x
1795 m. įvyko trečiasis Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimas,

po kurio Lietuvos Užnemunė su Kauno miesto dalimi kairiajame Nemuno krante (Panemune, Freda, Aleksotu) atiteko Prūsijos karalystei, o likusi dabartinio Kauno miesto dalis – Rusijos imperijai.

  • Žemėlapis: Naujieji Rytų prūsai.
    [Užnemunė po Prūsais… – P. 405]
  • Tiltas per Nemuną, jungiantis Senamiestį ir Aleksotą (Rusiją ir Prūsiją). XIX a. 8 deš.
    [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai

1. Aleksotas. – Iliustr. – Mašinr. // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 427–438.
2. Apie ilgiausią pasaulyje tiltą… Kaune / Eugenijus Rūkas. – Iliustr. // Mūsų odisėja. – 2002, balandis (nr. 2), p. 6.
3. Užnemunė po Prūsais (1795–1807) : istorinis teisės ir politikos tyrinėjimas / Augustinas Janulaitis. – Kaunas, 1928. – 404 p.: žml.

1802 m. miesto gyventojų iniciatyva įkurta pirmoji ugniagesių komanda. 1808 m. įsteigta miesto policijos, o 1817 m. – miesto valdžios oficiali ugniagesių komanda.

1884 03 08 įkurta Kauno miesto savanorių ugniagesių draugija, kuriai 1887 m. E. Ožeškienės gatvėje pastatyta gaisrinė. Pirmojo pasaulinio karo metais draugija iširo ir atkurta tik 1921 m.

  • Ugniagesių vežimas su vandens statine ir rankiniu siurbliu. XIX a.
    [Ugniagesyba… . – P. 16]
  • Tokiais vežimais XIX a. ugniagesiai gabendavo vandenį į gaisravietes.
    [Ugniagesyba… . – P. 18]
  • Miesto Rotušės bokšte 1850 m. buvo įrengta ugniagesių budėjimo vieta.
    Atvirukas [Iš A. Burkaus asmeninio rinkinio]
  • 1922 m. fotografijoje kairėje matosi gaisrininkų bokštas, kur 1876 m. buvo perkelta ugniagesių komanda.
    (tarpukariu Ugniagesių g. 4, dab. J. Gruodžio g. 6) [Kauno diena. – 2003, birželio 2, p. 24.]

Literatūros šaltiniai

1. Kaunas : 01. – 1995, Kaunas. – [16] p. : iliustr.
2. Kauno miesto ugniagesių kuopa. – Iliustr. // Lietuvos gaisrininkas. – 1923, nr. 3–4, p. – Priega per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97367. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
3. Lietuvos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba = The Lithuanian Fire and Rescue Service. – [Vilnius, 1997]. – [12] p. : iliustr. – Gretut. tekstas angl.
4. Priešgaisrinės apsaugos reikalai Kauno mieste XIX amžiaus pradžioje / A. Ružancovas // Savivaldybė. – 1927, nr. 8, p. 9–11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3095. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
5. Steigiamos savanorių ugniagesių draugijos. – Iliustr. // Ugniagesyba Lietuvoje / Vytautas Sinaitis. – Vilnius, 1995. – P. 12–15.
6. Ugniagesių rūmai žvelgia į Nemuną / Renata Diedonytė. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1995, rugsėjo 9, p. 7.
7. Ugniagesyba Lietuvoje carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu. – Kaunas // Ugniagesyba Lietuvoje / Vytautas Sinaitis. – Vilnius, 1995. – P. 9–11.

1812 06 24 pradėdama karą su Rusija, didžioji prancūzų armijos dalis, vadovaujama imperatoriaus Napoleono I, persikėlė per Nemuną ties Kaunu.

1812 12 07 per Kauną Napoleonas grįžo į Paryžių. 1812 12 14 Rusijos armija įžengė į Kauną.

  • Napoleono armijos persikėlimas ties Kaunu per Nemuną 1812 m. birželio 24 d.
    Dail. Dž. Bagettis. Raižė I. Klauberis. Sankt Peterburgas [Отечественная война и русское общество 1812–1912. – Москва, 1912. – T. 3, įklija tarp p. 144–145.]
  • XV–XVI a. namas, kuriame 1812 m. gruodžio 7 d. buvo apsistojęs imperatorius Napoleonas I.
    Fotogr. P. Karpavičius [Kauno architektūra . – Vilnius, 1968. – 1 aplank. (13 atvirukų)]

Literatūros šaltiniai

1. Didžiosios Armijos įsiveržimas į Lietuvą: birželio–liepos mėn. karo kronikos / Virgilijus Pugačiauskas // Lietuva ir Napoleonas. – Vilnius, 2012. – P. 29-38.
2. Lietuva Napoleono agresijos metais : 1807–1812 / B. Dundulis. – Vilnius, 1981. – P. 55–56, 124, 127.
3. Prancūzijos kariuomenės persikėlimas per Nemuną ties Kaunu / Arvydas Pociūnas // Voruta. – 1998, sausio 31, vasario 7.
4. Prancūzmetis Kaune / Virgilijus Pugačiauskas // Kauno istorijos metraštis.– [T.] 11 (2011), p. 219–250.
5. 1812 m. Prancūzijos kariuomenės katastrofa Kaune / Arvydas Pociūnas. – Iliustr., schema // Kauno diena. – 1998, sausio 7, p. 25.
6. Letters sur la Russie, la Finlande et la Pologne / X. Marmier. – Paris, 1851. – P. 358-362.
7. Napoleono armija Lietuvoje : prancūzų prisiminimai / sudarytojas Joseph Everatt. – Vilnius, 2011. – 184 p. : iliustr.

1819–1823 m. Kauno apskritinėje mokykloje (dab. Kauno Jėzuitų gimnazija) mokytojavo poetas Adomas Mickevičius (1798–1855),

čia parašęs „Odę jaunystei“, „Gražiną“, dalį „Vėlinių“ ir kitus savo romantinės poezijos kūrinius.

  • Poeto išvaikščiotas Girstupio (dab. Adomo Mickevičiaus) slėnis. XIX a. pab.
    Atvirukas [Iš A. Burkaus asmeninio rinkinio]
  • Adomo Mickevičiaus bareljefas (skulpt. V. Narutis). 2006 m.
    Fotogr. V. Narutis [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Adomas Mickevičius Kaune / P. Juozapavičius. – Vilnius, 1970. – 62 p. : iliustr.
2. Kaunas Mickevičiaus gyvenime ir kūryboje / Arnoldas Piročkinas // Darbai ir dienos. – 1999, [t.] 9, p. 41–50.
3. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas”. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/abc.php?r=M. – Žiūrėta 2007 m. spalio 28 d.

1828 m. pastatyta Kauno arklių pašto stotis Rotušės aikštėje (archit. Ž. Pusje)
  • Kauno arklių pašto stotis. XIX a. pab.
    [Nuo žygūno į pasaulį / Povilas Vaitkevičius. – Iliustr. – Kaunas, 1997. – P. 114]
  • Šiame pastate nuo 1994 m. įsikūręs Lietuvos ryšių istorijos muziejus.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Architektai ir jų kūryba : Ž. Pusjė / V. Levandauskas, M. Rupeikienė. – Iliustr., planas // Lietuvos architektūros istorija: nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. – [T.] 2, p. 327–328.
2. Išlikusios arklių pašto stotys. – Iliustr. // Nuo žygūno – į pasaulį / Povilas Vitkevičius. – Kaunas, 1997. – P. 110–114.
3. Kauno arklių pašto stotis. – Iliustr. // Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu / Jonas Pleckevičius. – Vilnius, 2007. – P. 17, 18–19.

1831 06 11–18 Kaunas buvo sukilimo prieš caro valdžią dalyvių rankose.
  • Kauno pavieto 1831 m. sukilėlių vadas mjr. grafas Mauricijus Prozoras.
    Atvirukas [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 187. – Mašinr.]
  • 1831 m. sukilimo vaizdas.
    [Revoliucinio judėjimo sukūryje / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 15. – Mašinr.]

Literatūros šaltiniai

1. Kaunas 1831 ir 1863–1864 metų sukilimuose / Aleksandras Ružancovas.– Bibliogr. str. gale // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 305–332.
2. Revoliucinis Kaunas: Kaunas 1831 metų sukilime. – Mašinr. // Istorinis-revoliucinis Kaunas / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1945. – P. 23–35.
3. Sukilimai Kaune (1831 ir 1863 metų) / Algimantas Daugirdas. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 44–49.
4. 1830–1831 m. sukilimas // Lietuva: nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo / Arūnas Gumuliauskas. – Vilnius, 1993. – P. 214–217.

1836 m. buvusio karmelitų vienuolyno pastatuose įkurta karo ligoninė.

1853–1855 m. pastatytas pagrindinis ligoninės korpusas. 1919 m. ligoninės pastatuose įsikūrė Lietuvos kariuomenės karo ligoninė. 1926 m. jai suteiktas dr. Jono Basanavičiausvardas. 1940–1941 m., 1944–1993 m. ligoninę administravo Sovietų Sąjungos (vėliau Rusijos), 1941–1944 m. Vokietijos okupacinės kariuomenės. 1993 m. kompleksą perėmė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

  • Karo ligoninės kiemas. XX a. 3-iasis deš.
    [iš V. Balčiūnienės asmeninio rinkinio]
  • Karo ligoninės koplytėlė. XX a. 4-asis deš.
    [iš V. Balčiūnienės asmeninio rinkinio]
  • Karo ligoninės sklype 1929–1930 m. iškilo archit. V. Landsbergio-Žemkalnio projektuota Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinika.
    Fotogr. J. Stanišauskas [iš KAVB fondų]
  • Komplekse įsikūrusi dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba (dab. Vytauto pr. 49). 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. D-ro Jono Basanavičiaus vardo karo ligoninė / pulk. gyd. Oželis. – Iliustr. // Karys. – 1930, nr. 26–26, p. 493–497. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85902&biRecordId=7942. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
2. Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / K. Marcinauskas. – Kaunas, 1998, t. – [D.] 5: Kaunas – Šiauliai. – P. 6–7.
3. Iš karo ligoninės istorijos / dr. J. Žiemgulys // Medicina. – 1930, nr. 6, p. 432–437. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=13228&biRecordId=2899. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
4. Kauno Karo ligoninė – D-ro Basanavičiaus ligoninė // Rytas. – 1926, lapkričio 23, nr. 265, p. 3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=123503. – Žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 22 d.
5. Karo ligoninė: lietuviai, vokiečiai, rusai / J. Gulbinas // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, nr. 2, p. 22–23.
6. Karo ligoninės pastatų kompleksas / N. Lukšionytė–Tolvaišienė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 66–67.
7. Karo ligoninės pastatų kompleksas / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, gegužės 1, nr. 99, p. 23.
8. Lietuvos karo ligoninės veikla iki 1941 m. / S. Katkus. – Iliustr. // Sveikata. – 1997, nr. 4, p. 10–13.

1843 m. įsteigta Kauno gubernija,

kurios centru tapo Kauno miestas. Tais pačiais metais pradėtas leisti laikraštis „Kovenskije gubernskije vedomosti“. 1843 10 29 Rotušės aikštėje atidengtas paminklas (archit. Antonio Adamini) Rusijos pergalei 1812 m. kare.

  • Rusijos pergalei 1812 metų kare atminti Rotušės a. atidengtas paminklas.
    Atvirukas [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 14.]
  • Gubernijos laikotarpio herbas.
    [Ковенская губерния за 1843–1893 г. – Ковна, 1893. – С. 16.]

Literatūros šaltiniai

1. Imperijos pasididžiavimas – į metalo laužą / Arvydas Pakštalis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, vasario 29, priedas „Santaka“, p. 7.
2. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus. – P. 119-120.
3. Kauno gubernijos įkūrimas (1838–1843metai) // Darbai ir dienos. – 2001, [t.] 28, p. 69–70.
4. Kunigo Motiejaus Valančiaus surinktos įvairios žinios // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – Vilnius, 2003. – P. 5–231.
5. Paminklas 1812 m. pergalei prieš Napoleoną / A. Pakštalis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1089. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
6. Senieji informaciniai leidiniai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 12.
7. Ковенская губерния за 1843–1893 г. – Ковна, 1893. – С. 8–14, 16, 263–271.

1844 m. į Kauną perkelta Kražių gimnazija (įkurta 1616 m. kaip jėzuitų kolegija) ir pavadinta Kauno gubernijos gimnazija.

Iš pradžių gimnazija įsikūrė buvusiame Kauno jėzuitų vienuolyne, vėliau glaudėsi dominikonų vienuolyne, o 1863 m. persikėlė į naujas patalpas (Gimnazijos g. 3, dab. Maironio gimnazija).

  • Jėzuitų vienuolynas. Apie 1936 m. (Rotušės a.) Atvirukas.
    [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 14]
  • 1863 m. į šį pastatą persikėlė gubernijos gimnazija. XX a. 8 deš.
    Fotogr. P. Juozapavičius [Iš švietimo – kultūros istorijos / P. Juozapavičius. … – P. 22 ]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno Maironio gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 39–49.
2. Kauno Maironio gimnazija. – Kaunas, 2000. – 1 lap. sulankst. į 6 p. : iliustr.
3. Kauno Maironio gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: www.maironis.kaunas.lm.lt. – Žiūrėta 2007 m. spalio 15 d.
4. Kauno Maironio vidurinė mokykla / parengė Daiva Garnienė, Marija Karpavičienė. – Kaunas, 1989. – 22, [2] p.: iliustr.– Bibliogr. išnašose.
5. Surinktos įvairios žinios // Namų užrašai / Motiejus Valančius – Vilnius, 2003. – P.385.
6. Šis tas iš Kauno gubernijos gimnazijos veiklos. – Iliustr. – Mašinr. // Iš švietimo – kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / Pranas Juozapavičius – Kaunas, 1980. – P. 20–35.
7. Памятная книжка Ковенской губернии на 1875 г. – Ковно, 1874. – С. 224.

1846 m. pradėti statyti būsimi Gubernatūros rūmai (pagal kpt. F. Vinterio projektą),

pradžioje kaip privatus namas. 1866 m. šį pastatą išsinuomavo carinė gubernatūra, o 1876 m. jį nupirko. 1915 m. čia buvo apsistojęs Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. 1919–1940 m. pastate buvo įsikūrusi LR prezidentūra, 1940 m. – LTSR Aukščiausios tarybos prezidiumas. Po karo pastate veikė Pionierių rūmai, vėliau – Mokytojų namai. Dabar – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra (Vilniaus g. 33).

  • Gubernatūros rūmai. 1882 m.
    [Kaunas 1882-aisiais: ankstyviausi litografiniai vaizdai / A. Miškinis // Darbai ir dienos. – 2001, [t.], 28, p. 259.]
  • Lietuvos Respublikos Prezidentūra (1919–1940 m.) Kaune. XX a. 3 deš
    Fotogr. J. Skrinskas [Tarpukario Lietuva. – Kaunas, 2007. – P. 4.]

Literatūros šaltiniai

1. Gubernatoriaus (Prezidentūros) rūmai Vilniaus g. 33 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 335–336.
2. Gubernatūros rūmai Vilniaus g. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 57–59.
3. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra / Vilma Akmenytė . – ILiustr. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas, 2009. – P. 80–87.
4. Prezidentūros praeitis / Violeta Reipaitė, Raimonda Rickevičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, kovo 4, p. 17.
5. Istorinė LR prezidentūra. – Prieiga per internetą. URL: http://www.muziejai.lt/Kaunas/prezidentura.htm. – Žiūrėta 2008 m. vasario 29 d.
6. Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://www.istorineprezidentura.lt/. – Žiūrėta 2010 m. kovo 19 d.

1847 02 21 caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto plėtros planą (papildytas 1871 m.).
  • 1847 m. Kauno miesto plėtros planas.
    [Материалы для географии и статистики России. Ковенская губерния. – Cпб., 1861]

Literatūros šaltiniai

1. Naujasis planas // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 13–14.
2. Городская территорiя // Городь Ковна : краткiй историко-статистическiй очеркъ / К. П. Гуковскiй. – Ковна, 1904. – С. 73–74.

1847 m. įsteigtos senosios miesto kapinės (Vytauto pr., dab. Ramybės parkas).

Kapinių teritorija buvo padalinta į tris dideles dalis: pietinė atiduota stačiatikiams, vidurinė (didžiausia) – katalikams, šiaurinė – evangelikams liuteronams ir musulmonams. 1923 m.Kauno stačiatikiai pastatė paminklą Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiems ir netoli cerkvės palaidotiems rusų kareiviams atminti. 1959 m. kapinės uždarytos, 1994 05 05 nutarimu paskelbtos istorijos ir kultūros paminklu.

  • Buv. Karmelitų kapinių schema. 1940 m.
    [Žuvome dėl Tėvynės… – P. 31.]
  • Paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“ (dail. S. Stanišauskas). 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Dabar čia Ramybės parkas… / Danutė Rūkienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, lapkričio 2, p. 4.
2. Groby žolnierzy polskich w Kownie / M. Jackiewicz. – Lenk. // Znad Wilii. – 1995, 1 listopade (nr. 21), p. 4.
3. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte. – Iliustr., schem. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – 2001. – P. 39–43.
4. Kauno miesto kapinėse (Vytauto pr.) palaidotų žuvusių karių sąrašas // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. – [Vilnius, 2003] – P. 40–67.
5. Kauno kapinės senovėj // Lietuva. – 1927, gruodžio 12, p. 5.
6. Kauno kapinės tarp Bažnyčios, Totorių, Trakų g. ir Vytauto pr. / Merūnas Gervė, Danutė Rūkienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 40–44.
7. Žuvome dėl Tėvynės. – Kaunas, 1995. – 32 p.: iliustr., schema.

1848 m. Maušos Tipografo (Zymelovičiaus) spaustuvėje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Kaune

ir pirmoji lietuviška sveikatos apsaugos knyga Didžiojoje Lietuvoje „Regulas del skarbawu žmonių…“ (versta iš rusų kalbos).

  • Pirmoji lietuviška knyga Kaune.
    [Regulas del skarbawu žmonių. – Kaunas, 1998. – Viršelio iliustr.]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno lietuviškos knygos leidybos ištakos / Nijolė Lietuvninkaitė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 30–37.
2. Kauno lietuviškos knygos leidybos pradžia XIX amžiuje / Nijolė Lietuvninkaitė // Knygotyra. – T. 34 (1998), p. 30–37.
3. Senoji knyga Kaune / Sigitas Lūžys // Knygotyra. – T. 35 (1999), p. 138–146.

1852 m. įsteigta turgavietė Senamiestyje (dab. Steigiamojo Seimo aikštė). Uždaryta 1976 m.
  • Senamiesčio turgavietė tarpukaryje.
    Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]
  • Buvusi turgaus teritorija sovietmečiu (F. Dzeržinskio g.). Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno turgaviečių bruožai (1919–1940 m.) / Astė Morkūnaitė-Lazauskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11, (2011), p. 55–71.
2. Kauno kronika, 1944–1992 m. : informacija surinkta iš „Kauno tiesos“ / Algimantas Dumbliauskas. – [Kaunas, 1993]. – Rankraštis.
3. Kauno senoji turgavietė // Dienos žodis. – 1933, liepos 20, p. 2.

1853 m. Vilijampolėje pradėjo veikti pirmasis I. B. Volfo garinis alaus bravoras, davęs pradžią Lietuvos alaus pramonei.

1860 m. įsteigta „Engelman alaus darykla ir salyklo fabrikas“ (Kaunakiemio g.), 1861 m.„Bliumental“ alaus darykla (šalia Vilkmergės plento – dab. Savanorių pr.).

1927 m. „I.B.Volfas“ ir „Engelman“ alaus daryklos sujungtos į vieną bendrovę, kuri 1940 m. nacionalizuota, 1941 m. pavadinta „Raudonoji pašvaistė“, o vokiečių okupacijos metais – „Perkūnu“. 1959 m. šios alaus daryklos ir mažos bendrovės „Ragutis“ pagrindu įsteigtas Kauno alaus ir bealkoholių gėrimų kombinatas „Ragutis“. 2011 m. bendrovei grąžintas istorinis vardas AB „Volfas Engelman“. Tai vienintelė alaus darykla Lietuvoje, kurios pavadinime įrašytos jos įkūrėjų pavardės.
  • I. B. Volfo fabriko pagrindiniai pastatai.
    [Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 57.]
  • F. Engelmano alaus daryklos ir salyklo fabriko pastatų bendras vaizdas.
    [Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys…, p. 63.]
  • Akcinės bendrovės „I. B. Volfas-Engelman“ alaus daryklos paviljonas Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje. Kaunas, 1930 m.
    [Iš KAVB fondų]
  • AB „Ragutis“ pastatai (Kaunakiemio g. 2) jau pasipuošę reklaminiais stendais su istoriniu vardu AB „Volfas Engelman“. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Apie „Ragutį“ : įmonės istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ragutis.lt/main.php/id/110/lang/2. – Žiūrėta 2009 m. vasario 7 d.
2. „Engelmano“ Bendrovės alaus darykla ir salyklo fabrikas // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 63–64.
„I. B. Volfo“ garinis alaus bravoras ir salyklo fabrikas // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 57–58.
3. Iškaboje nebeliko „Ragučio“ ženklo. – Iliustr. – KD inf. // Kauno diena. – 2011, balandžio 13, p. 3.
4. Lietuviškos aludarystės tradicija gimė Kaune / Aistė Veismonaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, balandžio 9, p. 7.
5. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki „Ragučio“ : alaus daryklos istorija, 1853–2008 m. / Vilma 6. Akmenytė, Giedrė Milerytė. – Kaunas, 2008. – 208 p. : iliustr., faks., žml.
7. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 56.
8. Viešųjų asmenų privatūs interesai: nuo „Bliumental“ iki „Ragučio“ // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 8 (2007), p. 105–126.
9. Volfo-Engelmano alaus darykla Kaunakiemio g. – Iliustr., planas // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 99–100.

1854 m. laikomi Kauno fotografijos istorijos pradžia.

Kaune trumpam apsistojęs vokiečių fotografas O. Neuschaefferis sukūrė keletą miesto aukštuomenės portretų. Pirmuosius Kauno apylinkių vaizdus nufotografavo iš Vengrijos atvykęs fotografas A. Rohrbachas. 1861 m. jis užfiksavo geležinkelio tiesimo darbus.

  • Senamiesčio vaizdas. 1861 m.
    Fotogr. A. Rohrbachas [Ankstyviausios Kauno fotografijos / Dainius Junevičius // Archiforma. – 2007, Nr. 2, p. 95.]
  • Kauno vaizdas nuo Linksmakalnio. 1861 m.
    Fotogr. A. Rohrbachas [Senose nuotraukose – Lietuvos tiltai ir miestai / D. Junevičius // Veidas. – 2004, Nr. 11, p. 43.]

Literatūros šaltiniai

1. Ankstyviausios Kauno fotografijos / Dainius Junevičius. – Iliustr. // Archiforma. – 2007, Nr. 2, p. 94–97.
2. [Anton Rohrbach (1825–1889)]. – Portr. // Ívek a Tisza felett : Százötven éve épült a szegedi vas úti híd=Spanning the river Tisza : The 150 year–old Szeged railway bridge / Directed and written by Zoltan Áy. – Szeged, 2008–2009. – P. 74.
3. Atrastos pirmojo Lietuvos geležinkelio tiesimo nuotraukos / Dainius Junevičius. – Iliustr. // Lietuvos geležinkeliai. – 2003, Nr. 2, p. 72–77.
4. Fotografijos raida Lietuvoje 1839–1863 m. / Dainius Junevičius. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Kultūros barai. – 1997, Nr. 8, p. 89–94; Nr. 10, p. 65–69.
5. Kauno ankstyvųjų miestovaizdžio fotografijų raida / Vaida Almonaitytė-Navickienė. – Iliustr. // Kultūros paminklai. – [Nr.] 11 (2004), p. 114–127.
6. Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje / Dainius Junevičius // Menotyra. – 1997, Nr. 1, p. 60.
7. Kauno nuotraukos / Dainius Junevičius. – Iliustr., plan., pieš. – Bibliogr. išnašose // Antalis Rohrbachas. – Vilnius, [2013]. – P. 96–116.
8. Lietuvos fotografų darbai XIX a. – 1915 m. : katalogas. – Iliustr. / Z. Budrytė. – Vilnius, 1985. – P. 3–6.
9. Pirmieji Vilniaus dagerotipininkai ir fotografai / Dainius Junevičius // Kultūros istorijos tyrinėjimai : Straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1997. – P. 232

1854–1856 m. Krymo karo metu Kaunas tapo vieninteliu grūdus eksportuojančiu Rusijos uostu, neblokuojamu britų.
  • Nemuno prieplauka. XIX a. pr.
    [Kaunas ir jo apylinkės / P. Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 436. – Mašinr.]
  • R. Fultono garlaivis „Clermont“
    [Technikos žodis. – 1994, nr. 1, p. 2]

Literatūros šaltiniai

1. Akstinas miesto augimui. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1967, gruodžio 24, p. [6]
2. „Kaltas“ ir grafas Tyzenhauzas. – Iliustr. // Vakarinis Kaunas. – 1993, gruodžio 4–6, p. 3.
3. Nemuno laivininkystės istorijos bruožai / Adomas Makarevičius. – Iliustr. // Kraštotyra. – [T.] 19 (1985), p. 68–69.
4. Transportas : istorija, ateitis, studijos ir mokslas / Adolfas Baublys // Lietuvos mokslas. – T. 4, [Kn.] 10 (1996), p. 87.

1855 m. granitu išgrįsta Nemuno krantinė,

vykdant 1851 m. caro patvirtintą Nemuno ir Neries krantinių sutvirtinimo projektą.

  • Išgrįsta Nemuno krantinė. XIX a. pab.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Nemuno krantinė ties Vytauto bažnyčia. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Aleksoto gatvė. – Mašinr. // Kauno gatvių istorija / Birutė Sabakonienė. – Kaunas, 1978. – P. 26.
2. Gubernijos laikotarpio (1843–1915) Kaunas. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 12.
3. Kaunas XIX ir XX amžiuose / Jonas Vaičenonis // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 25.
4. Город Ковна // Краткий историко-статистический очерк / К. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 83.

1858 m. išleistas įsakas žydams suteikiantis teisę gyventi ir statyti namus visose Kauno miesto dalyse.
  • Žydų verslai.
    [Žydų gyvenimas Lietuvoje. – Vilnius, 2002. – P. 73.]
  • Manufaktūros pirklys.
    [Žydų gyvenimas… – P. 74.]

Literatūros šaltiniai

1. Rusijos imperijoje. XVIII a. pabaiga–XX a. pradžia // Lietuvos žydų kelias / Solomonas Atamukas. – Vilnius, 2001. – P. 40.
2. Žydų miestiečių teisės ir statusas 1858–1862 metais // „Žydų klausimas“ Lietuvoje XIX a. viduryje / sudaryt. V. Sirutavičius, D. Staliūnas. – Vilnius, 2004. – P. 49– 52.

1859 05 09 pradėta Kauno geležinkelio tunelio statyba,

pagal garsaus lietuvių inžinieriaus S. Kerbedžio projektą (1280 m – tai ilgiausias geležinkelio tunelis Lietuvoje, 8,44 m pločio ir 6,95 m aukščio). Tunelio statybos darbų pradžią apžiūrėjo caraitis Nikolajus Aleksandrovičius. 1861 11 20 tuneliu pravažiavo pirmasis garvežys.

  • Kauno geležinkelio tunelio statybos darbai ir prie tunelio įkurta gyvenvietė. 1861 m.
    Fotogr. A. Rohrbachas [Lietuvos geležinkeliai…, p. 72]
  • Kauno apylinkės ties tuneliu. Apie 1926 m.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Atrastos pirmojo Lietuvos geležinkelio tiesimo nuotraukos / Dainius Junevičius. – Iliustr. // Lietuvos geležinkeliai. – 2003, nr. 2, p. 72–77.
2. „Kauno geležinkelio tunelis – ilgiausias geležinkelio tunelis Lietuvoje.“ // Pajusk Lietuvą. – Vilnius, 2011. – P. 189.
3. Kauno tunelis / Dainius Junevičius. – Iliustr., plan. – Bibliogr. išnašose // Antalis Rohrbachas. – Vilnius, [2013]. – P. 76-80.
4. Kauno geležinkelio tunelis / parengė Olegas Slepakovas, [A. Valuckas]. – Kaunas, 2009. – 74, [1] p. : iliustr., faks.
5. Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimas / Liubomiras Viktoras Žeimantas // Lietuvos istorijos metraštis. – 2000 (2001), p. 212.
6. Techninė ir ekonominė problema / Algirdas Alfonsas Kliorė. – Iliustr. // Geležinkelininkas. – 1998, liepos 15, p. 3.
7. Tunelis ir geležinkelio tiltas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 51–66.

1859–1862 m. ties Žemutine Freda pastatytas Žaliasis (geležinkelio) tiltas.

Pirmasis garvežys tiltu pravažiavo 1862 02 27.

  • Taip atrodė tiltas po 1916 04 14 atstatymo.
    [Žvilgsnis į Lietuvos tiltus… – P. 31.]
  • Žaliasis (geležinkelio) tiltas. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno Žaliasis geležinkelio tiltas / A. Sinkevičiūtė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1302. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
2. Lentvario–Kauno atkarpa; Kauno–Virbalio atkarpa / Liubomiras Viktoras Žeimantas. – Iliustr. // Sankt Peterburgo–Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės–Vakarų) geležinkelis 1858–1915. – Vilnius, 2003. – P. 28–31; 40–45.
3. Tiltas per Nemuną prie Kauno / Dainius Junevičius. – Iliustr., brėž., plan. – Bibliogr. išnašose // Antalis Rohrbachas. – Vilnius, [2013]. – P. 58-75.
4. Tunelis ir geležinkelio tiltas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 51–66.
5. Žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną Kaune // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. – Kaunas, 2004. – P. 29–33.
6. Žaliasis (geležinkelio) tiltas / Henrikas Kebeikis. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1997, nr. 4, p. 12.

1861 m. įsteigtos Žaliakalnio žydų kapinės (Radvilėnų pl.)

1896 ir 1908 m. jos buvo plečiamos. 1952 m. – uždarytos.

  • 1929 m. J. Saleneko sudarytas miesto planas.
    [Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai…. – Kaunas, 1997. – P. 18.]
  • Estrados atlikėjo Danieliaus Dolskio kapas. 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno miesto mero potvarkis Nr. 1269 1991 m. rugpjūčio 13 d. : Įrengti paminklinį akmenį prie žydų kapinių Radvilėnų plente. Paminklinio akmens tekstas : „Senosios žydų kapinės. Tebūna šventas mirusiųjų atminimas…“. – Parašas: Miesto meras V. Čiurinskas // Kauno tiesa. – 1991, rugpjūčio 27, p. 5.
2. Planai. – Mašinr. // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 15–18.
3. Žaliakalnio žydų kapinės. – Mašinr. // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 2–11.

1862 m. N. Rekošas Kaune (dab. Vytauto pr.) įsteigė fabriką „Minerva“ –

pirmąją ketaus liejinių įmonę, gaminusią žemės ūkio padargus ir įvairius dekoratyvius gaminius. Fabrikas klestėjo iki Pirmojo pasaulinio karo, 20 a. 3 deš. parduotas Amerikos lietuvių audimo akcinei bendrovei.

  • „Minervos“ fabriko vartai. 1907 m. katalogas.
    [Gubernijos laikotarpis… – P. 101.]
  • „Minervos“ fabriko gaminiai iš 1907 m. katalogo.
    [Gubernijos laikotarpis… – P. 102.]

Literatūros šaltiniai

1. „Minervos“ fabrikas Vytauto pr. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 100–103.
2. Pirmoji Kauno mašinų gamykla / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – 1985, [t.] 19, p. 33.
3. Vienos įmonės istorija / V. Černeckis // Kauno tiesa. – 1960, lapkričio 3, p. 4.

1862 m. pastatytas Kauno gubernijos (dab. Maironio universitetinės) gimnazijos pastatas

(archit. Nikolajus Čaginas; Gimnazijos g. 3).

  • Gubernijos gimnazija. XX a. 3–4 deš.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Kauno Maironio universitetinė gimnazija. 2007 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno gubernijos gimnazija (Gimnazijos g. 3). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 49–50.
2. Kauno gubernijos gimnazija. – Iliustr. // Kauno Maironio vidurinė mokykla / Daiva Garnienė, Marija Karpavičienė. – Kaunas, 1989. – P. 3–4.
3. Šis tas iš Kauno gubernijos gimnazijos veiklos. – Iliustr. – Mašinr. // Iš švietimo-kultūros istorijos: straipsnių rinkinys / Pranas Juozapavičius. – P. 20–34.

1862 m. Karmelitų kapinėse pastatyta Kristaus Prisikėlimo (Voskresenskaja) cerkvė,

kuri 1883 m. tapo parapine cerkve. Po II pasaulinio karo iš tikinčiųjų buvo atimta ir apleista. 1990 m. grąžinta, restauruota ir 2000 m. atidaryta tikintiesiems.

  • Kristaus Prisikėlimo cerkvė Karmelitų kapinėse (dab. Ramybės parkas). XX a. 4 deš.
    [Gubernijos laikotarpis… – Kaunas, 2001. – P. 40.]
  • Kristaus Prisikėlimo cerkvė Ramybės parke. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Buvusios Karmelitų kapinės Vytauto prospekte / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, lapkričio 27, p. 20–21.
2. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. / Regina Laukaitytė. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 89–106.
3. Penktas maršrutas // Dviračiu po vidurio ir šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 5, p. 6.
4. Priedai : Lentelė. Stačiatikių cerkvės Lietuvoje 1918–1990 metais // Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje / Regina Laukaitytė. – Vilnius, 2003. – P. 191–235.
5. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 39–40.
6. Церковь Воскресения Христова (кладбищенская). – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – C. 14–15.

1862 m. pastatyta žydų ligoninė „Bikur Cholim“ (archit. N. Timofejevas).

1892 m. suprojektuotas antrasis ligoninės aukštas (archit. J. Golinevičius), 1929 m. ligoninė padidinta trečiuoju aukštu (archit. M. Blochas). 1965–1995 m. pastate veikė Kauno miesto 2-oji ligoninė.

  • Žydų ligoninė „Bikur Cholim“. XX a. 4-is deš.
    Fotogr. J. Stanišauskas [iš KAVB fondų]
  • Apleista buvusi žydų ligoninė (A. Jakšto g. 5). 2010 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno pastatai / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje / sudarytojas A. Jomantas. – Kaunas, 2005. – P. 74–75.
2. Kauno žydų ligoninė „Bikur Choilim“ / B. Golachas // Apžvalga. – 1935, birželio 16, nr. 1, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=94189. – Žiūrėta 2012 m. lapkričio 29 d.
3. Paliegusi Kauno žydų ligoninė / Nemunas. – 2009, sausio 22–28, nr. 3, p. 8.
4. Žydų bendruomenės pastatai. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 37–38.
5. Žydų ligoninė Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://goo.gl/vzCCxT. – Žiūrėta 2016 m. vasario 18 d.

1863 m. Kaune pradėjo veikti telegrafo stotis su 10 telegrafo aparatų.
  • Telegrafo aparatas
    [Ryšių istorijos muziejus // Kaunas – muziejų sostinė. – Kaunas, [2005]. – P. 8]
  • 1904 m. Gubernijos valdybos pastate (dabar I. Kanto g. 23) pradėjo veikti pirmoji viešo naudojimo telefono stotis Kaune. 2011 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Iš Kauno telefono stoties istorijos / A. Step. // Lietuvos aidas. – 1936, spalio 23, p. 4.
2. Kas buvo „Kaunas-1“ / A. Karbelašvilis. – Schem. // Kauno tiesa. – 1974, sausio 20, p. [6].
3. Lietuvos energetika / J. Stankus, J. Jurginis, V. Puronas… [et. al.]; red. kolegija A. Žukauskas (pirm.)… [et. al.]. – Vilnius, 1982, P. 47–48.
4. Prieškarinis Kaunas: sunkus telefono atsiradimo Kaune kelias // Diena. – 1938, sausio 30, p. 7.
5. Telegrafas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 537.

1863 m.* pastatyta geležinkelio stotis.

(Kauno geležinkelio stoties viešosios veiklos pradžia – 1862 02 21.) 1944 m. stotį susprogdino iš Lietuvos besitraukiantys vokiečiai. 1953 m. ant senojo pastato pamatų liekanų (pagal archit. P. Ašastino projektą) pastatyta dabartinė stotis. 2005 m. prasidėjo pastato rekonstrukcijos darbai, kurie baigti 2008 04 09.

  • Kauno geležinkelio stotis nuo perono pusės. 1885–1895 m.
    Fotogr. V. Zatorskis [Lietuvos fotografijos istorija, 1854–1940 / Virgilijus Juodakis. – Vilnius, 1995. – P. 66.]
  • Kauno geležinkelio stotis. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Blizgino paskutinę parą / Tadas Širvinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2008, balandžio 10, p. 1, 5.
2. Geležinkelio stotis. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 61–64.
3. Geležinkelio stotis Vytauto pr. 1 / J. Minkevičius. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 338–339.
4. Geležinkelio stotys : Kaunas / Liubomiras Viktoras Žeimantas. – Iliustr. // Sankt Peterburgo–Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės–Vakarų) geležinkelis 1858–1915. – Vilnius, 2003. – P. 182–187.
5. Kauno geležinkelio stoties pastato bendri bruožai. – Prieiga per internetą. URL: http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=28268. – Žiūrėta 2008 m. gegužės 11 d.
6. Kauno geležinkelio stotis / V. Petrulis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?rt=3&type=2&ss=gele%c5%beinkelio&id=205. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
7. Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas : monografija / Romas Stačiokas, Justinas Rimas. – Kaunas, 2002. – P. 58.

1863 12 28 Kaune caro valdžios buvo nuteistas ir pakartas vienas iš Lenkijos ir Lietuvos sukilimo vadų kun. Antanas Mackevičius.

Šio įvykio vietoje 1966 m. pastatytas paminklinis akmuo (dail. B. Vorlingaitė, archit. T. Šešelgienė).

  • Sukilimo vadas A. Mackevičius.
    [Sukilimo slopintojų rankose… – 1 įklija.]
  • Bausmės vietoje (E. Ožeškienės g.) pastatytas paminklinis akmuo. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Antanas Mackevičius : sukilimo žygiai ir kovos / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius, 2007. – 303 p.: iliustr., portr.
2. Baudžiavos panaikinimas ir 1863 m. sukilimas // Lietuva : nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo / Arūnas Gumuliauskas. – Vilnius, 1993. – P. 229–232.
3. Sukilimo slopintojų rankose // Antanas Mackevičius / Juozas Žiugžda. – Vilnius, 1971. – P. 151–163.

1864 12 03 iš Varnių į Kauną perkelta Žemaičių vyskupo rezidencija ir Kunigų seminarija.
  • Vyskupas Motiejus Valančius.
    Atvirukas. 1996 m. [Iš KAVB fondų]
  • Šiame name (M. Valančiaus g. 6) XIX a. II p. buvo įsikūrusi Žemaičių vyskupijos kurija. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Atmainos bernardinų vienuolyne; Panų bernardinių vienuolynas; Bernardinių vienuolyno puolimas // Raštai / Vaižgantas. – Vilnius, 2002. – [T] 14, p. 400–403.
2. Gyvenamas namas Kaune Motiejaus Valančiaus gatvė, Nr. 6, Kauno vyskupijos kurija : [istoriniai tyrimai] / Sigita Samuolienė // Draugas (Chicago). – 1991, sausio 19, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3.
3. Kauno buvęs bernardinių vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 92.
4. Kauno metropolijos kunigų seminarija // Kauno miestas. – Kaunas, 1930. – P. 44.
5. Namų užrašai // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – Vilnius, 2003. – P. 595.

1864 m. pastatytas Kauno kalėjimas (archit. N. Ikonnikovas; A. Mickevičiaus g.).

1960 m. – panaikintas. 1975 m. ir 1997 m. pastatai iš pagrindų rekonstruoti. Šiuo metu juose įsikūręs Kauno tardymo izoliatorius (atidarytas 2004 06 10).

  • Kauno kalėjimas. 1939 m. 
    Dail. Stepas Žukas [Stepas Žukas. – Vilnius, 1968. – Įklija tarp p. 16–17.]
  • Kalėjimo kiemas. Apie 1959 m.
    [Revoliucinio judėjimo sukūryje… – P. 83.]

Literatūros šaltiniai

1. „Kauno bastilija“ 1858–1960 metais. – Iliustr. – Mašinr. // Revoliucinio judėjimo sukūryje / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 77–88.
2. Bausmės namai. – Iliustr. // Naujas žodis. – 1932, Nr. 12, p. 240–241.
3. Kauno kalėjimas A. Mickevičiaus g. – Planas. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 59–61.
4. Kauno kalėjimas. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_kal%C4%97jimas. – Žiūrėta 2008 m. kovo 17 d.
5. Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas nacių okupacijos metais (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Lent. – Santr. angl. – Bibliogr.: 125 pavad. // Genocidas ir rezistencija. – 2009, [t] 1(25), p. 18–37.

1867 m. Karmelitų rajone prie Malaja Gospitalnaja g. (dab. Kaunakiemio g.) antrosios gildijos pirklio Dovydo Šereševskio pradėtame statyti vinių fabrike, 1870 m. perimtame kompaniono Jakovo Glazerio ir pavadintame „Vulkanu“, 1878 m. įsitvirtino vokietis pramonininkas Richardas Tilmansas (Richard Tillmanns).

1893 m. įsteigta bendrovė „Broliai Tilmansai ir Ko“. Iš Tilmansų bendrovės, sovietinių metų „Pergalės“ gamyklos (nuo 1941 m.), dabar vadinamos UAB „Pergalės koncernu“, išlikę tik keli pastatai Kaunakiemio gatvėje.

  • Tilmansų metalo fabrikas Pirmojo pasaulinio karo metu.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Buvęs Tilmansų fabriko administracinis pastatas (statytas XX a. pr.) šiandien puošia prekybos centrą „Akropolis“. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. „Br. Tilmansų ir Ko“ metalų dirbtuvės Kaune // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / dr. J. Etingerys ir M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1. – P. 39–40.]
2. Didžiosios Kauno metalo apdirbimo gamyklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pardžioje / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – [T.] 19 (1985), p. 34–37.
3. „Pergalės“ gamyklos istorija : 1867–1967 / V. Černeckis, H. Klementavičius, P. Mikuckas. – Kaunas, 1967. – 94 p. : iliustr.
4. Tilmansų fabrikai prie Kaunakiemio g. ir Griunvaldo g. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 104–107.

1870 07 22 susikūrė Skaitymo mėgėjų draugija ir įsteigė pirmąją viešąją biblioteką mieste.
  • B. ir G. Ritenbergų namas (už automobilio; XX a. 4 deš.), kurio antrajame aukšte įsikūrė skaitymo mėgėjų draugija.
    Nuotrauka [Iš R. Janulaičio asmeninio rinkinio]
  • 1908–1915 m. draugija veikė savo nario M. Matiso namuose.
    [Памятная книжка Ковенской губернии за 1909 г. – Ковнa, 1910. – C. 41]

Literatūros šaltiniai

1. Kai kurie dokumentai iš Lietuvos bibliotekų istorijos 1905–1907 m. revoliucijos laikotarpiu: II. Kauno policmeistro raportas Kauno gubernatoriui dėl „neigiamos“ Kauno skaitymo mėgėjų draugijos veiklos [medžiagą paruošė L.Vladimirovas] // Mokslinės bibliotekos metraštis. 1957.– T. 5 (1958), p. 95–103.
2. Kauno skaitymo mėgėjų draugija (1870–1915) / Nijolė Lietuvninkaitė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7 (2006), p. 63.
3. Kauno skaitymo mėgėjų draugija (1969–1915) / Levas Vladimirovas // Bibliotekų darbas. – 1960, nr. 3, p. 18–22.
4. Ritenbergų namai (Laisvės al. 57/S. Daukanto g. 17, 15) // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 118–119.
5. Skaitymo mylėtojų draugija // Vienybė. – 1919, nr. 37, p. 298.
6. Visuomeninės ir privačios bibliotekos // Kauno senoji knyga : raiška ir plėtotė 1843–1918 metais / Nijolė Lietuvninkaitė. – Vilnius, 2006. – P. 140–159.

1871 m. miesto Dūmos iniciatyva įsteigtas parkas Žaliajame (Vytauto) kalne,

1872 m. pavadintas Petro kalnu (Petrovskaja gora), 1919 m. – Vytauto parku. Parką prižiūrėjo 1875 m. įkurta Kauno miesto sodininkų draugija. 1899 m. jame pastatytas mūrinis paviljonas (kurhauzas).

  • Paviljonas Vytauto parke. Tarpukaris
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]
  • Vartai į Vytauto parką. 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kultūrinio draustinio teritorijos tyrimai, paveldosauginių verčių nustatymas ir pasiūlymai saugojimui / Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiojo plano pagrindžiamoji dalis; Parengė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2007. – [2 lap.]. – Bibliogr. išnašose. – Mašinraštis.
2. Paskutinįjį kurhauzą persekioja mįslinga lemtis / Vėjūnė Gečiauskienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2002, spalio 2, p. 1, 4.
3. Vytauto kalnas Kaune. – Iliustr. // Sugrįžimai : Onos Vitkauskytės leidinių katalogas. – Kaunas, 2001. – P. 63.
4. Vytauto parkas. – Iliustr. // Lietuvos gamtos paminklai / Gediminas Isokas. – Vilnius, 1995. – P. 106–107.
5. Vytauto parko istorija // Kauno Žaliakalnis : Metraštis, skirtas Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejui; Medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2008. – P. 112–116.

1872 07 17 I-osios gildijos pirklys Levinas Boruchovas Minkovskis gavo leidimą Kaune statyti choralinę sinagogą (E. Ožeškienės g. 13; archit. nežinomas).
  • Kauno choralinė (t.y. vyriausioji, pagrindė) sinagoga „Ohel Jakov“. 2008 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]
  • Choralinės sinagogos interjeras. 2005 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Choralinė sinagoga E. Ožeškienės g. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 34–36.
2. Choralinė sinagoga E. Ožeškienės g. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje. – [Vilnius], 2000. – P. 72–74.
3. Choralinės sinagogos sukaktis. – Iliustr. / Gediminas Stanišauskas // Kauno diena. – 2006, gegužės 9, p. 5.
4. Kauno gubernijos sinagogos. – Iliustr. // Nykstantis kultūros paveldas : Lietuvos sinagogų architektūra / Marija Rupeikienė. – Kaunas, 2003. – P. 138–139.
5. Kaunas XIX ir XX amžiuose / Jonas Vaičenonis // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 26.

1876 01 01 įvyko Kauno savivaldybės rinkimai

(realiai pirmosios kadencijos Dūma darbą pradėjo 1876 07 06). 1808–1870 m. miestu rūpinosi Lietuvos generalgubernatoriaus įsteigta miesto Dūma.

  • Miesto savivaldos 25-mečio jubiliejui parengto leidinio viršelis.
    [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Miestų įstatymo įgyvendinimas Kaune / Kristina Statkutė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 5 (2004), p.161–189.
2. Город Ковна // Краткий историко-статистический очерк / К. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 72 –73.
3. Двадцатипятилетие городского oбщественнoго управления в гор. Ковне. – Ковнa, 1903. – 144 c.

1879 m. Kauno gubernijos valdybai leidus, vokiečių pramonininkas V. Šmidtas Šančiuose pradėjo statyti vielos, vinių bei geležies dirbinių fabriką „Vestfalija“.

1922 m. fabriką nupirko broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, kurie vėliau įkūrė „Metalo“ įmonę. Sovietmečiu čia veikė J. Greifenbergerio santechnikos įrenginių gamykla.

  • Brolių Šmidtų metalo fabriko bendras vaizdas.
    [Lietuvos pramonė… – P. 40]
  • Fabriko gaminiai parodoje Kaune. 1933 m.
    [Die Raute…, p. 4]

Literatūros šaltiniai

1. Akc. bendrovės metalų išdirbinių buv. „Brolių Šmidt“ fabrikas. Kaunas, Šančiai // Mūsų paroda. – Kaunas, 1923, p. 17–18.
2. Amatai ir pramonė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=169C96743D6B11DF8B91746164617373&inlanguage=lt&pathId=132. – Žiūrėta 2011 m. balandžio 18 d.
3. Didžiosios Kauno metalo apdirbimo gamyklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – [T.] 19 (1985), p. 41–43.
4. Die Schmidtsche Fabrik in Kaunas – ein historischer Abriß / Peter Schulz. – Iliustr. // Die Raute : Kultur- und Nachrichtenblatt der Deutschen aus Litauen. – 1997, nr. 1, p. 1–5.
5. Garbės ženklo ordino J. Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla. – Kaunas, 1979. – [18] p. : iliustr.
6. Kauno akc. bendrovės buv. br. Šmidt metalo dirbtuvės. – Iliustr. // Lietuvos pramonė / J. Etingeris, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923 – P. 40.
7. „Metalo“ (Šmidtų) fabriko istorija : (1879–1965). – [Kaunas], 1975. – [153 p.]. – [Mašinraštis].

1879 07 07 Kaunui suteiktas Rusijos imperijos pasienio I klasės karinės tvirtovės statusas.

Tvirtovės fortai pradėti statyti 1873 m., baigti – 1884 m.

  • Tvirtovės generalinis planas.
    [Mokslas ir gyvenimas. – 1969, nr. 3, p. 8.]
  • Kauno tvirtovės fragmentas. XIX a.
    [Mokslas ir gyvenimas. – 1969, nr. 3, p. 7.]

Literatūros šaltiniai

1. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
2. Kauno architektūra // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 161–165.
3. Kauno tvirtovė (1882–1900) / Vincentas Černeckis // Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A. – T. 3 (1967), p. 45–59.
4. Kauno tvirtovė: atlasas / Vladimir Orlov, Jonas Lukšė. – Kaunas, 2007. – 44 p. : iliustr.
5. Kauno tvirtovė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 22–24, 43–49.
6. Kauno tvirtovė / Nijolė Steponaitytė // Archiforma. – 2006, nr. 3, p. 90–97.
7. Kauno tvirtovės istorija, 1882–1915 / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – 160 p. : iliustr. – Santr. angl., rus., vok. – Bibliogr.: (49 pavad.)
8. Kauno tvirtovė. – Prieiga per internetą. URL: http://tvirtove.kaunas.lt. – Žiūrėta 2007 m. gruodžio 12 d.
9. Kauno tvirtovė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunotvirtove.lt/news.php. – Žiūrėta 2008 m. lapkričio 4 d.

1880 m. įsteigtos Senosios Fredos (Ž. E. Žilbero g.) ir Aleksoto (Veiverių g.) kapinės.

1952 m. Senosios Fredos kapinės uždarytos.

  • Senosiose Fredos kapinėse palaidoti per I-ąjį pasaulinį karą žuvę Vokietijos kariai, II-ojo pasaulinio karo aukos ir vietos gyventojai. 1995 m. kapinės paskelbtos istorijos ir kultūros paminklu. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Pirmojo tvirtovės komendanto, infanterijos generolo Oskaro Klemo kapas. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Aleksoto kapinės (Veiverių g). 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Paminklas savanoriams, žuvusiems už Lietuvos laisvę Aleksoto kapinėse (skulpt. A. Aleksandravičius). 1927 m.
    [Iš A. Burkaus asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai

1. Aleksoto savanoriams paminklo pašventinimas / R. Burokas. – Iliustr. // Karys. – 1927, nr. 32, p. 290–292.
2. Fredoje – vargo ir turto kontrastai / Vygandas Trainys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, liepos 4, p. 1, 5.
3. Kapinių plėtros problemos / Eugenijus Čigriejus. – Iliustr., lent., žml. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, nr. 4 (1998), p. 166–174.
4. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
5. Šventyklos – kaip medžiai / Povilas Kuprys. – Iliustr. // Vakarinis Kaunas. – 1991, birželio 13, p. 4.

1880 m. įkurtos Eigulių kapinės Neries kairiajame krante (Jonavos g. 269), šalia Eigulių piliakalnio.
  • Dokumento kopija.
    [Kauno miesto kapinių sąrašas (1998 05) // Urbanistika ir… p. 168.]
  • Lietuvos cirko artistų panteonas Eigulių kapinėse. 2008 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. „Tuoj pat kairėje – Eigulių kapinės…“ // Dviračiu po vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 4, p. 113–115.
2. Kapinių plėtros problemos / E. Čigriejus – Iliustr., lent., žml. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, nr. 4 (1998), p. 166–174.

1880 m. pastatyta chasidų sinagoga (Gimnazijos g. 6)
  • Chasidų sinagoga. 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno gubernijos sinagogos // Lietuvos sinagogų architektūra: daktaro disertacijos santrauka / Marija Rupeikienė. – Kaunas, 2000. – P. 17–18.
2. Sinagoga / Kogelytė-Simanaitienė R. // Literatūra ir menas. – 1996, gegužės 11, p. 10
3. Žydų bendruomenės pastatai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 37.

1880 m. Žemojoje Fredoje įkurtas baldų fabrikas „Elena“ – AB „Kauno baldai“ pirmtakas.

1889 m. „Elena” bankrutavo. 1898 m. Aleksote įkurta A. Kamberio lentpjūvė, 1939 m. tapusi bendrovės „Lietmedis” (įkurta 1930 m. Žemuosiuose Šančiuose) dalimi. 1954 m. sujungus baldų įmones „Lietmedis“, „Raudojoji žvaigždė“, „Maumedis“ įsteigtas Kauno baldų kombinatas, 1974 m. įkurtas baldų gamybinis susivienijimas „Kauno baldai“, 1992 m. reorganizuotas į AB „Kauno baldai“. 1998 rugpjūčio mėn. bendrovė tapo SBA koncerno dalimi.

  • AB „Kauno baldų“ pastatas (Drobės g. 66). 2011 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]
  • Atminimo lenta prie pastato Drobės g. 66 AB „Karigė“ darbininkams, žuvusiems 2005 03 21. 2011 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. AB „Kauno baldai“ // Lietuvos medienos pramonė nuo ištakų iki 2000 metų. – Vilnius, 2001, P. 300–308.
2. AB „Kauno baldai“ / Lina Barniškienė. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2002, Nr. 4, p. 18–19.
3. AB „Kauno baldai“. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaunobaldai.lt/index.php?cid=133. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
4. Fredos istorinė raida nuo XV a. iki 1940 m. / Eugenijus Rūkas. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 136, 142.
5. „Garbės ženklo“ ordino baldų gamybinio susivienijimo „Kauno baldai“ Darbo šlovės liaudies muziejaus veiklos apžvalga // A. Noruševičius. – K., 1986. – 104 p.: iliustr., projekt. – Mašin., įrišta.
6. Kai žydi rožės. [Kauno baldų kombinato praeitis ir dabartis]. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1970, vasario 3, p. 2.
7. „Karigės“ griuvėsiuose – žmonių aimanos ir netektys: sprogimui sugriovus Šančiuose esančią baldų įmonę vienas žmogus žuvo, trys sužeisti, trys dingo be žinios. – Iliustr. / Greta Cižinauskaitė // Kauno diena. – 2005, kovo 18, p. 1, 4–5.
8. Kauno baldams – 100 metų / A. Morkevičius // Liaudies ūkis. – 1980, Nr. 2, p. 25–26.
9. SBA pertvarko įmonių nuosavybę // Lietuvos rytas. – 2006, sausio 19, p. 11.
10. Specializuotos perspektyvos // Tiesa. –1974, vasario 7, p. 2.

1882 m. rabinas Notė Hiršas Finkelis įsteigė Vilijampolės ješivą (rabinų seminariją).

1934 05 31 buvo padėtas Vilijampolės žydų rabinų seminarijos („Slabados Ješiboto“) naujojo pastato (archit. L. Ritas, dab. Panerių g. 51) kertinis akmuo.

  • Tarpukariu Vilijampolės ješiva veikė pastate Ješiboto (dab. Kernavės) ir Vežėjų g. kampe.
    [Diena. – 1929, rugs. 8, p. 2.]
  • 1940 m. naujasis ješivos pastatas (dab. Panerių g. 51) buvo pritaikytas siuvyklai, dabar jame įsikūrusi AB „Dobilas“. 2013 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 5. – P. 20.
2. Lietuva – Talmudo centras / B. Zilberis // Bangos. – 1932, nr. 13, p. 390. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34879&biRecordId=4035. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
3. Pasauliniai garsus žydų mokslo centras – Slabadoj / G. Valkauskas. – Iliustr. // Diena. – 1929, rugsėjo 8, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=167452. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
4. Vilijampolės rabinų seminarijai naujų rūmų kertinis akmuo padėtas // Lietuvos aidas. – 1934, birželio 2, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89243. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
5. Vilijampolės ir Telšių rabinų seminarijos (50 m. sukaktuvių proga) / B. Zilberis // Lietuvos aidas. – 1932, gegužės 20, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88713. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
6. Žydų indėlis į Kauno tarpukario architektūrą / Jolita Kančienė. – Iliustr. – Bibliogr. straipsnio gale // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje. – Vilnius, 2005. – P. 96.
7. Žydų rabinų seminarija – ješiva 1882–1941 (dabar Panerių g. 51) / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 32–33.

1883 11 26 I. Frumkino 1881 m. pastatytame name (archit. U. Golinevičius) įsteigtas Kauno apygardos teismas (dab. Laisvės al. 103).
  • Apygardos teismas. 1882 m.
    Atvirukas iš rinkinio „Souvenir de Kowno“ [Darbai ir dienos. – 2001, t. 28, p. 255–265.]
  • Dabar šiame pastate įsikūręs Kauno miesto apylinkės teismas. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Apygardos teismas Laisvės al. 103 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 156–157.
2. Lietuvos teismai Rusijos imperijos sistemoje // Kauno apygardos teismas. – Kaunas, 2001. – P. 12–16.
3. Teismo rūmai (Laisvės al. 103) ir Pašto-telegrafo kontora (I. Kanto g.). – Iliustr., projekt. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 81–84.

1884 m. pastatyta valstybinė mergaičių gimnazija (Laisvės al. 95, archit. U. Golinevičius).

1916 m. pastate pradėjo veikti lietuviška „Aušros“ berniukų gimnazija. 1968 m. pastatas perstatytas.

  • Kauno „Aušros“ gimnazija. XX a. 7 deš.
    Fotogr. V. Opulskis [Iš asmeninio archyvo]
  • Kauno „Aušros“ gimnazija. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Gimnazijos pastatas Laisvės alėjos ir I. Kanto gatvės kampe / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. – Rubrika: Pasivaikščiojimai po Kauną // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 6, p. 21.
2. Kauno „Aušros“ gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ausra.kaunas.lm.lt/web/300. – Žiūrėta 2008 m. balandžio 20 d.
3. Mergaičių gimnazijos pastatas (Laisvės al. 95). – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 50–51.

1887 m. miesto valdybos sprendimu naujos centrinės gatvės pradėtos grįsti lauko akmenimis.
  • Akmenimis grįsta Eichhorno gatvė (dab. Vilniaus g. ir Laisvės al. sankirta).
    I pasaulinio karo metais leistas atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Išgrįsta Gedimino gatvė. XX a. pr.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Bendros žinios apie gatves. – Mašinr. // Kauno gatvių istorija / Birutė Sabakonienė. – Kaunas, 1978. – P. 17.
2. Gubernijos laikotarpio (1843–1915) Kaunas // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 17.
3. Город Ковна // Краткий историко-статистический очерк / K. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 84.

1889 m. parengtas Šančių ir neužstatytos Žaliakalnio dalies prijungimo prie miesto projektas, kuris liko nepatvirtintas.

1919 m. prie Kauno buvo prijungti Žemutiniai Šančiai, o Aukštieji Šančiai – tik 1932 m.

  • Parengtas Šančių prijungimo projektas.
    [Kовенская губерния… – C. 289]
  • Šančiai. XX a. 3–4 deš.
    Nuotrauka [Iš J. Palio asmeninio rinkinio]

Literatūros šaltiniai

1. Aukštieji Šančiai. – Iliustr. – Mašinr. // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 261.
2. Kauno ribų plėtimas nuo XIX a. pradžios // Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai / Kazys Šešelgis. – Vilnius, 1996. – P. 111.
3. „Kauno priemiesčiai – Žalias Kalnas ir Šančiai norėjo būti priskaitytais prie Kauno miesto…“ // Viltis. – 1914, sausio 19 (nr. 15), p. 3.
4. Šančių pradžių pradžia, raida, suklestėjimas // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 12.
5. Kовенская губерния за время 1843–1893 г. – Ковнa, 1893. – C. 289.

Apie 1890 m. įsteigtos Karių kapinės Aukštuosiuose Šančiuose.

Iš dalies veikiančios. 1990 m. paskelbtos vietinės reikšmės istoriniu paminklu.

  • Aukštųjų Šančių karių kapinės (Ašmenos 1-oji g. 62). 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • Paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems už Tėvynės laisvę kovose, kalėjimuose, tremtyje 1940–1991. 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Aukštųjų Šančių karių kapinėse palaidotų žuvusių karių sąrašas. – Iliustr., portr., žml. // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapų atlasas, 1919–1940. – [Vilnius], 2003. – P. 40–58.
2. Aukštųjų Šančių karių kapinės laukia dėmesio… / Danutė Rūkienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, gruodžio 11, p.1; gruodžio 12, p. 9.
3. Karių kapai [Šančiuose] / Kap. Jakštas // Lietuvos karo invalidas. – 1930, p. 27–28.
4. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai / V. Migonytė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=4&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=1161. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
5. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas] – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
6. Šeštas maršrutas // Dviračiu po vidurio ir šiaurės Lietuvą. – Kaunas, 1998. – [D.] 6, p. 7–9.
7. Разбираясь с исторической правдой / Й. Воронавичюс // Эхо Литвы. – 1996, 16 ноября, с. 15.
8. Kauno tvirtovė. – Prieiga per internetą. URL: http://tvirtove.kaunas.lt/. – Žiūrėta 2008 m. birželio 30 d.

1890–1898 m. Šančių priemiestyje pastatyta Evangelikų baptistų bažnyčia.

Tarybiniais metais ji nacionalizuota ir paversta klubu, vėliau – druskos sandėliu. 1991 m. bažnyčia vėl atidaryta.

  • Evangelikų baptistų bažnyčia. 1939 m.
    [Tiesos draugas. – 1939, Nr. 3/4, p. 1.]
  • Kauno evangelikų krikščionių baptistų bažnyčia (2-oji Kranto g. 5). 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Baptistų bažnyčios jubiliejus // Kauno diena. – 1998, lapkričio 13, p. 4.
2. Bažnyčios istorija. – Prieiga per internetą. URL: http://www.ekbb.lt/baznycios_istorija.html. – Žiūrėta 2009 m. rugsėjo 28 d.
3. Po Jo sparnais : baptistų istorija Lietuvoje, 1841–1990 / Albertas Latužis. – Klaipėda, 2009. – P. 57–58, 90–101, 247–249.
4. 1889–1938 – 50 Jahre Baptisten-Gemeinde. Kaunas, Litauen. – Kauno Baptistų bendrijai 50 metų. 1889–1938. – Kaunas, 1939. – 15 p.: iliustr. – Vok. k.
5. Baptistengemeinden. [Baptistų parapijos] / Freutel G. // Deutscher Genossenschaftskalender für Litauen 1930. – Kaunas, [1930], p. 121–122.

1891 m. Fredoje Kauno tvirtovės komendantūros iniciatyva artilerijos pulko įgulai, kaip manoma, katalikų koplyčios vietoje, pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio (arba Švč. Trejybės Kauno artilerijos) cerkvė.

1891 11 08 pašventinta cerkvė talpino apie 200 maldininkų. 1948 m. šventovė buvo nacionalizuota. 2001 03 20pastatas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šalia cerkvės esančiose kapinėse palaidotas pirmasis Kauno tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas.

  • Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (Ž. E. Žilbero g. 8). 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Sovietmečiu šventovėje buvo įrengtas kinematografijos sandėlis, vėliau – krepšinio aikštelė. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • 2011 11 09 – Fredos Šv. Sergijaus Radonežiečio šventovės 120 metų pašventinimo jubiliejus.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]
  • Akcija „Apglėbkime Fredos šventovę malda ir pagalba“. 2011 m.
    Fotogr. A. Skrockaitė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Cerkvė, Botanikos g. 10 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 76–77.
2. Fredos Šv. Sergijaus Radonežiečio šventovės pašventinimo 120 m. sukakties minėjimas / Kultūros skyriaus informacija. – Prieiga per internetą. URL: http://kaunas.lt/index.php?959937897. – Žiūrėta 2011 m. lapkričio 9 d.
3. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. / Regina Laukaitytė. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 89–106.
4. Kauno tvirtovės stačiatikių bažnyčios dekanatas: Šventojo Sergijaus Radonežiečio tvirtovės artilerijos bažnyčia (Šventosios Trejybės Kauno artilerijos bažnyčia) // Kauno tvirtovės istorija / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – P. 97–98.
5. Sakraliniai pastatai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 30.
6. Ten, Nemuno šlaite / V. Andrejaitis. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, spalio 1, p. 5.
7. Православные храмы г. Каунаса. – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – C. 16–19.

1892 01 09 atidarytas 500 vietų miesto teatras (archit. U. Golinevičius) N. Gogolio komedijos „Revizorius“ pastatymu.
  • Miesto teatras iki 1914 m.
    Atvirukas [A. Pleskačiausko rankraščių rinkinys. Iš KAVB fondų]
  • Kauno valstybinis muzikinis teatras. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Duonos šiluma ir marmuro šaltis Valstybės teatro rūmuose / Gerda Prancūzevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Teatras. – 2001, nr. 1 (9), p. 18–27.
2. Miesto teatras Laisvės al. 91 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 146–151.
3. Miesto teatro rūmai Laisvės al. 91. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 71–73.
4. Kauno muzikinis teatras. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_muzikinis_teatras. – Žiūrėta 2007 m. gruodžio 14 d.
5. Kовенская губерния за время 1843–1893 г. – Ковнa, 1893. – C. 268–269.

1892 05 24 nuo Rotušės a. iki geležinkelio stoties pradėjo kursuoti arklių traukiamas tramvajus („konkė“), veikęs iki 1929 04 15.
  • „Konkė“ prie stoties. XX a. 2 deš.
    Atvirukas [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
  • Paskutinės „konkės“ dienos. XX a. 3 deš.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 374.]
  • Adomo Smetonos humoristinis piešinys.
    [Mūsų dienos. – 1928, Nr. 1, p. 12.]
  • 2014 m., po daugiau nei 80 metų, į Laisvės alėją trumpam sugrįžo istorinė transporto priemonė, vienu metu galinti vežti šešiolika keleivių. 2014 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Į Laisvės alėją sugrįžta konkė / Arnoldas Bukelis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, rugs. 18, p. 2.
2. Kauno „konkė“ / Bronius Kviklys // Geležinkelininkas. – 1995, nr. 4 (74), p. 14.
3. Nuo diližano iki troleibuso Kaune. – Mašinr. // Iš švietimo-kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / Pranas Juopzapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 306–307.
4. Город Ковна: Краткий историко-статистический очерк / К. П. Гуковский – Ковнa, 1904. – С. 85.
5. Kоннo-жeлезная дорога // Двадцатипятилетие городского oбщественнoго управления в гор. Ковне. – Ковнa, 1903. – C. 61–62.

1894 m. įsteigta Kauno miesto sanitarinė tarnyba.

Iki 1945 m. veikė Valstybinė sanitarijos inspekcija, vėliau tapusi Sanitarijos ir epidemiologijos stotimi. 1991 m. stotis reorganizuota į Kauno higienos centrą, 1993 m. – į Kauno regioninį higienos centrą, 1995 m. – į Kauno visuomenės sveikatos centrą. 2016 04 01 reorganizuotas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą.

  • 1973 m. pastatyti rūmai K. Petrausko g. 24 (archit. V. Paipalas). 2016 m.
    Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. 2015 m. rugsėjo 18 d. Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės įsakymas Nr. V-1060 dėl Kauno visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Šiaulių visuomenės sveikatos centro, Panevėžio visuomenės sveikatos centro, Alytaus visuomenės sveikatos centro, Marijampolės visuomenės sveikatos centro, Utenos visuomenės sveikatos centro, Telšių visuomenės sveikatos centro ir Tauragės visuomenės sveikatos centro reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo. – Prieiga per internetą. URL: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a9d0fdb0684b11e58e1ab2c84776483b. – Žiūrėta 2016 m. gruodžio 12 d.
2. Išaugo naujas rūmas / L. Šedys. – Iliustr. // Vakarinės naujienos. – 1973, rugpj. 17 (nr. 192), p. 2.
3. Kauno miesto sanitarinei tarnybai – 100 metų / Vytautas Siudikas. – Iliustr. // Medicina. – 1994. – T. 30. – Nr. 12, p. 701-707.
4. Kauno miesto sanitarinei tarnybai 100 metų / V. Siudikas, B. Mačienė, G. Kligys, J. Kenstavičienė // Higiena ir epidemiologija. – 1994, nr. 12, p. 5-7.
5. Kauno visuomenės sveikatos centras // Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. – Kaunas, 1999, p. 641.
6. Naujuose rūmuose / J. Dėdelis // Kauno tiesa. – 1973, rugpj. 3 (nr. 180), p. 6.
7. Sergame tomis pačiomis ligomis / Gintautas Kligys, Vytautas Siudikas // Higiena ir epidemiologija. – 1997, nr. 8, p. 89-92.
8. Veiklą pradėjo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. – Prieiga per internetą. URL: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/veikla-pradejo-nacionalinis-visuomenes-sveikatos-centras. – 2016 m. gruodžio 12 d.

1895 09 17 pašventintas Šv. Petro ir Povilo Soboras (dab. Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia),

kurio kertinis akmuo padėtas 1891 06 29 (archit. K. Limarenko). Pirmojo pasaulinio karo metu pastačius lauko altorių, jame vyko pamaldos kaizerio kariams. 1919 m. bažnyčia perduota katalikams ir pašventinta Šv. arkangelo Mykolo vardu. 1934 m. rekonstruota, 1962 m. – uždaryta. Nuo 1965 m. joje veikė Vitražo ir skulptūros galerija. 1991 m. pastatas perduotas Kauno arkivyskupijos kurijai.

  • Kauno įgulos Soboras. XIX a. pab.
    Nuotrauka iš L. Šinkūnaitės rinkinio [Gubernijos laikotarpis… – P. 33.]
  • Kauno Įgulos bažnyčia (Soboras). Apie 1935 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Iš Kauno bažnyčių istorijos / Jonas Puzinas // Savivaldybė. – 1929, Nr. 1, p. 16.
2. Įgulos soboras – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 32–34.
Įgulos soboras, Nepriklausomybės a. 14 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 188–190.
3. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų = 120 year anniversary of St. Michael the Archangel (the Garrison) church of Kaunas / [teksto autorė Ingrida Veliūtė]. – 4. Kaunas : Terra publica, 2015 (Kaunas : Spindulio spaustuvė). – 47, [1] p. : iliustr.
5. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas / Sudaryt. Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 78–79.
6. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiai 110 metų : albumas / parengė Gražina Povilionienė. – Kaunas, 2005. – [13] p.: iliustr.
7. Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia // Lietuvos vargonai / Rimantas Gučas – Vilnius, 2009. – P. 226.

1896 m. pastatyta 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė Šančiuose.

1950 m. – sunaikinta. Dabar jos vietoje nedidelis Vilijos parkas.

  • 109-ojo Volgos pulko cerkvė Šančiuose. 1914 m.
    [Iš S. Sajausko asmeninio archyvo]
  • Šioje Šančių Vilijos parko vietoje stovėjo 109-ojo Volgos pulko cerkvė. 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Bažnyčios. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 89.
2. 28-osios pėstininkų divizijos bažnyčios. – Iliustr. // Kauno tvirtovės istorija / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – P. 98–100.
3. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. : Priedas : Kauno stačiatikių cerkvės XIX–XX a. / Regina Laukaitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 105.
4. Коwно : Церковь 109-го пехотного Волжсково полка вчесть Великово князя Георгия // Храмы армии и флота / Г. Цитович. – Пятигорск, 1913. – С. 167–168.
5. Церковь 109-го пехотного Волжсгого полка в честь Покрова Пресвятой Богородицы. – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – С. 21, 24.

1897 m. pastatytas „Centrinis viešbutis“ (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13).

Pastato savininkė – A. Press, archit. N. Andrejevas. 1919–1930 m. buvo įsikūrusi Vidaus reikalų ministerija. 1920–1928 m. veikė Onos Vitkauskytės knygynas. Sovietmečiu – Valstybinės automobilių inspekcijos Kauno skyrius, vėliau Kelių policija, valgykla „Lietuviškieji patiekalai“ ir kt.

  • Centrinis viešbutis. XXa. 3 deš. Atvirukas.
    [Gubernijos laikotarpis… – Kaunas, 2001. – P. 95]
  • Buvęs „Centrinio viešbučio“ pastatas. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. „Centrinis“ viešbutis (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13 // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 94–95.
2. Kauno architektūra. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 171.
3. Vidaus reikalų ministerija. 1925. – Iliustr. // Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – P. 58.

1897 m. I. Pikeris savo valdoje įsteigė „Versalio“ viešbutį (Laisvės al. 88, archit. N. Andrejevas), kurį 1904 m. įsigijo D. Venckauskas.

1953 m. „Versalis“ nacionalizuotas. Sovietmečiu čia veikė viešbutis „Nemunas“, kavinė „Vakaras“.

  • Įėjimas į „Versalio“ viešbutį. 1933 m.
    [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. – Kaunas, 1933. – P. 465]
  • Įėjimas į „Versalio“ restoraną. 2005 m.
    Fotogr. E. Germanas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. XX pasivaikščiojimas: „Versalio“ viešbutis Laisvės al. 88 / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, gruodžio 7, p. 22.
2. „Versalio“ viešbutis (Laisvės al. 88). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 90–93.

1897 m. pradėtas kurti miesto muziejus, kuris visuomenei duris atvėrė 1898 11 21.

1936 m. įsteigus Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, Miesto muziejus buvo likviduotas, o 2005 10 20 miesto Tarybos sprendimu – atkurtas. 2015 12 06 atidaryta muziejaus ekspozicija Rotušėje.

  • Miesto muziejaus prižiūrėtojo T. Daugirdo laiškas.
    [Draugija. – 1907, nr. 10, p. 230–231]
  • Šiame pastate (Rotušės a. 19). buvo įsikūręs Kauno miesto muziejus. 2005 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Atskleidė rotušės paslaptis / Elijus Kniežauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, gruod. 4, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/v-matijosaiti-suzavejo-burmistro-tualetas-722961. – Žiūrėta 2015 m. gruodžio 9 d.
2. XX a. pradžios Kauno kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvių periodikoje / Kęstutis Straigis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 79–81.
3. Istorija. – Iliustr. // Mažieji Lietuvos istorijos paminklai : Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos skyriaus rinkiniuose. – Kaunas, 1999. – P. 9–10.
4. Iš buvusio Kauno Miesto muziejaus istorijos // Dailės ir kultūros baruose / Paulius Galaunė. – 1970. – P. 279–280.
5. Iš pirmojo Kauno miesto muziejaus istorijos. – Iliustr. – Mašinr. // Iš muziejininko veiklos : (straipsnių rinkinys) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1983. – P. 21–36.
6. Kauno miesto muziejus. – Prieiga per internetą. URL: http://kaunomuziejus.lt/index.php?page=Rinkiniai. – Žiūrėta 2011 m. balandžio 29 d.
7. Kauno miesto muziejus : naujausi eksponatai / [sudarytoja Rita Garbaravičienė]. – Kaunas : Kauno miesto muziejus, 2009. – 23, [1] p. : iliustr.
8. Miesto istorija bažnytiniame mene : [apie Kauno Miesto muziejų, laikinai įsikūrusį V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus pastate, pirmąją parodą „Iš muziejaus rinkinių“, kurioje eksponuojami religinės tematikos kūriniai ir rezistencinė spauda / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, vasario 17, p. 5.
9. Po vienu stogu – visa Kauno istorija : [apie rengiamą Kauno miesto muziejaus ekspoziciją, muziejaus dir. I. Petraitienės komentarus] / Jomilė Juškaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, rugpjūčio 4, p. 5.
10. Городcкой музeй // Двадцатипятилетие городского oбщественнoго управления в гор. Ковне. – Ковнa, 1903. – C. 101–104.

1898 m. ir 1899 m. Kaune vyko II ir III žydų darbininkų sąjungos (Bundo) suvažiavimai.
  • 1897 m. surašymo duomenys apie žydų veiklą.
    [Žydų kelias… – P. 65.]
  • Žydų prekybininkai ir vežikai Senamiestyje tarpukariu.
    [Lietuvos aidas. – 2004, birželio 29, p. 8.]

Literatūros šaltiniai

1. Kasdieninis miestas ir štetlas: Kaunas / Odile Suganas. – Iiliustr. // Lietuvos žydai 1918–1940 : prarasto pasaulio aidas / sudarė Yves Plasseraud ir Henri Minczeles. – Vilnius, 2000. – P. 86.
2. Lietuvos socialdemokratijos politinė transformacija 1898 metais / Arūnas Vyšniauskas // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 67–131.
3. Naujųjų laikų žydų visuomeniniai bei politiniai sąjūdžiai ir jų raida Lietuvoje. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. – Iliustr. // Žydų kelias / Saliamonas Atamukas. – Vilnius, 2007. – P. 98.

1898 m. gruodžio mėn. pastatyti Liaudies namai (archit. N. Andrejevas) A. Mapu ir Šv. Gertrūdos g. kampe.

Juose veikė viešbutis, Žydų teatras, Blaivybės draugija ir kt.

  • Liaudies namai. XX a. pr.
    Atvirukas [Iš A. Burkaus asmeninio rinkinio]
  • Liaudies namai XX a. pr.
    [Gubernijos laikotarpis…, p. 74.]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno architektūra // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 171–172.
2. Liaudies namai A. Mapu ir Šv. Gertrūdos g. kampe // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 73–74.

1899 m. pastatyta centrinė elektrinė (dab. Vienybės a.; archit. E. Frykas, vyresn.), kuri pradėjo veikti 1900 01 02.

Pagrindinėse gatvėse žibaliniai žibintai buvo pakeisti elektriniais. Vokiečiams traukiantis iš miesto, 1944 m. centrinė elektrinė buvo susprogdinta.

  • Kauno centrinė elektrinė
    [Lietuvos pramonė ir jos gamyba / parašė ir išleido D. Gruodis. – Kaunas, 1930. – P. 170.]
  • Kauno centrinė elektrinė XX a. 4-as deš.
    Fotogr. A. Dumbliauskas [Iš asmeninio archyvo]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno centrinė elektrinė / A. Pakštalis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=1082. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
2. Viešosios centrinės miestų elektrinės – elektros energetikos pramonės formavimosi branduolys // Lietuvos energetika. – Vilnius, 1982. – [T.] 1, p. 62–68.
3. Lietuvos energetikos raida 1892–1990 m. ir jos technikos paminklai / Juozas Martusevičius, Algirdas Stumbras, Algimantas Žilinskas // Lietuvos mokslas. – 1997, t. 5, kn. 12, p. 18–19.
4. Elektrinė Kauno centre kaip pažangos vaizdinio kartotė / Vytautas Petrušonis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Dailės parafrazės. XX a. – Vilnius, 2005, p. 18.
5. Svarbiausi pastatai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 85–87.
6. Город Ковна : Краткий историко-статистический очерк. / К. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 85.

1899 m. pastatytas „Metropolio“ viešbutis su restoranu

(Laisvės al. 68/ Daukanto g. 19; archit. N. Andrejevas). 1919 01 02 restorane įvyko pirmasis iš Vilniaus pasitraukusios vyriausybės posėdis, jame Kaunas paskelbtas Laikinąja sostine. 1922 m. pastatą nupirko Užsienio reikalų ministerija, 1925 m. šalia pristatytas 3-jų aukštų „Lietuvos viešbučio“ pastatas (S. Daukanto 21). 1973 m. „Metropolio“ pastatas rekonstruotas, 1999 m. – restauruotas.

  • „Metropolis“. XX a. pr.
    Atvirukas [Iš A. Burkaus asmeninio rinkinio]
  • Restoranas „Metropolis“. Apie 1980 m.
    Fotogr. A. Pleskačiauskas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Garsesnis už Laisvės alėją / Gerda Prancūzevičienė. – Iliustr. // Žmonės. – 2009/2010, nr. 1 (Žiema), p. 68.
2. Kauno architektūra. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija: nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 171.
3. Kauno salė, kurią aplankė 110 milijonų žmonių. – Iliustr. // Diena. – 1933, vasario 26, p. 3.
4. „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68 / Daukanto g. 19). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 93–94.
5. „Metropolis“: vieta kur aukštoji visuomenė praleidžia laiką // Naujas žodis. – 1932, nr. 7, p. [136–137]. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=116919
6. Viešbutis ir restoranas „Metropolis“ Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe / Miglė Banytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, balandžio 19, p. 22.

1899 m. Žemuosiuose Šančiuose pastatytas kareivinių miestelis

(pagal karo inž. N. Škliarskio projektą). Kareivinių pastatai išdėstyti keliomis eilėmis abipus A. Juozapavičiaus pr. 2003 m. – įtraukti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą.

  • Šančių kareivinės. Tarpukaris.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Šančių kareivinės. 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kauno architektūra. – Iliustr., planas / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 164–165.
2. Kauno kareivinės – kultūros vertybės / ELTA // Kauno diena. – 2003, vasario 27, p. 19.
3. Šančiai Kauno tvirtovėje. Pirmasis pasaulinis karas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 70–71.

1899 m. Kaune įsteigta slapta muzikos ir teatro draugija „Daina“, kuri oficialiai veikti pradėjo 1904 m.
  • Būrelis „Dainos“ dalyvių. 1900 m.
    [Lietuvių teatro raidos bruožai / V. Maknys. – Vilnius, 1972. – P. 192 –193. [2] įklija]
  • „Dainos“ styginis kvartetas
    [Lietuvių teatro raidos… – P. 192–193, [4] įklija]

Literatūros šaltiniai

1. Dainos draugija // Lietuviškoji enciklopedija. – Kaunas, 1937. – T. 5, p. 1350–1354.
2. Duonos šiluma ir marmuro šaltis Valstybės teatro rūmuose / Gerda Prancūzevičienė – Iliustr. // Teatras. – 2001, nr. 1 (9), p. 20.
3. XX a. pradžios Kauno kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvių periodikoje (1907–1914) / Kęstutis Straigis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 56–63.
4. Lietuvių koncertinis gyvenimas Kaune. – Iliustr. // Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos (1861–1917) / Juozas Gaudrimas. – Vilnius, 1958. – P. 85–89.

1900 m. įsteigtos Veršvų kapinės (Vilijampolė, Atramos g.). Iš dalies veikiančios, laidojama tik šeimos kapavietėse.
  • 1998 m. Kauno miesto kapinių sąrašas.
    [Urbanistika ir architektūra… p. 168.]
  • Kauno kapinės miesto plane 1998 m.
    [Urbanistika ir architektūra… p. 169.]

Literatūros šaltiniai

1. Kapinių plėtros problemos / Eugenijus Čigriejus. – Iliustr., žml., lent. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, nr. 4 (1998), p. 166–174.
2. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
3. Perlaidotų kunigų kapai / Ona Žemaitytė-Narkevičienė. – Kaunas, 2012. – 55, [1] p.
4. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 8.

1901 m.* įsteigtos Senosios Šančių kapinės.

Randama kapaviečių iš XIX a. 1952 m. – uždarytos, 1955 m. pripažintos istorijos ir kultūros paminklu. Kauno miesto tarybos sprendimu čia leista laidoti tik turintiems savo šeimos kapavietes.

  • Senųjų Šančių kapinių vartai.
    Fotogr. E. Mikalauskas [Iš KAVB fondų]
  • Prozorų šeimos kapavietėje plk. A. Prozoro (1779–1836) kapas. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Karolis Prozoras. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 176.
2. Kauno kapinių urbanistinė raida / J. Getneris. – Planas // Technika ir ūkis. – 1940, nr. 3 (36), p. 48–49.
3. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
4. Normų klampynė prie kapinių vartų / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2002, balandžio 9, p. 5.
5. Senos Šančių kapinės tapo istorijos ir kultūros paminklu / Eglė Dagienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, lapkričio 4, p. 8

1905 01 24–25 ir 1905 12 25–27 Kaune vyko visuotiniai politiniai streikai.
  • Šioje vietoje (Kęstučio ir Maironio g. kampas) 1905 m. buvo revoliucinio judėjimo dalyvių susitikimų vieta
    Fotogr. P. Juozapavičius [Iš KAVB fondų]
  • 1905–1907 metų revoliucinių veiksmų Lietuvoje planas.
    [Lietuvos TSR istorija… – P. 331]

Literatūros šaltiniai

1. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje – XVII a. pab.–XX a. pr. : Lietuvos politinės autonomijos reikalavimas // Lietuvos istorijos straipsnių ir dokumentų rinkinys / Parengė Vilniaus SMC mokytoja konsultantė Janina Varnienė. – Vilnius, 1999. – P. 401–407.
2. Lietuvos nacionalinio išsivadavimo sąjūdžio stiprėjimas per 1905–1907 metų revoliuciją ir po jos : Penktųjų metų sausio dienos Lietuvoje / Pulkininkas Šlichtingas // Lietuvos istorijos chrestomatija (1861–1990. III. 11) / Sudarė [ir pratarmę, p. 3–4, parašė] A. Gaigalaitė ir J. Skirius. – Kaunas, 1993. – P. 59–65.
3. Lietuvos darbo žmonių revoliucinė kova 1905–1907 metais. – Mašinr. // Revoliucinio judėjimo sukūryje. – (Įvykiai ir žmonės) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 93–94, 96.
4. Revoliucijos pradžia. 1905 metų įvykiai. – Iliustr., žml. // Lietuvos TSR istorija. – Vilnius, 1985. – [T.] 1, p. 323, 327, 329.
5. 1905–1907 m. revoliucija // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1965. – [T.] 2, p. 346–350.

1905 01 29 Kaune (Rotušės a. 27) kompozitorius Juozas Naujalis atidarė pirmąjį legalų lietuvišką knygyną.
  • Juozo Naujalio portretas.
    [Juozas Naujalis / Ona Narbutienė. – Vilnius, 1968. – 1 įkl.]
  • Namas (Rotušės a. 27), kuriame buvo įsikūręs J. Naujalio knygynas. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Juozo Naujalio knygynas / Onutė Narbutienė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1989, nr. 3, p. 30–32.
2. Knygų platinimas // XX amžiaus Lietuvos knyga (1904–1990) / Vanda Stonienė. – Vilnius, 2000. – P. 31–32.
3. Naujalio knygynas / Nijolė Lietuvninkaitė. – Iliustr. // Knygotyra : enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 269.
4. „Subatoje I. 29 d., tapo atidarytas Kaune naujas lietuviškas knygynas…“ // Lietuvių laikraštis. – 1905, nr. 9, p. 109.

1905 m. Senamiestyje įkurta pirmoji Kaune lietuviška S. Banaičio spaustuvė.

1906 01 20 joje išleistas pirmasis „Lietuvos balso“ numeris. 1915 m. čia spausdinti atsišaukimai ir laikraštis „Kauno žinios“ lietuvių, lenkų ir vokiečių kalbomis. 1918 11 01 leidykla atiteko Šv. Kazimiero draugijai.

  • Saliamonas Banaitis.
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]
  • Šiame pastate (Rotušės a. 23) buvo S. Banaičio spaustuvė. 2005 m.
    Fotogr. V. Tamoliūnas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Publikacijos, spaudos tiražai 1905–1914 metais / Domas Kaunas // Knygotyra. – 1985, t. 10, sąs. 1, p. 70–76.
2. Banaičio Saliamono spaustuvė (1905–1918) // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 149–153.
3. Iš švietimo-kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / Pranas Juozapavičius. – [Kaunas], 1980. – P. 135–147. – Mašinraštis.
4. Spaustuvės įkūrimas ir darbai. – Iliustr. // Saliamonas Banaitis / Vilius Užtupas – Vilnius, 2002. – P. 71–74.
5. El. žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BANAITIS%20SALIAMONAS. – Žiūrėta 2007 m. lapkričio 10 d.

1905 m. Nikolajaus pr. I. Frumkino name (dab. Laisvės al. 103) duris atvėrė pirmasis kino teatras „Bovi“.

1907 m. miesto centre jau veikė trys kino teatrai: „Bovi“, „Klio“, „Oaza“. 1908 m. kino teatrų gretas papildė „Mester teatras“, „Iliuzionas“, 1909 m. – „Lyra“, „Triumfas“ ir kt.

  • I. Frumkino namo pirmame aukšte veikė kino teatras „Bovi“
    [Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje… – P. 83.]
  • Kino teatras „Oaza“. XX a. 3 deš.
    Atvirukas [Modernizmo link / Jolita Mulevičiūtė. – Kaunas, 2001. – P. 50.]

Literatūros šaltiniai

1. Iš Kauno kino teatrų praeities / C. Vištokas. – Iliustr. // Technikos žodis. – 2003, [t.] 53, Nr. 1, p. 18–20.
2. Kaip kūrėsi pirmieji Kauno kino teatrai / Dainius Genys // Verslo labirintas. – 2005, nr. 9/10, p. 81–82.
3. Kinas Lietuvoje / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius, 1999. – P. 29–41; 167; 325; 349–350.
4. Prancūzų išradimas Kauną pasiekė po dešimties metų / Iveta Skliutaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, rugsėjo 13, p. 9.
5. Teismo rūmai (Laisvės al. 103) ir Pašto-telegrafo kontora (I. Kanto g.). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 82.

1906 m. lapkričio mėn. įkurtas Onos Vitkauskytės knygynas iki 1915 m. veikęs Aleksoto g. 3 (dab. Rotušės a. 2),

1920–1928 m. – Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13 pastato I aukšte. Su pertraukomis veikė iki 1930 m. 1912 m. įkurtas katalikiškas Šv. Kazimiero draugijos knygynas (dab. Rotušės a. 23, buv. S. Banaičio spaustuvės patalpose). Veikė iki 1940 m. 1992 m. knygynas atkurtas.

  • Ona Vitkauskytė. 1903 m.
    [Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės <…>. – Kaunas, 2001. – P. [2].]
  • Laisvės al. 21/Nepriklausomybės a. 13 veikė O. Vitkauskytės knygynas. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • Tarpukariu Šv. Kazimiero knygynas veikė Rotušės a. 23. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
  • Dabar Šv. Kazimiero knygynas veikia Vilniaus g. 3. 2009 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kviečia šv. Kazimiero knygynas / R. Sirtautas. – Iliustr. // Caritas. – 1994, nr. 4, p. 37–39.
2. Pažintis su knygynais // Knygos / Petras Jakštas. – Vilnius, 2003. – P. 30–43.
3. Rotušės aikštės 23-iasis namas / Nijolė Lukšionytė–Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, balandžio 8, p. 14–15.
4. Senieji lietuviški atvirukai / Jolanta Kairienė. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 1998, birželio 25, p. 14, 16.
5. Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – 2009, [7] p.: iliustr., faks., gaid. – Bibliogr.: p. 213–215 (52 pavad.).
6. Šv. Kazimiero draugija – katalikiškų knygų leidykla // Verslas. – 1939, rugsėjo 1, p. 10.
7. Šv. Kazimiero draugija // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 165–166.
8. Vitkauskytės knygynas // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 400.

1906 m. įkurta katalikiška lietuvių švietimo draugija „Saulė“,

vadovaujama kunigo Konstantino Olšausko. Veikė iki 1940 m. (centras Kaune). Jos iniciatyva Kaune pastatyti „Saulės“ rūmai.

  • „Žiburio“ ir „Saulės“ draugijų skyrių tinklas. 1908 m.
    [Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje… – P. 124.]
  • Lietuvių mokytojų kursai Kaune. 1919 m.
    [Lietuvos albumas: Antras (fotografuotinis) leidimas. – Kaunas, 1990. – P. 201.]

Literatūros šaltiniai

1. XX a. pradžios Kauno kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvių periodikoje (1907–1914 m.) : „Saulė“ / Kęstutis Straigis. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – Kaunas, 2000. – T. 2, p. 64–67.
2. Kultūros-švietimo draugijos „Saulė“ mokyklos. – Lent. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos mokykla : atgimimo metai (1905–1918) / Vladas Pupšys. – Klaipėdos universitetas,1995. – P. 39–44.
3. Lietuvių draugijų dokumentų rinkiniai / Diana Norkūnienė // Tarp knygų. – 1998, nr. 11, p. 25.
4. Lietuvių katalikiškų draugijų bruožai 1905–1907 m. / Arvydas Gaidys. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. – Vilnius, 1994. – [T.] 7, p. 254–261.
5. Lietuvių švietimo draugijų steigimas ir organizacinės struktūros formavimas // Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje (1906–1915 metais) / Vida Pukienė. – Vilnius, 1994. – P. 6–21.
6. „Saulė“ / Vida Pukienė. – Iliustr. // Katalikų pasaulis. – 1992, nr. 4, p. 20–22.
7. Švietimo draugija „Saulė“ (1906–1918 metai) / L. Lašaitė // Vakarinės naujienos. – 1994, gruodžio 28, p. 12.
8. „Saulės“ kursų gyvavimo lapas (1907–1918) / Juozas Vokietaitis. – Lent. // Lietuvos mokykla. – 1918, nr. 9/10, p. 254–259.
9. „Saulės“ švietimo draugija ir jos veikla. – Iliustr., žml. – Bibliogr. p. 376 // Kauno „Saulės“ gimnazija. – Kaunas : [Taurapolis], 2013. – P. 9–13.

1906 m. Žaliakalnyje Šv. Mikalojaus (dab. gegužės 22) dieną pašventinta Kauno sentikių religinės bendruomenės Šv. Nikolos cerkvė, veikianti iki šių dienų.
  • Kauno Sentikių religinės bendruomenės Šv. Nikolos cerkvė (dab. Širvintų g. 19). 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]
  • Šv. Nikolos cerkvės altorius. 2008 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Pamaldūs, barzdoti, pasipriešinę reformai : vienintelė Kauno sentikių cerkvė mini šimtąsias pašventinimo metines / Jūratė Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, geg. 23, p. 4.
2. Sentikiai Žaliajame Kalne // Kauno Žaliakalnis / medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2008. – P. 76.
3. История Каунасской старообрядческой общины / Григорий Поташенко. – Vilnius, 2008. – 199 p. : iliustr., faks., portr. – Bibliogr.: p. 179–185. – Asmenvardžių r-klė: p. 196–199.
4. Русский мир Каунаса : культурное общество в 1918–1940 г. / Асия Ковтун. – Iliustr. – Santr. liet. // Darbai ir dienos. – 2003, [t.] 34, p. 145–176.

1906 m. pastatyta degtinės gamykla „Stumbras“.

Oficialus gamyklos pavadinimas buvo „Valstybinis vyno valymo sandėlys Nr. 1“ (Kazionyj Nr. 1 vinyj očistnyj sklad).

