x

1993 05 06 aerodromui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.

Tuo metu didžiausias Pabaltijyje Kauno aerodromas. XX a. 3 deš.
[Paukščio keliais. – Kaunas, 1933. – P. 79.]
Pirmas keleivinis lėktuvas Kauno aerodrome
[Mūsų sparnai : Lietuvos karo aviacijos dešimtmečio sukaktuvėms paminėti. – Kaunas, 1929. – P. 54.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Aerodromas // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 40–41.
2. Dariaus ir Girėno vardu pavadintame : [senojo Kauno aerodromo Aleksote istorija]. – Iliustr. / J. Balčiūnas // Lietuvos sparnai. – 1996, nr. 3, p. 4.
3. Dėl pavadinimų pakeitimo, grąžinimo ir atminimo įamžinimo: Kauno miesto mero 1993 m. gegužės 6 d. potvarkis Nr. 490 // Kauno laikas. – 1993, geg. 13. – P. 6.
4. Karo aviacijos dislokacija ir aerodromai. – Iliustr. // Sparnuotoji Lietuva / Algimantas Liekis. – Vilnius, 2008. – P. 155.
5. Kauno aerodromo praeitis / Č. Vištokas. – Schem. // Technikos žodis. – Chicago. – 1997, nr. 3, p. 23–26.
6. Kultūros paveldo eksperto Linkaus studija Žagariškių (Linksmadvario) aerodromas. – Kaunas, 2008.– 6 p. – Priedas: 7 nuotr. kopijos. – Mašinr.
7. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno aerodromas / Gytis Ramoška. – Iliustr. – Pratarmė angl. // Kauno savasties ženklai = The Sings of Kaunas Identity / sudarytoja R. Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. – P. 73–79.
8. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas. – Prieiga per internetą. URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/S._Dariaus_ir_S._Gir%C4%97no_aerodromas. – Žiūrėta 2019 m. vasario 9 d.
9. Via Berlin – Kaunas – Moskau und zurück : [apie Kauno aerodromą 1915–1945 m.] / Ernst Kemschies // Heimatgruss : Jahrbuch der Deutschen aus Litauen für 1994. – Wehrbleck, 1994. – P. 29–40.

Nepaklususius grasino bausti mirtimi.

Miestiečiai plėšia be savininkų likusias parduotuves
[Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]

Literatūra ir šaltiniai

1. Iš mūsų savivaldybių istorijos / Jonas Puzinas // Savivaldybė. – 1928, Nr. 8, p. 5.
2. Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas: monografija / Romas Stačiokas ir Justinas Rimas. – Kaunas, 2002. – P. 69.
3. Naujųjų laikų Lietuvos istorija / Pranas Čepėnas. – Vilnius, 1992. – T. 2, p. 19.
4. Vokiečių okupacija Kaune laike pirmojo pasaulinio karo. – Iliustr. // Aleksandro Pleskačiausko rankraščių rinkinys. Albumas Nr. 7. – [1980]. – P. 54–55.
5. Vokiečių okupacija // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 128.

Tai pirmas nuolatinis plento tiltas Kaune. Jis buvo pramintas „ilgiausiu pasaulyje tiltu“, nes norint juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą (iš Kauno į Aleksotą), prireikdavo 13 dienų. Ši keistenybė paaiškinama kalendorių skirtumais. Po 1795 m. Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, dabartinė Kauno miesto dalis – Aleksotas ir Užnemunė atiteko Prūsijai, o Kaunas – Rusijos imperijai. Šias dvi valstybes skyrė Nemunas. Užnemunėje liko galioti vadinamasis Grigaliaus (naujojo stiliaus) kalendorius, o Rusijos okupuotoje Lietuvos dalyje (taigi ir Kaune) –Julijaus romėnų, senojo stiliaus). Skirtumas tarp jų buvo 13 dienų.

Aleksoto tiltas. 1914 m.
Atvirukas [Žvilgsnis į Lietuvos tiltus… P. 39.]
1915 08 17 vokiečių kariuomenės pastatytas plaustinis tiltas vietoj rusų sudeginto. 
Atvirukas [Žvilgsnis į Lietuvos tiltus… P. 40.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Aleksoto tiltas per Nemuną Kaune. – Iliustr. // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Kaunas, 2004. – P. 39–40.
2. Kauno tiltai 1. Aleksoto / A. Fokas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1968, gegužės 19.

Vokiečių patranka „Didžioji Berta“, panaudota atakuojant Kauno tvirtovę
[Lietuvių tautos prisikėlimas / Algimantas Liekis. – Vilnius, 2007. – P. 313.]
Vokiečių kavalerijos kariai poilsio metu. Fotogr. Kuhlewindt. Apie 1915 m.
Atvirukas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Didysis karas: kaip buvo paimta Kauno tvirtovė // Ūkininkas. – 1934, spalio 19.
2. Kauno tvirtovė. – Iliustr. / Vytautas Doniela. // Paštas ir filatelija Lietuvoje. – 1997, Nr. 31, p. 38–46.
3. Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais / Arvydas Pociūnas. – Vilnius, 2008. – 186 p.
4. Kauno tvirtovės žlugimas: Vilkmergės pėstininkų pulkas 1914–1915 metais /Arvydas Pociūnas // Darbai ir dienos. – Kaunas, 2000. – [T.] 21: Karų Lietuva, p. 93–100.
5. Lietuvos savivaldybės prieš ir po Pirmojo pasaulinio karo / Romas Stačiokas, Justinas Rimas // Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas. – Kaunas, 2002. – P. 69–73.

Iš pradžių buvusi privati, o nuo 1920 m. – valstybinė. 1923 m., švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 40 metų jubiliejų, gimnazija pavadinta „Aušros“ vardu.

Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos pedagogų taryba.
Apie 1933 m.
[Vytauto Didžiojo mirties 500 metų jubiliejaus albumas.
– Kaunas, 1933. – P. 228.]
Kauno „Aušros“ gimnazija XX a. 7 deš.
Fotogr. V. Opulskis [Iš asmeninio archyvo]

Literatūra ir šaltiniai

1. „Aušros“ gimnazijos istorija / Salomėja Plioplytė-Sakalienė. – Portr. // Prisimenam „Aušrą“. – Toronto, 1990. – P. 13–34.
2. Gimnazijos pavadinimai // Prisimenam „Aušrą“: papildymas. – Torontas; Kaunas, 1999. – P. 186–187.
3. Kauno „Aušros“ gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 12–16.
4. Pirmoji lietuviška gimnazija Kaune (1915–1920 metais) / Justina Vitkutė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 271–282.
5. Pirmoji lietuviška gimnazija Kaune; Valstybinė „Aušros“ gimnazija (1920–1926) / B. Gagienė. – Iliustr. // Su komjaunimo vardu. – Kaunas, 1968. – P. 3–12.
6. Nuo Kražių kolegijos iki „Aušros“ gimnazijos / Paulius Šležas. – Kaunas : [s.n.], 1937 (Kaunas : „Šviesos“ sp.). – 21 p.
7. Kauno „Aušros“ gimnazija. – Prieiga per internetą. URL: https://www.ausra.kaunas.lm.lt/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 11 d.

Jis taip pat apsilankė katedroje, apsistojo Gubernetūros rūmuose (dabar Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra (Vilniaus g. 33).

Vokiečių kariuomenės paradas Rotušės a. Apie 1916 m.
Atvirukas [Iš K. Ignatavičiaus asmeninio rikinio]
Kaizerio garbei surengtas kariuomenės paradas. Apie 1916 m.
Nuotrauka [Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų]

Literatūra ir šaltiniai
  1. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus. – P. 119-120, 160-162.
  2. Kaunas vokiečių okupacijoje / Tadas Daugirdas. – Kaunas, 1937. – P. 37.
  3. Vokiečių okupacija Kaune laike pirmojo pasaulinio karo. – Iliustr. // Aleksandro Pleskačiausko rankraščių rinkinys. Albumas nr. 7. – [1980]. – P. 54–55.
  4. Vokiečių kaizeris Kaune : [žinutė] // Dabartis. – 1915, rugsėjo 25 (nr. 8), p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=24099. – Žiūrėta 2008 m. rugsėjo 12 d.
  5. Vokiečių kariuomenė užima Kauną // Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais / Arvydas Pociūnas. – Vilnius, 2008. – P. 120

Vėliau iš Tilžės perkelta „Dabartis“. Nuo 1916 m. mieste ėjo „Kownoer Zeitung“ ir kiti leidiniai.

Lietuviškasis vokiečių ruporas, leistas Kaune 1916 m. ir 1918 m.
[Iš KAVB fondų]
Vokiškos dvasios skleidėjas
[Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
2. Lietuviškų periodinių leidinių bibliografija 1832–1982 / Julius Tamošiūnas. – Kaunas, 1991. – P. 76.
3. Naujųjų laikų Lietuvos istorija / Pranas Čepėnas. – Vilnius, 1992. – T. 2, p. 86, 107, 110.
4. Vokiečių okupacinė valdžia // Lietuvių tautos prisikėlimas/ Algimantas Liekis. – [Vilnius], 2007. – P. 382–383.

Ostrubliai, leisti Poznanėje
[Lietuvos pinigai… P. 31.]
Ostmarkės, leistos Kaune
[Lietuvos pinigai… P. 32.]

Literatūra ir šaltiniai

1. Kaizerinės okupacijos ekonominės pasekmės ir prekiniai-piniginiai santykiai // Pinigai Lietuvoje 1915–1944 m. / Vladas Terleckas. – Vilnius, 1992. – P. 7–31.
2. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
3. Vokiečių okupacija. – Iliustr. // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 135.
4. Osto pinigai /1916–1922/. – Iliustr. // Lietuvos pinigai (1915–1941) / Rūta Kuncienė. – Vilnius, 1995. – P. 19–36.
5. Pavergtos Lietuvos pinigai // Pinigai / Vladas Jurgutis. – Vilnius, 1996. – P. 260–264.

1972 m. Vykdomojo komiteto sprendimu iš dalies uždarytos. Laidojama tik į šeimos kapavietes.

Prezidento Aleksandro Stulginskio kapas Panemunės kapinėse. 2008 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
Antkapinis kryžius Panemunės kapinėse ant 1941 m. žuvusių sukilėlių kapo (dail. A. Varanavičius). 2008 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]
Panemunės kapinių vartų akmuo. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [IšKAVB fondų]
Lietuvos karo lakūnų kapai Panemunės kapinėse. 2009 m.
Fotogr. J. Černevičienė [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Aukštojoje Panemunėje gyvenę ir palaidoti karininkai / Daiva Neverdauskienė // Aukštoji Panemunė. – Kaunas, 2004–2007. – D. 3, P. 16–35.
2. Panemunės kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
3. Panemunės kapinės. – Iliustr., planas // Kauno diena. – 1995, kovo 14, p. 16.
4. Panemunės karių kapinėse palaidotų žuvusių karių sąrašas // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapų atlasas, 1919–1940. – [Vilnius], 2003. – P. 62–65.

Paminklas Rotušės aikštėje. Apie 1916 m.
Fotogr. A. Rotz. Atvirukas [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio]
Rotušės aikštė, vokiečiai prie paminklo. Apie 1916 m.
Fotogr. Kühlewindt [Kaunas : Praeities ir šių dienų vaizdai : [atvirukai].
– [S. n.], 2001. – 12 atvirukas]

Literatūra ir šaltiniai

1. Imperijos pasididžiavimas – į metalo laužą / Arvydas Pakštalis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, vasario 29, priedas „Santaka“, p. 7.
2. Kauno miesto herbas XV–XX a. / Edmundas Rimša. – Vilnius, 1994. – P. 105.
3. Paminklas, kurio jau nėra. – Iliustr. // Švyturys. – 1962, nr. 22, p. 24.
4. Rusų pergalės paminklo istorija – sename atviruke / Kristina Kučinskaitė – Iliustr. // Respublika. – 2003, birželio 6, p. 20.

Buvęs Nikolajevskij prospekt pavadintas Kaizerio Vilhelmo gatve (Kaiser Wilhelmstrasse; nuo 1919 m. – Laisvės alėja).

Vokiškai pavadintų miesto gatvių sąrašas. 
[Verzeichnis… – P. 42.]
Vokiečių generolo pulkininko von Eichhorno vardu pavadinta gatvė (dab. Vilniaus g.)
I pasaulinio karo metų atvirukas [Iš KAVB fondų]

Literatūra ir šaltiniai

1. Laisvės alėja. – Mašinr. // Kauno gatvių istorija / Birutė Sabakonienė. – Kaunas, 1978. – P. 73.
2. Vokiečių okupacija // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 132.
3. Verzeichnis der Ortschaften des Stadtkreises Kowno und des Kreises Kowno Land, die beide zusammen den Bezirk des Militaerkreisamts Kowno bilden, nach dem Stand vom 1. Juli 1918. – [Kaunas, 1918]. – 42 p.

pirmoji-lietuvos-respublika
KITAS LAIKOTARPIS
1918–1940 m.
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis

Tarpukario Kaunas – laikinoji Lietuvos sostinė. Tai Kauno „aukso amžius“, per 20 metų provincialus miestas tapo Lietuvos didmiesčiu su modernia architektūra, lygiomis gatvėmis, aktyviu visuomeniniu ir intelektualiniu gyvenimu. Diplomatinis korpusas ir Paryžiaus mados suteikė Kaunui vakarietiškos sostinės bruožų.

Žiūrėti daugiau
Turite klausimų ar pasiūlymų?
Parašykite mums žinutę

Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą: