Kviečiame leistis į ekskursiją nuo Dainavos parko iki Trijų mergelių pėsčiųjų tilto ir aplankyti šioje miesto dalyje esančias dekoratyvinės skulptūras. Susipažinsite su įvairiems laikmečiams ir mokykloms atstovaujančių autorių kūriniais: nuo skulptūros klasikų Juozo Mikėno, Roberto Antinio vyresniojo iki šiandien aktyviai tebekuriančių skulptorių – Algimanto Šlapiko, Gintaro Česiūno, Simono Šidlausko ir kt. Keliaudami įvairiomis Dainavos ir Žaliakalnio vietomis galėsite pamatyti, kaip dekoratyvinės skulptūros papildo viešąsias erdves, suteikia joms simbolinius akcentus.
Į teminį maršrutą neįtraukėme memorialinių skulptūrų (paminklų) ir skulptūrų, esančių uždarose įvairių įstaigų bei organizacijų teritorijose.
Teminio maršruto objektai (skulptūros):
1. „Prie šaltinio“
2. „Ugnies deivė Gabija“
3. „Pelėdos“
4. „Šaltinis“
5. „Kosmosas“
6. „Ateitis“
7. „Šventė“
8. „Poilsis“
9. „Rytas“
10. „Homo faber – žmogus kalvis“
11. „Pinigų kalnas“
12. „Poilsis“
13. „Lašas po lašo“
14. „Jaunystė“
15. „Stumbras“
16. „Fauna“
17. „Grifas“
18. „Gilė“
19. „Perkūnas“
20. „Laiko ratas – begalybė“
21. „Pavasaris“
22. „Vaikai skaito“
23. „Švelnumas“
24. „Šventė“
25. „Berželis“
26. „Sėdinti mergina“
27. „Taika“
28. „Paparčio žiedas“
Už pagalbą rengiant teminį maršrutą dėkojame Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriui.
Skulptūra „Prie šaltinio“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Granitinė skulptūra. Skulptorius Pranas Bartulis. Sukurta 1974 m.
Skulptūra „Ugnies deivė Gabija“. Fotogr. M. Balkus [Iš KAVB fondų], 2021 m.
2006 m. bronzinė skulptūra (skulpt. Juozas Ruzgas) pastatyta Miesto sodo fontane. 2021 m. perkelta į Dainavos parką.
Skulptūra „Pelėdos“. Fotogr. M. Balkus [KAVB], 2014 m.
Skulptūra „Pelėdos“ (bronza, betonas). Skulptorė Danutė Danytė. 1987 m.
Fontanas ir skulptūra „Šaltinis“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Fontano skulptūrą „Šaltinis“ (poliruotas granitas) 1980 m. sukūrė skulptorius Stasys Žirgulis.
Skulptūra „Kosmosas“. Fotogr. M. Balkus [KAVB], 2021 m.
Skulptūrą „Kosmosas“ (granitas) sukūrė skulptorius Pranas Bartulis. 1980 m. ji pastatyta tuometiniame Raudonosios armijos prospekte (dab. Savanorių pr.) greta tuometinės parduotuvės „Gričiupis“. Po keliasdešimt metų, rekonstruojant parduotuvės pastatą, skulptūra buvo patraukta keliolika metrų į šiaurės rytus.
Skulptūra „Ateitis“. Fotogr. M. Balkus [KAVB], 2021 m.
Tėvo ir sūnaus R. Antinių granitinė skulptūra „Ateitis“, sukurta 1969–1975 m. 2020–2021 m. skveras rekonstruotas, daugelį metų jame stovėjusi skulptūra perkelta į šiaurinę skvero dalį.
Skulptūrinė kompozicija „Šventė“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2011 m.
Skulptūrinę kompoziciją „Šventė“ (ketus) sukūrė skulpt. Vytautas Narutis, archit. Eugenijus Miliūnas. 1994 m. liepos 7 d. ji atidengta Pasaulio lietuvių dainų šventės atidarymo proga. Skirta paminėti 1924 m. šioje vietoje vykusiai pirmajai Dainų šventei. Vaizduoja tris šokančias ir dainuojančias laumes. Pagal skulptoriaus sugalvotą legendą, kol nebuvo Kauno, šiose vietose buvo balos, augo miškas. O laumės čia labai mėgdavo šokti.
Skulptūra „Poilsis“. Fotogr. M. Balkus [KAVB], 2021 m.
Akmeninę skulptūrą „Poilsis“ 1962 m. sukūrė skulpt. Bronius Zalensas. 1974 m. pastatyta Kauko laiptų viršutinėje terasoje.
Skulptūra „Rytas“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2012 m.
Granitinė skulptūra „Rytas“ – skulptorės Virginijos Babušytės-Venckūnienės kūrinys. 1989 m. pastatyta Mažajame ąžuolyne. Bemaž 10 metų ši skulptūra buvo nepritvirtinta prie postamento, o tiesiog stovėjo ant lentų. 1993 m. greta skulptūros, rengiantis popiežiaus Jono Paulaus II vizitui, buvo įrengtas fontanas.
Skulptūra „Homo faber – žmogus kalvis“. Fotogr. M. Balkus [KAVB], 2021 m.
Skulptūrinė kompozija „Homo faber – žmogus kalvis“ pastatyta 2018 m. Mažajame ąžuolyne įrengtoje Lietuvos verslo alėjoje. Čia tarpukariu vykdavo Žemės ūkio ir pramonės parodos. Šią alėją papuošė skulptūra „Plaktukas“, kurios kūrėjai – skulptorius Algimantas Šlapikas ir architektas Julius Pauliukaitis.
Skulptūrinėje kompozicijoje vaizduojami pirmapradžiai gamybos įrankiai: didžiulis plaktukas ir vinys. Vienoje tako pusėje, išreiškiant konvejerinį gamybos principą, pastatytos iš granito iškaltos 36 vinių galvutės su inkrustuotais iš bronzos išlietais įmonių logotipais, pavadinimais ar prekių ženklais. Kitoje tako pusėje įrengti suoliukai, alėją apšviečia šviestuvai. Projektas įgyvendintas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva pažymint Lietuvos valstybės 100-metį.
Skulptūra „Pinigų kalnas“. Fotogr. M. Balkus [KAVB], 2021 m.
Skulptūrinė kompozicija „Pinigų kalnas“, kurią sukūrė skulptorius Algimantas Šlapikas ir architektas Julius Pauliukaitis, pastatyta 2018 m. įrengiant Verslo skverą.
Kompozicijos viršūnėje yra simbolinis sostas, o granito plokštumoje inkrustuota 11 bronzinių Lietuvos istorinių monetų kopijų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denarai, grašiai, dukatai, šilingai) ir tarpukario Lietuvos Respublikos litai. Skvere taip pat pastatyti suoliukai ir šviestuvai. Projektas įgyvendintas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva pažymint Lietuvos valstybės 100-metį.
Skulptūra „Poilsis“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Dviejų figūrų kompoziciją „Poilsis“ (granitas) 1966 m. sukūrė skulptorius Leonas Strioga ir architektas Vytautas Krasauskas.
Skulptūra „Lašas po lašo“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Skulptūros autorius – skulptorius Simonas Šidlauskas. 2005 m. skulptūrų simpoziumo „Laisvės alėja = skulptūrų galerija“ metu pastatyta Laisvės alėjoje netoli Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, vėliau perkelta į Žaliakalnio ąžuolyną.
Skulptūra „Jaunystė“. Fotogr. M. Balkus [KAVB], 2012 m.
Skulptūrą „Jaunystė“ 1974 m. sukūrė skulptorė Dalia Palukaitienė ir architektas Henrikas Žukauskas. Iš pradžių ji buvo pastatyta Kauno Žaliakalnio ąžuolyno pakraštyje, greta Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto rūmų (dab. Lietuvos sporto universitetas, Sporto g. 6). Prie jos buvo įrengtas muzikinis fontanas. Skulptūra vaizduoja tris mergaites šokio sukūryje. 1992 m., ruošiantis toje vietoje statyti paminklą transatlantiniams lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, skulptūra buvo perkelta į Dainų slėnio prieigas.
Skulptūra „Stumbras“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Bronzinė skulptūra „Stumbras“ – skulptorės Onos Matulaitės ir architekto Alvydo Sasnausko darbas, kurtas 1969–1979 m.
Skulptūros kūrimui trukdė tuometinės sovietinės sistemos ideologiniai ribojimai. Jos užsakymas buvo tris kartus atšauktas, keturiskart pakeista skulptūros vieta. „Stumbras“ buvo išlietas Leningrade (dab. Sankt Peterburgas), 1979 m. pastatytas dabartinėje vietoje. XX a. 10-ajame dešimtmetyje skulptūrą sugadinti ne kartą kėsinosi metalo vagys.
Bareljefas „Fauna“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Keturi bronziniai bareljefai „Fauna“, kurių autorius – skulptorius Rimantas Šulskis, sukurti 1979–1980 m. Pagal pirminį sumanymą kūrinį turėjo sudaryti 7 bareljefai. Jie buvo kuriami Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadui, tačiau vėliau šios idėjos buvo atsisakyta dėl kūrinio nepriimtinumo sovietiniams pareigūnams.
Po 1990 m. kūrinys buvo pastatytas Radvilėnų pl. prie Lietuvos zoologijos sodo. Trys gipsinės bareljefo dalys liko Dubravos akademijoje.
Skulptūra „Grifas“. Fotogr. M. Balkus [KAVB], 2021 m.
Bronzinė skulptūra „Grifas“ pastatyta 1998 m. Ją Lietuvos zoologijos sodo 60-mečio proga padovanojo skulptorius Juozas Šlivinskas.
Skulptūrinis ženklas „Gilė“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Kauno technologijos universiteto bendruomenės pasodintoje ąžuolų giraitėje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 80-mečiui, skulptūrinis ženklas „Gilė“ (bronza) pastatytas 1998 m. Skulptūrą sukūrė skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis ir architektas Vytautas Miliūnas. Atidarymo metu skulptorius sakė: „Kaip iš mažos sėklos išauga vešlus medis, taip universitetas brandina protus ir tautos didžiavyrius.“
Skulptūra „Perkūnas“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Skulptūrą „Perkūnas“ (vario skarda, granitas) 1967 m. sukūrė skulptorius Juozas Ruzgas ir architektas Vytautas Dičius. 1969 m. ji buvo pastatyta prie tuometinio Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universitetas) Radioelektronikos fakulteto rūmų.
Skulptūra simbolizuoja technikos pažangą. Sovietmečiu, bijant komunistų partijos ideologų, smerkiančių tautiškumą, kūrinys buvo vadinamas „Žmogus, laikantis žaibus“.
Skulptūra „Laiko ratas – begalybė“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Granitinė skulptūra pastatyta 2012 m. Kauno technologijos universiteto studentų miestelio 50-mečiui paminėti. Ją kūrė skulptorius Gintaras Česiūnas. Anot autoriaus, skulptūra simbolizuoja begalybę, sukimąsi ir gyvenimą ratu, sėkmių ir nesėkmių kaitą.
Skulptūra „Pavasaris“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Skulptūrą „Pavasaris“ (virintas varis) 1977 m. sukūrė skulptorė Dalia Palukaitienė ir architektas Reginaldas Palukaitis.
Skulptūra „Vaikai skaito“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Skulptūrą „Vaikai skaito“ (granitas) 1975 m. sukūrė skulptorius Robertas Antinis vyresnysis ir architektas Juozas Poniškaitis. Dabartinėje vietoje ji pastatyta 1977 m.
Skulptūra „Švelnumas“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Skulptorius Bronius Zalensas bronzinę skulptūrą „Švelnumas“ sukurė 1977 m. Tuometiniame Tautų draugystės parke (dab. Draugystės parkas) ji buvo pastatyta 1980 m. Šioje skulptūroje išreikštas lyrizmas, motinos meilė kūdikiui, vaiko pasisveikinimas su dar jam nepažįstamu pasauliu.
Skulptūra „Šventė“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Skulptūra „Šventė“ (kalinėtas varis) – skulptoriaus Roberto Antinio jaunesniojo kūrinys, sukurtas 1974 m. XX a. 8 deš. skulptūra buvo pastatyta fontane prie tuometinės parduotuvės ir restorano „Pasimatymas“. Trys susipynusios žmonių figūros su trimitais tarsi skelbia miesto augimo šventę. Apie 1990 m. skulptūra nukentėjo nuo metalo vagių, buvo apgadinta, tad buvo nukelta ir saugoma įmonės „Kauno švara“ teritorijoje. Po restauracijos 2019 m. grąžinta į savo buvusią vietą.
Skulptūra „Berželis“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Prano Bartulio ąžuolinė skulptūra „Berželis“, sukurta 1975 m., vaizduoja aukštos lieknos merginos figūrą. Skulptūra sukurta remiantis liaudies mažosios architektūros tradicijomis.
Skulptūra „Sėdinti mergina“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Skulptūrą „Sėdinti mergina“ (granitas) 1973 m. sukūrė skulptorius Leonas Strioga ir architektas Vytautas Krasauskas. Skulptūra vaizduoja moterį, parėmusią galvą rankomis ir žvelgiančią į saulę.
Skulptūra „Taika“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Bronzinę skulptūrą „Taika“ 1960 m. sukūrė skulptorius Juozas Mikėnas. 1975 m. ji buvo pastatyta prie visuomeninio centro „Girstupis“ (dab. Girstučio kultūros rūmai), aikštėje šalia vandens baseinėlio su fontanu (architektas Algimantas Lėckas).
Skulptūra „Paparčio žiedas“. Fotogr. A. Skrockaitė [KAVB], 2021 m.
Skulptūrą „Paparčio žiedas“ (medis, varis) 1967 m. sukūrė skulptorius Leonas Strioga ir architektai Alfredas ir Viktorija Jakučiūnai. 1971 m. ji buvo pastatyta prie tuometinio garsaus restorano „Trys mergelės“ (dab. Biržiškų g. 37). 2019 m. skulptūra restauruota ir perkelta į naują vietą, arčiau Trijų mergelių pėsčiųjų tilto.
-
Dekoratyvinė skulptūra Kaune: nuo Santakos iki Žaliakalnio funikulieriaus5 km„Laisvės karys“–„Mergaitė su dūdele“Kviečiame susipažinti su Kauno dekoratyvinėmis skulptūromis, esančiomis tarp Nemuno ir Neries santakos bei Žaliakalnio funikulieriaus.
Daugiau
-
Kauno miesto dvarai ir dvareliai45 kmAukštosios Fredos dvaras–Aukštosios Panemunės dvarasTeminiame maršrute „Kauno miesto dvarai ir dvareliai“ pristatome išlikusius (iš dalies išlikusius) Kauno mieste esančius dvarus ir dvarelius, liudijančius apie kadaise klestėjusią dvarų kultūrą.
Daugiau -
Lietuvos valstybingumo ženklai Kaune 1918–1940 m.9 kmPrezidentūra–Karininkų ramovėMinėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (1918–2018 m.) pristatome teminį maršrutą apie Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) valstybingumo ženklus Kaune.
Daugiau
Jei atradote netikslumų ar norite pateikti papildymų, savo pastebėjimus prašome parašyti mums, užpildant šią formą:
