milicijos mokykla. – Iliustr. // Lietuvos policija, 1918–1928. – Kaunas, 1930. – P. 360–377.
  6. Policijos mokyklos // Petras Stankeras. Lietuvių policija 1941–1944 metais. – Vilnius, 1998. – P. 103–115.
  7. Policijos mokykla ir jos reikšmė policijos gyvenime // Policija. – 1927, nr. 4, p. 1–7.
  8. Policijos mokslinimo įstaigos jubiliejus: policijos mokyklą baigė 1269. Mūsų policijos pažanga // Lietuvos aidas. – 1932, lapkr. 7, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88591. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 1 d.
  9. 1935 metų policijos mokyklos statutas / Česlovas Mančinskas // Kriminalinė justicija, nr. 7, 8 (1997), p. 102–110.

Vokiečių okupacijos metais jis buvo uždarytas, 1944 m. – atkurtas. 1958 m. reorganizuotas į Respublikinį pedagoginį muziejų. 2002 m. pervadintas Kauno apskrities pedagoginiu muziejumi, 2010 m. – Lietuvos švietimo istorijos muziejumi, 2023 m. – Lietuvos švietimo muziejumi.

Lietuvos švietimo muziejus (Vytauto pr. 52). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Istorinė atmintis. Lietuvos švietimo istorijos muziejui – 95-eri / Jūratė Jagminienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, rugpj. 11, priedas „Santaka“, p. 6–7.
  2. Iš švietimo-kultūros istorijos: straipsnių rinkinys. – Iliustr. – Mašinr. / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 192–210, 212–227.
  3. Meno ir švietimo įstaigos: Muziejai // Kauno miestas. – Kaunas, 1930. – P. 39–40.
  4. Pedagoginio muziejaus 80-metis nuotraukomis, 1922–2002 / sudarytoja Sofija Kontrimavičienė. – Kaunas, 2002. – 78, [2] p.: iliustr. – Aplanke dvi knygos. – Aplanko antr.: Pedagoginiam muziejui 80 metų: 1922–2002.
  5. Pedagoginio muziejaus 80-metis žodžiais, 1922–2002 / sudarytoja Sofija Kontrimavičienė. – Kaunas, 2002. – 47 p. – Aplanke dvi knygos. – Aplanko antr.: Pedagoginiam muziejui 80 metų: 1922–2002.
  6. Lietuvos švietimo istorijos muziejus. – Prieiga per internetą. URL: https://www.lsim.lt/. – Žiūrėta 2022 m. lapkričio 11 d.

Pirmasis Kaune rezidavęs konsulas Giovani Amadori aktyviai dalyvavo miesto gyvenime. 1927 m. Italijos atstovybei bei raštinei patalpas išnuomojo Romanas Polovinskis, kuris 1935 m. prie savo namų pastatė pasiuntinybei pritaikytą priestatą. 1936 m. įkurtai Italų-lietuvių draugijai vadovavo Jadvyga Tūbelienė. Jos pastangomis Kaune gastroliavo dainininkai iš Italijos, vyko priėmimai, parodos ir kiti renginiai.

1935 m. užsienio atstovybių išsidėstymo planas
[Iš Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune fondų]
2009 m. buv. Italijos atstovybės pastatas (Vydūno al. 13) įtrauktas Kultūros vertybių registrą. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p.1, 9.
  2. Įsteigta Lietuvių-Italų draugija // Lietuvos aidas. – 1936, lapkričio 14 (Nr. 425), p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66924. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 14 d.
  3. KAA. F. 214, ap.1, b. 8375, 8376; F. 218, ap. 2, b. 2930.
  4. LCVA. F. R, ap. 1019, b. 17 [uždarymo dokumentai].
  5. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, Nr. 12, p.12–13.
  6. Politika per kultūrą: užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kaune / Asta Petraitytė // Darbai ir dienos. – T. 30 (2002), p. 32–33.
  7. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
  8. Buvęs Romano Polovinsko namas, Italijos ambasada. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/2005. – Žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.

ir pradėjo atstatymo darbus Bliumentalių alaus daryklos vietoje (šalia Vilkmergės plento – dab. Savanorių pr. 7).

 

Alaus daryklos ir vaisvandenių dirbtuvės „Ragutis“ reklama.
[Vairas. – 1923, Nr. 10, p. 24.]
Ragučio pastatai (dab. Savanorių pr.)
[Lietuvos pramonė… – P. 65.]
Alaus virimo skyrius.
[Ten pat]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Apie „Ragutį“ : įmonės istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ragutis.lt/main.php/id/109/lang/1. – Žiūrėta 2009 m. vasario 7 d.
  2. B-vės „Ragutis“ garinis alaus bravoras ir vaisvandenių dirbtuvės Kaune // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 65– 66.
  3. Lietuviškos aludarystės tradicija gimė Kaune / Aistė Veismonaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, balandžio 9, p. 7
  4. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki „Ragučio“ : alaus daryklos istorija, 1853–2008 m. / Vilma Akmenytė, Giedrė Milerytė. – Kaunas, 2008. – 208 p. : iliustr., faks., žml.
  5. „Ragučio“ bravoro pastatai (Savanorių pr. 7–9) // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 107–108.
  6. Viešųjų asmenų privatūs interesai: nuo „Bliumental“ iki „Ragučio“ // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 8 (2007), p. 105–126.

Ilgiausiai jai vadovavo kompozitorius T. H. Preston, ėjęs konsulo, vėliau – įgaliotojo ministro pareigas ir labai aktyviai dalyvavęs Kauno kultūriniame gyvenime.

D. Britanijos atstovybės darbuotojai prie pasiuntinybės pastato apie 1938 m.
[Pažintis su Lietuva: Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – D. 2, p. 61]
1998 m. ant buvusios pasiuntinybės pastato (Kęstučio g. 29) Jorko hercogas Andrew atidengė atminimo lentą. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Patrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 1, 9.
  2. Naujas anglų konsulas Kaune // Trimitas. – 1921, nr. 24, p. 8.
  3. Princą Andrew kauniečiai atsimins ilgai / Audronė Vaitkutė. – Iliustr. // Kauno žinios. – 1998, birž. 10, p. 1.
  4. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 130.

Tai buvo antroji šalis, 1918 12 12 pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę. Nepaprastasis pasiuntinys rezidavo Žaliakalnyje, o konsulatas atidarytas V. Putvinskio gatvėje. 1930 m. jame sekretoriumi dirbo Suomijos švedas rašytojas-modernistas Henris Parlandas (Henry Parland). Suaktyvėjus verslininkų ryšiams, 2006 04 04 Kaune, K. Petrausko g. 26 buvo atkurtas Švedijos garbės konsulatas, o 2011 11 30 jis oficialiai persikraustė į naujas patalpas Vytauto pr. 43A–66.

Ant dailininko A. Žmuidzinavičiaus namo (V. Putvinskio g. 64), kuriame buvo įsikūręs Švedijos konsulatas, 2009 11 19 atidengta atminimo lenta lietuvių, suomių ir švedų kalbomis. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
Švedijos pasiuntinybė tarpukariu dirbo Vaižganto g. 25. 2005 m.
Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Ambasadorė: Kaunas mums labai svarbus / Mantas Lapinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, gruodžio 1, p. 2.
  2. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p. 12–13.
  3. Literatūriniai H. Parlando pėdsakai Kaune / Vaida Milkova. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, lapkričio 28, p. 34.
  4. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 62.
  5. „Laikinoji sostinė“ – laikinas valstybingumas? Lietuvos valstybingumo pavojai švedų akimis XX a. pradžioje / Saulius Pivoras // Kauno istorijos metraštis. – T. 3 (2002). – P. 119–125.
  6. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.

Gamykla, skirta plytų ir čerpių gamybai, pastatyta 1923 m. Ši bendrovė ir buvo dabartinės, 1992 m. privatizuotos, AB „Palemono keramika“ pradininkė.

AB „Palemonas“. Apie 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 423.]
Palemono plytų-čerpių gamyklos keramzito cechas. 1961 m.
Fotogr. J. Navickas [Mokslas ir technika. – 1961, nr. 11, p. 28.]
AB „Palemono keramika“. 2010 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kas yra Akc. b-vė „Palemonas“. – Iliustr. // Sveikata ir darbas. – 1940, nr. 11, p. 388–391. – Priega per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17881. – Žiūrėta 2009 m. kovo 10 d.
  2. Neramios trelės iš lakštingalų buveinės / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, vasario 23, p. 3.
  3. Palemonas // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 289–293.
  4. „Palemono“ akc. bendrovės: plytų ir durpių gaminimas. – Iliustr. // Lietuvos pramonė / Dr. J. Etingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – P. 107–108.
  5. Palemono keramika. – Prieiga per internetą. URL: http://www.palemonokeramika.lt/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  6. Palemono plytų čerpių gamykla. – Vilnius, 1960. – 12 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų. – Santr. angl.

1929–1939 m. pasiuntinybė dirbo V. Putvinskio g. 14. 1923 m. įsikūrė Lietuvių-prancūzų draugija, turėjusi Kaunui didelės prancūzų kultūros įtakos.

Namas, kuriame Prancūzijos konsulatas įsikūrė. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
Prancūzijos pasiuntinybė. XX a. 4 deš. 2013 04 02 prie pastato (V. Putvinskio g. 14), kur 1929–1940 m. buvo įsikūrusi Prancūzijos Respublikos pasiuntinybė Lietuvoje, atidengta atminimo lenta (skulpt. prof. Jonas Venckūnas)
Fotogr. J. Skrinskas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Ant pastato, kuriame veikė Prancūzijos pasiuntinybė, atidengta atminimo lenta. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunas.lt/index.php?3469688450. – Žiūrėta 2013 m. balandžio 2 d.
  2. Diplomatinis priekaištas laikinajai sostinei / Žilvinė Patrauskaitė // Kauno diena. – 2001, lapkričio 17, p. 1–9.
  3. Kaip Lietuva prarado valstybingumą / Juozas Skirius. – Iliustr. // Švyturys. – 1990, nr. 12, p.12–13.
  4. Prancūzų-lietuvių draugija // Lietuva, lapkričio 11, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63955. – Žiūrėta 2009 m. liepos 15 d.
  5. Prancūzų pėdsakai Kaune / Artūras Jančys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1998, rugsėjo 12, p. 5.
  6. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923–1940 metais / Asta Petraitytė // Kauno istorijos metraštis. – T. 3 (2002), p. 144–149.
  7. Les institutions diplomatiques dans la capitale provizoire. – Iliustr. // Les traces de la France a Kaunas. – [Kaunas, 2009]. – P. 18.

1937 m. persikėlė į naują pastatą Žaliakalnyje šalia Italijos pasiuntinybės, o nuo 1938 08 08 iki uždarymo veikė miesto centre. 1939 02 10 Šveicarijos įgaliotasis ministras Lietuvos prezidentui įteikė savo kredencialus.

Šiame pastate (Minties rato g. 1/ Vydūno al. 15) veikė Šveicarijos konsulatas. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
Ant buvusio konsulato pastato (K. Donelaičio g. 45) 2008 09 24 atidengta atminimo lenta. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Lietuvos Šveicarijos draugystė: svarbiausias pirmojo Šveicarijos pasiuntinio Lietuva[oje] uždavinys. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1939, vasario 11, Nr. 69, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=98028. – Žiūrėta 2009 m. spalio 5 d.
  2. Ministras Eggeris Lietuvoje (1939) / Gottlieb Studerus // Tarp Vilniaus ir Berno: tekstai apie Lietuvą ir Šveicariją / sudarė Maxas Shweizeris. – Vilnius, 2003. – P. 201–207.
  3. Santykių stiprinimas su Šveicarija // Lietuvos žinios. – 1939, vasario 10, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003192409. – Žiūrėta 2019 m. kovo 7 d.
  4. „Šveicarų konsulas persikėlė į naują butą Bažnyčios g-vė 12…“ // Krašto balsas. – 1923, kovo 7, Nr. 53, p. 3.
  5. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.

vėliau – pramonininkų Tilmansų viloje (pastatas neišlikęs). 1940 m. „Philips“ atstovybės direktorius Janas Zvartendijkas (Jan Zwartendijk) buvo paskirtas konsulu ir bendradarbiaudamas su japonų diplomatu Čiune Sugihara per 10 dienų išrašė 2300 leidimų žydams išvykti į Olandijai priklausančias salas.

Ant buvusio Nyderlandų atstovybės pastato (Laisvės al. 42) 2003 09 26 atidengta atminimo lenta. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
1940 m. Nyderlandų konsulatas veikė Laisvės al. 29. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Kurasao angelas“ sugrįžta iš užmaršties / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2003, rugsėjo 26, p. 1, 9.
  2. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 60–62.
  3. Prisimintas konsulas, Kaune gelbėjęs žydus / Sigita Rudzevičiūtė-Vissers // Lietuvos rytas. – 1997, lapkričio 7, p. 3.
  4. Sovietizacija // Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 360–361.
  5. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
  6. Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas – Pasaulio Tautų Teisuoliai. Istorinės peripetijos tarp sovietinių struktūrų, žydų pabėgėlių ir jų gelbėtojų / Simonas Strelcovas. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2003, [t.] 2 (14), p. 44–50.

Jos tikslas buvo derinti atskirų ūkio kooperatyvų ir draugijų veiklą, kelti ir tobulinti krašto ūkio kultūrą, žemės ūkio pramonę, organizuoti žemės ūkio gaminių perdirbimą ir tiesioginį pardavimą krašte ir užsienyje. 1931 10 25 – pavadinta „Lietūkiu“. Jos administracinis ir prekybinis centras buvo Kaune, Vytauto pr. 33 (dab. 43). „Lietūkis“ veikė iki 1939 m. Jo pagrindu buvo įsteigta Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga (Lietkoopsąjunga).

„Lietūkio“ namas (Vytauto pr. 33). 1930 m.
[Lietūkis: 1923–1933. – Kaunas, 1933. – P. 37]
Buvusiame „Lietūkio“ pastate (Vytauto pr. 43) įsikūręs Vilniaus kooperacijos kolegijos Kauno skyrius. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
Pirmoji „Lietūkio“ valdyba.
[Lietūkis: 1923–1933. – Kaunas, 1933. – P. 7]
„Lietūkio“ ir Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos paviljonas. Tarpukaris.
Nuotrauka [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Ekonominės organizacijos: 1. „Lietūkis” – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga. – // Lietuvos žemės ūkis 1918–1940 / Bronius Povilaitis. – Vilnius, 1997. – P. 173–178.
  2. Kooperacija nepriklausomoje Lietuvoje / Vytautas Žeimantas. – Iliustr. // Lietuvos vartotojų kooperacija: nuo pirmųjų žingsnių iki 2000 mtų / Vytautas Žeimantas, Vytautas Vaitkus. – Vilnius, 2000. – P. 28–41.
  3. Kooperatyvinių ir visuomeninių organizacijų pagalba žemės ūkiui. – Iliustr. // Visa Lietuva: Informacinė knyga 1931 m. – Kaunas, 1932. – P. 42–45.
  4. „Lietūkio“ dešimties metų sukaktis. – Parašas: N. Fa // Lietuvos aidas. – 1933, birželio 20, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89453. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 9 d.
  5. „Lietūkis“ (1, 2, 3) / Perpetua Dumšienė // Ūkininko patarėjas. – 1993, sausio 8, 15, 22, p. 7.
  6. Lietūkis: Zentralverband Landwirtschaftlicher Genossenschaften Litauens // Kaunas. – Praha, 1938. – P. 48–49.
  7. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“. – Iliustr. // Mūsų kraštas. – 1937, birželio 25, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=108360. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 10 d.
  8. Trumpa dešimties metų veikimo apžvalga = Un bref apergu des dix ánées d ‘ activitée / „Lietūkis“, Lietuvos ž. ū. kooperatyvų sąjunga. – Kaunas, 1933. – 112 p.: 10 iliustr. lap.: iliustr. – Santr. pranc.

Nuo 1930-ųjų gimnaziją pavesta globoti seserims kazimierietėms ir ji pavadinta Šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazija. 1940 m. ji gavo Kauno 8-osios gimnazijos, 1950 m. – 8-osios vidurinės mokyklos, 1963 10 21 – J. Aleksonio vardą. 1989 04 30 mokyklai sugrąžintas „Saulės“ vardas. 1993 09 01 suteiktas gimnazijos statusas.

„Saulės“ namai. Apie 1925 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
Kauno „Saulės“ gimnazija (Savanorių pr. 46). 2008 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Saulės“ gimnazija, Savanorių pr. 46 / N. Lukšionytė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 231–232.
  2. „Saulės“ gimnazijos pastatas (Savanorių pr. 46). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 52–54.
  3. Kauno „Saulės“ gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 71–76.
  4. Kauno „Saulės“ gimnazija : [„Saulės“ gimnazijai – 90 metų ir „Saulės“ rūmams – 100 metų : jubiliejinis leidinys] / Valdemaras Jaruševičius, Aldona Sellienė, Solveiga Laučienė. – Kaunas : [Taurapolis], 2013 (Kaunas : Taurapolis). – 390, [2] p. : iliustr., faks., portr.
  5. Kauno „Saulės“ gimnazija: [inform. leid.] / red. A. Sellienė… [et al.]. – Kaunas, 1995. – 31, [1] p.: iliustr.
  6. Kauno šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazija : 1923–1938. – Kaunas : Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija, 1938 (Kaunas : „Žaibo“ sp.). – 99, [9] p. : iliustr. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=63584. – Žiūrėta 2012 m. gegužės 30 d.
  7. Saulė šviečia visiems / Lina Klusaitė // XXI amžius. – 2003, gegužės 14, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030514/zvil_03.html. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 14 d.
  8. Kauno „Saulės“ gimnazija. Istorija – Prieiga per internetą. URL: https://www.saule.kaunas.lm.lt/saule/apie-gimnazija/istorija/. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 14 d.

Sovietmečiu jis vadinosi „Kova“. 1996 m. fabrikas likviduotas.

Brolių Salamonų tabako ir papirosų fabrikas tarpukariu
[Lietuva skaitmenimis 1918–1928. – Kaunas, 1928. – P. 103.]
E. Salomonas – „Br. Salomonų“ tabako ir papirosų fabriko bendravaldis ir direktorius
[Lietuvos prekybos, pramonės ir finansų veikėjų albumas = Führende Persönlickeiten des Handelns, der Industrie und Finanzwelt Litauens. – Kaunas, 1929. – P. [37].]
1999–2015 m. buvusiame fabriko pastate (rekonstruota pagal archit. Algimanto Kančo projektą) veikė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. 2010 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Brolių Salomonų“ papirosų fabrikas Kaune = Zigarettenfabrik „Gebrüder Salomon“ Kowno. – Gretut. tekstas liet., vok. // Lietuvos prekyba, pramonė ir finansai 1925–1926 m. : [informacinis leidinys] ; Handel, Gewerbe und Finanzen Litauens / redaktorius Stasys Gylaitis. – Kaunas : „Naudos“ b-vės leidinys, [1926] (Kaune : M. Jolko sp.). – P. 112–113.
  2. „Kovos“ fabrikas pasiduoda be kovos. – Iliustr. / Aušra Ostaševičienė // Laikinoji sostinė. – 1996, gegužės 31, p. 3.
  3. Brolių Salamonų tabako ir papirosų fabrikas / Puslapį parengė Aurina Venislovaitė ; Kauno apskrities bibliotekos archyvo nuotrauka. – Iliustr. – Rubrika: Tapatumo teritorijos // Nemunas. – 2013, saus. 31–vas. 6 (Nr. 4), p. 18.
  4. Likviduojamas Kauno tabako fabrikas // Respublika. – 1996, birželio 15, p. 23.
  5. Papirosų fabriko atidarymas // Lietuva. – 1923, rugsėjo 28, Nr. 218, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64046. – Žiūrėta 2010 m. sausio 19 d.
  6. Tabako fabriko griuvena tapo moderniais mokslo rūmais. – Iliustr. / Vida Savičiūnaitė // Lietuvos rytas. – 2000, rugsėjo 11, priedas „Būstas“, p. 3, 8.
  7. Tabako išdirbinių įmonės // Kauno miestas: Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 95–96.

Pagerbiant dr. Jono Basanavičiaus atminimą jo biustai taip pat buvo pastatyti 1930 06 24 Karo ligoninės kieme (dabar Vytauto pr. 49) bei 1935 09 15 Aukštosios Panemunės šile (greta Birutės g.).

Dr. J. Basanavičiaus biustas jo vardo Karo ligoninės sodelyje.
[Kardas. – 1937, Nr. 5, p. 113.]
1935 09 15 dr. J. Basanavičiaus biusto atidengimo iškilmės Aukštojoje Panemunėje (greta Birutės g.)
[Mūsų kraštas. – 1935, spalio 4, p. 5.]
Dr. J. Basanavičiaus biustas Karo muziejaus sodelyje. 1928 m.
[Vasario 16 diena. – 1928, vasario 16, p. 5]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atėjo laikas sugrąžinti miestui tai, kas visada jam priklausė / L. Šinkūnaitė, A. Baubinienė, N. Misiūnienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, lapkričio 23, p. 4.
  2. D-rui Jonui Basanavičiui paminklo atidengimo iškilmės // Lietuva. – 1923, lapkričio 25, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=63967. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  3. Didelės iškilmės A. Panemunėje ir Pasvalyje. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 1935, rugsėjo 19, p. 11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85211. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  4. J. Basanavičiaus paminklą išgelbėjo Lietuvos kariškiai / E. Pakrosnienė. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 1998, birželio 18, p. 2.
  5. Jono Basanavičiaus paminklas / Jonas Varnauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 50–51.
  6. Juodos skylės ir balti siūlai: senųjų paminklų likimai / Algimantas Miškinis. – Iliustr. // Nemunas. – 1988, nr. 12, p. 34–38.
  7. Karo ligoninės iškilmių proga: šiandien Karo ligoninės šefui a. a. J. Basanavičiui ligoninės sode šventinamas paminklas // Lietuvos aidas. – 1930, birželio 24, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65572. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.
  8. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990 m.), D. 2 / Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras. – Kaunas, 1993. – P. 276.
  9. Paminklas Tautos atgimimo patriarchui – Jonui Basanavičiui / Daiva Nevardauskienė. – Iliustr. // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2004. – [D.] 1, p. 19.
  10. Pastatytas dr. J. Basanavičiui paminklas // Lietuvos aidas. – 1935, rugsėjo 16, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67376. – Žiūrėta 2012 m. sausio 12 d.

1930 m. muziejus perduotas universiteto bibliotekai. 1934 04 29 universiteto rūmuose iš rašytojo palikimo įkurtas Vaižganto muziejus. 1941 m. eksponatai perduoti į LTSR MA Lietuvių literatūros instituto fondus (dab. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).

Juozas Tumas-Vaižgantas. Apie 1927 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
J. Tumo-Vaižganto memorialinės ekspozicijos atidarymas. 1934 m.
[Iš Kauno technologijos universiteto bibliotekos archyvo]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Rašliavos muziejus. – Iliustr. // Lietuvos muziejai iki 1940 metų / Nastazija Keršytė. – Vilnius, 2003. – P. 166–167.
  2. Rašliavos muziejus // Raštai / Vaižgantas. – [T] 14 (2002), p. 241–243.
  3. Lietuvos universitete // Juozas Tumas Vaižgantas / Aleksandras Merkelis. – Vilnius, 1989. – P. 336–347.
  4. Universiteto rankraščių skyrius / E. Eimaitytė // Lietuvos aidas. – 1936, gegužės 23, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66810. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 13 d.
  5. Rašliavos muziejus // Lietuvos aidas. – 1930, vasario 7, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65855. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 13 d.
  6. Rašliavos muziejus / J. Tumas // Lietuvis. – 1927, rugsėjo 13, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34554. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 13 d.
  7. Humanitarinių mokslų fakulteto įstaigos: Fakulteto muziejus / / Lietuvos universitetas: 1922 II 16 – 1927 II 16. Pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita. – Kaunas, 1925. – P. 206.
  8. Vaižganto muziejaus perdavimo-priėmimo aktas : 1941 m. gegužės 8 d. // Literatūra, 1940–1960 : dokumentų rinkinys / redakcinė kolegija: N. Baškytė … [et al.] ; sudarė, įvadą ir komentarus parašė J. Vosylius. – Vilnius, 1992. – P. 580.
  9. Vaižganto muziejus. – Iliustr. // Gimtasai kraštas. – 1936, nr. 2–4, p. 568.

AB „Maistas“ užsiėmė žemės ūkio produktų eksportu į užsienį. Nuo 1933 m. pradėjo gaminti ir eksportuoti mėsą ir jos produktus. 1940 m. bendrovė reorganizuota į mėsos kombinatą ir tampa valstybine įmone. 1997 m. įmonė bankrutavo.

AB „Maistas“ kompleksas (Aleksotas). Tarpukaris
[Lithuanian : Quality products / Kazys Gineitis. – Kaunas, b.m. – P. 88.]
AB „Maistas“ dir. Jonas Lapėnas, tarnautojai ir AB „Maistas“ skerdyklų Kaune vaizdas iš lėktuvo. Apie 1933 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 422.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno mėsos kombinatas / Parengė Romas Žemaitis. – Kaunas, 1983. – [20] p.: iliustr. – Tekstas liet., rusų, vok.
  2. Lietuvos akcinė bendrovė „Maistas“ ir jos veterinarijos tarnyba / Bronius Povilaitis // Lietuvos veterinarija. – 1993, Nr. 1, p. 5–6.
  3. „Maistas“ / Bronius Povilaitis. – Iliustr. // Lietuvos žemės ūkis 1918–1940. – Vilnius, 1997. – P. 184–189.
  4. The „Maistas“ Company Limited, manufacturer of meat and meat products. – Iliustr. // Kaunas. – Praha, 1938. – P. [45–47].
  5. Pirmas Maisto dešimtmetis : 1923–1933 metai : apžvalginis akcinės Maisto bendrovės leidinys. – Kaunas : akcinė Maisto bendrovė, 1933 (Kaunas : „Spindulio“ b-vės sp.). – 87, [1] p. : iliustr., portr. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/KVB/C130001859768. – Žiūrėta 2020 m. vasario 6 d.

Jo įkūrimą inicijavo ir jam vadovavo Sankt Peterburge gimęs, bet Šveicarijos pilietybę paveldėjęs botanikas, profesorius Konstantinas Regelis (Constantin von Regel). Nuo 1940 m. sodas buvo pavaldus Vilniaus universitetui, nuo 1941 m. perduotas Lietuvos mokslų akademijai. 1946 m. botanikos sodas įjungtas į Biologijos, 1959 m. – į Botanikos instituto sudėtį. 1989 m. sodas tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Lietuvos mokslų akademijos įstaiga. 1992 m. jis įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą.
XIX a. antroje pusėje dvarininkų Godlevskių įkurtas peizažinio plano dvaro parkas 2001 m. įrašytas į Lietuvos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

1923 07 08 Botanikos sodas buvo iškilmingai pašventintas, Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai
[Kaunas : 2 serija / fotografavo M. Pranckūnas. – Kaunas, : M. Pranckūnas, [192-?]]
VDU Kauno botanikos sodas (Ž. E. Žilibero g. 6). 2019 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. V.D. Universiteto Botanikos sodo planas : su trumpais paaiškinimais / spaudai paruošė ir išleido A. Minkevičius. – Kaunas : A. Minkevičius, 1936 (Kaune : „Raidės“ sp.). – 7, [1] p., [1] iliustr. lap. : iliustr.
  2. Aukštosios Fredos dvaro parkas / Laimutis Januškevičius. – Iliustr. // Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus. – Kaunas : Lututė, 2010. – P. 80–83.
  3. Aukštosios Fredos dvaro sodyba Botanikos g. 2, 3, 4, 6, 10 (Muzikos g. 5, 7/5, Vilties g. 1, 3, 4, 5) / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 70–77.
  4. Botanikos sodas / Danutė Vailionytė. – Iliustr. // Liudas Vailionis. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. – P. 82–87.
  5. Botanikos sodas. – Iliustr., portr. / Ramūnas Aloyzas Budriūnas // Lietuvos mokslas. – Vilnius, 1996. – t. 4., kn. 8, p. 149–157.
  6. Fredos istorinė raida nuo XV a. Iki 1940 m. / Eugenijus Rūkas. – Bibliogr. str. gale // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 132–146.
  7. Kauno botanikos sodas / Zigmantas Gudžinskas // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 146–147.
  8. Konstantinas Regelis – botanikos sodo Kaune įkūrėjas / Antanas Minkevičius. – Bibliogr. : 2 pavad. // Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai. – ISSN 1392-3714. – 2002, [T.] 10, P. 9–20.
  9. Landšafto architektas, šveicarų botanikas Konstantinas Regelis Lietuvoje / Juozas Brazauskas. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2019, bal. 20/26 (Nr. 16), p. 5.
  10. VDU Kauno botanikos sodas. – Prieiga per internetą. URL: https://botanika.vdu.lt/. – Žiūrėta 2019 m. rugsėjo 3 d.
  11. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas = Kaunas Botanical Garden of Kaunas magnum University. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. // Lietuvos botanikos sodai. – Vilnius, 2009. – P. 69–103. 
  12. VDU Botanikos sodui – 100 metų!. – Iliustr. // Sodo spalvos. – 2023, Nr. 3, p. 5.
  13. Pašto ženklo vertas sodas : [pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo direktoriumi dr. Nerijumi Jurkoniu] / [kalbėjosi] Monika Balčiauskaitė. – Iliustr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2023, birželis, p. 28–33.

1926–1940 m. Norvegijos garbės konsulu buvo Jonas Šimkus.

1923–1926 m. Norvegijos garbės konsulas Martynas Yčas.
[Lietuvos albumas: antras (fotografuotinis) leidimas. – Kaunas, 1990. – P. 207.]
2013 05 16 prie namo Nepriklausomybės a. 7, kuriame 1933–1940 m. veikė Norvegijos konsulatas, atidengta atminimo lenta. 2013 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atminimo lenta prie buvusio Norvegijos konsulato / Danutė Marcinkevičienė // XXI amžius. – 2013, gegužės 31, priedas „XXI amžiaus horizontai“, p. 2.
  2. Jonas ir Martynas Yčai: gyvenimas ir darbai Lietuvai / Jonas Aničas. – Vilnius, 2007. – P. 362.
  3. Kauno miestas: apžvalginis ir informacinis leidinys: Kauno m. 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 81.
  4. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1940 metams. – Kaunas, 1940. – P. 34.
  5. Norvegijos karališkas konsulatas persikėlė nuo lapkričio 4 d. į naują butą, Laisvės Alėja 4, tel. 17 // Rytas. – 1924, lapkričio 5, p. 3.
  6. Pasiuntinybės, atstovybės ir konsulatai // Vadovas po Kauną ir apylinkes / V. Čižiūnas. – Kaunas, 1935. – P. 13.
  7. Profesorius Jonas Šimkus / Dr. Danutė Blažytė-Baužienė. – Iliustr., portr. // Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai. – Vilnius, 2008. – 2 t. – P. 86.
  8. Visa Lietuva: informacinė knyga / redaktorius ir leidėjas K. Puida. – Kaunas, 1923. – P. 152.
  9. Visa Lietuva: informacinė knyga / redaktorius ir leidėjas K. Puida. – Kaunas, 1925. – P. 41.
  10. Visa Lietuva: informacinė knyga 1931 m. / redagavo V. Ruzgas. – Kaunas, 1932. – P. 145.
  11. „Visas Kaunas“: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno m. valdžios ir savivaldybės įstaigų , visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 61.

Antroji Dainų šventė įvyko 1928 07 01–02, trečioji – 1930 06 30.

Pirmoji Dainų šventė Kaune. Diriguoja kompozitorius Stasys Šimkus. 1924 m.
Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
Antrosios Dainų šventės choras. 1928 m.
Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Dainų šventei estradą, pagaliau, suradus / J. Strimaitis // Lietuva. – 1924, rugpjūčio 13, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB00AD2076. – Žiūrėta 2019 m. kovo 8 d.
  2. Lietuvių chorai – tautinės savimonės ir muzikinės kultūros žadintojai / Anicetas Arminas. – Vilnius, 1998. – 121, [2] p.
  3. Pirmoji dainos diena, 1924 : programa ir straipsnių rinkinys. – Kaunas, 1924. – 52 p. : iliustr.
  4. Pirmoji dainų diena / O. Narbutienė // Dainų šventė. 1994. – Vilnius, 1994. – P. 15–17 : iliustr.
  5. Pirmoji Dainų šventė / Juozas Karosas // Varpai : literatūros almanachas. – Šiauliai, 1944, p. 335–341.
  6. Pirmoji Dainų šventė / Vytautas Žemgulys. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1970, Nr. 6, p. 59–62.
  7. Lietuvos dainų švenčių tradicija = The tradition of Lithuanian Song Celebrations : [leidinys Lietuvos dainų švenčių 90-mečio jubiliejui] / Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas, Lietuvos liaudies kultūros centras. – 2-asis leid. – Vilnius : Lietuvos liaudies kultūros centras : Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas, 2014. – 510, [2] p.
  8. Dainuota Lietuvai. – Iliustr. // 100 pakilių akimirkų / [sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė]. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2018. – P. 69–86.
  9. Dainų šventė. – Prieiga per internetą. URL: https://www.dainusvente.lt/. – Žiūrėta 2023 m. spalio 18 d.
  10. Pirmoji Lietuvoje Dainos diena. – Prieiga per internetą. URL: https://knyga.kvb.lt/lt/daugiau-naujienu/item/265-pirmoji-lietuvoje-dainos-diena. – Žiūrėta 2023 m. lapkričio 7 d.

Ja rūpinosi Lietuvos mokytojų katalikų sąjunga. Seminarija, veikusi iki 1932 metų, ruošė pradinės mokyklos mokytojus.

Direktorius dr. K. Ruginis. XX a. 3 deš.
Nuotrauka [Iš skaitytojos Nijolės Dlugauskaitės archyvo]
Mokytojų kambarys. XX a. 3 deš.
Nuotrauka [Ten pat]
Simono Daukanto mokytojų seminarijos II kursas. XX a. 3 deš.
Nuotrauka [Ten pat]
Simono Daukanto mokytojų seminarijos IV kursas. XX a. 3 deš.
Nuotrauka [Ten pat]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Pradžios mokslo plitimo 10 metų (1918–1928) apžvalga: Žinios apie mokytojų seminarijas. – Lent. // Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis. – Kaunas, 1990. – P. 315.
  2. Simano Daukanto mokytojų seminarijos atidarymo iškilmės / J. Talmontas // Lietuvos mokykla. – 1924, Nr. 10, p. 459–461. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118649. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 18 d.
  3. Simano Daukanto mokytojų seminarija // Rytas. – 1925, liepos 26, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=123821. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 18 d.
  4. Simono Daukanto mokytojų seminarija / Viktoras Vitkus. – Nuotr. // Alio Raseiniai. – 2011, gegužės 19, p. 12.
  5. „Šių mokslo metų pabaigoj užsidarė Kauno Simono Daukanto vardo mokytojų seminarija, išleidusi paskutinę 17 mokytojų laidą“ // Mūsų rytojus. – 1932, birželio 30, nr. 26, p. 2.

Projekte išsamiai pagrindžiamas visuotinis kanalizacijos Kaune įrengimas 20 metų perspektyvai (iki 1944 metų). Nuo 1924 m. iki II pasaulinio karo pradžios buvo paklota 61 km ūkio kanalizacijos ir 27 km lietaus kanalizacijos tinklų.

Kauno kanalizacijos darbai Laisvės alėjoj. XX a. 3 deš.
[Naujas žodis. – 1926, Nr. 19–20, p. 5.]
Nutiestos kanalizacijos linijos 1924–1928 m. su lentele
[Lietuvos savivaldybių… . – P. 102.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno miesto vandentiekio ir kanalizacijos istorija; Kanalizacija; Kanalizacijos ūkis; Kanalizacijos siurblinės. – Iliustr. // Vandentiekis Kaune 1929–1999. – [Kaunas, 1999]. – P. 1–12, 32–41.
  2. Kauno kanalizacijos ir vandentraukio reikalu; Patys projektavo ir statė. – Iliustr., faks. // Žygis : Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas / Juozas Stražnickas. – Kaunas, 1999. – P. 109–125.
  3. Miestų ir kaimų statybos. Savivaldybių ūkio infrastruktūros gerinimas. – Lent. // Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas / Romas Stačiokas, Justinas Rimas. – Kaunas, 2002. – P. 97–102.
  4. Didžioji knyga = The great book : Kauno vandentiekis ir kanalizacija, 1929–1941 : [istorija, fotonuotraukos] / [sudarė Petras Garnys] ; [į anglų kalbą išvertė Joana Ratkevičiūtė-Misevičienė]. – Kaunas : Naujasis lankas, 2014. – 256 p. : iliustr.

1924 05 10 Kauno m. savivaldybė pasirašė sutartį su „Auto“ bendrove, kuri gavo teisę 5 m. vežioti keleivius (1927 m. bankrutavo). 1934 02 08 Kauno miesto taryba įsteigia autobusų įmonę, 1950 m. įmonė pavadinta Kauno autobusų-taksi motorų parku“, o 1956 m. – reorganizuota į dvi įmones: Kauno taksi parką ir Kauno autobusų parką. 1992 m. – reoganizuotas į dvi savarankiškas įmones: Kauno valstybinį užmiesčio autobusų parką ir Kauno valstybinį miesto autobusų parką. 1995 m. – reorganizuotas į UAB „Kauno autobusai“. 2014 04 01 prie UAB „Kauno autobusai“ prijungta UAB „Autrolis“.

Keleivinis autobusas. XX a. 4 deš.
[Kauno autobusai. – Kaunas, [2004]. – P. 9.]
Keleivinis autobusas. XX a. 6 deš.
[Kauno autobusai. – Kaunas, [2004]. – P. 13.]
AB „Kauno autobusai“. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
AB „Kauno autobusai“ parkas. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Auto“ bendrovė – Kauno visuomeninio transporto konsesininkė (1924–1927 m.) / Vytautas Smilgevičius. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 5 (2004), p. 265–273.
  2. Jungtuvių finiše – naujo vadovo paskyrimas / Živilė Banytė. – Portr. // Kauno diena. – 2014, liepos 8, p. 3.
  3. Kaip kojas keitė ratai: [1934–2004 m. Kauno autobusų parko istorija] / UAB Kauno autobusai. – Kaunas, 2004. – DVD Video: spalv.
  4. Kauno autobusai: [bukletas]. – Kaunas, 2004. – 38 p.: iliustr., žml.
  5. Kauno autobusai: [istorija]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunoautobusai.lt/ . – Žiūrėta 2009 m. vasario 27 d.
  6. Pirmieji Kauno autobusai / E. Naskauskas. – Iliustr. – Aut. nurodytas red. prieraše // Vakarinės naujienos. – 1970, kovo 30, p. 20.
  7. Savivaldybių ūkio infrastruktūros vystymas. – Lent. // Lietuvos savivaldybių raida / Romas Stačiokas. – Vilnius, 1991. – P. 236–245.
  8. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 64.

1931 m. persikėlė į bankrutavusios „Švyturio“ bendrovės patalpas (Kęstučio g. 36, sena numeracija). „Sakalas“ leido vadovėlius, originaliąją ir verstinę grožinę literatūrą, žurnalus „Kalba“, „Dienovidis“, laikraštį „Gimtoji kalba“. 1940 m. bendrovė nacionalizuota (prijungta prie LTSR valst. leidyklos). 1943 m. bendrovė vėl atgaivinta ir veikė iki 1944 m. vasaros pabaigos (buvo antrąkart Sovietų nacionalizuota).

„Sakalo“ bendrovės vadovas A. Kniūkšta. XX a. 4 deš.
[„Sakalas“ / Vilius Užtupas // Naujos knygos. – 1988, nr. 8, p. 44]
„Sakalo“ bendrovės emblema.
[Vilius Užtupas. Lietuvos spaustuvės: 1522–1997.
– Vilnius, 1998. – P. 34]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Apie „Sakalą“ ir Antaną Kniūkštą / Dominykas Urbas. – Iliustr. // Naujasis židinys. – 1992, nr. 7–8, p. 79–83.
  2. Knygos puoselėtojas / Marija Macijauskienė. – Iliustr. // Švyturys. – 1983, nr. 13, p. 16–17.
  3. Leidyklos, redakcijos, pramonės įmonės – spaudos darbų užsakovės. – Iliustr. // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 33–34.
  4. Lietuviškoji knyga Lietuvos respublikos laikotarpiu (1918–1940) / Audronė Glosienė // Lietuviškoji knyga: Istorijos metmenys. – Vilnius, 1996. – P. 173.
  5. Milijonas „Sakalo“ leidinių / A. Braziulis. – Portr. // Trimitas. – 1937, nr. 4, p. 85. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39465. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 24 d.
  6. Po „Sakalo“ sparnais: (Antano Kniūkštos šimtosioms gimimo metinėms) / Sudaryt. V. Markevičius. – Kaunas, 1992. – 31 p.: iliustr., portr.
  7. Pokalbiai su knygų leidėju Antanu Kniūkšta. – Portr. // Pažinti kultūros žmonės / Vladas Žukas. – Vilnius, 2002. – P. 474–483.
  8. Primiršto laikotarpio literatūros bruožai: 1941–1944 m. / Aldona Ruseckaitė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1991, nr. 6, p. 64–68; nr. 7, p. 65–68.
  9. „Sakalas“ / Žaneta Zaveckienė. – Iliustr. // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 322.
  10. „Sakalo“ bendrovė raštams leisti ir platinti: 1924–1940 ir 1943–1944. – Vilnius, 1998. – 243 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 216–229.

Sovietmečiu mokykla veikė kaip Adomo Mickevičiaus vidurinė mokykla. 1991 m. mokyklai vėl ėmė vadovauti jėzuitai.

Jėzuitų gimnazijos abiturientų išleistuvės. 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 228.]
Kauno Adomo Mickevičiaus vardo vidurinė mokykla. 1960 m.
[Kaunas ir jo apylinkės [Rankraštis] : (nuo seniausių laikų iki šių dienų) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. [31].]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno jėzuitų gimnazija : 1-asis dešimtmetis, (1924–1934) : [albumas]. – Kaunas, 1934. – 114, [5] p.: iliustr.
  2. Kauno jėzuitų gimnazija. – Kaunas, 1994. – 24 p.: iliustr.
  3. Kauno jėzuitų gimnazija, 1649–2004 / [parengė Marija Baltuškaitė]. – Kaunas, 2004. – 198, [2] p.
  4. Kauno jėzuitų gimnazija. – Iliustr. // Kauno apskrities gimnazijos: atkūrimo dešimtmetis. – Kaunas, 2000. – P. 33–38.
  5. Kauno jėzuitų gimnazija Antrojo pasaulinio karo metais / Linas Venclauskas. – Santr. angl. – Bibliogr.: 20 pavad. ir išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 6 (2005), p. 165–172.
  6. Kauno jėzuitų gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: https://kjg.edupage.org/. – Žiūrėta 2021 m. gegužės 25 d.

Lietuvių katalikių tarnaičių Šv. Zitos draugija, vienijanti tarnaites, įsteigta 1906 m., įregistruota 1907 07 27.

Lietuvių tarnaičių ir darbininkių Šv. Zitos draugijos rūmai, pastatyti ir pašventinti 1925 04 19.
Atvirukas [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
Buvę Zitiečių rūmai, kuriuose, po 1998–2001 m. pastato restauravimo ir atnaujinimo darbų, įsikūrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakultetas. 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Klerikalinės darbininkių ir tarnaičių draugijos Lietuvoje 1905–1940 m. / R. Raudeliūnienė // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A. – [T. ] 2 (1978), p. 65–76.
  2. Kauno Šv. Zitos draugija / Arvydas Gaidys // Lietuvių Atgimimo istorijos studijos. – 1994, [t.] 7, p. 292–294.
  3. Lietuvių katalikių tarnaičių Šv. Zitos draugija / Kęstutis Straigis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 74–76.
  4. Šv. Zitos Draugijos namų pašventinimas / P. I // Lietuva. – 1925, balandžio 21, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38144. – Žiūrėta 2009 m. sausio 7 d.

veikusi iki 1944 m. (sunaikinta 1944 08 03 per vokiečių aviacijos antskrydį). Biblioteka atkurta 1948 m. 1960 m. įsikelia į patalpas Laisvės al. 57. Bėgant metams plėtėsi bibliotekų tinklas. 1976 m. miesto savivaldybės bibliotekos centralizuotos. Bibliotekų sistemos centru tapo 6-oji biblioteka (dab. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka). 1988 m. bibliotekai grąžintas Vinco Kudirkos vardas.

Vincas Ruzgas. XX a. 3 deš.
[Iš tarpukario… . – Virš. nuotrauka]
Bibliotekos skaitykla 1930–1939 m.
[Iš Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos fondų]
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Bibliotekos skaityklos atidarymas // Lietuva. – 1925, balandžio 22, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=38143&seqNr=6. – Žiūrėta 2020 m. spalio 2 d.
  2. Kauno centro (buv. 6-sios bibliotekos istorija): Diplominis darbas / V. Šleinienė. – Kaunas, 1972. – 83 p.: iliustr. – Mašinraštis. Saugomas Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje.
  3. Kauno Vinco Kudirkos biblioteka-skaitykla / G. Raguotienė // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 165.
  4. Kauno miesto V. Kudirkos biblioteka / V. Ruzgas // Bibliografijos žinios. – 1937, Nr. 1, p. 29–32. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6956. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 7 d.
  5. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 1925–2005 metais: istorijos apžvalga / Sudarė ir spaudai parengė D. Poškienė. – Kaunas, 2005. – 128 p.: iliustr.
  6. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka : bibliotekos istorija – Prieiga per internetą. URL: https://www.kaunas.mvb.lt/apie-mus/istorija. – Žiūrėta 2019 m. kovo 8 d.
  7. Kauno miesto Vinco Kudirkos biblioteka / Vincentas Ruzgas. – Kaunas, [1937]. – 4 p. – Bibliotekininkų draugijos leidinys nr. 14.
  8. Miesto savivaldybės skaitykla // Lietuva. – 1925, balandžio 25, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38140. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 7 d.
  9. Ruzgas Vincas. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=RUZGAS%20VINCAS. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 7 d.
  10. Vincas Ruzgas – V. Kudirkos viešosios bibliotekos įkūrėjas / Vida Statulevičienė // Iš tarpukario Lietuvos švietimo istorijos lobyno: Konferencijos pranešimai. – Kaunas, 2005. – P. 17–21.
  11. V. Kudirkos v. biblioteka-skaitykla / V. Ruzgas. – Iliustr. // Bibliotekų darbas. – 1960, Nr. 4, p. 36–38.
  12. Vinco Kudirkos bibliotekai – 85-eri / Kazimieras Dobkevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 2011, saus. 12, p. 6.

1940 m. fabrikas nacionalizuotas. Antrojo pasaulinio karo metais jo veikla pristabdyta. 1944 m. gamyba atkurta, fabrikas kelis kartus rekonstruotas (1963, 1975, 1980 m.). 1998 12 08 AB „Cotton“ iškelta bankroto byla.

Trikotažo fabriko „Glalev“ reklaminis skelbimas
[Lietuvos žinios. – 1925…]
Akcinės bendrovės „Cotton“ įstatai
[„Kotono“ kojinių fabriko istorija…, p. 8.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Akcinės bendrovės „Cotton“ įstatai // Vyriausybės žinios. – 1930, Nr. 150, p. 6–8.
  2. Banknotų banga traiško net ir garsias įmones / Vygandas Trainys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1999, lapkričio 20, p. 3
  3. „Cotton kojinės…“ // Lietuvos aidas. – 1930, birželio 7, p. 9.
  4. Įmonės 60 metų metraštis / Algimantas Balsas // Kauno tiesa. – 1985, lapkričio 20, p. 4.
  5. Kaune kojinių fabrikas „Cotton“ / Eduardas Remecas // Lietuvos aidas. – 1995, sausio 21, p. 23.
  6. „Koton“, „Cotton“, – kojinių fabrikas Kaune (Šančiuose) // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 197.
  7. „Kotono“ kojinių fabriko istorija : 1925–1985 / Stanislovas Bilskis. – Kaunas, 1985. – 92 p. : iliustr. – Mašinraštis.
  8. „Koton“ pasitraukia / Aušra Ostasevičienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė, 1999, kovo 30, p. 2.
  9. „Pirklių dėmesiui…„Glalev“ // Lietuvos žinios. – 1925, rugpjūčio 9, p. 6.

1936 m. galerija pertvarkyta į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų ir įsikūrė naujuose rūmuose (V. Putvinskio g. 55, archit. V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Krikščiukaitis), o galerijos pastatas atiduotas Meno mokyklai. 1944 m. muziejus pavadintas M. K. Čiurlionio vardu. 1969 m. naujame muziejaus priestate (archit. F. Vitas) atidaryta jo kūrinių galerija. 1997 01 01 – suteiktas nacionalinio muziejaus statusas ir pavadintas Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. 2007–2009 m. muziejaus kieme pastatytas modernus bibliotekos pastatas (archit. Giedrė Janulytė-Bernotienė, bendraaut. L. Bulakienė, G. Zykuvienė, E. Klinavičius, konstrukt. V. P. Čiras), kuriame įrengta muziejaus biblioteka, archyvų saugyklos, skaitmeninimo centras, sukurta erdvi ir šviesi skaitykla, parodų salė.

M. K. Čiurlionio laikinoji galerija. Apie 1932 m.
[Algirdas Margeris-Šeštokas. Amerikiečio įspūdžiai Lietuvoje. – Kaunas, 1932. – Įklija tarp p. 160–161.]
Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. 1940 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]
M. K. Čiurlionio dailės galerija ir skulptūra „Trys karaliai“ (skulpt. V. Vildžiūnas). 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Čiurlionio galerijos vargai // Dailės ir kultūros baruose. – Vilnius, 1970. – P. 245–249.
  2. Istorija. – Iliustr. // Mažieji Lietuvos istorijos paminklai. – Kaunas, 1999. – P. 9–19.
  3. Lietuvos muziejai : Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/Kaunas/ciurlionio_muziejus.htm. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 15 d.
  4. M. K. Čiurlionies galerija // Kauno miestas: Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1930. – P. 38.
  5. M. K. Čiurlionio galerija. – Iliustr. // Lietuvos muziejai iki 1940 metų / Nastazija Keršytė. – Vilnius, 2003. – P. 104–108.
  6. M. K. Čiurlionio galerijos laikinieji rūmai. 1923–1924 m. / Lina Preišegalavičienė. – Iliustr. // Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba, 1888–1932 : monografija. – Kaunas, 2018. – P. 99–103.
  7. Meno mokykla ir laikinoji M. K. Čiurlionio galerija A. Mackevičiaus g. 27, 29 / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 162.
  8. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka : V. Putvinskio g. 55 / Almantas Bružas. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 277.
  9. Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus / Vaiva Laukaitienė. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai. – 2009. – P. 90–95.
  10. Pasislėpusi knygų buveinė iš stiklo / Vereta Rupeikaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spal. 10, p. 14.
  11. Tikrasis modernizmas = True modernism : Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų / Lina Preišegalavičienė ; [vertėjas Armandas Rumšas]. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016 (Kaunas : Kopa). – 79, [1] p. : iliustr., faks. ; 24 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Bibliogr.: p. 73. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-9955-471-60-8
  12. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus 1936.XI.1–1939.XII.31 darbų apyskaita / V. Kuprevičius // Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus metraštis. – T. 1 (1941), p. 331–391.
  13. Vytauto Didžiojo muziejus. – Iliustr., planas. – Bibliogr.: (9 pavad.) // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 305–309.
  14. UNESCO pripažinimo besiekiant : 10 vertingiausių Kauno modernizmo architektūros perliukų / Karolina Stažytė. – Prieiga per internetą. URL: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/unesco-pripazinimo-besiekiant-10-vertingiausiu-kauno-modernizmo-architekturos-perliuku-973-752182 . – Žiūrėta 2017 m. vasario 11 d.
  15. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919-1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. kovo 4 d.
  16. Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka Kaune = Library of the National M.K. Čiurlionis Museum of Art in Kaunas. – Iliustr. – Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos architektūros apžvalga, 1990–2020. – Vilnius : Archiforma, 2020. – P. 152–153.

1937 12 12–13 Žemės ūkio rūmų (dab. K. Donelaičio g. 2) salėje vyko oficialus institucijos atidarymas. 1939 02 18 įvyko naujųjų PPAR (dab. K. Donelaičio g. 8) atidarymo iškilmės. 1940 m. Rūmai likviduoti. 1944 09 13 PPAR pastatas perduotas Lietuvos TSR centrinei valstybinei bibliotekai (dab. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB). 1950 m. jame įkurta Kauno sritinė biblioteka (dab. Kauno apskrities viešoji biblioteka, nuo 2024 01 19 – Ąžuolyno biblioteka). 1991 m. PPAR atkurti. 1996–2020 m. dalyje rūmų patalpų veikė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (2020 m. persikėlė į netoliese esantį pastatą Gedimino g. 43).

Prekybos rūmų statyba
[Kaunas / [Europos miestų statyba ir tautų ūkis]. – Amsterdam ; Basel ; London ; Prag ; Rio de Janeiro : Service des pays S.A : Länderdienst A.G., 1938 (Praha : Státní Tiskárna). – P. 41.]
Archit. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti PPAR buvo įvertinti „Aukso darbo žvaigžde“ – ordinu, skirtu už nuopelnus Lietuvos gerovei
Fotogr. inž. A. Prapuolenis [Tautos ūkis. – 1939, Nr. 8, p. 176.]
Rūmų eksterjerą puošia skulptoriaus Broniaus Pundziaus sukurti bareljefai „Pramonė“ ir „Prekyba“. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Ekonominis savarankiškumas: Prekybos, pramonės ir amatų rūmai / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 118–127.
  2. Iškilmingai atidaryti – pašventinti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų namai // Lietuvos aidas. – 1939, vasario 19, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_98036_1. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 15 d.
  3. Prekybos ir pramonės rūmų atidarymas // Lietuva. – 1925, birželio 19, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_38122_4. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 11 d.
  4. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai : [albumas]. – Kaunas, 1938 (Kaunas : „Spindulio“ b-vė). – [16] lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C130000486358. – Žiūrėta 2024 m. sausio 19 d.
  5. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, K. Donelaičio g. 8 / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 86–88.
  6. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai: istorija ir architektūra / Eugenijus Rūkas // Kauno istorijos metraštis. – Kaunas, [T.] 5 (2004), p. 293–313.
  7. Rūmų istorija: vardai, vertybės, tradicijos : Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Lietuvoje, 1925–2010 m. / [sudarytojai Vilma Akmenytė, Giedrė Milerytė, Vasilijus Safronovas]. – [Vilnius : Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, 2010] (Kaunas : Spindulio sp.). – 170, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.
  8. Verslo ir valstybės santykiai: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų istorija 1925–1941 m. / Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Giedrė Milerytė. – Sant. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – 2011. – [T.] 11, p. 111–150.
  9. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektavimas ir statyba. – Prieiga per internetą. URL: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/temines-leidiniu-parodos/item/118-prekybos-pramones-ir-amatu-rumu-projektavimas-ir-statyba. – Žiūrėta 2020 m. balandžio 1 d. 
  10. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. – Prieiga per internetą. URL: http://chamber.lt/. – Žiūrėta 2018 m. balandžio 7 d.
  11. UNESCO pripažinimo besiekiant : 10 vertingiausių Kauno modernizmo architektūros perliukų / Karolina Stažytė. – Prieiga per internetą. URL: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/unesco-pripazinimo-besiekiant-10-vertingiausiu-kauno-modernizmo-architekturos-perliuku-973-752182. – Žiūrėta 2017 m. vasario 11 d.
  12. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. kovo 4 d.
  13. Išlikęs ir neišlikęs kultūros paveldas senuosiuose bibliotekos rūmuose (K. Donelaičio g. 8). – [Kaunas] : Kauno apskrities viešoji biblioteka, [s.a.]. – 1 lankstinys (8 p.).
  14. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų veikla 1925–1944 m. – Prieiga per internetą. URL: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/temines-leidiniu-parodos/item/172-prekybos-pramones-ir-amatu-rumu-veikla-1925-1944-m. – Žiūrėta 2019 m. gruodžio 20 d.
  15. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. – Prieiga per internetą. URL: https://modernizmasateiciai.lt/prekybos-pramones-ir-amatu-rumai/. – Žiūrėta 2020 m. rugsėjo 24 d.
  16. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. – Prieiga per internetą. URL: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/8802F9A3-22A5-4850-84FF-BE11129F7B33. – Žiūrėta 2020 m. rugsėjo 24 d.

Dabar čia veikia viešbutis „Metropolis“.

„Lietuvos viešbutis“
[Lietuva skaitmenimis 1918–1928. – Kaunas, 1928. – P. 150.]
Viešbutis „Metropolis“ (S. Daukanto g. 21). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Nauji įrengimai „Lietuvos viešbutyje“ // Tarybų Lietuva. – 1946, liep. 24 (Nr. 169), p. 3.
  2. „Lietuvos“ viešbutis, S. Daukanto g. 21 / N. Lukšionytė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 82–83.
  3. „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68 / Daukanto g. 19). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 93–94.
  4. Kaunas: provincijos anekdotai / A. Dambrauskas // Kauno diena. – 1994, gegužės 21, p. 11.
  5. Tarpukario viešbučių perlas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, rugpjūčio 12, p. 14.
  6. Viešbutis ir restoranas „Metropolis“ Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe: pasivaikščiojimai po Kauną: XXIII pasivaikščiojimas. – Iliustr. / Miglė Banytė // Kauno diena. – 1997, balandžio 19, p. 22.
  7. „Metropolis“ – nauja kepurė / Artūras Jančys ; M. Patašiaus nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2014, kovo 1, p. 3.
  8. Lietuvos viešbutis – „Metropolis“. 1924–1925 m. / Lina Preišegalavičienė. – Iliustr., pieš., plan. – Bibliogr. išnašose // Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba, 1888–1932 / Lina Preišegalavičienė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018. – P. 142–150.

1980 m. pastatas sunaikintas įrengiant Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų (dab. Laisvės al. 106).

1924 m. banką suprojektavo architektai-inžinieriai
Grigorijus Mazelis ir Mikas Grodzenskis
[Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoje. 1926. – Kaunas, 1927, p. 2.]
Centrinis žydų bankas ir pasažas. XX a. 7-as deš.
[Mokslas ir gyvenimas. – 1969, Nr. 10, p. 20.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Centralinio Lietuvos žydų banko kooperacijai remti įstatai [1920 m. kovo 15 d.]. – Turinys: I. Banko įtaisymas ir kapitalas; II. Banko operacijos; III. Banko valdymas; IV. Visuotiniai akcininkų susirinkimai; V. Revizijos komisija; VI. Apyskaita; VII. Pelno paskirstymas; VIII. Atsargos kapitalas; IX. Banko darbo baigimas; X. Bendri nuostatai // Vyriausybės žinios. – 1920, Nr. 25, kovo 26, p. 1–4.
  2. Centralinis žydų bankas // Lietuvos bankininkystės istorija, 1918–1941 / Vladas Terleckas. – Vilnius, 2000. – P. 65–74.
  3. Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoj // Lietuvos žinios. – 1932, liepos 2, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82017. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 3 d.
  4. Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoje // Lietuvos aidas. – 1938, vasario 15, p. 26. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=73903. – Žiūrėta 2010 m. rugsėjo 3 d.
  5. Kokie buvo prieškario komerciniai bankai / V. Terleckas // Vakarinės naujienos. – 1995, gruodžio 6, p. 6.
  6. Žydų bankas Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?rt=3&type=2&ss=pasa%C5%BEas&id=949. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 3 d.
  7. Žydų bendruomenės pastatai. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 36–39.
  8. Centralinis žydų bankas. – Iliustr. // Pasivaikščiojimas po pradingusį miestą / [sudarytoja Inga Puidokienė]. – [Kaunas] : Kauno miesto muziejus, 2021. – P. 74–75.

1944 m. liepos mėn. pab. susprogdinti besitraukiančių vokiečių.

Kertinio akmens Lietuvos universiteto Fizikos ir chemijos institutui Aleksote padėjimo aktas. 1925 m. birželio 14 d. Instituto statybai pramonininkai broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai padovanojo žemės sklypą
[Jonas Vailokaitis : gyvenimo ir veiklos bruožai / Vladas Terleckas. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2011]. – P. 92.]
Konkursą laimėjusio suomio Y. Vaskineno projektą prie vietovės pritaikė archit. Mykolas Songaila
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 224.]
1932 02 15 įvyko oficialus instituto rūmų atidarymas
[Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, 1922–1932 : trumpa 10 metų veikimo apžvalga. – Kaunas : [1932]. – P. 37.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Statomas fizikos-chemijos institutas // Trimitas. – 1925, nr. 24, p. 781. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_38930_5. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.
  2. Fizikos-chemijos instituto kertinio akmens pašventinimas Viesulavo kalne. – Iliustr. // Krivulė. – 1925, nr. 10, p. 219.
  3. Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos institutas. – Iliustr. / M. Songaila // Technika. – 1933, nr. 7, p. 459–500. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=115189. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.
  4. Mokslo rūmų likimas. – Iliustr. / Česlovas Vištakas // Technikos žodis. – 1992, nr. 3, p. 2–4.
  5. Matematikos ir gamtos mokslai / Ieva Šenavičienė, Laima Gylienė // Vytauto Didžiojo universitetas : mokslas ir visuomenė, 1922–2002. – Kaunas, 2002. – P. 188–189.

Nuo didelių pavasario potvynių Kaunas nukentėjo 1931, 1936, 1946 metais. Potvynių grėsmė sąlyginai išnyko tik 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę.

1926 m. potvynis Jonavos g.
[Iš KAVB fondų]
1926 m. potvynio metu apgriautas Vilijampolės tiltas
[Iš KAVB fondų]
Didesni ar mažesni upių potvyniai Kauną užliedavo po keletą kartų per kiekvieną dešimtmetį. 1935 m. potvynis Maironio g.
Fotogr. J. Stanišauskas [Iš KAVB fondų]
1935 m. potvynis greta Rotušės aikštės
Fotogr. J. Stanišauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kai siautėja mūsų upės / Antanas Barisas. – Iliustr. // Lietuvos žemė: Lietuvos geografijos skaitiniai. – Kaunas, 2000, P. 182–185.
  2. Kaunas 100 kartų skendo / Jurinas. – Iliustr. // Diena. – 1936, kovo 15, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_167311_8. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.
  3. Nemuno potvynių problema / L. Mingauda. – Iliustr. // Tarybų Lietuva. – 1947, kovo 27, p. 2–3.
  4. Neries ir Nemuno potvyniais: ar nereiks per Katedros aikštę plaukti valtele? / K. Petrauskis. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1996, vasario 24, p. 28.
  5. 1940 metų Nemuno potvynis Kaune ir kitur palygintas su kitų metų potvyniais / S. Kolupaila. – Iliustr. // Kosmos. – 1940, Nr. 4–6, p. 221–226. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=37385&biRecordId=4056. – Žiūrėta 2019 kovo 14 d.

Popiežius Pijus XI apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ (liet. lietuvių tauta) įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją, kuri sutapo su tuometinėmis Lietuvos Respublikos ribomis.

Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo iškilmės Kauno katedroje 1926 m.
[Lietuvos bažnyčios… 1983. – P. 12.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno arkivyskupijos žemėlapis [Kartografija] / braižė Br. Lazauskas. – Mastelis 1:800 000. – [Kaunas] : [s.n.], [1930]. – 1 žml. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004165248. – Žiūrėta 2022 m. spalio 24 d.
  2. Abipus nepriklausomybės slenksčio / P. Subačius. – Iliustr. // Krikščionybės istorija. – Vilnius, 2000. – P. 641–643.
  3. Bažnyčios struktūrų reorganizacija po Lietuvos bažnytinės provincijos sudarymo / A. Streikus // Krikščionybės Lietuvoje istorija. – Vilnius, 2006. – P. 400–405.
  4. Įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija // Rytas. – 1926, balandžio 8. p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=123399. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 18 d.
  5. Kauno arkivyskupija. Arkivyskupijos įkūrimas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: Kauno arkivyskupija / Bronius Kviklys. – Čikaga, 1983. – [T.] 3, p. 11.
  6. Kauno arkivyskupijai 75: leidinys apie Kauno arkivyskupijos praeitį ir dabartį. – Kaunas, 2001, 80 p. – Santr. angl., lenk., vok.
  7. Prieš 75 metus įkurta Kauno arkivyskupija // Apžvalga. – 2001, balandžio 13, p. 2.
  8. Svarbi data Lietuvos ir Bažnyčios istorijoje / Aldona Vasiliauskienė // XXI amžius. – 2006, balandžio 5, p. 7.
  9. Istorinis Kauno arkivyskupijos gimtadienis / Aušra Garnienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, bal. 3, p. 14.

1940 m. uždaryti. 1991 05 20 jie vėl atkurti ir 1997 m. reorganizuoti.

Žemės ūkio rūmai pastatyti 1930–1931 m. pagal inžinieriaus Karolio Reisono projektą
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 368.]
Žemės ūkio rūmai (K. Donelaičio g. 2). 2010 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kooperacijos raida Lietuvoje : istorinė apybraiža / Pranas Sasnauskas. – Vilnius, 1998. – P. 105.
  2. Lietuvos žemės ūkis, 1918–1940 : jo raida ir apžvalga / Bronius Povilaitis. – Vilnius, 1997. – P. 158–164.
  3. Žemės ūkio rūmai – 80 metų su kaimo žmogumi : Lietuvos kaimo visuomenės raida: socialinės ir ekonominės pažangos link / [Antanas Stancevičius, Bronius Markauskas, Remigijus Urbonas, Mečislovas Treinys, Aldona Stalgienė ; redaktorė Irma Minskienė]. – [S.l. : s.n., 2006]. – 86 p. : iliustr. – Antr. iš virš.
  4. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) = Chamber of Agriculture building : K. Donelaičio g. 2 / Parodos kalnas / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 46–47.
  5. Žemės ūkio rūmai // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 24, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_89352_8. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.
  6. Žemės ūkio rūmai : K. Donelaičio g. 2 / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 71.
  7. Žemės ūkio rūmų istorija / Antanas Stancevičius. – Prieiga per internetą. URL: https://www.zur.lt/lt/istorija/. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.

Iš Kauno radijo stoties (Vytauto kalne, Perkūno al. 2) imta skaityti Eltos pranešimus, transliuoti muziką. Plečiantis radijo programai, 1928 01 15 Radiofonas persikėlė į naują studiją (Laisvės al. 13), o 1933 01 01 pradėjo dirbti K. Daukanto g. 12 (dab. 28 a). 1940 m. birželį, Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, Kauno radiofono vadovybė ir darbuotojai buvo paleisti. 1944 07 15 čia pradėjo veikti sovietinis Radiofikacijos ir radiofonijos komitetas.

Iš šio pastato pirmą sykį pasigirdo: „Alio, alio, kalba Kaunas!“
[Radio Kaunas : Lithuanie. – Kaunas, 1928. – P. 5]
Lietuvos radiofonijos pradininkas, pirmasis Kauno radijo stoties viršininkas kap. inž. Alfonsas Jurskis.
[Radio Kaunas… . – P. 9]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Alio! Radijo Kaunas. Lietuva“ / Jūra Marija Baužytė. – Iliustr. // Voruta. – 2002, liepos 5, p. 3.
  2. Pirmieji radijo žygiai Lietuvoje / J. Paleckis. – Iliustr. // Laiko žodis. – 1936, nr. 19/20, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_84794_7. – Žiūrėta 2009 m. kovo 27 d.
  3. Plungės ūkininkui ir Londono melomanui / Ramutė Vaitiekūnaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, birželio 12, p. 3.
  4. Radiofonas: studija ir žmonės. – Iliustr. // Eterio šviesa : nepriklausomos Lietuvos radijas 1919–1940 m. : [mokslinė apybraiža] / Stasys Štikelis. – Kaunas, 2001. – P. 97–226.
  5. Radio Kaunas : Lithuanie. – Kaunas, 1928. – 32 p. : iliustr.
  6. Radio stotis. – Iliustr. // Kaunas, 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Fotogr. leid. – Kaunas, 1999. – P. 240–242.
  7. Ryšys su pasauliu / Kazimieras Dobkevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 2001, birželio 15, p. 7, 12.

Nuo 1928 11 09 Vatikano Apaštališkoji nunciatūra veikė K. Donelaičio g. 1931 m. specialiai jai pastatytas namas (dab. V. Putvinskio g. 56, archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), į kurį nunciatūra neįsikėlė tautininkų vyriausybei susipykus su katalikų valdžia. 1931 06 06 nuncijus buvo išprašytas.

1932 m. pastatas (dab. V. Putvinskio g. 56) pritaikytas vaikų ligoninei, po karo – vaikų darželiui. Nuo 1971 m. įsikūrė Kauno kultūros skyrius, šiuo metu veikia Kauno menininkų namai.
XX a. 4-as deš.
Fotogr. J. Skrinskas [Iš KAVB fondų]
2007 09 12 prie buvusio (1928–1939 m.) Apaštalinės nunciatūros pastato (K. Donelaičio g. 74) atidengta atminimo lenta. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Pasiuntinybės ir konsulatai // Visas Kaunas: Lietuvos respublikos 1932–1933 m. Kauno miesto valdžios ir savivaldybės įstaigų, visuomenės veikėjų, pramonės ir prekybos įmonių adresų knyga. – Kaunas, 1932. – P. 60–62.
  2. Kova dėl nunciatūros / Jurgis Oksas // Kauno tiesa. – 1991, kovo 16, p. 4.
  3. Čia turėjo būti naujoji Vatikano atstovybė // Kauno pirmadienis. – 1996, Nr. 7, vasario 19–25. – P. 2.
  4. Gyvenamųjų namų kompleksas V. Putvinskio (buv. S. Nėries) g. 52–72 / J. Kančienė. – Iliustr. planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 191–198.
  5. Vatikano diplomatinė atstovybė. – Gretut. tekstas anglų kalba // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – [P.] 14–15.
  6. Konkordato interpretacijų vingiai ir nuncijaus Riccardo Bartoloni „istorija“ Lietuvoje // Tarp politikos ir diplomatijos: Šventasis sostas ir Lietuvos respublika / Algimantas Kasparavičius. – Vilnius, 2008. – P. 357–390.
  7. Šventasis sostas Pirmosios Lietuvos respublikos politikoje ir diplomatijoje / Arūnas Gumuliauskas; Rec. kn.: Kasparavičius A. Tarp politikos ir diplomatijos: šventasis sostas ir Lietuvos respublika. – Vilnius, 2008, 796 p. // Istorija. – [Nr.] 72 (2008), p. 101–103.
  8. Minint Lietuvos–Vatikano konkordato 80-metį, ant buvusio Apaštališkosios nunciatūros pastato (K. Donelaičio g. 74) iškilmingai atidengta atminimo lenta. – Prieiga per internetą. URL: http://kaunoarkivyskupija.lt/datos/. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
  9. Vatikano nunciatūra : (dab. Kauno menininkų namai) : V. Putvinskio g. 56 / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius, 2015. – P. 152.
  10. Nunciatūra – Vatikano diplomatinė atstovybė : Dabar: Kauno menininkų namai : V. Putvinskio g. 56 / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas, 2013. – P. 182–183.

Buvo užimtas Kauno paštas, telegrafo ir telefono stotis, prezidentūra ir Seimas. Kauną tą naktį kontroliavo perversmo rengėjų pėstininkų patruliai, o prie didžiųjų kelių į miestą buvo išrikiuoti tankai ir šarvuočiai.

Patruliai Kauno gatvėse gruodžio 17 d. (dab. Gedimino g.).
[Kardas. – 1926, nr. 35/36, p. 556.]
Šarvuočiai ir tankai sergsti Vyriausią Štabą.
[Kardas…, p. 557.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Apie 1926 metų gruodžio 17-tos dienos perversmą / K. Grinius // Kazys Grinius / Alfonsas Eidintas. – Vilnius, 1993. – P. 147–191.
  2. Kitaip negalėjo būti // Kardas. – 1926, nr. 35/36, p. 550–551. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=4456. – Žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 5 d.
  3. Naujas žvilgsnis į Kazio Griniaus ir Mykolo Slezevičiaus veiksmus 1926 m. gruodžio 17 d. įvykiuose / Mindaugas Tamošaitis. – Bibliogr. : 59 pavad. // Istorija. – [T.] 73 (2009), p. 17–24.
  4. Respublikos išlikimas – visų aukščiausias įstatymas // Lietuvos žinios. – 1926, gruodžio 21 (nr. 290), p. 1. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003192409?exId=328347&seqNr=1. – Žiūrėta 2019 kovo 14 d.
  5. 1926 gruodis : perversmas ar sukilimas / Aras Lukšas. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2008, gruod. 19, p. 14–15.
  6. 1926 metai. Dviejų vyrų valdžia // Antanas Smetona ir jo laikai / Liudas Truska. – Vilnius, 1996. – P. 151–197.
  7. 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo padarinių legalizavimas: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybės pozicija / Danutė Stakeliūnaitė. – Bibliogr.: 62 pavad. // Istorija. – [T.] 41 (1999), p. 34–39.
  8. 1926 m. valstybės perversmas ir valstiečių liaudininkų vadovybės pozicija. – Iliustr. // Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926–1940 : valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu : monografija / Mindaugas Tamošaitis. – Vilnius, 2014. – P. 32–46.

Sovietiniais metais mokykla vadinosi Kauno 2-ąja vidurine, o nuo 1989 m. Kauno Maironio vidurine mokykla (dab. Maironio universitetinė gimnazija).

„Aušros“ mergaičių gimnazijos pedagogai. Apie 1933 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 229]
Maironio gimnazija. Tarpukaris
[Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Aušros“ gyvybingumo versmė / Marija Karpavičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 1, p. 19.
  2. Visuomeninis gyvenimas : Kauno „Aušros“ mergaičių valstybinės gimnazijos dešimtmetis. – Parašas: M. // Naujoji vaidilutė. – 1937, nr. 11, p. 567–568. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=16025. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 5 d.
  3. Kauno Maironio gimnazija. – Iliustr. // Kauno apskrities gimnazijos: atkūrimo dešimtmetis. – Kaunas, 2000. – P. 39–43.
  4. Kauno Maironio vidurinė mokykla / Parengė Daiva Garnienė, Marija Karpavičienė. – Kaunas, 1989. – 24 p.: iliustr.

Austrijos garbės konsulu Kaune ilgą laiką dirbo Andrius Vosylius.

1935 m. Austrijos konsulatui suteiktas generalinio konsulato statusas. Jis veikė iki 1938 m. kovo mėn.2013 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
Ant buvusio Austrijos konsulato pastato 2006 09 26 atidengta atminimo lenta. 2013 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Įamžintas buvęs Austrijos konsulatas. – Iliustr. – K. D. inf. // Kauno diena. – 2006, rugsėjo 27, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/iamzintas-buves-austrijos-konsulatas-41195. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.
  2. Kaune pradėjo veikti Austrijos konsulatas // Lietuvos žinios. – 1927, rugsėjo 26, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003192409?exId=330555&seqNr=3. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.
  3. Užsidarė Kaune Austrijos konsulatas // Diena. – 1938, kovo 20, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0000874193?exId=167205&seqNr=1. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.
  4. Viešbutis ar valdininkų kabinetai? / V. Rupeikaitė // Kauno diena. – 2009, liepos 27, p. 2.

Ji realizuodavo vidaus ir užsienio rinkoje pieno perdirbimo bendrovių produkciją.

Pienocentro Kauno pieninė. XX a. 4 deš.
[Kaunas / [Europos miestų statyba ir tautų ūkis]. – Amsterdam ; Basel ; London ; Prag ; Rio de Janeiro : Service des pays S.A : Länderdienst A.G., 1938 (Praha : Státní Tiskárna). – P. [50–52.]
„Pienocentro“ automobilis išvežioja produkciją. 1930 m.
[Tarpukario Lietuva. – Kaunas : Šviesa, 2007. – P. 92.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių s-ga „Pienocentras“. 1939. – Kaunas, 1939. – 58 p.: iliustr.
  2. Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“. – Iliustr. – Tekstas lygiagr. vok. // Kaunas. – Praha, 1938. – P. [50–51].
  3. Centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“ 1927–1936 m. – Kaunas, 1937. – 180 p.: iliustr. – Lygiagr. tekstas angl.
  4. „Pienocentras“. – Iliustr. // Lietuvos žemės ūkis 1918–1940: Jo raida ir apžvalga / Bronius Povilaitis. – Vilnius, 1997. – P.178–184.
  5. „Pienocentro“ techninė pagalba kooperatinėms pieninėms : [1929–1940 m.] / Antanas Visackas. – Iliustr. // Pienininkystė. – 1999, nr. 3, p. 32–33.
  6. Pieno ūkis per 20 nepriklausomo gyvenimo metų. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1938, vasario 15, p. 16. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_73903_16. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  7. Pieno ūkis prieš Didįjį karą: ištrauka iš 1927–1936 „Pienocentro“ ataskaitos, gautos iš p. D. Ramonaitės // Maisto ūkis. – 2001, nr. 5, p. 17–18.

1936 08 01 ji buvo perkelta į buvusio Minervos fabriko teritoriją Vytauto pr. 12 (dab. Vytauto pr. 24). 2004 m. sausio mėn. Kauno autobusų stotis buvo privatizuota. 2017 01 24, po pusantrų metų vykusių statybų, atidaryta rekonstruota Kauno autobusų stotis (rekonstrukcijos projektą parengė archit. Gintaras Balčytis).

Kauno autobusų stotis. XX a. 4 deš.
[Iš R. Vilkelio asmeninio rinkinio]
Kauno autobusų stotis. Apie 1980 m.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
Kauno autobusų stotis. 2018 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Autobusų stoties perversmas / V. Rupeikaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2010, birželio 12, p. 3. – Prieiga per internetą URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/autobusu-stoties-perversmas-283396. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  2. Centralinė užmiesčio autobusų stotis // Lietuva. – 1927, lapkričio 9, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_37662_5. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  3. Išsivadavimas iš pastolių / R. Tvarijonaitė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1982, sausio 6, Nr. 4, p. 4.
  4. Išskirtinė autobusų stotis / Edita Radzevičiūtė. – Iliustr., schem. // Kauno diena. – 2017, saus. 24, p. 1, 4–5.
  5. Kauno tarpmiestinė autobusų stotis / A. Andrijonas. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1996, Nr. 11, p. 39.
  6. Pradėti kloti naujos Kauno autobusų stoties pamatai / Evaldas Šemiotas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, lapkr. 20, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pradeti-kloti-naujos-kauno-autobusu-stoties-pamatai-720737. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  7. „Minervos“ fabrikas Vytauto pr. / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 100-104.
  8. Pagražėjo seniausia Lietuvoje autobusų stotis : įrengusi siuntų gabenimo terminalą, atnaujinusi administracinį pastatą ir keleivių sales, UAB „Kautra“ baigė remonto darbus / D. Sėlenis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, liepos 7, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pagrazejo-seniausia-lietuvoje-autobusu-stotis-38993. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  9. Savivaldybė laukia milijonų: bendrovės „Vinvesta“ atstovai vakar pasirašė „Kautros“ pirkimo sutartį / A. Dambrauskas // Kauno diena. – 2004, sausio 25, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/savivaldybe-laukia-milijonu-16214. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  10. Šeštadienį perkelia užmiesčio autobusų stotį. Naujoje vietoje, Vytauto prospekte, bus erdvu, švaru, daug patogumų keleiviams ir autobusų tarnautojams. Autobusams nustatytos Kaune sustoti vietos. – Parašas: J. K. B. // Lietuvos aidas. – 1936, liepos 29, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66970_3. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 2 d.
  11. Kauno autobusų stotis = Kaunas Bus Station / M. Liočaitė-Raubickienė. – Iliustr. – Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos architektūros apžvalga, 1990–2020. – Vilnius : Archiforma, 2020. – P. 254–255.

1940 m. nacionalizuota. 1944 m. vadinosi Gimdymo namais Nr. 1. 1967 m. sujungta su Gimdymo namais Nr. 2. Naujoji įstaiga vadinosi Gimdymo namais Nr. 1. 1994 m. pavadinta Kauno krikščioniškaisiais gimdymo namais. 2002 m. tapo VšĮ Kauno apskrities ligoninės filialu. 2014 m. įvykdžius struktūrinę pertvarką pavadinta Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinika Krikščioniškaisiais gimdymo namais. 2020 m. tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės dalimi.

Akušerijos skyrius (Miško g. 27). 2020 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
2018 m. atidarytas gimdymo namų priestatas (Miško g. 27). 2020 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB]
Ginekologijos skyrius (Trakų g. 29), įsikūręs buvusioje gydytojo Vitalijaus Gusevo privačioje ligoninėje (pastatyta 1934 m.; archit. Stasys Kudokas). 2020 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Akušerija ir ginekologija Kaune 1918–1990 m. / Dalia Kotryna Baliutavičienė. – Kaunas, 2013. – P. 220–229.
  2. Baigus amžiaus statybas – ne ligoninė, o namai / KD inf. // Kauno diena. – 2018, lapkr. 13, p. 12–13.
  3. Įteisino Krikščioniškųjų gimdymo namų vardą / Jūra Rimaitė // Kauno diena. – 2014, gruod. 23, p. 12.
  4. Pagimdžius – į viešbutį su visa šeima / Simona Žemaitytė // Kauno diena. – 2016, vas. 2, p. 16.
  5. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai. – Prieiga per internetą. URL: http://www.gimdymas.lt/apie-mus-1/lt/. – Žiūrėta 2022 m. rugpjūčio 4 d.
  6. Respublikinė Kauno ligoninė: 65 metai medicinos istorijos / [Arvydas Pakštalis, Brigita Tranavičiūtė, Linas Vitkus]. – [Kaunas], 2017. – P. 98–105.
  7. Savivaldybės puslapis. Miesto taryboje // Kauno žinios. – 1997, liep. 9, p. 3.

1969 m. Dainavos mikrorajone pastatytas nau­jas apdailos cechas, o 1977 m. sausio mėn. pakloti pamatai naujai au­dyklai ir administraciniam korpusui (Draugystės g. 16). 1970 m. „Liteksas“ tampa viena pirmųjų lengvosios pramonės įmonių, performuotų į susi­vienijimą. 2000 m. įmonę įsigijo Italijos tekstilės ir drabužių gamintojų grupė Marzotto Group. 2005 m. įmonė reorganizuota į dvi bendroves – AB „Liteksas“ ir naujai sukurtą UAB „Lietvilna“.

Reklaminis slkelbimas. 1930 m.
[Lietuvos aidas. – 1930, birželio 20, p. 8.]
AB „Liteksas“ pastatas. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Akc. b-vė „Liteks“ vilnonių audinių fabrikas Kaunas, Gedimino g. 5…“ // Kaunas. – Praha, 1938. – [P. ].
  2. Akc. B-vės „Litex“ audinių fabriką aplankius / M. Pasvianskis ir G. Klimas // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 27, p. [6]. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66835_10. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  3. Akcinė bendrovė „Liteksas“ : vilnonių ir medvilnės medžiagų gamyba ir prekyba // Tautos ūkis. – 1938, Nr. 50, p. 1031. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_3804_19. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  4. Audinių fabrika „Litex“ Kaune / J. Barkus // Trimitas. – 1929, nr. 42, p. 711. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_39176_17. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  5. Brangūs dešimtmečiai : „Litekso“ susivienijimas švenčia įmonės 60-metį. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1988, vasario 20, p. 4.
  6. Italai reorganizavo „Liteksą“ / Vytautas Gaižauskas. – Iliustr. // Verslo žinios. – 2005, gegužės 13, p. 7.
  7. Persitvarkymas „Litekse“ / A. Vaitkutė, A. Marcinkevičius. – Iliustr. // Gimtasis kraštas. – 1987, balandžio 30–gegužės 6, p. 1–2.
  8. Kauno vilnos gamybinis susivienijimas „Liteksas“ / tekstas P. Kauno : [inform.-reklam. leid.]. – [Kaunas, 1984]. – [20 p.].

Tuo metu rankiniu būdu buvo gaminami įvairūs stiklo indai, žibalinių lempų ir žibintų stiklai, o kiek vėliau pradėti gaminti stalo indai ir buteliai. 1940 m. fabrikas nacionalizuotas. 1954 m. sumontuoti pirmieji Pabaltijy stiklo butelių formavimo automatai. 1993 m. fabrikas privatizuotas, pavadinimas pakeistas į AB stiklo fabrikas ,,Aleksotas“ (dab. Europos pr. 91), dabar – UAB „Kauno stiklas“.

„Aleksoto“ stiklo fabriko pastatai Aleksote (Veiverių pl.)
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 442.]
Pirmieji fabriko pastatai buvo medinės iš lentų sukaltos pašiūrės su moline pluk­ta asla
[Ten pat, p. 442.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Iš Aleksoto stiklas keliauja į Europą / Vilius Litvinavičius // Lietuvos aidas. – 2000, liepos 15, p. 4.
  2. The Kingdom of Glass at Aleksotas // Lihuania offers. – 2001, Nr. 1(9), p. 22–23.
  3. Stiklo fabrikas „Aleksotas“ : prospektas. – Kaunas, [1981]. – [20] p.
  4. Stiklo kelias / Kazys Strazdas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, sausio 9, p. 12.
  5. Stiklo pramonė Lietuvos Respublikoje (1918–1940) : stiklo fabrikai // Lietuvos stiklas: nuo seniausių laikų iki 1940 m. / Kazys Strazdas. – Vilnius, 1992. – P. 187–201.
  6. „Kauno stiklas“ perima „Aleksotą“ // Verslo žinios. – 2005, kovo 15, p. 4.

Jo uždavinys – atskleisti blogąsias girtavimo išdavas, alkoholio kenksmingumą sveikatai ir skatinti blaivybės judėjimą. Kartu su Lietuvos katalikų blaivybės draugija ruošė paskaitas, organizavo priešalkoholines parodas, blaivybės savaites ir priešalkoholinius kursus blaivybės skelbėjams paruošti, kitus renginius.

Liaudies namai Kaune. Apie 1928 m.
[20 metų tautos blaivinimo darbo / Jonas Matusas. – Kaunas, 1929. – P. 61.]
Blaivybės draugijos paviljonas Lietuvos prekybos ir pramonės parodoje. 1925 m.
[20 metų tautos blaivinimo darbo / Jonas Matusas… – P. 51.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Blaivybė“ nepriklausomoje tėvynėje. – Iliustr. // 20 metų tautos blaivinimo darbo. Lietuvos katalikų blaivybė draugija 1908–1928 m. / Jonas Matusas. – Kaunas, 1929. – P. 41–71.
  2. Dr. Antanas Gylys. Parašė Dr. Domas Jasaitis. – Portr., iliustr. // Aidai. – Prieiga per internerą. URL: http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=275%3A196810&id=4193%3Apa&option=com_content&Itemid=305. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  3. Įvairenybės: Priešalkoholinis muziejus. – Parašas: T. // Židinys. – 1927, nr. 12, p. 415. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_127218_61. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  4. Kova su girtavimu tarpukario Lietuvoje / Elena Miknevičienė // Nesenstanti senatvė: Idėjos ir pamąstymai. – Vilnius, 2000. – P. 71–75.
  5. Meno ir švietimo įstaigos: Muziejai // Kauno miestas. – Kaunas, 1930. – P. 40.
  6. Pirmas blaivaus jaunimo auklėjimo kongresas [1930] sausio 4–5 Kaune // Lietuvos aidas. – 1930, lapkričio 17, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_65689_5. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.
  7. Praplėstas priešalkoholinis muziejus [Lietuvos universiteto studentų Abstinentų korporacijos ramovėje] // Rytas. – 1928, kovo 3, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_122922_5. – Žiūrėta 2019 m. kovo 18 d.

kurią 1930 m. nupirkęs Švedijos degtukų koncernas pavadino AB „Liepsna“. Nuo 1958 m. fabrikas dirbo medžio apdirbimo kombinato „Startas“, nuo 1975 m. – gamybinio susivienijimo „Kauno baldai“ sudėtyje. 1994 m. vėl tapo AB „Liepsna“. 2007 m. gamyba perkelta į Baltarusiją. Dabar UAB „Liepsna ir Ko“ užsiima komercine veikla.

Tarpukariu šis namas (Raudondvario pl. 94) priklausė AB „Liepsna“ savininkui švedui. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
Degtukų dėžučių etiketės
[LTSR degtukų dėžučių etikečių katalogas 1945–1965. – Gretut. tekstas rus. – Kaunas, 1966. – 120 p.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Iš „Liepsnos“ lieka tik pašvaistė / Daiva Vilkelytė. – Iliustr. // Verslo žinios. – 1997, kovo 26, p. 12–13.
  2. Kauno „Liepsna“ jau nebegamina degtukų. – Iliustr. – KD inf. // Kauno diena. – 2007, kovo 21, p. 5.
  3. Kokiomis sąlygomis atiduotas degtukų monopolis // Lietuvos ūkininkas. – 1930, Nr. 17, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_14272_2. – Žiūrėta 2009, gruodžio 10 d.
  4. Leiskite prisidegti / V. Mačiaus ir J. Fišerio reportažas. – Iliustr. // Švyturys. – 1958, Nr. 19, p. 2–3.
  5. [„Liepsna“ degtukų fabrikas] / foto V. Ladavičius. – K, 1984. – Planas, 16 nuotr. – Aplankas.
  6. Lietuvos degtukų pramonė // Lietuvos ūkis. – 1928, Nr. 1, p. 17–20. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=48492. – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 10 d.
  7. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 56, 59–60.
  8. Vietoj degtukų fabriko – namai / Dainoras Lukas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, spalio 11, p. 4.

Už korporantų surinktus pinigus pastatytuose rūmuose įsikūrė biblioteka, studentiškų laikraščių redakcijos, iškilmių salė, bendrabutis ir kt. Sovietmečiu čia buvo Pionierių rūmai, 1961 m. jiems suteiktas Jurijaus Gagarino vardas. 1990 04 18 atkurtame pastate įsikūrė Moksleivių kūrybos namai, kurie 1998 m. pavadinti Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmais. 2021 m. su Kauno choreografijos mokykla prijungti prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos, tapo Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykla.

Neo-Lithuanijos rūmai apie 1933 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 467.]
Rūmų pastatymo istoriją pažymi 1996 m. ant pastato
(Parodos g. 26) atidengta atminimo lenta. 2004 m.
Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. L. S. T. K! Neo-Lithuania. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 24, p. 12.
  2. Grąžinkime rūmus tiems, kam priklauso / Juozas Enčeris. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1989, liepos 25, p. 3.
  3. Neo-Lithuanų rūmuose, 1931–1940 // „Ars longa, vita brevis“ / Ramunė Korsakienė. – Kaunas, 2005, p. 51–52, 56.
  4. Korporantų rūmuose mėgdavo puotauti ir aukštuomenė / Audronė Baltkojytė. – Iliustr. – Nuotr. iš D. Andriušytės-Butrimienės albumo // Laikinoji sostinė. – 2005, bal. 2, p. 9.
  5. Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo-Lithuanijos“ namai / D. Grigonytė. – Iliustr. // Iliustruotoji Lietuva. – 1927, Nr. 19 (72), p. 158.
  6. Tautinė Lietuvių studentų korporacija „Neo-Lithuania“ // Jaunimo organizacijos Lietuvoje: Kas yra kas? – Vilnius, 1998. – P. 125–126.
  7. „Neo-Lithuania“ rūmai : (dab. Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai) : Parodos g. 26 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 48.
  8. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 155 „Dėl Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos, Kauno choreografijos mokyklos, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų veiklos perspektyvos, sukuriant scenos menų mokyklą“.
  9. Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome? / Audronė Jankuvienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2023, spal. 13, p. 6.

1941 01 01 institutas pavadintas Kauno aklųjų mokykla, kuri išaugo į dvylikametę vidurinę mokyklą. 1975 m. tampa Kauno silpnaregių mokykla internatu. 2005 m. reorganizuota į Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą su pagrindine mokykla ir socialinio ugdymo skyriumi. 2010 10 16 centrui suteiktas Prano Daunio vardas.

Kauno Aklųjų instituto pastatai. Tarpukaris.
[Iš Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro archyvo]
Kauno aklųjų instituto rūmai, pastatyti 1937 m. (archit. S. Kudokas).
[Iš Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro archyvo]
Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. 2009 m.
Fotogr. L. Vitkuvienė [Iš KAASUC archyvo]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Aklųjų institute / Liudas Gira. – Iliustr. // Mūsų aklieji. – 1929, nr. 1, p. 7–9. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=101472. – Žiūrėta 2009 m. kovo 15 d.
  2. Kauno aklųjų ir silpnaregių centras. – Iliustr. // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 581-588.
  3. Kauno aklųjų instituto ir Vilniaus aklųjų mokyklos įsteigimas ir veikla. – Bibliogr.: p. 89–95 (116 pavad.) // Lietuvos aklųjų švietimo raida iki 1940 m. / Valentinas Vytautas Toločka. – Klaipėda, 1999. – P. 33–77.
  4. Kauno Prano Daunio ugdymo centras. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kasuc.lm.lt/. – Žiūrėta 2009 m. kovo 16 d.
  5. Kelio pradžia: Kauno aklųjų mokykla-internatas. – Vilnius, 1968. – 167 p.: iliustr.
  6. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo raida / Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centas; Sudarė ir parengė Audronė Maksimaitienė. – Vilnius, 1998. – 50 p. : iliustr. – Aklųjų švietimui Lietuvoje 70.
  7. Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos 70-metis: Faktai ir datos = The 70th anniversary of the organized movement of the Lithuanian blind: Facts and dates / Valentinas Vytautas Toločka; [į anglų k. vertė Audronė Jozėnaitė]. – Vilnius, 1997. – 150 p., [8] iliustr. lap.: iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Pavardžių r-klė: p. 77–80.
  8. Tie dešimt metų / Valentinas Toločka. – Iliustr. // Mūsų žodis. – 1990, nr. 11, p. 13–15.

Jos tikslas – leisti, spausdinti ir platinti knygas, brošiūras, laikraščius. Bendrovė steigė bibliotekas, knygynus. 1934 m. pastatyti bendrovės rūmai (dab. Laisvės al. 53). 1939 10 08 „Pažangos“ bendrovės atstovybė persikelia į Vilnių.

„Pažangos” bendrovės emblema. Tarpukaris
[Bendrovės knygoms leisti… <…>. – Vilnius, 1998. – P. 279.]
„Pažangos“ rūmai (archit. F. Vizbaras). Apie 1980 m.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Akcinės bendrovės „Pažanga“ 1937 metų apyskaita. – Kaunas, 1938. – 8 p.
  2. Didelis „Pažangos“ paviljono pasisekimas // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 28, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66834_4. – Žiūrėta 2009 m. spalio 20 d.
  3. „Pažanga”. – Parašas: S. M. // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 286–287.
  4. „Pažangos” bendrovė. – Portr., iliustr. // Bendrovės knygoms leisti ir platinti 1918–1940 / Vladas Žukas. – Vilnius, 1998. – P. 276–294.
  5. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919-1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. kovo 4 d.
  6. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.

1950 m. vasarą nugriautas. 1989 02 16 atstatytas paminklas iškilmingai atidengtas.

„Laisvės“ statula. Apie 1933 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 371.]
„Respublikos“ nacionalinių vertybių 2011“ rinkimuose, nominacijoje „Objektas, garsinantis Lietuvą“ šis paminklas pripažintas nugalėtoju. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Iškiliausias tautos simbolis – „Laisvės“ paminklas / Birutė Brazauskienė. – Iliustr. // Respublika. – 2011, spalio 21, p. 14.
  2. Įteikti „Nacionalinių vertybių 2011“ apdovanojimai / Deimantė Zailskaitė. – Iliustr. // Respublika. – 2012, kovo 17, p. 11.
  3. J. Zikaro „Laisvė“ istorijos kryžkelėse / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, vasario 15, p. 24–25.
  4. Laisvės paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 52–54.
  5. Laisvės statula jau pabaigta ir atidengiama šiandien // Lietuvos aidas. – 1928, gegužės 14, p. 6.
  6. P. Respublikos Prezidento žodis (pasakytas atidengiant gegužės 14 d. Laisvės paminklą Karo muziejaus sode) // Lietuvos aidas. – 1928, gegužės 18, p. 2.
  7. Vytauto Didžiojo karo muziejus 2006 metais : almanachas / Vytauto Didžiojo karo muziejus; redakcinė kolegija: atsakingasis redaktorius Gintautas Surgailis… [et al.]. – Kaunas, 2007. – 227, [1] p.: iliustr.
  8. Juozo Zikaro „Laisvės“ skulptūra / Rasa Jonė Ruibienė. – Prieiga per internetą. URL: https://ciurlionis.lt/uploads/MKC_straipsniu_rinkinys.pdf. – Žiūrėta 2021 m. gegužės 14 d.

sujungus „Švyturio“ spaustuvę (veikusią 1924–1928 m.) su Valstybės spaustuve (veikusia 1918–1928 m.). Bendrovė buvo didžiausia ir moderniausia spaustuvė XX a. 3–4 deš. 1951 m. – pavadinta K. Poželos spaustuve. 1954 m. prijungta Varpo spaustuvė. 1989 m. grąžintas „Spindulio“ pavadinimas. 2008 m. spaustuvė išsikelė iš miesto centro prie IX-ojo forto (Vakarinis aplinkkelis 24), o senojo pastato vietoje iškilo naujas viešbutis „Europa Royale Kaunas“ (rekonstrukcijos autorė architektė Audronė Kaušpėdienė), nuo 2021 m. – „Victoria Hotel Kaunas“.

Akcinės bendrovės „Spindulys“ rūmai (Miško g. 11).
Apie 1933 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas :
1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 447.]
Pirmoji „Spindulio“ akcinės bendrovės valdyba. 1928 m.
[Knyga ir likimai…<…>. – P. 8.]
K. Poželos administracinis-buitinis korpusas. Apie 1985 m.
[K. Poželos spaustuvė…]
1923 m. skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurta 5 m aukščio žengianti moters figūra, kairėje rankoje glaudžianti knygą, dešinėje – iškėlusi švyturį, naktį virš Kauno švietusį „1000 žvakių elektros šviesa“. Skulptūra, puošusi „Spindulio“ spaustuvės pastatą, per karą ir sovietmetį stipriai apgadinta, 1990 m. atstatyta ir 2009 m. restauruota. Sklando legenda, kad prikeliant „Šviesos nešėją“ naujam gyvenimui, po ja padėta auksinė 1 lito moneta. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Knyga ir likimai: Minint „Spindulio“ spaustuvės septyniasdešimties metų sukaktį. – Kaunas, 1998. – 105 p.: iliustr.
  2. K. Poželos spaustuvė. – Kaunas, 1985.– 1 lap.: sulankst. į 16 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  3. Poligrafinės įmonės Lietuvoje 1918–1940 metais / Audronė Glosienė // Knygotyra. – T. 18 (25) (1992), p. 42–56.
  4. „Spindulio“ spaustuvė / Birutė Misienė, Zbignevas Steponavičius. – Iliustr. // Paštas ir filatelija Lietuvoje. – 1994, Nr. 10, p. 13–17.
  5. „Spindulys“, spaustuvė // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 192–205.
  6. „Šviesos nešėja“, Gedimino g. 10. – Iliustr. // Nukentėję paminklai / Jurgis Bučas. – Vilnius, 1994. – P. 60–61.
  7. Švyturio bendrovė knygoms leisti ir platinti 1918–1931 / Vladas Žukas. – Vilnius, 1998. – 170 p.: iliustr.
  8. Valstybės spaustuvės rūmai. – Iliustr. // Kauno technologijos universiteto antrųjų rūmų istorijos bruožai / Nijolė Lietuvninkaitė. – Kaunas, 1997. – P. 5–19.
  9. „Šviesos nešėja“ taps naujo viešbučio simboliu // Kauno diena. – 2008, geg. 13, p. 17.
  10. Dar viena Laisvės statula / Ingrida Žirlienė // Kauno diena. – 2009, rugpj. 7, p. 24.
  11. Viešbutis „Europa Royale Kaunas“ : Miško g. 11 / Almantas Bružas // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 265.

Žaliakalnyje atidaryti kino teatrai: 1928 m. – „Palladium“ (nuo 1931 m. – „Banga“, Aukštaičių g. 9); 1932 m. – „Hollywood“ (Savanorių pr. 137); 1936 m. – „Daina“ (Savanorių pr. 74); 1939 m. – „Aušra“ (Aušros g. 18).

Kino teatras „Metropolitain“. Apie 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas :
1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 468.]
Buvusio kino teatro „Metropolitain“ vietoje po 1959 m. rekonstrukcijos (archit. K. Bučas) įsikūrė Kauno valstybinis dramos teatras (dab. Nacionalinis Kauno dramos teatras). Pastato fasadą puošia modernistinės skulptūros, vaizduojančios žmonių figūras tautiniais drabužiais
(skulpt. Romualdas Kazlauskas). 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
Į kultūros paveldo registrą įrašytas kino teatro „Daina“ pastatas yra apleistas ir nenaudojamas nyksta. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
Pastatas, kuriame veikė kino teatras „Palladium“, vėliau „Banga“. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
„Aušros“ kino teatro pastatas. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
Buvusio kino teatro „Hollywood“ pastatas. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Aušra“ bus didžiausias kinematografas Kaune // Lietuvos aidas. – 1939, gruodžio 5 (Nr. 747), p. 10.
  2. Iš Kauno kino teatrų praeities / C. Vištokas. – Nuotr. // Technikos žodis. – 2003, Nr. 1, p. 18–20.
  3. Jauki Žaliakalnio pramogos vieta // Lietuvos aidas. – 1933, birželio 19 (Nr. 135), p. 5.
  4. Kauno kino teatrai 1918–1940 m. : lokalizacija ir raida / Alvydas Surblys // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 151–197.
  5. Kino teatras „Metropolitain“ // Lietuvos aidas. – 1928, gruod. 5 (Nr. 252), p. 5.
  6. „Metropoliteno“ teatras naujose rankose // Lietuvos žinios. – 1939, sausio 12 (Nr. 9), p. 5.
  7. Naujas kino teatras „Daina“ // Rytas. – 1936, vasario 25 (Nr. 46), p. 7.
  8. Vėl bolševikų glėbyje / Vytautas Mikalauskas. – Bibliogr. išnašose // Kinas Lietuvoje / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius : Margi raštai, 1999. – P. 352–354.
  9. Kino teatras „Daina“ : Savanorių pr. 74 / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kaunas, 1918–2015 / [Almantas Bružas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Jolita Kančienė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Vaidas Petrulis]. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 85.
  10. Pramogų erdvės / Giedrė Jankevičiūtė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra / sudarė Marija Drėmaitė. – [Vilnius] : Lapas, 2018. – P. 236–245.
  11. Kaunas nykstantis ir išnykęs: Žaliakalnio kinas (II) / Marija Oniščik. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, geg. 31, priedas „Santaka“, p. 6–7.
  12. Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas (III) / Marija Oniščik. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, kovo 22, priedas „Santaka“, p. 6–7.
  13. Senųjų Kauno kino teatrų aura / Diana Krapavickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2022, saus. 8, p. 1–3.
  14. Atgyja tarpukario modernizmo perlai / Edita Šileikė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2023, spal. 19, p. 1, 2.

jungiantis Žemuosius Šančius ir Panemunę. 1941 06 23 atsitraukianti sovietų kariuomenė tiltą susprogdino. 1957 m. ant senų atramų pastatytas gelžbetoninis tiltas. 2012 11 15 susprogdinta senojo Panemunės tilto sija. 2015 10 30 atidarytas senojo tilto vietoje naujai pastatytas Panemunės tiltas.

1928-ųjų pavasarį ledų sugriautas statomas Panemunės tiltas
Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
Panemunės tiltas. 1928 m.
Nuotrauka [Iš H. Kebeikio asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atidaryti tilto vartai / Diana Krapavickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, spal. 31, p. 1–2. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/ilgai-laukta-akimirka-kaune-atidaromas-panemunes-tiltas-717541. – Žiūrėta 2015 m. lapkričio 3 d.
  2. Kauno Panemunės tiltas per Nemuną / A. Sinkevičiūtė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=1140. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
  3. Kauno tiltai: Panemunės / A. Fokas // Kauno tiesa. – 1968, liepos 7.
  4. Naujai atgimęs senasis tiltas / Karolis Montvila. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, spal. 29, p. 5.
  5. Panemunės tiltas / Henrikas Kebeikis. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1998, Nr. 10, p. 14–15.
  6. Panemunės tiltas išlėkė į orą / Mantas Lapinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, lapkričio 16, p. 1–2.
  7. Panemunės tiltas per Nemuną Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis.– Kaunas, 2004. – P. 25–28.

1929 m. atidarytas Šv. Luko ligoninės mūrinis vienaaukštis pastatas. 1940 m. Šv. Luko ligoninės pastatai perduoti Vytauto Didžiojo universiteto klinikoms.

Atvirukas, išleistas 1923 ar 1924 m., skirtas populiarinti Šv. Luko ligoninę renkant lėšas jos statybai.
[iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Buv. Kauno Šv. Luko ligoninės trobesiai su žeme nutarta perduoti Kauno Univ-to klinikoms // Medicina. – 1940, nr. 8–9, p. 740. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_13035_150. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 2 d.
  2. Nauja ligoninė Kaune // Lietuvos aidas. – 1929, lapkričio 11, nr. 257, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_65912_2. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 2 d.
  3. Švento Luko apkrečiamų ligų ligoninės // Sutemos. – 1928, lapkričio 6, nr. 5, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_62779_3. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 2 d.
  4. Šv. Luko ligoninė Kaune // Rytas. – 1929, lapkričio 11, nr. 255, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_122626_3. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
  5. Šv. Luko ligoninė Kaune // Šaltinis. – 1930, nr. 51, p. 650–651. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=126662&biRecordId=13795. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.

Iš pradžių tai buvo nedidelė trikotažo dirbtuvė, kuri 1929 m. įteisinta kaip AB „Broliai Uliamperiai ir Ko“. Bendrovės veikla – kojinių ir įvairių trikotažo dirbinių gamyba bei prekyba. Jos steigėjai V. Zelmanas, B. ir I. Bernšteinai, O. ir J. Uliamperiai, B. Štasburgas. 1975 m. Silva tapo didelio A. Šiaučiūnaitės trikotažo susivienijimo „Trikotažas“ pagrindine įmone.

Kojinių ir trikotažo fabriko „Silva“ namų fasadas.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P.442.]
„Silvos“ fabriko vaizdas iš kiemo pusės.
[Ten pat… – P. 442]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Akcinės bendrovės „Broliai Uliamperiai ir Ko“ įstatai, patvirtinti 1929 m. …“ // Vertybiniai popieriai Lietuvoje = Securities in Lithuania : akcijos ir lakštai, 1872–1940 / [sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius]. – Vilnius, 2001. – P. 175.
  2. Jus kviečia Kauno A. Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas / K. Miklyčius, Z. Pavilonis. – Kaunas, 1983. – 19 p. : iliustr.
  3. Kaip diena nuo nakties / K. Račkauskas // Kauno tiesa. – 1965, sausio 29, p. 4.
  4. „Silva“ – kojinių fabrikas Kaune…“ // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 196–197.
  5. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60-61.
  6. Vilijampolės verslininkai nori skelbti respubliką / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, balandžio 28, p. 5.

Kaip laikini maldos namai turėjo būti naudojami tol, kol bus pastatyta didžioji Prisikėlimo šventovė. 1933 m. rekonstruota pagal inž. K. Reisono projektą. 2012 m. bažnyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (Aukštaičių g. 4). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
Vitražų autorius – Stasys Ušinskas. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Bažnyčios labdara. Žaliakalnio Prisikėlimo bažnyčia // Kauno Žaliakalnis / Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2008. – D. 2, p. 77–79.
  2. Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia : Kauno I dekanatas. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 85.
  3. Laikinoji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnytėlė pratęs savo gyvavimą. – Iliustr. / Angelė Buškevičienė // XXI amžius. – 2006, birželio 2, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/06/02/ora_02.html. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 3 d.
  4. Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Apie mažąją bažnyčią. – Prieiga per internetą. URL: http://www.prisikelimas.lt/index.php?id=5. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 3 d.
  5. Mažosios Prisikėlimo bažnyčios istorija // Prisikėlimas : Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos laikraštis. – 2014, lapkritis, Nr. 145, p. 1–2.
  6. Prisikėlimas / Angelė Buškevičienė. – Kaunas, 2006. – P. 15–35.
  7. Prisikėlimo parapijos šventės ir kasdienybė / J. Plavičienė // XXI amžius. – 1996, balandžio 3, p. 3.
  8. Vertybės statusas bažnytėlės neišgąsdino / Vereta Rupeikaitė. – Iliustr. // Kauno diena. –2012, saus. 30, p. 4.
  9. Viešpaties Mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios istorija / Vitalija Jakuškienė // Prisikėlimas. – 2005, nr. 30, p. 3; nr. 31, p. 4; nr. 32, p. 4; nr. 33, p. 4.
  10. Žaliakalnio maldos namai po rekonstrukcijos pakeitė spalvą / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2006, birželio 7, priedas „Būstas“, p. 12.
  11. Žaliasis kalnas. Kristaus Prisikėlimo parapijos bažnyčia Žaliakalnyje. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios : Kauno arkivyskupija / Bronius Kviklys. – Čikaga, 1983. – [T.] 3. – P. 138–140.

(pirmasis medinis tiltas pastatytas I pasaulinio karo metais). 1944 m. vokiečių kariuomenės susprogdintas. 1947 m. atstatytas. 1960 m. ant senų atramų užtrauktas metalinis tiltas. 2008 m. rekonstruotas, jam grąžintas P. Vileišio vardas.

Petro Vileišio tiltas apie 1930 m.
Nuotrauka [Iš A. Miliausko asmeninio rinkinio]
Ant sugriauto Petro Vileišio tilto atramų po karo buvo pastatytas arkinis medinis tiltas. Jį pastatė vokiečių belaisviai apie 1947 m.
Nuotrauka [Iš H. Kebeikio asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Inž. Petro Vileišio tiltas per Nerį Kaune / Jonas Jankevičius. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2001, nr. 1, p. 12–14.
  2. Kauno tiltų istorijos: Vilijampolės tiltai / Henrikas Kebeikis. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1999, gegužės 27, p. 9.
  3. Vilijampolės tiltas per Nerį Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 84–89.

1928 02 28 Eiguliuose atidaryta 10 gręžtinių šulinių stotis, 1928 m. paklotas pirmasis centralizuoto vandentiekio vamzdis, 1933 03 08 Žaliakalnyje (P. Vileišio a.) ties vandentiekio rezervuaru buvo atidaryta moderni vandentiekio stotis (projekt. aut. inž. Steponas Kairys, archit. Stasys Kudokas). Vandentiekio stoties kompleksą užbaigė archit. Feliksas Bielinskis. Tai – dabartinių „Kauno vandenų“ pradžia.

1928 m. miesto vandentiekio darbų pradžios aktas
[Vandentiekis Kaune 1929–1999. – [Kaunas, 1999]. – P. 14.]
Inžinieriaus S. Kairio biustas prie pastato „Kauno vandenys“. 2004 m.
Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
1939 m. Žaliakalnio vandentiekio stotį papuošė skulpt. Broniaus Pundziaus skulptūra „Vandens nešėja“. 1944 m. ji nukentėjo sprogimo metu, bet tais pačiais metais buvo atkurta. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Du stambiausieji Kauno miesto savivaldybės darbai. – Iliustr. // Naujas žodis. – 1930, nr. 23–24, p. 50–51. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116791. – Žiūrėta 2009 m. vasario 20 d.
  2. Įtempta darbų programa; Išsiveržė gyvas sidabras; Linksma, kai darbas eina. – Iliustr., lent., planai // Žygis: Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas / Juozas Stražnickas. – Kaunas, 1999. – P. 126–150.
  3. Kauno vandenys. Kauno miesto vandentvarkos ūkio istorija. – Prieiga per internetą. URL:
  4. Vandentiekio ir kanalizacijos stoties pastatai Aukštaičių g. 43 / J. Kančienė. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 67–68.
  5. Vandentiekis Kaune 1929–1999. – [Kaunas, 1999]. – 59 p.: iliustr.
  6. Didžioji knyga = The great book : Kauno vandentiekis ir kanalizacija, 1929–1941 : [istorija, fotonuotraukos] / [sudarė Petras Garnys] ; [į anglų kalbą išvertė Joana Ratkevičiūtė-Misevičienė]. – Kaunas : Naujasis lankas, 2014. – 256 p. : iliustr.
  7. Į Kauno piliečių sveikatą / Paulius Tautvydas Laurinaitis. – Iliustr., portr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2019, Nr. 11, p. 30–33.

Nuo 1933 m. įmonė pradėjo gaminti bitumines plyteles gat­vėms bei šaligatviams grįsti. 1940 m. gamykla nacionalizuota. 1954 m. senojo cecho vietoje pastatytas naujas silikatinių plytų cechas, o nuo 1966 m. pradėtos gaminti termoizoliacinės dujų silikato plokštės, skirtos stogų apšildymui. 1992 m. gamykla įregistruota kaip AB „Albitas“ (R. Kalantos g. 76).

Silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“.
[Lietuvos statybinių medžiagų pramonės istorija… – P. 126.]
„Bituko“ gamyklos produkcija. 1981 m.
[Kauno silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“… – P. 13]
Buvusios AB „Albitas“ administracinis pastatas. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
Buvusios AB „Albitas“ gamybos teritorija. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Albitas“ turės naują šeimininką / Lina Navickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2005, sausio 19, p. 7.
  2. Bituko dešimtmečiai / V. Česnauskas. – Vakarinės naujienos. – 1989, gegužės 16, p. 2.
  3. Bituko plytelės / Evaldas Palšaitis // Statyba ir architektūra. – 2001, nr. 4, p. 29.
  4. Gaudžiantys Petrašiūnai rimsta / Arūnas Dambrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, kovo 14, p. 1, 18.
  5. Kauno silikatinių dirbinių gamykla „Bitukas“ : reklaminis bukletas. – Vilnius, 1981. – [24] p.
  6. Moderniškiausia Europoje įmonė… // Lietuvos aidas. – 1934, kovo 24, p. 17. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_89352_17. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 5 d.
  7. Naujas pavadinimas, nauji ir gaminiai / A. Ruzgys // Statyba ir architektūra. – 1993, nr. 6, p. 25.
  8. Silikatinės plytos // Lietuvos statybinių medžiagų pramonės istorija / Silva Rimšelis, Natalija Nemkovičienė. – Vilnius, 2006. – P. 124–127.

1941 m. atsitraukianti sovietų kariuomenė tiltą susprogdino. 1948 m. pastatytas dabartinis tiltas. 2005 m. tiltas rekonstruotas. 2008 m. jam grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. 2015 02 26 pradėti ant tilto pilonų pritvirtintų reljefinių plokščių su sovietine simbolika nuėmimo darbai.

Aleksoto tiltas apie 1929 m. Dešinėje senojo tilto griuvėsiai.
Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
Aleksoto tiltas. XX a. 3-iasis deš.
Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Aleksoto tiltas per Nemuną Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 36–45.
  2. Aleksoto tiltas. – Iliustr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 13.
  3. Kauno tiltai: Aleksoto / A. Fokas // Kauno tiesa. – 1968, gegužės 19.

2000 m. gydymo įstaiga pakeitė darbo profilį – tapo slaugos ir palaikomojo gydymo ligonine.

1937 06 29 sanatorijai suteiktas dr. Kazio Griniaus vardas.
XX a. 4 deš.
[Kova su džiova. – 1934, Nr. 8, p. 16.]
1947 m. sanatorija pavadinta Jono Andriaus Domaševičiaus vardu, 1991 m. grąžintas Kazio Griniaus vardas. 1972 m.
Fotogr. P. Juozapavičius [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. A. Panemunės sanatorija pavadinta dr. K. Griniaus vardu. Draugijos kovai su džiova Kauno skyriaus narių susirinkimas // Lietuvos žinios. – 1937, birž. 3, p. 9. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003192409?exId=347437&seqNr=9. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.
  2. Atidaryta Kovai su tuberkuliozu draugijos sanatorija // Lietuvos žinios. – 1930, geg. 12, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003192409?exId=328139&seqNr=3. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.
  3. Draugijos kovai su tuberkulioze Dr. Kazio Griniaus sanatorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1444?rt=3&type=2&ss=sanatorija. – Žiūrėta 2015 m. spalio 22 d.
  4. Grąžintas senas pavadinimas // Kauno tiesa. – 1991, vas. 6, p. 1.
  5. Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos = From the history of Lithuania’s health care / Milda Budrienė ; Lituanistikos tyrimo ir studijų centras. – Vilnius, 1992. – P. 46.
  6. Kauno priemiesčiai: praeitis ir problemos: 4. Vičiūnai ir J. Basanavičiaus šilas / Eugenijus Rūkas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, bal. 13 (nr. 86). – Priedas: „Santaka“, p. 22.
  7. Naudinga įstaiga gavo garbingą vardą : A. Panemunės džiovininkų sanatorija pavadinta dr. K. Griniaus vardu // Lietuvos žinios. – 1937, birž. 30, p. 6. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003192409?exId=347442&seqNr=6. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.
  8. Prezidento ligoninei – 70 / Algirdas Valentas. – Iliustr. // Lietuvos sveikata. – 2000, geg. 10–16 (nr. 19), p. 12.
  9. Prezidento vardas įkvepia ir įpareigoja / Rasa Prascevičienė. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, geg. 23, p. 15.
  10. Puspenkto milijono litų labai pakeitė ligoninę / Justė Kiburytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, saus. 20, p. 14.
  11. Raudonojo Kryžiaus ir Kovai su tuberkulioze draugijų sanatorijos ir gydyklos / Viltė Migonytė-Petrulienė. – Iliustr., projekt. – Bibliografija p. 317–383 // Weekendų miestai ir priemiesčiai / Viltė Migonytė-Petrulienė. – [Vilnius] : Lapas, [2021]. – P. 232–244.
  12. K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kgriniausligonine.lt/. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.

2005 m. bendrovė bankrutavo. Dabar įmonės vietoje veikia prekybos ir pramogų centras „Akropolis“.

AB „Kauno audiniai“. Apie 1938 m.
[Kaunas. – Praha, 1938. – P. 54.]
AB „Kauno audiniai“ gaminiai parodoje ir veiklos rodiklių diagrama už 1931–1936 m.
[Kaunas. – Praha, 1938. – P. 55.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Akc. b-vė „Kauno audiniai“. – Iliustr. – Gretut. tekstas angl., vok. // Kaunas. – Praha, 1938. – P. [52–53].
  2. Kaune pradėjo veikti šilkų fabrikas „Kauno audiniai“. – Parašas: Techn. J. H. // Lietuvos žinios. – 1931, gegužės 2, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=81676. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 10 d.
  3. „Kauno audiniai“ : [inform. – rekl. leidinys]. – Kaunas, [1980]. – 21 p.: iliustr. – Gretut. tekstas rusų k.
  4. „Kauno audiniai“. 1930–1935. – Kaunas, 1936. – 32, [7] p.: iliustr., lent.
  5. „Kauno audinių“ istorija. 1930–1996 / Virginija Skučaitė. – Kaunas, 1997. – 204 p.: iliustr., stat.

Iki to laiko šią funkciją atliko 1921–1925 m. modernizuota Kauno centrinė elektrinė. Šiuo metu Petrašiūnų elektrinė (Jėgainės g. 12) yra AB „Kauno energija“ padalinys.

Elektrinės statybos darbams vadovavo šveicarų inžinierius Cornu, vyriausiasis statybos tvarkytojas buvo belgų inžinierius Henri Hunebelle, jo pagalbininkas – inžinierius Eduardas Zubavičius). 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas. – Kaunas, 1933. – P. 424.]
Petrašiūnų šiluminės elektrinės pastatas ir mašinų salė.
1957 m.
[Lietuvos energetika. – Vilnius, 1992. – T. 2, 4 pav. tarp p. 192–193.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Didžiųjų miestų viešosios elektrinės: Kauno dyzelinė ir Petrašiūnų šiluminė elektrinės // Lietuvos energetika (iki 1940 m.). – Vilnius, 1982. – [T.] 1, p. 117–121.
  2. Energetikos įmonių statyba, jų darbo techninė-ekonominė apžvalga // Lietuvos energetika (1940–1990 m.). – Vilnius, 1992. – [T.] 2, p. 38.
  3. Kauno sričių elektrifikacija / A. Laumakys. – Iliustr. // Naujas žodis. – 1930, Nr. 7, p. 157–160. – Prieiga per internetą. URL:
  4. Lietuvos elektros energetikos atsiradimas ir plėtotė iki 1941 m. / Juozas Martusevičius, Algirdas Stumbrys, Algimantas Žilinskas // Lietuvos mokslas. – 1997, t. 5, kn. 12, p. 20.
  5. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės laikotarpis <…> . – Iliustr. – Mašinr. // Kauno elektrinė : istorinė medžiaga, prisiminimai, fotodokumentai / Leonas Janavičius, Vytautas Liubinas. – Kaunas, 1999. – P. 14–30.
  6. Rajoninė elektros stotis Petrašiūnuose / Artūras Lange. – Iliustr. // Technika ir ūkis. – 1932, Nr. 4, p. 119–127.
  7. Petrašiūnų elektrinei – 80 / Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. – Iliustr. // Šiluminė technika. – 2010, Nr. 4, p. 3–5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.lsta.lt/files/Leidiniai/SILUMINE_TECHNIKA/Silumine_technika_(45).pdf. – Žiūrėta 2020 m. lapkričio 11 d.
  8. Istoriniam Kauno objektui – Petrašiūnų elektrinei – 90! – Prieiga per internetą. URL: https://www.kaunoenergija.lt/naujienos/istoriniam-kauno-objektui-petrasiunu-elektrinei-90/. – Žiūrėta 2020 m. lapkričio 11 d.

veikęs iki 2001 m.; o 1931 m. – 400 vietų vaikams skirtas „Kapitol“ (sovietmečiu „Kanklės“) kino teatras (Laisvės al. 36), veikęs iki 2001 m.

Kino teatro „Forum“ reklama.
[Lietuvos žinios. – 1936, rugsėjo 7 (nr. 174), p. 8.]
Buvusio kino teatro „Kanklės“ pastatas (dab. prekybos centras). 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno kino teatrai 1918–1940 m. : lokalizacija ir raida / Alvydas Surblys // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 151–197.
  2. Nauja meno įstaiga Kaune. Kino teatras „Forum“ // Diena. – 1931, sausio 4, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0000874193?exId=167551&seqNr=8. – Žiūrėta 2009 m. spalio 25 d.
  3. Pirmieji garsiniai kino teatrai Lietuvoje // Kinas Lietuvoje / Vytautas Mikalauskas. –Vilnius, 1999. – P. 163–170.
  4. Prancūzų išradimas Kauną pasiekė po dešimties metų : kino teatrai Europos provincijos gyventojams atvėrė langą į naujos meno rūšies paslaptis / Iveta Skliutaitė. – Nuotr. // Laikinoji sostinė. – 2003, rugsėjo 13, p. 9.
  5. Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas (I) / Marija Oniščik. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, kovo 8, priedas „Santaka“, p. 6–7.
  6. Kauno kino teatrų apžvalga // Kino naujienos. – 1931, spalio 23, Nr. 1, p.13. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66768_15. – Žiūrėta 2009 m. spalio 23 d.
  7. Žaliojo kalno kinas „Banga“ // Lietuvos žinios. – 1931, spalio 22, p. 5. – Prieiga prie interneto. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003192409?exId=335151&seqNr=5. – Žiūrėta 2019 m. kovo 14 d.

Oficialiai atidaryta Žalgirio mūšio atminimo dieną – 1933 07 15. Sovietmečiu čia buvo įsikūręs Lietuvos mėgėjiškas cirkas, įrengta vaikų biblioteka-skaitykla „Rytas“, vėliau – M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų saugykla. 1991 07 06 mečetė grąžinta Kauno musulmonų religinei bendruomenei.

Totorių mečetė – savotiškas paminklas 1930 m. minint Vytauto Didžiojo mirties metines ir jo laikais į Lietuvą atvykusiems totoriams. Į mečetės sieną buvo iškilmingai įmūrytas Vytauto Didžiojo medalis. Apie 1935 m.
[Iš KAVB fondų]
Apie 1960 m. greta mečetės įrengtas fontanas, vėliau – vaikų žaidimo aikštelė. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Magometonų mečetė Kaune / J. V-kas // Lietuvos Aidas. – 1930, gruodžio 2 (Nr. 275), p. 3. – Prieiga per internetą. URL:  https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=65643&seqNr=3. – Žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.
  2. Kaip Kaune meldžiasi Allachui. – Iliustr. // Bangos. – 1932, Nr. 35, p. 869. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB013520D9?exId=34855&seqNr=5. – Žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.
  3. Kauno mečetė : istorinė apybraiža / Romualdas Makaveckas. – Portr., iliustr. // Lietuvos totoriai. – 2002, Nr. 4, p. 2–5, 8.
  4. Mečetė, Totorių g. 3 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 293–294.
  5. Tautinės mažumos. – Iliustr. // Su meile Lietuva. – Vilnius, 2001. – P. 44–45.
  6. Kauno mečetė / Fatima Buinovska. – Iliustr. // Lietuvos totorių sakralinis paveldas: mečetės. – Kaunas : [Aušra ; Keturiasdešimt Totorių (Vilnius r.)] : Keturiasdešimt Totorių kaimo totorių bendruomenė, 2010. – P. 19–23.
  7. Kauno musulmonų religinė bendruomenė: istorija ir dabartis / Gintarė Lukoševičiūtė // Tautinės mažumos Lietuvoje. – Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. – P. 174–188.
  8. Totorių mečetė : Totorių g. 6 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 97.
  9. Naujas „Kauno akcentas“: fontanas virto batutu / Agnė Smolienė, Kamilė Ščavinskaitė // Kauno diena. – 2018, rugs. 4, p. 3.
  10. Tarpukario musulmonai / Algimantas Grigas, Ieva Zakarevičiūtė. – Iliustr., faks., projekt. – Bibliogr. išnašose ir stpr. pab. // Į. Žurnalas Kaunui. – 2019, [T.] 4, p. 133–147.
  11. Lietuvos totoriai / [Jonas Ridzvanavičius, Romualdas Makaveckas, Kęstutis Zenonas Šafranavičius, Arvydas Pociūnas, Adas Jakubauskas, Sigitas Šileika, Motiejus Jakubauskas]. – Kaunas, 2020. – P. 82–104, 105–117, 139–158.
  12. Totorių mečetė Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/225?rt=3&type=2&ss=me%c4%8det%c4%97. – Žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.

Vasarą ir rudenį vyko masiniai renginiai, Vytauto vardas suteiktas Aleksoto tiltui, Lietuvos universitetui ir t.t. Parodų aikštėje veikė Vytauto Didžiojo paviljonas, kurį aplankė apie 100 000 lankytojų. Rugsėjo 8-oji skelbiama Tautos švente, kurios iškilmėse svarbiausias vaidmuo teko kariuomenei – siekta parodyti kariuomenės ir tautos vienybę.

Išpuošta Kauno pilis (centre iliuminuota arka) pasiruošusi sutikti Vytauto Didžiojo paveikslą, apkeliavusį visą Lietuvą. 1930 09 07
Nuotrauka [Iš R. Vilkelio asmeninio rinkinio]
Vytauto Didžiojo garbei iliuminuotas Valstybės teatras
Nuotrauka [Iš A. Čiupkovo asmeninio rinkinio]
Vytauto Didžiojo paviljonas (dail. Jonas Burba). 1930 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930. – Kaunas, 2008. – P. 104.]
Vytauto prospekto atidarymas 1930 09 07
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms… – P. 208.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Didžioji Tautos šventė // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 9 (Nr. 204), p. 4–5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65783. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
  2. Dieną prieš… / Valentinas Markevičius. – Iliustr. // Kauno aidas. – 1989, rugpjūčio 3, Nr. 18, p. 4.
  3. Tautos šventė Vytauto Didžiojo garbei. – Iliustr. // Trimitas. – 1930, rugsėjo 11 (Nr. 37), p. 762–765. – Prieiga per internetą. URL:
    http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39234. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
  4. Vytauto Didžiojo iškilmės Kaune rugsėjo 7 ir 8 d. / A. Briedis // Lietuvos aidas. – 1930, rugs. 4 (Nr. 1), p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65780. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.
  5. Vytauto Didžiojo kultas tarpukario Lietuvoje / Giedrius Viliūnas. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. – [T] 17 (2001), p. 68–102.
  6. Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktuvių minėjimas. – Iliustr. // Trimitas. –1930, spalio 30 (Nr. 44), p. 903–904. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39226. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 20 d.

1936–1940 m. juose posėdžiavo Lietuvos Seimas, nuo 1944 m. veikė Lietuvos nacionalinės filharmonijos Kauno filialas, nuo 2006 m. – savarankiška koncertinė įstaiga „Kauno valstybinė filharmonija“. 2005–2008 m. rūmai rekonstruoti pagal paveldo architektūros specialisčių R. Gudienės ir L. Perevičienės projektą. Šiuo metu čia dirba Kauno valstybinis choras, simfoninis orkestras, styginių kvartetas.

Teisingumo Ministerijos rūmai Kaune.
[Keleivių traukinių tvarkaraštis : veikla nuo 1931 m. 15 d. – Kaunas, 1931. – Įklija tarp p. 80–81.]
Kauno filharmonija. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno filharmonija pradeda pirmuosius savarankiškus metus / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, sausio 7, p. 15.
  2. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Vilnius, 1974. – [T] 4, p. 372.
  3. Seimo salė atidarymo iškilmių dieną. – Parašas: J. K. B. // Lietuvos aidas. – 1936, rugsėjo 1, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_67009_1. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.
  4. Teisingumo ministerija L. Sapiegos g. 5 / M. Rupeikienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 292–293.
  5. Senoji Kauno filharmonija rengiasi nauju rūbu / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2005, vasario 28, priedas „Būstas“, p. 5.
  6. Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija) / Žilvinas Rinkšelis. –  Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/983?id=983.– Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.

2011 m. jis kapitaliai rekonstruotas, praplatintas nuo 7,2 iki 12 metrų.

Jiesios tiltas apie 1931 m.
[Jaunoji karta. – 1931, Nr. 14, p. 10.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atidarys Jiesios tiltą. – Iliustr. // 15 min. – 2011, rugpjūčio 12, p. 4.
  2. Dėl Jesios tilto // Lietuvis. – 1927, vasario 5, p. 3.
  3. Gražiosios Jesios tiltas // Jaunoji karta. – 1931, Nr. 14, p. 10.
  4. Tiltas, kurio pagailėjo net karas / Jonas Palys. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, rugsėjo 28, priedas „Santaka“, p. 6–7.

1946 m. ji pavadinama 10-ąja pradine mokykla, 1951 m. perorganizuojama į 8-ąją septynmetę, o 1957 m. – į 23-iąją vidurinę mokyklą. 1958 m. mokyklai sugrąžintas Jono Jablonskio vardas. 1997 m. suteiktas humanitarinio, o 1998 06 02 – realinio profilio gimnazijos statusas. 2021 m. gimnazija tapo pirmąja tarptautine valstybine mokykla Lietuvoje.

Jono Jablonskio vardo pradžios mokyklos rūmai Kaune (architektas Antanas Jokimas). Apie 1933 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas: 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 242.]
Kauno Jono Jablonskio gimnazija (Aušros g. 3). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Jono Jablonskio pradinė mokykla : (dab. J. Jablonskio gimnazija) : Aušros g. 3 / Žemaičių g. / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 46.
  2. Kauno Jono Jablonskio gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: https://jablonskis.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 4 d.
  3. Kauno Jono Jablonskio gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 27–32.
  4. Kauno Jono Jablonskio vidurinė mokykla. – Kaunas, 1996. – 14 p.: iliustr.
  5. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.
  6. J. Jablonskio gimnazija – iš kartos į kartą / Diana Krapavickaitė. – Portr., iliustr. // Kauno diena. – 2021, birž. 19, p. 8–9.

pavadintas Raudondvario miestelio mokytojo Vinco Stašelio, žuvusio 1923 m. vaduojant Klaipėdą, vardu. 1941 m. birželio mėn. karo veiksmų metu, susprogdintas. 1951 m. naujojoje vietoje buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas. 2008–2009 m. tiltas rekonstruotas.
2011 m. tiltui suteiktas laisvės armijos vado, brigados generolo Kazio Veverskio vardas.

Tiltas per Nevėžį, netoli Raudondvario. Apie 1935 m.
Nuotrauka [Iš H. Kebeikio asmeninio rinkinio]
Prie naujojo gelžbetoninio tilto. XX a. 6 deš.
Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
Tiltas iš paukščio skrydžio. 2010 m.
Fotogr. V. Stanaitis [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Tiltas per Nevėžį Raudondvaryje, kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 144–146.
  2. Raudondvaris. – Iliustr. // Mažoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 47.

Abu funikulieriai veikia iki šiol nepakeitę pirminės funkcijos bei autentiškos architektūros.

Funikulierius (keltuvas) į Žaliakalnį. 1932–1935 m.
Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
2003 m. funikulierius į Žaliakalnį paskelbtas nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūros paminklu. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
Aleksoto funikulierius. 1938 m.
Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
Aleksoto funikulierius. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Funikulieriai / Ona Stasiukaitienė // Technikos paveldas Lietuvoje. – Vilnius, 2008. – P. 23.
  2. Kauno funikulieriai /  Jonas Palys. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai / sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė. – 2009. – P. 125–131.
  3. Kauno miesto keltuvų veikimas 1931–1938 metais // Transporto raida Lietuvoje. – Vilnius, 1983. – P. 91.
  4. Aleksoto funikulierius. – Iliustr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 14.
  5. Žaliakalnio keltuvas / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1981.I.16. – 6 lap. – Mašinraštis.
  6. Funikulieriai. – Iliustr. // Kaunas : [informacinis leidinys / sudarytoja: Kristina Maculevičiūtė ; tekstų autorės ir redaktorės: Rasa Kriaučionytė, Jūreta Valentienė, Žydrūnė Dėdelytė ; nuotraukos: Gintauto Stulgaičio… [et al.]. – Kaunas, 1996. – P. 28.
  7. Žaliakalnio funikulieriaus statinių kompleksas : Kultūros vertybių registras. – Prieiga per internetą. URL: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/aad6fda6-61bb-4cf0-b4b9-b8b2dee521fb . – Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.
  8. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919-1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.

1932–1934 m. pastatyti AB „Pažangos“ rūmai (dab. Laisvės al. 53; architektas Feliksas Vizbaras).

„Pienocentro“ rūmai. Apie 1930 m.
[Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
„Pažangos“ rūmai. Apie 1980 m.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Administracinis pastatas „Pienocentras“ (dab. Kauno Technologijos universitetas). – Iliustr. – Gretut. tekstas angl. // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 7–8.
  2. Apie „Pažangos“ b-vės rūmų statybą / Jonas Lapėnas // Lietuvos aidas. – 1933, rugpjūčio 31, p. 8.
  3. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūros bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 380–381.
  4. „Pažangos“ rūmai Laisvės al. 53 / J. Kančienė. – Iliustr., brėž. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 141–143.
  5. „Pienocentro“ rūmai Laisvės al. 55 / J. Kančienė. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 143–144.
  6. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919-1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.
  7. Atgyja tarpukario modernizmo perlai / Edita Šileikė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2023, spal. 19, p. 1, 2.

2019 m. vasarą Kauno centrinio pašto rūmai paskelbti kultūros paminklu, o pašto skyrius perkeltas į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“.

Centrinio pašto rūmai. XX a. 4 deš.
[Kaunas / [Europos miestų statyba ir tautų ūkis]. – Amsterdam ; Basel ; London ; Prag ; Rio de Janeiro : Service des pays S.A : Länderdienst A.G., 1938 (Praha : Státní Tiskárna – P. 33.]
2017 07 06, Valstybės dieną, Amerikos lietuvių iniciatyva, priešais Kauno centrinį paštą atidengtas paminklas – 2,4 m aukščio bronzinė skulptūra pirmajam Kauno burmistrui Jonui Vileišiui (skulptorius Kęstutis Balčiūnas). 2020 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Nauji pašto rūmai / K. // Aušra. – 1931, gruodžio 30, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1C1B0000656776?exId=17562&seqNr=2. – Žiūrėta 2020 m. gruodžio 3 d.
  2. Dar vienas naujas statybos paminklas: naujųjų centralinių pašto rūmų atidarymo proga // Lietuvos aidas. – 1932, sausio 2, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=88802&seqNr=5. – Žiūrėta 2020 m. gruodžio 3 d.
  3. Kauno pašto rūmai / Inž. F. Vizbaras. – Iliustr., plan. // Technika ir ūkis. – 1933, Nr. 5, p. 147–149. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000894623. – Žiūrėta 2020 m. gruodžio 3 d.
  4. Centrinis paštas (Laisvės al. 102) / J. Kančienė. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 155–156.
  5. Centrinis paštas. – Iliustr., schem. – Gretut. tekstas angl. – Bibliogr.: p. 353, 355, 359 // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 5–6.
  6. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūros bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 375–376.
  7. Centrinis paštas : Laisvės al. 102 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 56–57.
  8. Pirmasis Kauno burmistras sugrįžo į alėją. – Iliustr. – KD inf. // Kauno diena. – 2017, liep. 4, p. 4.
  9. Moderni komunikacija: Centrinis paštas / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 128–139.
  10. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 9 d.
  11. Centrinio pašto rūmai liks atviri / KD inf. // Kauno diena. – 2019, rugpj. 2, p. 3.
  12. Uždarius Centrinį paštą pasipylė senjorų skundai / Edita Šileikė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, gruod. 31, p. 3.
  13. Kauno centrinio pašto rūmai. – Prieiga per internetą. URL: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/DBCBF1C8-B4A5-4C31-B04A-B3108362685C. – Žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 25 d.

1990 01 01 sanatorija pertvarkyta į Raudonojo Kryžiaus tuberkuliozės reabilitacijos ligoninę.

Respublikinė tuberkuliozės sanatorija „Raudonasis Kryžius“. 1980 m.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
2000 m. ligoninė reorganizuota į VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. 2010 m. pervadinta VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligonine. 2021 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
2018 m. po reorganizacijos ligoninė prijungta prie VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės. 2021 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Ištakos ir intakai: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos istorijos bruožai / Algimantas Jazdauskas. – Vilnius, 1998. – P. 11.
2. Kertinis akmuo – kvalifikuotas palaikomasis gydymas ir slauga / Rimutė Jakštienė, Stanislava Jancevičienė, Rūta Nasvytienė, Ąžuolas Kasiulis. – Lent. // Gydymo menas. – 2002, Nr. 6, p. 128–129.
3. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 1919–1944 m. / Marija Gražina Stanionytė-Zujienė. – Kaunas : Naujasis lankas, 2010. – P. 192–194.
4. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus sanatorija A. Panemunėje // Medicina. – 1932, Nr. 5, p. 386–387.
5. Ligoninė Aukštojoje Panemunėje / Stasys Stankevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, rugpj. 23, p. 21.
6. Nauji sveikatos namai (Iš pasikalbėjimo su Liet. Raudonojo Kryžiaus sanatorijos direktorium) / Vl. V. // Rytas. – 1932, rugs. 20, p. 3.
7. Panemunės slaugos ligoninė – išpuoselėta užuovėja sunkiai sergantiesiems : [Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vadovės Stanislavos Jancevičienės, pavaduotojos slaugai Dalios Keliauskaitės ir direktorės pavaduotojo administraciniams ir ūkio reikalams Adolfo Stankevičiaus pasakojimas] / [užrašė] Gintarė Kaminskienė // Lietuvos sveikata. – 2015, rugpj. 20–26 (Nr. 34), p. 8–9.
8. Raudonojo Kryžiaus ir Kovai su tuberkulioze draugijų sanatorijos ir gydyklos / Viltė Migonytė-Petrulienė. – Iliustr., projekt. – Bibliografija p. 317–383 // Weekendų miestai ir priemiesčiai / Viltė Migonytė-Petrulienė. – [Vilnius] : Lapas, [2021]. – P. 232–244.
9. Raudonojo Kryžiaus tuberkuliozės sanatorija Aukštojoje Panemunėje (Išlikęs) / Viltė Migonytė. – Prieiga per internetą: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1335?rt=3&type=2&ss=Raudonojo%20Kry%c5%beiaus. – Žiūrėta 2021 m. spalio 15 d.
10. Viešosios įstaigos K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės 2018 metų veiklos ataskaita. – Prieiga per internetą: https://www.kgriniausligonine.lt/uploads/Administracine%20informacija/2018%20m.%20veiklos%20ataskaita.pdf. – Žiūrėta 2021 m. spalio 15 d.

Čia buvo eksponuojami naujausi Lietuvos ir užsienio dailės kūriniai. Tais pačiais metais lapkričio 6 d. „Oaza“ kino teatro patalpose (Laisvės al. 28, dab. 42) buvo atidarytas ir Nepriklausomųjų Dailininkų draugijos meno salonas bei klubas.

Dailininkas Neemija Arbit Blatas
[Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 10.]
Šiame name (Gedimino g. 36, tarpukariu) veikė Arbit Blato dailės galerija-salonas. 2010 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Apžvalga : menas / V.B. [Vytautas Bičiūnas] // Židinys. – 1932, Nr. 8–9, p. 168–169. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=127269. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 25 d.
  2. Arbitblatas (Blatas Arbit). – Iliustr. // XX a. Lietuvių dailės istorija. 1900–1940. – Vilnius, 1983, t. 2, p. 129–131.
  3. Arbit Blatas į Lietuvą grįžta drobėmis / Laima Žemulienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, birželio 30, p. 22.
  4. Atidarytas nepriklausomųjų „menininkų salonas ir klubas“ // Bangos. – 1932, Nr. 42, p. 1127. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_34847_13.– Žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d.
  5. Dailininkas Arbitblatas steigia privačią galeriją // Dienos naujienos. – 1932, rugpjūčio 10, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_43726_1. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d.
  6. Intarpas: Neemijos Arbitblato galerija Kaune ir keli Juozo Marijos Levinsono Benari kūrybinės biografijos faktai / Giedrė Jankevičiūtė // Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai. – 2010, Vilnius. – P. 92–98.
  7. Neemija Arbit Blatas (1908–1999) / Aušra Pačkauskienė, Vytautas Toleikis. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 10.
  8. Neemiya Arbit-Blatt’s „Modern Art Gallery“ in interwar Kaunas / Vilma Gradinskaitė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Pinkas. – Vol. 1 (2006), p. 168–180, 267.
  9. Liet. Nepriklausomųjų dailininkų salonas ir menininkų kavinė // Naujoji Romuva. – 1932, nr. 40, p. 862 [24]. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0002137933?exId=293642&seqNr=24. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d.
  10. Nuo Kauno iki Niujorko = From Kaunas to New York / Ilona Mažeikienė. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. // Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę. – Vilnius, 2011. – P. 14–19.
  11. Pirmoji privati meno galerija Pabaltijy // Bangos. – 1932, Nr. 36, p. 903. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_34854_19. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 23 d.
  12. Žiūrovai ir žiūrėtojai. – Iliustr. // Modernizmo link / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001. – P. 24.
  13. Modernaus meno galerija Kaune = The Modern Art Gallery in Kaunas / Vilma Gradinskaitė. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Bibliogr. išnašose // Arbit Blatas (1908–1999). – Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2019. – P. 203–225.

Sunaikintas 1951/1952 m., atkurtas 1990 m. Laisvės alėjoje.

Vytauto Didžiojo paminklas Panemunėje. Apie 1935 m.
Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
Vytauto Didžiojo paminklas Laisvės alėjoje. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Juodos skylės ir balti siūlai / Algimantas Miškinis // Nemunas. – 1988, Nr. 12, p. 34–38.
  2. Valdovas grįžo į Kauną // Vytautas Didysis ir mes / J. Bučas, R. Mačikėnienė. – Kaunas, 1991. – P. 128–132.
  3. Vytauto Didžiojo paminklas. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 61–62.
  4. Vytauto Didžiojo paminklas Kaune. – Iliustr. // Trimitas. – 1932, Nr. 38, p. 746–747.
  5. Vytauto paminklai. – Portr., iliustr. // Vincas Grybas. – Vilnius, 2004. – P. 42–45.

1939 m. persikėlė į LMVGO sąjungos pastatytą Sveikatos centrą (Laisvės al. 36, sena numeracija), veikė iki 1940 m. Jo tikslas – duoti motinoms, tėvams, auklėtojams reikalingiausių medicinos, higienos žinių kaip auginti vaikus. Muziejus turėjo keliolika skyrių – kūdikių slaugymo, pirmosios pagalbos, priešmokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų, veikė biblioteka. Jame buvo rengiamos paskaitos, demonstruojami filmai, leidžiamos brošiūros sveikatos klausimais.

Šiame pastate (Laisvės al. 24) iki 1938 m. veikė Motinos ir vaiko muziejus. 2008 m.
Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos pirmininkė Jadvyga Tūbelienė
[Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuviai: Biografijų žinynas. – Vilnius, 2002. – [T.] 2, p. 393.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Architektas Kovalskis laimėjo Motinos ir vaiko muziejaus konkursą. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1938, kovo 12, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_73690_5. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d.
  2. Įdomus motinos ir vaiko muziejus / J. Akstas // Lietuvos aidas. – 1932, gruodžio 22, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_88766_7 . – Žiūrėta 2009 m. gruodžio 22, p. 7.
  3. Labdaros organizacijos // Iš Lietuvos sveikatos istorijos / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 76–77.
  4. „Motinos ir Vaiko“ muziejus. – Parašas: Stp. // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 4, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66831– Žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d.
  5. Motinos ir vaiko muziejus / J. N. – Iliustr. // Lietuvos vaikas: 1924–1934. – Kaunas, 1934. – P. 75–76.
  6. Motinos ir vaiko muziejus // Motina ir vaikas. – 1938, Nr. 1, p. 17–18. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3583. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d.
  7. Motinos ir vaiko muziejus Kaune // Moteris ir pasaulis. – 1937, Nr. 10, p. 17. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_8052_19. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d..
  8. Motinos ir vaiko muziejus Kaune // Lietuvos aidas. – 1937, gruodžio 11, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_73943_4. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d.
  9. Plečiamas „Motinos ir Vaiko“ muziejus // Lietuvos aidas. – 1934, sausio 15, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_89391_5. – Žiūrėta 2009 m. spalio 7 d.

1953 m. jam suteiktas Kazio Giedrio vardas. 1964 m. prie fabriko prijungta kailių siuvimo įmonė „Raudonoji vėliava“ ir sukurtas kailių gamybinis susivienijimas. 1991 m. įsteigta AB „Vilkas“, kuri 2004 m. likviduota bankrutavus.

Kauno K. Giedrio Tautų draugystės ordino kailių gamybinis susivienijimas. 1986 m.
[Kauno K. Giedrio Tautų draugystės… – P. [9].]
Buvusios AB „Vilkas“ pastatas(Raudondvario pl. 101). 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kaip kūrėsi ir augo pirmasis kailių fabrikas: [Kaune, Vilijampolėje, Degtukų g. 22, „Vilkas“] // Tautos ūkis. – 1939, nr. 13, p. 308. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_3882_20. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 10 d.
  2. Kauno K. Giedrio Tautų draugystės ordino kailių gamybinis susivienijimas / tekstas R. Žilevičiaus. – Kaunas, [1986]. – 1 lap.: sulankst. į 8 p.: iliustr. – lygiagr. rus.
  3. Pirmas kailių apdirbimo fabrikas Lietuvoje // Lietuvos žinios. – 1932, rugpjūčio 26, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003192409?exId=329818&seqNr=5. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 8 d.
  4. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60.
  5. Vietoj sužlugusio „Vilko“ – nauji verslo planai / Arūnas Karaliūnas // Lietuvos rytas. – 2002, sausio 9, p. 10.

1983 m. ir 2004 m. atliktos didelės bažnyčios rekonstrukcijos.

Bažnyčios statytojas ir pirmasis parapijos klebonas – Juozapas Dagilis
[Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1954. – [T.] 4, p. 224.]
Šv. Juozapo bažnyčia (Panerių g. 72). 2010 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Balta paukštė Vilijampolės padangėje / Benjaminas Žulys. – Nuotr. // XXI amžius. – 2004, spalio 29, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/10/29/kbend_01.html. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 16 d.
  2. Bažnyčia puošiasi nauju rūbu / Benjaminas Žulys. – Nuotr. // XXI amžius. – 2004, gegužės 14, p. 3, 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/05/14/katbend_02.html. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 16 d.
  3. Šv. Juozapo bažnyčia / Eugenijus Rūkas, Danutė Rūkienė. – Bibliogr. str. gale // Tiltas į miestą. – Kaunas : [s. l.], 2009. – P. 42–44.
  4. Vilijampolės naujai statomos bažnyčios vakar buvo pašventini pamatai // Rytas. – 1932, Nr. 84, gegužės 6, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_121784_5. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 30 d.
  5. Vilijampolėj pašventinta bažnyčia // Mūsų laikraštis. – 1932, Nr. 40, spalio 8, p. 1. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_35357_1. – Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 30 d.
  6. Vilijampolė. Šv. Juozapo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios : Kauno arkivyskupija / Bronius Kviklys. – Čikaga, 1983. – [T.] 3. – P. 136–137. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=34683. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 11 d.
  7. Vilijampolės Šv. Juozapo bažnyčia (dab. Panerių g. 72) / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 40-43.

1936 m. buvo patikėta statybos darbus galutinai baigusiems tėvams kapucinams. 1948 m. jų vienuolynas ir filija uždaryti. 1995 m. kapucinams suteikta galimybė grįžti į Petrašiūnų parapiją.

1936 12 13 konsekruota Petrašiūnų bažnyčia.
[Lietuvos aidas. – 1936, nr. 574, gruodžio 14, p. [8].]
Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (R. Kalantos g. 38). 2010 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno arkivyskupijos parapijos. – Nuotr. // Kauno žinios. – 1999, birželio 8, p. 6.
  2. Kauno Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (Petrašiūnai) // Vargonininkai / Stanislovas Abromavičius. – Kaunas, 2001. – P. 39.
  3. Pašventinta Petrašiūnų bažnyčia. – Iliustr. // Lurdas. – 1937, nr. 2, p. 47–49. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=107669. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 12 d.
  4. Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapija : istorija. – Prieiga per internetą. URL:   http://www.petrasiunuparapija.lt/istorija/. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 11 d.
  5. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Lietuvos katalikų bažnyčios : žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 138.

1940 m. suteiktas J. Janonio vardas, kuriuo buvo vadinta iki 1990-ųjų. 1993 m. įmonę privatizavus, ji tapo AB „Kauno popieriaus fabrikas“. 2002 m. bankrutavo.

Centre fabrikas. 4-as deš.
Nuotrauka [Iš G. Černiausko asmeninio rinkinio]
Fabrikas 1932 m.
[J. Janonio popieriaus fabrikas… – P. 2.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atidarytas pirmas popierio fabrikas Lietuvoj. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1933, sausio 13, p. 2. – Priega per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_89659_2. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 11 d.
  2. J. Janonio popieriaus fabrikas = Бумажная фабрика имени Ю. Янониса. – [Kaunas, 1972]. – [48] p.: iliustr.
  3. [J. Janonio popieriaus fabrikas] : seniausia fabriko dalis / foto V. Ladavičius. – K, 1984. – Planas, 10 nuotr. – Aplankas.
  4. Pirmasis popieriaus fabrikas Lietuvoje. – Iliustr. // Sveikata ir darbas. – 1940, nr. 12, p. 438–440. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17880. – Žiūrėta 2009 m. kovo 20 d.
  5. Popieriaus fabrikas naikinamas kartu su skolomis : viena seniausių Kauno įmonių po Rusijos krizės nebeatsitiesė / Lina Navickaitė // Kauno diena. – 2005, birž. 6, p. 7.
  6. Atminties popierius / sudarė Auksė Petrulienė. – Kaunas, 2020. – 58 p.

1934 07 17 VDU Medicinos fakulteto koplyčioje jie tapo prieinami visuomenei. 1937 11 01 perkeliami į S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejų (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis) Karmelitų kapinėse. 1940 m. S. Dariaus ir S. Girėno palaikai buvo paslėpti ir užmūryti VDU Medicinos fakulteto koplyčioje, vėliau rūsio nišoje. 1964 m. palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse, 1968 m. atidengtas lakūnų antkapinis paminklas.

Pranešimas apie lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūtį 1933 07 19.
[Iš KAVB fondų]
Informacija apie lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvių ceremonijos tvarką 1933 07 19–20 d.
[Iš KAVB fondų]
Iškilminga S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvių procesija (dab. Nepriklausomybės a.) 1933 07 20.
Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus (dab. Ramybės parkas). Apie 1938 m.
Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Dariaus-Girēno testamentas [Garso įrašas] ; Motinēlei ir sesutei / [atlieka] Antanas Vanagaitis ir Juozas Olšauskas su kanklių pritarimu. – London : Columbia : Columbia Graphophone Co., LTD, [1933?]. – 1 plokštelė (apie 06 min.). – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0001694147. – Žiūrėta 2024 m. vasario 9 d.
  2. Darius ir Girėnas : albumas / parengė N. Dariūtė-Maštarienė. – Kaunas, 1991. – 159 p. : iliustr.
  3. Darius ir Girėnas (1933–1993) = Darius and Girėnas (1933–1993) : Transatlantinio skrydžio šešiasdešimtmečiui / Edmundas Jasiūnas. – Kaunas ; Vilnius,1993. – 271 p. : iliustr.
  4. Legendinių lakūnų karstų slėptuvė / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, liep. 14, p. 1, 8-9; Taip pat žr. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kokias-paslaptis-slepia-legendiniu-lakunu-sdariaus-ir-sgireno-karstai-872576. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d.
  5. Lituanicos skrydis / Jonas Vaičenonis. – Kaunas, 2006. – 70 p. : iliustr., faks., portr.
  6. S. Dariaus ir S. Girėno transatlantiniam skrydžiui – 70. – Kaunas, [2003]. – 55,[1] p. : iliustr.

1940 m. sanatorija nacionalizuota. Sovietmečiu jai suteiktas „Ramunės“ vardas. 1994 m. įstaigai grąžintas V. Tumėnienės vardas. 2003 m. sanatorija pavadinta VšĮ Kauno V. Tumėnienės vaikų reabilitacijos centru. 2010 m. jis tapo VšĮ Kauno ligoninės padaliniu.

1933 m. iškilusį sanatorijos pastatą (dab. Elnių g. 4) suprojektavo architektas Grigorijus Gumeniukas. 1940 m. buvo pastatytas mūrinis priestatas (inžinierius Kazimieras Sienkevičius). 2021 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
Šiuo metu buvusios sanatorijos teritorijoje įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos V. Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centras (Kiaunių g. 2). 2021 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Iš Lietuvos sveikatos apsaugos istorijos / Milda Budrienė. – Vilnius, 1992. – P. 47–48.
  2. Prof. Tumėnienės sanatorija vaikams / J. L. // Motina ir vaikas. – 1937, Nr. 6, p. 17–18.
  3. Respublikinė Kauno ligoninė: 65 metai medicinos istorijos / [Arvydas Pakštalis, Brigita Tranavičiūtė, Linas Vitkus]. – [Kaunas] , 2017. – P. 131–133.
  4. Privačių iniciatyvų ir Kauno miesto ligonių kasos gydomosios funkcijos pastatai / Viltė Migonytė-Petrulienė. – Iliustr., plan., projekt. – Bibliografija p. 317–383 // Weekendų miestai ir priemiesčiai / Viltė Migonytė-Petrulienė. – [Vilnius] : Lapas, [2021]. – P. 245–263.
  5. Vaikų ligų klinikos V. Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centras. – Prieiga per internetą. URL: https://kaunoligonine.lt/vaiku-ligu-klinikos-v-tumenienes-vardo-vaiku-ankstyvosios-raidos-centras/. – Žiūrėta 2021 m. rugsėjo 10 d.
  6. Vandos Tumėnienės privati vaikų sanatorija Jono Basanavičiaus parke (Išlikęs) / Viltė Migonytė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1447?rt=3&type=2&ss=sanatorija. – Žiūrėta 2021 m. rugsėjo 3 d.

1922–1932 m. Medicinos fakultetas veikė Gedimino g. 43/K. Donelaičio g. 23 pastate (dab. KTU Humanitarinis fakultetas). 1950 12 31 Kauno universiteto medicinos fakultetas reorganizuotas į Kauno medicinos institutą (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas).

Šiame pastate 1922–1932 m. veikė Medicinos fakultetas. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
Buvę VDU Medicinos fakulteto rūmai (dab. LSMU Medicinos akademija). 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas.  – Žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d.
  2. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.
  3. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 379.
  4. Medicinos akademija buvo atvira visuomenei : [apie VDU Medicinos fakultetui 1931 m. suprojektuotus ir 1933 m. pastatytus rūmus (archit. V. Dubeneckis)]. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 19, p. 5.
  5. Teorinės medicinos rūmų statyba. – Iliustr. / Vladas Lašas – Iliustr., lent. // Aukštosios mokyklos kūrimasis ir vystymasis Kaune. – Vilnius, 1967. – P. 83–90.
  6. Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakultetas Mickevičiaus g. 9. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 167–168.

1992 m. įmonę privatizavus, ji tapo AB „Inkaras“, 1998 m. – UAB „Inkaro avalynė“, 2000 m. bankrutavo.

Gumos gaminių įmonė „Inkaras“. 1983 m. 
[Gyvenimo padiktuotu keliu // Kauno tiesa. – 1983, rugpjūčio 27, p. 3.]
„Inkaro“ įmonės gaminti moteriški gumos tekstiliniai batai. 1988 m.
[Gumos gaminių gamykla „Inkaras“… – [P. 8.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Akc. B-vė „Inkaras“ // Tautos ūkis. – 1938, Nr. 5, p. 118. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_3805_22. – Žiūrėta 2009 m. balandžio 17 d.
  2. Gumos gaminių gamykla „Inkaras“: gaminių katalogas. – Kaunas, 1988. – [24 atsk. lap.]
  3. Gumos gaminių įmonė „Inkaras“ = Завод резиновых изделий „Инкараc“. – Kaunas, 1983. – 19 p.: iliustr.
  4. Iš griuvėsių pakilęs / E. Ibianskas // Kauno tiesa. – 1982, bal. 16.
  5. Lietuvos gumos pramonė // Tautos ūkis. – 1937, Nr. 15, p. 322. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?biRecordId=2336&imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_3791_10. – Žiūrėta 2009 m. gegužės 13 d.
  6. Norime likti optimistais // Mokslas ir technika. – 1995, Nr. 6, p. 9.
  7. Svarbiausi Vilijampolės fabrikai ir įmonės / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 60, 63.
  8. Mažosios istorijos – menas ir konvejeriai didžiojoje pramonėje / Aura Baltrušaitytė ; Justinos Lasauskaitės nuotr. – Iliustr. // Kauno diena. – 2020, lapkr. 20, priedas „Santaka“, p. 2–4.

Juose įsikūrė Valstybės saugumo departamentas, archyvai, kurjerių butai ir kt. Pokariu pastatas atiteko Vidaus reikalų valdybai. Nuo 1991 m. čia dirba Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Kauno apskrities savivaldybės rūmai. Apie 1933 m.
[Savivaldybė. – 1933, Nr. 8 (123), p. 1.]
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Apskrities savivaldybė (dabar Policijos įstaiga). – Iliustr. – Gretut. tekstas angl. // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 8–9.
  2. Apskrities savivaldybė Vytauto pr. 91 // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 345–346.
  3. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas.  – Žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d.
  4. Ką nuveikė apskrities savivaldybė per paskutinius penkerius metus // Lietuvos aidas. – 1934, gruožio 4, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_89334_7. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d.
  5. Kauno apskrities savivaldybės rūmų statyba / Inž. arch. B. Helcermanas. – Iliustr. // Savivaldybė. – 1933, Nr. 8, p. 37–38. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3023. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 3 d.
  6. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.
  7. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Vilnius, 1974. – T. 4, p. 380.

1933 05 15 įsteigta Valstybinė veterinarinės bakteriologijos laboratorija, kurios bazėje 1936 09 19 atidaryta Veterinarijos akademija. 2010 m. Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) ir Kauno medicinos universiteto (KMU) taryboms ir senatams pritarus buvo nutarta įkurti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Veterinarijos akademija
[Lithuanian quality products : bacon, butter, poultry, eggs etc. : a record of remarkable agricultural progress / by Kazys Gineitis. – London : K. Gineitis, [1937]. – P. 16.]
Lietuvos veterinarijos akademija (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija). 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
1968 m. Veterinarijos akademijos kieme pastatyta vienintelė Lietuvoje skulptūra žirgui (autorius Jurgis Rutkauskas)
Fotogr. Juozas Rudminas [Lietuvos veterinarija. – 1996, Nr. 3, p. 50.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Akademijos praeitis, dabartis ir ateities vizija / Rimantas Karazija. – Iliustr. // Lietuvos veterinarijos akademijai – 70 metų : 1936–2006. – Kaunas, 2006. – P. 15–71.
  2. Apie LVA „stogus“… / A. Tamošaitis. – Iliustr. // Gyvulininkystės specialistas. – 1996, rugsėjis–gruodis, p. 16.
  3. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 379–380.
  4. Lietuvos veterinarijos akademijos istorija: [str. rinkinys] / Redkol.: B. Znaikauskas (ats. red.) ir kt. – Vilnius, 1992. – 127, [1] p. [16] iliustr. lap.
  5. Svarbiausios Lietuvos veterinarijos akademijos istorijos datos; Veterinarijos akademijos 1936–1944 metų istorijos štrichai / Parengė Juozas Rudminas. – Iliustr. // Lietuvos veterinarija. – 1996, Nr. 3, p. 48–51.
  6. Veterinarijos fakultetui – 60 metų / Gintaras Zamokas. – Iliustr. // Gyvulininkystės specialistas (K.). – 1996, lapkritis–gruodis, p. 3–6.
  7. Ekskursijos maršrutas po Vilijampolę: siūlome įdomiausias ekskursijos po Vilijampolę vietas / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 74–75.
  8. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas L. Adomausko g. 18 (dab. Tilžės g.) / J. Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 59–63.
  9. Veterinarijos akademija = Veterinary academy : Dabar: Sveikatos mokslų universitetas : Tilžės g. 18 / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 64–65.
  10. Veterinarijos akademija : (dab. Sveikatos mokslų universitetas) : Tilžės g. 18 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 44–45.
  11. Laiko ratu… 80 : Veterinarijos akademija, 1936–2016 / Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ; [sudarytojos Vita Riškevičienė, Lina Baršauskienė]. – Kaunas : Terra publica, [2016] (Kaunas : Indigo print). – 125, [3] p. : iliustr., faks., portr.
  12. Veterinarijos mokslas 1940–2019 metais : LSMU Veterinarijos akademijoje ir Veterinarijos institute / Algimantas Petras Matusevičius ; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija. – Kaunas : Terra Publica, [2020]. – 490, [1] p.
  13. Susivienijusio LSMU dešimtmetis: kas lėmė sėkmę? // Kauno diena. – 2020, rugpj. 13, p. 7.
  14. Veterinarijos akademija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lsmuni.lt/lt/struktura/veterinarijos-akademija/. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d.
  15. Restauruota „Vyčio žirgo“ skulptūra / Egidijus Musteikis. – Prieiga per internetą. URL: http://arkliomuziejus.lt/restauruota-vycio-zirgo-skulptura/. – Žiūrėta 2019 m. kovo 5 d.
  16. LSMU LVA Visuomenės sveikatos fakultetas = LSMU LVA Faculty of Public Health / D. Traškinaitė. – Iliustr. – Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos architektūros apžvalga, 1990–2020. – Vilnius : Archiforma, 2020. – P. 222–223.
  17. Atgimimas. – Iliustr. – Bibliografija p. 321–335 // Nugalėsim arba mirsim / Mindaugas Tamošiūnas. – Kaunas : Vox altera, 2021. – P. 312–316.

1928 10 28 įsteigta Kauno miesto ligonių kasa (iki 1934 m. veikė Maironio g. 1).

1940 06 28 ligonių kasa likviduota, rūmuose įkurta Kauno I-oji poliklinika, kuri 1949 03 01 prijungta prie Kauno I-osios klinikinės Tarybinės ligoninės. XX a. 4 deš.
Fotogr. J. Stanišauskas [Iš KAVB fondų]
1997 m. reorganizavus Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę įsteigta Kauno Centro poliklinika, 2018 m. tapusi VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padaliniu. 2015 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Centro poliklinika džiaugiasi nauja aparatūra / Laimutis Genys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2002, birž. 5, p. 5.
  2. Iškilmingai atidaryti Kauno m. lig. kasos rūmai // Rytas. – 1934, geg. 28, p. 7. – Prieiga per internetą. URL:https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_121224_7. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  3. Kaunas: Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė / Skirmantas Juozas Paukštys. – Kaunas, 2006. – P. 65, 75.
  4. Kauno Miesto Ligonių Kasa // Sveikata ir darbas, 1934, nr. 3, p. 84–86. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17943&biRecordId=3055. – Žiūrėta 2015 m. spalio 19 d.
  5. Kauno Miesto Ligonių Kasa // Sveikata ir darbas. – 1936, nr. 11, p. 430–431. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17928&biRecordId=3055. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  6. Kauno miesto poliklinika. URL: https://kaunopoliklinika.lt/apie-mus/vizija-misija-vertybes/. – Žiūrėta 2019 m. gegužės 2 d.
  7. KMLK naujieji rūmai / A. Jasiūnas. – Iliustr. // Sveikata ir darbas. – 1934, nr. 6, p. 203–204. – Prieiga per internetą. URL:http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=17940&biRecordId=3055. – Žiūrėta 2015 m. spalio 16 d.
  8. Ligonių kasos (dab. Kauno centro poliklinika) / Vaidas Petrulis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/923?uk=&ss=ligoni%C5%B3&type=2&rt=3. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d.
  9. Ligonių kasos : (dab. Kauno centro poliklinika) : A. Mickevičiaus g. 4/Miško g. 29 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius, 2015. – P. 59.
  10. Pašventinti Kauno m. ligonių kasos rūmai // Lietuvos aidas. – 1934, geg. 28, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_89274_8. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d.
  11. Savivaldybės puslapis. Miesto taryboje // Kauno žinios. – 1997, liep. 9 (nr. 22), p. 3.

Jame dalyvavo apie 100 000 žmonių. Renginio metu pašventintas Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kertinis akmuo.

[Lietuvių Tautos Dieviškajai Jėzaus Širdžiai… – P. [85].]
Bendras choras Petro Vileišio aikštėje
Nuotrauka [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Garbė Jėzui Kristui : [pirmasis Tautinis Lietuvos Eucharistinis kongresas] // Šaltinis. – 1934, birž. 30, p. 116. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_128059_2. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  2. Lietuvių Tautos Dieviškajai Jėzaus Širdžiai pasiaukojimo albumas: [skirtas I-jam tautiniam Lietuvos eucharistiniam kongresui] / red. E. Krasauskas. – Kaunas, [1934]. – 108 p.: iliustr.
  3. Lietuvoje : Eucharistinis kongresas // Moteris. – 1934, Nr. 7, p. 112–114. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=6608&biRecordId=2366. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  4. Nepriklausomybės metai / A. Bružas // Katalikų pasaulis. – 1991, Nr. 20, p. 21–23.
  5. Pirmojo Tautinio Lietuvos Eucharistinio kongreso 60-mečiui: 1934 birželio 28 – liepos 1 d. / Kotryna Kačiuškaitė. – Iliustr. // XXI amžius. – 1994, rugpj. 5, p. 5.

1932 m. parengtas galutinis bažnyčios projektas (latvių kilmės architektas Karolis Reisonas). 1933 m. jis patvirtintas ir gautas leidimas statyti. Bažnyčios statybą (1932–1940 m.) rėmė visa tauta. 1940 m. nebaigta statyti bažnyčia sovietų konfiskuota. Vokiečių okupacijos metais naudota kaip popieriaus sandėlis. 1952 m. čia įkurdinta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga“). 1990 02 14 bažnyčia (Žemaičių g. 31b) grąžinta tikintiesiems. 2005 m. baigta renovuoti (kolumbariumas, kitos rūsio patalpos bei bažnyčios interjeras – archit. Algimantas Sprindys). 2015 m. Kauno Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteiktas bazilikos titulas (Basilica minor), kurį Šventasis Sostas skiria tik ypatingos reikšmės šventovėms.

1932 m. parengtas Kauno Prisikėlimo bažnyčios eskizas
[A. Pleskačiausko rankraščių rinkinys. Iš KAVB fondų]
Statoma Prisikėlimo bažnyčia. 1939 m.
[Kauno diena. – 1988, spalio 30, p. 4.]
Radijo gamyklai atiduotos Prisikėlimo bažnyčios bokštą puošia skydas su užrašu „Slava KPSS“ („Слава КПСС“)
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
Tvarkoma atstatytos Prisikėlimo bažnyčios (Žemaičių g. 31) aplinka. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atgimstanti miesto šventovė / Gražina Kriščiukaitienė. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2004, Nr. 6, p. 20–21.
  2. Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia kaip Lietuvos valstybingumo simbolis / Laima Šinkūnaitė ; [su prierašu apie autorę]. – Portr., iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Logos. – Nr. 69 (2011), p. 184–200, 223, 224.
  3. Dievui ir tėvynei // Vilniaus rytojus. – 1934, liepos 18 (Nr. 55), p. 3.
  4. Konsekruojama Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia / Edmundas Simanaitis. – Iliustr. // Nemunas. – 2004, gruodžio 23–29 (Nr. 36), p. 1–2.
  5. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia / prof. Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai / sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė. – 2009. – P. 117–123.
  6. Prisikėlimo bažnyčios pamatų šventinimas. – Iliustr. // Lietuvių tautos Dieviškajai Jėzaus Širdžiai pasiaukojimo albumas : [skirtas I-jam tautiniam Lietuvos eucharistiniam kongresui] / red. E. Krasauskas. – Kaunas, [1934]. – P. [40, 42].
  7. Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymas. Kaunas / Ona Urbšytė-Vilkienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. // Archiforma. – 2005, Nr. 1/2, p. 83–88.
  8. Pašventinti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios pamatai. – Iliustr. // 100 reikšmingiausių pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.). – Kaunas, 2018. – P. 89.
  9. Prisikėlimas / Angelė Buškevičienė. – Kaunas, 2006. – 261 p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Taip pat žr.: Prisikėlimo šventovė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.prisikelimas.lt/index.php?id=4. – Žiūrėta 2010 m. gegužės 14 d.
  10. Prisikėlimo bažnyčia: laikas keičia argumentus / Jolita Kančienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1988, spalio 30, p. 4–5.
  11. Prisikėlimo bažnyčia – Tautos Šventovė // Kauno Žaliakalnis : [metraštis]. – D. 2 : skirta Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejui / medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – 2008, Kaunas. – P. 34–35.
  12. Prisikėlimo bažnyčia = The Resurrection Church. – Iliustr. // Lietuvos moderno pastatai = Lithuanian monuments of modern movement / [sudarytoja Morta Baužienė]. – Vilnius, 1998. – 33–34.
  13. Prisikėlimo bažnyčia, Žemaičių g. 31 / J. Kančienė. – Autorius nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 350–352.
  14. Suteiktas bazilikos titulas / Agnė Smolienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, vasario 2, p. 3.
  15. Tautos šventovė: Prisikėlimo bažnyčia / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 100–111.
  16. The best view in Kaunas / Justinas Vainilavicius. – Iliustr. // The Baltic Times. – Vol. 10, no. 650 (Apr. 9–15 2009), p. 7.
  17. Žiūrovai ir žiūrėtojai. – Iliustr. // Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje, 1918–1940 / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001. – P. 22–33.
  18. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.
  19. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.

1953–1988 m. jis vadinosi „“. 1992 03 09 valstybinė įmonė „Lituanica“ tapo akcine bendrove.

Fabriko vartai. 1949 m.
[„Lituanica“ : ištakos, praeitis, dabartis… – P. 24.]
2005 m. AB „Lituanica“ persikėlė į naujai pastatytas modernias avalynės gamybos ir administravimo patalpas (Jovarų g. 2A). 2011 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Lituanica“ : ištakos, praeitis, dabartis : 1934–1994 / Virginija Skučaitė. – Kaunas, 1994. –127, [1] p. : iliustr.
  2. „Lituanica“ persikėlė į naujas patalpas – BNS // Kauno diena. – 2005, vasario 21, p. 7.
  3. Įmonės istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lituanica.info/index.php/imons-istorija.html. – Žiūrėta 2011 m. gegužės 11 d.
  4. Lietuvos TSR LPM avalynės fabrikas „Raudonasis Spalis“ = МЛП Литовской ССР обувная „Раудонасис Спалис“ : [Каунас], 1934–1984. – Vilnius, 1984. – 21 p.: iliustr.
  5. Lituanica [Vaizdo įrašas] : projektas “Lithuania for the World“ / režisierius Raimondas Sipavičius ; [kalba AB „Lituanica“ generalinis direktorius Kęstutis Deltuva]. – Vilnius : [s.n., s.a.]. – 1 vaizdo diskas (DVD)(10 min.) : stereo, gars., spalv. (PAL) ; 12 cm. – Antr. iš ekrano antr. – Taip pat vartojama antr.: Akcinė bendrovė „Lituanica“

1941 m. vasario mėn. punktas perorganizuotas į Kauno kraujo transfuzijos stotį (Gedimino g. 7). Nacistinės Vokietijos okupacijos metais stotis perkelta į Kęstučio g. 6. 1944 m. liepos mėn. stoties bazėje įsikūrė karinė I kilnojamoji kraujo perpylimo stotis. 1945 07 01 pavadinta Respublikine kraujo transfuzijos stotimi (turėjo filialą Vilniuje). 1950 m. tapo Respublikine Kauno kraujo transfuzijos stotimi. 1989 m. atidarytas laboratorinis korpusas (dab. I. Kanto g. 11). 1991 01 01 stotis pavadinta Kauno kraujo centru. 1993 07 01 tapo bendra Lietuvos ir JAV įmone „Binational Plasma“. 2005 m. įmonė pertvarkyta į UAB „Kraujo donorystės centras“ (bankrutavo 2014 m.). 2012 m. rugsėjo mėn. tame pačiame pastate (I. Kanto g. 15) įsikūrė VšĮ „Kauno kraujo centras“ (bankrutavo 2014 m.).

1949 m. Respublikinė kraujo transfuzijos stotis persikėlė į dab. I. Kanto g. 15. 2011 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Apie kraujo perpylimą mūsų respublikoje / T. Šiurkus. – Diagr. – Santr. ang., rus. // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Medicina. – 1978, t. 16, p. 14–20.
  2. Kauno kraujo centrui – 50: Keletas eilučių istorijos / V. Vaškelis; „1990 m. lapkr. 14 d. mūsų mieste įsikūrė Donorų asociacija (KDA)“ // Kauno tiesa. – 1991, birž. 5, p. 4.
  3. Kraujo centro agonija? / Saulius Tvirbutas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, bal. 30, p. 1, 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/kraujo-centro-agonija-donorai-nelaukiami-vadovas-nekalbus-492059. – Žiūrėta 2018 m. sausio 17 d.
  4. Kraujo centro saulėlydis / Diana Krapavickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, vas. 5, p. 1, 2, 3. – Taip pat žr.: Prieiga per internetą. URL: http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/kraujo-donorystes-centro-saulelydi-lydejo-stt-tyrimai-491165. – Žiūrėta 2018 m. sausio 17 d.
  5. Kauno m. kraujo perpylimo stočiai 25 metai / B. Jurgutytė. – Diagr. // Sveikatos apsauga. – 1966, Nr. 7, p. 39–42.
  6. Nuo kraujo perpylimo punkto iki kraujo centro / Rimgaudas Šepetys, Genovaitė Kalibatienė // Sveikata. – 1998, Nr. 4, p. 29–31.
  7. Paskutinės Kraujo centro dienos / Mantas Lapinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, spal. 18, p. 3.

2021–2023 m. – Zoologijos sodo renovacija.

Įėjimas į Zoologijos sodą. Apie 1950–1955 m.
Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
Įėjimas į Zoologijos sodą. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Aukštosios mokyklos steigimas // Aš apsisprendžiu / Tadas Ivanauskas. – Vilnius, 1994. – P. 219–220.
  2. Kaune organizuojamas zoologijos sodas // Rytas. – 1935, geg. 20, p. 5.
  3. Kauno zoologijos sodas // Lietuvos zoologijos istorijos bruožai: monografija / Stasys Biziulevičius. – Vilnius, 1999. – P. 828–830.
  4. Kauno zoologijos sodas / Selemonas Paltanavičius. – Iliustr. // Kaunas : istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 148–149.
  5. Kauno zoologijos sodas // Tadas Ivanauskas: gyvenimas ir veikla / sudaryt. R. Budrys, J. Prūsaitė. – Vilnius, 1976. – P. 127–130.
  6. Kauno zoologijos sodo istorija // Kauno zoologijos sodas / Justina Kauneckienė. – Vilnius, 1960. – P. 8–14.
  7. Lietuvos respublikinio zoologijos sodo raida / P. Zajančkauskas, V. Valenta, A. Jakevičius // Mokslotyrininkų mintys: konferencijos medžiaga, Vilnius, 1995 m. – Vilnius, 1998. – P. 164–167.
  8. Steigiamas zoologijos sodas // Lietuvos žinios. – 1935, gegužės 24.
  9. Zoologijos sodo raida; Lietuvos zoologijos sodo svarbiausios datos. – Iliustr. // Zoo Kaunas / A. Jakevičius, N. Sirotkienė. – Kaunas, 1995. – P. 1–2.
  10. Zoologijos sodo reikalu / T. Ivanauskas // Lietuvos žinios. – 1935, gegužės 21.
  11. Lipti į aptvarą = Climbing Over the Fence / Julija Račiūnaitė ; Inga Navickaitė-Drąsutė. – Iliustr. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų kalbomis. – Bibliografija straipsnio gale. – Turinys: Tadas ; Vardai ; Pagalba ; Laisvė ; Pomirtinis gyvenimas ; Dvikojai beplunksniai bepročiai // Į. žurnalas Kaunui. – [Nr.] 5. – [2020], p. 88–94.
  12. Kaip keičiasi Zoologijos sodas / Edita Šileikė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, spal. 13, p. 4.
  13. Zoologijos sode – apžvalgos bokštas / KD, BNS inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2023, birž. 1, p. 2–3.
  14. Lietuvos zoologijos sodas. – Prieiga per internetą. URL: https://www.zoosodas.lt/. – Žiūrėta 2023 m. lapkričio 11 d.
  15. Zoologijos sodas – vėl atviras / Edita Šileikė. – Iliustr. – Turinyje: Pirmą dieną – anšlagas // Kauno diena. – 2023, lapkr. 14, p. 1, 3.

1940 m. vasarą muziejaus veikla nutraukta, 1941 m. vėl atnaujinta. 1944 m. muziejus uždarytas. 1999 06 17 atkurtas kaip Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno muziejus (Vilniaus g. 29), 2001 m. įkūrus Kauno arkivyskupijos muziejų, tapo jo skyriumi.

Bažnytinio meno muziejus 1935–1940 m. buvo įsikūręs Dvasinės seminarijos rektorato III-ame aukšte (dab. Kauno arkivyskupijos svečių namai, Rotušės a. 21). 2014 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
1941–1944 m. Religinės dailės muziejus veikė buvusiuose Vyskupų rūmuose (Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis butas-muziejus, M. Valančiaus g. 6). 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Ar turėsime bažnytinio meno muziejų? / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Naujasis židinys. – 1994, Nr. 4, p. 49–53.
  2. Bažnytinio meno muziejus / Giedrė Jankevičiūtė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Dailė ir valstybė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. – P. 130–139.
  3. Bažnytinio meno muziejus / Regina Laukaitytė // Lietuvos bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944). – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010. – P. 135.
  4. Bažnytinio Meno šventovė / Romualdas Masius. – Iliustr. // Pavasaris. – 1935, Nr. 12, p. 281–282.
  5. Geras medis, kuris „negali duoti blogų vaisių“ / Laima Šinkūnaitė. – Iliustr. // Katalikų pasaulis. – 1990, Nr. 2, p. 9–10.
  6. Iš Lietuvos bažnytinio meno istorijos / Aušra Kargaudienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 1995, rugsėjo 13, p. 5.
  7. Įkurtas Bažnytinio meno muziejus / Darius Chmieliauskas // Kauno diena. – 1999, birželio 19, p. 5.
  8. Įsteigtas Kauno arkivyskupijos Bažnytinio meno muziejus // Bažnyčios žinios. – 1999, Nr. 12, p. 3–4.
  9. Muziejinė epopėja / Kazys Varnelis // Kultūros barai. – 1990, Nr. 7–8, p. 54–58.
  10. Valstybės Prezidentas atidarė bažnytinio meno muziejų. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1935, gegužės 13, p. 10. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_67142_10. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.

Organizuoti pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą ėmėsi Draugija užsienio lietuviams remti (įkurta 1932 m. Kaune). Kongresas vyko Valstybės teatre (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras), jame dalyvavo 105 delegatai iš JAV, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Kanados. Kongrese nutarta įsteigti organizaciją viso pasaulio lietuviams telkti ir skatinti jų bendradarbiavimą – Pasaulio lietuvių sąjungą, tačiau ji nebuvo įkurta dėl A. Smetonos režimo nepritarimo.

Pasaulio lietuvių kongreso atidarymo posėdis Valstybės teatre, 1935 08 11
[Lietuvą aplankius… 1995, P. 66.]
Kongreso dalyviai prie Žuvusiųjų už Tėvynės Laisvę paminklo, 1935 08 11
[Lietuvą aplankius… 1995, P. 74.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kongresas nulenkė savo galvą prieš lietuvių tautos didvyrius // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 19, p. 3–4. Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67318.
  2. Lietuvą aplankius: Pirmo pasaulio lietuvių kongreso įspūdžiai / Leonardas Šimutis. – Čikaga, 1995, 177 p.
  3. Lietuvis nuo savo širdies ir lietuviško kraujo niekur nepabėgs // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 12, p. 3–4. Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67313.
  4. Lietuvių tauta ir juodžiausios priespaudos laikais parodė nuostabų gajumą, tvirtybę ir jėgą / J. Levickas // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 13, p. 3–4. Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67314.
  5. Nepriklausoma Lietuva: atsiminimai / Rapolas Skipitis. – Čikaga, 1967, P. 367–416.
  6. Pasaulio lietuvių bendradarbiavimas būtinas // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 17, p. 3. Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_67317_3. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  7. Pasaulyje lietuvių gyvena 4,5 mil. // Lietuvos aidas. – 1935, rugpjūčio 16, p. 3–4. Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=67316.

1935 09 21–22 Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ skrido iš Niujorko į Kauną. Nepalankiu oru perskridęs Atlanto vandenyną dėl degalų stygiaus nusileido Ballinrobėje, Airijoje.

Lakūnas ltn. F. Vaitkus
[Kardas. – 1935, Nr. 19, p. 418.]
Šioje vietoje Kauno aerodrome Felikso Vaitkaus laukė tūkstantinė minia. 2014 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Antrasis lietuvių transatlantinis skridimas / Jonas Balčiūnas. – Iliustr. // Švyturys. – 1992, Nr. 11–12, p. 14–15.
  2. Antrasis transatlantinis lietuvių skridimas / Antanas Arbačiauskas. – Iliustr., portr. // Lietuvos sparnai. – 1995, Nr. 3, p. 3, 5–7.
  3. Antrasis transatlantinis skridimas / P–L. // Lietuvos sparnai. – 1935, Nr. 10, p. 265–281. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=2265&biRecordId=2322. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  4. Du trečdaliai sėkmės / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, lapkr. 4, priedas „Aukštyn žemyn“, p. 6.
  5. Feliksas Vaitkus Kaune. Kaip jis pasiekė Lietuvos žemę. Minios entuziazmas prie Dariaus ir Girėno karstų. Lakūnas kalbasi su žurnalistais. – Iliustr. // Diena. – 1935, spal. 6, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_167716_3. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  6. Feliksas Vaitkus menininkų šeimoje. – Iliustr. // Literatūros naujienos. – 1935, spal. 15 (Nr. 18), p. 1. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=53329. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  7. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą = The flight of Felix Waitkus across the Atlantic : antrojo lietuvių Transatlantinio skrydžio šešiasdešimtmečiui : [albumas] / Edmundas Jasiūnas. – 2-asis papild. ir patais. 1986 m. Čikagoje išleisto albumo leid. – Vilnius, 1995. – 206, [1] p.
  8. Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą : transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus 100-osioms gimimo metinėms / Dalė Naujalienė ; Vytauto Didžiojo karo muziejus. – Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2008. – 82, [1] p.
  9. Kaip buvo sutiktas F. Vaitkus Kaune // Ūkininko patarėjas. – 1935, spal. 10, Nr. 41, p. 13. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_85204_11. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  10. „Lituanica II“: nepelnytai prigesusi F. Vaitkaus žvaigždė / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, rugs. 19, p. 4–5.
  11. Vaitkaus dienos Kaune. Iškilmingas posėdis Valst. Teatre Vaitkui pagerbti // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 7, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_67410_4. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  12. Vaitkus Karininkų Ramovėj / Ptr. Bukelis // Karys. – 1935, Nr. 42, p. 982–983. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85631&biRecordId=7942. – Žiūrėta 2015 m. spalio 14 d.
  13. Vakar Kaunas džiūgavo ir jaudinosi // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 3, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_67405_3. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  14. Vienas per Atlantą : Felikso Vaitkaus solo skrydis per Atlantą : [sakmė] skiriama antrojo lietuvių transatlantinio skrydžio 70-mečiui ir Felikso Vaitkaus gimimo 100-mečiui / Irena Jacevičienė-Žukauskaitė. – Kaunas, 2005. – 174, [2] p.

Dabar Kauno Technologijos universiteto centriniai rūmai.

K. Donelaičio gatvės vaizdas. Dešinėje – Žemės bankas.
XX a. 4 deš. pab.
Nuotrauka [Iš KAVB fondų]
Žemės banko pastatas šiandien. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas.  – Žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d.
  2. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr., plan. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – T. 4 (1974), p. 382–383.
  3. Žemės bankas Vienybės a., K. Donelaičio g. 73 / J. Kančienė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 309–310.
  4. Žemės bankas. – Iliustr. // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 26–27.
  5. Žemės bankas = Land bank : Dabar: KTU Centriniai rūmai : K. Donelaičio g. 73 / Vienybės a. / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 82–85.
  6. Žemės bankas : K. Donelaičio g. 73 / Vienybės a. / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 70.
  7. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.

veikianti iki šiol. Joje saugojama beveik 500 metų senumo Dievo Motinos ikona iš Surdergio vienuolyno bei kitos stačiatikių relikvijos.

Apreiškimo (Blagoveščenskaja) Švč. Mergelei Marijai katedra (Vytauto pr. 38). 2008 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
Katedros vidus. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]  

Literatūra ir šaltiniai
  1. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 39–40.
  2. Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_Aprei%C5%A1kimo_cerkv%C4%97. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  3. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. / Regina Laukaitytė. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2002), p. 89–106.
  4. Pašventinta pravoslavų katedra // Lietuvos aidas. – 1935, rugsėjo 24 (nr. 219), p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_67349_7. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  5. Stačiatikių šventyklų architektūra turi savo paslapčių. – ­Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2000, gegužės 29, priedas „Būstas“, p. 8.
  6. История создания Каунасского Благовещенского соборa. – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – C. 30–33.

Sovietiniais metais pavadinimas ir statusas kelis kartus keitėsi. 1989 m. muziejui sugrąžintas Maironio vardas. 2003 m. muziejaus pastatas paskelbtas kultūros paminklu.

Jono Mačiulio-Maironio namai
Atvirukas. Apie 1920–1921 m. [Iš KAVB fondų]
Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės a. 13) ir paminklas Maironiui (skulpt. Gediminas Jokūbonis). 2004 m.
Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atidarytas Maironio-Mačiulio muziejus / Algim. // Lietuvos aidas. – 1936, birželio 30 (Nr. 294), p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66832_5. – 2009 m. spalio 7 d.
  2. Maironio lietuvių literatūros muziejus / parengė J. Ivanauskienė; dail. V. Cechanavičius. – Kaunas, 1994. – [32] p. : iliustr.
  3. Maironio lietuvių literatūros muziejus = [Maironis Lithuanian Literature Museum / tekstų autorė Aldona Ruseckaitė ; sudarytoja Raminta Antanaitienė ; vertėjos Mykolė Lukošienė, Reda Žėkienė]. – Kaunas [i.e. Vilnius], 2009. – 36, [1] p., įsk. virš. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl.
  4. Maironis Lithuanian Literature Museum / prepared by J. Ivanauskienė ; design V. Cechanavičius. – Kaunas, 1994. – [32] p. : iliustr.
  5. Rašytojų žodžių pilni rūmai : Maironio lietuvių literatūros muziejuje, švenčiančiame 70 metų jubiliejų, svajodama apie modernius fondus ir ekspozicijas / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, birželio 29, p. 4.
  6. Siručio (Maironio) namas Rotušės a. 13 / V. Levandauskas // Kauno architektūra. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje. – Vilnius, 1991. – P. 255–257.
  7. Siručio, arba Maironio, namas : (Rotušės a. 13, Kaune) / Jonas Rimantas Glemža. – Iliustr., plan. – Bibliogr. str. gale // Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. – P. 381–386.
  8. Jubiliejiniai muziejaus metai / ELTA inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2021, saus. 8, priedas „Santaka“, p. 8.
  9. Materialioji memorializacija / Viktorija Šeina. – Bendroji str. antr.: Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918–1940) // Maironio balsai. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. – P. 698–715.
  10. Maironio lietuvių literatūros muziejus. – Prieiga per internetą. URL: https://maironiomuziejus.lt/. – Žiūrėta 2021 m. liepos 1 d.
  11. Gamta po ranka / Kotryna Lingienė ; Arvydo Čiukšio ir MLLM nuotr. – Iliustr. // Kaunas pilnas kultūros. – 2023, birželis, p. 8–13.

1933 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas leido įkurti vienuoliškuosius namus Žemaičių g. 59 (dab. 85). Juose buvo vienuolyno centras, bendrabutis neturtingoms mergaitėms, M. Montessori sistemos vaikų darželis (atidarytas 1933 m.). 1940 m. vienuolyno pastatai nacionalizuoti, juose įkurti vaikų namai, o vaikų darželis suvalstybintas. Vienuolės iš pastatų iškeldintos 1948 m. 1979 m. juose įsikūrė Pedagoginis muziejus. 2000 m. vienuolija pastatus atgavo ir pradėjo jų remontą. 2002 m. liepos mėn. buvo pašventinta koplyčia. 2002 10 15 įkurtas Žaliakalnio Vaikų dienos centras (nuo 2004 m. veikia vienuolyno patalpose).

1932 m. gruodžio mėn. Ona Sinkevičienė padovanojo Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių kongregacijai sklypą su keliais pastatais Žemaičių g. 59 (dab. 85). 2012 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
1935 m. pradėtas statyti pagrindinis vienuolyno pastatas (archit. P. Markūnas). 2014 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Dieviškosios Jėzaus Širdies seserys pranciškonės : mūsų vienuolijos įkūrimas. – Prieiga per internetą. URL: http://pranciskones.webs.com/istorija.htm. – Žiūrėta 2015 m. rugpjūčio 7 d.
  2. Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių vienuolynas / P. T. Laurinaitis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1066?rt=3&type=2&ss=pranci%C5%A1koni%C5%B3. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  3. Pranciškoniškas širdies giedrumas ir paprastumas – Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių kongregacijos dvasinis kelias / Vilius Litvinavičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 1994, rugpjūčio 5, p. 3.
  4. Šventė Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių vienuolyne / Kazimieras Dobkevičius. – Nuotr. // XXI amžius. – 2004, lapkričio 26, p. 3, 6. – Taip pat žr.: Prieiga per internetą. URL: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/11/26/kbend_03.html. – Žiūrėta 2014 m. rugsėjo 13 d.
  5. Vienur įnamis, kitur dar ne naujakurys / Rūta Kanopkaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, kovo 7, p. 1, 3.

1937 m. LR prezidentas Antanas Smetona padovanojo bažnyčiai skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtą šv. Antano statulą. 1942 09 20 ją konsekravo J. E. Arkivyskupas Metropolitas Dr. Juozapas Skvireckas.

Šv. Antano bažnyčios statytojas kanauninkas Juozas Želvys. XX a. 9 deš.
[Šv. Antano bažnyčia. – [Kaunas, 1998]. – 1 lap. sulankst. į 6 p.: iliustr.]
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (Radvilėnų pl. 11). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Bažnyčia pastatyta per pusmetį / Angelė Pabricaitė. – XXI amžius. – 1999, balandžio 16, p. 4.
  2. Pastatyti moderniausi Lietuvoje vargonai. – Rubrika: Naujienos // Ūkininko patarėjas. – 1938, rugsėjo 1, p. 2.
  3. Šv. Antano bažnyčia. – [parengė Angelė Pabricaitė]. – [Kaunas, 1998]. – 1 lap. sulankst. į 6 p.: iliustr.
  4. Šv. Antano bažnyčia Kaune / M. Gudanavičienė. – Iliustr. // Caritas. – 1994, Nr. 5, p. 30–33.
  5. Šv. Antano bažnyčios ir parapijos Kaune įsikūrimo istorija: [Mašinraščio kopija]: 1936–1946. – [Kaunas, 2004]. – 115 [4] p.: iliustr.
  6. Šv. Antano bažnyčia jau šventinama lapkričio 1 d. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1936, spalio 30, p. 3.
  7. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia // Kauno Dainava: Dabartis ir istorinė praeitis / sudarė Daiva Valentaitė. – Kaunas, 2013. – P. 187–200.
  8. Valstybės Prezidento Antano Smetonos dovana šv. Antano parapijos bažnyčiai (Kaune) // Lietuvos aidas. – 1937, gegužės 8, Nr. 203, p. 12.
  9. Parapija, globojama Dievo ir nuolat auganti : [pokalbis su Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonu Evaldu Vitulskiu] / [kalbėjosi] Monika Sakalauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2023, birž. 3, p. 10–11.

1941 m. rūmai uždaryti. 1944 m. atidarytas Kauno kultūros klubas, 1959 m. pavadintas Kauno profsąjungų kultūros rūmais, 1991 m. – VšĮ Kauno kultūros rūmais, 1999 m. – VšĮ Kauno kultūros centru, nuo 2008 m. – Kauno kultūros centru „Tautos namai“, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. – Kauno kultūros centru (KKC).

Darbo rūmai. 1940 m.
[Darbas. – 1940, gegužės 26, p. 1.]
Kauno kultūros centras (Vytauto pr. 79). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Atidaryti Darbo rūmai: Iškilmingas posėdis praėjo susiklausymo ir supratimo dvasia. Vidaus reikalų ministerio kalba. Išrinkta valdyba. – Nuotr. // Darbas. – 1936, birželio 27, p. 1, 8. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=117299. – Žiūrėta 2009 m. liepos 16 d.
  2. Darbo rūmai, Vytauto pr. 79 / J. Kančienė. // Kauno architektūra. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje. – Vilnius, 1991. – P. 344–345.
  3. Darbo rūmai : (dab. Kauno kultūros centras „Tautos namai“) : Vytauto pr. 79 / Kęstučio g. 1 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 75.
  4. Darbo rūmai = Chamber of Labor building : Dabar: Kauno kultūros centras „Tautos namai“ : Vytauto pr. 79 / Kęstučio g. 1 / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 120–121.
  5. Įsikūrę prieš tris dešimtmečius… / O. Kačėnaitė // Kauno tiesa. – 1974, gruodžio 18, p. 3.
  6. Kaunas. Rūmams – 60 metų / Kęstutis Jackevičius // Kūrybos metraštis 2000 : Lietuvos liaudies kultūros centro informacinis leidinys. – Vilnius, 2001. – P. 81–82.
  7. Šiandien atidaromi Darbo Rūmų namai // Lietuvos aidas. – 1940, gegužės 18 d., p. 4. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_97505_4. – Žiūrėta 2009 m. liepos 10 d.
  8. Kauno kultūros centras. – Prieiga per internetą. URL: http://www.tautosnamai.lt. – Žiūrėta 2019 m. vasario 7 d.

1937 m. pastatyti laiptai į Vaižganto gatvę (archit. S. Kudokas). 1923 m. pastatyti laiptai iš E. Ožeškienės g. į Ukmergės pl. (dab. Savanorių pr.). Vytauto parko laiptai pastatyti 4 deš. (projekto aut. nežinomas).
Kaune yra apie 62 laiptai.

Kauko laiptai. Kairėje – laiptų pradžia. Dešinėje – laiptai nuo kalno viršaus. 1936 m.
Fotogr. I. Girčys [Jaunoji karta. – 1936, Nr. 49, p. 991.]
Vytauto parko laiptų apačią puošia metaliniai varteliai bei tvora. 2008 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
Laiptai į Vaižganto gatvę. 2005 m.
Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
Laiptai iš E. Ožeškienės g. į Savanorių pr. Apie 1982 m.
Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune: Laiptai / Regina Juškienė. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7 (2006), p. 169.
  2. Atgimsta senieji laiptai į Žaliakalnį / Arūnas Andriuškevičius. – Iliustr. // Kauno diena. – 2003, liepos 29, p. 4.
  3. Baigiami daryti granitiniai laiptai į Vaižganto gatvę. – Rubrika: Rytinės naujienos // Lietuvos aidas. – 1937, rugpjūčio 24, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=74148&seqNr=3. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 15 d.
  4. Kauko laiptai / Jonas Minkevičius. – Iliustr. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 69.
  5. Kauko laiptai / Asta Naureckaitė. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1995, lapkričio 23, p. 5.
  6. Kauko laiptai / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, gegužės 11, p. 9.
  7. Laiko autografai Kauko laiptuose / Nijolė Lietuvnikaitė. – Iliustr. // Fontanas. – 2009, Nr. 1, p. 12–19.
  8. Laiptai / R. Simonaitienė. – Iliustr., portr. // Noriu. – 1995, Nr. 27, p. 4
  9. Laiptais – aukštyn, laiptais – žemyn / Arūnas Dambrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, gruodžio 2, p. 8.
  10. 1923 metų statybos skyriaus atliktų darbų apyskaita / Kauno miesto savivaldybė, Finansų skyrius. – 4 lap. – F214, apyrašas 3, byla 15.
  11. Vytauto laiptus gaubia paslaptys / Modestas Patašius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2000, gegužės 18, p. 9.
  12. Žaliakalnio vandentiekio stotis ir Kauko laiptai : Aukštaičių g. 43 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 78–79.

1940 m. ligoninė nacionalizuota. 1943–1944 m. joje buvo slepiami žydai. 1958 m. pavadinta Kauno klinikiniais gimdymo namais (vėliau pervadinta į 2-uosius Kauno gimdymo namus). 1989 m. suteiktas prof. Prano Mažylio vardas. 2003 m. gimdymo namai buvo prijungti prie Kauno 2-osios klinikinės ligoninės (dab. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė).

P. Mažylio gimdymo namai. 2004 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
2010 m. gimdymo namuose buvo įrengtas gyvybės langelis. 2012 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Andriaus Povilaičio laiškas kun. Juozui Prunskiui apie žydų gelbėjimą Kaune, Prano Mažylio ligoninėje // Išgelbėję pasaulį. – Vilnius, 2001. – P. 148.
  2. Gyvybės langelis atidaromas ir Kaune // Kauno diena. – 2010, vasario 5, Nr. 29, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/gyvybes-langelis-atidaromas-ir-kaune-261861#axzz23nrGSzo5. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 17 d.
  3. Kaunas, 1918–2015 : architektūros gidas / [Almantas Bružas, Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Jolita Kančienė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Vaidas Petrulis] ; [sudarė Julija Reklaitė] ; [redakcinė kolegija: Ūla Ambrasaitė … [et al.] ; Architektūros fondas. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 52.
  4. Kauno P. Mažylio gimdymo namai. Istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://gimdymonamai.lt/istorija/. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 17 d.
  5. Miesto Vykdomajame komitete… // Kauno tiesa. – 1989, gegužės 1, p. 3.
  6. Profesorius kaunietes mokė motinystės meno / I. Skliutaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2006, gegužės 6, Nr. 102, p. 9.
  7. P. Mažylio gimdymo namai / Dalia Kotryna Baliutavičienė. – Iliustr. – Bibliogr., p. 242–255 (313 pavad.) // Akušerija ir ginekologija Kaune 1918–1990 m. – Kaunas : Naujasis lankas, 2013. – P. 214–220.
  8. Šventė gimdymo namuose / S. Valiulis // Sveikatos apsauga. – 1986, Nr. 9, p. 58–59.
  9. Viešosios įstaigos P. Mažylio gimdymo namų reorganizavimo sąlygos / T. Jankauskas // Laikinoji sostinė. – 2003, birželio 20, Nr. 142, p. 3.
  10. Visuomet kovoje už gyvybę / S. Valiulis. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1986, liepos 5, p. 4.

Rūmuose vykdavo tautinių, valstybinių ir bažnytinių švenčių minėjimai, rinkdavosi Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos, Atsargos karininkų sąjungos, birutiečių ir kitų organizacijų atstovai. 1940 12 31 rūmai perduoti 11-ajai Sovietų sąjungos armijai. Nuo 1991 m. rūmais naudojosi patriotinės organizacijos. 2000 04 21 – perduoti Lietuvos kariuomenei ir įkurta Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė.

Karininkų ramovės rūmai. 1937 m.
[Kardas. – 1937, Nr. 3, p. 70]
Kauno įgulos karininkų ramovė. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Europos paveldo dienos 97“. Prezidento kambarys ilgisi… Prezidento / Birutė Garbaravičienė // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 18, p.1, 8.
  2. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas.  – Žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d.
  3. Karinė galia: Karininkų ramovė / Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. – Iliustr., projekt., plan. – Taip pat vartojama antr.: Simboliniai pastatai. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – Vilnius : Lapas, 2018. – P. 104–117.
  4. Karininkų ramovė A. Mickevičiaus g. 19 / Jolita Kančienė. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 169–193.
  5. Kauno įgulos karininkų ramovė. – Prieiga per internetą. URL:
  6. Klasikinių tradicinių ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Iliustr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – [T.] 4 (1974), p. 387–388.
  7. Lietuvos karininkų Ramovė Kaune / Marta Baužienė. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1991, Nr. 4, p. 14–15.
  8. Lietuvos kariuomenės ir kultūros židinys „Trijų milžinų“ paunksmėje / Pranas Abelkis. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2002, balandžio 29, p. 11; balandžio 30, p. 12.
  9. Ramovės rūmai. – Brėž. – Parašas: Inž. B. // Kardas. – 1936, Nr. 5, p. 127–131. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=4283. – Žiūrėta 2009 m. birželio 12 d.
  10. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.

Nuo 1946 m. ligoninei priklausė Romainių kaulų ir sąnarių tuberkuliozės sanatorija (įsteigta 1935 m.), 1956 m. abi įstaigos atskirtos. 1971 m. ligoninėje įsikūrė Kauno medicinos instituto studentų mokymo bazė, ligoninei suteiktas klinikinės ligoninės vardas. 1987 m. prie ligoninės prijungta Respublikinė Romainių kaulų ir sąnarių tuberkuliozės sanatorija, 2000 m. prijungti Kauno tuberkuliozės dispanseris ir Kulautuvos tuberkuliozės sanatorija.

1964, 1973, 1985 m. pastatyti nauji korpusai ligoniams, rentgeno kabinetas ir laboratorija. 2016 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
2004 07 01 Romainių tuberkuliozės ligoninė (Šilainių pl. 21) prijungta prie Kauno klinikų. 2016 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Įrengiama dar viena sanatorija džiovininkams // Mūsų rytojus. – 1936, geg. 29, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_342098_2. – Žiūrėta 2016 m. lapkričio 14 d.
  2. Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninė // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – Kaunas, 1999. – P. 638.
  3. KMUK filialo Romainių tuberkuliozės ligoninei – 70 metų / parengė doc. Jolanta Kudzytė // Pulmonologija, imunologija ir alergologija. – 2008, Nr. 1, p. 63.
  4. Naujas korpusas Romainiuose / A. Tumas // Sveikatos apsauga. – 1964, Nr. 6, p. 63.
  5. Nesigydydami nuo tuberkuliozės susargdinsime visą Lietuvą / Marijana Jasaitienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, gruod. 9 (Nr. 288), p. 17–18.
  6. Prasmingas gyvenimo kelias / Algimantas Tarūta. – Iliustr. // Ave vita. – 2012, gruod. 14, p. 1–2.
  7. Respublikinei Romainių klinikinei tuberkuliozės ligoninei – 50 metų. / Kazys Kavaliauskas. – [S.l.] : [s.n.], [1987]. – 8 p.
  8. Romainių tuberkuliozės ligoninei – 70 metų : [pasakoja ligoninės dir. Algimantas Tarūta / užrašė] Džiuljeta Kulvietienė. – Iliustr. // Ave vita. – 2007, spal. 26, p. 1–2.
  9. Romainių klinikinei tuberkuliozės ligoninei – 60 metų / Jonas Kastys. – Iliustr., portr. // Lietuvos sveikata. – 1997, birž. 5–11 (Nr. 22), p. 7.
  10. Romainių tuberkuliozės ligoninė. Klinikos istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunoklinikos.lt/kk/filialai2-43/romain-tuber/apie-klinika/2015-04-13-07-24-27. – Žiūrėta 2016 m. lapkričio 21 d.
  11. Tai davė Tarybų valdžia / B. Stabulionis // Kauno tiesa. – 1960, spal. 7 (Nr. 239), p. 3.
  12. Žmogaus sveikatos sargybai / Jonas Kavaliauskas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1985, lapkr. 26, (Nr. 272), p. 4.
  13. Žmonių sveikatai / J. Jurkūnas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1973, rugs. 19, (Nr. 220), p. 6.

1950–1951 m. ji buvo perkelta į Vinco Kudirkos pradžios mokyklos (įkurtos 1929 m.) patalpas. 1988 12 17 mokyklai grąžintas V. Kudirkos vardas, pastato nišą papuošė Vinco Kudirkos biustas (skulpt. Antanas Aleksandravičius, vėlesnio biusto – skulpt. Stasys Žirgulis). 2011 m. mokyklai suteiktas progimnazijos statusas.

Vinco Kudirkos pradžios mokykla
(archit. Feliksas Vizbaras ir Antanas Jokimas). 1930 m.
[Kaunas: Europos miestų statyba ir tautų ūkis. – Praha, 1938. – P. 23.]
Kauno Vinco Kudirkos progimnazija (Trakų g. 39). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kaune atidaryta didžiausia ir gražiausia pradžios mokykla visoj Lietuvoj. Tai naujoji d-ro Vinco Kudirkos vardo mokykla Trakų gatvėj / Alfr. Dd. // Lietuvos aidas. – 1929, lapkričio 18, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_65906_5. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  2. Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mokykla. – Iliustr. // Pažintis su Lietuva. Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2. – P. 349.
  3. Kauno Vinco Kudirkos progimnazija. Istorija. – Prieiga per internetą. URL: https://www.kudirka.kaunas.lm.lt/index.php/struktura-ir-kontaktai/apie-mokykla-mainmenu/istorija. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  4. Vinco Kudirkos biustas – vėl prie mokyklos. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/vinco-kudirkos-biustas-vel-prie-mokyklos-4856. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 19 d.
  5. V. Kudirkos biusto likimas / Ramunė Korsakienė // Ars longa, vita brevis. – Kaunas : [s.n.], 2005. – P. 39-40.

kurių kompleksą sudarė 6 pastatai, sujungti 1 km ilgio požeminiais tuneliais (archit. U. Kasanas ir E. Ušanovas). Ligoninė veikti pradėjo 1940 m. vasarą. Vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.) klinikos buvo paverstos karo ligonine, pokariu kurį laiką liko kariškių žinioje, o 1945 m. perduotos civilinei valdžiai. Keičiantis klinikų funkcijoms, keitėsi ir jų pavadinimas: nuo 2010 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Baigiamos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos.
1939 m.
[Karys. – 1939, Nr. 7, p. 239.]
Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė. XX a. 6 deš.
[Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
Kauno medicinos universiteto klinikų pagrindinis korpusas. 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
LSMU Kauno klinikų pastatai
(vaizdas nuo Žemaičių pl. apžvalgos aikštelės). 2009 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Baigiama V.D.U. Klinikų statyba / parašas A. Step. // Lietuvos aidas. – 1939, rugpjūčio 3, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_97926_3. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 19 d.
  2. Didžiausia šalies gydymo įstaiga keičia pavadinimą. – Prieiga per internetą. URL: http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/didziausia-salies-gydymo-istaiga-keicia-pavadinima-1552.html. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  3. Jau pradedama V.D. Universiteto klinikų statyba : vakar pašventintas kertinis akmuo. – Iliustr. // XX amžius. – 1937, liepos 22, p. 8. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_54379_8. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  4. Jubiliejus įpareigoja tikslui – irtis į gilumą / Džiuljeta Kulvietienė. – Iliustr. // Ave vita. – 2010, rugsėjo 10, p. 1–2.
  5. Kauno akademinės klinikos / Stasys Daktaravičius, Vytautas Siudikas. – Iliustr. // Kauno medicinos akademija : informacinis leidinys / spaudai parengė ir redagavo Vytautas Salinka. – Kaunas, 1995. – P. 28–30.
  6. Kauno istorija: Kauno klinikų statybos tarpukariu / paskelbė Mindaugas Balkus. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunozinios.lt/naujienos/kauno-istorija-18-kauno-kliniku-statybos-tarpukariu_21082.html. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  7. Kauno klinikos, 1940–2015 / [sudarytojos Milda Dambrauskienė ir Lina Jaruševičienė]. – Kaunas : Arx reklama, 2015. – 119, [1] p. : iliustr., faks., portr.
  8. Kauno klinikų kompleksas / V. Petrulis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=klinikos&type=2&rt=3&id=943. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  9. Kauno medicinos universiteto klinikos – kiekvienam šalies gyventojui / J. Danys // Ave vita. – 1999, gruodžio 15, p. 3–4.
  10. Klinikų kompleksas Z. Januškevičiaus g. 2 / J. Kančienė, J. Minkevičius. – Iliustr. – Aut. Nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 103–108.
  11. Klinikos – kultūros paveldo objektas / Halina Noveikaitė. – Iliustr. // Ave vita. – 2000, gruodžio 6, 13; 2001 sausio 17; vasario 14, 28; kovo 14, 28; balandžio 4, 19; gegužės 9, 23.
  12. Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė = Республиканская Каунасская клиническая больница = Republican Kaunas clinical hospital / parengė Vida Čigriejienė, Stasys Daktaravičius. – Kaunas, 1990. – [24] p. : iliustr. – Gretut. tekstas rus., angl.
  13. Statomas ligoninių miestelis / [parašas] Al. Ma. – Iliustr. // Mūsų kraštas. – 1938, liepos 14, p. 10. – Prieiga per internetą. URL:https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_108286_10. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  14. „V.D.Universiteto klinikų kertinis akmuo ir pamatai pašventinti liepos mėn. 21 d.“ // Naujoji romuva. – 1937, Nr. 31–32, p. 606. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0002137933?exId=293721&seqNr=24. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 6 d.
  15. VDU klinikos : (dab. LSMU Kauno klinikos) : Eivenių g. 2 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 54–55.
  16. Kauno medicinos universiteto biblioteka ir sveikatos mokslų informacijos centras = Library of Kaunas University of Medicine and Information Centre of Health Sciences. – Iliustr., plan. – Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos architektūros apžvalga, 1990–2020. – Vilnius : Archiforma, 2020. – P. 118–119.
  17. LSMU Farmacijos fakultetas su mokomąja vaistine = Lithuanian University of Health Sciences Faculty of Pharmacy with Training Pharmacy / V. Almonaitytė-Navickienė. – Iliustr. – Gretut. tekst. liet., angl. // Lietuvos architektūros apžvalga, 1990–2020. – Vilnius : Archiforma, 2020. – P. 212–213.

Po II-ojo pasaulinio karo nacionalizuota, nuo 1952 m. pritaikyta Kauno specialiosios vidurinės milicijos mokyklos (vėliau – MRU Viešojo saugumo akademija) maitinimo ir sporto reikalams. 2019 04 27 įvyko iškilmingos Kauno reformatų bažnyčios pastato atgavimo pamaldos.

Inž. Karolio Reisono suprojektuotos bažnyčios
(anuomet E. Ožeškienės g. 27) perspektyva. Jos pusrūsyje ketinta įrengti mauzoliejų žymiems žmonėms laidoti. 1938 m.
[Lietuvos aidas. – 1938, gegužės 4, p. [10].]
Nuo 1990 m. pastate vyksta evangelikų reformatų pamaldos.
2020 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Padėkime statyti mūsų bažnyčia Kaune! : [raginama aukoti evangelikų reformatų bažnyčios statybai] / [Lietuvos ev. reformatų kolegija]. – Biržai : [Lietuvos evangelikų reformatų kolegija], 1938 ([Biržai] : Biržų sp.). – [4] p. : iliustr. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/KVB/C130002062129. – Žiūrėta 2021 m. balandžio 30 d.
  2. Bažnyčia tarp puodų / Elijus Kniežauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2017, vas. 8, p. 1–3.
  3. Datos : Kauno evangelikų reformatų parapija. Istorijos štrichai. – Prieiga per internetą. URL: https://www.ref.lt/istorija/513-datos-lietuvos-evangeliku-reformatu-baznycios-istorijos-strichai. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  4. Evangelikų reformatų bažnyčia : E. Ožeškienės g. 41 / Jolita Kančienė // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 96.
  5. Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune / Paulius Tautvydas Laurinaitis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/922?rt=3&type=2&ss=Evangelik%C5%B3%20reformat%C5%B3%20ba%C5%BEny%C4%8Dia%20Kaune. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  6. Kauno evangelikų-reformatų bažnyčios likimas… // Kauno tiesa. – 1990, gegužės 19, p. 5: iliustr. (p. 3). – Be antraštės.
  7. Lietuviai evangelikai reformatai statosi bažnyčią. Bus įrengtas mauzoliejus, kuriame numatyta palaidoti gen. Žukausko palaikai // Lietuvos aidas. – 1938, gegužės 4, p. [10].– Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_73596_16. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  8. Lietuvos evangelikų bažnyčios : istorijos metmenys / sudarė Arthur Hermann. – Vilnius, 2003. – 463, [1] p. ; 22 cm. – Santr. vok. – Turinyje aut.: Arthur Hermann, Wilhelm Kahle, Ingė Lukšaitė, Aldona Prašmantaitė, Marija Gražina Slavėnienė. – Bibliogr. str. gale. – Asmenvardžių r-klė: p. 443–461.
  9. Reformatai atgaus bažnyčią / KD, BNS inf. // Kauno diena. – 2018, birž. 23, p. 3.

Įgaliotasis ministras Franciszek Charwat gyveno Žaliakalnyje (Dzūkų g. 2, dab. Kauno dailės gimnazija). Šiuo adresu pasiuntinybė veikė ir prieš ją uždarant (1939 10 12). 

2019 m. pavasarį pastatas (Kęstučio g. 38), kuriame Lenkijos Respublikos pasiuntinybė rezidavo 1938–1939 m.,
pažymėtas memorialinė lenta. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]
Nuo 1939 m. rugsėjo mėn. Lenkijos konsulatas
veikė Laisvės al. 12. 2009 m.
Fotogr. E. Serpkova [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kauno atsiminimai (1938–1939) / Leon Mitkiewicz. [Vilnius], 2002. – 327 p.: iliustr.
  2. Ketvirtojo dešimtmečio Kaunas bei jo žmonės L. Mitkievičiaus atsiminimuose. – Santr. angl. / Petras Vegys // Kauno istorijos metraštis. – T. 2 (2000). – P. 171–174.
  3. Moje „Dziady“ kowienskie / Kazimierz Szwoynicki. – Iliustr. // Kurier Wilenski. – 2000, 29, 30 marca.
  4. Nawiązanie stosunkow pomiędzy Litwą i Polską. – Portr. // Chata rodzinna. – 1938, 21 marca, s. 1.
  5. Polski punkt konsularny w Kownie: rozmowa z prof. M. Jackiewiczem – konsulem generalnym RP na Litwie // Znad Wilii. – 1998, 16 maja, s. 2.
  6. „1939 m. spalio 12 d. užsidarius Lenkijos atstovybei Kaune…“ // Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje 1939–1940 metais. – Šiauliai, 2010. – P. 103. 
  7. Užsienio misijos Laikinosios sostinės panoramoje / Steponas Gečas. – Iliustr. // Kauno pirmadienis. – 1996, vasario 19–25, p. 2.
  8. ELTA įkūrėjas – išskirtinė asmenybė / ELTA inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, spal. 19, p. 6.

1940 m. perduota Kauno universitetui. 1947 12 09 čia įkurtas Cheminės technologijos fakultetas. Pastatas (archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) – vienas ryškiausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės modernizmo pavyzdžių. 1973 m. jam suteiktas architektūros paminklo statusas. 2005 m. pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, o 2015 m. įvertintas Europos paveldo ženklu. 2019 m. Cheminės technologijos fakulteto A korpuso pastatą „Getty Foundation“ (JAV) įtraukė į 10-ies išskirtiniausių modernizmo pastatų pasaulyje sąrašą.

Kauno politechnikos instituto (KPI)
Technologijos fakulteto rūmai. 1960 m.
[Kaunas : jo praeitis, dabartis ir ateitis. – Iliustr. / A. Gulbinskienė,
V. Černeckis, P. Kežinaitis. – Vilnius, 1960. – Įklija po p. 144.]
Greta Kauno technologijos universiteto (KTU)
Cheminės technologijos fakulteto – skulptūrinis akcentas – ąžuolo gilė (skulpt. R. Antinis). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. „Moderniškas karas tegalimas tik moderniškais ginklais“: karo pramonės pastatai / Marija Drėmaitė. – Iliustr.. – Bendroji str. antr.: Pramonės modernėjimas – tarpvalstybinės ir privačios. – Bibliogr. išnašose // Progreso meteoras. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], [2016]. – P. 181–194.
  2. Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (1947–1997) / [sudarytojas Marijonas Martusevičius]. – Kaunas, 1997. – 192 p.: iliustr.
  3. Pavasarį KTU mokslinė visuomenė… / Kazimieras Dobkevičius. – Iliustr. // Kauno žinios. – 1998, lapkričio 13, p. 1.
  4. Pramonės architektūra ir modernizmas tarpukario Lietuvoje / Marija Drėmaitė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale // Archiforma. – 2004, Nr. 2., p. 71–80.
  5. Prarastieji Lietuvos talentai / Jonas Rudokas. – Vilnius, 2001. – P. 29, 38–71, 108–117.
  6. Tyrimų laboratorija Radvilėnų pl. 19 / J. Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 287–289.
  7. Tyrimų laboratorija = The Research Laboratory : (dabar – Technologijos universitetas) : Radvilėnų pl., Kaunas / sudarytoja Morta Baužienė. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius : Savastis, 1998. – [P. 16–17].
  8. Tyrimų laboratorija = Research laboratory : Dabar: KTU Cheminės technologijos fakultetas : Radvilėnų pl. 19 / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 76–79.
  9. Tyrimų laboratorija : (dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas) : Radvilėnų pl. 19 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 80–81.
  10. Cheminės technologijos fakultetui – 70 : [KTU muziejaus virtualios parodos]. – Prieiga per internetą. URL: https://muziejus.ktu.edu/muziejaus_virtualios_parodos/chemines-technologijos-fakultetui-70/. – Žiūrėta 2021 m. birželio 16 d.
  11. Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija Kaune / Vaidas Petrulis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1019?rt=3&type=2&ss=tyrim%C5%B3%20laboratorija. – Žiūrėta 2019 m. vasario 5 d.
  12. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/aplankykite/lankytinos-vietos/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.
  13. Įvertino tarpukario pastatą / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2019, liep. 31, p. 1, 4.
  14. Conservation management plan for the Military Research Laboratory in Kaunas / Sigita Bugenienė, Edward Denison, Viltė Janušauskaitė, Vaidas Petrulis, Rugilė Puodžiūnienė. – Kaunas : Technologija, 2021. – 328, [1] p.
  15. Kauno modernizmo pastatas įtrauktas į 10-ies išskirtiniausių pasaulyje sąrašą. – Prieiga per internetą. URL: https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2019/07/30/kauno-modernizmo-pastatas-itrauktas-i-10-ies-isskirtiniausiu-pasaulyje-sarasa#ixzz5vKmJ9A3u. – Žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 1 d.
  16. Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorija. – Prieiga per internetą. URL: https://ctf.ktu.edu/mokykloms/ginklavimo-valdybos-tyrimu-laboratorijos-pastatu-komplekso-tyrimu-laboratorija/. – Žiūrėta 2022 m. gegužės 13 d.
Bažnyčios presbiterijos arką puošia bizantine maniera ištapyta dailininko Liudo Truikio freska „Angelai“ („Archangelai“), arkines angas – Stasio Ušinsko vitražai. 1939 m.
[Jaunoji karta. – 1939, Nr. 1, p. 7.]
Šančių bažnyčia. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Bažnyčios. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 93–97.
  2. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“ [Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas.  – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  3. Jėzaus širdies bažnyčia, A. Juozapavičiaus pr. 60 / Jolita Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 116–117.
  4. Šv. Jėzaus širdies bažnyčios paslaptys / Violeta Jasevičiūtė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, balandžio 6, priedas „Santaka“, p. 22.
  5. Švč. Jėzaus širdies bažnyčia Šančiuose = Sacred Heart of Jesus Church in Šančiai : A. Juozapavičiaus pr. 60 / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 102–105.
  6. Šančių Švč. Jėzaus širdies bažnyčia : A. Juozapavičiaus pr. 60 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 94–95.
  7. Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.sanciuparapija.lt/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.
  8. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.

Po II pasaulinio karo rūmus užėmė miesto Vykdomasis ir partijos komitetai. Dabar juose įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė.

Taupomųjų kasų rūmai
[Ūkininkas. – 1939, Nr. 26, birželio 30, p. 8.]
Kauno miesto savivaldybės centriniai rūmai
(Laisvės al. 96). 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920–1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai / Eugenijus Gūzas. – Nuotr. // Lietuvos TSR architektūros klausimai. – Vilnius, 1974. – T. 4, p. 393–394.
  2. Pradėti statyti Taupomųjų valstybės kasų rūmai // Lietuvos aidas. – 1938, spalio 21, Nr. 477, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_73879_5. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 27 d.
  3. Taupomosios kasos (dabar – Miesto savivaldybė). – Iliustr. – Gretut. tekstas angl. – Bibliogr.: p. 353, 355, 359 // Lietuvos moderno pastatai. – Vilnius, 1998. – P. 21–22.
  4. Taupomosios valstybės kasos // Vladas Terleckas / Lietuvos bankininkystės istorija, 1918–1941. – Vilnius, 2000. – P. 165–174.
  5. Taupomųjų kasų rūmai Laisvės al. 96 / J. Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 151–153.
  6. Taupomosios kasos = Savings Bank : Dabar: Kauno miesto savivaldybė : Laisvės al. 96 / L. Sapiegos g. 2 / Jolita Kančienė ; į anglų kalbą vertė Mykolas Drunga. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 122–125.
  7. Valstybės taupomosios kasos : (dab. Kauno miesto savivaldybė) : Laisvės al. 96 / L. Sapiegos g. 2 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 77.
  8. Europos paveldo ženklas : Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“ [Kauno miesto savivaldybė (buv. Taupomosios kasos)]. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_paveldo_%C5%BEenklas. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  9. Taupomosios valstybės kasos = The Savings Bank building = Öffentliche Sparkasse : 1938–1940 : Laisvės al. 96, Kaunas / Marija Drėmaitė. – Iliustr., projekt. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis. – Bibliografija p. 218–220 // Arno funkcionalizmas / Marija Drėmaitė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2022. – P. 186–191.

1940 m. institutas perkeltas į Vilnių.

1938 10 04 Seimo priimtas Antano Smetonos lituanistikos instituto statutas
[Vyriausybės žinios. – 1938, spalio 31 (Nr. 624), p. 535.]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Antano Smetonos lituanistikos instituto įkūrimas / Dangiras Mačiulis. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lituanistica. – 2002, nr. 2 (50), p. 19–38. – Prieiga per internetą. URL: http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2002/2/L-019.pdf. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  2. Atidarytas Lituanistikos institutas // Lietuvos žinios. – 1939, kovo 7, p. 12. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_347236_12. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 5 d.
  3. Istorija lituanistikos kontekste / Antanas Tyla. – Bibliogr. išnašose. – B. d. // Voruta. – 1999, balandžio 3, p. 3; bal. 10, p. 3; bal. 17, p. 3.
  4. Lietuvių kalbos institutas : istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://lki.lt/apie-instituta/istorija/. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  5. Lituanistikos institutui – 60 / Rita Repšienė // Naujasis židinys. – 1999, nr. 3 (kovas), p. 142–143.
  6. Mokslas ir mokslo įstaigos nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940. – Iliustr. // Lietuvos mokslų akademija, 1941–1990 / Algimantas Liekis. – Vilnius, 2001. – Kn. 31. P. 58 – 102.
  7. Tautinės kultūros paieškų institucionalizavimas : Antano Smetonos lituanistikos instituto steigimas / Dangiras Mačiulis. – Bibliogr. išnašose // Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927–1940 metais. – Vilnius, 2005. – P. 176–192.
  8. Lietuvių kalbos instituto istorija : mokslo studija / Danguolė Mikulėnienė ; [recenzentai Olga Mastianica, Sigitas Narbutas]. – [D.] 1, Lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija. – 2021 (Vilnius : Petro ofsetas). – 242, [2] p. : faks., portr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 168–177 (146 pavad.).

kurioje tilpo 11 000 žiūrovų (3500 sėdimos vietos). 1939 05 21–29 joje vyko III Europos krepšinio čempionatas.
1961 m. atlikta halės rekonstrukcija. Nuo 1983 m. halė su naujai perstatytu stadionu sudarė vieningą kompleksą, kuris 1993 m. pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru, nuo 2021 m. – Dariaus ir Girėno stadionu. 2022 m. rugsėjo mėnesį baigta stadiono ir sporto halės rekonstrukcija. 2022 10 16 įvyko oficialus stadiono atidarymas.

Taip atrodė Sporto halė 1939 m. pavasarį
[Halė, kurioje žaidė… – P. 11.]
Kauno sporto halė. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
Dariaus ir Girėno stadionas. 2023 m.
Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis : 1939–1989 / Vidas Mačiulis, Vytautas Gudelis. – Kaunas, 1989. – 71 p. : iliustr.
  2. Profesorius Anatolijus Rozenbliumas / Algimantas Nakas. – Vilnius, 2002. – 268 p. : iliustr.
  3. „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro istorija…“ . – Prieiga per internetą. URL: https://www.sportohale.lt/apie-mus/istorija/. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  4. 1939 metai. Sporto halė. III Europos vyrų krepšinio pirmenybės // Kauno Žaliakalnis / Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2008. – D. 2, p. 84–85.
  5. Vakar atidarytos Europos krepšinio pirmenybės / J. Kusa. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1939, gegužės 22 (Nr. 240), p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_97737_4. – Žiūrėta 2009 m. liepos 27 d.
  6. Vakar pradėta statyti didžioji sporto salė // Lietuvos aidas. – 1938, Nr. 554, gruodžio 6, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_73684_9. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  7. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.
  8. Istorinė diena Lietuvai ir jos futbolui: Kaune oficialiai baigta Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunas.lt/2022/09/naujienos/istorine-diena-lietuvai-ir-jos-futbolui-kaune-oficialiai-baigta-dariaus-ir-gireno-stadiono-rekonstrukcija/. – Žiūrėta 2022 m. rugsėjo 19 d.
  9. Atgimsta legendinė Kauno sporto halė / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2022, rugs. 24, p. 11.
  10. Stadiono statybų užkulisiai: iš turkų paliktų griuvėsių – pasididžiavimo vertas rezultatas. – Iliustr. – Turinyje: Stadiono statyboms nuo pamatų prireikė // Kauno diena. – 2022, spal. 15, p. 5.

kuriame 1940 07 24–08 26 japonų diplomatas Čiune Sugihara išdavinėjo tranzitines vizas karo pabėgėliams, taip išgelbėdamas daugiau nei 6000 žydų. 1994 m. ant namo atidengta atminimo lenta, 2000 m. įkurtas memorialinis muziejus, veikia VDU genocido mokslinio tyrimo ir japonistikos centrai bei Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“.

Šiame name (Vaižganto g. 30) buvo Japonijos konsulatas.
2005 m.
Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]
Japonijos konsulo darbo kabinetas. 2009 m.
Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Chiune (Sempo) Sugiharos veiklos Kaune 1939–1940 m. probleminiai aspektai / Bernaras Ivanovas. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2001, [t.] 1 (9), p. 7–14.
  2. Chiune Sugihara. Visas for life / [author of the text: Linas Venclauskas ; translation into English: Albina Strunga]. – Vilnius, [2009] – 83, [1] p. : iliustr., faks., portr.
  3. Namą Kaune žino japonai ir viso pasaulio žydai / Vida Savičiūnaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2001, liepos 30, p. 5.
  4. Legendiniam diplomatui – išskirtinis dėmesys / Leonas Žalys. – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, gruodžio 20, p. 2.
  5. Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. – Vilnius, 2009. – P. 360–362.
  6. Sugiharos namai / Arvydas Ališauskas. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 137.
  7. Sugiharos sąrašas / A. Kunas // Diena. – 1995, spalio 16, p. 7; spalio 17, p. 9.
  8. Vizos gyvenimui: „Sugiharos namų“ ekspozicijos pristatymas. – [Kaunas, 2008]. – 10 p.: iliustr.
  9. Sugihara (Sempo) Čijunė. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=SUGIHARA%20%C8IJUN%CB%20(SEMPO). – Žiūrėta 2009 m. birželio 25 d.
  10. Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas – Pasaulio Tautų Teisuoliai. Istorinės peripetijos tarp sovietinių struktūrų, žydų pabėgėlių ir jų gelbėtojų / Simonas Strelcovas. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Genocidas ir rezistencija. – 2003, [t.] 2 (14), p. 44–50.

1959 m., uždarius senąsias Karmelitų kapines (dab. Ramybės parkas), čia perlaidota dalis mirusiųjų palaikų. 1972 m. Kauno m. VK sprendimu kapinės iš dalies uždarytos. Dabar tai reprezentacinės Kauno kapinės (panteonas), kuriose laidojami žymių Kaunui ir Lietuvai nusipelniusių asmenų palaikai.

Petrašiūnų kapinių vartai. 2010 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
Petrašiūnų kapinės. 2010 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
Kunigo poeto R. Mikutavičiaus ir poetės S. Nėries kapai. 2010 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
Lietuvos kančių memorialas komunistinio genocido aukoms atminti. 2010 m.
Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. XX a. antrosios pusės Petrašiūnų kapinių paminklai tipologiniu aspektu / Ingrida Razutienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 13 pavad. // Liaudies kultūra. – 2004, nr. 5, p. 24–33.
  2. Išrinktųjų žemė / Vilma Kasperavičienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1998, balandžio 28, p. 3.
  3. Kalnuose žuvusių alpinistų kapai. – Iliustr. – Prieiga per internetą. URL: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Kalnuose_%C5%BEuvusi%C5%B3_alpinist%C5%B3_kapai. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  4. Kauno miesto kapinės: [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis
  5. Lietuvos panteonas / Valdemaras Jaruševičius, Lolita Juozaitytė. – Iliustr. // Kauno istorija. – Kaunas, 2002. – P. 81–84.
  6. LPKTS Kauno skyriaus raida; Kultūrinio darbo panorama : [apie Lietuvos kančių memorialą Petrašiūnų kapinėse]. – Iliustr. // Šaknys / Stasys Viskačka. – Kaunas, 2000. – P. 10–14, 19–21.
  7. Negrįžusiųjų amžinam atminimui / Vytautas Guliokas. – Iliustr. // XXI amžius. – 2006, birželio 14 (nr. 4), neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę „Už laisvę“, p. 1, 3. – Prieiga per internetą. URL:http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20060614/1-1.html. – Žiūrėta 2010 m. sausio 12 d.
  8. Pašventintas tremties kankinių memorialas / Kazimieras Dobkevičius. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, birželio 21, p. 16.
  9. Petrašiūnų kapinės. – Iliustr. // 300 kultūros paminklų. – Vilnius, 1980. – P. 88–91.
  10. Petrašiūnų kapinės. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Petra%C5%A1i%C5%ABn%C5%B3_kapin%C4%97s. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.

1995 m. buvo privatizuotas. Po 2000 m. rekonstrukcijos atidarytas pramogų centras „Los Patrankos“.
1940 04 17 atidarytas kino teatras „Romuva“ (inžinierius Nikolajus A. Mačiulskis, Laisvės al. 54). Vienintelis kino teatras Kaune, nepakeitęs nei funkcijos, nei išorės. 2002 m. kino teatras buvo rekonstruotas, 2008 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Buvusio „Pasakos“ kino teatro pastate veikia laisvalaikio namai „Nautilus“. 2009 m.
Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
Kino teatras „Romuva“. 2009 m.
Fotogr. R. Ambraziejienė [Iš KAVB fondų]
Kino teatras „Romuva“. 1960 m.
Fotogr. Kęstutis-Augustinas Janulaitis [Iš R. Janulaičio asmeninio archyvo]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kino teatras „Pasaka“ Savanorių pr. 124 / J. Kančienė. – Iliustr., planas. – Aut. nurodomas turinyje // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 232–233.
  2. Kino tinklas ir repertuaras. – Iliustr. // Kinas Lietuvoje / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius, 1999. – P. 326–327.
  3. Naujas įnašas į lietuvių verslininkų gyvenimą: A. ir P. Steikūnų kino teatro „Romuva“ atidarymo proga. – Iliustr. // Verslas. – 1940, balandžio 20 (Nr. 16), p. 2. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_129942_2. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  4. Naujasis kino teatras [„Pasaka“] // XX amžius. – 1940, kovo 9 (Nr. 56), p. 12. – Prieiga per internetą. URL: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_53594_12. – Žiūrėta 2019 m. balandžio 17 d.
  5. „Pasakos“ metamorfozės / Birutė Garbaravičienė. – Nuotr. // Kauno diena. – 2000, gruodžio 22, p. 4.
  6. Tarpukario Kauno kino teatrai / Gediminas Jankauskas. – Iliustr. – Rubrika: Tapatumo teritorijos // Nemunas. – 2013, rugs. 26–spal. 2 (Nr. 33), p. 15–18.
  7. Kino teatras „Pasaka“ / Jolita Kančienė = „Pasaka“ Movie Theater : Savanorių pr. 124. – Iliustr., plan. – Gretut. tekstas liet., angl. // Kauno tarpukario architektūra. – Kaunas : Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2013. – P. 130–131.
  8. Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. – Prieiga per internetą. URL: https://visit.kaunas.lt/lt/ka-pamatyti/tarpukario-architektura/kaunui-suteiktas-europos-paveldo-zenklas/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 8 d.
  9. Kino teatras „Pasaka“ : (dab. pramogų centras „Nautilus“) : Savanorių pr. 124 / Jolita Kančienė. – Iliustr., plan. // Kaunas, 1918–2015. – Vilnius : Lapas [i.e. Actus musicus], 2015. – P. 84.
  10. Pramogų erdvės / Giedrė Jankevičiūtė. – Iliustr. – Taip pat vartojama antr.: Sostinės modernizavimas. – Bibliogr. išnašose // Optimizmo architektūra. – [Vilnius] : Lapas, 2018. – P. 236–245.
  11. Sugrįžta legendinė „Romuva“ / KD inf. – Iliustr. // Kauno diena. – 2022, bal. 16, p. 46.
  12. Kauno kino teatras „Romuva“ / [su architekto Gintaro Prikockio komentaru] ; Simo Prikockio, Donato Babensko, Ramūno Guigos nuotraukos. – Iliustr. // Lietuvos kultūros paveldas : 2018–2022 m. tvarkybos darbų apžvalga : metodinis leidinys / [parengė Jūratė Mičiulienė]. – Vilnius : [Kriventa] : Kultūros paveldo departamentas prie [Lietuvos Respublikos] kultūros ministerijos, 2022. – P. 42–43.
  13. Istorija alsuojančios teatro sienos / Adelė Galdikaitė ; Nuotraukos: Andrius Aleksandravičius // Lamų slėnis. – 2023, pavasaris, „Kaunastic“, p. 58–59.
sovietine-okupacija-pirmoji
KITAS LAIKOTARPIS
1940–1941 m.
Pirmoji sovietinė okupacija

Patekę į totalitarinės sistemos gniaužtus, kauniečiai patyrė turto nacionalizavimo, trėmimų ir kitų represijų baisumus. Mieste brendo antisovietinio pasipriešinimo judėjimas.

Žiūrėti daugiau
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: