1915 m. Aleksote įsteigtas Kauno aerodromas.
1993 05 06 aerodromui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.
1. Aerodromas // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 40–41.
2. Dariaus ir Girėno vardu pavadintame : [senojo Kauno aerodromo Aleksote istorija]. – Iliustr. / J. Balčiūnas // Lietuvos sparnai. – 1996, nr. 3, p. 4.
3. Dėl pavadinimų pakeitimo, grąžinimo ir atminimo įamžinimo: Kauno miesto mero 1993 m. gegužės 6 d. potvarkis Nr. 490 // Kauno laikas. – 1993, geg. 13. – P. 6.
4. Karo aviacijos dislokacija ir aerodromai. – Iliustr. // Sparnuotoji Lietuva / Algimantas Liekis. – Vilnius, 2008. – P. 155.
5. Kauno aerodromo praeitis / Č. Vištokas. – Schem. // Technikos žodis. – Chicago. – 1997, nr. 3, p. 23–26.
6. Kultūros paveldo eksperto Linkaus studija Žagariškių (Linksmadvario) aerodromas. – Kaunas, 2008.– 6 p. – Priedas: 7 nuotr. kopijos. – Mašinr.
7. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromas / Gytis Ramoška. – Iliustr. – Pratarmė angl. // Kauno savasties ženklai = The Sings of Kaunas Identity / sudarytoja R. Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. – P. 73–79.
8. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/S._Dariaus_ir_S._Gir%C4%97no_aerodromas. – Žiūrėta 2019 m. vasario 9 d.
9. Via Berlin – Kaunas – Moskau und zurück : [apie Kauno aerodromą 1915–1945 m.] / Ernst Kemschies // Heimatgruss : Jahrbuch der Deutschen aus Litauen für 1994. – Wehrbleck, 1994. – P. 29–40.
1915 05 18 rusų karo vadas įsakė per 3 dienas iš Kauno ištremti visus žydus, apkaltinęs juos šnipinėjimu.
Nepaklususius grasino bausti mirtimi.
1. Iš mūsų savivaldybių istorijos / Jonas Puzinas // Savivaldybė. – 1928, Nr. 8, p. 5.
2. Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas: monografija / Romas Stačiokas ir Justinas Rimas. – Kaunas, 2002. – P. 69.
3. Naujųjų laikų Lietuvos istorija / Pranas Čepėnas. – Vilnius, 1992. – T. 2, p. 19.
4. Vokiečių okupacija Kaune laike pirmojo pasaulinio karo. – Iliustr. // Aleksandro Pleskačiausko rankraščių rinkinys. Albumas Nr. 7. – [1980]. – P. 54–55.
5. Vokiečių okupacija // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 128.
1915 08 15 rusų kariuomenė pasitraukdama sudegino 1914 m. statytą medinį tiltą per Nemuną 200 m. aukščiau Vytauto bažnyčios.
Tai pirmas nuolatinis plento tiltas Kaune. Jis buvo pramintas „ilgiausiu pasaulyje tiltu“, nes norint juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą (iš Kauno į Aleksotą), prireikdavo 13 dienų. Ši keistenybė paaiškinama kalendorių skirtumais. Po 1795 m. Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, dabartinė Kauno miesto dalis – Aleksotas ir Užnemunė atiteko Prūsijai, o Kaunas – Rusijos imperijai. Šias dvi valstybes skyrė Nemunas. Užnemunėje liko galioti vadinamasis Grigaliaus (naujojo stiliaus) kalendorius, o Rusijos okupuotoje Lietuvos dalyje (taigi ir Kaune) –Julijaus romėnų, senojo stiliaus). Skirtumas tarp jų buvo 13 dienų.
1. Aleksoto tiltas per Nemuną Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 39–40.
2. Kauno tiltai 1. Aleksoto / A. Fokas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1968, gegužės 19.
1915 08 18 po 11 dienų trukusių kautynių, Kauną užėmė vokiečių kariuomenė ir tvirtovė neteko karinės reikšmės.
1. Didysis karas: kaip buvo paimta Kauno tvirtovė // Ūkininkas. – 1934, spalio 19.
2. Kauno tvirtovė. – Iliustr. / Vytautas Doniela. // Paštas ir filatelija Lietuvoje. – 1997, Nr. 31, p. 38–46.
3. Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais / Arvydas Pociūnas. – Vilnius, 2008. – 186 p.
4. Kauno tvirtovės žlugimas: Vilkmergės pėstininkų pulkas 1914–1915 metais /Arvydas Pociūnas // Darbai ir dienos. – Kaunas, 2000. – [T.] 21: Karų Lietuva, p. 93–100.
5. Lietuvos savivaldybės prieš ir po Pirmojo pasaulinio karo / Romas Stačiokas, Justinas Rimas // Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas. – Kaunas, 2002. – P. 69–73.
1915 09 15 įsteigta pirmoji lietuviška gimnazija Kaune.
Iš pradžių buvusi privati, o nuo 1920 m. – valstybinė. 1923 m., švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 40 metų jubiliejų, gimnazija pavadinta „Aušros“ vardu.
1. „Aušros“ gimnazijos istorija / Salomėja Plioplytė-Sakalienė. – Portr. // Prisimenam „Aušrą“. – Toronto, 1990. – P. 13–34.
2. Gimnazijos pavadinimai // Prisimenam „Aušrą“: papildymas. – Torontas; Kaunas, 1999. – P. 186–187.
3. Kauno „Aušros“ gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 12–16.
4. Pirmoji lietuviška gimnazija Kaune (1915–1920 metais) / Justina Vitkutė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 271–282.
5. Pirmoji lietuviška gimnazija Kaune; Valstybinė „Aušros“ gimnazija (1920–1926) / B. Gagienė. – Iliustr. // Su komjaunimo vardu. – Kaunas, 1968. – P. 3–12.
6. Nuo Kražių kolegijos iki „Aušros“ gimnazijos / Paulius Šležas. – Kaunas : [s.n.], 1937 (Kaunas : „Šviesos“ sp.). – 21 p.
7. Kauno „Aušros“ gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: https://www.ausra.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 11 d.
1915 09 16 pasidžiaugti pergale užėmus tvirtovę, į Kauną atvyko Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.
Jis taip pat apsilankė katedroje, apsistojo Gubernetūros rūmuose (dabar Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra (Vilniaus g. 33).
- Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus. – P. 119-120, 160-162.
- Kaunas vokiečių okupacijoje / Tadas Daugirdas. – Kaunas, 1937. – P. 37.
- Vokiečių okupacija Kaune laike pirmojo pasaulinio karo. – Iliustr. // Aleksandro Pleskačiausko rankraščių rinkinys. Albumas nr. 7. – [1980]. – P. 54–55.
- Vokiečių kaizeris Kaune : [žinutė] // Dabartis. – 1915, rugsėjo 25 (nr. 8), p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24099. – Žiūrėta 2008 m. rugsėjo 12 d.
- Vokiečių kariuomenė užima Kauną // Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais / Arvydas Pociūnas. – Vilnius, 2008. – P. 120
1915 12 01 Kaune pradėtas leisti karinės valdžios leidinys „Befehls und Verwaltungsblatt der Ober Ost“ (Karinės valdžios žinios).
Vėliau iš Tilžės perkelta „Dabartis“. Nuo 1916 m. mieste ėjo „Kownoer Zeitung“ ir kiti leidiniai.
1. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
2. Lietuviškų periodinių leidinių bibliografija 1832–1982 / Julius Tamošiūnas. – Kaunas, 1991. – P. 76.
3. Naujųjų laikų Lietuvos istorija / Pranas Čepėnas. – Vilnius, 1992. – T. 2, p. 86, 107, 110.
4. Vokiečių okupacinė valdžia // Lietuvių tautos prisikėlimas/ Algimantas Liekis. – [Vilnius], 2007. – P. 382–383.
1916 08 06 į Kauną perkelta Oberosto Rytų skolinamoji kasa, leidusi ostrublius, kurie paskelbti vienintele teisėta valiuta Lietuvoje. Metų gale mieste įvestos duonos kortelės (Brotkarten). 1918 04 04 Kaune išleistos ostmarkės.
1. Kaizerinės okupacijos ekonominės pasekmės ir prekiniai-piniginiai santykiai // Pinigai Lietuvoje 1915–1944 m. / Vladas Terleckas. – Vilnius, 1992. – P. 7–31.
2. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
3. Vokiečių okupacija. – Iliustr. // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 135.
4. Osto pinigai /1916–1922/. – Iliustr. // Lietuvos pinigai (1915–1941) / Rūta Kuncienė. – Vilnius, 1995. – P. 19–36.
5. Pavergtos Lietuvos pinigai // Pinigai / Vladas Jurgutis. – Vilnius, 1996. – P. 260–264.
1917 m. įsteigtos Panemunės kapinės (Tylos g.).
1972 m. Vykdomojo komiteto sprendimu iš dalies uždarytos. Laidojama tik į šeimos kapavietes.
1. Aukštojoje Panemunėje gyvenę ir palaidoti karininkai / Daiva Neverdauskienė // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2004–2007. – D. 3, P. 16–35.
2. Panemunės kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
3. Panemunės kapinės. – Iliustr., planas // Kauno diena. – 1995, kovo 14, p. 16.
4. Panemunės karių kapinėse palaidotų žuvusių karių sąrašas // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapų atlasas, 1919–1940. – [Vilnius], 2003. – P. 62–65.
1917 m. pavasarį Rotušės aikštėje stovėjusį 1812 m. obeliską – Kauno gubernijos simbolį, okupantų kariuomenė nugriovė ir išvežė į Vokietiją kaip metalo laužą.
1. Imperijos pasididžiavimas – į metalo laužą / Arvydas Pakštalis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, vasario 29, priedas „Santaka“, p. 7.
2. Kauno miesto herbas XV–XX a. / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1994. – P. 105.
3. Paminklas, kurio jau nėra. – Iliustr. // Švyturys. – 1962, nr. 22, p. 24.
4. Rusų pergalės paminklo istorija – sename atviruke / Kristina Kučinskaitė – Iliustr. // Respublika. – 2003, birželio 6, p. 20.
1918 m. Kauno gatvių ir apylinkių pavadinimai pakeisti vokiškais.
Buvęs Nikolajevskij prospekt pavadintas Kaizerio Vilhelmo gatve (Kaiser Wilhelmstrasse; nuo 1919 m. – Laisvės alėja).
1. Laisvės alėja. – Mašinr. // Kauno gatvių istorija / Birutė Sabakonienė. – Kaunas, 1978. – P. 73.
2. Vokiečių okupacija // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 132.
3. Verzeichnis der Ortschaften des Stadtkreises Kowno und des Kreises Kowno Land, die beide zusammen den Bezirk des Militaerkreisamts Kowno bilden, nach dem Stand vom 1. Juli 1918. – [Kaunas, 1918]. – 42 p.
Tarpukario Kaunas – laikinoji Lietuvos sostinė. Tai Kauno „aukso amžius“, per 20 metų provincialus miestas tapo Lietuvos didmiesčiu su modernia architektūra, lygiomis gatvėmis, aktyviu visuomeniniu ir intelektualiniu gyvenimu. Diplomatinis korpusas ir Paryžiaus mados suteikė Kaunui vakarietiškos sostinės bruožų.
Žiūrėti daugiauJei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: