x
Lietuvos valstybingumo ženklai Kaune 1918–1940 m.
9 km
Prezidentūra–Karininkų ramovė

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (1918–2018 m.) pristatome teminį maršrutą apie Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) valstybingumo ženklus Kaune. Šiai svarbiai sukakčiai paminėti parinkome objektus, kurie atspindi valstybingumo įtvirtinimą, pasiektą pažangą, visuomenės susitelkimą ir pasiryžimą ginti savo valstybę.

1919 m. sausio 2 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė, Lietuvos Valstybės Taryba ir kitos besikuriančios valstybinės institucijos dėl bolševikų grėsmės iš Vilniaus pasitraukė į Kauną. Miestas de facto tapo Lietuvos laikinąja sostine ir šį statusą išlaikė iki 1939 m. spalio mėn.

Tarpukariu laikinojoje sostinėje iškilo svarbūs miesto ir valstybės įvaizdį formavę pastatai, įsteigtos valstybinės svarbos institucijos, istorinė atmintis įamžinta daugelyje paminklų.

Teminio maršruto objektai:

Prezidentūra
Seimo rūmai (Gimnazijos g.)
Meno mokykla
M. K. Čiurlionio laikinoji galerija
Seimo rūmai (L. Sapiegos g.)
Vytauto Didžiojo paminklas
Valstybės teatras
Lietuvos bankas
Laikinosios vyriausybės rūmai (K. Donelaičio ir Maironio g. sankirta)
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis
Vytauto Didžiojo kultūros muziejus
Savanorio Prano Eimučio žūties vieta
Vyriausybės rūmai (K. Donelaičio g. 58)
Vytauto Didžiojo universiteto I rūmai
Karininkų ramovė
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia
Vytauto Didžiojo universiteto Didieji rūmai
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Žemės ūkio rūmai
Kūno kultūros rūmai
Darbo rūmai
Paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“

Skaityti daugiauRodyti mažiau

Atsisiųsti Žiūrėti žemėlapyje
Teminis maršrutas apima šiuos istorinius objektus:

Lietuvos Respublikos prezidentūra. XX a. 4 deš. Fotogr. M. Pranckūnas [KAVB]

prezidento_rumai_kaune_fotogr_pranckunas_20_a_3-4_des
PREZIDENTŪRA
Adresas: Vilniaus g. 33

1919 m. balandžio–rugpjūčio mėn. Lietuvos Valstybės Prezidento rezidencija buvo įsikūrusi buv. Laisvės al. 6 (pastatas neišlikęs, dabar jo vietoje stovi Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas). 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos prezidentūra veikė buvusiuose Kauno gubernatoriaus rūmuose (dab. Vilniaus g. 33). 

Juose įgaliojimo raštus valstybės vadovui teikdavo užsienio šalių pasiuntiniai, vyko valstybinės reikšmės priėmimai. Valstybinių ar asmeninių švenčių proga Prezidentą jo rezidencijoje lankydavo įvairių organizacijų atstovai. Šiuo metu rūmuose įsikūręs Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra.

Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazija. XX a. 3–4 deš. [S. Sajausko asmeninis rinkinys]

kauno_ausros_mergaiciu_gimnazija_20_a_3_4_des
SEIMO RŪMAI (GIMNAZIJOS G.)
Adresas: Gimnazijos g. 3

1920 m. gegužės 15 d. Miesto teatro rūmuose (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės al. 91) darbą pradėjo Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas. 1920–1927 m. Lietuvos Respublikos Steigiamasis, I, II, III Seimai posėdžiavo buv. Kauno gubernijos berniukų gimnazijos rūmuose. 1927–1940 m. rūmuose veikė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazija (dab. Maironio universitetinė gimnazija, Gimnazijos g. 3).

Meno mokykla. XX a. 4 deš. Fotogr. J. Stanišauskas [KAVB]

meno_mokykla_20_a_4_des_fotogr_stanisauskas
MENO MOKYKLA
Adresas: A. Mackevičiaus g. 27A

1920 m. įsteigti Piešimo kursai 1922 m. buvo reorganizuoti į Meno mokyklą. 1923 m. Ąžuolų kalne iškilo Meno mokyklos rūmai (archit. V. Dubeneckis, A. Mackevičiaus g. 27A). Čia mokėsi žymūs Lietuvos menininkai: Stasys Ušinskis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, Jonas Mikėnas, Vincas Grybas ir kt. 1939 m. mokyklai pripažintas aukštosios mokyklos statusas ir teisės. 1940 m. mokykla reorganizuota į dvi aukštąsias dailės mokyklas Kaune ir Vilniuje. Dabar Meno mokyklos pastate įsikūręs Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas.

M. K. Čiurlionio laikinoji galerija. XX a. 4 deš. Fotogr. J. Stanišauskas [KAVB]

buv_m_k_ciurlionio_laikinoji_galerija_20_a_4_des_fotogr_stanisauskas
M. K. ČIURLIONIO LAIKINOJI GALERIJA
Adresas: V. Putvinskio g. 55

1925 m. gruodžio 13 d. Ąžuolų kalne P. Galaunės iniciatyva atidaryta M. K. Čiurlionio laikinoji galerija (archit. V. Dubeneckis) tapo Lietuvos muziejininkystės centru.  1936 m. galerija pertvarkyta į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų ir įsikūrė naujuose rūmuose (dab. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus; V. Putvinskio g. 55, archit. V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Krikščiukaitis), o jos senasis pastatas atiduotas Meno mokyklai. Šiuo metu jis priklauso Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetui.

Seimo rūmai ir Teisingumo ministerija. XX a. 4 deš. [S. Sajausko asmeninis rinkinys]

seimo_rumai_teisingumo_ministerija
SEIMO RŪMAI (L. SAPIEGOS G.)
Adresas: E. Ožeškienės g. 12

1936–1940 m. IV Lietuvos Respublikos Seimas dirbo Teisingumo ministerijos rūmuose (pastatyti 1930 m., archit. E. A. Frykas; dab. Kauno valstybinė filharmonija, E. Ožeškienės g. 12).

Vytauto Didžiojo paminklas Aukštojoje Panemunėje. XX a. 4 deš. [S. Sajausko asmeninis rinkinys]

vytauto_didziojo_paminklas
VYTAUTO DIDŽIOJO PAMINKLAS
Adresas: Laisvės alėjoje

1932 m. rugsėjo 7 d. Aukštojoje Panemunėje (Karo mokyklos kieme) atidengtas Vytauto Didžiojo paminklas (skulpt. V. Grybas). Sunaikintas 1951–1952 m., atstatytas 1990 m. Laisvės alėjoje (archit. J. Bučas).

Valstybės teatras. XX a. 4 deš. Fotogr. J. Stanišauskas [KAVB]

valstybes_teatras_20_a_4_des_fotogr_stanisauskas
VALSTYBĖS TEATRAS
Adresas: Laisvės al. 91

1920 m. Lietuvos meno kūrėjų draugija Miesto teatro rūmuose (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės al. 91) įkūrė Dramos ir Operos vaidyklas. 1922 m. jos suvalstybintos. 1925 m. abu teatrai ir baleto trupė sujungti ir pavadinti Valstybės teatru. Teatre dirbo garsūs atlikėjai (K. Petrauskas, V. Jonuškaitė-Zaunienė, Petras Kubertavičius, Teofilė Vaičiūnienė ir kt.) ir režisieriai (A. Sutkus, J. Oleka-Žilinskas, B. Dauguvietis ir kt.). Savo ložę teatre turėjo Prezidentas Antanas Smetona.

Lietuvos bankas. XX a. 4 deš. [N. Mikelionio asmeninis rinkinys]

lietuvos_bankas
LIETUVOS BANKAS
Adresas: Maironio g. 25

1922 m. spalio 2 d. veiklą pradėjo Lietuvos bankas. Iki 1928 m. jis buvo įsikūręs pastate Maironio g. 27. 1928 m. pastatyti Lietuvos banko rūmai (archit. M. Songaila, Maironio g. 25),  pasižymintys išskirtine prabanga ir reprezentatyvumu. 

Banko interjerus kūrė dail. P. Kalpokas, V. Didžiokas, O. Dubeneckienė-Kalpokienė, J. Janulis. Centrinį frontoną puošia skulpt. K. Sklėriaus skulptūrinė grupė. Rūmuose buvo įrengtas ministro pirmininko A. Voldemaro butas su biblioteka, kabinetu ir oficialių priėmimų patalpomis. Lietuvos bankas sėkmingai įvedė nacionalinę valiutą – litus ir centus. Tarpukariu Lietuvos valiuta buvo viena tvirčiausių pasaulyje.

Finansų ministerija. XX a. 4 deš. Fotogr. J. Stanišauskas [KAVB]

finansu_ministerija_20_a_4_des_fotogr_stanisauskas
LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS RŪMAI
Adresas: Maironio g. 27

1919 m. sausio mėn. buvusiuose Rusijos valstybinio banko Kauno skyriaus rūmuose (Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, Maironio g. 27) įsikūrė Lietuvos laikinoji vyriausybė, Lietuvos Valstybės Taryba ir kitos institucijos. 

1919 m. balandžio 4 d. rūmuose prisiekė pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona. Išsikėlus vyriausybei iki 1922 m. pastate veikė Valstybės iždinė, 1922–1928 m. – Lietuvos bankas. Iki 1940 m. pastate buvo įsikūrusi Finansų ministerija. 2012 m. prie rūmų fasado pritvirtinta atminimo lenta.

Senasis karo muziejaus pastatas. 1928 m. [V. Balčiūnienės asmeninis rinkinys]

senasis_karo_muziejaus_pastatas_1928
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS
Adresas: K. Donelaičio g. 64

1919 m. gruodžio 15 d. pradėtas kurti Karo muziejus. 1921 m. vasario 16 d. jis iškilmingai atidarytas carinės Rusijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže. 1930 m. pašventintas naujojo pastato (archit. V. Dubeneckis, inž. K. Reisonas ir K. Kriščiukaitis) kertinis akmuo ir muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Naujieji Karo muziejaus rūmai (K. Donelaičio g. 64) buvo atidaryti 1936 m. vasario 16 d.

Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. XX a. 3 deš. [S. Sajausko asmeninis rinkinys]

paminklas_zuvusiems_uz_lietuvos_laisve_20_a_3_des
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS
Adresas: K. Donelaičio g. 64

1921 m. atidarius visuomenei Karo muziejų, pradėtas formuoti jo sodelis su memorialiniais ir simboliniais paminklais. Ilgainiui sodelis tapo bene svarbiausia valstybinių švenčių minėjimų vieta Kaune. 

Čia atidengti paminklai: 1921 m. – „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ (skulpt. J. Zikaras, archit. V. Dubeneckis), 1928 m. – „Laisvės“ statula (skulpt. J. Zikaras,  archit. V. Dubeneckis, po 1936 m. –  K. Reisonas), tautinio atgimimo ir Lietuvos kariuomenės veikėjų biustai. 1940 m. vasarą sodelyje pastatyta Knygnešių sienelė (autorius – K. Reisonas). 1944–1950 m. visi minėti paminklai nugriauti, 1989–1990 m. atkurti (Knygnešių sienelė atstatyta 1997 m.).

Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. XX a. 4 deš. [KAVB]

vytauto_didziojo_kulturos_muziejus_20_a_4_des
VYTAUTO DIDŽIOJO KULTŪROS MUZIEJUS
Adresas: V. Putvinskio g. 55

1936 m. Vytauto Didžiojo muziejaus dalyje prie V. Putvinskio g. įsikūrė Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (dab. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus). Jo rinkinius sudarė M. K. Čiurlionio laikinosios galerijos, Kauno miesto muziejaus ir Valstybinio muziejaus vertybės.

Savanorio Prano Eimučio atminimo lenta. XX a. 4 deš. [S. Sajausko asmeninis rinkinys]

savanorio_prano_eimucio_atminimo_lenta_20_a_4_des
SAVANORIO PRANO EIMUČIO ŽŪTIES VIETA
Adresas: S. Daukanto g. 21

919 m. kovo 18 d. gindamas Jungtinių Amerikos Valstijų misiją, įsikūrusią „Metropolio“ viešbutyje, garbingai žuvo Kauno komendantūros kareivis Pranas Eimutis. Jis buvo vienas pirmųjų savanorių, žuvusių per Nepriklausomybės kovas. 

P. Eimutis buvo iškilmingai palaidotas karių kapinėse Vytauto pr. (1958 m. perlaidotas Eigulių kapinėse). 1923 m. už drąsą ir pasiaukojimą apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (po mirties). 1924 m. jo vardu pavadinta gatvė Senamiestyje. 1934 m. kovo 18 d. prie „Metropolio“ viešbučio pagrindinio fasado durų pritvirtinta juodo marmuro atminimo lenta (sovietiniais metais nuimta, 1990 m. atkurta).

Vytauto Didžiojo universiteto Rektoratas. 2018 m. Fotogr. M. Balkus [KAVB]

vytauto_didziojo_universiteto_rektoratas_2018
VYRIAUSYBĖS RŪMAI
Adresas: K. Donelaičio g. 58

1921–1940 m. Lietuvos Vyriausybė (Ministrų Kabinetas) veikė buv. Kauno tvirtovės inžinierių valdybos viršininko rūmuose (dab. Vytauto Didžiojo universiteto Rektoratas, K. Donelaičio g. 58). Šiuose rūmuose 1935–1939 m. gyveno užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis su šeima (1995 m. atidengta atminimo lenta).

Vytauto Didžiojo universiteto I rūmai. XX a. 4 deš. Fotogr. J. Stanišauskas [KAVB]

vytauto_didziojo_universiteto_i_rumai_20_a_4_des_fotogr_stanisauskas
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO I RŪMAI
Adresas: A. Mickevičiaus g. 37

1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas. Jis įsikūrė buv. Komercijos mokyklos rūmuose (dab. Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus g. 37). 1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Čia dėstė mokslininkai iš Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir kt. 1922–1940 m. universitetą baigė 3790 absolventų. Tai pirma Lietuvos aukštoji mokykla, kurios pagrindinė mokslo ir studijų kalba buvo lietuvių kalba.

Kauno įgulos karininkų ramovė. 2018 m. Fotogr. M. Balkus [KAVB]

kauno_igulos_karininku_ramove_2018
KARININKŲ RAMOVĖ
Adresas: A. Mickevičiaus g. 19

1937 m. balandžio 23 d. atidaryta Karininkų ramovė (A. Mickevičiaus g. 19). Kauno centrą papuošęs reprezentacinis pastatas (archit. S. Kudokas, K. Kriščiukaitis ir kt.) su įspūdingu Prezidento kambariu ir Vytauto seklyčia buvo statomas skiriant 1–2% karininkų darbo užmokesčio. 

Ramovėje vykdavo tautinių, valstybinių ir religinių švenčių minėjimai, kuriuose dalyvaudavo Prezidentas Antanas Smetona ir kiti aukščiausi valstybės pareigūnai. Rūmuose rinkdavosi Lietuvos šaulių, kariuomenės savanorių kūrėjų, Atsargos karininkų sąjungos, birutiečių ir kitų organizacijų atstovai. Pastato fasadą puošia B. Pundziaus skulptūra „Karžygiai“.

Statoma Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. XX a. 4 deš.[S. Sajausko asmeninis rinkinys]

statoma_kristaus_prisikelimo_baznycia_20_a_4_des
KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA
Adresas: Žemaičių g. 31A

Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (Žemaičių g. 31A) statyta kaip padėkos Dievui už atgautą Lietuvos laisvę simbolis. 1934 m. birželio 29 d. pašventintas kertinis bažnyčios akmuo. Bažnyčią suprojektavo archit. K. Reisonas. 

Tai didžiausia modernistinės architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Ji turėjo tapti tautos panteonu – valstybei nusipelniusių asmenų laidojimo vieta. Bažnyčios statybai gausiai aukojo visuomenė. 1940 m. nebaigta statyti bažnyčia konfiskuota sovietų. 1952 m. joje įkurdinta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga“). 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 2004 m. konsekruota, 2015 m. suteiktas bazilikos titulas (Basilica minor).

Vytauto Didžiojo universiteto Didieji rūmai. XX a. 4 deš. Fotogr. J. Stanišauskas [KAVB]

vytauto_didziojo_universiteto_didieji_rumai_20_a_4_des_fotogr_stanisauskas
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO DIDIEJI RŪMAI
Adresas: K. Donelaičio g. 20

1929 m. Lietuvos universitetui perduoti Valstybės spaustuvės rūmai (pastatyti 1925 m., archit. H. Fišer; dab. Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20) buvo pavadinti Didžiaisiais. Pastate įsikūrė administracija, biblioteka, Humanitarinių mokslų, Teologijos-filosofijos, Matematikos-gamtos fakultetai ir kiti universiteto padaliniai.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. 1939 m. Fotogr. A. Prapuolenis [Tautos ūkis. – 1939, nr. 8, p. 176.]

prekybos_pramones_ir_amatu_rumai_1939
PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMAI
Adresas: K. Donelaičio g. 8

1925 m. įkurti Prekybos ir pramonės rūmai, 1936 m. reorganizuoti į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Jų tikslas buvo ugdyti krašto prekybą, pramonę, amatus ir atstovauti prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų interesams. 1939 m. rūmams pastatytas naujas pastatas (K. Donelaičio g. 8). Šiuo metu čia įsikūrę Kauno apskrities viešoji biblioteka ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Žemės ūkio rūmai. XX a. 4 deš. [Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas : 1430–1930. – Kaunas, 1933. – P. 368.]

zemes_ukio_rumai_20_a_4_des
ŽEMĖS ŪKIO RŪMAI
Adresas: K. Donelaičio g. 2

1926 m. įsteigti Žemės ūkio rūmai rūpinosi žemės ūkio kultūros kėlimu ir profesiniais ūkininkų reikalais. 1930–1931 m. pastatyti šios organizacijos rūmai (inž. K. Reisonas; K. Donelaičio g. 2). Šiuo metu pastate veikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.

Kūno kultūros rūmai. XX a. 4 deš. Fotogr. J. Stanišauskas [KAVB]

kuno_kulturos_rumai_20_a_4_des_fotogr_stanisauskas
KŪNO KULTŪROS RŪMAI
Adresas: Sporto g. 6

1934 m. spalio 10 d. atidaryti Kūno kultūros rūmai (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis, dab. Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai, Sporto g. 6). Juose pradėjo veikti Aukštieji kūno kultūros kursai (1938 m. uždaryti) buvo pirmoji tokio profilio aukštoji mokykla Lietuvoje.

Darbo rūmai. 1940 m. [Darbas. – 1940, gegužės 26, p. 1.]

darbo_rumai_1940
DARBO RŪMAI
Adresas: Vytauto pr. 79

1936 m. pradėjo veikti Darbo rūmai rūpinosi darbininkų ir tarnautojų kultūrine, profesine ir socialine veikla. 1940 m. organizacija įsikūrė architektų A. Lukošaičio ir A. Novickio suprojektuotuose rūmuose (Vytauto pr. 79). Šiuo metu pastate įsikūręs Kauno kultūros centras „Tautos namai“.

Paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“. XX a. 4 deš. Fotogr. J. Stanišauskas [KAVB]

paminklas_zuvome_del_tevynes
PAMINKLAS „ŽUVOME DĖL TĖVYNĖS“
Adresas: Vytauto pr.

1930 m. spalio 27 d. Karmelitų kapinėse (dab. Kauno senosios kapinės, vad. Ramybės parkas, Vytauto pr.) atidengtas gelžbetoninis 9 m aukščio paminklas „Žuvome dėl tėvynės“. Jį suprojektavo dail. S. Stanišauskas. 

Priekinėje paminklo pusėje įrašai skelbia: „Žuvome dėl tėvynės“ ir „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, jei kas guldo savo gyvybę už savo prietelius“. Sovietiniais metais nugriautas, 1994 m. atstatytas (atstatymo autoriai – skulpt. R. Antinis, dail. R. Bankauskas, inž. K. Linkus).

Kiti teminiai maršrutai
  • Kauno miesto dvarai ir dvareliai
    45 km
    Aukštosios fredos dvaras–Aukštosios panemunės dvaras

    Teminiame maršrute „Kauno miesto dvarai ir dvareliai“ pristatome išlikusius (iš dalies išlikusius) Kauno mieste esančius dvarus ir dvarelius, liudijančius apie kadaise klestėjusią dvarų kultūrą.

    Daugiau
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: