1919 m. balandžio–rugpjūčio mėn. Lietuvos Valstybės Prezidento rezidencija buvo įsikūrusi buv. Laisvės al. 6 (pastatas neišlikęs, dabar jo vietoje stovi Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas). 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos prezidentūra veikė buvusiuose Kauno gubernatoriaus rūmuose (dab. Vilniaus g. 33). 

1920 m. gegužės 15 d. Miesto teatro rūmuose (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės al. 91) darbą pradėjo Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas. 1920–1927 m. Lietuvos Respublikos Steigiamasis, I, II, III Seimai posėdžiavo buv. Kauno gubernijos berniukų gimnazijos rūmuose. 1927–1940 m. rūmuose veikė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazija (dab. Maironio universitetinė gimnazija, Gimnazijos g. 3).

1920 m. įsteigti Piešimo kursai 1922 m. buvo reorganizuoti į Meno mokyklą. 1923 m. Ąžuolų kalne iškilo Meno mokyklos rūmai (archit. V. Dubeneckis, A. Mackevičiaus g. 27A). Čia mokėsi žymūs Lietuvos menininkai: Stasys Ušinskis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, Jonas Mikėnas, Vincas Grybas ir kt. 1939 m. mokyklai pripažintas aukštosios mokyklos statusas ir teisės. 1940 m. mokykla reorganizuota į dvi aukštąsias dailės mokyklas Kaune ir Vilniuje. Dabar Meno mokyklos pastate įsikūręs Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas.

1925 m. gruodžio 13 d. Ąžuolų kalne P. Galaunės iniciatyva atidaryta M. K. Čiurlionio laikinoji galerija (archit. V. Dubeneckis) tapo Lietuvos muziejininkystės centru.  1936 m. galerija pertvarkyta į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų ir įsikūrė naujuose rūmuose (dab. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus; V. Putvinskio g. 55, archit. V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Krikščiukaitis), o jos senasis pastatas atiduotas Meno mokyklai. Šiuo metu jis priklauso Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetui.

1936–1940 m. IV Lietuvos Respublikos Seimas dirbo Teisingumo ministerijos rūmuose (pastatyti 1930 m., archit. E. A. Frykas; dab. Kauno valstybinė filharmonija, E. Ožeškienės g. 12).

1932 m. rugsėjo 7 d. Aukštojoje Panemunėje (Karo mokyklos kieme) atidengtas Vytauto Didžiojo paminklas (skulpt. V. Grybas). Sunaikintas 1951–1952 m., atstatytas 1990 m. Laisvės alėjoje (archit. J. Bučas).

1920 m. Lietuvos meno kūrėjų draugija Miesto teatro rūmuose (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės al. 91) įkūrė Dramos ir Operos vaidyklas. 1922 m. jos suvalstybintos. 1925 m. abu teatrai ir baleto trupė sujungti ir pavadinti Valstybės teatru. Teatre dirbo garsūs atlikėjai (K. Petrauskas, V. Jonuškaitė-Zaunienė, Petras Kubertavičius, Teofilė Vaičiūnienė ir kt.) ir režisieriai (A. Sutkus, J. Oleka-Žilinskas, B. Dauguvietis ir kt.). Savo ložę teatre turėjo Prezidentas Antanas Smetona.

1922 m. spalio 2 d. veiklą pradėjo Lietuvos bankas. Iki 1928 m. jis buvo įsikūręs pastate Maironio g. 27. 1928 m. pastatyti Lietuvos banko rūmai (archit. M. Songaila, Maironio g. 25),  pasižymintys išskirtine prabanga ir reprezentatyvumu. 

1919 m. sausio mėn. buvusiuose Rusijos valstybinio banko Kauno skyriaus rūmuose (Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, Maironio g. 27) įsikūrė Lietuvos laikinoji vyriausybė, Lietuvos Valstybės Taryba ir kitos institucijos. 

1919 m. gruodžio 15 d. pradėtas kurti Karo muziejus. 1921 m. vasario 16 d. jis iškilmingai atidarytas carinės Rusijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže. 1930 m. pašventintas naujojo pastato (archit. V. Dubeneckis, inž. K. Reisonas ir K. Kriščiukaitis) kertinis akmuo ir muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Naujieji Karo muziejaus rūmai (K. Donelaičio g. 64) buvo atidaryti 1936 m. vasario 16 d.

1921 m. atidarius visuomenei Karo muziejų, pradėtas formuoti jo sodelis su memorialiniais ir simboliniais paminklais. Ilgainiui sodelis tapo bene svarbiausia valstybinių švenčių minėjimų vieta Kaune. 

1936 m. Vytauto Didžiojo muziejaus dalyje prie V. Putvinskio g. įsikūrė Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (dab. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus). Jo rinkinius sudarė M. K. Čiurlionio laikinosios galerijos, Kauno miesto muziejaus ir Valstybinio muziejaus vertybės.

1919 m. kovo 18 d. gindamas Jungtinių Amerikos Valstijų misiją, įsikūrusią „Metropolio“ viešbutyje, garbingai žuvo Kauno komendantūros kareivis Pranas Eimutis. Jis buvo vienas pirmųjų savanorių, žuvusių per Nepriklausomybės kovas. 

1921–1940 m. Lietuvos Vyriausybė (Ministrų Kabinetas) veikė buv. Kauno tvirtovės inžinierių valdybos viršininko rūmuose (dab. Vytauto Didžiojo universiteto Rektoratas, K. Donelaičio g. 58). Šiuose rūmuose 1935–1939 m. gyveno užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis su šeima (1995 m. atidengta atminimo lenta).

1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas. Jis įsikūrė buv. Komercijos mokyklos rūmuose (dab. Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus g. 37). 1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Čia dėstė mokslininkai iš Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir kt. 1922–1940 m. universitetą baigė 3790 absolventų. Tai pirma Lietuvos aukštoji mokykla, kurios pagrindinė mokslo ir studijų kalba buvo lietuvių kalba.

1937 m. balandžio 23 d. atidaryta Karininkų ramovė (A. Mickevičiaus g. 19). Kauno centrą papuošęs reprezentacinis pastatas (archit. S. Kudokas, K. Kriščiukaitis ir kt.) su įspūdingu Prezidento kambariu ir Vytauto seklyčia buvo statomas skiriant 1–2% karininkų darbo užmokesčio. 

Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (Žemaičių g. 31A) statyta kaip padėkos Dievui už atgautą Lietuvos laisvę simbolis. 1934 m. birželio 29 d. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo. Bažnyčią suprojektavo archit. K. Reisonas. 

1929 m. Lietuvos universitetui perduoti Valstybės spaustuvės rūmai (pastatyti 1925 m., archit. H. Fišer; dab. Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20) buvo pavadinti Didžiaisiais. Pastate įsikūrė administracija, biblioteka, Humanitarinių mokslų, Teologijos-filosofijos, Matematikos-gamtos fakultetai ir kiti universiteto padaliniai.

1925 m. įkurti Prekybos ir pramonės rūmai, 1936 m. reorganizuoti į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Jų tikslas buvo ugdyti krašto prekybą, pramonę, amatus ir atstovauti prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų interesams. 1939 m. rūmams pastatytas naujas pastatas (K. Donelaičio g. 8). Šiuo metu čia įsikūrę Kauno apskrities viešoji biblioteka ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

1926 m. įsteigti Žemės ūkio rūmai rūpinosi žemės ūkio kultūros kėlimu ir profesiniais ūkininkų reikalais. 1930–1931 m. pastatyti šios organizacijos rūmai (inž. K. Reisonas; K. Donelaičio g. 2). Šiuo metu pastate veikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.

1934 m. spalio 10 d. atidaryti Kūno kultūros rūmai (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis, dab. Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai, Sporto g. 6). Juose pradėjo veikti Aukštieji kūno kultūros kursai (1938 m. uždaryti) buvo pirmoji tokio profilio aukštoji mokykla Lietuvoje.

1936 m. pradėjo veikti Darbo rūmai rūpinosi darbininkų ir tarnautojų kultūrine, profesine ir socialine veikla. 1940 m. organizacija įsikūrė architektų A. Lukošaičio ir A. Novickio suprojektuotuose rūmuose (Vytauto pr. 79). Šiuo metu pastate įsikūręs Kauno kultūros centras „Tautos namai“.

1930 m. spalio 27 d. Karmelitų kapinėse (dab. Kauno senosios kapinės, vad. Ramybės parkas, Vytauto pr.) atidengtas gelžbetoninis 9 m aukščio paminklas „Žuvome dėl tėvynės“. Jį suprojektavo dail. S. Stanišauskas.