1795 erfolgt die dritte Polnische Teilung,
nach der Teile von Litauen auf dem linken Ufer von Nemunas samt Kaunas (Panemunė, Freda, Aleksotas) an das Königreich Preußen fielen, und der restliche Teil des heutigen Kaunas – an das russische Imperium.
1. Aleksotas. – Iliustr. – Mašinr. // Kaunas ir jo apylinkės / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 427–438.
2. Apie ilgiausią pasaulyje tiltą… Kaune / Eugenijus Rūkas. – Iliustr. // Mūsų odisėja. – 2002, balandis (Nr. 2), p. 6.
3. Užnemunė po Prūsais (1795–1807) : istorinis teisės ir politikos tyrinėjimas / Augustinas Janulaitis. – Kaunas, 1928. – 404 p.: žml.
1802 wurde auf Initiative der Stadtbürger die erste Feuerwehr gegründet.
1808 wurde die Feuerwehr der Stadtpolizei und 1817 die offizielle Feuerwehr der Stadtverwaltung gegründet. Am 8.03.1884 entstand die Genossenschaft der freiwilligen Feuerwehr der Stadt Kaunas, für die 1887 in der E. Ožeškienės Straße eine neue Feuerwehr gebaut wurde. Während des Ersten Weltkrieges wurde die Genossenschaft aufgelöst und erst 1921 wiedergegründet.
1. Kaunas : 01. – 1995, Kaunas. – [16] p. : iliustr.
2. Kauno miesto ugniagesių kuopa. – Iliustr. // Lietuvos gaisrininkas. – 1923, Nr. 3–4, p. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=97367. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
3. Lietuvos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba = The Lithuanian Fire and Rescue Service. – [Vilnius, 1997]. – [12] p. : iliustr. – Gretut. tekstas angl.
4. Priešgaisrinės apsaugos reikalai Kauno mieste XIX amžiaus pradžioje / A. Ružancovas // Savivaldybė. – 1927, Nr. 8, p. 9–11. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3095. – Žiūrėta 2009 m. lapkričio 18 d.
5. Steigiamos savanorių ugniagesių draugijos. – Iliustr. // Ugniagesyba Lietuvoje / Vytautas Sinaitis. – Vilnius, 1995. – P. 12–15.
6. Ugniagesių rūmai žvelgia į Nemuną / Renata Diedonytė. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1995, rugsėjo 9, p. 7.
7. Ugniagesyba Lietuvoje carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu. – Kaunas // Ugniagesyba Lietuvoje / Vytautas Sinaitis. – Vilnius, 1995. – P. 9–11.
Am 24.06.1812 überquerte der Großteil der französischen Armee beim Ausbruch des Krieges mit Russland unter der Führung des Imperators Napoleon I den Fluss Nemunas bei Kaunas.
Am 7.12.1812 kehrte Napoleon nach Paris zurück. Am 14.12.1812 marschierte die russische Armee in Kaunas ein.
1. Didžiosios Armijos įsiveržimas į Lietuvą: birželio–liepos mėn. karo kronikos / Virgilijus Pugačiauskas // Lietuva ir Napoleonas. – Vilnius, 2012. – P. 29–38.
2. Lietuva Napoleono agresijos metais : 1807–1812 / B. Dundulis. – Vilnius, 1981. – P. 55–56, 124, 127.
3. Prancūzijos kariuomenės persikėlimas per Nemuną ties Kaunu / Arvydas Pociūnas // Voruta. – 1998, sausio 31, vasario 7.
4. Prancūzmetis Kaune / Virgilijus Pugačiauskas // Kauno istorijos metraštis.– [T.] 11 (2011), p. 219–250.
5. 1812 m. Prancūzijos kariuomenės katastrofa Kaune / Arvydas Pociūnas. – Iliustr., schema // Kauno diena. – 1998, sausio 7, p. 25.
6. Letters sur la Russie, la Finlande et la Pologne / X. Marmier. – Paris, 1851. – P. 358–362.
7. Napoleono armija Lietuvoje : prancūzų prisiminimai / sudarytojas Joseph Everatt. – Vilnius, 2011. – 184 p. : iliustr.
1819–1823 lehrte der Dichter Adomas Mickevičius (1798–1855) in der Bezirksschule von Kaunas (heute das Jesuitengymnasium)
und schuf hier „Ode an die Jugend“, „Gražina“, einen Teil von „Vėlinės“ sowie andere romantische Dichterwerke.
1. Adomas Mickevičius Kaune / P. Juozapavičius. – Vilnius, 1970. – 62 p. : iliustr.
2. Kaunas Mickevičiaus gyvenime ir kūryboje / Arnoldas Piročkinas // Darbai ir dienos. – 1999, [t.] 9, p. 41–50.
3. Elektroninis žinynas „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas”. – Prieiga per internetą. URL: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MICKEVI%C8IUS%20ADOMAS. – Žiūrėta 2019 m. gegužės 4 d.
1828 wurde die Pferdestation von Kaunas (Architekt Joseph Poussier) auf dem Rathausplatz gebaut.
1. Architektai ir jų kūryba : Ž. Pusjė / V. Levandauskas, M. Rupeikienė. – Iliustr., planas // Lietuvos architektūros istorija: nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. – [T.] 2, p. 327–328.
2. Išlikusios arklių pašto stotys. – Iliustr. // Nuo žygūno – į pasaulį / Povilas Vitkevičius. – Kaunas, 1997. – P. 110–114.
3. Kauno arklių pašto stotis. – Iliustr. // Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu / Jonas Pleckevičius. – Vilnius, 2007. – P. 17, 18–19.
11.–18.06.1831 stand Kaunas sieben Tage lang unter der Herrschaft von Aufständischen gegen die Zarenregierung.
1. Kaunas 1831 ir 1863–1864 metų sukilimuose / Aleksandras Ružancovas.– Bibliogr. str. gale // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 3 (2002), p. 305–332.
2. Revoliucinis Kaunas: Kaunas 1831 metų sukilime. – Mašinr. // Istorinis-revoliucinis Kaunas / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1945. – P. 23–35.
3. Sukilimai Kaune (1831 ir 1863 metų) / Algimantas Daugirdas. – Iliustr. // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 44–49.
4. 1830–1831 m. sukilimas // Lietuva: nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo / Arūnas Gumuliauskas. – Vilnius, 1993. – P. 214–217.
1836 wurde das Lazarett in den ehemaligen Gebäuden des Karmeliterklosters gegründet.
1853–1855 wurde das Hauptgebäude gebaut. 1919 hat sich hier das Lazarett der litauischen Streitkräfte niedergelassen, das 1926 den Namen von Dr. Jonas Basanavičius bekam.
- Augenklinik und Hals-Nasen-Ohren-Klinik : (heute Medizinischer Dienst der litauischen Streitkräfte) / Jolita Kančienė. – Iliustr., Plan. // Architekturführer Kaunas : Bauten ab 1918 bis heute. – Berlin : DOM publishers, 2016. – S. 57.
- D-ro Jono Basanavičiaus vardo karo ligoninė / pulk. gyd. Oželis. – Iliustr. // Karys. – 1930, Nr. 26–26, p. 493–497.
- Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / K. Marcinauskas. – Kaunas, 1998, t. – [D.] 5: Kaunas – Šiauliai. – P. 6–7.
- Iš karo ligoninės istorijos / dr. J. Žiemgulys // Medicina. – 1930, Nr. 6, p. 432–437.
- Kauno Karo ligoninė – D-ro Basanavičiaus ligoninė // Rytas. – 1926, lapkričio 23, Nr. 265, p. 3.
- Karo ligoninė: lietuviai, vokiečiai, rusai / J. Gulbinas // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 2, p. 22–23.
- Karo ligoninės pastatų kompleksas / N. Lukšionytė–Tolvaišienė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 66–67.
- Karo ligoninės pastatų kompleksas / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, gegužės 1, Nr. 99, p. 23.
- Lietuvos karo ligoninės veikla iki 1941 m. / S. Katkus. – Iliustr. // Sveikata. – 1997, Nr. 4, p. 10–13.
1843 wird das Gubernium gegründet, zu dessen Zentrum die Stadt Kaunas wird.
Im selben Jahr erscheint die erste Herausgabe der Zeitung „Kovenskije gubernskije vedomosti“.
1. Imperijos pasididžiavimas – į metalo laužą / Arvydas Pakštalis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2012, vasario 29, priedas „Santaka“, p. 7.
2. Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus. – P. 119–120.
3. Kauno gubernijos įkūrimas (1838–1843 metai) // Darbai ir dienos. – 2001, [t.] 28, p. 69–70.
4. Kunigo Motiejaus Valančiaus surinktos įvairios žinios // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – Vilnius, 2003. – P. 5–231.
5. Paminklas 1812 m. pergalei prieš Napoleoną / A. Pakštalis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1089. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
6. Senieji informaciniai leidiniai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 12.
7. Ковенская губерния за 1843–1893 г. – Ковна, 1893. – С. 8–14, 16, 263–271.
1844 wird Gymnasium von Kražiai (1616 gegründet als Jesuitenkolleg) nach Kaunas verlegt und das Gymnasium des Guberniums von Kaunas genannt.
Zuerst wurde das Gymnasium im ehemaligen Jesuitenkloster untergebracht, später im Dominikanerkloster, und erst 1863 zog es in neue Räume ein (Gimnazijos Str. 3, heute das Gymnasium von Maironis).
1. Kauno Maironio gimnazija. – Iliustr. – Santr. angl. // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 39–49.
2. Kauno Maironio gimnazija. – Kaunas, 2000. – 1 lap. sulankst. į 6 p. : iliustr.
3. Kauno Maironio vidurinė mokykla / parengė Daiva Garnienė, Marija Karpavičienė. – Kaunas, 1989. – 22, [2] p.: iliustr. – Bibliogr. išnašose.
5. Surinktos įvairios žinios // Namų užrašai / Motiejus Valančius – Vilnius, 2003. – P.385.
6. Šis tas iš Kauno gubernijos gimnazijos veiklos. – Iliustr. – Mašinr. // Iš švietimo – kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / Pranas Juozapavičius – Kaunas, 1980. – P. 20–35.
7. Памятная книжка Ковенской губернии на 1875 г. – Ковно, 1874. – С. 224.
1846 wird mit dem Bau des Guberniumspalastes begonnen (nach Entwurf vom Kapt. Fiodor Winter),
der am Anfang als Privathaus benutzt wurde. 1866 wurde dieses Gebäude an die Guberniumsverwaltung vermietet und 1876 an sie verkauft. 1915 weilte hier der deutsche Kaiser Wilhelm II. 1919–1940 residierten in diesem Gebäude die Präsidenten der Republik Litauen. Heute befindet sich hier die Abteilung des Kunstmuseums von M. K. Čiurlionis – der Historische Präsidentenpalast (Vilniaus Str. 33). Neben befindet sich der Park mit Denkmälern verschiedener litauischen Staatspräsidenten.
1. Gubernatoriaus (Prezidentūros) rūmai Vilniaus g. 33 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 335–336.
2. Gubernatūros rūmai Vilniaus g. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 57–59.
3. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra / Vilma Akmenytė . – ILiustr. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas, 2009. – P. 80–87.
4. Prezidentūros praeitis / Violeta Reipaitė, Raimonda Rickevičienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, kovo 4, p. 17.
5. Prezidento rūmai Kaune : kolektyvinė monografija / Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Ingrida Jakubavičienė, Renata Mikalajūnaitė, Justina Minelgaitė-Plentienė, Marija Navickaitė, Raimonda Rickevičienė. – Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018. – 268 p. : iliustr.
6. Historical Presidential Palace of the Republic of Lithuania in Kaunas : [information publication] / [M. K. Čiurlionis National Museum of Art] ; [editors Renata Mikalajūnaitė, Justina Minelgaitė, Ingrida Jakubavičienė, Jovita Jankauskienė, Vilma Akmenytė-Ruzgienė] ; [translator Armandas Rumšas]. – [Kaunas] : [M. K. Čiurlionis National Museum of Art], [2013]. – 48, [1] p., įsk. virš. : iliustr., faks., portr., žml.
7. The Historical Presidential Palace. – Prieiga per internetą. URL: http://www.istorineprezidentura.lt/en/. – Žiūrėta 2019 m. gegužės 9 d.
8. Der ehemalige Präsidentensitz / Irena Vaišvilaitė. – Portr., iliustr. // Kaunas. – Vilnius : Baltos lankos, [2008]. – P. 42–45.
21.02.1847 bestätigte Zar Nikolaj I den Entwicklungsplan von Kaunas (ergänzt 1871).
1. Naujasis planas // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 13–14.
2. Городская территорiя // Городь Ковна : краткiй историко-статистическiй очеркъ / К. П. Гуковскiй. – Ковна, 1904. – С. 73–74.
1847 wird der alte Stadtfriedhof angelegt (Vytauto Prospekt).
1959 wird der Friedhof geschlossen und durch Beschluss vom 5.05.1994 zum Geschichte- und Kulturdenkmal erklärt.
1. Dabar čia Ramybės parkas… / Danutė Rūkienė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, lapkričio 2, p. 4.
2. Groby žolnierzy polskich w Kownie / M. Jackiewicz. – Lenk. // Znad Wilii. – 1995, 1 listopade (Nr. 21), p. 4.
3. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte. – Iliustr., schem. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – 2001. – P. 39–43.
4. Kauno miesto kapinėse (Vytauto pr.) palaidotų žuvusių karių sąrašas // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. – [Vilnius, 2003] – P. 40–67.
5. Kauno kapinės senovėj // Lietuva. – 1927, gruodžio 12, p. 5.
6. Kauno kapinės tarp Bažnyčios, Totorių, Trakų g. ir Vytauto pr. / Merūnas Gervė, Danutė Rūkienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 40–44.
7. Žuvome dėl Tėvynės. – Kaunas, 1995. – 32 p.: iliustr., schema.
1848 werden in der Druckerei von Mauša Tipografas (Zymelovičius) das erste litauische Buch in Kaunas und das erste litauische Buch in Großlitauen über den Gesundheitsschutz „Regulas del skarbawu žmonių...“ (Umgang mit kranken Menschen) gedruckt.
1. Kauno lietuviškos knygos leidybos ištakos / Nijolė Lietuvninkaitė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 30–37.
2. Kauno lietuviškos knygos leidybos pradžia XIX amžiuje / Nijolė Lietuvninkaitė // Knygotyra. – T. 34 (1998), p. 30–37.
3. Senoji knyga Kaune / Sigitas Lūžys // Knygotyra. – T. 35 (1999), p. 138–146.
1852 wurde der Marktplatz in der Altstadt angelegt (heute Platz des Gründungssejms).
1976 wurde er geschlossen.
1. Kauno turgaviečių bruožai (1919–1940 m.) / Astė Morkūnaitė-Lazauskienė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11, (2011), p. 55–71.
2. Kauno kronika: 1944–1992 m. [Rankraštis] / Algimantas Dumbliauskas. – Kaunas, 2010. – 96 lap.
3. Kauno senoji turgavietė // Dienos žodis. – 1933, liepos 20, p. 2.
1853 wurde im Stadtviertel Vilijampolė die erste Dampfbierbrauerei von I. B. Wolf in Betrieb genommen, die den Anfang der Bierindustrie Litauens markierte.
1. „Engelmano“ Bendrovės alaus darykla ir salyklo fabrikas // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 63–64.
2. „I. B. Volfo“ garinis alaus bravoras ir salyklo fabrikas // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / Dr. J. Jetingerys, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1, p. 57–58.
3. Iškaboje nebeliko „Ragučio“ ženklo. – Iliustr. – KD inf. // Kauno diena. – 2011, balandžio 13, p. 3.
4. Lietuviškos aludarystės tradicija gimė Kaune / Aistė Veismonaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, balandžio 9, p. 7.
5. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki „Ragučio“ : alaus daryklos istorija, 1853–2008 m. / Vilma 6. Akmenytė, Giedrė Milerytė. – Kaunas, 2008. – 208 p. : iliustr., faks., žml.
7. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 56.
8. Viešųjų asmenų privatūs interesai: nuo „Bliumental“ iki „Ragučio“ // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 8 (2007), p. 105–126.
9. Volfo-Engelmano alaus darykla Kaunakiemio g. – Iliustr., planas // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 99–100.
10. Alumi neprekiaujame – išjungtas vanduo = No water – no beer = Пиво неотпускается – нет воды / Vytis Ramanauskas, Žygimantas Šalkauskas ; [translated by Adomas Gricius, Viktorija Urbonavičiūtė, Daina Valentinavičienė] ; [на русский язык перевёл Виталий Александрович Асовский]. – Vilnius : Mirabilis : Dirva, 2019 ([Vilnius] : Petro ofsetas). – P. 29–69, 127–219.
1854 wird als Anfang der Fotographiegeschichte von Kaunas bezeichnet.
Deutscher Fotograph Otto Neuschäfer, der kurz in Kaunas weilte, machte einige Porträts der High Society. Fotograph Anton Rohrbach aus Ungarn fotographierte 1861 den Bau der Eisenbahn.
1. Ankstyviausios Kauno fotografijos / Dainius Junevičius. – Iliustr. // Archiforma. – 2007, Nr. 2, p. 94–97.
2. [Anton Rohrbach (1825–1889)]. – Portr. // Ívek a Tisza felett : Százötven éve épült a szegedi vas úti híd=Spanning the river Tisza : The 150 year–old Szeged railway bridge / Directed and written by Zoltan Áy. – Szeged, 2008–2009. – P. 74.
3. Atrastos pirmojo Lietuvos geležinkelio tiesimo nuotraukos / Dainius Junevičius. – Iliustr. // Lietuvos geležinkeliai. – 2003, Nr. 2, p. 72–77.
4. Fotografijos raida Lietuvoje 1839–1863 m. / Dainius Junevičius. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Kultūros barai. – 1997, Nr. 8, p. 89–94; Nr. 10, p. 65–69.
5. Kauno ankstyvųjų miestovaizdžio fotografijų raida / Vaida Almonaitytė-Navickienė. – Iliustr. // Kultūros paminklai. – [Nr.] 11 (2004), p. 114–127.
6. Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje / Dainius Junevičius // Menotyra. – 1997, Nr. 1, p. 60.
7. Kauno nuotraukos / Dainius Junevičius. – Iliustr., plan., pieš. – Bibliogr. išnašose // Antalis Rohrbachas. – Vilnius, [2013]. – P. 96–116.
8. Lietuvos fotografų darbai XIX a. – 1915 m. : katalogas. – Iliustr. / Z. Budrytė. – Vilnius, 1985. – P. 3–6.
9. Pirmieji Vilniaus dagerotipininkai ir fotografai / Dainius Junevičius // Kultūros istorijos tyrinėjimai : Straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1997. – P. 232
1854–1856 wird Kaunas während des Krimkrieges zum einzigen Hafen Russlands für den Getreideexport, der von den Briten nicht blockiert wird.
1. Akstinas miesto augimui. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1967, gruodžio 24, p. [6]
2. „Kaltas“ ir grafas Tyzenhauzas. – Iliustr. // Vakarinis Kaunas. – 1993, gruodžio 4–6, p. 3.
3. Nemuno laivininkystės istorijos bruožai / Adomas Makarevičius. – Iliustr. // Kraštotyra. – [T.] 19 (1985), p. 68–69.
4. Transportas : istorija, ateitis, studijos ir mokslas / Adolfas Baublys // Lietuvos mokslas. – T. 4, [Kn.] 10 (1996), p. 87.
1855 wird der Kai von Nemunas gemäß dem vom Zaren 1851 bestätigten Projekt für die Befestigung der Kaie von Nemunas und Neris mit Granit verlegt.
1. Aleksoto gatvė. – Mašinr. // Kauno gatvių istorija / Birutė Sabakonienė. – Kaunas, 1978. – P. 26.
2. Gubernijos laikotarpio (1843–1915) Kaunas. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 12.
3. Kaunas XIX ir XX amžiuose / Jonas Vaičenonis // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 25.
4. Город Ковна // Краткий историко-статистический очерк / К. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 83.
1858 wird die Verordnung verabschiedet, wonach die Juden das Recht bekommen, in ganz Kaunas zu wohnen und Häuser zu bauen.
1. Rusijos imperijoje. XVIII a. pabaiga–XX a. pradžia // Lietuvos žydų kelias / Solomonas Atamukas. – Vilnius, 2001. – P. 40.
2. Žydų miestiečių teisės ir statusas 1858–1862 metais // „Žydų klausimas“ Lietuvoje XIX a. viduryje / sudaryt. V. Sirutavičius, D. Staliūnas. – Vilnius, 2004. – P. 49–52.
Am 9.05.1859 fängt der Bau des Eisenbahntunnels in Kaunas gemäß dem Entwurf vom Ingenieur D. F. Perrot (Länge 1280 m, Breite 8,44 m, Höhe 6,95 m) an.
Am 20.11.1861 fuhr durch den Tunnel der erste Dampfzug.
- Atrastos pirmojo Lietuvos geležinkelio tiesimo nuotraukos / Dainius Junevičius. – Iliustr. // Lietuvos geležinkeliai. – 2003, Nr. 2, p. 72–77.
- „Kauno geležinkelio tunelis – ilgiausias geležinkelio tunelis Lietuvoje.“ // Pajusk Lietuvą. – Vilnius, 2011. – P. 189.
- Kauno tunelis / Dainius Junevičius. – Iliustr., plan. – Bibliogr. išnašose // Antalis Rohrbachas. – Vilnius, [2013]. – P. 76–80.
- Kauno geležinkelio tunelis / parengė Olegas Slepakovas, [A. Valuckas]. – Kaunas, 2009. – 74, [1] p. : iliustr., faks.
- Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimas / Liubomiras Viktoras Žeimantas // Lietuvos istorijos metraštis. – 2000 (2001), p. 212.
- Techninė ir ekonominė problema / Algirdas Alfonsas Kliorė. – Iliustr. // Geležinkelininkas. – 1998, liepos 15, p. 3.
- Tunelis ir geležinkelio tiltas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 51–66.
- Kauno tunelis = Kaunas railway tunnel. – Iliustr., projekt., plan. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų. – Bibliografija p. 186–187 (40 pavad.), ir išnašose // Pirmasis geležinkelis Lietuvoje / [sudarytojos Vitalija Lapėnienė ir Asta Mikalauskaitė]. – Vilnius : [BMK leidykla] : Lietuvos geležinkeliai, 2016–2018. – Kn. 2. – 2018. – P. 176–185.
1859–1862 wurde in der Nieder-Freda die Grüne Brücke (Eisenbahnbrücke) gebaut.
Der erste Dampfzug überquerte die Brücke am 27.02.1862.
- Kauno Žaliasis geležinkelio tiltas / A. Sinkevičiūtė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1302. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
- Lentvario–Kauno atkarpa; Kauno–Virbalio atkarpa / Liubomiras Viktoras Žeimantas. – Iliustr. // Sankt Peterburgo–Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės–Vakarų) geležinkelis 1858–1915. – Vilnius, 2003. – P. 28–31; 40–45.
- Tiltas per Nemuną prie Kauno / Dainius Junevičius. – Iliustr., brėž., plan. – Bibliogr. išnašose // Antalis Rohrbachas. – Vilnius, [2013]. – P. 58–75.
- Tunelis ir geležinkelio tiltas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 51–66.
- Žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną Kaune // Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. – Kaunas, 2004. – P. 29–33.
- Žaliasis (geležinkelio) tiltas / Henrikas Kebeikis. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1997, Nr. 4, p. 12.
- Kauno geležinkelio tiltas = Kaunas railway bridge. – Iliustr., projekt. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų. – Bibliografija p. 186–187 (40 pavad.) ir išnašose // Pirmasis geležinkelis Lietuvoje / [sudarytojos Vitalija Lapėnienė ir Asta Mikalauskaitė]. – Vilnius : [BMK leidykla] : Lietuvos geležinkeliai, 2016–2018. – Kn. 2. – 2018. P. 150–161.
1861 wird der jüdische Friedhof in Žaliakalnis (Radvilėnų Chaussee) angelegt.
1896 und 1908 wurde der Friedhof erweitert, 1952 – geschlossen.
- Kauno miesto mero potvarkis Nr. 1269 1991 m. rugpjūčio 13 d. : Įrengti paminklinį akmenį prie žydų kapinių Radvilėnų plente. Paminklinio akmens tekstas : „Senosios žydų kapinės. Tebūna šventas mirusiųjų atminimas…“. – Parašas: Miesto meras V. Čiurinskas // Kauno tiesa. – 1991, rugpjūčio 27, p. 5.
- Planai. – Mašinr. // Vilijampolės ir Žaliakalnio žydų kapinių istoriniai tyrimai / Danutė Rūkienė. – Kaunas, 1997. – P. 2–11, 15–18.
1862 wurde die Fabrik „Minerva“ in Kaunas (heute Vytautas Pr.) gegründet – die erste Gusseisengießerei zur Herstellung von landwirtschaftlichen Geräten und dekorativen Gegenständen.
- Vienos įmonės istorija / V. Černeckis // Kauno tiesa. – 1960, lapkričio 3, p. 4.
- Pirmoji Kauno mašinų gamykla / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – 1985, [t.] 19, p. 33.
- „Minervos“ fabrikas Vytauto pr. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 100–103.
- Kai „Minerva“ dar nesivadino „Minerva“: pirmojo metalo apdirbimo ir mašinų fabriko Kaune įkūrėjas Tomas Heidukevičius (Tomasz Hejdukiewicz) / Arminas Štuopys, Asta Miltenytė. – Iliustr. – Santrauka anglų kalba. – Bibliografija: 49 pavadinimai ir išnašose // Istorija. – T. 130, Nr. 2 (2023). – 2023, p. 65–83.
1862 wurde das Gebäude des Guberniumsgymnasiums in Kaunas (Architekt Nikolay Chagin; Gimnazijos Str. 3) gebaut, heute das Gymnasium von Maironis.
1. Kauno gubernijos gimnazija (Gimnazijos g. 3). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 49–50.
2. Kauno gubernijos gimnazija. – Iliustr. // Kauno Maironio vidurinė mokykla / Daiva Garnienė, Marija Karpavičienė. – Kaunas, 1989. – P. 3–4.
3. Šis tas iš Kauno gubernijos gimnazijos veiklos. – Iliustr. – Mašinr. // Iš švietimo-kultūros istorijos: straipsnių rinkinys / Pranas Juozapavičius. – P. 20–34.
1862 wurde auf dem Karmelitenfriedhof die orthodoxe Auferstehungskirche (Voskresenskaja) gebaut,
die 1883 zur Gemeindekirche wurde. Nach dem Zweiten Weltkrieg wurde sie zweckentfremdet und vernachlässigt. 1990 wurde sie den Gläubigen zurückgegeben, restauriert und nahm im Jahre 2000 wieder ihre Funktion auf.
1. Buvusios Karmelitų kapinės Vytauto prospekte / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, lapkričio 27, p. 20–21.
2. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. / Regina Laukaitytė. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 89–106.
3. Penktas maršrutas // Dviračiu po vidurio ir šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 5, p. 6.
4. Priedai : Lentelė. Stačiatikių cerkvės Lietuvoje 1918–1990 metais // Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje / Regina Laukaitytė. – Vilnius, 2003. – P. 191–235.
5. Karmelitų kapinės Vytauto prospekte // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 39–40.
6. Церковь Воскресения Христова (кладбищенская). – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – C. 14–15.
1862 wurde das Jüdische Krankenhaus „Bikur Cholim“ (Architekt Nikolajus Timofejevas; heute A. Jakšto Str. 5) gebaut.
1892 wurde das zweite Stockwerk (Architekt Justinas Golinevičius) entworfen. 1929 wurde das dritte Stockwerk dazugebaut (Architekt Mozė Blochas). Im Jahre 1965–1995 war hier das 2. Krankenhaus der Stadt Kaunas tätig.
1. Kauno pastatai / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje / sudarytojas A. Jomantas. – Kaunas, 2005. – P. 74–75.
2. Kauno žydų ligoninė „Bikur Choilim“ / B. Golachas // Apžvalga. – 1935, birželio 16, Nr. 1, p. 7. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=94189. – Žiūrėta 2012 m. lapkričio 29 d.
3. Paliegusi Kauno žydų ligoninė / Nemunas. – 2009, sausio 22–28, Nr. 3, p. 8.
4. Žydų bendruomenės pastatai. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / N. Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 37–38.
5. Žydų ligoninė Kaune. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1468?rt=3&type=2&ss=%C5%BDyd%C5%B3+ligonin%C4%97. – Žiūrėta 2016 m. vasario 18 d.
1863 wurde in Kaunas die Telegrafstation mit 10 Apparaten in Betrieb genommen.
1. Iš Kauno telefono stoties istorijos / A. Step. // Lietuvos aidas. – 1936, spalio 23, p. 4.
2. Kas buvo „Kaunas-1“ / A. Karbelašvilis. – Schem. // Kauno tiesa. – 1974, sausio 20, p. [6].
3. Lietuvos energetika / J. Stankus, J. Jurginis, V. Puronas… [et. al.]; red. kolegija A. Žukauskas (pirm.)… [et. al.]. – Vilnius, 1982, P. 47–48.
4. Prieškarinis Kaunas: sunkus telefono atsiradimo Kaune kelias // Diena. – 1938, sausio 30, p. 7.
5. Telegrafas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 537.
1863* wurde in Kaunas der Bahnhof gebaut (die offizielle Inbetriebnahme wird auf den 21.02.1862 datiert).
1944 wurde der Bahnhof von den sich zurückziehenden Deutschen gesprengt. 1953 wurde auf den Resten des Fundaments der heutige Bahnhof gebaut (Architekt Piotr Ašastin). 2005 hat man mit den Restaurationsarbeiten begonnen, die am 9.04.2008 abgeschlossen wurden.
- Bahnhof / Vaidas Petrulis. – Iliustr., Plan. // Architekturführer Kaunas : Bauten ab 1918 bis heute. – Berlin : DOM publishers, 2016. – S. 194.
- Blizgino paskutinę parą / Tadas Širvinskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2008, balandžio 10, p. 1, 5.
- Geležinkelio stotis. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 61–64.
- Geležinkelio stotis Vytauto pr. 1 / J. Minkevičius. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 338–339.
- Geležinkelio stotys : Kaunas / Liubomiras Viktoras Žeimantas. – Iliustr. // Sankt Peterburgo–Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės–Vakarų) geležinkelis 1858–1915. – Vilnius, 2003. – P. 182–187.
- Kauno geležinkelio stotis / V. Petrulis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?rt=3&type=2&ss=gele%c5%beinkelio&id=205. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
- Lietuvos savivaldybių raida ir veiklos finansavimas : monografija / Romas Stačiokas, Justinas Rimas. – Kaunas, 2002. – P. 58.
- Kaunas : (Ковно). – Iliustr., projekt., plan. schem. – Gretutinis tekstas lietuvių, anglų. – Bibliografija p. 186–187 (40 pavad.), ir išnašose // Pirmasis geležinkelis Lietuvoje / [sudarytojos Vitalija Lapėnienė ir Asta Mikalauskaitė]. – Vilnius : [BMK leidykla] : Lietuvos geležinkeliai, 2016–2018. – Kn. 2. – 2018. P. 60–85.
Am 28.12.1863 verurteilte und erhängte die Zarenregierung in Kaunas einen der Führer des polnisch-litauischen Aufstands den Priester Antanas Mackevičius.
An der Hinrichtungsstelle wurde 1966 ein Gedenkstein aufgestellt (Malerin B. Vorlingaitė, Architektin T. Šešelgienė).
1. Antanas Mackevičius : sukilimo žygiai ir kovos / Gediminas Ilgūnas. – Vilnius, 2007. – 303 p.: iliustr., portr.
2. Baudžiavos panaikinimas ir 1863 m. sukilimas // Lietuva : nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo / Arūnas Gumuliauskas. – Vilnius, 1993. – P. 229–232.
3. Sukilimo slopintojų rankose // Antanas Mackevičius / Juozas Žiugžda. – Vilnius, 1971. – P. 151–163.
Am 3.12.1864 wurden das Bistum von Žemaitija und das Priesterseminar aus Varniai nach Kaunas verlegt.
1. Atmainos bernardinų vienuolyne; Panų bernardinių vienuolynas; Bernardinių vienuolyno puolimas // Raštai / Vaižgantas. – Vilnius, 2002. – [T] 14, p. 400–403.
2. Gyvenamas namas Kaune Motiejaus Valančiaus gatvė, Nr. 6, Kauno vyskupijos kurija : [istoriniai tyrimai] / Sigita Samuolienė // Draugas (Chicago). – 1991, sausio 19, priedas „Mokslas, menas, literatūra“, p. 3.
3. Kauno buvęs bernardinių vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia // Lietuvos vienuolynai : vadovas. – Vilnius, 1998. – P. 92.
4. Kauno metropolijos kunigų seminarija // Kauno miestas. – Kaunas, 1930. – P. 44.
5. Namų užrašai // Namų užrašai / Motiejus Valančius. – Vilnius, 2003. – P. 595.
1864 wurde das Gefängnis in Kaunas (Architekt Nikolai Ikonnikov; A. Mickevičiaus Str. 11) gebaut.
1960 wurde es zugemacht. Am 10.06.2004 wurde die Untersuchungshaftanstalt Kaunas offiziell in Betrieb genommen.
- „Kauno bastilija“ 1858–1960 metais. – Iliustr. – Mašinr. // Revoliucinio judėjimo sūkuryje / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 77–88.
- Bausmės namai. – Iliustr. // Naujas žodis. – 1932, Nr. 12, p. 240–241.
- Kauno kalėjimas A. Mickevičiaus g. – Planas. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 59–61.
- Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas nacių okupacijos metais (1941–1944) / Arūnas Bubnys. – Lent. – Santr. angl. – Bibliogr.: 125 pavad. // Genocidas ir rezistencija. – 2009, [t] 1(25), p. 18–37.
- Kaunas Remand Prison. – Prieiga per internetą. URL: http://www.kaldep.lt/en/kaunas-remand-prison/welcome.html. – Žiūrėta 2020 m. lapkričio 5 d.
- Kauno kalėjimas. – Prieiga per internetą. URL: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/albumai/kauno-kalejimas/189. – Žiūrėta 2021 m. gegužės 5 d.
1867 wurde im Viertel von Karmeliten nahe der Malaja Gospitalnaja Str. (heute Kaunakiemio Str.) die Nägel-Fabrik von Dovydas Šereševskis gegründet, die 1870 Jakovas Glazeris übernahm und als „Vulkanas“ (deutsch „Vulkan“) nannte; 1878 kam der deutsche Industrieller Richard Tillmanns nach Kaunas und gründete hier die erste Metallverarbeitungsfabrik,
die Bolzen, Schrauben, Nieten und Stahl- und Walzprodukte produzierte. 1893 wurde die Gesellschaft „Tillmanns und Co“ gegründet. Die Fabrik war der Größe nach die erste in Russland und die zweite in Europa. Von der Tillmanns’schen Gesellschaft – in der Sowjetzeit das Werk „Pergalė“ (seit 1941), heute die geschlossene AG „Pergalės koncernas“ – sind nur einige Gebäude in der Kaunakiemio Str. erhalten geblieben.
1. „Br. Tilmansų ir Ko“ metalų dirbtuvės Kaune // Lietuvos pramonė : iliustruotas leidinys / dr. J. Etingerys ir M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – T. 1. – P. 39–40.]
2. Didžiosios Kauno metalo apdirbimo gamyklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pardžioje / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – [T.] 19 (1985), p. 34–37.
3. „Pergalės“ gamyklos istorija : 1867–1967 / V. Černeckis, H. Klementavičius, P. Mikuckas. – Kaunas, 1967. – 94 p. : iliustr.
4. Tilmansų fabrikai prie Kaunakiemio g. ir Griunvaldo g. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 104–107.
Am 22.07.1870 wurde die Genossenschaft der Lesefreunde ins Leben gerufen, sie gründete die erste öffentliche Bibliothek in Kaunas.
1. Kai kurie dokumentai iš Lietuvos bibliotekų istorijos 1905–1907 m. revoliucijos laikotarpiu: II. Kauno policmeistro raportas Kauno gubernatoriui dėl „neigiamos“ Kauno skaitymo mėgėjų draugijos veiklos [medžiagą paruošė L. Vladimirovas] // Mokslinės bibliotekos metraštis. 1957.– T. 5 (1958), p. 95–103.
2. Kauno skaitymo mėgėjų draugija (1870–1915) / Nijolė Lietuvninkaitė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 7 (2006), p. 63.
3. Kauno skaitymo mėgėjų draugija (1969–1915) / Levas Vladimirovas // Bibliotekų darbas. – 1960, Nr. 3, p. 18–22.
4. Ritenbergų namai (Laisvės al. 57/S. Daukanto g. 17, 15) // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 118–119.
5. Skaitymo mylėtojų draugija // Vienybė. – 1919, Nr. 37, p. 298.
6. Visuomeninės ir privačios bibliotekos // Kauno senoji knyga : raiška ir plėtotė 1843–1918 metais / Nijolė Lietuvninkaitė. – Vilnius, 2006. – P. 140–159.
1871 wird auf Initiative der Duma von Kaunas auf dem Grünen (Vytautas) Berg ein Park angelegt, 1872 wird er Petrus-Berg (Petrovskaja gora) genannt, 1919 – Vytautas-Park.
Den Park pflegte die 1875 gegründete Gärtnergenossenschaft. 1899 wurde im Park ein Pavillon (Kurhaus) gebaut.
- Vytauto kalnas. – Parašas: J. K-as // Trimitas. – 1934, Nr. 24, p. 475
- Mūsų parkai / Antanas Tauras. – Vilnius : Mokslas, 1989. – P. 211–212.
- Kultūrinio draustinio teritorijos tyrimai, paveldosauginių verčių nustatymas ir pasiūlymai saugojimui / Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiojo plano pagrindžiamoji dalis; Parengė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2007. – [2 lap.]. – Bibliogr. išnašose. – Mašinraštis.
- Paskutinįjį kurhauzą persekioja mįslinga lemtis / Vėjūnė Gečiauskienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2002, spalio 2, p. 1, 4.
- Vytauto kalnas Kaune. – Iliustr. // Sugrįžimai : Onos Vitkauskytės leidinių katalogas. – Kaunas, 2001. – P. 63.
- Vytauto parkas. – Iliustr. // Lietuvos gamtos paminklai / Gediminas Isokas. – Vilnius, 1995. – P. 106–107.
- Kauno ąžuolyno parkas / Rimantas Didžgalvis. – Iliustr. // Kauno savasties ženklai. – Kaunas : Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2009. – P. 105–115.
- Kas išgelbės atrakcionus? / Rasa Masiokaitė ; M. Patašiaus nuotr. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2011, birž. 23, p. 2.
- Lietuvos sporto pradžia 1919 m. : atidengtas atminimo akmuo Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietoje / Pranas Majauskas, Dovydas Jokubauskis. – Iliustr. // Statyba. – 2015, geg. 20, p. 8.
- Kauno parkų istorija: nuo pirmųjų iki dabar / Nerijus Budrys. – Iliustr. // Žaliasis pasaulis. – 2019, birž. 27, p. 3.
Am 17.07.1872 bekam der Händler der I Gilde Levinas Boruchovas Minkovskis die Genehmigung, in Kaunas die Choralsynagoge zu bauen (E. Ožeškienės Str. 13; unbekannter Architekt).
1. Choralinė sinagoga E. Ožeškienės g. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas, 2001. – P. 34–36.
2. Choralinė sinagoga E. Ožeškienės g. – Iliustr. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje. – [Vilnius], 2000. – P. 72–74.
3. Choralinės sinagogos sukaktis. – Iliustr. / Gediminas Stanišauskas // Kauno diena. – 2006, gegužės 9, p. 5.
4. Kauno gubernijos sinagogos. – Iliustr. // Nykstantis kultūros paveldas : Lietuvos sinagogų architektūra / Marija Rupeikienė. – Kaunas, 2003. – P. 138–139.
5. Kaunas XIX ir XX amžiuose / Jonas Vaičenonis // Kaunas: istorija, praeitis, dabartis. – Kaunas, 2006. – P. 26.
6. The Choral Ohel Yaakov Synagogue at 13 Elizos Ožeškienės Street. – Iliustr., pl.. – Bibliogr. išnašose str. gale // Synagogues in Lithuania. – Vilnius : Vilnius Academy of Arts Press, 2010–2012. – [Vol. 1], p. 224–228.
Am 1.01.1876 fanden in Kaunas die Selbstverwaltungswahlen statt (die Duma der ersten Wahlperiode nahm ihre Arbeit am 6.07.1876 auf).
1808–1870 war die vom Generalgubernator gegründete Duma für die Stadt zuständig.
1. Miestų įstatymo įgyvendinimas Kaune / Kristina Statkutė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 5 (2004), p.161–189.
2. Город Ковна // Краткий историко-статистический очерк / К. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 72 –73.
3. Двадцатипятилетие городского oбщественнoго управления в гор. Ковне. – Ковнa, 1903. – 144 c.
1879 hat der deutsche Industrielle V. Schmidt mit Erlaubnis der Guberniumsregierung im Stadtviertel Šančiai mit dem Bau der Fabrik „Vestfalija“ zur Herstellung von Draht, Nägeln und Eisenerzeugnissen begonnen.
1922 wurde die Fabrik von den Brüdern Jonas und Juozas Vailokaitis gekauft, die später den Betrieb „Metalas“ gründeten. In der Sowjetzeit funktionierte hier das Werk für Sanitäreinrichtung.
1. Akc. bendrovės metalų išdirbinių buv. „Brolių Šmidt“ fabrikas. Kaunas, Šančiai // Mūsų paroda. – Kaunas, 1923, p. 17–18.
2. Didžiosios Kauno metalo apdirbimo gamyklos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje / Leopoldas Kumpikas // Kraštotyra. – [T.] 19 (1985), p. 41–43.
3. Die Schmidtsche Fabrik in Kaunas – ein historischer Abriß / Peter Schulz. – Iliustr. // Die Raute : Kultur- und Nachrichtenblatt der Deutschen aus Litauen. – 1997, Nr. 1, S. 1–5.
4. Garbės ženklo ordino J. Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla. – Kaunas, 1979. – [18] p. : iliustr.
5. Kauno akc. bendrovės buv. br. Šmidt metalo dirbtuvės. – Iliustr. // Lietuvos pramonė / J. Etingeris, M. Liutermoza. – Kaunas, 1923. – P. 40.
6. „Metalo“ (Šmidtų) fabriko istorija (1879–1965) [Rankraštis]. – [Kaunas], 1975. – 153 lap. : lent.
Am 7.07.1879 wurde der Stadt Kaunas der Status der Kriegsfestung erster Klasse des Grenzgebietes des russischen Imperiums verliehen.
Die Kaunasser Festung ist ein polygonales Verteidigungssystem, das dazu bestimmt war, die Westgrenze des russischen Imperiums zu befestigen.
- Kaunas atvirukuose pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [atsakingoji redaktorė Janina Karosevičiūtė ; sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – 270 p., [3] iliustr. lap. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., vok., rus.
- Kauno architektūra // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 161–165.
- Kauno tvirtovė (1882–1900) / Vincentas Černeckis // Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A. – T. 3 (1967), p. 45–59.
- Kauno tvirtovė: atlasas / Vladimir Orlov, Jonas Lukšė. – Kaunas, 2007. – 44 p. : iliustr.
- Kauno tvirtovė. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 22–24, 43–49.
- Kauno tvirtovė / Nijolė Steponaitytė // Archiforma. – 2006, Nr. 3, p. 90–97.
- Kauno tvirtovės istorija, 1882–1915 / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – 160 p. : iliustr. – Santr. angl., rus., vok. – Bibliogr.: (49 pavad.)
- Kauno tvirtovė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/997. – Žiūrėta 2019 m. sausio 8 d.
- The atlas of Kaunas Fortress / [Vladimir Orlov ; translator Jelena Vitkauskienė]. – Kaunas : Arx Baltica, 2009 ([Kaunas : Arx Baltica]). – 68 p. : iliustr., faks., žml.
- Die Kaunasser Forts : Kauno fortai / Irena Vaišvilaitė. – Iliustr. // Kaunas. – Vilnius : Baltos lankos, [2008]. – P. 38–41.
- Kauno tvirtovė: fortai. – Prieiga per internetą. URL: https://www.kaunotvirtove.lt/. – Žiūrėta 2022 m. balandžio 12 d.
1880 wurden der alte Friedhof von Freda (Ž. E. Žilibero Str.) und der Friedhof von Aleksotas (Veiverių Str.) angelegt.
1952 wurde der alte Friedhof von Freda geschlossen.
1. Aleksoto savanoriams paminklo pašventinimas / R. Burokas. – Iliustr. // Karys. – 1927, Nr. 32, p. 290–292.
2. Fredoje – vargo ir turto kontrastai / Vygandas Trainys. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2001, liepos 4, p. 1, 5.
3. Kapinių plėtros problemos / Eugenijus Čigriejus. – Iliustr., lent., žml. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, Nr. 4 (1998), p. 166–174.
4. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
5. Šventyklos – kaip medžiai / Povilas Kuprys. – Iliustr. // Vakarinis Kaunas. – 1991, birželio 13, p. 4.
1880 wurde der Friedhof von Eiguliai angelegt.
1. „Tuoj pat kairėje – Eigulių kapinės…“ // Dviračiu po vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 4, p. 113–115.
2. Kapinių plėtros problemos / E. Čigriejus. – Iliustr., lent., žml. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, Nr. 4 (1998), p. 166–174.
1880 wurde die Synagoge der Chasiden gebaut (Gimnazijos Str. 6).
- Sinagoga : [apie menininkų dirbtuves buvusioje Kauno sinagogoje] / Raimonda Kogelytė-Simanaitienė. – Iliustr // Literatūra ir menas. – 1996, geg. 11, p. 10.
- Kauno gubernijos sinagogos // Lietuvos sinagogų architektūra: daktaro disertacijos santrauka / Marija Rupeikienė. – Kaunas, 2000. – P. 17–18.
- Žydų bendruomenės pastatai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 37.
- The Hasidic Kloyz at Gimnazijos Street 6 / 2 Antano Mickevičiaus Street // Synagogues in Lithuania. – [Vol. 1], A-M. – 2010 (Vilnius : Logotipas), p. 220–223.
1880 wurde in der Nieder-Freda die Möbelfabrik „Elena“ gegründet – der Vorgänger der AG „Kauno baldai“ („Kaunasser Möbel“).
Im August 1998 wurde sie zum Teil des SBA-Konzernes.
1. AB „Kauno baldai“ // Lietuvos medienos pramonė nuo ištakų iki 2000 metų. – Vilnius, 2001, P. 300–308.
2. AB „Kauno baldai“ / Lina Barniškienė. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 2002, Nr. 4, p. 18–19.
3. AB „Kauno baldai“. – Prieiga per internetą. URL:http://www.kaunobaldai.lt/lt. – Žiūrėta 2011 m. rugsėjo 6 d.
4. Fredos istorinė raida nuo XV a. iki 1940 m. / Eugenijus Rūkas. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 1 (1998), p. 136, 142.
5. „Garbės ženklo“ ordino baldų gamybinio susivienijimo „Kauno baldai“ darbo veteranų prisiminimai [Rankraštis] / ekspedicijos vadovas ir šio darbo rengėjas A. Noruševičius ; [nuotraukos Vytauto Narkevičiaus ir Vladleno Abašino] ; [darbą spausdino kraštotyrininkė D. Mykolaitytė]. – Kaunas, 1984. – 160 lap. : nuotr.
6. Kai žydi rožės. [Kauno baldų kombinato praeitis ir dabartis]. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1970, vasario 3, p. 2.
7. „Karigės“ griuvėsiuose – žmonių aimanos ir netektys: sprogimui sugriovus Šančiuose esančią baldų įmonę vienas žmogus žuvo, trys sužeisti, trys dingo be žinios. – Iliustr. / Greta Cižinauskaitė // Kauno diena. – 2005, kovo 18, p. 1, 4–5.
8. Kauno baldams – 100 metų / A. Morkevičius // Liaudies ūkis. – 1980, Nr. 2, p. 25–26.
9. SBA pertvarko įmonių nuosavybę // Lietuvos rytas. – 2006, sausio 19, p. 11.
10. Specializuotos perspektyvos // Tiesa. –1974, vasario 7, p. 2.
1882 gründete Rabbiner Natan Zvi ben Moshe Finkel eine Jeschiwa (das Rabbinerseminar) im Stadtteil Vilijampolė (Slobodka).
Am 31.05.1934 wurde der Grundstein des neuen Gebäudes von jüdischen Rabbinerseminar („Slabados Jeschiwa“) (Architekt Leonas Ritas, heute Panerių Str. 51) gelegt.
1. Dviračiu po Vidurio ir Šiaurės Lietuvą / Kazys Marcinauskas. – Kaunas, 1998. – [D.] 5. – P. 20.
2. Lietuva – Talmudo centras / B. Zilberis // Bangos. – 1932, Nr. 13, p. 390. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=34879&biRecordId=4035. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
3. Pasauliniai garsus žydų mokslo centras – Slabadoj / G. Valkauskas. – Iliustr. // Diena. – 1929, rugsėjo 8, p. 2. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=167452. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
4. Vilijampolės rabinų seminarijai naujų rūmų kertinis akmuo padėtas // Lietuvos aidas. – 1934, birželio 2, p. 5. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=89243. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
5. Vilijampolės ir Telšių rabinų seminarijos (50 m. sukaktuvių proga) / B. Zilberis // Lietuvos aidas. – 1932, gegužės 20, p. 4. – Prieiga per internetą. URL: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=88713. – Žiūrėta 2013 m. gruodžio 2 d.
6. Žydų indėlis į Kauno tarpukario architektūrą / Jolita Kančienė. – Iliustr. – Bibliogr. straipsnio gale // Žydų kultūros paveldas Lietuvoje. – Vilnius, 2005. – P. 96.
7. Žydų rabinų seminarija – ješiva 1882–1941 (dabar Panerių g. 51) / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 32–33.
Am 26.11.1883 wurde das Bezirksgericht von Kaunas in dem vom I. Frumkin 1881 gebauten Haus (Architekt Ustinas Golinevičius) einquartiert (heute Laisves Allee 103).
1. Apygardos teismas Laisvės al. 103 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Kaunas, 1991. – P. 156–157.
2. Lietuvos teismai Rusijos imperijos sistemoje // Kauno apygardos teismas. – Kaunas, 2001. – P. 12–16.
3. Teismo rūmai (Laisvės al. 103) ir Pašto-telegrafo kontora (I. Kanto g.). – Iliustr., projekt. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 81–84.
1884 wurde das staatliche Mädchengymnasium gebaut (Laisves Allee 95, Architekt U. Golinevičius).
1916 wurde in diesem Gebäude das litauische Knabengymnasium „Aušra“ untergebracht. Das Gebäude wurde 1968 umgebaut.
1. Gimnazijos pastatas Laisvės alėjos ir I. Kanto gatvės kampe / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. – Rubrika: Pasivaikščiojimai po Kauną // Kauno diena. – 1997, rugsėjo 6, p. 21.
2. Mergaičių gimnazijos pastatas (Laisvės al. 95). – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 50–51.
1887 wurden auf Beschluss der Stadtverwaltung die neuen zentralen Straßen der Stadt mit Feldsteinen gepflastert.
1. Bendros žinios apie gatves. – Mašinr. // Kauno gatvių istorija / Birutė Sabakonienė. – Kaunas, 1978. – P. 17.
2. Gubernijos laikotarpio (1843–1915) Kaunas // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 17.
3. Город Ковна // Краткий историко-статистический очерк / K. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 84.
1889 wurde das Projekt für den Anschluss von Šančiai und Žaliakalnis an die Stadt vorbereitet, aber nicht bestätigt.
1919 wurde das Stadtviertel Nieder-Šančiai an Kaunas angeschlossen, das Viertel Ober-Šančiai kam erst 1932 hinzu.
1. Aukštieji Šančiai. – Iliustr. // Kaunas ir jo apylinkės [Rankraštis] : (nuo seniausių laikų iki šių dienų) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 261.
2. Kauno ribų plėtimas nuo XIX a. pradžios // Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai / Kazys Šešelgis. – Vilnius, 1996. – P. 111.
3. „Kauno priemiesčiai – Žalias Kalnas ir Šančiai norėjo būti priskaitytais prie Kauno miesto…“ // Viltis. – 1914, sausio 19 (Nr. 15), p. 3.
4. Šančių pradžių pradžia, raida, suklestėjimas // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 12.
5. Kовенская губерния за время 1843–1893 г. – Ковнa, 1893. – C. 289.
Um 1890 wurde im Stadtviertel von Ober-Šančiai (Ašmenos Str.) der Soldatenfriedhof angelegt, der auch heute noch zum Teil im Betrieb ist.
1990 wurde der Friedhof zum historischen Denkmal erklärt.
- Aukštųjų Šančių karių kapinėse palaidotų žuvusių karių sąrašas. – Iliustr., portr., žml. // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapų atlasas, 1919–1940. – [Vilnius], 2003. – P. 40–58.
- Aukštųjų Šančių karių kapinės laukia dėmesio… / Danutė Rūkienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, gruodžio 11, p.1; gruodžio 12, p. 9.
- Karių kapai [Šančiuose] / Kap. Jakštas // Lietuvos karo invalidas. – 1930, p. 27–28.
- Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai / V. Migonytė. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1161. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
- Šeštas maršrutas // Dviračiu po vidurio ir šiaurės Lietuvą. – Kaunas, 1998. – [D.] 6, p. 7–9. Разбираясь с исторической правдой / Й. Воронавичюс // Эхо Литвы. – 1996, 16 ноября, с. 15.
1890–1898 wurde im Vorort von Šančiai die evangelische Baptistenkirche gebaut.
In den sowjetischen Jahren wurde sie nationalisiert und als Club benutzt, später als Salzlager. 1991 wurde die Kirche wiedereröffnet.
1. Baptistų bažnyčios jubiliejus // Kauno diena. – 1998, lapkričio 13, p. 4.
2. Kauno evangelikų krikščionių baptistų bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: http://ekbb.lt/. – Žiūrėta 2019 m. vasario 9 d.
3. Po Jo sparnais : baptistų istorija Lietuvoje, 1841–1990 / Albertas Latužis. – Klaipėda, 2009. – P. 57–58, 90–101, 247–249.
4. 1889–1938 – 50 Jahre Baptisten-Gemeinde. Kaunas, Litauen. – Kauno Baptistų bendrijai 50 metų. 1889–1938. – Kaunas, 1939. – 15 p.: iliustr. – Vok. k.
5. Baptistengemeinden. [Baptistų parapijos] / Freutel G. // Deutscher Genossenschaftskalender für Litauen 1930. – Kaunas, [1930], p. 121–122.
1891 wurde auf Initiative der Festungskommandantur in Freda (Botanikos Str. 10) eine orthodoxe Kirche gebaut, die nach dem Ersten Weltkrieg in die katholische Kirche umfunktioniert wurde.
In der Sowjetzeit war hier ein Lager und Sportsaal.
1. Cerkvė, Botanikos g. 10 / V. Levandauskas. – Aut. nurodytas turinyje // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 76–77.
2. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. / Regina Laukaitytė. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 89–106.
3. Kauno tvirtovės stačiatikių bažnyčios dekanatas: Šventojo Sergijaus Radonežiečio tvirtovės artilerijos bažnyčia (Šventosios Trejybės Kauno artilerijos bažnyčia) // Kauno tvirtovės istorija / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – P. 97–98.
4. Sakraliniai pastatai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 30.
5. Ten, Nemuno šlaite / V. Andrejaitis. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, spalio 1, p. 5.
6. Православные храмы г. Каунаса. – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – C. 16–19.
Am 9.01.1892 wurde mit der Aufführung des „Revisors“ von Nikolai Gogol das Stadttheater mit 500 Plätzen eröffnet (Architekt Ustinas Golinevičius).
Im kleinen Park vor dem Theater finden sich Büsten bekannter Musiker und das Romas Kalanta gewidmete Denkmal „Opferfeld“ (2002; Bildhauer Robertas Antinis, Architekt Saulius Juškys).
1. Duonos šiluma ir marmuro šaltis Valstybės teatro rūmuose / Gerda Prancūzevičienė. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Teatras. – 2001, Nr. 1 (9), p. 18–27.
2. Miesto teatras Laisvės al. 91 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 146–151.
3. Miesto teatro rūmai Laisvės al. 91. – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 71–73.
4. Kовенская губерния за время 1843–1893 г. – Ковнa, 1893. – C. 268–269.
Am 24.05.1892 wurde zwischen dem Rathausplatz und dem Bahnhof die Pferdetram eingerichtet (der Schweizer Ingenieur Eugène Dupont), die bis zum 15.04.1929 funktionierte.
- Von Šveicarija-Vielfalt, Übersetzungen und Sehnsüchten / Judith Lewonig. – Iliustr. – Gretut. tekstas vok., liet. – Bibliogr.: p. 88–95 // Helvetia und Lietuva. – Vilnius : Savas takas ir Ko, 2011. – P. 76–81.
- Į Laisvės alėją sugrįžta konkė / Arnoldas Bukelis. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, rugs. 18, p. 2.
- Kauno „konkė“ / Bronius Kviklys // Geležinkelininkas. – 1995, Nr. 4 (74), p. 14.
- Nuo diližano iki troleibuso Kaune // Iš švietimo – kultūros istorijos [Rankraštis] : (straipsnių rinkinys) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 344–351.
- Город Ковна: Краткий историко-статистический очерк / К. П. Гуковский – Ковнa, 1904. – С. 85.
- Kоннo-жeлезная дорога // Двадцатипятилетие городского oбщественнoго управления в гор. Ковне. – Ковнa, 1903. – C. 61–62.
Am 17.09.1895 wurde die Kathedrale des Hl. Petrus und Paulus (heute Kirche des Hl. Erzengels Michael) eingeweiht.
Der Grundstein wurde am 29.06.1891 gelegt (Architekt Konstantinas Limarenko). Während des Ersten Weltkrieges wurde hier der evangelisch lutherische Gottesdienst für die deutschen Soldaten gefeiert. 1919 wurde die Kirche den Katholiken übergeben und 1961 geschlossen. Seit 1965 befand sich in der Kirche die Galerie für Glasmalerei und Plastik. 1992 wurde das Gebäude wieder an die Kirche zurückgegeben.
1. Iš Kauno bažnyčių istorijos / Jonas Puzinas // Savivaldybė. – 1929, Nr. 1, p. 16.
2. Įgulos soboras – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 32–34.
Įgulos soboras, Nepriklausomybės a. 14 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr. // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 188–190.
3. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiai 120 metų = 120 year anniversary of St. Michael the Archangel (the Garrison) church of Kaunas / [teksto autorė Ingrida Veliūtė]. – 4. Kaunas : Terra publica, 2015 (Kaunas : Spindulio spaustuvė). – 47, [1] p. : iliustr.
5. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia. – Iliustr. // Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas / Sudaryt. Laima Šinkūnaitė. – Kaunas, 2009. – P. 78–79.
6. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiai 110 metų : albumas / parengė Gražina Povilionienė. – Kaunas, 2005. – [13] p.: iliustr.
7. Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia // Lietuvos vargonai / Rimantas Gučas – Vilnius, 2009. – P. 226.
1896 wurde die orthodoxe Kirche des 109. Infanterieregiments von Volga zu Ehren der Mutter Gottes im Stadtviertel Šančiai gebaut.
1950 erlag sie einem Feuerbrand. Heute befindet sich an der Stelle eine kleine Parkanlage.
1. Bažnyčios. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 89.
2. 28-osios pėstininkų divizijos bažnyčios. – Iliustr. // Kauno tvirtovės istorija / Vladimir Orlov. – Kaunas, 2007. – P. 98–100.
3. Kauno stačiatikių bendruomenė XIX–XX a. : Priedas : Kauno stačiatikių cerkvės XIX–XX a. / Regina Laukaitytė // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 9 (2008), p. 105.
4. Коwно : Церковь 109-го пехотного Волжсково полка вчесть Великово князя Георгия // Храмы армии и флота / Г. Цитович. – Пятигорск, 1913. – С. 167–168.
5. Церковь 109-го пехотного Волжсгого полка в честь Покрова Пресвятой Богородицы. – Ил. // Ковенская крепость и православные храмы г. Каунаса. – Каунас, 2002. – С. 21, 24.
1897 baute Isak Piker auf seinem Grundstück das Hotel „Versaille“ (Laisvės Allee 88, Architekt Nikolaj Andrejev),
welches 1904 Dominykas Venckauskas erwarb. 1953 wurde das Hotel nationalisiert. In der Sowjetzeit war hier das Hotel „Nemunas“ und der Cafe „Vakaras“.
1. XX pasivaikščiojimas: „Versalio“ viešbutis Laisvės al. 88 / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, gruodžio 7, p. 22.
2. „Versalio“ viešbutis (Laisvės al. 88). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 90–93.
1897 wurde das „Zentralhotel“ gebaut (heute Laisvės Allee 21 / Platz der Unabhängigkeit 13).
Besitzerin des Gebäudes war A. Press, Architekt N. Andrejev. 1919–1930 residierte dort das Innenministerium. In der Sowjetzeit befand sich dort die Kaunasser Abteilung der staatlichen Automobilinspektion, später – Straßenpolizei. Im Erdgeschoss war die Kantine „Litauische Gerichte“ u.a. untergebracht.
1. „Centrinis“ viešbutis (Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13 // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 94–95.
2. Kauno architektūra. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 171.
3. Vidaus reikalų ministerija. 1925. – Iliustr. // Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – P. 58.
1897 wurde das Stadtmuseum gegründet,
welches am 21.11.1898 die ersten Besucher empfing (Rathausplatz 19). Nach der Gründung des Vytautas-Magnus-Kulturmuseums im Jahre 1936 wurde das Stadtmuseum geschlossen und erst am 20.10.2005 auf Beschluss der Stadtverwaltung wieder eröffnet. Seit 6.12.2015 befindet sich das Museum im Rathaus (Rathausplatz 15). Es stellt die Geschichte von Kaunas, zeigt politischen und kulturellen Lebens, erzählt die wichtigsten und interessantesten Fakten über die Stadt.
1. Atskleidė rotušės paslaptis / Elijus Kniežauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2015, gruod. 4, p. 4.
2. XX a. pradžios Kauno kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvių periodikoje / Kęstutis Straigis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 79–81.
3. Istorija. – Iliustr. // Mažieji Lietuvos istorijos paminklai : Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos skyriaus rinkiniuose. – Kaunas, 1999. – P. 9–10.
4. Iš buvusio Kauno miesto muziejaus istorijos // Dailės ir kultūros baruose / Paulius Galaunė. – 1970. – P. 279–280.
5. Iš pirmojo Kauno miesto muziejaus istorijos. – Iliustr. – Mašinr. // Iš muziejininko veiklos [Rankraštis] : (straipsnių rinkinys) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1983. – P. 21–36.
6. Kauno miesto muziejus: istorija ir dabartis / [sudarytoja Reda Žekienė] ; [tekstų autoriai Vida Bingelienė, Gintarė Dusevičiūtė, Skaidra Grabauskienė, Odeta Grigonienė, Lilijana Jocienė, Natalja Kaminskaitė-Kurlavičienė, Laura Lukenskienė, Inga Puidokienė, Kristina Vaitkevičienė, Kristina Vaitkūnienė, Reda Žekienė]. – Kaunas : Kauno miesto muziejus, 2015 (Kaunas : Spindulio sp.). – 63, [1] p. : iliustr., faks., portr.
7. Miesto istorija bažnytiniame mene : [apie Kauno Miesto muziejų, laikinai įsikūrusį V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus pastate, pirmąją parodą „Iš muziejaus rinkinių“, kurioje eksponuojami religinės tematikos kūriniai ir rezistencinė spauda / Žilvinė Petrauskaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, vasario 17, p. 5.
8. Po vienu stogu – visa Kauno istorija : [apie rengiamą Kauno miesto muziejaus ekspoziciją, muziejaus dir. I. Petraitienės komentarus] / Jomilė Juškaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, rugpjūčio 4, p. 5.
9. Городcкой музeй // Двадцатипятилетие городского oбщественнoго управления в гор. Ковне. – Ковнa, 1903. – C. 101–104.
10. Kaunas City Museum. – Prieiga per internetą. URL: https://kaunomuziejus.lt/?lang=en. – Žiūrėta 2019 m. gegužės 16 d.
Im Dezember 1898 wurde das Volkshaus gebaut (Ecke A. Mapu und Hl. Gertrude Str., Architekt Nikolaj Andrejev).
In dem Volkshaus fanden das Hotel, das jüdische Theater und die Genossenschaft der Nüchternheit Platz.
1. Kauno architektūra // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 171–172.
2. Liaudies namai A. Mapu ir Šv. Gertrūdos g. kampe // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 73–74.
1898 und 1899 fand in Kaunas der 2. und 3. Parteitag des Judenbundes statt.
1. Kasdieninis miestas ir štetlas: Kaunas / Odile Suganas. – Iiliustr. // Lietuvos žydai 1918–1940 : prarasto pasaulio aidas / sudarė Yves Plasseraud ir Henri Minczeles. – Vilnius, 2000. – P. 86.
2. Lietuvos socialdemokratijos politinė transformacija 1898 metais / Arūnas Vyšniauskas // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 67–131.
3. Naujųjų laikų žydų visuomeniniai bei politiniai sąjūdžiai ir jų raida Lietuvoje. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. – Iliustr. // Žydų kelias / Saliamonas Atamukas. – Vilnius, 2007. – P. 98.
1899 wurde in Kaunas die geheime Genossenschaft für Musik und Theater „Daina“ gegründet, die ihre offizielle Tätigkeit erst 1905 aufnahm.
- Dainos draugija // Lietuviškoji enciklopedija. – Kaunas, 1937. – T. 5, p. 1350–1354.
- Duonos šiluma ir marmuro šaltis Valstybės teatro rūmuose / Gerda Prancūzevičienė – Iliustr. // Teatras. – 2001, Nr. 1 (9), p. 20.
- XX a. pradžios Kauno kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvių periodikoje (1907–1914) / Kęstutis Straigis // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 2 (2000), p. 56–63.
- Lietuvių koncertinis gyvenimas Kaune. – Iliustr. // Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos (1861–1917) / Juozas Gaudrimas. – Vilnius, 1958. – P. 85–89.
- „Daina“ – muzikinės kultūros, laiko tėkmės ir vertybių atspindys : muzikos ir teatro draugijos 1899–1944 m. apžvalga / Rūta Leiputė. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Tarp knygų. – 2021, liepa-rugpjūtis, p. 12–16.
1899 wurde in Kaunas das zentrale Kraftwerk gebaut (heute Platz der Einheit; Architekt Edmundas Frykas senior), das am 2.01.1900 in Betrieb genommen wurde.
In den Hauptstraßen wurden die Kerosinleuchten durch elektrische Lichter ersetzt. Bei dem Rückzug der Deutschen 1944 wurde das Kraftwerk gesprengt.
1. Kauno centrinė elektrinė / A. Pakštalis. – Prieiga per internetą. URL: http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=1082. – Žiūrėta 2013 m. sausio 29 d.
2. Viešosios centrinės miestų elektrinės – elektros energetikos pramonės formavimosi branduolys // Lietuvos energetika. – Vilnius, 1982. – [T.] 1, p. 62–68.
3. Lietuvos energetikos raida 1892–1990 m. ir jos technikos paminklai / Juozas Martusevičius, Algirdas Stumbras, Algimantas Žilinskas // Lietuvos mokslas. – 1997, t. 5, kn. 12, p. 18–19.
4. Elektrinė Kauno centre kaip pažangos vaizdinio kartotė / Vytautas Petrušonis. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Dailės parafrazės. XX a. – Vilnius, 2005, p. 18.
5. Svarbiausi pastatai // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 85–87.
6. Город Ковна : Краткий историко-статистический очерк. / К. П. Гуковский. – Ковнa, 1904. – С. 85.
1899 wird das Hotel „Metropolis“ mit dem Restaurant gebaut (Laisves Allee 68 / Daukanto Str. 19; Architekt Nikolaj Andrejev).
Nach dem Ersten Weltkrieg kaufte das Gebäude das Außenministerium und gründete dort die AG „Hotel Lietuva“. 1925 wurde das dritte Stockwerk dazugebaut (Architekt Vladimiras Dubeneckis). 1999 wurde das Restaurant restauriert.
1. Garsesnis už Laisvės alėją / Gerda Prancūzevičienė. – Iliustr. // Žmonės. – 2009/2010, Nr. 1 (Žiema), p. 68.
2. Kauno architektūra. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija: nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 171.
3. Kauno salė, kurią aplankė 110 milijonų žmonių. – Iliustr. // Diena. – 1933, vasario 26, p. 3.
4. „Metropolio“ viešbutis su restoranu (Laisvės al. 68 / Daukanto g. 19). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 93–94.
5. „Metropolis“: vieta kur aukštoji visuomenė praleidžia laiką // Naujas žodis. – 1932, Nr. 7, p. [136–137].
6. Viešbutis ir restoranas „Metropolis“ Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės kampe / Miglė Banytė. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, balandžio 19, p. 22.
1899 wurde in Nieder-Šančiai die Kasernensiedlung gebaut (nach dem Entwurf des Kriegsingenieurs N. Škliarskis).
Die Kasernen wurden in einigen Reihen längs des A. Juozapavičius Prospekts gebaut. 2003 wurde die Anlage zum urbanen immobilen Kulturerbe erklärt.
1. Kauno architektūra. – Iliustr., planas / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė // Lietuvos architektūros istorija : nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – [T.] 3, p. 164–165.
2. Kauno kareivinės – kultūros vertybės / ELTA // Kauno diena. – 2003, vasario 27, p. 19.
3. Šančiai Kauno tvirtovėje. Pirmasis pasaulinis karas. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 70–71.
1900 wurde der Friedhof von Veršvai angelegt (Atramos Str.).
Teilweise ist er noch im Betrieb, die Beisetzung ist nur in Familiengräbern zugelassen.
1. Kapinių plėtros problemos / Eugenijus Čigriejus. – Iliustr., žml., lent. // Urbanistika ir architektūra. – T. 22, Nr. 4 (1998), p. 166–174.
2. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
3. Perlaidotų kunigų kapai / Ona Žemaitytė-Narkevičienė. – Kaunas, 2012. – 55, [1] p.
4. Svarbiausios Vilijampolės istorijos datos ir įvykiai / Raimundas Kaminskas, Vygaudas Molis. – Portr., iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose // Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės. – Kaunas, 2012. – P. 8.
1901* wurde der alte Friedhof von Šančiai angelegt, der 1952 geschlossen und 1955 zum historischen und Kulturerbe erklärt wurde.
Man findet Gräber aus der zweiten Hälfte des 20. Jhs. Auf Beschluss des Stadtrates von Kaunas ist die Beisetzung nur in den Familiengräbern erlaubt.
1. Karolis Prozoras. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 176.
2. Kauno kapinių urbanistinė raida / J. Getneris. – Planas // Technika ir ūkis. – 1940, Nr. 3 (36), p. 48–49.
3. Kauno miesto kapinės : [Kauno m. savivaldybės komunalinio sk. vyr. inž. S. Stasiūnienės sudarytas dokumentas]. – [Kaunas], 2001. – 2 lap. – Mašinraštis.
4. Normų klampynė prie kapinių vartų / Virginija Skučaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2002, balandžio 9, p. 5.
5. Senos Šančių kapinės tapo istorijos ir kultūros paminklu / Eglė Dagienė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, lapkričio 4, p. 8
24–25.01.1905 und 25–27.12.1905 finden in Kaunas die politischen Generalstreiks statt.
1. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje – XVII a. pab.–XX a. pr. : Lietuvos politinės autonomijos reikalavimas // Lietuvos istorijos straipsnių ir dokumentų rinkinys / Parengė Vilniaus SMC mokytoja konsultantė Janina Varnienė. – Vilnius, 1999. – P. 401–407.
2. Lietuvos nacionalinio išsivadavimo sąjūdžio stiprėjimas per 1905–1907 metų revoliuciją ir po jos : Penktųjų metų sausio dienos Lietuvoje / Pulkininkas Šlichtingas // Lietuvos istorijos chrestomatija (1861–1990. III. 11) / Sudarė [ir pratarmę, p. 3–4, parašė] A. Gaigalaitė ir J. Skirius. – Kaunas, 1993. – P. 59–65.
3. Lietuvos darbo žmonių revoliucinė kova 1905–1907 metais. – Mašinr. // Revoliucinio judėjimo sukūryje. – (Įvykiai ir žmonės) / Pranas Juozapavičius. – Kaunas, 1980. – P. 93–94, 96.
4. Revoliucijos pradžia. 1905 metų įvykiai. – Iliustr., žml. // Lietuvos TSR istorija. – Vilnius, 1985. – [T.] 1, p. 323, 327, 329.
5. 1905–1907 m. revoliucija // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1965. – [T.] 2, p. 346–350.
Am 29.01.1905 eröffnete der Komponist Juozas Naujalis in Kaunas (Rathausplatz 27) die erste legale litauische Buchhandlung.
1. Juozo Naujalio knygynas / Onutė Narbutienė. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1989, Nr. 3, p. 30–32.
2. Knygų platinimas // XX amžiaus Lietuvos knyga (1904–1990) / Vanda Stonienė. – Vilnius, 2000. – P. 31–32.
3. Naujalio knygynas / Nijolė Lietuvninkaitė. – Iliustr. // Knygotyra : enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 269.
4. „Subatoje I. 29 d., tapo atidarytas Kaune naujas lietuviškas knygynas…“ // Lietuvių laikraštis. – 1905, Nr. 9, p. 109.
1905 wurde in Kaunas die erste litauische Druckerei von Saliamonas Banaitis (Rathausplatz 23) gegründet.
Am 20.01.1906 wurde hier die erste Auflage der Zeitung „Lietuvos balsas“ herausgegeben.
1. Publikacijos, spaudos tiražai 1905–1914 metais / Domas Kaunas // Knygotyra. – 1985, t. 10, sąs. 1, p. 70–76.
2. Banaičio Saliamono spaustuvė (1905–1918) // Lietuvos spaustuvės / Vilius Užtupas. – Vilnius, 1998. – P. 149–153.
3. Iš švietimo-kultūros istorijos : straipsnių rinkinys / Pranas Juozapavičius. – [Kaunas], 1980. – P. 135–147. – Mašinraštis.
4. Spaustuvės įkūrimas ir darbai. – Iliustr. // Saliamonas Banaitis / Vilius Užtupas – Vilnius, 2002. – P. 71–74.
1905 wurde im Haus von I. Frumkin auf dem Nikolaj Prospekt (heute Laisves Allee) das erste Kinohaus „Bovi“ eröffnet.
1907 gab es im Stadtzentrum schon drei Lichtspielhäuser: „Bovi“, „Klio“, „Oaza“. 1908 kamen „Mester teatras“ und „Iliuzionas“, 1909 – „Lyra“, „Triumfas“ u.a hinzu.
1. Iš Kauno kino teatrų praeities / C. Vištokas. – Iliustr. // Technikos žodis. – 2003, [t.] 53, Nr. 1, p. 18–20.
2. Kaip kūrėsi pirmieji Kauno kino teatrai / Dainius Genys // Verslo labirintas. – 2005, Nr. 9/10, p. 81–82.
3. Kinas Lietuvoje / Vytautas Mikalauskas. – Vilnius, 1999. – P. 29–41; 167; 325; 349–350.
4. Prancūzų išradimas Kauną pasiekė po dešimties metų / Iveta Skliutaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, rugsėjo 13, p. 9.
5. Teismo rūmai (Laisvės al. 103) ir Pašto-telegrafo kontora (I. Kanto g.). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje : svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843–1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 82.
Im November 1906 wurde die Buchhandlung von Ona Vitkauskytė gegründet,
welche bis 1915 auf dem Rathausplatz ihren Standort hatte (Aleksoto Str. 3, heute – Rathausplatz 2), 1919 – in der Vilniaus Str. 41. Mit Pausen war die Buchhandlung bis 1930 tätig. 1912 gründete man die katholische Buchhandlung der Genossenschaft des Hl. Kasimirs (heute Rathausplatz 23, ehemalige Druckerei von S. Banaitis), die bis 1940 existierte. 1992 wurde die Buchhandlung wiedergegründet.
1. Kviečia šv. Kazimiero knygynas / R. Sirtautas. – Iliustr. // Caritas. – 1994, Nr. 4, p. 37–39.
2. Pažintis su knygynais // Knygos / Petras Jakštas. – Vilnius, 2003. – P. 30–43.
3. Rotušės aikštės 23-iasis namas / Nijolė Lukšionytė–Tolvaišienė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, balandžio 8, p. 14–15.
4. Senieji lietuviški atvirukai / Jolanta Kairienė. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 1998, birželio 25, p. 14, 16.
5. Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – 2009, [7] p.: iliustr., faks., gaid. – Bibliogr.: p. 213–215 (52 pavad.).
6. Šv. Kazimiero draugija – katalikiškų knygų leidykla // Verslas. – 1939, rugsėjo 1, p. 10.
7. Šv. Kazimiero draugija // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 165–166.
8. Vitkauskytės knygynas // Knygotyra: Enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 400.
1906 wurde unter der Leitung des Priesters Konstantinas Olšauskas die katholische Bildungsgenossenschaft „Saulė“ (deutsch „Sonne“) gegründet.
Sie funktionierte bis 1940, ihr Zentrum befand sich in Kaunas. Auf ihre Initiative wurde in Kaunas der Palast „Saulė“ gebaut.
1. XX a. pradžios Kauno kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuvių periodikoje (1907–1914 m.) : „Saulė“ / Kęstutis Straigis. – Bibliogr. išnašose // Kauno istorijos metraštis. – Kaunas, 2000. – T. 2, p. 64–67.
2. Kultūros-švietimo draugijos „Saulė“ mokyklos. – Lent. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos mokykla : atgimimo metai (1905–1918) / Vladas Pupšys. – Klaipėdos universitetas,1995. – P. 39–44.
3. Lietuvių draugijų dokumentų rinkiniai / Diana Norkūnienė // Tarp knygų. – 1998, Nr. 11, p. 25.
4. Lietuvių katalikiškų draugijų bruožai 1905–1907 m. / Arvydas Gaidys. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. – Vilnius, 1994. – [T.] 7, p. 254–261.
5. Lietuvių švietimo draugijų steigimas ir organizacinės struktūros formavimas // Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje (1906–1915 metais) / Vida Pukienė. – Vilnius, 1994. – P. 6–21.
6. „Saulė“ / Vida Pukienė. – Iliustr. // Katalikų pasaulis. – 1992, Nr. 4, p. 20–22.
7. Švietimo draugija „Saulė“ (1906–1918 metai) / L. Lašaitė // Vakarinės naujienos. – 1994, gruodžio 28, p. 12.
8. „Saulės“ kursų gyvavimo lapas (1907–1918) / Juozas Vokietaitis. – Lent. // Lietuvos mokykla. – 1918, Nr. 9/10, p. 254–259.
9. „Saulės“ švietimo draugija ir jos veikla. – Iliustr., žml. – Bibliogr. p. 376 // Kauno „Saulės“ gimnazija. – Kaunas : [Taurapolis], 2013. – P. 9–13.
1906 wurde im Stadtviertel Žaliakalnis (heute Širvintų Str. 19) am Tag des Hl. Mikolaj die orthodoxe St. Nikolai-Kirche der Altgläubigen eingeweiht, die bis heute funktioniert.
1. Pamaldūs, barzdoti, pasipriešinę reformai : vienintelė Kauno sentikių cerkvė mini šimtąsias pašventinimo metines / Jūratė Kuzmickaitė. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, geg. 23, p. 4.
2. Sentikiai Žaliajame Kalne // Kauno Žaliakalnis / medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2008. – P. 76.
3. История Каунасской старообрядческой общины / Григорий Поташенко. – Vilnius, 2008. – 199 p. : iliustr., faks., portr. – Bibliogr.: p. 179–185. – Asmenvardžių r-klė: p. 196–199.
4. Русский мир Каунаса : культурное общество в 1918–1940 г. / Асия Ковтун. – Iliustr. – Santr. liet. // Darbai ir dienos. – 2003, [t.] 34, p. 145–176.
1906 wurde die Schnapsbrennerei „Stumbras“ („Wisent“) gebaut. Der offizielle Name des Betriebes lautete „Das staatliche Weinlager Nr. 1“ (Kazionyj Nr. 1 vinyj očistnyj sklad).
1. Blaiviai dirbančioji neblaivinimui įmonė : kur žmonės negėrę gali būti girti // Lietuvos aidas. – 1934, vasario 17, p. 8.
2. Ekskursija didžiausioj Lietuvos šnapsinyčioj // Ūkininko patarėjas. – 1934, kovo 1, p. 11–12.
3. Lašas geros degtinės ir šaltą žiemą atlapoja paltus / Iveta Skliutaitė. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2003, sausio 10, p. 5.
4. Rytdiena jų negąsdina / Pranas Sasnauskas. – Iliustr. // Kauno žinios. – 1999, rugsėjo 23, p. 1.
5. „Stumbras“ pradeda skaičiuoti antrą šimtmetį / Lina Navickaitė // Kauno diena. – 2006, birželio 15, p. 13.
6. AB „Stumbras“. – Prieiga per internetą. URL: https://www.stumbras.lt/en/. – Žiūrėta 2019 m. gegužės 17 d.
1906 wurde Initiative des Priesters Konstantinas Olšauskas die Arbeitergenossenschaft des Hl. Joseph gegründet, die bis 1940 funktionierte.
Ihr Ziel bestand darin, für die kulturellen und finanziellen Angelegenheiten der Arbeiter zu sorgen.
1. Ištakos / Albinas Graižiūnas // Apžvalga. – 1991, lapkr. 5/12, p. 2.
2. Kam buvo steigiamos klerikalinės draugijos? / Vincas Lauraitis // Laikas ir įvykiai. – 1987, Nr. 2, p. 19–20.
3. Ką nuveikė Konstantinas Olšauskas. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Kultūros barai. – 2000, Nr. 11, p. 67–72.
4. Olšauskis Konstantinas. – Portr. // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1960. – [T.] 21, p. 101.
5. Onos Vitkauskytės atvirukų katalogas. – Iliustr. // Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – P. 89.
1906 wurden auf Initiative der Pädagogen T. F. Žilinskas und M. Vasiliauskas in Kaunas die ersten litauischen Schulen gegründet:
in Šančiai und Karmeliten (je zwei Klassen für die Arbeiterkinder dieser Stadtviertel), später kam die dritte Schule auf dem Grünen Berg (Žaliakalnis) hinzu.
1. Karmelitai / Pranas Juozapavičius // Kaunas ir jo apylinkės [Rankraštis] : (nuo seniausių laikų iki šių dienų). – Kaunas, 1980. – P. 76.
2. Mokykla ir pedagoginė mintis imperializmo ir buržuazinių demokratinių revoliucijų laikotarpiu (XX a. pradžia –1917 m.). – Lent. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai. – Vilnius, 1983. – P. 255–262.
3. Pirmosios lietuvių mokyklos [Kaune 1906–1907 m.] / J. Kirlys // Naujasis kelias (Kapsukas). – 1969, rugsėjo 4.
4. Kauno Žaliakalnis : [metraštis] / medžiagą surinko Aldona Jankauskienė. – Kaunas, 2005. – [D. 1],– P. 10.
Am 15.09.1907 wurden die pädagogischen Kurse der Gesellschaft „Saulė“ (deutsch „Sonne“) gegründet (illegal funktionierten sie seit 1906).
Bis 1912 waren die Kurse für Lehrer zu Hause von A. Miller tätig (dieses Gebäude ist nicht stehen geblieben, heute befindet sich an diesem Ort die Mykolas Römer Universität Fakultät für Öffentliche Sicherheit (K. Donelaičio Str. 68 / Maironio Str. 27). Im Oktober 1914 wurden sie nach Vilnius und später nach Woronesch verlegt. 1918 kehrten die Lehrerkurse nach Litauen zurück. Auf der Grundlage dieser Kurse nahm das Lehrerseminar (heute Savanorių Pr. 46) am 20.11.1918 seine Tätigkeit auf. Es funktionierte bis 1936.
1. Dėl „Saulės“ mokytojų seminarijos mišrumo. – Parašas: Žibuntas // Tėvynės balsas. – 1922, liepos 5, Nr. 108, p. 2–3.
2. Kauno „Saulės“ draugijos pedagoginiai kursai / V. Pupšys // Lietuvos mokykla: Atgimimo metai (1905–1918 m.). – Klaipėda, 1995. – P. 121–127.
3. Mokytojų seminarijos Lietuvoje iki 1915 m. / Valentinas Šiaudinis. – Tęs. Pradžia: Nr. 13. – Bibliogr.: 64 pavad. // Voruta. – 2010, rugpjūčio 7, p. 13.
4. „Saulės“ kursų gyvavimo lapas (1907–1918) / Juozas Vokietaitis. – Lent. // Lietuvos mokykla. – 1918, Nr. 9/10, p. 254–259.
5. „Saulės“ mokytojų kursai ir seminarija. – Portr., iliustr. – Bibliogr. p. 376 // Kauno „Saulės“ gimnazija. – Kaunas : [Taurapolis], 2013. – P. 16–21.
6. „Saulės“ mokytojų seminarija pradėjo mokslą // Lietuvos mokykla. – 1918, Nr. 12, p. 412.
7. Specialiosios mokyklos / V. Pukienė // Lietuvių švietimo draugijos XX amžiaus pradžioje (1906–1915 metais). – Vilnius, 1994. – P. 64–75.
8. Švietimo draugija „Saulė“ (1906–1918 metai) / L. Lašaitė // Vakarinės naujienos. – 1994, gruodžio 28, p. 12.
Am 30.11.1908 wurde das Rotes Kreuz Krankenhaus zum Anlass des 10. Jahrestages der Gemeinde der barmherzigen Schwestern gegründet.
1934 wurde das Zentrum für Bluttransfusion in diesem Krankenhaus eingerichtet. 2010 wurde das Rotes Kreuz Krankenhaus mit der 2. Klinik zusammengeschlossen.
1. Kaunas: Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė / Skirmantas Juozas Paukštys. – Kaunas, 2006. – 126, [2] p., [16] iliustr. lap. : iliustr., faks., portr. – Virš aut. nenurodytas. – Turinio r-klėje aut. Asta Lignugarienė. – Santr. angl., vok. – Bibliogr. sk. gale. – Viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės darbuotojų publikacijos, 2000–2005: 107–116. – Asmenvardžių r-klė: p. 121–124.
2. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė. – Iliustr., portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Medicina. – Kaunas, [2007]. – P. 48.
3. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė. – Kaunas, 1995. – 1 lap. sulankst. į 8 p.: iliustr. – Gretut. tekstas angl.
4. Įregistruota viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė // Laikinoji sostinė. – 2011, sausio 22, p. 8.
5. Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatai prie Laisvės al. ir Nepriklausomybės a. / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Brėž., iliustr., plan. – Bendroji str. antr.: Ligoninės. – Bibliogr. straipsnio gale // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – Kaunas : VDU l-kla, 2001. – P. 69–71.
1910–1911 wurde im Stadtviertel Šančiai die methodistische Kirche gebaut (Projektautor – Priester G. Durdis).
Während der Sowjetzeit wurde sie nationalisiert und zweckentfremdet. 1955 wurde die Tätigkeit der Kirche wieder aufgenommen.
- Abschiedsgottesdienste in der Kauener Methodistenkirche = Atsisveikinimo pamaldos Kauno metodistų bažnyčioje // Deutsche Nachrichten (K.). – 1940. – 30. November (Nr. 86). – p. 5.
- Bažnyčios. – Iliustr. // Šančių praeities takais / Jurgis Vanagas. – Kaunas, 2009. – P. 97–100.
- Dar viena Bažnyčia Lietuvoje. Įsikuria ar atsikuria? / Valda Nance // Kauno diena. – 1995, spalio 27, p. 17.
- Ein kurzer Ueberblick über den Methodismus in Litauen. [Trumpa metodistų religijos Lietuvoje apžvalga] / Alfred Hühn // Deutscher Genossenschaftskalender für Litauen 1930. – Kaunas, [1930], p. 119–121.
- Kauno jungtinė metodistų bažnyčia. – Prieiga per internetą. URL: https://www.kaunobaznycia.lt/. – Žiūrėta 2019 m. sausio 23 d.
- Jubilėjaus [Jubiliejaus] šventė. 25 metų sukaktuves [sukaktuvės] Kaune, Lietuvoj. Ep. Met. Baž. parapijos. Dr. Geo; A. Simonso, superintendentas Baltijos ir Slavijos Misijos Konferencijos. – Iliustr. // Krikščionystės sargas. – 1925, Nr. 7, p. 5–8. http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=93567. – Žiūrėta 2009 m. spalio 21 d.
- Kauno jungtinės metodistų bažnyčios iliustruota istorija, 1900–1944 = A pictorial history of Kaunas United Methodist Church, 1900–1944 : su ankstyvojo metodizmo Lietuvoje ir šiuolaikinės jungtinės metodistų bažnyčios nuotraukų galerija, 1995–2011 / paruošė S. T. Kimbrough, Jr.. – Kaunas : Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia, 2011 (Kaunas : Mudu2). – 71, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 30 cm. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Bibliogr. išnašose.
- Metodizmas Baltijos šalyse : istorija ir atgimimas / ST Kimbrough ; [iš anglų k. vertė Julius Norvila]. – Kaunas, [1998]. – 71 p. – Bibliogr.: p. 63–67. – Vardų r-klė: p. 68–71.
- The rebirth of Methodism in Lithuania. – [1995]. – 1 lap.: sulankst. į 6 p.: iliustr.
- Wiedergründung der Evangelisch-methodistischen Kirche in Kaunas. – Iliustr. Vok. // Die Raute: Kultur- und Nachrichtenblatt der Deutschen aus Litauen. – 1997, Nr. 1, p. 6–7.
1912–1913 baute die Zarenregierung zur Verteidigung der westlichen Grenze des Imperiums einen Flughafen in Panemunė.
Der erhaltengebliebene Hangar für die Luftballons steht auf der Erbenliste.
1. Pirmasis – carinis / Arūnas Dambrauskas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1999, birželio 5, p. 5.
2. Pirmasis oro uostas Lietuvoje – Panemunėje // Aukštoji Panemunė: metraštis / Daiva Nevardauskienė. – Kaunas, 2004. – P. 7–8.
1912–1913 wird das Haus „Saulė“ (deutsch „Sonne“) gebaut.
Es ist der erste von der litauischen Gesellschaft initiierte Bau in Litauen, der vom Ingenieur Fiodor Malinovski entworfen wurde. Die technische Aufsicht wurde von Konstantinas Šakenis und Jokūbas Sližys durchgeführt.
1. Lietuvybė Kaune. – Iliustr. // Kaunas 1030–1930 / Vytautas Bičiūnas. – Kaunas, 1930. – P. 121–126.
2. „Saulės“ gimnazija Savanorių pr. 46 / N. Lukšionytė. – Aut. nurodytas turinyje. – Iliustr., planas // Kauno architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 231–232.
3. „Saulės“ gimnazijos pastatas (Savanorių pr. 46). – Iliustr. // Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas, 2001. – P. 52–54.
4. „Saulės“ namų pagrindinio fasado bareljefai : Savanorių pr. 46. – Taip pat vartojama antr.: Kauno miestas. – Bibliogr. strp. gale // Nukentėję paminklai. – Vilnius : Mokslo ir encikl. l-kla, 1994. – P. 64.
5. „Saulės“ rūmai. – Iliustr. // Kauno kalendorius 1913 metams : šešti metai. – Kaunas, 1912. – P. 72–73.
6. „Saulės“ rūmų idėja ir jos įgyvendinimas. – Portr., iliustr. – Bibliogr. p. 376 // Kauno „Saulės“ gimnazija. – Kaunas : [Taurapolis], 2013. – P. 22–24.
Im Jahre 1915 wurde die mehr als 30 Jahre gebaute Festung innerhalb von 10 Tagen eingenommen. Die von den deutschen Truppen des Kaiserreichs besetzte Stadt wurde ein Teil vom Ober Ost.
WeiterlesenDarüber hinaus können Sie unser Kontaktformular benutzen:
- Öffentliche Bibliothek des Bezirks Kaunas
- Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas
- Kaunas IN
- Europäisches Kulturerbe-Siegel
- ModernistKaunas
- Kaunas 2022
- Kaunas Full of Culture
- Open Archives of Kaunas
- Kauno žodynas
- eLibrary
- Virtual Culture Heritage System
- Europeana
- Architecture and Urbanism Research Centre (AUTC)
- ARCHIMEDĖ