  • Valstybinis degtinės monopolis.
    I pasaulinio karo metų atvirukas [Iš A. Pleskačiausko rankraščių rinkinio]
  • AB „Stumbras“. 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Blaiviai dirbančioji neblaivinimui įmonė // Lietuvos aidas. – 1934, vasario 17.
2. Ekskursija didžiausioj Lietuvos šnapsinyčioj // Ūkininko patarėjas. – 1934, kovo 1.
3. Lašas geros degtinės ir šaltą žiemą atlapoja paltus / Iveta Skliutaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, sausio 10, p. 5.
4. Rytdiena jų negąsdina / Pranas Sasnauskas. – Iliustr. // Kauno žinios. – 1999, rugsėjo 23, p. 1.
5. „Stumbras“ pradeda skaičiuoti antrą šimtmetį / Lina Navickaitė // Kauno diena. – 2006, birželio 15, p. 13.
6. MG Baltic įmonių grupė AB „Stumbras“. – Prieiga per internetą. URL :
http://www.stumbras.eu/muziejus. – Žiūrėta 2008 m. gegužės 16 d.
7. AB Stumbras. – Prieiga per internetą. URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/AB_Stumbras. – Žiūrėta 2008 m. gegužės 21 d.

1906 m. kun. K. Olšausko iniciatyva įsteigta Šv. Juozapo darbininkų draugija,

veikusi iki 1940 m. Jos tikslas buvo rūpintis darbininkų kultūriniais ir savišalpos reikalais.

  • Prelatas K. Olšauskas
    [Lietuvių enciklopedija… – P. 101.]
  • „Šv. Juozapo“ draugijos pirmininkas kun. P. Turauskas. Apie 1910 m.
    [Veiviržėnų bažnyčios ir parapijos istorija / Janina Valančiūtė. – Kaunas, 2000. – P. 200.]

Literatūros šaltiniai

1. Ištakos / Albinas Graižiūnas // Apžvalga. – 1991, lapkr. 5/12, p. 2.
2. Kam buvo steigiamos klerikalinės draugijos? / Vincas Lauraitis // Laikas ir įvykiai. – 1987, nr. 2, p. 19–20.
3. Ką nuveikė Konstantinas Olšauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Kultūros barai. – 2000, nr. 11, p. 67–72.
4. Olšauskis Konstantinas. – Portr. // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1960. – [T.] 21, p. 101.
5. Onos Vitkauskytės atvirukų katalogas. – Iliustr. // Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – P. 89.

1906 m. pedagogų T. F. Žilinsko, M. Vasiliausko iniciatyva Kaune įkurtos pirmosios lietuviškos mokyklos:

Šančių ir Karmelitų (dviklasės, skirtos šių rajonų darbininkų vaikams), vėliau – 3-ioji mokykla Žaliajame kalne.

  • Kauno Šančių pradinės mokyklos mokiniai su mokytoja J. Mackevičiūte-Krauziene. 1919 m.
    Nuotrauka [Iš Kauno apskrities pedagoginio muziejaus fondų]
  • Išlikusi Žaliakalnio pradinė mokykla, nuo 2011 m. – Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla (Savanorių pr. 91). 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Karmelitai / Pranas Juozapavičius // Kaunas ir jo apylinkės. – Kaunas, 1980. – P. 76.
2. Mokykla ir pedagoginė mintis imperializmo ir buržuazinių demokratinių revoliucijų laikotarpiu (XX a. pradžia –1917 m.). – Lent. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai. – Vilnius, 1983. – P. 255–262.
3. Pirmosios lietuvių mokyklos [Kaune 1906–1907 m.] / J. Kirlys // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1969, rugsėjo 4.
4. Žaliakalnis prijungiamas prie Kauno // Kauno Žaliakalnis / Medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2005. – P. 10.

1907 09 15 įsteigti „Saulės“ draugijos pedagoginiai kursai (nelegaliai veikė nuo 1906 m.).

Iki 1912 m. mokytojų kursai veikė A. Millerio namuose (pastatas neišliko, dab. toje vietoje yra Mykolo Römerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas (K. Donelaičio 68/ Maironio g. 27). Kilus Pirmajam pasauliniam karui, mokytojų kursai 1914 m. spalio mėn. buvo perkelti į Vilnių, o vėliau evakavosi į Voronežą. 1918 m. mokytojų kursai grįžo į Lietuvą, jų pagrindu 1918 11 20 pradėjo veikti Kauno „Saulės“ mokytojų seminarija (dab. Savanorių pr. 46), dirbusi iki 1936 m.

  • 907–1926 m. „Saulės“ mokytojų kursams (seminarijai) vadovavo Juozas Vokietaitis
    [Lietuvos albumas: Antras (fotografuotinis) leidimas. – Kaunas, 1990. – P. 207.]
  • „Saulės“ mokytojų kursai (seminarija) 1913–1914 ir 1918–1936 m. buvo įsikūrę „Saulės“ rūmuose
    Atvirukas [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Dėl „Saulės“ mokytojų seminarijos mišrumo. – Parašas: Žibuntas // Tėvynės balsas. – 1922, liepos 5, nr. 108, p. 2–3. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=211842. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 4 d.
2. Kauno „Saulės“ draugijos pedagoginiai kursai / V. Pupšys // Lietuvos mokykla: Atgimimo metai (1905–1918 m.). – Klaipėda, 1995. – P. 121–127.
3. Mokytojų seminarijos Lietuvoje iki 1915 m. / Valentinas Šiaudinis. – Tęs. Pradžia: Nr. 13. – Bibliogr.: 64 pavad. // Voruta. – 2010, rugpjūčio 7, p. 13.
4. „Saulės“ kursų gyvavimo lapas (1907–1918) / Juozas Vokietaitis. – Lent. // Lietuvos mokykla. – 1918, nr. 9/10, p. 254–259. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118614&biRecordId=13239. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 8 d.
5. „Saulės“ mokytojų kursai ir seminarija. – Portr., iliustr. – Bibliogr. p. 376 // Kauno „Saulės“ gimnazija. – Kaunas : [Taurapolis], 2013. – P. 16–21.
6. „Saulės“ mokytojų seminarija pradėjo mokslą // Lietuvos mokykla. – 1918, nr. 12, p. 412. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118616&biRecordId=13239. – Žiūrėta 2013 m. gegužės 3 d.
7. Specialiosios mokyklos / V. Pukienė // Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje (1906–1915 metais). – Vilnius, 1994. – P. 64–75.
8. Švietimo draugija „Saulė“ (1906–1918 metai) / L. Lašaitė // Vakarinės naujienos. – 1994, gruodžio 28, p. 12.

1908 11 30 Gailestingųjų seserų bendruomenei minint veiklos dešimtmetį, atidaryta Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė.

2011 m. po sujungimo su Kauno 2-aja klinikine ligonine, tapo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės padaliniu (Laisvės al. 17).

  • Raudonojo Kryžiaus ligoninė. 1929 m.
    [Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dešimtmetis. 1919–1929. Kaunas, 1930. – P. 24.]
  • VšĮ Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė. 2008 m.
    Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Kaunas: Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė / Skirmantas Juozas Paukštys. – Kaunas, 2006. – 126, [2] p., [16] iliustr. lap. : iliustr., faks., portr. – Virš aut. nenurodytas. – Turinio r-klėje aut. Asta Lignugarienė. – Santr. angl., vok. – Bibliogr. sk. gale. – Viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės darbuotojų publikacijos, 2000–2005: 107–116. – Asmenvardžių r-klė: p. 121–124.
2. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė. – Iliustr., portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Medicina. – Kaunas, [2007]. – P. 48.
3. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė. – Kaunas, 1995. – 1 lap. sulankst. į 8 p.: iliustr. – Gretut. tekstas angl.
4. Įregistruota viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė // Laikinoji sostinė. – 2011, sausio 22, p. 8.
5. Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatai prie Laisvės al. ir Nepriklausomybės a. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Brėž., iliustr., plan. – Bendroji str. antr.: Ligoninės. – Bibliogr. straipsnio gale // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas : VDU l-kla, 2001. – P. 69–71.

1910–1911 m. Šančiuose pastatyta metodistų bažnyčia (projekto sudaryt. – kun. G. Durdis).

Sovietmečiu ji buvo nacionalizuota ir pritaikyta kitiems tikslams. 1995 m. bažnyčios veikla atnaujinta.

  • Episkopalinė metodistų draugijos bažnyčia Šančiuose. 1925 m.
    [Krikščionystės sargas. – 1925, nr. 7, p. 5.]
  • Kauno jungtinė metodistų bažnyčia (A. Juozapavičiaus pr. 119). 2009 m.
    Fotogr. R. Vaitilavičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Abschiedsgottesdienste in der Kauener Methodistenkirche = Atsisveikinimo pamaldos Kauno metodistų bažnyčioje // Deutsche Nachrichten (K.). – 1940. – 30. November (Nr. 86). – p. 5.
2. Bažnyčios. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 97–100.
3. Dar viena Bažnyčia Lietuvoje. Įsikuria ar atsikuria? / Valda Nance // Kauno diena. – 1995, spalio 27, p. 17.
4. Ein kurzer Ueberblick über den Methodismus in Litauen. [Trumpa metodistų religijos Lietuvoje apžvalga] / Alfred Hühn // Deutscher Genossenschaftskalender für Litauen 1930. – Kaunas, [1930], p. 119–121.
5. JMB istorija pasaulyje ir Lietuvoje. – Prieiga per internetą. URL: http://www.jmb.lt/home.2,p.0,e.0,l.lt. – Žiūrėta 2009 m. spalio 21 d.
6. Jubilėjaus [Jubiliejaus] šventė. 25 metų sukaktuves [sukaktuvės] Kaune, Lietuvoj. Ep. Met. Baž. parapijos. Dr. Geo; A. Simonso, superintendentas Baltijos ir Slavijos Misijos Konferencijos. – Iliustr. // Krikščionystės sargas. – 1925, nr. 7, p. 5–8. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=93567. – Žiūrėta 2009 m. spalio 21 d.
7. Kauno jungtinės metodistų bažnyčios iliustruota istorija, 1900–1944 = A pictorial history of Kaunas United Methodist Church, 1900–1944 : su ankstyvojo metodizmo Lietuvoje ir šiuolaikinės jungtinės metodistų bažnyčios nuotraukų galerija, 1995–2011 / paruošė S. T. Kimbrough, Jr.. – Kaunas : Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia, 2011 (Kaunas : Mudu2). – 71, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 30 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Bibliogr. išnašose.
8. Metodizmas Baltijos šalyse : istorija ir atgimimas / S T Kimbrough ; [iš anglų k. vertė Julius Norvila]. – Kaunas, [1998]. – 71 p. – Bibliogr.: p. 63–67. – Vardų r-klė: p. 68–71.
9. The rebirth of Methodism in Lithuania. – [1995]. – 1 lap.: sulankst. į 6 p.: iliustr.
10. Wiedergründung der Evangelisch-methodistischen Kirche in Kaunas. – Iliustr. Vok. // Die Raute: Kultur- und Nachrichtenblatt der Deutschen aus Litauen. – 1997, nr. 1, p. 6–7.

1912–1913 m. Panemunėje carinė kariuomenė įkūrė aerodromą, kurio paskirtis – ginti vakarines imperijos sienas.

Išlikęs oro balionų angaras įtrauktas į paveldo objektų sąrašą.

  • Iš buvusio aerodromo Panemunėje išliko tik angaras. 2007 m.
    Fotogr. S. Prialgauskas [Iš asmeninio archyvo]
  • Paveikslas „Angaras tarp Perlojos ir Vaidoto gatvių“ su objektų identifikavimo žymekliais sukurtas naudojantis „Google Earth“ sistema. 2008 m.
    Autorius S. Prialgauskas [Prieiga per internetą. URL: http://earth.google.com/]  

Literatūros šaltiniai

1. Pirmasis – carinis / Arūnas Dambrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, birželio 5, p. 5.
2. Pirmasis oro uostas Lietuvoje – Panemunėje // Aukštoji Panemunė: metraštis / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2004. – P. 7–8.

1912–1913 m. statomi „Saulės“ gimnazijos rūmai.

„Saulės“ namai pirmasis lietuvių visuomenės inicijuotas statinys Lietuvoje, kurį suprojektavo inž. F. Malinovskis, techninę priežiūrą vykdė K. Šakenis ir J. Sližys. Pirmasis pasaulinis karas statybą nutraukė. Pastatas baigtas statyti 1925 m. pagal archit. Edvardo Fryko projektą.

  • „Saulės“ namai. Apie 1920 m.
    [Atvirukas iš KAVB fondų]
  • Kauno „Saulės“ gimnazija. 2008 m.
    Fotogr. D. Giniuvienė [Iš KAVB fondų]

Literatūros šaltiniai

1. Lietuvybė Kaune. – Iliustr. // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 121–126.
2. „Saulės“ gimnazija Savanorių pr. 46 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 231–232.
3. „Saulės“ gimnazijos pastatas (Savanorių pr. 46). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 52–54.
4. „Saulės“ namų pagrindinio fasado bareljefai : Savanorių pr. 46. – Taip pat vartojama antr.: Kauno miestas. – Bibliogr. strp. gale // Nukentėję paminklai. – Vilnius : Mokslo ir encikl. l-kla, 1994. – P. 64.
5. „Saulės“ rūmai. – Iliustr. // Kauno kalendorius 1913 metams : šešti metai. – Kaunas, 1912. – P. 72–73.
6. „Saulės“ rūmų idėja ir jos įgyvendinimas. – Portr., iliustr. – Bibliogr. p. 376 // Kauno „Saulės“ gimnazija. – Kaunas : [Taurapolis], 2013. – P. 22–24.

vokieciu-okupacija
KITAS LAIKOTARPIS
1915–1918 m.
Vokiečių okupacija

1915 m. po 10 dienų trukusių mūšių daugiau negu 30 metų statyta Kauno tvirtovė buvo užimta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenės okupuotas miestas tapo Oberosto dalimi.

Žiūrėti daugiau
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: